Suvestinė redakcija nuo 2010-03-01 iki 2012-12-31

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 23-975, i. k. 1031100NUTA00000276

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

 

2003 m. vasario 26 d. Nr. 276

Vilnius

 

Siekdama tobulinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komitetams (komisijoms) teikiamų svarstyti sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas atliekamas nuo 2003 m. gegužės 1 d., o visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų svarstyti sprendimų projektų, išskyrus projektus, kuriais daromi redakcinio ir/ar techninio pobūdžio pakeitimai, – nuo 2003 m. rugpjūčio 1 dienos.

2.2. Sprendimų projektų poveikio išplėstinis vertinimas atliekamas nuo 2004 m. sausio 1 d. ir tik tų sprendimų projektų, kurių įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ir/ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei.

2.3. Ekspertams, pasitelktiems atlikti sprendimų projektų poveikio išplėstinį vertinimą, atlyginama iš institucijai patvirtintų asignavimų, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

3. Pavesti Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Ministro Pirmininko tarnybai organizuoti ministerijų valstybės tarnautojų mokymą, kaip vertinti sprendimų projektų poveikį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

4. Įpareigoti Ministro Pirmininko tarnybą kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos komitetams (komisijoms) teikiamais sprendimų projektais nagrinėti šių sprendimų projektų poveikio vertinimo pažymas ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

5. Rekomenduoti ministrams, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams ir savivaldybėms, priimant pagal savo kompetenciją sprendimus, vadovautis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta šiuo nutarimu.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

 

 

Teisingumo ministras                                                             Vytautas Markevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos (toliau vadinama – Metodika) tikslas – reglamentuoti sprendimų projektų poveikio vertinimą, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta į galimus jų įgyvendinimo pasekmes, kad gerėtų valstybės institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų kokybė.

2. Sprendimų projektų poveikio vertinimas – būdas, kaip tobulinti viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų ir įstaigų sprendimų priėmimą. Poveikiui vertinti surinkta medžiaga suteikia sprendimus priimančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes. Taip sudaromos sąlygos pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.

3. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Poveikio vertinimas – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (šioje Metodikoje nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo sprendimo projekto įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis.

Sprendimų projektai - strateginių sprendimų, programų, sutarčių, derybinių pozicijų projektai.

Sprendimų projektų rengėjai (toliau vadinama – sprendimų projektų rengėjai arba projektų rengėjai) – valstybės institucijos ir įstaigos, valstybės tarnautojai, darbo grupės, komisijos ir panašiai.

Sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas (toliau vadinama – bazinis vertinimas) – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu atliekama sprendimo projekto įgyvendinimo galimų pasekmių bendro pobūdžio prognozė, argumentuojama, ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą.

Sprendimų projektų poveikio išplėstinis vertinimas (toliau vadinama – išplėstinis vertinimas) – sprendimo priėmimo proceso etapas, kurio metu atliekama išsami, įvairiapusiška pasekmių, galinčių atsirasti įgyvendinus pasirinktą sprendimą, prognozė.

Administracinė našta – išlaidos, kurias patiria fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų filialai ir atstovybės, vykdydami teisės aktuose nustatytus informacinius įpareigojimus.

Informacinis įpareigojimas – teisės akte nustatytas įpareigojimas pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms arba jų įgaliotiems asmenims informaciją apie savo veiklą ar gaminius arba kitą teisės akte nustatytą informaciją (pavyzdžiui, mokesčių deklaracijas, metines, periodines ataskaitas); tokią informaciją kaupti, saugoti ir pateikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų arba jų įgalioto asmens atskiru pareikalavimu; pateikti informaciją trečiosioms šalims (pavyzdžiui, nurodyti tam tikrą informaciją ant gaminių pakuočių, etiketėse).

Punkto pakeitimai:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

Nr. 1245, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 121-5213 (2009-10-10), i. k. 1091100NUTA00001245

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

4. Tiek bazinį, tiek išplėstinį vertinimą atlieka projekto rengėjai.

5. Nepriklausomi ekspertai ir/ar mokslo institucijos gali būti pasitelkiami atlikti išplėstinį vertinimą tik tuomet, kai sprendimo projektas yra ypač sudėtingas ir reikia specifinio techninio ar kitokio pasirengimo, žinių bei įgūdžių, kurių projekto rengėjai neturi.

6. Poveikis, išskyrus poveikį korupcijos mastui, gali būti nevertinamas tik tuomet, kai sprendimo projektas yra ypač skubus ir juo siekiama išspręsti netikėtai susiklosčiusias krizines situacijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1176, 2008-10-29, Žin., 2008, Nr. 134-5207 (2008-11-22), i. k. 1081100NUTA00001176

 

7. Projektų rengėjai, atlikdami tiek bazinį, tiek išplėstinį vertinimą, gali vadovautis Sprendimų projektų poveikio vertinimo klausimynu (toliau vadinama – Klausimynas), pateiktu šios Metodikos 1 priede. Klausimynas padės projektų rengėjams sutelkti dėmesį į svarbiausias analizės sritis. Atsižvelgiant į analizuojamo sprendimo projekto pobūdį, galimi ir papildomi klausimai, nenurodyti šiame Klausimyne.

 

II. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO PRINCIPAI IR ASPEKTAI

 

8. Pagrindiniai sprendimų projektų poveikio vertinimo principai yra šie:

8.1. Proporcingumas (sprendimo projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų pasekmių mastą. Juo platesnio masto ir/ar reikšmingesnės galimos sprendimo pasekmės, juo išsamiau ir detaliau reikia įvertinti sprendimo projekto būsimą poveikį).

8.2. Profesionalumas (parengto sprendimo projekto poveikį turi įvertinti labai kvalifikuoti atitinkamos srities specialistai, turintys specialių mokslo, technikos ir kitokių žinių).

8.3. Bendradarbiavimas (siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti sprendimo projekto poveikį, jo rengėjai dėl numatomų priimti sprendimų projektų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų nustatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (toliau vadinama – visuomenės grupės).

Punkto pakeitimai:

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

9. Sprendimų projektų poveikio vertinimo aspektai yra šie:

9.1. Poveikis atitinkamai sričiai (įvertinamas galimas poveikis konkrečiai sričiai, kurioje numatoma daryti pakeitimus).

9.2. Poveikis ekonomikai (įvertinamas galimas poveikis verslo sąlygoms, ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams).

9.3. Poveikis valstybės finansams (įvertinamas galimas poveikis Lietuvos Respublikos valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams, galimai fiskalinei rizikai ir panašiai).

9.4. Poveikis socialinei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis įvairioms socialinėms grupėms ir socialiniams santykiams).

9.5. Poveikis viešojo administravimo sistemai (įvertinamas galimas poveikis viešojo administravimo sistemai, valstybės institucijų ir įstaigų intelektiniams ištekliams).

9.6. Poveikis korupcijos mastui (įvertinamas galimas poveikis korupcijos mastui).

9.7. Poveikis aplinkai (įvertinamas galimas poveikis aplinkai).

9.8. Poveikis teisinei sistemai (įvertinamas galimas poveikis teisinei sistemai).

9.9. Poveikis administracinei naštai:

9.9.1. poveikis verslo subjektų administracinei naštai (įvertinamas galimas poveikis verslo subjektų administracinei naštai);

9.9.2. poveikis piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai (įvertinamas galimas poveikis piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai);

9.9.3. poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai (įvertinamas galimas poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai).

Papildyta punktu:

Nr. 140, 2009-02-25, Žin., 2009, Nr. 26-1017 (2009-03-07), i. k. 1091100NUTA00000140

Punkto pakeitimai:

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

9.10. Poveikis regionų plėtrai (įvertinamas galimas poveikis socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje pokyčiams, teritorinei sanglaudai).

Papildyta punktu:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

10. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais aspektais.

 

III. BAZINIS VERTINIMAS

 

11. Atliekamas visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komitetams (komisijoms) teikiamų svarstyti sprendimų projektų poveikio bazinis vertinimas, išskyrus atvejus, kai siūlomi redakcinio ir/ar techninio pobūdžio sprendimų projektai. Tokiais atvejais bazinis vertinimas gali būti neatliekamas. Suinteresuota institucija, derinant sprendimo projektą, motyvuotai gali pasiūlyti atlikti bazinį vertinimą.

12. Iškilus neaiškumams dėl bazinio vertinimo tikslingumo ar vertinimo aspektų, projekto rengėjai gali konsultuotis su Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjais ir Ministro Pirmininko tarnybos valstybės tarnautojais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

13. Sprendimo projekto rengėjai, siekdami pasiūlyti tinkamiausią problemos sprendimo būdą, išnagrinėja situaciją status quo (kas atsitiktų, jeigu nebūtų sprendžiama iškilusi problema) ir galimas problemos sprendimo alternatyvas. Projekto rengėjai privalo atlikti visų pateiktų alternatyvų bazinį vertinimą šios Metodikos 9.1–9.4 punktuose nurodytais aspektais.

Sprendimo projekto rengėjai privalo atlikti numatomo priimti sprendimo projekto poveikio vertinimą šios Metodikos 9.1–9.4 ir 9.6 punktuose nurodytais aspektais, jeigu sprendimo projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 1 dalyje.

Sprendimo projekto rengėjai privalo atlikti numatomo priimti sprendimo projekto poveikio vertinimą šios Metodikos 9.1–9.4 ir 9.9 punktuose nurodytais aspektais, jeigu sprendimo projekte numatoma keisti informacinių įpareigojimų, taikomų verslo subjektams, piliečiams ir kitiems asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, skaičių (įvesti naujus ir (ar) naikinti esamus informacinius įpareigojimus); informacinių įpareigojimų vykdymo periodiškumą; tikslinės grupės (verslo subjektai, piliečiai ir kiti asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos) sudėtį ir (ar) dydį; informacinio įpareigojimo turinį (reikalaujamus duomenis ar informaciją, duomenų ar informacijos pateikimo būdą ir taip toliau).

Sprendimo projekto rengėjai privalo atlikti numatomo priimti sprendimo projekto poveikio vertinimą šios Metodikos 9.1–9.4 ir 9.10 punktuose nurodytais aspektais, jeigu sprendimo projekte numatomos valstybės investicijos į viešosios infrastruktūros (visuomeninių ir komunalinių pastatų ir statinių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, kitų paslaugoms gyventojams teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingų objektų) sukūrimą, atnaujinimą ar plėtrą, taip pat plynojo lauko investicijų skatinimo ir kitos eksportui skatinti, užimtumo problemoms spręsti skirtos priemonės, kurias įgyvendinus bus sukurta naujų darbo vietų, ir bendra sprendimo projekte numatyta investicijų suma viršija 15 mln. Litų.

Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais aspektais, kaip nurodyta šios Metodikos 9 ir 10 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

Nr. 1176, 2008-10-29, Žin., 2008, Nr. 134-5207 (2008-11-22), i. k. 1081100NUTA00001176

Nr. 140, 2009-02-25, Žin., 2009, Nr. 26-1017 (2009-03-07), i. k. 1091100NUTA00000140

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

14. Projekto rengėjai kiekvienu aspektu pateikia trumpą apibendrinimą, kuris, jeigu įmanoma, išreiškiamas kiekybiškai.

15. Bazinio vertinimo rezultatai surašomi sprendimų projektų poveikio bazinio vertinimo pažymoje (toliau vadinama – bazinio vertinimo pažyma), kurios forma pateikta šios Metodikos 2 priede.

16. Bazinio vertinimo pažymoje turi būti nurodyti šie duomenys:

16.1. Sprendimo projekto rengėjas (nurodomas sprendimo projektą parengusios institucijos pavadinimas).

16.2. Sprendimo projekto pavadinimas.

16.3. Problemos iškėlimas (nurodoma, kokia problema sprendžiama, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto rengimą, kodėl būtinas valstybės reglamentavimas).

16.4. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai).

16.5. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise.

16.6. Status quo ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas (atliekant bazinį vertinimą, pirmiausia būtina išanalizuoti, kas atsitiktų, jeigu nebūtų sprendžiama konkreti problema (status quo). Toliau būtina nurodyti ir įvertinti teikiamas problemos sprendimo alternatyvas. Siekiant išrinkti tinkamiausią alternatyvą, tikslinga visas jas aprašyti, t. y. 1–5 sakiniais įvertinti galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes).

16.7. Siūloma alternatyva (išnagrinėję galimas problemos sprendimo alternatyvas, projekto rengėjai siūlo, jų manymu, priimtiniausią alternatyvą ir argumentuoja, kodėl ją pasirinko).

16.8. Kita svarbi informacija (pateikiama kita, projektų rengėjų manymu, svarbi informacija, nepriskirtina nė vienam iš šios Metodikos 16.1–16.7 punktų, nurodomos visuomenės grupės, su kuriomis konsultuotasi).

Punkto pakeitimai:

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

16.9. Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo (projekto rengėjai išdėsto savo nuomonę, ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą, ir kodėl. Jeigu jie mano, kad išplėstinis vertinimas būtų tikslingas, reikia taip pat nurodyti, kas galėtų jį atlikti, projekto rengėjai, speciali darbo grupė, nepriklausomi ekspertai ar panašiai).

16.10. Tolesni veiksmai (pateikiamas preliminarusis sprendimo projekto įgyvendinimo planas, kuriame nurodoma, kokias teisines, administracines ir kitokias priemones ir kada planuojama vykdyti).

17. Parengta bazinio vertinimo pažyma (ji neturėtų būti ilgesnė kaip 3 puslapių) teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su derinamu sprendimo projektu.

18. Suinteresuotų institucijų motyvuotu prašymu prie teikiamo derinti sprendimo projekto ir bazinio vertinimo pažymos turi būti pridėta papildoma informacija, kuria remdamiesi sprendimo projekto rengėjai atliko bazinį vertinimą. Finansų ministerija, pateikusi motyvus, gali reikalauti informacijos apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams (pagal šios Metodikos 3 priede pateiktą lentelę).

 

IV. IŠPLĖSTINIS VERTINIMAS

 

19. Išplėstinis vertinimas atliekamas visais šios Metodikos 9.1–9.10 punktuose nurodytais vertinimo aspektais, pateikiama detali jų analizė. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais aspektais, kaip nurodyta šios Metodikos 10 punkte. Atlikdami išplėstinį vertinimą, sprendimų projektų rengėjai gali vadovautis Klausimynu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 140, 2009-02-25, Žin., 2009, Nr. 26-1017 (2009-03-07), i. k. 1091100NUTA00000140

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

20. Klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamo sprendimo projekto poveikio išplėstinio vertinimo tikslingumo sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės komitetas arba komisija, išskyrus atvejus, numatytus šios Metodikos 21 punkte.

21. Valstybės institucija ar įstaiga gali pati priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamo sprendimo projekto poveikio išplėstinio vertinimo tikslingumo, jeigu rengiamas sprendimo projektas gali būti labai svarbus šalies socialiniam, ekonominiam ar politiniam gyvenimui, daryti didelę įtaką konkrečiai visuomeninių santykių sričiai ir, jos nuomone, bazinio vertinimo nepakaktų.

22. Išplėstinio vertinimo rezultatai surašomi sprendimų projektų poveikio išplėstinio vertinimo pažymoje (toliau vadinama – išplėstinio vertinimo pažyma), kurios forma pateikiama šios Metodikos 4 priede.

23. Išplėstinio vertinimo pažymoje turi būti nurodyti šie duomenys:

23.1. Sprendimo projekto rengėjas (nurodomas sprendimo projektą parengusios institucijos pavadinimas).

23.2. Sprendimo projekto pavadinimas.

23.3. Problemos iškėlimas (nurodoma, kokia problema sprendžiama, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto parengimą, kodėl būtinas valstybės reglamentavimas).

23.4. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai).

23.5. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise.

23.6. Bazinio vertinimo rezultatai (nurodoma, kur sprendimo projektas svarstytas ir kokia alternatyva pasirinkta. Jeigu sprendimo projektas nebuvo svarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, jos komitetuose (komisijose), kartu pateikiama ir bazinio vertinimo pažyma).

23.7. Pasirinktos alternatyvos išplėstinis vertinimas (pateikiama detali informacija apie pasirinktą alternatyvą):

23.7.1. Poveikio vertinimas šios Metodikos 9.1–9.10 punktuose numatytais aspektais (nurodant teigiamą ir neigiamą poveikį; išsamesnė informacija apie poveikį valstybės finansams pateikiama užpildant šios Metodikos 3 priede nurodytą lentelę).

Punkto pakeitimai:

Nr. 140, 2009-02-25, Žin., 2009, Nr. 26-1017 (2009-03-07), i. k. 1091100NUTA00000140

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

23.7.2. Apibendrinta informacija apie galimą naudą ir sąnaudas, kita svarbi informacija (įvertinama, kas ir kokią gaus tiesioginę naudą įgyvendinus sprendimą, kokia ir kam gali būti netiesioginė nauda jį įgyvendinus. Reikėtų atlikti kiekybinį tiesioginės ir / ar netiesioginės naudos įvertinimą (jeigu įmanoma – pinigine išraiška, rinkos kainomis), taip pat nustatyti galimas neigiamas pasekmes ir jų subjektus (kam ir kur daromas neigiamas poveikis). Pateikiama kita, projekto rengėjų manymu, svarbi informacija, nepriskirtina nė vienam iš šios Metodikos 23.1–23.7.1 punktų, nurodomos visuomenės grupės, su kuriomis konsultuotasi).

Punkto pakeitimai:

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

23.8. Tolesni veiksmai (pateikiamas sprendimo įgyvendinimo planas, jame nurodoma, kas, kada ir kokius teisės aktus turi parengti ir įgyvendinti, kokius parengiamuosius darbus reikia atlikti šiems teisės aktams įgyvendinti (specialistų parengimas, mokymas, reikiamos technikos įsigijimas, visuomenės informavimas ir t. t.).

23.9. Stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus (aprašomas stebėsenos (monitoringo) mechanizmas ir atskaitomybės sistema: pateikiami sprendimo įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir nurodoma, kuri institucija atliks įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), kaip ir kam atsiskaitys sprendimą įgyvendinantys subjektai).

24. Parengta išplėstinio vertinimo pažyma (ji neturėtų būti ilgesnė kaip 6 puslapių) teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su derinamu sprendimo projektu.

25. Suinteresuotų institucijų motyvuotu prašymu prie teikiamo derinti sprendimo projekto ir išplėstinio vertinimo pažymos turi būti pridėta papildoma informacija, kuria remdamiesi sprendimo projekto rengėjai atliko išplėstinį vertinimą.

______________

 

 

Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

1 priedas

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO KLAUSIMYNAS

 

I. POVEIKIS ATITINKAMAI SRIČIAI

 

1. Kokių rezultatų tikimasi įgyvendinus sprendimo projektą?

2. Kokie pertvarkymai būtini?

3. Kokių išteklių ir priemonių (administracinių, finansinių, organizacinių ir kitų) reikės numatytam rezultatui pasiekti?

4. Koks poveikio efektas (trumpalaikis ar ilgalaikis, stiprus ar silpnas) prognozuojamas?

5. Kokios galimos tiesioginės ir netiesioginės šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmės?

6. Kurie subjektai patirs teigiamas šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmes?

7. Kurie subjektai patirs neigiamas šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmes?

 

II. POVEIKIS EKONOMIKAI

 

8. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą verslo būklę ir/ar atskiras verslo sritis?

9. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks verslo įmones: kiek reikės papildomų vienkartinių išlaidų (kapitalinių, mokymo ir kitokių); kiek padidės jų einamosios išlaidos?

10. Kokios netiesioginės šio sprendimo projekto įgyvendinimo pasekmės ištiks verslo įmones: kokios įtakos turės būsimiesiems investiciniams sprendimams ir gamybos ar paslaugų plėtrai; kokį poveikį padarys kitų sektorių verslo įmonėms?

11. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks įmonių konkurencingumą vidaus ir/ar užsienio rinkose?

12. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą produktyvumą (išdirbį, fondogrąžą ir kita)?

13. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks naujovių diegimą įmonėse?

14. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą eksporto galimybių lygį (eksporto geografinę rinką)?

15. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiaus dinamiką?

16. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą sektoriaus ir subjektų pagal grupes (ūkines formas ir dydžius) pelningumą?

17. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrą investicinį klimatą?

18. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vartotojų teises?

19. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gyventojų perkamąją galią?

20. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gamybos sąnaudų pokyčius?

21. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks prekių ir paslaugų kainų indeksus?

22. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gamybos pajėgumų panaudojimą?

23. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks darbo jėgos kvalifikaciją (kompetenciją)?

24. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks bendrus pramonės ir ūkio struktūros pokyčius?

25. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

3 skyrius. Neteko galios nuo 2009-09-25

Skyriaus naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

IV. POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI

 

32. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

33. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

34. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

35. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

36. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

37. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

38. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

39. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

40. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

41. Neteko galios nuo 2009-09-25

Punkto naikinimas:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin. 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

42. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialines išmokas ir jų finansavimo galimybes?

43. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą?

44. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialinės paramos teikimą ir prieinamumą?

45. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks nevyriausybines organizacijas, viešąsias įstaigas ir jų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis?

46. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vietos savivaldos ir/ar vietos bendruomenės raidą?

47. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks švietimą, kultūrą ir sveikatos apsaugą?

 

V. POVEIKIS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMAI

 

48. Ar sprendimo projektas numato iš esmės naują administravimo sritį, ar ši sritis iš dalies reglamentuojama galiojančiuose teisės aktuose?

49. Ar esamos viešojo administravimo institucijos gali įgyvendinti teikiamą sprendimo projektą?

50. Kokie pertvarkymai (išplėtimas, reorganizavimas, panaikinimas, pavaldumo ir/ar funkcijų pakeitimas, materialinės bazės pagerinimas ir panašiai) ir per kiek laiko turėtų būti padaryti esamosiose viešojo administravimo institucijose įgyvendinant šį sprendimo projektą?

51. Kokio masto valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis viešojo administravimo institucijose, mokymas numatomas? Kas vykdys viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis viešojo administravimo institucijose, mokymą?

52. Kiek reikės priimti naujų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis viešojo administravimo institucijose, siekiant įgyvendinti sprendimo projektą?

53. Kokias naujas viešojo administravimo institucijas ir per kiek laiko reikės įsteigti siekiant įgyvendinti sprendimo projektą ir užtikrinti jo vykdymą?

54. Kokia būtų siūlomų įsteigti viešojo administravimo institucijų vieta viešojo administravimo sistemoje, jų vidinė struktūra, dydis ir funkcijos (nurodyti tik pagrindines charakteristikas)?

55. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, ar sprendimas nedidins viešojo administravimo biurokratizmo?

 

VI. POVEIKIS KORUPCIJOS MASTUI

 

56. Ar sprendimo projekto įgyvendinimas netrukdys vykdyti teisės aktuose nustatytų korupcijos prevencijos ir kitų antikorupcinių priemonių?

57. Ar sprendimo projekto įgyvendinimas neprieštaraus galiojančios Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatoms?

58. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas praplečia kontroliuojančių institucijų įgaliojimus atlikti priežiūrą?

59. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas numato įgaliojimus suteikti teises, skirti išmokas tik vienam subjektui (pareigūnui, komisijai)?

60. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas padidina administracinius patekimo į rinką ar veiklos apribojimus?

61. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas turi įtakos ekonominės naudos skirstymui ar papildomų išlaidų ūkio subjektams atsiradimui?

62. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sukuria diskriminuojančias ar nevienodas sąlygas konkrečioje srityje veikiantiems subjektams arba tam tikras išimtis ar lengvatas kai kuriems subjektams?

63. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sumažina veiklos ar santykių tarp subjektų skaidrumą?

64. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas numato mažiau procedūrų, pagal kurias vadovaujantis teisės aktu priimami sprendimai?

65. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą sprendimus priima arba sankcijas taiko kolegiali institucija?

66. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą detaliai reguliuojamas kolegialios institucijos sudarymo, sudėties atnaujinimo, narių skyrimo mechanizmas?

67. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą numatyta kolegialios institucijos narių individuali atsakomybė už priimtus sprendimus?

68. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas numato galimybę apskųsti kolegialios institucijos ar pavienio pareigūno sprendimą ne teismui?

69. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą sprendimus dėl leidimų išdavimo, veiklos priežiūros ir sankcijų taikymo priima ta pati valstybės institucija, įstaiga ar pareigūnas?

70. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą sprendimus dėl sankcijų taikymo priima veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pavaldi valstybės institucija, įstaiga ar pareigūnas?

71. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą sankciją taiko ne teismas, bet kita institucija, įstaiga ar pareigūnas?

72. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas lemia sandorio įvykdymo terminą?

73. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sumažina rinkoje veikiančių fizinių asmenų atsakomybę?

74. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sumažina veiksmingos rinkos priežiūros reikalavimus?

75. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sumažina kontroliuojančių asmenų kaitą?

76. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sukuria arba padidina asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, privačių ir viešųjų interesų konflikto kilimo riziką?

77. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas panaikina ar sumažina profesinius ir patirties reikalavimus subjektams?

78. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas sumažina kvalifikacijos patikrinimą prieš patenkant į rinką?

79. Ar sprendimo projekte numatomas reguliavimas panaikina įgaliojimus turinčių asmenų rotaciją, atestavimą, kitokį dalykinių arba profesinių žinių periodinį patikrinimą?

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

VII. POVEIKIS APLINKAI

 

80. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks orą?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

81. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks vandenį?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

82. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gyvosios ir negyvosios gamtos išteklius (įskaitant miškus ir žemės gelmes)?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

83. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks gamtos vertybes?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

84. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks ekosistemas?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

85. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks kraštovaizdį ir biologinę įvairovę?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

86. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks žmones ir jų sveikatą?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

87. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks nekilnojamąsias kultūros vertybes?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

88. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks rekreacinius išteklius?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

89. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks teritorijų naudojimą, ar jis atitinka teritorijų naudojimo reikalavimus?

 

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

VIII. POVEIKIS TEISINEI SISTEMAI

 

90. Ar sprendimo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir įstatymų lydimiesiems aktams?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

91. Ar sprendimo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

92. Ar sprendimo projektas neprieštarauja teisinės sistemos reformos metmenims?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

93. Ar teisinės priemonės, pasirinktos sprendimo projektui įgyvendinti, atitinka esamąjį teisinės sistemos modelį?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

94. Ar sprendimo projektas turės įtakos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui (ar nekliudys sudaryti lygias galimybes visiems asmenims nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises, teisėtus interesus ir siekti teisingumo)?

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

95. Kaip sprendimo projektas paveiks visuomenės teisinio švietimo vykdymą?

 

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

 

IX. POVEIKIS ADMINISTRACINEI NAŠTAI

 

96. Kaip sprendimo projektas paveiks verslo subjektų administracinę naštą kokybine ir kiekybine išraiška:

96.1. Ar sprendimo projektu naikinami ir (ar) supaprastinami galiojantys informaciniai įpareigojimai? Jeigu taip, tai kokie? Kokiems verslo subjektams tai turės įtakos?

96.2. Ar sprendimo projekte nustatomi nauji informaciniai įpareigojimai verslo subjektams? Jeigu taip, tai kokie (kokią informaciją ar duomenis ir kurioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms verslo subjektai įpareigojami kaupti, pateikti ir (ar) saugoti)? Koks reikalaujamos informacijos ar duomenų pateikimo būdas (internetu, paštu, elektroniniu paštu, faksu, telefonu, kitas)?

96.3. Kokie ir kiek verslo subjektų privalės vykdyti sprendimo projekte nustatytus informacinius įpareigojimus? Kokiu periodiškumu?

96.4. Ar pagal sprendimo projekte numatytą reguliavimą verslo subjektai įpareigojami pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms informaciją, kuria disponuoja kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos? Jeigu taip, tai kokios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos disponuoja reikalaujama informacija? Ar ši informacija verslo subjektams bus mokama?

96.5. Ar informaciniai įpareigojimai nustatomi ir (ar) naikinami įgyvendinant nacionalinius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar kitus dokumentus?

96.6. Koks galimas administracinės naštos verslo subjektams pokytis (padidėjimas, sumažėjimas) kiekybine išraiška?

961. Kaip sprendimo projektas paveiks piliečių ir kitų asmenų administracinę naštą:

961.1. Kokią informaciją ir kurioms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms piliečiai ir kiti asmenys įpareigojami pateikti pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą?

961.2. Kokios piliečių ir kitų asmenų grupės pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą įpareigojamos pateikti informaciją valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms?

961.3. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą piliečiai ir kiti asmenys įpareigojami pateikti valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms informaciją, kuria disponuoja kitos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos? Jeigu taip, tai iš kurių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų piliečiai ir kiti asmenys turės gauti reikalaujamą pateikti informaciją? Ar ši informacija piliečiams ir kitiems asmenims bus mokama?

961.4. Ar priėmus sprendimo projektą bus sumažinta administracinė našta piliečiams ir kitiems asmenims? Jeigu taip, tai kokių įpareigojimų piliečiams ir kitiems asmenims pateikti valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms informaciją numatoma atsisakyti sprendimo projekte? Kokioms piliečių ir kitų asmenų grupėms tai turės įtakos?

962. Kaip sprendimo projektas paveiks valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinę naštą:

962.1. Kokius papildomus informacinius įpareigojimus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vykdant savo pagrindinę veiklą nustato sprendimo projekte numatomas reguliavimas?

962.2. Kokiu periodiškumu ir kurios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turės atlikti šiuos įpareigojimus pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą?

962.3. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atlikdamos šiuos įpareigojimus turės kreiptis dėl informacijos gavimo į kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas? Jeigu taip, tai iš kurių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų jos turės gauti reikiamą informaciją? Ar ši informacija valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bus mokama?

962.4. Ar pagal sprendimo projekte numatomą reguliavimą šiems įpareigojimams atlikti bus naudojamos informacinės ir ryšių technologijos?

962.5. Ar priėmus sprendimo projektą bus sumažinta administracinė našta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms? Jeigu taip, tai kokių įpareigojimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms numatoma atsisakyti sprendimo projekte? Kurioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tai turės įtakos?

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

X. POVEIKIS REGIONŲ PLĖTRAI

 

97. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks socialinius ir (arba) ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje, teritorinę sanglaudą?

98. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas galėtų sumažinti socialinius ir (arba) ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje, padidinti teritorinę sanglaudą?

99. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas prisidės prie regioninių centrų, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), ir (arba) kitų mažesnių Lietuvos miestų konkurencingumo ir investicinio patrauklumo didėjimo?

100. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas prisidės prie socialinių ir (ar) ekonominių problemų sprendimo probleminėse teritorijose?

101. Kaip sprendimo projekto įgyvendinimas prisidės prie ūkinės veiklos įvairovės kaimo gyvenamosiose vietovėse didėjimo ir šių vietovių socialinės ir ekonominės plėtros?

102. Ar rengiant sprendimo projektą buvo įvertintos sektoriaus, kuriam šis projektas skiriamas, specifinės regioninės problemos? Jeigu taip, kaip sprendimo projekto įgyvendinimas prisidės prie nustatytų problemų sprendimo?

103. Ar įgyvendinant sprendimo projektą numatyta taikyti verslo aplinkos gerinimo, ūkio konkurencingumo skatinimo, kitas verslo skatinimo priemones? Jeigu taip, ar šias priemones numatoma taikyti: vienodu mastu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje? Teikiant pirmenybę regioniniams centrams, nustatytiems Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje? Teikiant pirmenybę probleminėms teritorijoms? Teikiant pirmenybę kaimo gyvenamosioms vietovėms? Teikiant pirmenybę Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, apskričių (regionų), savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose nustatytiems šalies, regioniniams, vietiniams centrams? Kita (nurodyti)?

104. Ar planuojant viešosios infrastruktūros kūrimo ir plėtros darbus buvo atsižvelgta į: infrastruktūros išvystymo teritorinį netolygumą (atlikta analizė, tyrimas ir pan.)? Teritorijų, kuriose numatomos šios investicijos, socialinio ir (arba) ekonominio išsivystymo lygį? Nacionalinės regioninės politikos strateginių ir programinių dokumentų nuostatas? Taikyti kiti kriterijai (nurodyti)?

105. Ar rengiant sprendimo projektą buvo konsultuojamasi su savivaldybėmis ir regionų plėtros tarybomis?

Papildyta skyriumi:

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

______________

 

 

Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

2 priedas

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO BAZINIO VERTINIMO PAŽYMA

 

1.

Sprendimo projekto rengėjas

2.

Sprendimo projekto pavadinimas

3.

Problemos iškėlimas

4.

Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą

5.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise

6.

Status quo ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas (pateikiamas apibendrintas alternatyvos aprašymas ir įvertinimas):

6.1.

Vertinimo aspektai

Teigiamas poveikis

Neigiamas poveikis

Status quo

Atitinkamai sričiai

 

 

Ekonomikai

 

 

Valstybės finansams

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

6.2.

I alternatyva

Atitinkamai sričiai

 

 

Ekonomikai

 

 

Valstybės finansams

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

6.3.

II alternatyva

Atitinkamai sričiai

 

 

 

Ekonomikai

 

 

 

Valstybės finansams

 

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

7.

Siūloma alternatyva

8.

Kita svarbi informacija

9.

Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo

10.

Tolesni veiksmai

______________

 

 

 

Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

3 priedas

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 94

redakcija)

 

Informacija apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams

 

(tūkst. litų) 

Eil. Nr.

Klausimo pavadinimas

Einamieji metai

2-ieji metai

3-ieji metai

1.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo poveikis institucijos finansams:

 

 

 

1.1.

Lėšos, kurių reikia sprendimo projektui įgyvendinti, iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius

kitos išlaidos

turtui įsigyti

 

 

 

1.2.

Patvirtinti asignavimai sprendimo projektui įgyvendinti, iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius

kitos išlaidos

turtui įsigyti

 

 

 

1.3.

Reikiamų lėšų ir patvirtintų asignavimų skirtumas (1.1 ir 1.2 punktai), iš jo:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius

kitos išlaidos

turtui įsigyti

 

 

 

1.4.

Lėšos, kurias institucija galėtų skirti sprendimo projektui įgyvendinti iš kitų institucijos programų (nurodyti, iš kurių), iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius

kitos išlaidos

turtui įsigyti

 

 

 

1.5.

Papildomų lėšų poreikis (1.3 ir 1.4 punktai), iš jų:

darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius

kitos išlaidos

turtui įsigyti

 

 

 

2.

Ar prie šio sprendimo projekto įgyvendinimo prisidės kitos institucijos (jeigu taip – nurodyti jas ir tai, kiek lėšų jos galėtų skirti)?

––––––––––––––––––––––––––––––––––

 

 

 

3.

Kokie kiti galimi sprendimo projekto įgyvendinimo finansavimo šaltiniai (Privatizavimo fondo lėšos, Europos Sąjungos lėšos ir taip toliau)?

––––––––––––––––––––––––––––––––––

 

 

 

4.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo finansinis poveikis kitų institucijų veiklai, jų programoms (jeigu numatomas poveikis, nurodyti, koks jis ir kurioms institucijoms)?

––––––––––––––––––––––––––––––––––

 

 

 

5.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo finansinis poveikis savivaldybėms (jeigu numatomas poveikis, nurodyti, koks jis ir kurioms savivaldybėms)?

––––––––––––––––––––––––––––––––––

 

 

 

6.

Koks sprendimo projekto įgyvendinimo poveikis valstybės ar savivaldybės pajamų padidėjimui / sumažėjimui?

 

 

 

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

 

 

Sprendimų projektų poveikio

vertinimo metodikos

4 priedas

 

SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO IŠPLĖSTINIO VERTINIMO PAŽYMA

 

1.

Sprendimo projekto rengėjas

2.

Sprendimo projekto pavadinimas

3.

Problemos iškėlimas

4.

Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą

5.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise

6.

Bazinio vertinimo rezultatai

7.

Pasirinktos alternatyvos išplėstinis vertinimas

Teigiamas poveikis

Neigiamas poveikis

Atitinkamai sričiai

 

 

Ekonomikai

 

 

Valstybės finansams

 

 

Socialinei aplinkai

 

 

Viešojo administravimo sistemai

 

 

Korupcijos mastui

 

 

Aplinkai

 

 

Teisinei sistemai

 

 

 

Piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai

 

 

 

 

 

Regionų plėtrai

 

 

 

 

8.

Apibendrinta informacija apie galimą naudą ir sąnaudas, kita svarbi informacija

9.

Tolesni veiksmai

10.

Stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus

______________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 140, 2009-02-25, Žin., 2009, Nr. 26-1017 (2009-03-07), i. k. 1091100NUTA00000140

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 320, 2007-03-28, Žin., 2007, Nr. 40-1488 (2007-04-07), i. k. 1071100NUTA00000320

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1176, 2008-10-29, Žin., 2008, Nr. 134-5207 (2008-11-22), i. k. 1081100NUTA00001176

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 140, 2009-02-25, Žin., 2009, Nr. 26-1017 (2009-03-07), i. k. 1091100NUTA00000140

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1128, 2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 114-4843 (2009-09-24), i. k. 1091100NUTA00001128

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1245, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 121-5213 (2009-10-10), i. k. 1091100NUTA00001245

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 94, 2010-01-28, Žin., 2010, Nr. 15-709 (2010-02-04); Žin., 2010, Nr. 17-0 (2010-02-09), i. k. 1101100NUTA00000094

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo