Suvestinė redakcija nuo 2021-01-31 iki 2021-05-19

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 112-5274, i. k. 1112250ISAK4/A1-389

 

Nauja redakcija nuo 2018-08-21:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-824/A1-389

Vilnius

 

 

Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir įgyvendindami 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyvos 91/322/EEB dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164, 2000 m. birželio 8 d. Komisijos direktyvos 2000/39/EB, nustatančios pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243, 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvos 2006/15/EB, nustatančios antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiančios direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB, 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243, 2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyvos 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiama Komisijos direktyva 2000/39/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164, 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyvos (ES) 2017/164, kuria sudaromas ketvirtasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 91/322/EEB, 2000/39/EB ir 2009/161/ES, nuostatas:

Preambulės pakeitimai:

Nr. V-1203/A1-646, 2019-10-24, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17148

Nr. V-13/A1-12, 2021-01-06, paskelbta TAR 2021-01-06, i. k. 2021-00184

 

1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

2. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrams pagal veiklos sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS             DONATAS JANKAUSKAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu

Nr. V-824/A1-389

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 23:2011
„CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

1. Higienos norma „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo, cheminių medžiagų koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus.

2. Higienos norma taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose.

3. Higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:

3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai;

3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai;

3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai.

4. Į higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgiama rengiant norminius dokumentus, susijusius su cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose.

5. Higienos norma netaikoma radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

6. Teisės aktai, į kuriuos higienos normoje pateikiamos nuorodos:

6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;

6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas;

6.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

6.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“;

6.5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“;

6.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-34 „Dėl Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

III SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

7.1. Cheminė medžiaga – cheminis elementas arba junginys, grynas arba mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba tikslingai ar netikslingai pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant išskiriamą kaip atliekos, bet kokio darbo proceso metu, tiekiamas rinkai arba netiekiamas.

7.2. Cheminės medžiagos fibrogeninis poveikis (toliau – fibrogeninis poveikis) – cheminės medžiagos savybė darbuotojui sukelti plaučių audinio ir krūtinplėvės fibrozinius pakitimus.

7.3. Cheminės medžiagos ilgalaikio profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ilgalaikio poveikio ribinis dydis) – cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvėje dinaminio svertinio vidurkio, matuojamo arba apskaičiuojamo per 8 valandų darbo dieną (pamainą) ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leidžiamas dydis.

7.4. Cheminės medžiagos jautrinantis poveikis (toliau – jautrinantis poveikis) – cheminės medžiagos savybė įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą.

7.5. Cheminės medžiagos kancerogeninis poveikis (toliau – kancerogeninis poveikis) – cheminės medžiagos savybė darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu.

7.6. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis – rodiklis, kuriuo parodoma cheminės medžiagos koncentracijos darbo aplinkos ore vidutinė vertė per 8 val. darbo dieną (pamainą). Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio apskaičiavimo formulė pateikiama higienos normos 35 punkte.

7.7. Cheminės medžiagos mutageninis poveikis (toliau – mutageninis poveikis)– cheminės medžiagos savybė darbuotojams sukelti paveldimų genetinių pažeidimų arba padidinti jų dažnumą.

7.8. Cheminės medžiagos poveikio atskaitos laikotarpis (toliau – atskaitos laikotarpis) – standartizuotas laiko tarpas, kuriam nustatomas cheminės medžiagos profesinio poveikio ribinis dydis. Yra standartizuoti ilgalaikiai ir trumpalaikiai atskaitos laikotarpiai.

7.9. Cheminės medžiagos profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ribinis dydis) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, matuojamos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leidžiamas dydis.

7.10. Cheminės medžiagos toksinis poveikis reprodukcijai (toliau – reprodukcijai toksiškas poveikis) – cheminės medžiagos savybė darbuotojų palikuonims sukelti nepaveldimų sveikatos sutrikimų arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti darbuotojų lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti šių pažeidimų dažnumą.

7.11. Cheminės medžiagos trumpalaikio profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – trumpalaikio poveikio ribinis dydis) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo dieną (pamainą) kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, vidutinės koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvėje, matuojamos per 15 minučių, didžiausias leidžiamas dydis.

7.12. Higieninis efektas – poveikį sveikatai turinčių sąveikaujančių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal higienos normos 16 punkte nurodytą formulę.

7.13. Kvėpavimo erdvė – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido.

7.14. Neviršytinas ribinis dydis – ūmaus poveikio cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, matuojamos per 15 minučių ar kitą atskaitos laikotarpį, nurodytą higienos normos 1 priedo 1 lentelėje, didžiausias leidžiamas dydis.

7.15. Ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kuri pasižymi ardomosiomis, dirginamosiomis arba toksiškomis ar labai toksiškomis savybėmis ir kurios veikiamas darbuotojas gali ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti arba net numirti.

7.16. Kitos higienos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos teisės aktuose [6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5].

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

IV SKYRIUS
ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

CAS numeris: cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) medžiagai suteiktas registracijos numeris;

ppm: promilės pagal tūrį ore (ml/m3, cm3/m3) arba milijoninė tūrio dalis (angl. Part per million);

F – fibrogeninis poveikis;

J – jautrinantis poveikis;

K – kancerogeninis poveikis;

M – mutageninis poveikis;

O – medžiaga į organizmą gali prasiskverbti pro nepažeistą odą;

R – reprodukcijai toksiškas poveikis;

Ū – ūmus poveikis.

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

V SKYRIUS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

8. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi būti kuo mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos 1 priede. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos arba joms veikiant jis dirba sunkų fizinį darbą.

9. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai yra nustatyti pagal principą, kad dauguma darbuotojų gali dirbti tokiomis sąlygomis, nepatirdami cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai.

10. Dėl individualaus jautrumo cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei ribinis jos dydis. Gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų žalingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas.

11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos laikotarpį, ribiniai dydžiai skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Higienos normos 1 priede pagal cheminės medžiagos žalingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai, trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai ir neviršytini ribiniai dydžiai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti žalingas darbuotojo sveikatai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip ilgalaikio poveikio ribinis dydis ir lygi trumpalaikio poveikio ribiniam dydžiui, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

14. Neviršytinas ribinis dydis yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą laiką. Ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

15. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio cheminėms medžiagoms, kiekvienos cheminės medžiagos ribinis dydis yra toks pats, kaip ir šioms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai.

16. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,

 

čia:

C1, C2, C3 ir Cn – atskirų cheminių medžiagų išmatuotų koncentracijų dydžiai (mg/m3 arba ppm);

RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais matavimo vienetais.

17. Higieninį efektą sveikatai turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas pagal kompetenciją.

18. Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikis darbuotojo sveikatai gali sustiprėti šios medžiagos papildomai patekus per odą, taip pat jį sustiprina fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), rūkymas ir (ar) vaistų vartojimas.

19. Sunkiai fiziškai dirbant, intensyviau kvėpuojama, daugiau cheminės medžiagos patenka į žmogaus organizmą, didėja jos poveikis sveikatai. Toks cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su profesinės sveikatos specialistu.

20. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, 1 priede pažymėtoms „K“ simboliu, būdingas latentinis laikotarpis (10–30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu.

21. Cheminės medžiagos, 1 priede pažymėtos „J“ simboliu, taip pat ir kitos, lentelėje nepažymėtos tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su chemine medžiaga, dėl kurios daugelis darbuotojų paprastai nesuserga. Darbuotojai, kurių jautrumas cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia chemine medžiaga užterštą darbo aplinką.

22. Vertinant ilgalaikį cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti higienos normos 1 priede, kuriame nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis, trumpalaikio poveikio ribinis dydis ir neviršytinas ribinis dydis, mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

24. Jeigu šios higienos normos lentelėje cheminė medžiaga ir jos ribinis dydis nenurodyti, galima naudotis tą cheminę medžiagą gaminančios ar naudojančios Europos Sąjungos šalies norminiais dokumentais, nustatančiais ribinius dydžius, iki ši cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą.

 

VI SKYRIUS
BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

25. Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais.

26. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojamieji asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai.

27. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas).

28. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas.

29. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradedant naudoti chemines medžiagas darbo vietoje, kaip nors pasikeitus darbo sąlygoms, technologiniam procesui, vertinant cheminių veiksnių profesinę riziką darbo vietoje. Matavimai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius standartus ar kitus įteisintus metodus.

30. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10 proc. darbo vietų).

31. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios cheminės medžiagos, turinčios poveikį darbuotojų sveikatai, gali išsiskirti į darbo aplinką.

32. Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

33. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės.

34. Kad būtų įvertinta cheminės medžiagos koncentracijos atitiktis ilgalaikio poveikio ribiniam dydžiui, oro ėminiai gali būti imami visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kai pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25 proc. bendros poveikio trukmės, jeigu darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami visą darbo laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

35. Išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra vertinama apskaičiuojant dinaminį svertinį vidurkį, lyginamą su ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,

 

čia:

CDSV – cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis (mg/m3 arba ppm);

C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais (mg/m3 arba ppm);

t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis.

Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 2 priede.

36. Kad būtų įvertinta cheminės medžiagos koncentracijos atitiktis trumpalaikio poveikio ribiniam dydžiui, matavimai atliekami visą darbo dieną (pamainą) oro ėminius imant ne rečiau kaip kas 15 minučių. Oro ėminiai imami ne trumpiau kaip 15 min.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

37. Kad būtų įvertinta cheminės medžiagos koncentracijos atitiktis neviršytinam ribiniam dydžiui, matavimai atliekami visą darbo dieną (pamainą) oro ėminius imant ne rečiau kaip kas 15 minučių, išskyrus amoniaką, izocianatus, kurių koncentracijai nustatyti oro ėminiai imami kas 5–10 min. Oro ėminiai imami ne trumpiau kaip 15 min., amoniako, izocianatų koncentracijai nustatyti – 5 min., akrilo rūgšties – 1 min.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

38. Dujų ir garų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3), esant 20 °C oro temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui, arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių.

39. Ore suspenduotų (kietos ar skystos, dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

40. Ore esančių plaušelių (skaidulų) koncentracijų dydžiai turi būti pateikti plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (plaušelių skaičius/cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

41. Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę:

 

,

 

čia:

C – cheminės medžiagos koncentracija;

M – molekulinė cheminės medžiagos masė (g/mol);

24,04 – molinis tūris (l/mol), kai temperatūra – 20 °C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa (760 mmHg).

42. Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole.

43. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su jų ribiniais dydžiais, pateiktais šios higienos normos 1 priede, atsižvelgiant į 1 priede pateiktas pastabas.

 

_________________

 

 

 

Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių

medžiagų ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio

vertinimo bendrieji reikalavimai“

1 priedas

 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO  RIBINIAI DYDŽIAI

 

1. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi neviršyti 1 lentelėje nurodytų cheminių medžiagų ribinių dydžių (toliau – RD).

 

1 lentelė. Cheminių medžiagų RD

 



Cheminė medžiaga

RD

Poveikio sveikatai ypatumų žymenys

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis

(toliau – IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis

(toliau –TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis

(toliau –NRD)

Eil. Nr.

Pavadinimas

CAS Nr.

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.

Acetacto rūgšties metilbenzilo esteris

140-11-4

5

-

-

-

-

-

-

 

2.

Acetaldehidas

75-07-0

45

25

90

50

-

-

K

 

3.

Acetamidas

60-35-5

25

10

60

25

-

-

K

 

4.

Acetoacetanilidas (acetoacto rūgšties anhidridas)

102-01-2

1

-

-

-

-

-

O

 

5.

Acetochloras (2-chlor-N-(etoksimetil)- N-(2-etil-6-metilfenil) acetamidas, acetalas)

34256-82-1

0,5

-

-

-

-

-

J

 

6.

Acetofenonas (metilfenilketonas)

98-86-2

5

-

-

-

-

-

O

 

7.

Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2-didrochinolinas)

26780-96-1

1

-

-

-

-

-

-

 

8.

Acetonas

67-64-1

1210

500

2420

1000

-

-

-

 

9.

Acetonitrilas

75-05-8

70

40

-

-

-

-

O

 

10.

Acetopropilacetatas

5185-97-7

5

-

-

-

-

-

-

 

11.

Acetopropilo alkoholis

1071-73-4

10

-

-

-

-

-

-

 

12.

Acto rūgšties anhidridas

108-24-7

-

-

-

-

20

5

Ū

 

13.

Acto rūgštis

64-19-7

25

10

50

20

-

-

-

 

14.

Adipino rūgštis

124-04-9

4

-

-

-

-

-

-

 

15.

Akrilaldehidas, akroleinas, prop-2-enalis

107-02-8

0,05

0,02

0,12

0,05

-

-

Ū

 

16.

Akrilamidas

79-06-1

0,03

-

0,1

-

-

-

K M O R

 

17.

Akrilnitrilas

107-13-1

4,5

2

13

6

-

-

K Ū

 

18.

Akrilo rūgšties chloranhidridas

814-68-6

0,3

-

-

-

-

-

J O

 

19.

Akrilo rūgštis, prop-2-enoinė rūgštis

79-10-7

29

10

-

-

59

20

Ū

NRD per 1 min. ataskaitos laikotarpį.

20.

beta?-alaninas

107-95-9

10

-

-

-

-

-

-

 

21.

Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn)

 

2

-

-

-

-

-

-

 

22.

Alavo organiniai junginiai (kaip Sn)

 

0,1

-

0,2

-

-

-

O

 

23.

Alilo acetatas

591-87-7

2

-

-

-

-

-

O

 

24.

Alilo alkoholis

107-18-6

4,8

2

12,1

5

-

-

O

 

25.

Alilo aminas

107-11-9

5

2

14

6

-

-

O

 

26.

Alilo chloridas

107-05-1

3

1

9

3

-

-

O M

 

27.

Alilo cianidas

109-75-1

-

-

-

-

0,3

-

Ū O

 

28.

Aliuminio hidroksidas

21645-51-2

6

-

-

-

-

-

F

 

29.

Aliuminio nitridas

24304-00-5

6

-

-

-

-

-

F

 

30.

Aliuminis ir jo oksidas (kaip Al):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

 

5

-

-

-

-

-

 

 

 

- alveolinė frakcija

 

2

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

31.

Aliuminis ir tirpūs jo  junginiai (kaip Al)

 

1

-

-

-

-

-

-

 

32.

Amilacetatas, tretinis

625-16-1

270

50

540

100

-

-

-

 

33.

Amilformiatas

638-49-3

-

-

10

-

-

-

O

 

34.

Amilacetatas ir jo izomerai, išskyrus pentilacetatą ir tret-amilo acetatą

 

540

100

810

150

-

-

-

 

35.

Amilo alkoholis

30899-19-5

10

-

-

-

-

-

O

 

36.

Amilo bromidas

110-53-2

0,3

-

-

-

-

-

O

 

37.

Amilo (tretinio) hidroperoksidas

3425-61-4

5

-

-

-

-

-

O

 

38.

Aminazinas (N-(3 -dimetilaminopropil)- 3-chlorfenotiazinchlorhidatas) 

50-53-3

0,3

-

-

-

-

-

J O

 

39.

2-aminoetanolis (etanolaminas)

141-43-5

2,5

1

7,6

3

-

-

O

 

40.

4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska

50655-56-6

5

-

-

-

-

-

-

 

41.

2-amino-4-nitroanizolis

99-59-2

1

-

-

-

-

-

O

 

42.

?alfa-aminoantrachinonas

82-45-1

5

-

-

-

-

-

-

 

43.

Aminopelargono rūgštis

1120-12-3

8

-

-

-

-

-

-

 

44.

Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpirimidinas)

73-66-5

1

-

-

-

-

-

-

 

441.

Amitrolas

61-82-5

0,2

-

-

-

-

-

-

 

45.

Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys)

299-86-5

6

-

-

-

-

-

F O

 

46.

Amoniakas (bevandenis)

7664-41-7

14

20

36

50

-

-

 

 

47.

Amonio chloridas

12125-02-9

10

-

-

-

-

-

-

 

48.

Amonio diizopropiltiofosfatas

29918-57-8

10

-

-

-

-

-

-

 

49.

Amonio sulfamatas

7773-06-0

10

-

-

-

-

-

-

 

50.

Amonio tiosulfatas

7783-18-8

10

-

-

-

-

-

-

 

51.

Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas)

494-52-0

0,1

-

-

-

-

-

O

 

52.

Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas)

15251-47-5

0,5

-

-

-

-

-

-

 

53.

Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas)

18262-71-0

0,1

-

-

-

-

-

-

 

54.

Analginas (natrio 1-fenil-2,3-dimetil-4-metilaminpirazol-n-5-N-metansulfatas)

68-89-3

0,5

-

-

 

 

-

 

 

55.

Anglies dioksidas

124-38-9

9000

5000

-

-

-

-

 

Anglies dioksidas dažnai laikomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose.

56.

Anglies disulfidas

75-15-0

15

5

25

8

-

-

R O

 

57.

Anglies monoksidas

630-08-0

23

20

117

100

-

-

R Ū

 

58.

Anglies tetrachloridas, tetrachlormetanas

56-23-5

6,4

1

19

3

-

-

K O

 

59.

Anilinas

62-53-3

4

1

8

2

-

-

K M O

 

60.

p-anizidinas (p-aminoanizolas)

104-94-9

1

-

-

-

-

-

O Ū

 

61.

o-anizidinas

90-04-0

1

-

-

-

-

-

O

 

62.

Anizolas

100-66-3

10

-

-

-

-

-

-

 

63.

9,10-antrachinonas

84-65-1

5

-

-

-

-

-

-

 

64.

Arsanas (arseno hidridas, arsinas)

7784-42-1

0,05

0,02

-

-

-

-

-

 

65.

Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As)

 

0,03

-

-

-

-

-

K

Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes.

Projektuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas pagal IPRD 0,01 mg/m3 (kaip As).

66.

Asbestas (visos atmainos)

 

0,1 pl/cm3

-

-

-

-

K  

Asbestas yra šie pluoštiniai silikatai: aktinolitas, amozitas, antofilitas, chrizotilas, krokidolitas, tremolitas (6.6).

Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu  membraninio filtro metodu (6.6).

67.

2 - acetiloksibenzenkarboksirūgštis (acetilsalicilo rūgštis, aspirinas)

50-78-2

0,5

-

-

-

-

-

-

 

68.

Aviacinis žibalas, varikliams

 

-

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 2 punktą.

69.

Azoto dioksidas

10102-44-0

0,96

0,5

1,91

1

-

-

Ū

 

70.

Azoto monoksidas

10102-43-9

2,5

2

-

-

-

-

-

 

71.

Diazoto oksidas (azoto suboksidas)

10024-97-2

180

100

900

500

-

-

-

 

72.

Bario aliuminatas

12253-23-5

0,1

-

-

-

-

-

-

 

73.

Bario-aliuminio titanatas

52869-91-7

0,5

-

-

-

-

-

 

 

74.

Baris (tirpieji junginiai, kaip Ba)

 

0,5

-

-

-

-

-

 

 

75.

Bario feritas

12047-11-9

4

-

-

-

-

-

 

 

76.

Bario hidrofosfatas

10048-98-3

0,5

-

-

-

-

-

 

 

77.

Bario karbonatas

513-77-9

0,5

-

-

-

-

-

 

 

78.

Bario tetratitanatas

12009-31-3

0,5

-

-

-

-

-

 

 

79.

Bario-kalcio titanatas

52869-93-9

0,5

-

-

-

-

-

 

 

80.

Benz(a)pirenas

50-32-8

0,002

-

0,02

-

-

-

K R M J O

Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais dūmuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose.

81.

Benzalchloridas

98-87-3

0,5

-

-

-

-

-

K

 

82.

Benzaldehidas

100-52-7

5

-

-

-

-

-

-

 

83.

Benzantronas

82-05-3

0,2

-

-

-

-

-

-

 

84.

p-benzchinonas (1,4-benzchinonas, chinonas)

106-51-4

0,4

0,1

1,3

0,3

-

-

Ū

p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies.

85.

Benzenas (benzolas)

71-43-2

3,25

1

19

6

-

-

K M O

 

86.

Benzilbutilftalatas

85-68-7

3

-

5

-

-

-

R

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

87.

Benzilo alkoholis

100-51-6

5

-

-

-

-

-

O Ū

 

88.

Benzilo chloridas

100-44-7

5

1

11

2

-

-

K

 

89.

Benzilo nitrilas

100-47-0

-

-

-

-

0,8

-

Ū O

 

90.

Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis, skirtas grandininiams pjūklams

 

-

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 2 punktą.

91.

Benzoilchloridas

98-88-4

5

-

-

-

-

-

Ū J

 

92.

Benzoksazalonas

59-49-4

1

-

-

-

-

-

-

 

93.

Benzolsulforūgšties chloridas

98-09-9

1

-

-

-

-

-

O

 

94.

Benzotrichloridas

98-07-7

0,2

-

-

-

-

-

K

 

95.

Benzotrifluoridas

98-08-8

100

-

-

-

-

-

K Ū

 

96.

Berilis ir jo junginiai (kaip Be)

 

0,002

-

-

-

-

-

J K

 

97.

Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas)

13684-63-4

0,5

-

-

-

-

-

-

 

98.

Bisfenolis A, 4,4´-izopropil-idendifenolis

- įkvepiamoji frakcija

80-05-7

2

-

-

-

-

-

R J

 

99.

Bis-(chlormetil)-benzenas

28347-13-9

1

-

-

-

-

-

-

 

100.

Bis-(chlormetil)-ksilenas

25640-76-0

1

-

-

-

-

-

-

 

101.

Bismutas ir neorganiniai jo junginiai

7440-69-9

0,5

-

-

-

-

-

-

 

102.

Boras amorfinis ir kristalinis

7440-42-8

2

-

-

-

-

-

-

 

103.

Boro fluoridas

7637-07-2

-

-

-

-

1

-

Ū

 

104.

Boro karbidas

12069-32-8

6

-

-

-

-

-

F

 

105.

Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis)

10043-11-5

6

-

-

-

-

-

F

 

106.

Boro rūgštis

10043-35-3

10

-

-

-

-

-

R

 

107.

Bromacetopropilacetatas

20206-80-8

0,5

-

-

-

-

-

O

 

108.

Bromas

7726-95-6

0,7

0,1

-

-

-

-

Ū

 

109.

Brombenzantronas

81-96-9

0,2

-

-

-

-

-

-

 

110.

Brombenzenas

108-86-1

3

-

-

-

-

-

-

 

111.

Brombutanas

109-65-9

0,3

-

-

-

-

-

O

 

1111.

Brometilenas

593-60-2

4,4

1

-

-

-

-

K

 

112.

Bromfenolis (orto-izomeras)

95-56-7

0,3

-

-

-

-

-

O

 

113.

Bromfenolis (para-izomeras)

106-41-2

0,3

-

-

-

-

-

O

 

114.

Bromoformas (tribrommetanas)

75-25-2

5

-

-

-

-

-

Ū O

 

115.

2-brompentanas

107-81-3

5

-

-

-

-

-

O

 

116.

1,3-butadienas

106-99-0

1

0,5

10

5

-

-

K M

 

117.

2-butanolis (antr-butilo alkoholis)

78-92-2

150

50

250

75

-

-

O

 

118.

2-metil-2-propanolis (tret-butilo alkoholis)

75-65-0

150

50

250

75

-

-

O Ū

 

119.

n-butanolis (n-butilo alkoholis)

71-36-3

45

15

-

-

90

30

Ū O

 

120.

Butanonas (metiletilketonas)

78-93-3

600

200

900

300

-

-

-

 

121.

Butilaminas

109-73-9

-

-

-

-

15

5

Ū J O

 

122.

n-butilglicidileteris

2426-08-6

50

10

80

15

-

-

K M J

 

123.

Butilnitritas

544-16-1

1

-

-

-

-

-

-

 

124.

Butilo (tretinio) hidroperoksidas

75-91-2

5

-

-

-

-

-

O

 

125.

Butilo acetatas, visi izomerai

 

500

100

700

150

-

-

-

 

126.

Butilo akrilatas

141-32-2

11

2

53

10

-

-

J

 

127.

Butilo laktatas

138-22-7

30

5

60

10

-

-

 

Koncentracijos RD, išreikštas ppm, taip pat taikomas tiems laktatams, kurių konkretus RD šioje higienos normoje nenurodytas.

128.

n-butilo metakrilatas

97-88-1

300

50

450

75

-

-

J

 

129.

4-aminobenzensulfamidas (sulfanilamidas, tret-butilperoksiacetatas, streptocidas)

63-74-1

1

-

-

 

-

-

-

 

130.

di-tret-butilperoksidas

110-05-4

100

-

-

-

-

-

O

 

1301.

But-2-in-1,4-diolis

110-65-6

0,5

-

-

-

-

-

-

 

131.

2-(2-butoksietoksi)-etanolis (dietilenglikolio monobutileteris, oksidietanolio monobutileteris)

112-34-5

67,5

10

101,2

15

-

-

-

 

132.

2-(2-metoksietoksi)etanolis

111-77-3

50,1

10

-

-

-

-

R O

 

133.

Cerio (IV) oksidas

1306-38-3

5

-

-

-

-

-

-

 

134.

Cerio fluoridas

7758-88-5

0,5

-

2,5

-

-

-

-

 

135.

Cezio hidroksidas

21351-79-1

0,3

-

-

-

-

-

-

 

136.

Chinolinas

91-22-5

0,1

-

0,5

-

-

-

K M Ū

 

137.

2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas)

126-99-8

3,5

1

18

5

-

-

K O

 

138.

Chloracetopropilacetatas

13045-16-4

2

-

-

-

-

-

O

 

139.

Chloralis (trichloracetaldehidas)

75-87-6

5

-

-

-

-

-

-

 

140.

m-chloranilinas

108-42-9

0,05

-

-

-

-

-

O

 

141.

p-chloranilinas (4-chloranilinas)

106-47-8

-

-

-

-

0,3

-

K J Ū O

 

142.

Chloras

7782-50-5

-

-

1,5

0,5

-

-

Ū

 

143.

Chlorbenzenas (monochlorbenzenas)

108-90-7

23

5

70

15

-

-

 

 

144.

p-chlorbenzilchloridas (a-chlor-4-chlortoluenas)

104-83-6

0,5

-

-

-

-

-

O

 

145.

p-chlorbenztrichloridas

5216-25-1

0,01

-

-

-

-

-

K R O

 

146.

p-chlorbenztrifluoridas

98-56-6

20

-

-

-

-

-

O

 

147.

Chlorbutanas

78-86-4

0,5

-

-

-

-

-

O

 

148.

Chlorcianas

506-77-4

0,3

0,1

0,8

0,3

-

-

 

 

149.

Chlorcikloheksanas

542-18-7

50

-

-

-

-

-

 

 

150.

Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22)

75-45-6

1800

500

2500

750

-

-

 

 

151.

Chloretanas (etilo chloridas)

75-00-3

268

100

-

-

-

-

K

 

152.

2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas)

107-07-3

-

-

-

-

3,5

1

Ū O

Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti pavojų gyvybei.

153.

Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai)

104-12-1

-

-

-

-

0,5

-

Ū J O

 

154.

Chlorofosas (diloksas, diptereksas)

52-68-6

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

155.

o-chlortoluenas

95-49-8

10

-

-

-

-

-

O

 

156.

p-chlortoluenas

106-43-4

10

-

-

-

-

-

O

 

157.

Chromas, neorganinio chromo (II) junginiai ir neorganinio chromo (III) junginiai (netirpūs)

 

2

-

-

-

-

-

-

 

158.

Chromo (VI) junginiai (kaip Cr)

 

0,005

-

0,015

-

-

-

J K M R

 

159.

Chrominas

1407-01-8

5

-

-

-

-

-

-

 

160.

Chromo (VI) trioksidas (chromo rūgšties anhidridas)

1333-82-0

0,005

-

0,015

-

-

-

J K M R

 

161.

Cianamidas

420-04-2

1

0,58

-

-

-

-

J O

 

162.

Cianido rūgštis (kaip cianidas)

74-90-8

1

0,9

-

-

5

4,5

Ū O

 

163.

Cianurchloridas (2,4,6-trichlor-1,3,5-tiazinas)

108-77-0

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

164.

Cianuro rūgštis

108-80-5

0,5

-

-

-

-

-

O

 

165.

Cikloheksanas

110-82-7

700

200

-

-

-

-

-

 

166.

Cikloheksanolis

108-93-0

200

50

300

75

-

-

-

 

167.

Cikloheksanonas

108-94-1

40,8

10

81,6

20

-

-

O

 

168.

Cikloheksanonoksimas

100-64-1

10

-

-

-

-

-

-

 

169.

Cikloheksenas

110-83-8

50

-

-

-

-

-

-

 

170.

Cikloheksilaminas

108-91-8

20

5

40

10

-

-

R Ū

 

171.

Cikloheksilamino 3,5-dinitrobenzoatas

5473-16-5

10

-

-

-

-

-

-

 

172.

p-cikloheksilamino nitrobenzoatas

34067-50-0

10

-

-

-

-

-

-

 

173.

o-cikloheksilamino nitrobenzoatas

34067-46-4

10

-

-

 

-

-

-

 

174.

m-cikloheksilamino nitrobenzoatas

34139-62-3

10

-

-

-

-

-

-

 

175.

Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas)

698-90-8

0,5

-

-

-

-

-

-

 

176.

Ciklopentadienas

542-92-7

5

-

-

-

-

-

-

 

177.

p-cimenas (p-metilizopropilbenzenas)

99-87-6

140

25

190

35

-

-

-

 

178.

Cinebas

12122-67-7

0,5

-

-

-

-

-

J

 

179.

Cinko fosfidas

1314-84-7

0,1

-

-

-

-

-

Ū

 

180.

Cinko sulfidas

1314-98-3

5

-

-

-

-

-

-

 

181.

Cinko chloridas, alveolinė frakcija

7646-85-7

1

-

-

-

-

-

O

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

182.

Cinko oksidas

1314-13-2

5

-

-

-

-

-

-

 

183.

Cirkonas

14940-68-2

6

-

-

-

-

-

F

 

184.

Cirkonis

7440-67-7

6

-

-

-

-

 

-

 

185.

Cirkonio (IV) oksidas

1314-23-4

6

-

-

-

-

-

F

 

186.

Cirkonio karbidas

12070-14-3

6

-

-

-

-

-

F

 

187.

Cirkonio nitridas

25658-42-8

4

-

-

-

-

-

F

 

188.

Ciramas

137-30-4

1

-

2

-

-

-

J

 

189.

DDT

(p-dichlorfeniltrichloretanas)

50-29-3

0,1

-

-

-

-

-

K J

 

190.

DDVF (dichlofosas, nuvanas)

62-73-7

0,2

-

-

-

-

-

J Ū

 

191.

n-decilo alkoholis

112-30-1

10

-

-

-

-

-

-

 

192.

Dekahidronaftalenas (dekalinas)

91-17-8

100

-

-

-

-

-

-

 

193.

Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai

 

350

-

500

-

-

-

 

Nurodytas angliavandenilių garų RD. Alifatinių angliavandenilių, turinčių daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų), sočiųjų garų koncentracija 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m3. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam efektui. Aerozolio (dalelių ar lašelių) formos angliavandeniliams taikomas RD, nurodytas organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m3.

194.

Denacilas

38363-29-0

2

-

-

-

-

-

O

 

195.

Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis)

59593-05-4

1

-

-

-

-

-

-

 

196.

Di-(2-etilheksil) ftalatas (dioktilftalatas)

117-81-7

3

-

5

-

-

-

R

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF’u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga.

1961.

Diacetilas, butadionas

431-03-8

0,07

0,02

0,36

0,1

-

-

-

 

197.

Diacetono alkoholis

123-42-2

120

25

240

50

-

-

-

 

198.

Dialilaminas

124-02-7

1

-

-

-

-

-

O

 

199.

Dialilftalatas

131-17-9

1

-

-

-

-

-

-

 

200.

Dialilizoftalatas

1087-21-4

0,5

-

-

-

-

-

 

 

201.

Diamindifeniloksidas

101-80-4

5

-

-

-

-

-

R K M

 

202.

4,4-diamindifenilsulfidas

139-65-1

1

-

-

-

-

-

K

 

203.

1,4-diamindifenilsulfonas

80-08-0

5

-

-

-

-

-

-

 

2031.

Difenileteris

101-84-8

7

1

14

2

-

-

-

 

204.

Difenilftalatas

84-62-8

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

 

205.

Diboranas

19287-45-7

0,1

-

-

-

-

-

-

 

206.

Dibrombenzantronas

81-98-1

0,2

-

-

-

-

-

-

 

207.

1,2-dibrompropanas

78-75-1

5

-

-

-

-

-

-

 

208.

Dibutiladipinatas

105-99-7

5

-

-

-

-

-

O

 

209.

Dibutilfenilfosfatas

2528-36-1

0,1

-

-

-

-

-

O

 

210.

Dibutilftalatas

84-74-2

3

-

5

-

-

-

R

 

211.

Dibutilketonas

502-56-7

20

-

-

-

-

-

O

 

212.

Dibutilsebacinatas

109-43-3

10

-

-

-

-

-

-

 

213.

alfa?, alfa?-?dichlor-alfa?-fluortoluenas

498-67-9

1

-

-

-

-

-

O

 

214.

1,3-dichloracetonas

534-07-6

0,05

-

-

-

-

-

O

 

215.

Dichloracto rūgštis

79-43-6

4

-

-

-

-

-

-

 

216.

3,4-dichloranilinas

95-76-1

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

217.

Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas)

117-80-6

0,5

-

-

-

-

-

-

 

218.

2,3-dichlorbutadienas-1,3

1653-19-6

0,1

-

-

-

-

-

O

 

219.

3,4-dichlorbutenas-1

64037-54-3

1

-

-

-

-

-

O

 

220.

1,3-dichlorbutenas-2

7415-31-8

1

-

-

-

-

-

O

 

221.

1,4-dichlorbutenas-2

764-41-0

0,1

-

-

-

-

-

K O

 

222.

4,4-dichlordifenilsulfonas

80-07-9

10

-

-

-

-

-

-

 

223.

1,1-dichloretanas

75-34-3

412

100

-

-

-

-

O

 

224.

1,2-dichloretanas (etileno dichloridas)

107-06-2

4

1

20

5

-

-

K O

 

225.

3,4-dichlorfenilizocianatas

102-36-3

3

-

-

-

-

-

J O

 

226.

Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas)

27137-85-5

1

-

-

-

-

-

-

 

227.

Dichlorhidrinas

96-23-1

5

-

-

-

-

-

K Ū

 

228.

1,2-dichlorizobutanas

594-37-6

20

-

-

-

-

-

-

 

229.

1,3-dichlorizobutilenas

3375-22-2

0,5

-

-

 

-

-

O

 

230.

3,4-dichlornitrobenzenas

99-54-7

1

-

-

-

-

-

O

 

231.

1,2-dichlorbenzenas

95-50-1

122

20

306

50

-

-

O

 

232.

1,4-dichlorbenzenas, p-dichlorbenzenas

106-46-7

12

2

60

10

-

-

K O

 

233.

Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12)

75-71-8

2500

500

4000

750

-

-

 

 

234.

Dichlorfluormetanas (CFC 21, freonas 21)

75-43-4

-

10

-

-

-

-

-

 

235.

1,2-dichlorpropanas

78-87-5

10

-

-

-

-

-

-

 

236.

2,3-dichlorpropilenas

78-88-6

3

-

-

-

-

-

M

 

237.

?alfa,?alfa-dichlorpropiono rūgštis

75-99-0

10

-

-

-

-

-

-

 

238.

Dichlorstirenas

6607-45-0

50

-

-

-

-

-

-

 

239.

2,4-dichlortoluenas

95-73-8

10

-

-

-

-

-

O

 

240.

Diciklobutilidenas

6708-14-1

10

-

-

-

-

-

O

 

241.

Diciklopentadienas

77-73-6

1

-

-

-

-

-

K M O

 

242.

Dietanolaminas

111-42-2

15

3

30

6

-

-

O

 

243.

Dietilaminas

109-89-7

15

5

30

10

-

-

-

 

244.

Dietilaminoetanolis

100-37-8

10

2

50

10

-

-

O

 

245.

??dietilaminetilmerkaptanas

100-38-9

1

-

-

-

-

-

O

 

246.

Dietilaminoetilmetakrilatas

105-16-8

800

-

-

-

-

-

J

 

247.

Dietilbenzenas

25340-17-4

10

-

-

-

-

-

-

 

248.

Dietilentriaminas

111-40-0

4,5

1

10

2

-

-

J O

 

249.

Dietilftalatas

84-66-2

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

250.

Dietilgyvsidabris

627-44-1

0,005

-

-

-

-

-

-

 

251.

Dietilmaleinatas

141-05-9

1

-

-

-

-

-

O

 

252.

Dietileteris (eteris)

60-29-7

308

100

616

200

-

-

-

 

253.

Dietilperfluoradipinatas

376-50-1

0,1

-

-

-

-

-

O

 

254.

Dietilperfluorgliutaratas

424-40-8

0,1

-

-

-

-

-

O

 

255.

Dietiltelūridas

627-54-3

0,0005

-

-

-

-

-

-

 

256.

Difenilaminas

122-39-4

4

-

12

-

-

-

-

 

257.

Fenilbenzenas (difenilas, bifenilas)

92-52-4

1,3

0,2

2,5

0,4

-

-

-

 

258.

Difosforo pentoksidas (fosforo rūgšties anhidridas)

1314-56-3

1

-

-

-

-

-

-

 

259.

Difosforo pentasulfidas

1314-80-3

1

-

-

-

-

-

-

 

260.

Diglicidilo eteris (DGE)

2238-07-5

-

-

-

-

1,1

0,2

Ū J

 

261.

Diizodecilftalatas

26761-40-0

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

262.

Diizopropilaminas

108-18-9

20

5

40

10

-

-

O

 

263.

2,6-diizopropilfenilizocianatas

28178-42-9

0,04

0,005

-

-

0,08

0,01

Ū J

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

264.

N,N-dimetilacetamidas

127-19-5

36

10

72

20

-

-

R O

Garų pavidalu ši medžiaga lengvai skverbiasi per odą.

265.

Dimetilaminas

124-40-3

3,8

2

9,4

5

-

-

-

 

266.

N,N-dimetilanilinas

121-69-7

5

1

10

2

-

-

K O

 

267.

Dimetildisulfidas

624-92-0

-

1

-

-

-

-

 

IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai.

268.

Dimetileteris

115-10-6

1920

1000

2280

1500

-

-

-

 

269.

Dimetiletilaminas

598-56-1

6

2

15

5

-

-

Ū-

 

270.

N,N-dimetilformamidas

68-12-2

15

5

30

10

-

-

R O

Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti pavojų gyvybei.

271.

Dimetilftalatas

131-11-3

3

-

5

-

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

272.

Dimetilsulfidas

75-18-3

-

1

-

-

-

-

 

IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai.

273.

Dimetilsulfoksidas

67-68-5

150

50

500

150

-

-

O

 

274.

Dinitrobenzenas, visi izomerai

25154-54-5

1

0,15

2

0,3

-

-

O

 

275.

Dinitrotoluenas

25321-14-6

0,15

-

0,3

-

-

-

K R M O

 

276.

1,4-dioksanas

123-91-1

35

10

90

25

-

-

K

 

277.

Disulfiramas

97-77-8

1

-

2

-

-

-

J

 

278.

Dyzelinis automobilinis kuras

 

-

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 2  punktą.

279.

Dulkės:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

10

-

-

-

-

-

 

Jei susidaro organinių ir neorganinių dulkių mišinys, organinė dalis negali sudaryti daugiau kaip 5 mg/m3. Jei kurios nors medžiagos dulkių nurodytas atskiras RD, taikomas būtent jis.

- alveolinė frakcija

5

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

280.

Organinės kilmės dulkės ir rūkas,

 

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

5

-

-

-

-

-

 

Jei nurodyta kurios nors medžiagos dulkių ir rūko atskiras RD, taikomas būtent jis.

281.

Anglies dulkės (įskaitant suodžius)

7782-42-5

3

-

-

 

-

-

-

 

282.

Cemento dulkės:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

10

-

-

-

-

-

-

 

- alveolinė frakcija

5

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

283.

Grafito dulkės

 

5

-

-

-

-

-

-

 

284.

Medvilnės dulkės (medvilnės žaliava)

 

0,5

-

-

-

-

-

-

 

285.

Kietosios medienos dulkės

 

3

-

-

-

-

-

K

Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodytas RD, kiekis yra įvertinamas analizuojant medžio dulkes arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikomas 0,5 mg/m3 RD. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra rizika susirgti nosies vėžiu.

Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės yra susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms.

286.

Polivinilchlorido (PVC) dulkės:

9002-86-2

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

1

-

-

-

-

-

 

RD taikomas PVC dulkėms su priedais ar be jų.

- alveolinė frakcija

0,5

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

287.

Popieriaus dulkės

 

2

-

-

-

-

 

 

Nustatytas popieriaus dulkių, tarp jų cheminių medžiagų, esančių popieriuje ir ant popieriaus, dulkių RD.

288.

Reaktoplastiko (termorektyvinio fenoplastiko) dulkės

 

3

-

-

-

-

-

 

RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jo neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD.

289.

Tekstilės dulkės

 

1

-

-

-

-

-

-

 

290.

Epichlorhidrinas

106-89-8

1,9

0,5

4

1

-

-

J K O

 

291.

Etanolis (etilo alkoholis)

64-17-5

1000

500

1900

1000

-

-

-

 

292.

Etilakrilatas

140-88-5

21

5

42

10

-

-

J

 

293.

Etilaminas

75-04-7

9,4

5

13,8

7,5

-

-

-

 

294.

Etilbenzenas

100-41-4

442

100

884

200

-

-

O

 

295.

Etilenas

74-85-1

100

-

-

-

-

-

-

 

296.

Etilencianhidrinas

109-78-4

10

-

-

-

-

-

-

 

297.

Etil-2-ciankrilatas

7085-85-0

10

2

20

4

-

-

-

 

298.

Etilendiaminas

107-15-3

25

10

35

15

-

-

J

 

299.

Etilenglikoldinitratas (nitroglikolis)

628-96-6

0,2

0,03

0,6

0,1

-

-

O

 

300.

Etilenglikolio izopropileterio acetatas

19234-20-9

60

10

120

20

-

-

O

 

301.

Etilenglikolio izopropileteris

109-59-1

45

10

90

20

-

-

O

 

302.

Etilenglikolio metakrilo eteris

868-77-9

20

-

-

-

-

-

J

 

303.

Etilenglikolio monobutileterio acetatas (butilo glikolio acetatas, 2-butoksietilo acetatas)

112-07-2

70

10

140

20

-

-

O

 

304.

Etilenglikolio monobutileteris (butilglikolis, 2-butoksietanolis)

111-76-2

50

10

100

20

-

-

O

 

305.

Etilenglikolio monopropileteris

2807-30-9

45

10

90

20

-

-

O

 

306.

Etilenglikolis (1,2-etandiolis, glikolis)

107-21-1

25

10

50

20

-

-

O

Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai.

307.

Etileniminas

151-56-4

-

-

-

-

0,02

-

Ū R K MO

 

3071.

Etileno dibromidas

106-93-4

0,8

0,1

-

-

-

-

O

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

308.

Etilensulfidas

420-12-2

0,1

-

-

-

-

-

O

 

3081.

2-etilheksan-1-olis

104-76-7

5,4

1

-

-

-

-

-

 

309.

2-etilheksenalis

645-62-5

3

-

-

-

-

-

-

 

310.

2-etilheksildifenilfosfitas

1241-94-7

0,5

-

-

-

-

-

O

 

311.

Etilheksilo laktatas

6283-86-9

40

5

80

10

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

312.

Etilmerkaptanas

75-08-1

1

-

-

-

-

-

O

 

313.

Etilmerkurfosfatas (kaip Hg)

2440-45-1

0,005

-

-

-

-

-

O

 

314.

Etilmetakrilatas

97-63-2

250

50

350

75

-

-

J

 

315.

N-etilmorfolinas

100-74-3

25

5

50

10

-

-

O

 

316.

N-etil-N-beta??cianetilanilinas

148-87-8

0,1

-

-

-

-

-

O

 

317.

Etilo acetatas

141-78-6

500

150

-

-

1100

300

-

 

318.

Etilo bromidas

74-96-4

5

-

-

-

-

-

K

 

319.

Etilo laktatas

97-64-3

25

5

50

10

-

-

 

Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

320.

O-etil-O-fenilchlortiofosfatas

38052-05-0

0,5

-

-

-

-

-

O

 

321.

Etiltoluenas

25550-14-5

50

-

-

-

-

-

 

 

322.

2-etoksietanolis (etilglikolis, etilenglikolio monoetileteris)

110-80-5

8

2

40

10

-

-

R O

Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 2 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

323.

2-etoksietilacetatas (etilglikolio acetatas, etilenglikolio monoetileterio acetatas)

111-15-9

11

2

50

10

-

-

Ū R O

Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 2 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

324.

Fenilacto rūgšties natrio druska

114-70-5

2

-

-

-

-

-

-

 

325.

p-fenilendiaminas

106-50-3

0,05

-

-

-

-

-

J

 

326.

m-fenilendiaminas

108-45-2

0,1

-

-

-

-

-

M J

 

327.

o-fenilendiaminas

95-54-5

0,5

-

-

-

-

-

J

 

328.

Fenilizocianatas

103-71-9

0,02

0,005

-

-

0,05

0,01

J

 

329.

Fenilmetilkarbamidas (fenilmetilšlapalas)

538-32-9

3

-

-

-

-

-

-

 

330.

Fenilo glicidilo eteris

122-60-1

60

10

90

15

-

-

K M J

 

331.

2-fenilpropenas (alfa?-metilstirenas)

98-83-9

246

50

492

100

-

-

-

 

332.

Fenoksiacto rūgštis

122-59-8

1

-

-

-

-

-

O

 

333.

3-fenoksibenzaldehidas

93-99-2

5

-

-

-

-

-

-

 

334.

m-fenoksifenolis

713-68-8

1

-

-

-

-

-

O

 

335.

Fenolis

108-95-2

8

2

16

4

-

-

O

 

336.

Fenoplastikas (dulkės reaktoplastiko)

9003-35-4

3

-

-

-

-

-

 

RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD.

337.

Ferochromas (65? chromo mišinys su geležimi)

 

2

-

-

-

-

-

F

 

338.

Fluoras

7782-41-4

1,58

1

3,16

2

-

-

Ū

 

339.

Fluorcirkonatas

7783-64-4

1

-

-

-

-

-

 

 

340.

Fluoridai, išskyrus vandenilio fluoridą, (kaip F)

 

2,5

-

-

-

-

-

 

 

341.

Formaldehidas

50-00-0

0,6

0,5

-

-

1,2

1

Ū J K

 

342.

Formalglikolis (dioksolanas-1,3)

646-06-0

50

-

-

-

-

-

O

 

343.

Formamidas

75-12-7

20

10

30

15

-

-

R O

 

344.

Fosfinas (fosfanas, vandenilio fosfidas)

7803-51-2

0,14

0,1

0,28

0,2

-

-

 

 

345.

Baltasis fosforas

12185-10-3

0,03

-

-

-

-

-

Ū

 

346.

Fosforo chloroksidas

10025-87-3

-

-

-

-

0,05

-

Ū O

 

347.

Fosforo pentachloridas

10026-13-8

1

-

-

-

-

-

 

 

348.

Fosforo rūgštis, orto-

7664-38-2

1

-

2

-

-

-

 

 

349.

Fosforo tiotrichloridas

3982-91-0

0,5

-

-

-

-

-

O

 

350.

Fosforo trichloridas

7719-12-2

0,2

-

-

-

-

-

O

 

351.

Ftalatai

 

3

-

5

-

-

-

 

RD galima taikyti šiems ftalatams: benzilbutil-, dibutil-, di-(2-etilheksil-), dimetil-, dibenzil-, dietil-, diizodecil-, dioktilo. Tas pats RD, išreikštas mg/m3, gali būti taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

352.

Ftalio rūgšties anhidridas

85-44-9

2

-

-

-

-

3

Ū J

 

353.

2-furaldehidas (furfurolas)

98-01-1

8

2

20

5

-

-

Ū K O

 

354.

Furanas

110-00-9

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

355.

2-furankarboninės rūgšties butilo esteris

583-33-5

0,5

-

-

-

-

-

-

 

356.

Furazolidonas (N-/5-nitro-2-furfuriliden/3-amino-2-oksazolidonas)

67-45-8

0,5

-

-

-

-

-

-

 

357.

Furfurilo alkoholis

98-00-0

20

5

40

10

-

-

K Ū O

 

358.

Galantaminas

357-70-0

0,05

-

-

-

-

-

O

 

359.

Galio oksidas

12653-62-2

3

-

-

-

-

-

-

 

360.

Geležies oksidas (kaip Fe), alveolinė frakcija

1309-37-1

3,5

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

361.

Germanio (IV) chloridas (kaip Ge)

10038-98-9

1

-

-

-

-

-

-

 

362.

Germanio hidridas (germanas)

7782-65-2

5

-

-

-

-

-

-

 

363.

Germanio oksidas

1310-53-8

2

-

-

-

-

-

-

 

364.

Germanis

7440-56-4

2

-

-

-

-

-

-

 

365.

Glicidolis

556-52-5

5

-

-

-

-

-

K M R

 

366.

Gliftoras

8065-71-2

0,05

-

-

-

-

-

-

 

367.

Glutaro aldehidas

111-30-8

-

-

-

-

0,8

0,2

Ū J

 

368.

Granozanas (cerezanas, etilmerkurchloridas) (kaip Hg)

107-27-7

0,005

-

-

-

-

-

J

 

369.

Gyvsidabrio alkiliniai junginiai (kaip Hg)

 

0,01

-

-

-

-

-

O

 

370.

Gyvsidabrio junginiai, išskyrus nurodytus kitur šiame sąraše (kaip Hg)

 

0,02

-

 

-

-

-

O

 

371.

Gyvsidabris ir dvivalenčiai neorganiniai gyvsidabrio junginiai, įskaitant gyvsidabrio oksidą ir gyvsidabrio chloridą (kaip Hg)

 

0,02

-

-

-

-

-

M R

Atliekant gyvsidabrio ir jo dvivalenčių neorganinių junginių stebėseną, be orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių būtina atsižvelgti į atitinkamus biologinės stebėsenos metodus.

372.

2-brom-2chlor-1,1,1-trifluoretanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, fluotanas)

151-67-7

40

5

80

10

-

-

-

 

373.

Heksabrombenzenas

87-82-1

2

-

-

-

-

-

-

 

374.

Heksachloracetonas

116-16-5

0,5

-

-

-

-

-

-

 

375.

Heksachloranas

58-89-9

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

376.

Heksachlorbenzenas (HChB, 1,2,3,4,5,6,- eksachlorbenzenas)

118-74-1

0,9

-

-

-

-

-

K O

 

377.

Heksachlorbutadienas (HChBD, perchlordivinilas)

87-68-3

0,005

-

-

-

-

-

O

 

378.

Heksachlorciklopentadienas

77-47-4

0,01

-

-

-

-

-

O

 

379.

Heksachlorofenas (2,2-dihidroksi-3,3,5,5,6,6-heksachlordifenilmetanas)

70-30-4

0,1

-

-

-

-

-

O Ū

 

380.

Heksachlor-p-ksilenas

68-36-0

10

-

-

-

-

-

O

 

381.

Heksafluorbenzenas

392-56-3

5

-

-

-

-

-

-

 

382.

Heksafluorpropilenas

116-15-4

5

-

-

-

-

-

-

 

383.

Heksametildisilazanas

999-97-3

2

-

-

-

-

-

-

 

384.

Heksametilendiizocianatas (HDI)

822-06-0

0,03

0,005

-

-

0,07

0,01

Ū J

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

385.

Heksametilendiaminas

124-09-4

0,1

-

-

-

-

-

O

 

386.

Heksametileniminas

111-49-9

0,5

-

-

-

-

-

O

 

387.

Heksametilentetraminas

100-97-0

3

-

5

-

-

-

J

 

388.

Heksanai, išskyrus n-heksaną

 

700

200

1100

300

-

-

-

 

389.

n-heksanas

110-54-3

72

20

-

-

-

-

R

 

390.

2-heksanonas (metil-n-butilketonas)

591-78-6

4

1

8

2

-

-

O

 

391.

Heksileno glikolis

107-41-5

-

-

-

-

120

25

Ū

 

392.

Heksilo bromidas

111-25-1

0,3

-

-

-

-

-

-

 

393.

Heptanas, visi izomerai (išskyrus n-heptaną)

 

800

200

1200

300

-

-

-

 

394.

n-heptanas

142-82-5

2085

500

3128

750

-

-

-

 

395.

2-heptanonas (metilamilketonas)

110-43-0

120

25

250

50

-

-

O

 

396.

3-heptanonas (etilbutilketonas)

106-35-4

95

20

250

50

-

-

-

 

397.

n-heptilo alkoholis

111-70-6

10

-

-

-

-

-

O

 

398.

Hidrazinas ir jo junginiai

302-01-2

0,013

0,01

-

-

-

-

K O J

 

399.

Hidrochinonas

123-31-9

0,5

-

1,5

-

-

-

K M J

p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies.

400.

2-hidroksietilakrilatas (etilenglikolio akrilo eteris)

818-61-1

5

1

10

2

-

-

J O

 

401.

beta?-hidroksietilmerkaptanas

60-24-2

1

-

-

-

-

-

-

 

402.

Indis ir  neorganiniai jo junginiai (kaip In)

7440-74-6

0,1

-

-

-

-

-

-

 

403.

Interkordinas (intensainas, karbokromenas)

655-35-6

0,3

-

-

-

-

-

 

 

404.

Išmetamosios dujos (variklių):

 

 

 

 

 

 

 

 

Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido higieninio efekto skaičiuoti nereikia.

- pagal anglies monoksidą

25

20

-

-

-

-

 

- pagal azoto dioksidą

2

1

-

-

-

-

 

405.

Itrio oksidas

1314-36-9

2

-

-

-

-

-

-

 

406.

Izoamilo alkoholis

123-51-3

5

-

-

-

-

-

-

 

407.

Izoamilo bromidas

107-82-4

0,5

-

-

-

-

-

O

 

408.

Izobutilenas

115-11-7

100

-

-

-

-

-

-

 

409.

Izobutilmetakrilatas

97-86-9

300

50

450

75

-

-

J

 

410.

Izobutilo alkoholis

78-83-1

10

-

-

-

-

-

O

 

411.

Izocianatai

 

-

0,005

-

-

-

0,01

Ū J

RD taikomas tokiems izocianatams: diizopropilfenilo, fenilo (FI), heksametileno (HDI), izoforono (IPDI), metilenbisfenilo (MDI), naftaleno (NDI), tolueno (TDI), trimetilheksametileno (TMDI).

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikoma izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

412.

3-izociantoluenas

10340-91-7

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

413.

Izoforonas (1,5,5-trimetilcikloheksenonas-3)

78-59-1

-

-

-

-

30

5

K Ū

 

414.

Izoforono diizocianatas (IPDI)

4098-71-9

0,05

0,005

-

-

0,09

0,01

J

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

415.

Izoftalio rūgštis

121-91-5

0,2

-

-

-

-

-

J O

 

416.

Izooktilo alkoholis

26952-21-6

50

-

-

-

-

-

-

 

417.

Izopentanas

78-78-4

3000

1000

-

-

-

-

-

 

418.

Izopentilacetatas

123-92-2

270

50

540

100

-

-

-

 

419.

Izoprenas

78-79-5

40

-

-

-

-

-

K M -

 

420.

2-propanolis (izopropanolis, izopropilo alkoholis)

67-63-0

350

150

600

250

-

-

-

 

421.

Izopropilaminas

75-31-0

12

5

25

10

-

-

-

 

422.

Izopropilbenzenas (kumenas)

98-82-8

100

20

170

35

-

-

O

 

423.

Izopropilnitritas

541-42-4

-

-

-

-

1

-

Ū

 

424.

Izopropilnitratas

1712-64-7

45

10

70

15

-

-

-

 

425.

Izosviesto aldehidas

78-84-2

5

-

-

-

-

-

O

 

426.

Izosviesto rūgšties metilo esteris

547-63-7

10

-

-

-

-

-

O

 

427.

Izovalerijono aldehidas

590-86-3

10

-

-

-

-

-

 

 

428.

Jodas

7553-56-2

-

-

-

-

1

0,1

Ū

 

429.

Kadmio stearatas

2223-93-0

0,1

-

-

-

-

-

 

 

430.

Kadmis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cd):

 

 

 

 

 

 

 

K

 

- įkvepiamoji frakcija

0,05

-

-

-

-

-

 

 

- alveolinė frakcija

0,01

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

431.

Kalcio aliumochromo fosfatas (kaip chromo (VI) oksidas)

59157-64-1

0,01

-

-

-

-

-

-

 

432.

Kalcio cianamidas

156-62-7

1

-

-

-

-

-

-

 

433.

Kalcio dihidroksidas (gesintos kalkės)

- alveolinė frakcija

1305-62-0

1

-

4

-

-

-

O

 

434.

Kalcio oksidas

- alveolinė frakcija

1305-78-8

1

-

4

-

-

-

-

 

435.

Kalio chloridas

7447-40-7

5

-

-

-

-

-

-

 

4351.

Kalio cianidas (kaip cianidas)

151-50-8

1

-

-

-

5

-

Ū O

 

436.

Kalio karbonatas

584-08-7

2

-

-

-

-

-

-

 

437.

Kalio nitratas

7757-79-1

5

-

-

-

-

-

-

 

438.

Kalio silicio fluoridas (kalio heksafluorsilikatas) (kaip F)

16871-90-2

0,2

-

-

-

-

-

-

 

439.

Kalio sulfatas

7778-80-5

10

-

-

-

-

-

-

 

440.

Kamparas

76-22-2

3

-

-

-

-

-

 

 

441.

Kaprolaktamas (dulkės + garai)

105-60-2

10

-

40

-

-

-

-

 

442.

Kaprono rūgšties metilo esteris

106-70-7

1

-

-

-

-

-

O

 

443.

Kaprono rūgštis

142-62-1

5

-

-

-

-

-

-

 

444.

Karbofosas (malationas, sumitoksas)

121-75-5

0,5

-

-

-

-

-

J Ū O

 

445.

Karbonilo dichloridas (fosgenas)

75-44-5

0,08

0,02

-

-

0,4

0,1

Ū

 

446.

3-karenas (plg. terpenai)

13466-78-9

150

25

300

50

-

-

J

Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų, išskyrus 3-kareną, jautrinantis poveikis nėra ištirtas.

447.

Katechinas (katecholis)

120-80-9

20

5

40

10

-

-

O

 

448.

Ketoeteris

6627-69-6

2

-

-

-

-

-

-

 

449.

Kobaltas ir jo neorganinai junginiai (kaip Co)

 

0,05

-

-

-

-

-

K M J

 

450.

Kobalto hidrokarbonilas ir jo skilimo produktai (kaip Co)

 

-

-

-

-

0,01

-

Ū J O

 

451.

Kofeinas (bazė)

58-08-2

0,5

-

-

-

-

-

 

 

452.

Krezilo glicidilo eteris

2186-24-5

70

10

100

15

-

-

J

 

453.

Krezolas (visi izomerai)

1319-77-3

22

5

-

-

-

-

 

 

454.

Kristobalitas (silicio dioksido atmaina), alveolinė frakcija

14464-46-1

0,05

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

455.

Krotono aldehidas

4170-30-3

0,5

-

-

-

-

-

M O

 

456.

Ksilenas, mišrūs izomerai, grynas

1330-20-7

221

50

442

100

-

-

O

 

457.

m-ksilenas

108-38-3

200

50

450

100

-

-

O

 

458.

o-ksilenas

95-47-6

221

50

442

100

-

-

O

 

459.

p-ksilenas

106-42-3

221

50

442

100

-

-

O

 

460.

Ksilidinas

1300-73-8

3

-

-

-

-

-

O

 

461.

Kumoleno (izopropilbenzeno) hidroperoksidas

80-15-9

1

-

-

-

-

-

O

 

462.

Kuprocinas

8066-21-5

0,5

-

-

-

-

-

-

 

463.

Kvarcas, silicio dioksido atmaina, alveolinė frakcija

14808-60-7

0,1

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

464.

Lavsanas

25038-59-9

5

-

-

-

-

-

F

 

465.

Ličio hidridas

- įkvepiamoji frakcija

7580-67-8

-

-

-

-

0,02

-

-

 

466.

Ligroinas (petroleum naphtha)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

467.

Limonenas (plg. terpenai)

138-86-3

150

25

300

50

-

-

J

Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų, išskyrus 3-kareną, jautrinantis poveikis nėra ištirtas.

468.

Linuronas (afalonas, N-metil-N’-metoksi-N’-/3,4-dichlorfenil/-šlapalas)

330-55-2

1

-

-

-

-

-

K R

 

469.

Mafenido acetatas (4-aminometilbenzensulfamido acetatas)

13009-99-9

0,5

-

-

-

-

-

-

 

470.

Magnezitas

546-93-0

10

-

-

-

-

-

F

 

471.

Magnio chloratas

10326-21-3

5

-

-

-

-

-

-

 

472.

Magnio diboridas (kaip Mg)

12007-25-9

1

-

-

-

-

-

-

 

473.

Magnio oksidas

1309-48-4

4

-

-

-

-

-

-

 

474.

Magnio poliboridas

12230-32-9

6

-

-

-

-

-

F

 

475.

Maleino anhidridas

108-31-6

1,2

0,3

2,5

0,6

-

-

J

 

476.

Manganas ir neorganiniai jo junginiai (kaip Mn):

- įkvepiamoji frakcija

- alveolinė frakcija

 

0,2

0,05

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

477.

Mangano ciklopentadieniltrikarbonilas

12079-65-1

0,1

-

-

-

-

-

 

 

478.

Medvilnės žaliava (dulkės, medvilnės)

 

0,5

-

-

-

-

-

-

 

479.

Melaminas

9003-08-1

0,5

-

-

-

-

-

-

 

480.

Melamino cianuratas

37640-57-6

0,5

-

-

-

-

-

O

 

481.

Metafosas (metacidas)

298-00-0

0,1

-

-

-

-

-

O Ū

 

482.

Metakrilamidas

79-39-0

1

-

-

-

-

-

-

 

483.

Metakrilo rūgšties anhidridas

760-93-0

1

-

-

-

-

-

O

 

484.

Metakrilo rūgštis

79-41-4

70

20

100

30

-

-

 

 

485.

Metaldehidas (metacetalaldehidas, acetaldehido tetrameras)

108-62-3

0,2

-

-

-

-

-

Ū

 

486.

Metalilchloridas (1-chlor-2-metil-propenas-2)

563-47-3

0,3

-

-

-

-

-

O J

 

487.

Metanolis (metilo alkoholis)

67-56-1

260

200

-

-

-

-

O

 

488.

2-metil-5-etilpiridinas

104-90-5

-

-

2

-

-

-

O

 

489.

Metilacetatas

79-20-9

450

150

900

300

-

-

-

 

490.

Metilakrilatas

96-33-3

18

5

36

10

-

-

J

 

491.

4-metil-2-pentanolis (metilizobutilkarbinolis, izoheksilo alkoholis, metilamino alkoholis)

108-11-2

110

25

170

40

-

-

O

 

492.

Metilaminas

74-89-5

13

10

25

20

-

-

O

 

493.

o-metilanizolas

578-58-5

10

-

-

-

-

-

-

 

494.

5-metilbenzotriazolas

136-85-6

5

-

-

-

-

-

-

 

495.

1-metilbutilacetatas

626-38-0

270

50

540

100

-

-

-

 

496.

Metilchloracetatas

96-34-4

5

-

-

-

-

-

-

 

497.

Metilchlorformiatas

79-22-1

0,05

-

-

-

 

-

O Ū

 

498.

Metilcianakrilatas

137-05-3

9

2

18

4

-

-

-

 

499.

Metilcikloheksanas

108-87-2

50

-

-

-

-

-

 

 

500.

Metilciklopropilketonas

765-43-5

1

-

-

-

-

-

 

 

501.

Metildihidropiranas

2270-61-3

5

-

-

-

-

-

O

 

5012.

4,4′-metilendianilinas

101-77-9

0,08

-

-

-

-

-

O

 

502.

Metileno bisfenilizocianatas (MDI)

101-68-8

0,05

0,005

-

-

0,1

0,01

J

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

503.

Metileno bromidas

74-95-3

10

-

-

-

-

-

-

 

504.

Metileno chloridas

75-09-2

120

35

250

70

-

 

K O

Ozono sluoksnį ardanti medžiaga. Naudojimas ribojamas.

505.

Neteko galios nuo 2018-08-21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

506.

Metiletilketono peroksidas

1338-23-4

-

-

-

-

1,5

0,2

Ū

 

507.

Metilheksilketonas

111-13-7

-

-

200

-

-

-

-

 

508.

5-metilheptanonas-3 (etilamilketonas)

541-85-5

53

10

107

20

-

-

-

 

509.

Metilizoamilketonas
(5-metilheksanonas-2)

110-12-3

95

20

190

40

-

-

-

 

510.

Metilizobutilketonas (MIBK)
(4-metilpentanonas-2)

108-10-1

83

20

208

50

-

-

-

 

511.

Metilizocianatas

624-83-9

-

-

-

0,02

-

-

R JŪ

 

512.

Metilizotiocianatas

556-61-6

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

513.

Metilmerkaptanas

74-93-1

-

1

-

-

-

-

 

IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai.

514.

Metilmetakrilatas

80-62-6

208

50

416

100

-

-

J

 

515.

N-metilmorfolinas

109-02-4

20

5

40

10

-

-

O

 

516.

1-metilnaftalinas

90-12-0

20

-

-

-

-

-

-

 

517.

2-metilnaftalinas

91-57-6

20

-

-

-

-

-

-

 

518.

Metilo bromidas

74-83-9

19

5

40

10

-

-

M O

 

519.

Metilo chloridas

74-87-3

20

10

40

20

-

-

K

 

520.

Metilformiatas

107-31-3

125

50

250

100

-

-

O

 

521.

Metilo jodidas

74-88-4

6

1

30

5

-

-

K  O

 

522.

2-metiltiofenas

554-14-3

20

-

-

-

-

-

-

 

523.

3-metiltiofenas

616-44-4

20

-

-

-

-

-

-

 

524.

Metilvinilketonas

78-94-4

0,1

-

-

-

-

-

O

 

525.

2-metoksietanolis

109-86-4

-

1

30

10

-

-

R O

Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijai skaičiuojamas pagal 1 priede pateiktą pavyzdį. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

526.

2-metoksietilacetatas (metilglikolio acetatas, etilenglikolio monometileterio acetatas, metilcelozolvacetatas)

110-49-6

-

1

50

10

-

-

R O

Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Veikiant keliems tirpikliams, etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijai skaičiuojamas pagal 1 priede pateiktą pavyzdį. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

527.

1-metoksi-2-propilacetatas (propilenglikolio monometilo eterio acetatas, PGMEA)

108-65-6

250

50

400

75

-

-

O

 

528.

1-metoksipropanolis-2 (propilenglikolio monometileteris, PGME)

107-98-2

190

50

300

75

-

-

O

 

529.

Mezitilenas (trimetilbenzenas)

108-67-8

100

20

150

30

-

-

-

 

5291.

Mineralinės alyvos, anksčiau naudotos vidaus degimo varikliuose siekiant sutepti ir ataušinti judančias variklio dalis

-

-

-

-

-

-

-

O

 

530.

Molibdenas ir labai tirpūs jo junginiai

 

5

-

-

-

-

-

 

 

531.

Molibdenas ir vidutiniškai tirpūs junginiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

10

-

-

-

-

-

 

 

- alveolinė frakcija

5

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

532.

Monobenziltoluenas

713-36-0

1

-

-

-

-

-

O

 

533.

Monochloracto rūgštis

79-11-8

4

1

8

2

-

-

ŪO

 

534.

Mononitronaftalenas

27254-36-0

-

-

1

-

-

-

-

 

535.

Morfolinas

110-91-8

36

10

72

20

-

-

-

 

536.

Naftalenas (naftalinas)

91-20-3

50

10

-

-

-

-

K

 

537.

2,6-naftalendikarboninė rūgštis

1141-38-4

0,1

-

-

-

-

-

O

 

538.

1,4,5,8-naftalendikarboninės rūgšties dianhidridas

81-30-1

1

-

-

-

-

-

J

 

539.

2,6-naftalendikarboninės rūgšties dichloranhidridas

2351-36-2

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

540.

Naftaleno diizocianatas (NDI)

3173-72-6

0,04

0,005

-

-

0,09

0,01

Ū J

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

541.

1,4,5,8-naftalentetrakarboninė rūgštis

128-97-2

0,5

 

-

-

-

-

O

 

542.

Naftalio rūgšties anhidridas

81-84-5

2

-

-

-

-

-

J O

 

543.

alfa?-naftochinonas

130-15-4

0,1

-

-

-

-

-

O

 

544.

2-naftoinė rūgštis

93-09-4

0,1

-

-

-

-

-

 

 

545.

alfa?-naftolis

90-15-3

0,5

-

-

-

-

-

-

 

546.

beta?-naftolis

135-19-3

0,1

-

-

-

-

-

-

 

547.

Natrio azidas

26628-22-8

0,1

-

0,3

-

-

-

O Ū

 

548.

Natrio chloratas

7775-09-9

5

-

-

-

-

-

-

 

549.

Natrio chloridas

7647-14-5

5

-

-

-

-

-

-

 

550.

Natrio chloritas

7758-19-2

1

-

-

-

-

-

O

 

5501.

Natrio cianidas (kaip cianidas)

143-33-9

1

-

-

-

5

-

Ū O

 

551.

Natrio hidroksidas

1310-73-2

-

-

-

-

2

-

Ū

 

552.

Natrio nitritas

7632-00-0

-

-

-

-

0,1

-

Ū

 

553.

Natrio pentachlorfenoliatas

131-52-2

0,1

-

-

-

-

-

K Ū O

 

554.

Natrio perboratas

1333-73-9

1

-

-

-

-

-

-

 

555.

Natrio rodanidas (techninis)

540-72-7

10

-

-

-

-

-

-

 

556.

Natrio silicio fluoridas (natrio heksafluorsilikatas) (kaip F)

16893-85-9

0,2

-

-

-

-

-

-

 

557.

Natrio sulfatas

7757-82-6

10

-

-

-

-

-

-

 

558.

Natrio sulfidas

1313-8225

0,2

-

-

-

-

-

Ū

 

559.

Dinatrio tetraborato dekahidratas (boraksas)

1303-96-4

2

-

5

-

-

-

R O

 

560.

Neopentanas

463-82-1

3000

1000

-

 

-

-

-

 

561.

Nikelio junginiai: oksidas, karbonatas ir tirpūs junginiai (kaip Ni)

 

0,1

-

-

-

-

-

K J

M R

 

562.

Nikelio karbonilas

13463-39-3

0,007

0,001

-

-

-

-

K R

 

563.

Nikelis

7440-02-0

0,5

-

-

-

-

-

K J

 

564.

Nikotinamidas

98-92-0

1

-

-

-

-

-

-

 

565.

Nikotinas

54-11-5

0,5

-

-

-

-

-

O

 

566.

Nikotino rūgštis

59-67-6

1

-

-

-

-

-

-

 

567.

Nikotino sulfatas (1-metil-2/3-piridil/-pirolidinsulfatas)

65-30-5

0,1

-

-

-

-

-

-

 

568.

Nitrafenas (turintis 72,5–67,5 ? alkilfenolių)

1836-75-5

1

-

-

-

-

-

K R

 

569.

Nitrato rūgštis (azoto rūgštis)

7697-37-2

-

-

2,6

1

-

-

-

 

570.

Nitroamofoska

53124-23-5

4

-

-

-

-

-

F

 

571.

p-nitroanilinas

100-01-6

0,5

-

-

-

-

-

O Ū

 

572.

o-nitroanilinas

88-74-4

0,1

-

-

-

-

-

O

 

573.

p-nitroanizolis

100-17-4

3

-

-

-

-

-

-

 

574.

o-nitroanizolis

91-23-6

1

-

-

-

-

-

K O

 

575.

Nitrobenzenas

98-95-3

1

0,2

-

-

-

-

K R O

 

576.

p-nitrobenzoinė rūgštis

62-23-7

2

-

-

-

-

-

-

 

577.

1-nitrobutanas

627-05-4

30

-

-

-

-

-

-

 

578.

Nitrocikloheksanas

1122-60-7

1

-

-

-

-

-

-

 

579.

Nitroetanas

79-24-3

62

20

150

50

-

-

O

 

580.

Nitroformas

517-25-9

0,5

-

-

-

-

-

O

 

581.

Nitroksilenas

25168-04-1

5

-

-

-

-

-

O

 

582.

Nitrometanas

75-52-5

50

20

130

50

-

-

-

 

583.

1-nitropropanas

108-03-2

18

5

-

-

35

10

Ū

 

584.

2-nitropropanas

79-46-9

7

2

-

-

20

6

Ū K

 

585.

Nitrotoluenas, visi izomerai

1321-12-6

6

1

11

2

-

-

O

 

586.

1-nitrozoanabazinas

1133-64-8

0,5

-

-

-

-

-

-

 

587.

4-nitrozodifenilaminas

55-18-5

0,2

-

-

-

-

-

O

 

588.

Nonanai

 

800

150

1100

200

-

-

-

 

589.

Nonilakrilatas

2664-55-3

1

-

-

-

-

-

-

 

590.

n-nonilo alkoholis

143-08-8

10

-

-

-

-

-

-

 

591.

Oksalo rūgštis

144-62-7

1

-

-

-

-

-

-

 

592.

2-(2-butoksietoksi) etilacetatas (2-oksidietanolio monobutileterio acetatas, dietilenglikolio monobutileterio acetatas)

124-17-4

130

15

250

30

-

-

-

 

593.

2,2-oksidietanolis (dietilenglikolis, diglikolis)

111-46-6

45

10

90

20

-

-

O

 

594.

Oksiranas (etilenoksidas)

75-21-8

1,8

1

9

5

-

-

M Ū K O

 

595.

Oktanai

 

900

200

1400

300

-

-

-

 

596.

n-oktilo alkoholis

111-87-5

10

-

-

-

-

-

-

 

597.

Ozonas

10028-15-6

0,2

0,1

-

-

0,6

0,3

Ū

 

598.

Papaverino hidrochloridas

61-25-6

0,5

-

-

-

-

-

-

 

599.

Paraldehidas

123-63-7

5

-

-

-

-

-

-

 

600.

Pentachloracetonas

1768-31-6

0,5

-

-

-

-

-

O

 

601.

Pentachlornitrobenzenas

82-68-8

0,5

-

-

-

-

-

O J

 

602.

Pentachlorfenolis ir jo druskos (kaip pentachlorfenolis)

87-86-5

0,5

-

1,5

-

-

-

K O

Pentachlorfenolio druskų RD taikomas perskaičiavus šias druskas į gryną pentachlorfenolį.

603.

Pentaeritrolis

115-77-5

5

-

-

-

-

-

-

 

604.

Pentafluoranilinas

771-60-8

0,5

-

-

-

-

-

-

 

605.

Pentafluorbenzenas

363-72-4

5

-

-

-

-

-

-

 

606.

Pentafluorfenolis

771-61-9

5

-

-

-

-

-

-

 

607.

Pentafluorpropiono rūgštis

422-64-0

2

-

-

-

-

-

-

 

608.

Pentanas

109-66-0

3000

1000

-

-

-

-

-

 

609.

3-pentilacetatas (izopentilacetatas)

620-11-1

270

50

540

100

-

-

-

 

610.

Pentilacetatas

628-63-7

270

50

540

100

-

-

-

 

611.

Perchlormetilmerkaptanas

594-42-3

1

-

-

-

-

-

-

 

612.

Perchlor-4-metilciklopentanas

3424-05-3

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

613.

Perfluordietilmetilaminas

758-48-5

500

-

-

-

-

-

 

 

614.

Perfluorizobutilenas

382-21-8

-

-

-

-

0,1

-

Ū

 

615.

Perfluorpentanas

678-26-2

0,5

-

-

-

-

-

-

 

616.

Petrolio eteris (industrinis)

 

 

 

 

 

 

 

 

Šis RD taikomas petrolio eteriui, kuriame mažiau kaip 0,2 ? benzeno.

Petrolio eteriui (tam tikrai naftos frakcijai) paprastai nurodomas virimo temperatūros intervalas. Atskirų rūšių petrolio eteryje daugiausia būna arba heksanų (apie 25–50 ? n-heksano, virimo temperatūra apie 60–80 °C), arba heptanų (virimo temperatūra apie 80–110 °C), arba oktanų (virimo temperatūra apie 100–140 °C).

– heksanų pagrindu

180

50

250

75

-

-

 

 

– heptanų pagrindu

800

200

1200

300

-

-

 

RD taikomas petrolio eteriui, kuriame yra mažiau kaip 5? n-heksano

1.

– oktanų pagrindu

900

200

1400

300

-

-

 

 

617.

Pikolinai (izomerų mišinys)

1333-41-1

5

-

-

-

-

-

-

 

618.

Pikrino rūgštis

88-89-1

0,1

-

-

-

-

-

Ū

 

619.

alfa?-pinenas (terpenai)

80-56-8

150

25

300

50

-

-

 

Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų, išskyrus 3-kareną, jautrinantis poveikis nėra ištirtas.

620.

beta?-pinenas (terpenai)

127-91-3

150

25

300

50

-

-

 

Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų, išskyrus 3-kareną, jautrinantis poveikis nėra ištirtas.

621.

Piperazinas (heksahidropirazinas)

110-85-0

0,1

-

0,3

-

-

-

R J

Šie dydžiai taip pat taikomi piperazino druskoms, perskaičiavus į grynąjį piperaziną.

622.

Piperidinas

110-89-4

0,2

-

-

-

-

-

O

 

623.

Pirenas

129-00-0

0,03

-

-

-

-

-

O

 

624.

Piretrumas (grynintas iš jautrinančių laktonų)

8003-34-7

1

-

-

-

-

-

 

 

625.

Piridinas

110-86-1

15

5

-

-

-

-

-

 

626.

Piromelito rūgšties dianhidridas

89-32-7

5

-

-

-

-

-

J

 

627.

n-metil-2-pirolidonas

872-50-4

40

10

80

20

-

-

R O

 

628.

Platina

7440-06-4

1

-

-

-

-

-

-

 

629.

Natūralūs kristaliniai plaušeliai, išskyrus asbestą ir erionitą

 

0,5 pl/cm3

-

-

-

 

 

Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu  membraninio filtro metodu (6.6).

Mineralams, kuriuose yra kristalinių plaušelių, priskiriami atapulgitas, haloizitas, sepiolitas ir volastonitas.

630.

Sintetiniai neorganiniai kristaliniai plaušeliai

 

0,2 pl/cm3

-

-

-

-

 

Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu  membraninio filtro metodu (6.6).

631.

Sintetiniai neorganiniai amorfiniai plaušeliai

 

1 pl/cm3

-

-

-

-

 

Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu  membraninio filtro metodu (6.6).

632.

Polichlorpinenas

25267-15-6

0,2

-

-

-

-

-

J O

 

633.

Polichlorinti bifenilai (PCB)

 

0,01

-

0,03

-

-

-

K O

 

6331.

Policiklinių aromatinių angliavandenilių mišiniai, ypač tie, kuriuose yra benz(a)pireno, ir kurie yra kancerogenai, kaip apibrėžta teisės akte [6.4]

-

-

-

-

-

-

-

O“

 

634.

Polietilenas

9002-88-4

10

-

-

-

-

-

-

 

635.

Polipropilenas (nestabilizuotas)

9003-07-0

10

-

-

-

-

-

 

 

636.

2-(2-metoksipropoksi)-propanolis, (2-etoksimetiletoksi)-propanolis, dipropilenglikolio monometileteris

34590-94-8

308

50

450

75

-

-

O

 

637.

Propargilo alkoholis

107-19-7

1

-

-

-

-

-

-

 

638.

Propenas (propilenas)

115-07-1

900

500

-

-

-

-

-

 

639.

Propilacetatas

109-60-4

420

100

800

200

-

-

-

 

640.

n-propilaminas

107-10-8

5

-

-

-

-

-

 

 

641.

Propanolis, visi izomerai (propilo alkoholis)

 

350

150

600

250

-

-

-

 

642.

Propilenchlorhidrinas

78-89-7

2

-

-

-

-

-

O

 

643.

Propilenglikolio karbonatas

108-32-7

7

-

-

-

-

-

-

 

644.

2-hidroksipropilakrilatas (propilenglikolio monoakrilatas)

999-61-1

1

-

-

-

-

-

O J

 

645.

Propilenglikolis

57-55-6

7

-

-

-

-

-

-

 

646.

Propilenglikolio dinitratas

6423-43-4

0,7

0,1

2

0,3

-

-

O

 

647.

Propileno oksidas (1, 2-epoksipropanas)

75-56-9

2,4

1

-

-

-

-

K M

 

648.

Propilpropionatas

106-36-5

70

-

-

-

-

-

-

 

649.

Propiono aldehidas

123-38-6

5

-

-

-

-

-

O

 

650.

Propiono rūgštis

79-09-4

31

10

62

20

-

-

-

 

651.

Radonas, atliekant požeminius darbus;

10043-92-2

400 Bq/m3

-

-

-

-

-

K

Požeminiams darbams RD taikomas kaip metinė dozė.

Radono dariniai, kaip ir radonas, yra kancerogeniški.

kitus darbus

-

-

-

-

-

K

Taikomas radono dujų kiekio RD gali būti ir kaip metinis vidurkinis. Matuojant radoną, galima išmatuoti radono dujas arba jo darinius.

Radono dariniai, kaip ir radonas, yra kancerogeniški.

652.

Rezorcino monometileteris

150-19-6

0,5

-

-

-

-

-

O

 

653.

Rezorcinolis (rezorcinas)

108-46-3

45

10

-

-

-

-

O

 

654.

Riboflavinas

83-88-5

1

-

-

-

-

-

J

 

655.

Rubidžio hidroksidas

1310-82-3

0,5

-

-

-

-

-

O

 

656.

Sacharolis

57-50-1

10

-

-

-

-

-

-

 

657.

Sebacino rūgštis

111-20-6

4

-

-

-

-

-

-

 

658.

Selenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus vandenilio selenidą (kaip Se)

 

0,1

-

-

-

-

-

Ū

 

659.

Sidabras ir mažai tirpūs jo junginiai (kaip Ag)

 

0,1

-

-

-

-

-

-

 

660.

Sidabras, tirpieji junginiai (kaip Ag)

 

0,01

-

-

-

-

-

 

 

661.

Siera

7704-34-9

6

-

-

-

-

-

F

 

662.

Sieros dioksidas

7446-09-5

1,3

0,5

2,7

1

-

-

Ū

 

663.

Sieros heksafluoridas

2551-62-4

6000

1000

-

-

-

-

 

 

664.

Sieros pentafluoridas

5714-22-7

-

-

-

-

0,1

0,01

 

 

665.

Sieros rūgštis (rūkas)

7664-93-9

0,05

-

3

-

-

-

 

Renkantis tinkamą poveikio stebėsenos modelį turi būti atsižvelgiama į galimus apribojimus ir trukdžius, galinčius kilti, kai esama kitų sieros junginių.

Rūkas (migla) apibrėžiamas kaip įkvepiama dalis.

666.

Sieros tetrafluoridas

7783-60-0

-

-

-

-

0,4

0,1

Ū

 

667.

Silicio nitridas

12033-89-5

6

-

-

-

-

-

F

 

668.

Silicio tetraboridas

12007-81-7

6

-

-

-

-

-

F

 

669.

Sintoks-12, Sintoks-20M

66106-01-2

5

-

-

-

-

-

-

 

670.

Skruzdžių rūgštis

64-18-6

9

5

-

-

-

-

-

 

671.

Stearatai (išskyrus nikelio stearatą)

 

5

-

-

-

-

-

 

Čia įtraukti stearatai: aliuminio stearatas [7047-84-9], aliuminio distearatas [300-92-5], aliuminio tristearatas [637-12-7], amonio stearatas [1002-89-7], butilo stearatas [123-95-5], dietilenglikolio monostearatas [106-11-6], etilenglikolio monostearatas [111-60-49], glicerolio monostearatas [31566-31-1], kalcio stearatas [1592-23-0], kalio stearatas [593-29-3], ličio stearatas [4485-12-5], magnio stearatas [557-04-0], natrio stearatas [822-16-2], cinko stearatas [557-05-1].

RD netaikomas tokiems metalų stearatams, kuriuose yra toksiškų metalų, pvz., švino.

672.

Stibanas (stibio hidridas)

7803-52-3

0,3

0,05

-

-

-

-

-

 

673.

Stibis ir jo oksidai (kaip Sb)

 

0,5

-

-

-

-

-

 

 

674.

Stiklo pluoštas (sintetiniai neorganiniai, amorfiniai plaušeliai)

 

1 pl/cm3

-

-

-

-

 

Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis – 3 µmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu  membraninio filtro metodu (6.6).

675.

Stirenas (stirolas)

100-42-5

90

20

200

50

-

-

O

Projektuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad stireno poveikis per darbo dieną būtų priimtinas laikantis IPRD 10 ppm koncentracijos.

676.

(p-aminobenzensulfamidas)

107-71-1

1

-

-

-

-

-

 

 

677.

Strofantidino acetatas

60-38-8

0,05

-

-

-

-

-

-

 

678.

Stroncio fosfatas

7446-28-8

6

-

-

-

-

-

-

 

679.

Stroncio karbonatas

1633-05-2

6

-

-

-

-

-

-

 

680.

Stroncio sulfatas

7759-02-6

6

-

-

-

-

-

-

 

681.

Stroncio nitratas

10042-76-9

1

-

-

-

-

-

-

 

682.

Stroncio oksidas

1314-11-0

1

-

-

-

-

-

-

 

683.

Stroncio hidroksidas

18480-07-4

1

-

-

-

-

-

-

 

684.

Sulfacilas (p-aminobenzensulfacetamidas)

144-80-9

1

-

-

-

-

-

-

 

685.

Sulfadimetoksinas (2,6-dimetoksi-4-p-/aminobenzensulfamido/-pirimidinas)

122-11-2

0,1

-

-

-

-

-

-

 

686.

Sulfadimezinas (2-/p-aminobenzensulfamido/-4,6-dimetil-pirimidinas)

57-68-1

1

-

-

-

-

-

-

 

687.

Sulfalenas (2-/p- aminobenzensulfamido/-3- metoksipirazinas)

152-47-6

1

-

-

-

-

-

-

 

688.

Sulfazinas (metazinas, 4,6-bis-(izopropilamino)-simtriazinas)

68-35-9

1

-

-

-

-

-

-

 

689.

Sulfidai (dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano bendra suma)

 

-

1

-

-

-

-

-

 

690.

Sulfolanas (tetrametilsulfonas)

126-33-0

40

-

-

-

-

-

-

 

691.

Sulfotepas

3689-24-5

0,1

-

-

-

-

-

O

 

692.

Suvirinimo aerozoliai

 

5

-

-

-

-

-

 

Suvirinimo aerozolis – tai kietujų, skystųjų arba kietųjų ir skystųjų dalelių suspensijos dujinėje terpėje visa įkvepiamoji frakcija. Priklausomai nuo suvirinimo lydinio sudėties, naudojamų elektrodų ir suvirinimo proceso į aplinką gali išsiskirti ozonas (pvz., suvirinant aliuminį, titaną bei jų lydinius elektros lanku apsauginėje argono atmosferoje), anglies monoksidas (pvz., elektros lanku suvirinant legiruotą plieną), metalai (geležis, manganas, chromas, nikelis), fluoridai (padengti fliusu ir tuščiaviduriai elektrodai yra paruošiami su fluoridais). Todėl visų pirma reikia nustatyti, ar neviršijami aerozolio sudėtinių dalių atskiri RD. Jei suvirinimo elektrode, suvirinamame metale ar jo dangoje nėra toksiškų medžiagų ir suvirinimo metu nesusidaro toksiškų dujų, užtenka nustatyti bendrą suvirinimo aerozolio koncentraciją.

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

693.

Suodžiai (dulkės, anglies)

 

3

-

-

-

-

-

F

 

694.

Sviesto rūgštis

107-92-6

10

-

-

-

-

-

-

 

 

695.

Švinas ir jo neorganinai junginiai (kaip Pb):

 

 

 

 

 

 

 

R

Nustatytas švino biologinis RD.

Projektuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad švino ir neorganinių jo junginių poveikis per darbo dieną būtų priimtinas laikantis IPRD 0,05 mg/m3 koncentracijos, nepaisant dalelių dydžio. Tai netaikoma švino sulfidui.

- įkvepiamoji frakcija

0,15

-

-

-

-

-

-

 

- alveolinė frakcija

0,07

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

696.

Švinas, organiniai junginiai (švino tetraetilatas, švino tetrametilatas) (kaip Pb)

 

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

 

697.

Švino hidrochinonatas

57218-73-2

0,005

-

-

-

-

-

 

 

698.

Švino salicilatas

15748-73-9

0,005

-

-

-

-

-

 

 

699.

Talio bromidas (kaip Ta)

7789-40-4

0,01

-

-

-

-

-

 

 

700.

Talio jodidas (kaip Ta)

7790-30-9

0,01

-

-

-

-

-

 

 

701.

Talkas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

2

-

-

-

-

-

-

 

- alveolinė frakcija

1

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

702.

Taninas

1401-55-4

1

-

-

-

-

-

-

 

703.

Tantalas ir jo oksidai

1314-61-0

10

-

-

-

-

-

F

 

704.

Telūras ir jo junginiai (kaip Te)

 

0,1

-

-

-

-

-

 

 

705.

Tepalo rūkas, įskaitant dūmus

8012-95-1

1

-

3

-

-

-

 

Kaitinant kai kurias alyvas išsiskiria policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie gali būti kancerogeniški. Tokių medžiagų gali būti ir pačiose alyvose.

Metalo pjovimo aušinamųjų skysčių ir panašių vandens pagrindu paruoštų skysčių aerozoliuose, kuriuose, be alyvos, gali būti ir kitų medžiagų, RD taikomas bendrai, atsižvelgiant į visą nevandeninę dalį. Jei atskirų medžiagų RD yra nustatyti mažesni, tai jie ir turi būti taikomi.

7051.

Terfenilas, hidrintas

61788-32-7

19

2

48

5

-

-

-

 

706.

Terpenai

68956-56-9

150

25

300

50

-

-

 

Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų, išskyrus 3-kareną, jautrinantis poveikis nėra ištirtas.

707.

Terpentinas

8006-64-2

150

25

300

50

-

-

J O

Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų, išskyrus 3-kareną, jautrinantis poveikis nėra ištirtas.

708.

Tetrabrometanas

79-27-6

14

1

30

2

-

-

-

 

709.

Tetrabrommetanas (anglies tetrabromidas)

558-13-4

1

-

-

-

-

-

-

 

710.

Tetrachlorbutadienas

58334-79-5

0,5

-

-

-

-

-

-

 

711.

1,2,3,4-tetrachlorbutanas

3405-32-1

0,5

-

-

-

-

-

-

 

712.

Tetrachloretanas

25322-20-7

5

-

-

-

-

-

K

 

713.

Tetrachloretilenas (1,1,2,2-tetrachloretenas, perchloretilenas)

127-18-4

70

10

170

25

-

-

K O

 

714.

Tetrachlorfenolis ir jo druskos (perskaičiavus į tetrachlorefenolį)

25167-83-3

0,5

-

1,5

-

-

-

O

 

7141.

Tetraetilortosilikatas

78-10-4

44

5

-

-

-

-

-

 

715.

Tetraetilšvinas (kaip Pb) (švino tetraetilatas)

78-00-2

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

 

716.

1,1,1,2-tetrafluoretanas (HFC-134a, norfluranas)

811-97-2

2000

500

3000

750

-

-

-

 

717.

Tetrahidrofuranas

109-99-9

150

50

300

100

-

-

O

 

718.

Tetrametilšvinas (kaip Pb) (švino tetrametilatas)

75-74-1

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

 

719.

Tetranitrometanas

509-14-8

0,4

0,05

0,8

0,1

-

-

 

Kol kas trūksta įrodymų dėl tetranitrometano kancerogeniškumo žmogui, bet jų užtenka dėl kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams. Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centro duomenimis, tetranitrometanas yra priskiriamas B2 grupei, t. y. gali būti  kancerogeniškas žmogui.

720.

Tiofosas (parationas)

56-38-2

0,05

-

5

-

-

-

Ū O

 

721.

Tioglikolio rūgštis

68-11-1

4

1

8

2

-

-

O

 

722.

Tiramas

137-26-8

1

-

2

-

-

-

J

 

723.

Titano dioksidas

13463-67-7

5

-

-

-

-

-

-

 

724.

Toluenas

108-88-3

192

50

384

100

-

-

R O

 

725.

Tolueno diizocianatas (TDI)

584-84-9

0,04

0,005

-

-

0,07

0,01

Ū J K

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

7251.

o-toluidinas

95-53-4

0,5

0,1

-

-

-

-

K O

 

726.

Tret-butil-metil-eteris

1634-04-4

183,5

50

367

100

-

-

Ū

 

727.

1,2,4-trichlorbenzenas

120-82-1

15,1

2

37,8

5

-

-

O

 

728.

1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas)

71-55-6

300

50

500

90

-

-

Ū

 

729.

Trichloretilenas

79-01-6

50

10

140

25

-

-

M K O

Trichloretilene gali būti specialių stabilizuojančių agentų, kurių koncentracija nedidelė, pvz., epichlorhidrino.

Kai kuriose šalyse šios cheminės medžiagos naudojimas uždraustas.

730.

Trichlorfenolis ir jo druskos (perskaičiavus į trichlorfenolį)

 

0,5

-

1,5

-

-

-

K O

Chlorfenolio druskoms RD reikšmė taikoma jas perskaičiavus į gryną chlorfenolį.

731.

Trichlorfluormetanas (CFC 11, freonas 11)

75-69-4

3000

500

4500

750

-

-

 

 

732.

Trichlornaftalenas

1321-65-9

0,2

-

0,6

-

-

-

O

 

7321.

Trichlorometanas

67-66-3

10

2

-

-

-

-

K O

 

733.

1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas (CFC 113, freonas 113)

76-13-1

4000

500

6000

750

-

-

-

 

734.

1,2,3-trichlorpropanas

96-18-4

2

-

-

-

-

-

K R

 

735.

Trichlorsilanas (kaip HCl)

10025-78-2

1

-

-

-

-

-

-

 

736.

2,3,6-trichlortoluenas

2077-46-5

10

-

-

-

-

-

O

 

737.

Trichoderminas

4682-50-2

0,1

-

-

-

-

-

-

 

738.

Tridimitas (silicio dioksido atmaina, plg. kristobalitas, kvarcas),  įkvepiamoji frakcija

15468-32-3

0,05

-

-

-

-

-

 

Chinonas (p-benzchinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną).

739.

Trietanolaminas

102-71-6

5

-

10

-

-

-

J

 

740.

Trietilaminas

121-44-8

8,4

2

12,6

3

-

-

O

 

741.

Trietilentetraminas

112-24-3

6

1

12

2

-

-

J

 

742.

2-chlor-2-(difluormetoksi)-1,1,1-trifluoretanas (2,2,2-trifluor-1- chloretilo difluormetilo eteris, izofluranas)

26675-46-7

80

10

150

20

-

-

-

 

743.

2-chlor-1-(difluormetoksi)-1,1,2-trifluoretanas (1,1,2-trifluor-2- chloretildifluormetilo eteris, efranas, enfluranas)

13838-16-9

80

10

150

20

-

-

-

 

744.

Trifluoracto rūgštis

76-05-1

2

-

-

-

-

-

O

 

745.

Trifluorchloretilenas

79-38-9

5

-

-

-

-

-

 

 

746.

Trifluoretilaminas

29010-16-0

100

-

-

-

-

-

-

 

747.

Trimelito rūgštis

528-44-9

0,05

-

-

-

-

-

-

 

748.

Trimelito rūgšties anhidridas (TMA)

552-30-7

0,04

-

-

-

0,08

-

Ū J

 

749.

Trimetilbenzenas ir jo izomerai

 

100

20

-

-

-

-

K M

Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas kitiems polialkilbenzenams.

750.

Trimetilaminas

75-50-3

5

-

-

-

-

-

O

 

751.

Trimetilheksametilendi-izocianatas (TMDI)

28679-16-5

0,04

0,005

-

-

0,09

0,01

Ū J

Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

752.

Trimetilolpropanas

77-99-6

-

-

-

-

-

5

Ū

 

753.

Trinikelio disulfidas (nikelio subsulfidas) (kaip Ni)

12035-72-2

0,01

-

-

-

-

-

K M

 

754.

Trinitroglicerolis (1,2,3-propantriiltrinitratas, nitroglicerolis, nitroglicerinas, glicerolio trinitratas)

55-63-0

0,095

0,01

0,19

0,02

-

-

O

 

755.

Trinitrotoluenas

118-96-7

0,1

-

0,2

-

-

-

O

 

7551

Ugniai atsparūs keraminiai pluoštai

 

0,3 pl/cm3

-

-

-

-

K

 

756.

Urano netirpūs junginiai

 

0,075

-

-

-

-

-

-

 

757.

Urano tirpūs junginiai

 

0,015

-

-

-

-

-

-

 

758.

Urea (karbamidas, šlapalas)

57-13-6

10

-

-

-

-

-

-

 

759.

Vaitspiritas

 

300

apie 50

600

apie 100

-

-

 

Taikoma vaitspiritui, naudojamam kaip dažų tirpiklis ir skiediklis, t. y. ligroinui, kuriame yra 17–22 ? aromatinių junginių (apie 15–20 ? pagal tūrį), o virimo temperatūros intervalas yra maždaug 150–200°C. Apytikris dydis, pateikiamas ppm,  apskaičiuotas vaitspirito, kuriame yra 22 ? aromatinių medžiagų.

760.

Valerijono rūgštis

109-52-4

5

-

-

-

-

-

-

 

761.

Vanadžio pentoksidas (kaip V):

1314-62-1

 

 

 

 

 

 

M R 

 

- įkvepiamoji frakcija

0,2

-

-

-

-

-

 

 

- alveolinė frakcija

-

-

-

-

0,05

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

762.

Vandenilio bromidas

10035-10-6

-

-

6,7

2

-

-

O

 

763.

Vandenilio chloridas

7647-01-0

8

5

15

10

-

-

-

 

764.

Vandenilio fluoridas

7664-39-3

1,5

1,8

2,5

3

-

-

Ū

 

765.

Vandenilio peroksidas

7722-84-1

1,4

1

-

-

3

2

Ū

 

766.

Vandenilio selenidas

7783-07-5

0,07

0,02

0,17

0,05

-

-

-

 

767.

Vandenilio sulfidas

7783-06-4

7

5

14

10

20

15

Ū

 

768.

Vario ftalocianinas

147-14-8

5

-

-

-

-

-

-

 

769.

Vario hidrochinonatas

64887-62-3

0,5

-

-

-

-

-

-

 

770.

Vario salicilatas

20936-31-6

0,1

-

-

-

-

-

-

 

771.

Vario trichlorfenoliatas

25267-55-4

0,1

-

-

-

-

-

-

 

772.

Varis ir neorganiniai jo junginiai (kaip Cu)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- įkvepiamoji frakcija

1

-

-

-

-

-

-

 

- alveolinė frakcija

0,2

-

-

-

-

-

 

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.

773.

Vinilacetatas

108-05-4

17,6

5

35,2

10

-

-

-

 

774.

Vinilidenchloridas, 1,1-dichloretilenas

75-35-4

8

2

20

5

-

-

-

 

775.

Vinilchlorido monomeras

75-01-4

2,6

1

-

-

-

-

K O

 

776.

2-Vinilpiridinas

100-69-6

0,5

-

-

-

-

-

O

 

777.

Viniltoluenas

25013-15-4

50

10

150

30

-

-

O

 

778.

Vitavaksas

5234-8-4

1

-

-

-

-

-

 

 

779.

Volframas, labai tirpūs junginiai (kaip W)

 

1

-

-

-

-

-

 

 

780.

Volframas ir mažai tirpūs junginiai (kaip W)

 

5

-

-

-

-

-

 

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1203/A1-646, 2019-10-24, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17148

 

2. Aviacinio, automobilių benzino, dyzelinio bei reaktyvinio kuro ir žibalo atskiri RD nenustatyti, nes šios kuro rūšys yra cheminių medžiagų mišiniai, o tikslios tų cheminių medžiagų koncentracijos dažniausiai būna nežinomos, be to, skirtingų kuro partijų jos gali būti nevienodos. 1 priede pateikti apytikriai RD, kuriuos galima naudoti profilaktiniame saugos darbe bei vertinant profesinę riziką. Šie RD atspindi bendrą didžiausią leistiną angliavandenilių koncentraciją ore ir jais galima vadovautis, kaip ir šiame  higienos normos priede normoje pateiktoje Cheminių medžiagų ribinių dydžių lentelėje nurodytais RD.

 

2 lentelė. Apytikriai angliavandenilių ribiniai dydžiai, mg/m3

 

Produktas

Pagrindinė skaičiuotina sudedamoji dalis, tūrio procentai produkte

Suminis angliavandenilių RD ore, mg/m3

Aromatiniai junginiai, skaičiuojami kaip trimetilbenzenas

Likutis, skaičiuojamas kaip oktanas

IPRD

TPRD

Alifatinis benzinas, skirtas grandininiams pjūklams

-

100

900

-

Automobilinis benzinas

50

50

200

300

Aviacinis benzinas

25

75

350

500

Plačios frakcijos reaktyvinis kuras

25

75

350

500

Aviacinis žibalas

25

75

350

500

 

Dydžiai yra apskaičiuojami pagal 1 lentelėje pateiktas koncentracijas, naudojant šią formulę:

 

Hb = 100 / ((C1 / RD1) + (C2 / RD2) + (C3 / RD3) + ... + (Cn / RDn)),

čia:

Hb – bendra angliavandenilių mišinio koncentracija ore, mg/m3;

C1, C2, C3, Cn – 1-os, 2-os 3-ios ir n-os kenksmingos cheminės medžiagos kiekis produkte, %;

RD1, RD2, RD3, RDn – 1-os, 2-os 3-ios ir n-os kenksmingos cheminės medžiagos RD, mg/m3.

 

Nustatyta, kad medžiagų komponentai sukelia suminį poveikį. Garų ir skysčių sudėtis yra laikoma maždaug vienoda. Procentinė tūrio dalis laikoma lygia procentinei svorio daliai. Jeigu žinomos sudėtinių cheminių medžiagų koncentracijos, tai apskaičiuojant bendrą angliavandenilių mišinio koncentraciją ore rekomenduojama jomis pasinaudoti. Jei kuro sudėtyje yra benzeno ir (ar) tetraetilšvino, jų koncentracija darbo vietoje vertinama pagal šių medžiagų RD.

 

3. Alveolinė frakcija tai dulkių dalis, pereinanti per preseparatorių, kurio parametrai atitinka Johanesburgo konvencijos parametrus, pateiktus 3 lentelėje.

 

3 lentelė. Johanesburgo konvencijos parametrai

 

Aerodinaminis dalelių skersmuo, mmium

Per preseparatorių pereinančios dalelės, %

1,6

95

3,5

75

5,0

50

7,1

0

 

Aerodinaminis skersmuo – tai rutulinės dalelės, kurios tankis yra 1 g/cm3, o kritimo greitis toks pat kaip ir nagrinėjamos dalelės, nesvarbu, koks pastarosios tikrasis dydis, formos ir tankio skersmuo. Paprastai dūmų dalelės skersmuo yra mažesnis kaip 1 mmium, vadinasi, didžioji jų dalis, kaip matyti 3 lentelėje, pereis per minėtą preseparatorių. Taigi visos dūmų dalelės yra laikomos alveoline frakcija, todėl nebūtina naudoti preseparatorių dirbant su dūmų mėginiais. Metalų dūmai paprastai susidaro dėl metalo garų kondensacijos ir galbūt oksidacijos.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

 

 

Lietuvos higienos normos

HN 23:2011 „Cheminių medžiagų ribiniai

dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo

bendrieji reikalavimai“

2 priedas

 

CHEMINĖS MEDŽIAGOS KONCENTRACIJOS DINAMINIO SVERTINIO VIDURKIO IR HIGIENINIO EFEKTO SKAIČIAVIMO PAVYZDYS

 

Darbo aplinkoje esančių cheminių medžiagų koncentracijų dinaminio svertinio vidurkio apskaičiavimas aprašytas VI skyriaus „Bendrieji matavimo reikalavimai“ 35 punkte. Toliau pateikiamas cheminės medžiagos koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio ir higieninio efekto apskaičiavimo pavyzdys.

Asmeniniu ėminių ėmikliu per 8 valandų darbo dieną (pamainą) buvo paimti keturi A tirpiklio ėminiai.

 

Ėminys

Laikas

Trukmė, min.

Koncentracija, mg/m3

1.

07.5010.00

130

67

2.

10.0012.00

120

54

3.

12.3514.20

105

35

4.

14.2016.05

105

48

 

Pagal 35 punkte pateiktą formulę apskaičiuojamas A tirpiklio koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis:

 

CDSVA = (67 * 130 + 54 * 120 + 35 * 105 + 48 * 105) / (130 + 120 + 105 + 105)

 

CDSVA = 52 mg/m3. Nustatytas šio tirpiklio IPRD – 70 mg/m3. Taigi A tirpiklio poveikis yra priimtinas, jei tuo pačiu metu darbuotojas nėra veikiamas ir kitų panašaus poveikio cheminių medžiagų.

Kai darbuotojas tuo pačiu metu veikiamas kitu panašaus poveikio B tirpikliu, tokiais pat laiko tarpais kaip ir A tirpiklio imami B tirpiklio ėminiai, kuriuose nustatytos koncentracijos 12, 22, 7 ir 16 mg/m3. Pagal 35 punkte pateiktą formulę apskaičiuojamas B tirpiklio koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis:

 

CDSVB = (12 * 130 + 22 * 120 + 7 * 105 + 16 * 105) / (130 + 120 + 105 + 105)

 

CDSVB = 14 mg/m3. B tirpiklio IPRD yra 20 mg/m3.

 

A ir B tirpiklių higieninis efektas skaičiuojamas pagal formulę, pateiktą 16 punkte.

 

52 / 70 + 14 / 20 = 0,7 + 0,7 = 1,4

 

Higieninis efektas yra lygus 1,4. Kadangi 1,4 daugiau už vienetą, tai A tirpiklio ir B tirpiklio poveikis vienu metu nepriimtinas.

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. V-695/A1-272, 2018-06-12, paskelbta TAR 2018-06-15, i. k. 2018-09988

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1203/A1-646, 2019-10-24, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17148

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. V-13/A1-12, 2021-01-06, paskelbta TAR 2021-01-06, i. k. 2021-00184

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. V-1203/A1-646 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-824/A1-389 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo