Suvestinė redakcija nuo 2018-10-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 72-3009, i. k. 1021010ISTA00IX-987

 

Nauja redakcija nuo 2008-12-31:

Nr. X-1663, 2008-07-01, Žin. 2008, Nr. 81-3174 (2008-07-17), i. k. 1081010ISTA00X-1663

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS

ĮSTATYMAS

 

2002 m. birželio 25 d. Nr. IX-987

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus, Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau – valstybės ir Europos Sąjungos parama) įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir kitus juridinius asmenis.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Alternatyvioji veikla – bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai.

2. Alternatyviosios veiklos subjektas – alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

21. Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistema – kompetentingos institucijos ir ūkio subjektų įgyvendinamų teisės aktuose numatytų administracinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti augalų apsaugos produktų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, visuma.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

3. Eksporto skatinimas – visuma priemonių, kuriomis siekiama sudaryti teisines ir ekonomines neperdirbtų žemės ūkio produktų, maisto produktų ir kitų perdirbtų žemės ūkio produktų eksporto plėtros ir užsienio prekybos balanso gerinimo prielaidas.

4. Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai – parama, teikiama iš Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti.

5. Investicinė parama – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama žemės ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto ūkio ir kaimo plėtros investicijoms.

6. Kaimo bendruomenė – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

7. Kaimo plėtra – kaimo vietovių gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygų kokybės gerinimas, kaimo vietovių ekonominės ir socialinės struktūros tobulinimas, bendruomeninių ryšių stiprinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas, skatinti alternatyviąją veiklą kaime, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį ir gamtinę aplinką.

8. Kaimo vietovė – gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.

9. Kompensacinė išmoka – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.

10. Maisto ūkis – ūkio šaka, apimanti maisto produktų gamybą ir jų pateikimą rinkai.

11. Miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą.

12. Paslaugos žemės ūkiui – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos su žemės ūkiu susijusios paslaugos.

13. Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą.

14. Pirminis perdirbimas – veikla: apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas.

15. Rinkos reguliavimo priemonės – teisės aktų nustatytos rinkos reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą ir paklausą rinkoje.

16. Tiesioginė išmoka – žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

17. Valstybės pagalba žemės ūkiui – bet kokia priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir teikiama su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, prekyba ir kaimo plėtra susijusioms veiklos rūšims.

171. Ūkio subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

18. Žemės ūkio produktai – augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai.

19. Žemės ūkio produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą.

20. Žemės ūkio produktų perdirbimas – veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis.

21. Žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais.

22. Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2759, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26875

 

23. Žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

24. Žemės ūkis – ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą.

25. Žemės ar miškų ūkio transporto priemonės atitikties įvertinimas – procedūra, kuria nustatoma, ar žemės ar miškų ūkio transporto priemonė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

26. Žemės ar miškų ūkio transporto priemonės tipo patvirtinimas procedūra, kuria patvirtinama, kad žemės ar miškų ūkio transporto priemonė, jos sistema, sudedamoji dalis ar atskiras techninis mazgas atitinka teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKA

 

3 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslai

1. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika nustatoma Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

2. Įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių tikslų:

1) sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimą;

2) užtikrinti darnią konkurencingos miškų ūkio veiklos plėtrą;

3) taikant tolygios regionų plėtros ir socialinių ekonominių skirtumų mažinimo priemones, palaikyti kaimo vietovių gyvybingumą;

4) darnios plėtros pagrindu saugoti natūralią kaimo vietovių etnokultūrinę aplinką;

5) užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami saugūs, geros kokybės ir plataus asortimento žemės ūkio ir maisto produktai;

6) tausoti aplinką, gerinti jos būklę taikant agrarinės aplinkosaugos priemones, plėtoti ekologinę gamybą ir skatinti suderintą atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą;

7) išsaugoti vertingas miškų ekosistemas, padidinti Lietuvos miškingumą, miškų apsauginę ir rekreacinę vertę;

8) mažinti gyventojų migraciją iš kaimo vietovių, didinti užimtumą, ekonominės veiklos įvairovę;

9) skatinti ir finansiškai remti kaimo bendruomenes ir jų bendruomenines organizacijas, kaimo vietovių gyventojų visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, kaimo vietovių gyventojų švietimą, mokymą, partnerystę;

10) išsaugoti ir didinti dirvožemio našumą taikant melioracines ir kitas priemones;

11) racionaliai naudoti žemę žemėtvarkos ir agrotechnikos priemonių pagrindu;

12) skatinti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ir maisto ūkyje, gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų kūrimąsi ir veiklą;

13) skatinti žemės ūkio inžinerinę plėtrą ir užtikrinti žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

4 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimas

1. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o įgyvendina kitos įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės įmonės ir viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. Savivaldybių institucijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka teikia Žemės ūkio ministerijai informaciją apie įstatymų priskirtų funkcijų įgyvendinimą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse.

2. Valstybės institucijos, įstaigos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, bendradarbiauja su žemės ūkio ir maisto gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir kitomis asociacijomis bei institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kurių veikla susijusi su konsultavimu, moksliniais tyrimais, formaliuoju ir neformaliuoju švietimu.

3. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija yra kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo bei apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros. Vykdydama apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros darbus, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įvertina technines apžiūras vykdančių ūkio subjektų pasirengimą užsiimti šia veikla, koordinuoja šią veiklą ir atlieka jos priežiūrą.

4. Viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra:

1) organizuoja ir administruoja žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones;

2) administruoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1183 (OL 2017 L 171, p. 100), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013) nustatytą žemės ūkio produktų eksporto ir importo licencijų sistemą ir žemės ūkio produktų importo tarifines kvotas, skirstomas pagal licencijas;

3) administruoja Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas bendrosios žemės ūkio politikos intervencines priemones ir programas;

4) administruoja informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo priemones, nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL 2014 L 317, p. 56);

5) atlieka užsienio valstybių taikomų prekybos priemonių žemės ūkio ir maisto produktams analizę;

6) organizuoja ir koordinuoja trumpų maisto ir mišrių (maisto ir ne maisto) produktų tiekimo grandinių diegimą ir plėtrą, konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą gamintojų grupėms ir kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) šioje srityje;

7) kuria žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srities šviečiamąsias programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

8) organizuoja ir vykdo žemės ūkio veiklos subjektų ir ūkio subjektų, veikiančių kaimo plėtros srityje, kvalifikacijos tobulinimą.

5. Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros savininkė yra valstybė. Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros veikla atliekant šio straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme ir Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nurodytas funkcijas, viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikla atliekant šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas ir valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veikla atliekant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nurodytas funkcijas finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

 

5 straipsnis. Lietuvos kaimo tinklas

1. Svarbiausiems žemės, maisto, miškų ūkių ir kaimo plėtros klausimams nagrinėti, informacijai apie kaimo plėtros priemones bei gerąją perduotiną praktiką kaupti ir analizuoti, jai viešinti, keitimuisi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu organizuoti, pasiūlymams valstybės institucijoms ir įstaigoms kaimo plėtros ir su ja susijusiais klausimais teikti, mokymo programoms vietos veiklos grupėms rengti, techninei pagalbai teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui teikti iš su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių viešųjų juridinių asmenų sudaromas Lietuvos kaimo tinklas.

2. Už Lietuvos kaimo tinklo sudarymą atsakinga Žemės ūkio ministerija.

3. Lietuvos kaimo tinklo veiklai koordinuoti ir šio tinklo tikslams įgyvendinti Žemės ūkio ministerija iš Lietuvos kaimo tinkle dalyvaujančių su kaimo plėtra ir žemės, maisto, miškų ūkiais susijusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų viešųjų juridinių asmenų atstovų sudaro visuomeniniais pagrindais veikiančią instituciją – Lietuvos kaimo tinklo tarybą, tvirtina jos sudėtį ir nuostatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

51 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika Šiaurės Lietuvos karstiniame regione

1. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritoriją nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti, nepažeidžiant šiame regione gyvenančių ir dirbančių asmenų teisėtų interesų, sudaromas veiksmų planas.

2. Žemės ūkio ministerijos parengtą ir su Aplinkos ministerija suderintą veiksmų planą tvirtina žemės ūkio ministras. Veiksmų planas finansuojamas iš Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų lygiomis dalimis.

3. Patvirtintą veiksmų planą įgyvendina viešoji įstaiga „Tatulos programa“.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1729, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08127

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI, MAISTO ŪKIUI IR KAIMO PLĖTRAI

 

6 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo principai

Parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama vadovaujantis šiais principais:

1) žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygio palaikymo;

2) veiksmingo ūkininkavimo metodų, atitinkančių aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kokybės reikalavimus, skatinimo;

3) prielaidų žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų konkurencingoms veiklos sąlygoms sudarymo;

4) vietos išteklių veiksmingesnio panaudojimo, iniciatyvų ir partnerystės rėmimo;

5) migracijos iš kaimo vietovių mažinimo, kaimo bendruomenių judėjimo, visuomeninio ir pilietinio aktyvumo skatinimo ir finansinio rėmimo;

6) kitais principais, numatytais Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

 

7 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo šaltiniai ir priemonės

1. Parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų.

2. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonės yra:

1) tiesioginės išmokos;

2) kompensacinės išmokos;

3) rinkos reguliavimo priemonės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

4) eksporto skatinimo priemonės;

5) investicinė parama;

6) valstybės pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonės;

7) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos;

8) kitos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos priemonės.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

8 straipsnis. Paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimas

1. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

 

2. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių prioritetus, atsižvelgdama į Seimo ir Vyriausybės tvirtinamų strateginių žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros teisės aktų nustatytus prioritetus bei Europos Sąjungos teisės aktus, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės ūkio ministerija.

5. Apie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių administravimo metu priimtą individualų administracinį aktą (sprendimą) asmeniui, kuriam šis individualus aktas (sprendimas) skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio individualus administracinio akto (sprendimo) priėmimo dienos yra pranešama raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

9 straipsnis. Rizikos valdymo priemonės žemės ūkyje

1. Neteko galios nuo 2011-10-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin. 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

2. Valstybės pagalbos žemės ūkiui priemonė – dalies žemės ūkio veiklos subjektų sumokėtos draudimo įmokos sumos atlyginimas – įgyvendinama Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS OFICIALIOJI STATISTIKA IR INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

 

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

 

10 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros oficialioji statistika

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros oficialiąją statistiką, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymu, tvarko Lietuvos statistikos departamentas, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) kiti subjektai, jeigu jų atliekami statistiniai tyrimai yra įtraukti į Oficialiosios statistikos programos I dalį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1091, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6992 (2010-11-23), i. k. 1101010ISTA0XI-1091

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

Nr. XIII-1131, 2018-04-26, paskelbta TAR 2018-05-08, i. k. 2018-07483

 

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras

1. Kiekviena žemės ūkio valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro valdytoja yra Žemės ūkio ministerija. Vyriausybė paskiria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro tvarkytojus.

3. Fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

 

12 straipsnis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros valstybės informaciniai ištekliai

Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšos administruojamos, žemės ūkio ir maisto produktų rinka reguliuojama, žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti reikalinga informacija kaupiama tam naudojant valstybės informacinius išteklius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

 

13 straipsnis. Duomenų teikimas ir naudojimas

1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės įmonės ir viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę gauti iš žemės ūkio veiklos subjektų, alternatyviosios veiklos subjektų, kitų asmenų, gavusių valstybės ar Europos Sąjungos paramą, duomenis ir informaciją apie lėšų naudojimą, o iš valstybės registrų bei duomenų bazių – neatlygintinai duomenis ir informaciją, kurių reikia žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros valstybės informacinių išteklių funkcionavimui užtikrinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

 

2. Viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka renka, kaupia ir apdoroja duomenis, apibūdinančius žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus. Vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, apibendrinti duomenys teikiami Europos Komisijai, kuri juos naudoja rengdama ataskaitas dėl padėties žemės ūkyje ir žemės ūkio rinkų bei ūkių pajamų Bendrijoje.

3. Žemės ūkio subjektai, alternatyviosios veiklos subjektai ir kiti asmenys, gavę valstybės ir Europos Sąjungos paramą, privalo teikti duomenis ir informaciją apie lėšų naudojimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms, įstaigoms ir juridiniams asmenims Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Siekdamos viešai ir skaidriai naudoti valstybės ir Europos Sąjungos paramą, Vyriausybės ar Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos ir įstaigos turi teisę skelbti paramos prašančių pareiškėjų ir paramos gavėjų sąrašus ir pinigų sumas, skirtas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

14 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

 

 

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio, maisto ūkio ir

kaimo plėtros įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL 2009 L 309, p. 71).

2. 2013 m. vasario 5 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL 2013 L 60, p. 1).

Papildyta priedu:

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1663, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3174 (2008-07-17), i. k. 1081010ISTA00X-1663

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1091, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6992 (2010-11-23), i. k. 1101010ISTA0XI-1091

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1729, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08127

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5-1 straipsniu įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 1, 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2759, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26875

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1131, 2018-04-26, paskelbta TAR 2018-05-08, i. k. 2018-07483

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1213, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09726

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas