Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-09-07

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 44-1448, i. k. 1041100NUTA00000309

 

Nauja redakcija nuo 2016-01-01:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. kovo 22 d. Nr. 309

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 25 dalimi, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus (pridedama).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309

 

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI

 

I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau vadinama – nelaimingi atsitikimai darbe) ir profesinių ligų pripažinimą draudiminiais įvykiais, draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato jų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

3. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (toliau vadinama – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) draudžiami:

3.1. asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

3.2. asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

3.3. profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu; asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai), – jų mokymo ir pratybų laiku; asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, – savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu;

Punkto pakeitimai:

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

3.4. asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku;

3.5. nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

Punkto pakeitimai:

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

 

4. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1, 3.2, 3.4, 3.5 papunkčiuose, draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 papunktyje, jų profesinės veiklos praktikos metu, mokymo ir pratybų laiku ar savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu draudžiami valstybės lėšomis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 297, 2006-03-27, Žin., 2006, Nr. 35-1250 (2006-03-30), i. k. 1061100NUTA00000297

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

5. Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos šios išmokos:

5.1. apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, mokama:

5.1.1. ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa (toliau vadinama – ligos pašalpa);

5.1.2. netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

5.1.3. netekto darbingumo periodinė kompensacija;

5.2. apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka;

5.3. apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

6. Šių Nuostatų 5 punkte nurodytos draudimo išmokos skiriamos ir mokamos, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinės ligos yra ištirti ir pripažinti draudiminiais įvykiais.

 

II. SKYRIUS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PRIPAŽINIMAS

DRAUDIMINIAIS ĮVYKIAIS

 

7. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos pripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, esant visoms šioms sąlygoms:

7.1. darbuotojui dirbant draudėjo jam nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, – draudėjo įmonėje (įstaigoje) nustatytu darbo laiku, atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių laiku, t. y. vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje;

7.2. dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant darbo vietos parengimą ir sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

7.3. dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

8. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos pripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3, 3.4 ir 3.5 papunkčiuose (išskyrus asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), esant visoms šioms sąlygoms:

8.1. apdraustajam dirbant draudėjo jam nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraustajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, – draudėjo įmonėje (įstaigoje) nustatytu darbo laiku arba atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku;

8.2. dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant darbo vietos parengimą ir sutvarkymą);

8.3. dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas iš valstybės biudžeto lėšų moka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nurodyti mokėtojai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

81. Draudiminiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.

Papildyta punktu:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

9. Lėtinės profesinės ligos pripažįstamos draudiminiais įvykiais, kai nustatoma, kad asmenys, kuriems nustatyta profesinė liga, įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui iki jos nustatymo buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip minėto įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

10. Nelaimingi atsitikimai darbe taip pat pripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu jie įvyko šių Nuostatų 3 punkte nurodytiems apdraustiesiems, šiais atvejais:

10.1. papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje. Šios pertraukos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

10.2. pakeliui į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje (įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo) tarp darbovietės ir:

10.2.1. gyvenamosios vietos;

10.2.2. ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

10.2.3. vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;

10.3. kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos metu, taip pat esant komandiruotėje – kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos;

10.4. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku naujo darbo paieškoms (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalis);

10.5. apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsnis), kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

11. Asmenims, dirbantiems pagal nuotolinio darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad dirbant darbdavio naudai juos lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

12. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe ar nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šių Nuostatų 7–11 punktuose nustatytų sąlygų.

13. Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šių Nuostatų 7, 8, 81, 10 ar 11 punktuose nustatytas sąlygas, tačiau įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

13.1. esant tinkamoms, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios nuostatos netaikomos, jeigu apdraustojo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – vadinama Taisyklės).

Jeigu neblaivumas ar apsvaigimas nenustatytas Taisyklėse nustatyta tvarka, šis faktas įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o nesant tyrimo – pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus, taip pat remiantis darbdavio sudarytos komisijos ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

13.2. apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.

Nusikalstamos veikos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos išvada, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis. Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (apdraustąjį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga pripažįstami draudiminiu įvykiu.

Administracinis teisės pažeidimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas remiantis administracinį teisės pažeidimą tiriančios institucijos surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais;

13.3. apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Sąmoningas siekis, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, įskaitant savižudybę ar pasikėsinimą į savo gyvybę ar sveikatą, įrodomas remiantis teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada;

13.4. apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu.

Nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga nepripažįstami draudiminiu įvykiu, jeigu remiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų išvadomis, medicininės ekspertizės įstaigų išvadomis nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai;

13.5. apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

13.6. prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis.

Punkto pakeitimai:

2008-04-29, Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30), i. k. 1081000NUTARG083013           

Nr. 178, 2010-02-24, Žin., 2010, Nr. 24-1133 (2010-02-27), i. k. 1101100NUTA00000178

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

14. Nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir tyrimo rezultatai įforminti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

15. Profesinės ligos turi būti ištirtos ir pripažintos profesinėmis ligomis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

16. Apie sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, ūmią profesinę ligą, dėl kurios darbuotojas mirė, darbdavys (draudėjas) teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Fondo valdyba) teritoriniam skyriui, kuriame registruotas draudėju.

Punkto pakeitimai:

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

 

17. Gavę darbdavio (draudėjo) informaciją apie sunkų ir mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, ūmią profesinę ligą, atitinkamo Fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistai (atstovai) turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti juos tiriant.

18. Tiriant lėtines profesines ligas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) teritorinio skyriaus kvietimu gali dalyvauti atitinkamo Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

19. Fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistai (atstovai) dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

20. Atliekant tyrimą dalyvaujantys Fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistai (atstovai), nesutikę su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo komisijos išvadomis, raštu išdėsto ir pateikia tyrimo komisijai nesutikimo motyvus. Nesutikimo motyvai pridedami prie nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (tyrimo medžiagos sudedamosios dalies).

21. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimus nagrinėja Fondo valdybos teritorinis skyrius, užregistravęs draudėju įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje dirba (dirbo) nukentėjusysis.

22. Nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų.

23. Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus.

24. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai:

24.1. darbo laiko apskaitos žiniaraštis;

24.2. darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai;

24.3. pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas);

24.4. įsakymas dėl komandiruotės;

24.5. įvykio schema;

24.6. liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes;

24.7. pažyma apie traumos sunkumą;

24.8. dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų;

24.9. teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų;

24.10. darbo sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai;

24.11. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

24.12. atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada;

24.13. kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

25. Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau vadinama – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), nagrinėdamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, privalo nustatyti, kad:

25.1. įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba (dirbo) apdraustasis, registruota draudėju Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje tuo laiku, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta ūmi profesinė liga;

25.2. draudėjas moka ar privalo mokėti socialinio draudimo įmokas (išskyrus tuos atvejus, kai įmokų mokėjimo terminai dar nepraėję);

25.3. asmuo įrašytas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre arba draudėjas apie asmenį, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, yra pateikęs Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pranešimą apie asmens priėmimą į darbą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

26. Nesant šių Nuostatų 25.1–25.3 papunkčiuose nurodytų sąlygų, asmuo, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, negali būti laikomas apdraustuoju, o nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga – draudiminiu įvykiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

27. Kai Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius gauna papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudiminiu įvykiu, jie turi teisę Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl papildomo ištyrimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

28. Fondo valdybos ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai turi teisę dalyvauti, o šių Nuostatų 27 punkte nustatytais atvejais privalo dalyvauti atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

29. Dėl profesinės ligos diagnozės papildomo tyrimo Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją. Fondo valdybos ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai turi teisę dalyvauti atliekant šį profesinės ligos tyrimą.

30. Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją dėl ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos nustatymu, tyrimu (diagnozės patvirtinimu ar paneigimu), sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos posėdžiuose, kuriuose sprendžiami šie ginčytini klausimai, turi teisę dalyvauti Fondo valdybos ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovas.

301. Šių Nuostatų 14, 16–24 ir 27–30 punktai netaikomi, kai nelaimingi atsitikimai darbe įvyko ar profesinės ligos nustatytos pareigūnams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu privalomai draudžiamiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (toliau vadinama – pareigūnai).

Išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) ar profesinės ligos (toliau vadinama – Išvada) pateikia institucija, kurioje tarnauja pareigūnas. Išvada pateikiama Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui. Išvadoje turi būti nurodytos pripažinimui draudiminiu arba nedraudiminiu įvykiu svarbios (turinčios reikšmės) aplinkybės, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, pateikia Išvadą. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi tik Išvada. Kiti su nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) arba profesinės ligos tyrimu susiję dokumentai nepateikiami. Jeigu Išvadoje trūksta informacijos sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu priimti, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius kreipiasi į nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą tyrusį subjektą su motyvuotu prašymu suteikti papildomos informacijos. Prašoma informacija pateikiama, jeigu tokia informacija gali būti pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Papildyta punktu:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Punkto pakeitimai:

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

31. Sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktorius (pavaduotojas) šių Nuostatų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

32. Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudiminiu arba nedraudiminiu įvykiu, kuriame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, nuorašas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčiamas:

32.1. apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, ir jo darbdaviui;

32.2. apdraustajam mirus:

32.2.1. sutuoktiniui (-ei) ir (ar) kitiems šeimos nariams, išvardytiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 dalyje, kurių giminystę patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau vadinama – Gyventojų registras) duomenys;

32.2.2. asmenims, kurie, teikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikė dokumentus (civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, archyvų pažymas ar kitus), įrodančius santuokos ar giminystės ryšį su apdraustuoju ir galinčius patvirtinti jų teisę į vienkartinę ar periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus;

32.2.3. kitiems asmenims, kurie nurodyti kaip apdraustojo šeimos nariai asmenų pateiktuose prašymuose skirti vienkartinę ar periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus;

32.2.4. jeigu prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką nėra, – apdraustojo darbdaviui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

III. SKYRIUS
LIGOS PAŠALPA

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

33. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 papunkčiuose, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamas (išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 42 ir 43 punktuose). Teisę gauti ligos pašalpą apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

34. Jeigu teisės į ligos pašalpą atsiradimo metu asmuo turėjo teisę į ligos pašalpą dėl bendrojo susirgimo, mokama ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos.

35. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos pašalpa nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Ištyrus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa perskaičiuojama pagal šiuos Nuostatus ir išmokamas ligos pašalpos skirtumas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

36. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant ir traumas pakeliui iš darbo, įvykusias atleidimo iš darbo dieną.

37. Ligos pašalpa mokama 100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti, dydžio nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) pripažins, kad asmuo nedarbingas ar iš dalies darbingas. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

38. Apdraustiesiems, kurie dėl nelaimingo atsitikimo darbe gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama už visą gydymosi sveikatos priežiūros įstaigoje laiką, įskaitant kelionės laiką, kuriam nustatyta tvarka išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

39. Apdraustajam, tapusiam laikinai nedarbingam dėl paūmėjusios profesinės ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

40. Ligos pašalpa mokama už darbo laiką pagal asmens darbo (pamainų) grafiką. Tuo atveju, kai asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpa mokama pagal asmens darbo (pamainų) grafiką tos darbovietės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga. Jeigu asmens darbo (pamainų) grafikas nesudarytas, ligos pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

 

41. Apdraustajam, tapusiam laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių nemokamų atostogų metu arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, ligos pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo nuo darbo laikui.

42. Ligos pašalpa pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo įstatymą nemokama šių Nuostatų 3.1, 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nurodytiems asmenims, jeigu:

42.1. nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga nėra nustatytąja tvarka pripažinti draudiminiais įvykiais;

42.2. nustatoma, kad apdraustasis ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis apie draudiminį įvykį ar suklastotus dokumentus arba nepateikė reikiamų dokumentų;

42.3. apdraustasis nedarbingumo laikotarpiu dirba ar dėl ligos nepraranda gaunamų pajamų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

43. Asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau vadinama – Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės), ligos pašalpa Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, o neatvykusiems į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti darbingumo. Šiuos pažeidimus gali nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija. Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) arba skyriaus direktoriaus įgaliotas teritorinio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys pateisinamos.

Pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu, nustatytų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, pažeidimus turi teisę nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus valstybės tarnautojai ar institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas.

Dokumentus su duomenimis apie galimus pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio taisyklės nedarbingumo metu pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pateikia institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas. Vadovaujantis šiais dokumentais ir informacija, ligos pašalpa Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

44. Asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, nustatytos iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo, ar įvykio nepripažinus draudiminiu (šių Nuostatų 42.1 papunktis), ligos pašalpa mokama, kaip nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

45. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, taip pat asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), ir asmenis, atliekančius savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

46. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio asmens darbo (pamainų) grafike nustatyto darbo dienų skaičiaus, kai asmuo praeitus 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, dirbo darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga. Jeigu asmuo laikotarpiu, už kurį apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, dirbo kitoje darbovietėje, ne toje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga, ar dirbo darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga ir nebuvo sudarytas asmens darbo (pamainų) grafikas, vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal kalendorinių darbo dienų skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

Nr. 178, 2010-02-24, Žin., 2010, Nr. 24-1133 (2010-02-27), i. k. 1101100NUTA00000178

 

47. Pašalpos gavėjo mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms skaičiuoti negali viršyti laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžių sumos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

48. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, 3,2 dydžių sumą dalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kuris tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

49. Pašalpos gavėjo mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms skaičiuoti negali būti mažesnis už laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, ketvirtadalį dalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kuris tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

 

50. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ligos pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

51. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už minimalų dienos kompensuojamąjį dydį, ligos pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

 

IV. SKYRIUS
NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ KOMPENSACIJA

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

52. Nukentėjusiajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai), dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos terminuotai netekusiam iki 20 procentų darbingumo, išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

53. Nukentėjusiajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai), dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe arba nustatytos profesinės ligos terminuotai netekusiam daugiau kaip 20 procentų, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

54. Nukentėjusiajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai), kuriam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, trigubai didesnė už nurodytąją šių Nuostatų 52 ar 53 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

55. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal nukentėjusiojo asmens draudžiamąsias pajamas (šių Nuostatų 45 punktas), turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 178, 2010-02-24, Žin., 2010, Nr. 24-1133 (2010-02-27), i. k. 1101100NUTA00000178

 

56. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šių Nuostatų 55 punkte nurodytu laikotarpiu, dalijant iš 12.

57. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe dieną ar profesinės ligos nustatymo dieną, ketvirtadalį.

58. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo dieną, 3,5 dydžių sumos.

59. Jeigu asmuo šių Nuostatų 55 punkte nurodytu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe dieną ar profesinės ligos nustatymo dieną, ketvirtadalį (šių Nuostatų 57 punktas).

60. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją (šių Nuostatų 62 punktas), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, tačiau jo darbingumo netekimo procentas atitinka šių Nuostatų 52 ir 53 punktuose nustatytus dydžius, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

61. Jeigu apdraustojo, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (ar jos skirtumas), netektas darbingumas po 2004 m. sausio 1 d. pasikeičia ir neviršija šių Nuostatų 52 ir 53 punktuose nustatytų dydžių, o iš naujo apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, jam išmokamas iš naujo apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas.

 

V. SKYRIUS
NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ KOMPENSACIJA

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

62. Apdraustiesiems (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai), dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, netekusiems 30 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

63. Netekto darbingumo periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal formulę:

0,5 x d x k x D, kur:

d – darbingumo netekimo koeficientas – vieneto dalimis išreikštas dydis, kuris apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto;

D – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios mėnesį, už kurį mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija;

k – kompensavimo koeficientas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe dieną ar susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti invalidumo, netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos;

k – kompensavimo koeficientas lėtinės profesinės ligos atveju, apskaičiuojamas pagal formulę:

k = (K1xS1 + K2xS2) / (S1+S2), kur:

K1 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, taikomas už laikotarpį iki 1993 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;

K2 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, taikomas už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuotas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;

S1 – pensijų draudimo stažo metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;

S2 – pensijų draudimo stažo metų nuo 1994 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitytų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.

Kompensavimo koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1074, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4803 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001074

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 178, 2010-02-24, Žin., 2010, Nr. 24-1133 (2010-02-27), i. k. 1101100NUTA00000178

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

64. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo, turėjusio teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas sumažėjo (ne mažiau kaip iki 30 procentų) arba padidėjo, nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos kompensacija jam atitinkamai perskaičiuojama nustatant naują darbingumo netekimo koeficientą (d).

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

65. Ne viso mėnesio netekto darbingumo periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

66. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

67. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį ir perskaičiuojama pagal naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

68. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, netekto darbingumo periodinė kompensacija jam apskaičiuojama, kaip nustatyta šių Nuostatų 62 punkte, ir mokama nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

69. Jeigu nukentėjusiojo, gaunančio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas pakartotinai sumažėja iki šių Nuostatų 52 ir 53 punktuose nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar nustatytą profesinę ligą mokama šių Nuostatų 61 punkte nustatyta tvarka.

70. Jeigu nukentėjusiojo, gavusio netekto darbingumo periodinę ir vienkartinę kompensacijas (ar vienkartinės kompensacijos skirtumą), netektas darbingumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai po 2004 m. sausio 1 d. padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos išskaičiuojama išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį:

70.1. išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį apskaičiuojama vienkartinę kompensaciją (ar jos skirtumą) dalijant iš 24 mėnesių laikotarpio kalendorinių dienų ir dauginant iš likusio iki 24 mėnesių laikotarpio pabaigos kalendorinių dienų skaičiaus;

70.2. iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos kiekvieną mėnesį išskaičiuojama po 20 procentų periodinės kompensacijos, iki bus išskaičiuota išmokėtos vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis.

71. Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato darbingumo netekimo procentą dėl kiekvieno įvykio atskirai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

72. Neteko galios nuo 2005-08-21

Punkto naikinimas:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin. 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

73. Dėl kiekvieno draudiminio įvykio skiriamos atskiros netekto darbingumo kompensacijos, kurios apskaičiuojamos ir mokamos šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

74. Jeigu darbingumo netekimo laipsnis buvo nustatytas teismo sprendimu, nustačius naują mažesnį darbingumo netekimo procentą, netekto darbingumo kompensacija atitinkamai sumažinama tik teismo tvarka. Nustačius naują didesnį darbingumo netekimo procentą, netekto darbingumo kompensacija atitinkamai perskaičiuojama šių Nuostatų nustatyta tvarka.

 

VI. SKYRIUS
PERIODINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

75. Apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 kalendorinių dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai) (toliau vadinama – vaikai), nurodyti šių Nuostatų 76.1 ir 76.4 papunkčiuose, kurie šią teisę įgijo po jo mirties.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

76. Nedarbingais mirusiojo išlaikomais asmenimis laikomi ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama:

76.1. Mirusiojo vaikams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi arba po apdraustojo mirties pradeda mokytis nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoti pagal nuolatinių ar dieninių studijų programą, – iki švietimo įstaigų baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;

Punkto pakeitimai:

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

76.2. mirusiojo darbingo amžiaus sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant jų amžiaus, jeigu šis sutuoktinis ar tėvas (motina), įtėvis (įmotė) nedirba ir negauna socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, brolius ar seseris, – iki šiems sukaks 8 metai. Nedirbančiais laikomi asmenys, nenurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte ar 3 dalyje;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

76.3. mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau vadinama – senatvės pensijos amžius), – iki gyvos galvos;

76.4. mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);

76.5. kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos

1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų dalinio darbingumo ar nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) arba teismo sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

 

77. Neteko galios nuo 2006-09-22

Punkto naikinimas:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin. 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

 

78. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama kaip ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, laikant, kad netekta 100 procentų darbingumo (d = 1). Apskaičiuotas kompensacijos dydis dalijamas iš vienetu padidinto asmenų, turinčių teisę ją gauti, skaičiaus, ir gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti.

Ne viso mėnesio periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

79. Kai asmuo, turintis teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems periodinės draudimo išmokos gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.

80. Pasikeitus skaičiui asmenų, turinčių teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, išmokos dydis perskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šios aplinkybės, pirmos dienos.

81. Vaikams nuo 18 iki 24 metų (šių Nuostatų 76.1 papunktis) periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama jų mokymosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijų pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas laikotarpiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1074, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4803 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001074

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

82. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjai, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas, privalo per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pradžios pateikti nurodytą išmoką mokančiam Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui švietimo įstaigos, kurioje jie mokosi, išduotą pažymą apie periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjo mokymąsi, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Jeigu tokios pažymos jie nepateikia ir duomenys apie mokymąsi negaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį, laikoma, kad šie gavėjai neatitinka periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sąlygos, nurodytos šių Nuostatų 76.1 papunktyje, ir išmokos mokėjimas jiems stabdomas šių Nuostatų 83 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1074, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4803 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001074

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

83. Kai vaikai nuo 18 iki 24 metų (šių Nuostatų 76.1 papunktis) baigia (ar nutraukia) mokslą, jiems periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmosios dienos.

Pradėjus mokytis po apdraustojo mirties, ši išmoka mokėti pradedama nuo mokymosi pradžios, jeigu teisę į ją turi tik šis išlaikytinis. Jeigu išmoka mokama ir kitiems mirusiojo šeimos nariams, ji perskaičiuojama šių Nuostatų 80 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

84. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama vaikui, vyresniam kaip 18 metų, kuris apdraustojo mirties dieną mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas, jeigu jis pateikia švietimo įstaigos, kurioje mokosi, išduotą pažymą, patvirtinančią mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus išmokama nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos ir toliau mokama bendra tvarka.

Už laikotarpį nuo mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pabaigos iki mokslo metų pradžios toje švietimo įstaigoje periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama jo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tęsia mokslą tais pačiais kalendoriniais metais ir per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų pradžios toje švietimo įstaigoje pristato pažymą, patvirtinančią asmens mokymąsi švietimo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį.

Mirusiojo vaikui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir tais pačiais kalendoriniais metais pradėjusiam mokytis nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus už vasaros atostogų laiką išmokama, jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų toje švietimo įstaigoje pradžios jis pateikia pažymą, patvirtinančią mokymąsi švietimo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Nutraukus mokslą, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus baigiama mokėti šių Nuostatų 83 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

VII. SKYRIUS
VIENKARTINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

85. Apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl draudiminio įvykio mėnesį, dydžių. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus lygiomis dalimis priklauso kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius.

Jeigu apdraustojo šeimos nariai yra asmenys, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, jie pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui švietimo įstaigos, kurioje jie mokosi, išduotą pažymą apie mokymąsi, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Asmenų, kurie iki 18 metų buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), teisei į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus nustatyti duomenys apie neįgalumą gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį arba turi būti pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma.

86. Mirusiojo šeimos nariai, pateikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių informuoja apie kitus jiems žinomus mirusiojo šeimos narius, draudiminio įvykio dieną turėjusius teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Jeigu tokie asmenys patys nėra pateikę prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir šių asmenų giminystės ryšio ar santuokos su apdraustuoju nepatvirtina Gyventojų registro duomenys, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius informuoja nurodytus asmenis apie galbūt egzistuojančią jų teisę į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį ir nurodo šios teisės įgyvendinimo sąlygas, nustatydami ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą Gyventojų registro duomenims patikslinti arba dokumentams, patvirtinantiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikti.

87. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tik tada, kai teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turinčių asmenų giminystės ryšį ar santuokos su apdraustuoju faktą patvirtina Gyventojų registro duomenys.

88. Jeigu teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turintis mirusiojo šeimos narys per Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytus terminus nesikreipia dėl išmokos skyrimo arba jos neatsisako, jam priklausanti išmokos dalis nedalijama kitiems teisę į išmoką turintiems šeimos nariams ir lieka neišmokėta. Šeimos narys gali atsisakyti jam priklausančios vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalies tik visų kitų šeimos narių naudai. Atsisakymas turi būti patvirtintas notaro. Tokiu atveju atsisakyta išmokos dalis lygiomis dalimis išdalijama likusiems mirusiojo šeimos nariams.

89. Teisė į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, įgyvendinama šia tvarka:

89.1. Prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (vaikų) gimimo.

89.2. Moteris, kuri laukiasi mirusiojo apdraustojo vaiko (vaikų), iki vaiko (vaikų) gimimo gali pateikti prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią jos nėštumą, Fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, taip informuodama Fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, kad į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduoja ir apdraustojo vaikas (vaikai), gimsiantis (gimsiantys) po jo mirties.

89.3. Jeigu per šių Nuostatų 89.1 papunktyje nustatytą terminą vaiko (vaikų) vardu nepateikiamas prašymas (prašymai) skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir suėjus šiam terminui Gyventojų registro duomenys nepatvirtina, kad per 300 dienų nuo apdraustojo mirties moteriai, teigusiai, kad ji laukiasi apdraustojo vaiko, gimė vaikas, kurio gimimo įraše vaiko tėvu būtų įrašytas apdraustasis, palikta išmokos dalis lygiomis dalimis išmokama mirusiojo šeimos nariams, turintiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

89.4. Vaikui (vaikams), gimusiam (gimusiems) po apdraustojo mirties, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tuo atveju, jeigu vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas apdraustasis. Jeigu prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam vaikui (vaikams) negali būti tenkinamas dėl to, kad teisme nebaigta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, sprendimo dėl išmokos skyrimo ar padalijimo kitiems šeimos nariams priėmimas atidedamas iki atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba tėvystės nustatymo įregistravimo.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

VIII. SKYRIUS
IŠMOKŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

90. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

91. Prašymą skirti išmoką su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia tam Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, kuriame registruotas draudėjas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

92. Prie prašymo skirti ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos turi būti pateikti:

92.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

92.2. nustatyta tvarka išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir draudėjo (-ų) pranešimas, kurio reikia socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP–SD). Nurodyto pranešimo (forma NP–SD) pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Fondo valdybos direktorius;

Punkto pakeitimai:

Nr. 957, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4476 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000957

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

92.3. draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai (jeigu nepateikti).

92.4. asmens darbo (pamainų) grafiko, patvirtinto įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos, kopija. Jeigu jo nėra, – įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiko kopija, patvirtinta įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiko kopija nepateikiama, jeigu asmuo dirba (dirbo) valstybės ar savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai šiose įstaigose dirbama pagal darbuotojui nustatytą individualų darbo (pamainų) grafiką.

Papildyta punktu:

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

93. Prie prašymo skirti netekto darbingumo vienkartinę arba periodinę kompensaciją turi būti pateikti:

93.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

93.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma arba duomenys apie darbingumo netekimą gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

93.3. draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai (jeigu nepateikti).

94. Prie prašymo skirti vienkartinę ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pateikti:

94.1. prašančiojo asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

94.2. apdraustojo asmens mirties liudijimas;

94.3. santuokos liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipiasi mirusiojo sutuoktinis;

94.4. mirusiojo vaikų gimimo liudijimai;

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

 

94.5. švietimo įstaigų pažymos, jeigu mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, mokosi arba duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

94.6. teismo sprendimai, įrodantys prašančiojo asmens išlaikymo faktą;

94.7. mirusiojo gimimo liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipiasi mirusiojo tėvas (įtėvis) arba motina (įmotė);

94.8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymėjimas, jeigu teisė gauti išmoką priklauso nuo asmens nedarbingumo ar dalinio darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) arba šie duomenys gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

94.9. draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai (jeigu nepateikti).

95. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos pagal kiekvieno asmens, turinčio teisę gauti šias išmokas, atskirą prašymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

96. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos apdraustajam mirus skiriamos asmenims ir jų šeimos nariams, turintiems teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, jų gavėjams persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, mokamos tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Apdraustųjų asmenų šeimos nariai, gyvenantys trečiosiose šalyse ir turintys teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikia reikiamus dokumentus šių Nuostatų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

97. Išmokos skiriamos pagal šiuose Nuostatuose kiekvienai išmokai nurodytų dokumentų originalus arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtintas jų kopijas (išskyrus asmens, kuris kreipiasi, tapatybę patvirtinančius dokumentus, kurie sutikrinami priimant prašymą skirti išmoką). Šių Nuostatų 94.2–94.4 ir 94.7 papunkčiuose nurodyti dokumentai pateikiami tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Jeigu Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pagal duomenų teikimo sutartis iš atitinkamų institucijų ar įstaigų gauna šių Nuostatų 93.2, 94.5 ir 94.8 papunkčiuose nurodytus dokumentus ar duomenis, asmeniui, kuris kreipiasi, apie tai pranešama ir šių dokumentų papildomai pateikti nereikia.

Paskyrus išmoką, pateiktų dokumentų originalai (išskyrus draudiminį įvykį patvirtinančius dokumentus) išmokos gavėjo prašymu jam grąžinami.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 1779, 2009-12-23, Žin., 2009, Nr. 158-7165 (2009-12-31), i. k. 1091100NUTA00001779

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

98. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią prašymas gautas Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba negauti duomenys, kurių reikia pašalpai skirti, ir prašymo pašalpai skirti priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 957, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4476 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000957

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

99. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos skiriamos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos pareigūnams skiriamos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

100. Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

101. Nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinus draudiminiu įvykiu, sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ar duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje. Sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo apskundimo termino pabaigos, o tuo atveju, kai sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Ginčų komisija), – Ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu informuoja Fondo valdybą. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja Fondo valdybą apie gautą skundą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

Nr. 957, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4476 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000957

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

102. Neteko galios nuo 2015-07-03

Punkto naikinimas:

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

103. Nustatomi šie kreipimosi dėl draudimo išmokų skyrimo terminai:

103.1. ligos pašalpa skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos;

103.2. netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu apdraustasis dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija) nustato darbingumo netekimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

103.3. netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama ir mokama nuo tos dienos, kurią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija) nustato darbingumo netekimą, jeigu apdraustasis dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisės į šią kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu asmuo kreipiasi praėjus 3 metams nuo teisės į šią kompensaciją atsiradimo dienos, ji skiriama ir mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos;

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

103.4. jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus kreipiasi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos, ši išmoka skiriama nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos (išskyrus šių Nuostatų 79 punkte nurodytą atvejį).

Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus kreipiasi praėjus 3 metams nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jeigu ši išmoka nebuvo paskirta nė vienam iš šių Nuostatų 76 punkte išvardytų asmenų;

103.5. vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama mirusiojo šeimos nariui (-iams), turinčiam (-iems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (-us) skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuris (-ie) pateikiamas (-i) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Sprendimas skirti ir mokėti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Nustatant kiekvienam apdraustojo šeimos nariui priklausančios vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalies dydį, atsižvelgiama į nustatytą apdraustojo šeimos narių skaičių.

Punkto pakeitimai:

2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 128-6529 (2013-12-14), i. k. 1131000NUTARG136529           

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

 

104. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo diena laikoma diena, nuo kurios galioja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatytas darbingumo netekimo procentas. Nustatytas darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos galioja iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatyto termino pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

 

105. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pasikeitimo diena laikoma diena, nuo kurios galioja pakartotinai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas darbingumo netekimo procentas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

 

106. Atsisakęs skirti išmoką, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti išmoką priežastis ir informacija apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

107. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokamos už praėjusį mėnesį. Šios išmokos Fondo valdybos nustatyta tvarka pervedamos į asmenų, turinčių teisę į išmoką, asmeninę sąskaitą, esančią kredito ar mokėjimo įstaigoje, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos arba, jeigu asmenys, turintys teisę į periodinę kompensaciją ar išmoką, neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, išmokamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Fondo valdybos parinktoje mokėjimo įstaigoje (jos padalinyje).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

108. Draudimo išmokos, išskyrus ligos pašalpą, mokamos neatsižvelgiant į jų gavėjų gaunamas kitas pajamas.

109. Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, priklausančios išmokos (netekto darbingumo kompensacijos) išmokamos paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos.

110. Išmokų sumos, kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

111. Išmokos pervedamos į asmenų, turinčių teisę į išmoką, asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje arba, jeigu asmenys, turintys teisę į išmoką, neturi sąskaitos kredito įstaigoje, išmokamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos parinktoje mokėjimo įstaigoje (jos padalinyje).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

 

IX. SKYRIUS
IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMAS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

112. Asmenims, kuriems netekto darbingumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus paskirtos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2004 m. sausio 1 d.) ir kurie turėjo teisę į šias išmokas, išmokos perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

113. Jeigu nuo 2004 m. sausio 1 d. perskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis sumažėja, toliau mokama 2003 metų gruodžio mėnesio dydžio kompensacija ar išmoka, nedidinant jų keičiantis einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms. Šio dydžio kompensacija ar išmoka mokamos, iki pagal šį įstatymą nuo 2004 m. sausio 1 d. perskaičiuota kompensacijos ar išmokos suma, perskaičiuojama keičiantis einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, ims viršyti mokamos kompensacijos ar išmokos dydį.

114. Jeigu asmeniui po 2004 m. sausio 1 d. toliau mokama 2003 metų gruodžio mėnesio dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, patvirtinus mažesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas atitinkamai perskaičiuojamos mokama ir perskaičiuota (po 2004 m. sausio 1 d.) kompensacija ar išmoka ir toliau mokama didesnė iš jų.

115. Jeigu asmeniui po Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2004 m. sausio 1 d.) mokama didesnė 2003 metų gruodžio mėnesio dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija, nustačius naują darbingumo netekimo procentą atitinkamai perskaičiuojamos mokama ir perskaičiuota kompensacijos ir toliau mokama didesnė iš jų.

116. Jeigu po Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2004 m. sausio 1 d.) asmenims mokama 2003 metų gruodžio mėnesio dydžio periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, pasikeitus išlaikytinių skaičiui atitinkamai perskaičiuojamos kiekvienam asmeniui mokama ir perskaičiuota išmokos ir toliau mokama didesnė iš jų.

 

X. SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

117. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritoriniai skyriai arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš šio asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

118. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą paskirtas ir išmokėtas sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

119. Nustačius, kad išmokos gavėjas ar atitinkama įstaiga pateikė neteisingus, suklastotus dokumentus ar duomenis arba išmokos paskirtos pažeidžiant nustatytąją tvarką, išmokėtos sumos išieškomos iš kaltų asmenų, padariusių žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įstatymų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 957, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4476 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000957

 

120. Asmuo, nesutinkantis su Fondo valdybos teritorinio skyriaus arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimu, turi teisę apskųsti jį Fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

121. Fondo valdybos direktoriaus (pavaduotojo) sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

1211. Pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigūnams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui skirtų lėšų) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas, apie pareigūnui paskirtą ir mokamą socialinio draudimo išmoką. Kartu pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodytos mokėtinos socialinio draudimo pašalpos ar jos dalies pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius. Institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, gavusi šią informaciją, pareigūnui skiria ir moka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatytą kompensuojamojo uždarbio dalį.

Papildyta punktu:

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Punkto pakeitimai:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

11 skyrius. Neteko galios nuo 2016-01-01

Skyriaus naikinimas:

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

 

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1074, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4803 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001074

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 297, 2006-03-27, Žin., 2006, Nr. 35-1250 (2006-03-30), i. k. 1061100NUTA00000297

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2008-04-29, Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30), i. k. 1081000NUTARG083013               

Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 957, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4476 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000957

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1779, 2009-12-23, Žin., 2009, Nr. 158-7165 (2009-12-31), i. k. 1091100NUTA00001779

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 178, 2010-02-24, Žin., 2010, Nr. 24-1133 (2010-02-27), i. k. 1101100NUTA00000178

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 310, 2010-03-24, Žin., 2010, Nr. 36-1716 (2010-03-30), i. k. 1101100NUTA00000310

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 957 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

16.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 128-6529 (2013-12-14), i. k. 1131000NUTARG136529               

Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 25 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 103.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 27 straipsnio 1 daliai

 

17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo