Suvestinė redakcija nuo 2021-12-01 iki 2022-04-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 69-2382, i. k. 1041010ISTA0IX-2135
Nauja redakcija nuo 2021-12-01:
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
ĮSTATYMAS
2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas
1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, elektroninių ryšių tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.
2. Šis įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.
3. Šio įstatymo III ir V skyrių nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ir X skyrius yra taikomi ir vykdant tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, įgyvendinimo priežiūrą.
4. Kai su šio įstatymo reguliavimo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame įstatyme Europos Sąjunga suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.
5. Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pateikti Europos Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.
6. Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, su elektroninių ryšių tinklais ir (arba) elektroninių ryšių paslaugomis susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.
2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai
1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas bendraisiais veiksmingo išteklių valdymo ir efektyvaus naudojimo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais, taip pat specialiaisiais technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo principais.
2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos, kiek įmanoma, neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos analogiškai funkcionuojantiems elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms.
4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.
5. Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis naudotis elektroninių ryšių paslaugomis ir elektroninių ryšių tinklais teikiamomis taikomosiomis programomis, taip pat naudojimusi šiomis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nacionalinės priemonės, galinčios apriboti naudojimąsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintomis teisėmis ar laisvėmis, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai tokie apribojimai yra numatyti įstatymų ir jie nekeičia šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini, atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus, Europos Sąjungos teisės principus, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šioje dalyje nurodytos nacionalinės priemonės turi būti taikomos laikantis nekaltumo prezumpcijos ir užtikrinant asmens teisę į privatumą. Asmenims, kuriems taikomos šios nacionalinės priemonės, turi būti garantuojamas teisingas ir nešališkas procesas, užtikrinama teisė būti išklausytiems, o esant būtinumui, pagrįstais skubos atvejais taikomos sąlygos ir procedūrinės priemonės, kurios nustatomos laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, sudaręs viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su šių paslaugų teikėju.
2. Abonento identifikavimo modulis – galiniame įrenginyje naudojamas lustas arba jo atitikmuo, kuriame saugomi abonento duomenys, reikalingi mobiliojo ryšio paslaugoms teikti.
3. Aparatūra ir (arba) įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai, taip pat įranga, turinti elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.
4. Apsaugotoji paslauga – naudojant sąlyginę prieigą paprastai už atlygį teikiama paslauga: visuomenei priimti skirtų televizijos programų transliavimas (retransliavimas), radijo programų transliavimas (retransliavimas) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir informacinės visuomenės paslauga. Sąlyginės prieigos, kaip savarankiškos paslaugos, teikimas išvardytoms paslaugoms teikti taip pat yra laikomas apsaugotąja paslauga.
5. Asmenų tarpusavio ryšio paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jį palaikantys asmenys nustato informacijos gavėją (gavėjus). Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos neapima paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga.
6. Asmuo – fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.
7. Atsietoji prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos.
8. Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti viešojo elektroninių ryšių tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.
9. Elektromagnetiniai trikdžiai – elektromagnetinis reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje radijo bangų sklidimo aplinkoje.
10. Elektromagnetinis suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba veikti elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleidžiamų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.
11. Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.
12. Elektroninio pašto pranešimas – viešuoju elektroninių ryšių tinklu siunčiamas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas pasiima.
13. Elektroninių ryšių infrastruktūra – elektroninių ryšių veiklai vykdyti skirta fizinė infrastruktūra, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės.
14. Elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti tinkama fizinė infrastruktūra (toliau – tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra) – dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita), kuri tinka elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėju.
15. Elektroninių ryšių ištekliai – radijo dažniai, radijo dažnių kanalai (toliau kartu – radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti identifikatoriai, reikalingi elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
16. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas – teisės Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimas išduodant leidimą.
17. Elektroninių ryšių paslauga – elektroninių ryšių tinklais paprastai už atlygį teikiama paslauga: interneto prieigos paslauga, kaip ji apibrėžiama 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, asmenų tarpusavio ryšio paslauga ir paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas, kaip antai perdavimo (siuntimo) paslauga, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugai teikti ar transliavimui (retransliavimui). Elektroninių ryšių paslauga neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugą perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugos.
18. Elektroninių ryšių tinklas – signalų perdavimo sistemos, nesvarbu, ar jos yra grindžiamos nuolatine infrastruktūra ir (arba) centralizuotai valdomos, ar ne, ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius elektroninių ryšių tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir mobiliojo ryšio tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.
19. Elektroninių ryšių tinklo identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, skirtos informacijai į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius įrenginius perduoti arba informacijos siuntėjui ir (arba) gavėjui identifikuoti.
20. Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo sukūrimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.
21. Elektroninių ryšių veikla – elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimas.
22. Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.
23. Faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
24. Galinis įrenginys – informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.
25. Galutinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – galutinis paslaugų gavėjas) – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.
26. Informacijos srauto duomenys (toliau – srauto duomenys) – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) naudojami tokio perdavimo apskaitai.
27. Informacinės visuomenės paslauga – elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu paprastai už atlygį teikiama paslauga.
28. Infrastruktūros naudotojas – viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuris yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (arba) naudojimo ar kuris pareiškia norą tokią sutartį sudaryti.
29. Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą arba ketinantis vykdyti šios infrastruktūros įrengimo darbus.
30. Interaktyviosios skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galintys priimti interaktyviosios skaitmeninės televizijos paslaugas.
31. Ypatingos aplinkybės – ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos aplinkybės.
32. Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne balso juostos dažnių spektrą.
33. Išimtinė teisė – vieninteliam ūkio subjektui valstybės suteikiama teisė teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla tam tikroje teritorijoje.
34. Įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga – multimedijos pokalbių paslauga, kuri užtikrina dvikryptį vienalaikį dviejose ar daugiau vietų esančių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų gyvo vaizdo, teksto ir balso perdavimą realiuoju laiku.
35. Kabelinės televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar paskirstymas.
36. Kalbinio ryšio paslauga – viešoji elektroninių ryšių paslauga, skirta nacionaliniams arba nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams ryšio numeriu (numeriais), nurodytu (nurodytais) nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane, tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti.
37. Labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas (toliau – labai pralaidus tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, arba elektroninių ryšių tinklas, kurio parametrai įprastinėmis piko sąlygomis yra panašūs į elektroninių ryšių tinklo, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, parametrus, nusakančius gaunamojo ir siunčiamojo ryšio spartą, atsparumą, klaidas, delsą ir jos trukmės kitimą. Elektroninių ryšių tinklų parametrai gali būti laikomi panašiais, nesvarbu, ar galutinio paslaugų gavėjo gaunamų elektroninių ryšių paslaugų parametrai skiriasi dėl skirtingų elektroninių ryšių tinklų sujungimo su viešojo elektroninių ryšių tinklo galiniu tašku būdų.
38. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo taškas (toliau – mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškas) – nedidelio dydžio, galios, veikimo atstumo reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) 2020/1070, atitinkanti ir pagal juos radijo dažniais (kanalais), kurie gali būti naudojami be atskiro leidimo ir (arba) kuriems naudoti yra reikalingas leidimas, veikianti įranga, kuri gali būti viešojo elektroninių ryšių tinklo dalis, turėti vieną ar daugiau mažai pastebimų antenų ir kuri sudaro galimybę viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams belaidžiu ryšiu prisijungti prie mobiliojo ar fiksuotojo ryšio tinklo.
39. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos ir kitiems poreikiams.
40. Naudotojo atpažinimo kodas – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui suteikiamas unikalus kodas.
41. Nesėkmingas skambutis – ryšys, kai skambutis įvyko, bet į jį nebuvo atsakyta, arba buvo tinklo sutrikimas.
42. Nustatymas radijo bangomis – vietos, greičio ir (arba) kitų objekto parametrų nustatymas arba informacijos apie šiuos parametrus gavimas naudojant radijo bangų sklidimo savybes.
43. Operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį elektroninių ryšių tinklą ar susijusias priemones.
44. Pasidalijamasis naudojimasis radijo dažniais (kanalais) – dviejų arba daugiau asmenų naudojimasis tais pačiais radijo dažniais (kanalais), laikantis jų skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygose ir (arba) šių asmenų tarpusavio susitarimuose, kai jie yra leidžiami, nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų ir tvarkos, taip pat konkurencijos teisės reikalavimų.
45. Plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu.
46. Pranešimas – informacija, kuri perduodama arba kuria, naudodamiesi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui.
47. Pridėtinės vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo apsauga, – paslauga, kurią teikiant atliekamas srauto ar vietos nustatymo duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.
48. Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus, kai šios paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:
1) prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar mobiliuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija);
4) prieigą prie informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;
50. Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, kurių dažnis žemesnis kaip 3 000 GHz.
51. Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
52. Radijo ryšio įrenginys – elektros ar elektroninis gaminys, kurio paskirtis – kartu su pagalbiniu įtaisu, pavyzdžiui, antena, arba be jo radijo ryšio, taip pat nustatymo radijo bangomis tikslu skleisti ir (arba) priimti radijo bangas.
53. Radijo ryšio kanalas – radijo dažnių juosta, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.
54. Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos administracinis reglamentas, kuriuo papildomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatai bei Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencija ir kuriuo reglamentuojama telekomunikacijų naudojimo tvarka bei radijo ryšio valdymas.
55. Radijo ryšio slopinimo įrenginys – įrenginys, skirtas arba pritaikytas radijo trukdžiams sukelti.
56. Radijo ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų, kaip jos suprantamos pagal Radijo ryšio reglamentą, veiklai vykdyti.
60. Radijo trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
61. Registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – abonentu nesantis asmuo, identifikuojamas pagal naudotojo atpažinimo kodą ir registruojantis pateiktą informaciją.
62. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, seka, pagal kurią nustatoma, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos naudojamos galimai nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti, ir todėl šie veiksmai turi būti ribojami.
63. Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kita), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.
64. Sąlyginė prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis visuomenei priimti skirtų televizijos ar radijo programų transliavimo (retransliavimo) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir (arba) informacinės visuomenės paslaugomis tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.
65. Sąsaja – techninių priemonių, jų parametrų ir (arba) programinės įrangos visuma, užtikrinanti ryšį tarp aparatūros, įrenginių ir (arba) elektroninių ryšių tinklų.
66. Siuntėjas – ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, kuriomis suteikiama teisė kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti).
67. Skambutis – viešosios asmenų tarpusavio ryšio paslaugos priemonėmis sukuriamas sujungimas, teikiantis abipusio kalbinio ryšio galimybę.
68. Skirstomasis punktas – vieta (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kita), kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kiti), skirti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių inžinerinėms sistemoms fiziškai sujungti ir (arba) paskirstyti.
69. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.
70. Specialiosios teisės – ribotam skaičiui ūkio subjektų valstybės suteikiamos teisės, kai tam tikroje teritorijoje:
1) paskiriami du ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla, arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla toje pačioje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
71. Standartinis pasiūlymas – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
72. Suderinti radijo dažniai (kanalai) – radijo dažniai (kanalai), kurių prieinamumo ir efektyvaus naudojimo suderintosios sąlygos yra nustatytos techninėmis įgyvendinimo priemonėmis, priimtomis laikantis Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio reikalavimų.
73. Su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos (toliau – susijusios paslaugos) – paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis elektroninių ryšių tinklu ir (arba) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu lygiavertes sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.
74. Su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės (toliau – susijusios priemonės) – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.
75. Su numeriu nesiejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba nesudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).
76. Su numeriu siejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant sujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba kuria sudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).
77. Taikomųjų programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms teikti skirtoje interaktyviosios skaitmeninės televizijos įrangoje.
78. Universaliosios elektroninių ryšių paslaugos (toliau – universaliosios paslaugos) – minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.
79. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo ar fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, kuriuos sieja kontrolės, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, santykiai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką elektroninių ryšių veiklai Lietuvos Respublikoje.
80. Valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, įrengtas valstybės ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurios savininkė yra valstybė, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų lėšomis.
81. Veiksminga konkurencija – situacija atitinkamoje elektroninių ryšių rinkoje (toliau – atitinkama rinka), kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.
82. Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris vykdo dvi ar daugiau vertikaliai susijusių veiklų, kurių kiekviena suteikia pridėtinę vertę kuriant, tobulinant ir (arba) vykdant kitą veiklą.
83. Viešasis elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti ir kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą tinklo galinį tašką.
84. Viešasis fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.
85. Viešasis mobiliojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.
86. Viešojo elektroninių ryšių tinklo galinis taškas (toliau – tinklo galinis taškas) – fizinės infrastruktūros vieta, kurioje suteikiama galimybė prijungti galutinio paslaugų gavėjo įrangą prie viešojo elektroninių ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose parenkamas maršrutas arba atliekamas komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su galutinio paslaugų gavėjo ryšio numeriu arba pavadinimu.
87. Viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumas – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti viešojo elektroninių ryšių tinklo atsparumą veiksniams, ne kibernetinėje erdvėje keliantiems grėsmę šio tinklo netrikdomam veikimui ir (arba) šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui.
88. Viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumo pažeidimas (toliau – vientisumo pažeidimas) – viešojo elektroninių ryšių tinklo, jo dalies pažeidimas ar kiti veiksniai, nesusiję su įvykiu ar veika kibernetinėje erdvėje, sutrikdantys viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimą ir (arba) šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.
90. Viešosios fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugos – kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.
91. Viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos – kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju mobiliojo ryšio tinklu.
92. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – paslaugų gavėjas) – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
93. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojas (toliau – vartotojas) – fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis ar pareiškia norą jomis naudotis su savo amatu, verslu ar profesija nesusijusiems tikslams.
94. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimas (toliau – tinklų sujungimas) – fizinis ar loginis viešųjų elektroninių ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kitų ūkio subjektų, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjektų, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
95. Vietinė linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar lygiaverte priemone.
96. Vietinės linijos gavėjas – teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas turintis ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsietoji prieiga prie vietinės linijos.
97. Vietinis radijo ryšio tinklas – suderintais radijo dažniais (kanalais) neišskirtiniu pagrindu ir pagal šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui nustatytas sąlygas nedideliu atstumu veikianti mažos galios belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo sistema, kelianti tik nedidelę radijo trukdžių riziką kitoms tokioms pat netoliese kitų paslaugų gavėjų naudojamoms sistemoms.
98. Vietos nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, įskaitant duomenis, gautus iš elektroninių ryšių tinklo infrastruktūros, taip pat duomenys, gauti iš paslaugų gavėjo galinio įrenginio, nurodantys faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo mobiliojo ryšio galinio įrenginio geografinę buvimo vietą arba fiksuotojo ryšio tinklo galinio taško fizinio adreso duomenis.
99. Vietovės žyma – vietovės, kurioje skambutis pradedamas ar baigiamas viešajame mobiliojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.
100. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti visus šios linijos dažnius.
101. Žalingieji radijo trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.
102. Šio įstatymo IX skyriuje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS POLITIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE FORMAVIMO IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO SISTEMA
4 straipsnis. Elektroninių ryšių politikos formavimo ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijos
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) siekdama skatinti atvirumą inovacijoms, transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą, sudaryti vienodas sąlygas investuoti į elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, susijusias priemones ir susijusias paslaugas, tvirtina elektroninių ryšių plėtros dokumentus;
2) tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus;
4) reglamentuoja elektroninių ryšių tinklais ir (arba) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą;
2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:
1) formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus joms įgyvendinant elektroninių ryšių politiką;
3) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis elektroninių ryšių srities klausimais;
3. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai, laiku ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.
4. Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų veiksmus, reguliuojant elektroninių ryšių veiklą, koordinuoja Susisiekimo ministerija.
5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota institucija prižiūri, kad pirmą kartą į Lietuvos Respublikos rinką teikiamose parduoti ar nuomoti naujose M kategorijos transporto priemonėse įdiegtas radijo imtuvas galėtų priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją prisideda prie saviraiškos ir informacijos laisvės, kultūrų ir kalbų įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei suinteresuotų subjektų, skatinančių teisėto turinio teikimą naudojant elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, bendradarbiavimo skatinimo.
5 straipsnis. Kitų institucijų kompetencija elektroninių ryšių srityje
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus prižiūri produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, elektroninių ryšių paslaugomis, radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
1) prižiūri, kaip vykdomos šio įstatymo IX skyriuje įtvirtintos nuostatos dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 2 ir 3 dalis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, atlieka šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo IX skyriuje įtvirtintų nuostatų dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 5 dalį, 76 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 2 ir 3 dalis, reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą;
3) įgyvendina Reglamento (ES) 2017/2394 nuostatas, kiek tai susiję su šio įstatymo 81 straipsnio reguliavimo dalyku;
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių (kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, koordinavimo ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija imasi visų būtinų priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinama galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.
5. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), įvertinęs viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus, tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą.
6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo – valstybės biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, ir kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, kurie yra susiję su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimu ir už kuriuos yra taikomi užmokesčiai, sąrašą, šių užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti pagrįsti Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, atliekant pavestas funkcijas ir teikiant konkrečias paslaugas ar atliekant konkrečius darbus, taip pat skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi, įskaitant veiksmingo elektroninių ryšių išteklių valdymo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytus metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, apskaičiuoja skirtumą tarp šioje dalyje nurodytų sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimo finansavimui.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą pateikia Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei ir viešai juos paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, taip pat informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.
9. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas
1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).
2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius yra valstybės pareigūnas. Jo teisinio statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas) nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Kai Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesibaigus Tarybos kadencijai, į laisvą vietą likusiam Tarybos kadencijos laikui šioje dalyje nustatyta tvarka skiriamas naujas Tarybos narys. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant šių sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis ar jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių funkcijų vykdymas yra neatlyginamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.
5. Tarybos nariai, atlikdami savo funkcijas, privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš jokio asmens, nepiktnaudžiauti tarnyba, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neatstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektų interesams.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimus. Šiame įstatyme nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.
8. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius:
1) atstovauja ir (arba) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
2) suderinęs su Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus;
4) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
9) pateikia Tarybai, Seimui ir Vyriausybei Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtus Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą;
9. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nėra, jį laikinai pavaduoja pavaduotojas (tuo atveju, jeigu pavaduotojų yra ne vienas, – direktoriaus paskirtas pavaduotojas).
10. Taryba:
1) svarsto radijo ryšio plėtros planus ir pateikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui nuomonę dėl jų;
2) derina Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, už kuriuos taikomi užmokesčiai, sąrašą, šių užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką;
5) derina šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 1, 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamus teisės aktus;
6) derina informacijos, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą;
7) derina tvarką, mastą ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;
9) derina ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo taisykles, tarpininkavimo ir (arba) taikinimo procedūrų taisykles;
10) derina galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles;
12) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą, metinių ataskaitų rinkinį ir pateikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui nuomonę dėl jų;
13) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus ir pateikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui nuomonę dėl jų;
14) svarsto ir teikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui pasiūlymus dėl ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų;
15) svarsto kitus Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui pasiūlymus dėl jų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;
11. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko motyvuotu teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (arba) Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
4) Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių išrinkus į kitas pareigas arba jo paties sutikimu perkėlus į kitą darbą;
5) Tarybos narį išrinkus į kitas pareigas arba jo paties sutikimu perkėlus į kitą darbą, jeigu tai lemia, kad Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar Tarybos nario;
12. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos nario atleidimo priežastys turi būti nurodytos raštu atleistam Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir (arba) Tarybos nariui ir jo prašymu turi būti paskelbtos Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ar per visuomenės informavimo priemones. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos nario atleidimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
13. Ministras Pirmininkas iki Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių įgaliojimų termino pabaigos pateikia Respublikos Prezidentui Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių kandidatūras. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (arba) Tarybos nariai paskiriami iki pareigas einančių Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių įgaliojimų termino pabaigos. Nustatytu laiku nepaskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriami Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (arba) Tarybos narys.
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje, efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) susijusias paslaugas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (arba) susijusias priemones, skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą ir ja grindžiamą konkurenciją;
2) užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliuosius, senyvo amžiaus ir socialinių paslaugų gavėjus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač paprastas ir nebrangias ginčų nagrinėjimo procedūras ir lygiavertes galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, taip pat pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis pasirinkta informacija ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;
3) skatinti junglumą, labai pralaidžiais tinklais veiksmingos konkurencijos sąlygomis teikiamų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą, atvirą interneto prieigą, efektyvias ilgalaikes investicijas ir naujovių, įskaitant belaidžio ryšio technologijas ir taikomąsias programas, diegimą, taip pat elektroninių ryšių bei labai pralaidžių tinklų plėtrą ir jų naudojimą; užtikrinti, kad nustatant prieigos įpareigojimus būtų tinkamai atsižvelgta į ūkio subjektams, vykdantiems elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo darbus, tenkančią riziką, leidžiant šiems ūkio subjektams ir ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą, sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad investicijų rizika būtų paskirstoma, kartu siekiant išsaugoti konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje ir nediskriminavimo principo laikymąsi;
4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kad ryšio numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su ryšio numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;
6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje, įskaitant vienodas elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimo sąlygas bei efektyvų ir koordinuotą radijo dažnių (kanalų) naudojimą;
7) užtikrinti, kad elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų aplinkybių atvejais;
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams ir jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
4) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo dažnių spektro valdymu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose ir grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą;
5) sudaro tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nustatyta tvarka;
6) sudaro Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus susitarimus Ryšių reguliavimo tarnybos vardu, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktus atitinkamos funkcijos, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, pavestos atlikti telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai; sudarant šiame punkte nurodytus susitarimus, Vyriausybės nustatyta Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų susitarimų rengimo ir sudarymo tvarka netaikoma; Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su šiame punkte nurodytų susitarimų rengimu ir sudarymu; informacija apie tokius susitarimus teikiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai;
8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių projektą;
9) rengia ir tvirtina Universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, nustato įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, vertina universaliųjų paslaugų teikimo naštą, universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;
10) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas;
11) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
12) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi susisiekimo ministro tvirtinama su Ryšių reguliavimo tarnyba suderinta metodika;
13) derina susisiekimo ministro tvirtinamą valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodiką;
14) šio įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (arba) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja įstatymams;
6) šio įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų pagrindu imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir kitų priemonių (atlikti tyrimus, nustatyti įpareigojimus, nagrinėti ginčus, teikti rekomendacijas, taikyti sankcijas ir kita), kad būtų įgyvendintos šio įstatymo ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, nuostatos;
11 straipsnis. Viešas konsultavimasis
1. Ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, tarp jų teisės aktų, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat pateikia Radijo spektro politikos grupei šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, įskaitant tuos, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus sprendimus, kuriais išnagrinėjamas ginčas.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šioje dalyje ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti. Šio įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą pastaboms pateikti.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, o savo interneto svetainėje – Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant lygiavertes galimybes neįgaliems paslaugų gavėjams naudotis šiomis paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams, įskaitant neįgalius paslaugų gavėjus, gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjams ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šioje dalyje nurodytais atvejais motyvuotai nustatyti suinteresuotiems asmenims trumpesnį negu 30 kalendorinių dienų terminą pastaboms pateikti, kai:
1) teisės akto projektas rengiamas įgyvendinant įstatymą, kitą Seimo, Vyriausybės ar kitos institucijos priimtą teisės aktą ar Europos Sąjungos teisės aktą, kurie įsigalioja anksčiau negu per 2 mėnesius nuo jų priėmimo;
2) įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kitų institucijų priimtuose teisės aktuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatytas trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti priimtas teisės aktas;
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar kurioje yra asmens duomenų.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais.
4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje.
5. Lietuvos Respublikos muitinė pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.
6. Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos standartizacijos departamentu ir Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.
7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija apie higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
8. Nacionalinio saugumo institucijos pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdamos užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, taip pat kad radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
9. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusiųjų institucijų interneto svetainėse.
10. Valstybės institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, Radijo spektro politikos grupe ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis
1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei jų institucijomis, laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, įskaitant konfidencialią, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos pareikalavimu, informaciją Europos Komisijai pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamiems ūkio subjektams.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:
1) bendradarbiauja tarpusavyje, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, vykdydamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos Sąjungoje; tuo tikslu jos atsižvelgia į Europos Sąjungos politikos dėl elektroninių ryšių vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ekonominius, saugumo, visuomenės ir sveikatos apsaugos, saviraiškos laisvės, kultūrinius, mokslinius, socialinius, techninius ir kitus tikslus, taip pat į radijo dažnių (kanalų) naudotojų interesus, kad būtų optimizuotas radijo dažnių (kanalų) naudojimas ir išvengta žalingųjų radijo trukdžių;
2) bendradarbiaudamos tarpusavyje, taip pat su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, remia Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos ir radijo dažnių (kanalų), kurie yra būtini siekiant sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, prieinamumo ir efektyvaus naudojimo sąlygų suderinimą;
3) Radijo spektro politikos grupėje, įsteigtoje ir veikiančioje pagal 2019 m. birželio 11 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiama Radijo spektro politikos grupė ir panaikinamas Sprendimas 2002/622/EB, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos Komisija ir, kai reikia, Europos Parlamentu bei Europos Sąjungos Taryba, siekdamos remti Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos strateginį planavimą ir principų derinimą šiais būdais:
a) plėtodamos geriausią su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusią praktiką, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai;
b) palengvindamos koordinavimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir prisidėdamos prie vidaus rinkos plėtojimo, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai ir įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai;
4) tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo dažnių (kanalų) naudojimą, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir, jeigu reikia, Radijo spektro politikos grupe, siekdamos:
a) užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų;
b) spręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu, tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais, atsirandančiais tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų valstybių ir neleidžiančiais Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teritorijose naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų), susijusias problemas ir (arba) ginčus; šiuo atveju gali būti kreipiamasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos tarpininkauti, o nepavykus išspręsti šiame papunktyje nurodytų problemų ir (arba) ginčo – į Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms;
5) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdamos koordinuoti suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti Europos Sąjungoje ir atsižvelgti į padėtį skirtingose nacionalinėse rinkose; tuo tikslu gali būti nustatyti bendri terminai, iki kurių turi būti paskirti konkretūs suderinti radijo dažniai (kanalai).
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (arba) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlo forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:
1) skatinama Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis paslaugų teikimas, konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, taip pat siekiama bendrų Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Europos Sąjungos radijo spektro politikos tikslų, tarp jų nustatytų Sprendime Nr. 676/2002/EB ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa;
6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpusavio peržiūros forumas buvo sušauktas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, ji turi teisę prašyti, kad Radijo spektro politikos grupė:
1) priimtų ataskaitą, kaip tarpusavio peržiūros forume apsvarstytu teisės akto projektu siekiama šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų tikslų, kurioje, be kita ko, atsispindėtų nuomonės, kuriomis buvo pasikeista tarpusavio peržiūros forumo metu;
7. Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu padėti koordinuoti jų veiklą, siekiant užtikrinti, kad ryšio numeriai, kuriuos galima naudoti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, būtų valdomi veiksmingai.
III SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje
1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui bei plėtrai ir sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje.
2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, turi teisę ūkio subjektams nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 10, 13 dalyse ir 18–29 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.
4. Ūkio subjektų, kuriems nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai, sąrašą, informaciją apie atitinkamą rinką, kurioje jiems buvo nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai, bei įpareigojimų sąrašą ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai. Informacija apie didelę įtaką atitinkamose rinkose turinčius ūkio subjektus ir jiems nustatytus įpareigojimus pateikiama pagal šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalį.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje elektroninių ryšių rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje elektroninių ryšių rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje elektroninių ryšių rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką šioje rinkoje. Tokiam ūkio subjektui artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje gali būti nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti įpareigojimai.
3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16 straipsnis. Elektroninių ryšių rinkos tyrimas
1. Elektroninių ryšių rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisykles.
2. Elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;
2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;
3. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti elektroninių ryšių rinkos tyrimą:
5. Elektroninių ryšių rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskirus jos etapus, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitų etapų atlikti nėra tikslinga.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama elektroninių ryšių rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, metodologijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką. Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo, atlikto pagal šio įstatymo 47 straipsnį, rezultatus, kai jie susiję su konkrečiu atliekamu elektroninių ryšių rinkos tyrimu.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama elektroninių ryšių rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu šios rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.
8. Jeigu elektroninių ryšių rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl atitinkamų rinkų tyrimo ir didelės įtakos atitinkamose rinkose vertinimo. Jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, ar nenustatyti šių įpareigojimų, ir praneša Europos Komisijai apie atitinkamų sprendimų projektus pagal procedūras, analogiškas nustatytoms šiame straipsnyje.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta ir joje buvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Šioje dalyje nustatytas 5 metų terminas gali būti, esant išimtinėms aplinkybėms, pratęstas ne ilgiau kaip vieniems papildomiems metams apie tai iš anksto, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki šio termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnybai pranešus Europos Komisijai ir jai nepareiškus prieštaravimų.
10. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad nepabaigs atitinkamos rinkos tyrimo ir tuo neužtikrins šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atitinkamos rinkos tyrimo atlikimo periodiškumo, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti elektroninių ryšių rinkos tyrimą priėmimo dienos, neįskaitant konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą elektroninių ryšių rinkos tyrimo terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad elektroninių ryšių rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Elektroninių ryšių rinkos tyrimas baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūros etapų rezultatai.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti, arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, pasibaigus viešo konsultavimosi terminui, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsniu, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę bet kuriuo metu atsiimti savo sprendimo projektą. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, negu šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.
13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nenustatyti ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir jeigu Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius nuo šio Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.
14. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba Europos Komisija nurodė, kad rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą arba nepriima savo sprendimo projekto.
15. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima sprendimą, kuriame nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, į jį neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.
16. Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnyje, trukmė.
17. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Susisiekimo ministerijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.
18. Ryšių reguliavimo tarnyba, kai, siekiant užtikrinti konkurenciją ir apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, yra būtina imtis skubių veiksmų, turi teisę, nedelsdama ir nesilaikydama šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, pakeisti ar panaikinti šiems ūkio subjektams vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones ir jas pagrįsti. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.
19. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio 18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.
20. Atlikdama rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama įgyvendinti tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrinti jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 14–18 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
21. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pokyčių, įskaitant naujus bendro investavimo susitarimus, atitinkamose rinkose galimą poveikį konkurencijos elektroninių ryšių srityje sąlygoms, nustato, kad tie pokyčiai nėra tokie svarbūs, kad reikėtų šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti naują atitinkamos rinkos tyrimą, ji nedelsdama įvertina, ar būtina peržiūrėti ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatytus įpareigojimus ir juos pakeisti, panaikinti ar nustatyti naujus, siekiant užtikrinti, kad įpareigojimai atitiktų šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus. Įpareigojimai ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatomi, keičiami ir (arba) panaikinami šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:
5) įpareigojimą suteikti prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių pagal šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas;
2. Ūkio subjektai, be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, turi vykdyti įpareigojimą, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, nuo to momento, kai ūkio subjektai privalo pradėti vykdyti įpareigojimą suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje, įskaitant visiškai ar iš dalies atsietą prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti vėlesnį šioje dalyje nurodyto įpareigojimo vykdymo pradžios momentą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Tais atvejais, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį ir (arba) šio įstatymo 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų nepakaktų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Europos Komisijos leidimą, turi teisę didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašus, taip pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (arba) jų vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, atitikti nustatytos problemos prigimtį, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir būti pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.
7. Jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (arba) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jeigu tokie buvo nustatyti. Ryšių reguliavimo tarnyba, panaikindama įpareigojimus, turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 kalendorinės dienos nuo atitinkamos šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje dienos.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį atitinkamos rinkos tyrimą, gali pakeisti nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, neteikia mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų, įvertina, ar šis ūkio subjektas atitinka šiuos kriterijus:
1) visi asmenys, kurių kontrolės teisė, kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą, priklauso ūkio subjektui, taip pat asmenys, kurie turi ūkio subjekto kontrolės teisę, kaip ji suprantama pagal Konkurencijos įstatymą, dabartinę veiklą vykdo ir būsimą veiklą planuoja vykdyti tik didmeninėse atitinkamose rinkose ir todėl nevykdo veiklos mažmeninėse galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų Europos Sąjungos rinkose;
2) ūkio subjektas nėra sudaręs išimtinio susitarimo arba jam prilyginto susitarimo konkurencijos teisės prasme, pagal kurį būtų įsipareigojęs vykdyti veiklą su vienu atskiru mažmeninėje elektroninių ryšių paslaugų rinkoje veikiančiu ūkio subjektu, kuris vykdo veiklą bet kurioje mažmeninėje galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rinkoje.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, atitinka visus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, turi teisę šiam ūkio subjektui nustatyti tik įpareigojimus, nurodytus šio įstatymo 19 ir 22 straipsniuose, arba įpareigojimus dėl sąžiningo ir pagrįsto kainų nustatymo, jeigu tai pateisinama pagal atitinkamos rinkos tyrimo metu atliktą ūkio subjekto, pripažinto turinčiu didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, tikėtino ir į ateitį orientuoto elgesio vertinimą.
11. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, kuriam nustatyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo nedelsdamas informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie bet kokį aplinkybių, susijusių su šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, pasikeitimą.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, nebeatitinka šio straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, peržiūri tokiam ūkio subjektui pagal šio straipsnio 10 dalį nustatytus įpareigojimus šio įstatymo 16 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ir turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 dalyje bei šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.
13. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį atitinkamos rinkos tyrimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir įvertinusi didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje turinčio ūkio subjekto, kuriam nustatyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įpareigojimai, didmeninių paslaugų gavėjams siūlomas sąlygas, nustato, kad kilo arba gali kilti galutiniams paslaugų gavėjams neigiamą poveikį darančių konkurencijos problemų, ji turi teisę šioje dalyje nurodytam ūkio subjektui nustatyti šio įstatymo 18, 20, 21 ar 24 straipsnyje nurodytus įpareigojimus arba pakeisti pagal šio straipsnio 10 dalį nustatytus įpareigojimus.
18 straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyto masto informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą, taip pat:
4) prieigos teikimo ir naudojimo sąlygas, įskaitant sąlygas, dėl kurių keičiasi prieiga prie paslaugų ir taikomųjų programų arba jų naudojimas, ypač keičiant elektroninių ryšių infrastruktūrą;
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius ūkio subjektus, kuriems nustatytas nediskriminavimo įpareigojimas pagal šio įstatymo 19 straipsnį, skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, mastą, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas ir tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.
5. Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje, įskaitant visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtos gairės dėl minimalių standartinio pasiūlymo kriterijų.
19 straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.
20 straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimas atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų.
21 straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą prie infrastruktūros
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie elektroninių ryšių infrastruktūros, taip pat pastatų arba įėjimų į pastatus, pastatų vidaus kabelių, laidų, antenų, bokštų ir kitų atraminių konstrukcijų, stulpų, stiebų, vamzdynų, kanalų, apžiūros kamerų, šulinių, skirstomųjų spintų bei kitos fizinės infrastruktūros ir leisti ją naudoti, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą, nustato, kad atsisakymas suteikti prieigą arba prieigos suteikimas sąlygomis, kurios nesuteikia realios galimybės pasinaudoti prieiga, trukdytų formuotis veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir neatitiktų galutinių paslaugų gavėjų interesų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, suteikti prieigą prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos infrastruktūros, neatsižvelgdama į tai, ar infrastruktūra, prieigą prie kurios įpareigojama suteikti, patenka į atitinkamą rinką, kurioje ūkio subjektas turi didelę įtaką, jeigu toks įpareigojimas suteikti prieigą yra proporcingas ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama pagal šio įstatymo 16 straipsnį sprendimą nustatyti šiame straipsnyje nurodytą įpareigojimą, turi įvertinti, ar šio įpareigojimo nustatymas būtų proporcinga ir pakankama priemonė konkurencijai skatinti ir galutinių paslaugų gavėjų interesams užtikrinti, ar tam turi būti nustatomas šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytas įpareigojimas.
22 straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą ir nustačiusi, kad atsisakymas suteikti prieigą arba prieigos suteikimas sąlygomis, kurios nesuteikia realios galimybės pasinaudoti prieiga, trukdytų formuotis tvariai konkurencingai atitinkamai rinkai ir neatitiktų galutinių paslaugų gavėjų interesų, turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie konkrečių elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos naudoti, tarp jų:
1) suteikti prieigą prie konkrečių elektroninių ryšių tinklo elementų ir (arba) susijusių priemonių kitiems ūkio subjektams, įskaitant atsietąją prieigą prie vietinės linijos ir (arba) dalinės vietinės linijos, ir galimybę jais naudotis; atsietosios prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę liniją;
5) suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurie yra būtini paslaugų suderinamumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms teikti;
7) suteikti konkrečias paslaugas, būtinas elektroninių ryšių paslaugų tarpusavio sąveikai, kai teikiamos paslaugos galutiniams paslaugų gavėjams, ar tarptinkliniam ryšiui, teikiamam viešaisiais mobiliojo ryšio tinklais;
8) suteikti prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų, būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame techniškai galimame tinklo taške;
10) suteikti prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas;
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, įvertina ūkio subjektų siūlomas prieigos paslaugas, ūkio subjektams pagal šį straipsnį ar šio įstatymo 23 straipsnį nustatytus įpareigojimus, susijusius su prieigos teikimu, ar planuojamas reguliuoti prieigos paslaugas ir atsižvelgia į tai, ar prieiga prie didmeninių paslaugų toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusioje didmeninėje elektroninių ryšių rinkoje yra pakankama nustatytoms konkurencijos problemoms spręsti ir ar atitinka galutinių paslaugų gavėjų interesus, taip pat atsižvelgia į šiame įstatyme nustatytus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus, šio įstatymo tikslus ir šiuos veiksnius:
1) technines ir ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones pagal elektroninių ryšių rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, prigimtį ir tipą, taip pat galimybę naudotis prieiga prie kitų priemonių;
3) priemonių savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus investicijas ir investavimo riziką, susijusią su investicinių projektų vykdymu, ypač daug dėmesio skiriant investicijoms į labai pralaidžius tinklus ir su tuo susijusiai rizikai;
4) būtinybę užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, ypač daug dėmesio skiriant efektyviai infrastruktūra grindžiamai konkurencijai ir naujoviškiems verslo modeliams, kurie skatina tvarią konkurenciją, įskaitant verslo modelius, kurie grindžiami bendromis investicijomis į elektroninių ryšių tinklus;
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama konkretų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įpareigojimą, turi teisę nustatyti prieigos teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo ir (arba) technines sąlygas, būtinas tinkamam tinklo veikimui užtikrinti, taip pat susijusias su sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų laikymusi. Įpareigojimai laikytis konkrečių techninių standartų arba specifikacijų turi atitikti šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytus standartus ir specifikacijas.
23 straipsnis. Prieiga
1. Ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, skatina ir, kai to reikia, šiame įstatyme nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama veiklos efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, labai pralaidžių tinklų kūrimą, efektyvias investicijas, naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, tarp jų:
1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis;
3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą;
4) įpareigojimus su numeriu nesiejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams, kurių teikiamomis su numeriu nesiejamomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis naudojasi daug galutinių paslaugų gavėjų didelėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kad būtų užtikrintas paslaugų suderinamumas tais atvejais, kai ryšiui tarp galutinių paslaugų gavėjų kyla grėsmė dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų suderinamumo stokos ir kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų.
3. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti:
1) kai to reikia asmenų tarpusavio ryšio paslaugų suderinamumui užtikrinti; tokiu atveju šie įpareigojimai gali apimti proporcingus įpareigojimus šių paslaugų teikėjams skelbti atitinkamą informaciją ir leisti ja naudotis, keisti ir platinti visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat įpareigojimus laikytis šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytų standartų, specifikacijų ar kitų atitinkamų Europos ar tarptautinių standartų;
2) kai Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, nustato, kad yra didelė grėsmė visos Europos Sąjungos arba ne mažiau kaip trijų Europos Sąjungos valstybių narių galutinių paslaugų gavėjų tarpusavio ryšiui, ir priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas galimų nustatyti įpareigojimų pobūdis ir mastas.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagrįstą prašymą ir kai tai ekonomiškai tikslinga bei būtina siekiant išvengti elektroninių ryšių tinklo elementų dubliavimo arba kai jų neįmanoma įrengti, turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, taip pat laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai, suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje ar iki pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto, jeigu toks punktas yra pastato išorėje.
5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į įpareigojimus, atitinkamoje rinkoje nustatytus vadovaujantis šio įstatymo 16 ir 17 straipsniais, padaro išvadą, kad pagal šio straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų nepakanka, siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokiai pat elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis atitinkamoje rinkoje, dėl kurios ribojamos galutiniams paslaugų gavėjams palankios konkurencijos sąlygos, ji gali nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto iki taško, kuris yra arčiausiai galutinių paslaugų gavėjų ir yra tinkamas užtikrinti prieigą prie pakankamo galutinių paslaugų gavėjų skaičiaus, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama šioje dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į atitinkamas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų nenustato elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:
1) elektroninių ryšių tinklų teikėjas atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus ir ūkio subjektams siūlo alternatyvius būdus pasiekti galutinius paslaugų gavėjus, suteikdamas prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šiame punkte numatytą išimtį taikyti ir kitiems elektroninių ryšių tinklų teikėjams, siūlantiems prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis, taip pat tais atvejais, kai jų valdomo labai pralaidaus tinklo kūrimas visiškai ar iš dalies yra finansuojamas valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis;
7. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą, taip pat įpareigojimus sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos. Šie įpareigojimai gali būti nustatomi, jeigu to reikia viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti konkrečioje teritorijoje, kurioje nėra teikiamos prieigos prie galutinių paslaugų gavėjų paslaugos sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytus įpareigojimus tik tuo atveju, kai tokių įpareigojimų galimybė buvo aiškiai numatyta skiriant radijo dažnius (kanalus) ir tokių įpareigojimų nustatymas yra pateisinamas tuo, kad teritorijoje, kurioje bus taikomi šie įpareigojimai, elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimas yra apsunkintas ekonominių ir fizinių kliūčių, todėl galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis viešaisiais elektroninių ryšių tinklais arba viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis yra ribotos arba jų nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad įpareigojimų bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą arba įpareigojimų sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos nepakanka elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimo problemai spręsti, gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja elektroninių ryšių infrastruktūra.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama poreikį nustatyti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į:
1) poreikį kuo labiau didinti junglumą visoje Europos Sąjungoje, ties pagrindiniais transporto keliais ir tam tikrose teritorijose, taip pat į galimybę pagerinti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų pasirinkimą ir kokybę;
9. Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (arba) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo įpareigoti suteikti prieigą priėmimo dienos įvertina įpareigojimo taikymo rezultatus ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis nusprendžia, ar juos panaikinti ir (arba) pakeisti.
10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
11. Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
13. Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, jeigu viena iš ginčo šalių yra elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, sprendime dėl ginčo gali šiam teikėjui nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.
14. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, taip pat parengia gaires, kad pagal šio straipsnio 9 dalį nustatyti įpareigojimai būtų naudingi tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra mažos ir vidutinės įmonės, bei operatoriams.
24 straipsnis. Kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai atitinkamos rinkos tyrimo metu nustatoma, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas ūkio subjektas galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Spręsdama, ar kainų kontrolės įpareigojimas yra būtinas, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į poreikį skatinti konkurenciją ir užtikrinti ilgalaikius galutinių paslaugų gavėjų interesus, susijusius su elektroninių ryšių tinklų plėtra, ypač labai pralaidžių tinklų kūrimu ir naudojimu. Siekiant skatinti ūkio subjektų investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą, nustatant įpareigojimus, atsižvelgiama į ūkio subjekto teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą riziką.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nenustato įpareigojimų ar priima sprendimą panaikinti šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus, jeigu nustato, kad egzistuoja mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų kainų konkurencinis spaudimas ir bet kuris pagal šio įstatymo 18–22 straipsnius nustatytas įpareigojimas, įskaitant kartu su nediskriminavimo įpareigojimu nustatytą reikalavimą atlikti ekonominio atkartojamumo testą, užtikrina veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad tikslinga nustatyti kainų kontrolės įpareigojimą, taikomą teikiant prieigos prie esamų elektroninių ryšių tinklo elementų paslaugas, ji turi įvertinti nuspėjamų ir stabilių didmeninių kainų teikiamą naudą užtikrinant ūkio subjektų patekimą į atitinkamą rinką ir paskatas ūkio subjektams kurti naujus ir plėtoti esamus elektroninių ryšių tinklus.
3. Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti elektroninių ryšių tinklų plėtrą, efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose elektroninių ryšių rinkose.
4. Įrodinėjimo našta, kad ūkio subjekto, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka ūkio subjektui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Jeigu ūkio subjektas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Kol ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas: lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį ir kitais būdais.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Ūkio subjektui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
6. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja ūkio subjektą įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
7. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nusprendžia nenustatyti balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausių kainų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagal šio įstatymo 16 straipsnį atlikti atitinkamų rinkų tyrimus, kad įvertintų, ar būtina nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką šiose atitinkamose rinkose. Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia atitinkamoje rinkoje nustatyti sąnaudomis pagrįstas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba šias kainas apskaičiuoja laikydamasi Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nustato balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausias kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai taiko šias kainas, ir turi teisę reikalauti, kad šie teikėjai pakeistų jų taikomas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, jeigu jos neatitinka Europos Komisijos nustatytų kainų. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ataskaitas, kaip vykdomi šioje dalyje nurodyti įpareigojimai.
25 straipsnis. Funkcinio atskyrimo įpareigojimas
1. Išimtinėmis aplinkybėmis, tai yra kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka veiksmingai konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto vykdomos veiklos – perkelti ją į atskirą juridinį asmenį.
2. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams, įskaitant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertikaliai integruoto ūkio subjekto dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.
3. Apie ketinimą nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pranešti Europos Komisijai, nurodydama ir pateikdama:
2) motyvuotą vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai veiksminga;
3) numatomą poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto darbuotojams ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant numatomą poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;
4. Sprendime, kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo:
5. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus priimamas tik atsižvelgus į Europos Komisijos sprendimą, atlikus didmeninių atitinkamų prieigų teikimo rinkų tyrimą, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas ir kuris pripažintas turinčiu didelę įtaką bet kurioje atitinkamoje rinkoje, turi teisę nustatyti šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, proporcingus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais įpareigojimus, nenurodytus šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
26 straipsnis. Vertikaliai integruoto ūkio subjekto savanoriškas atsiskyrimas
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su prieiga prie tinklo susijusį turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje elektroninių ryšių rinkoje veikiantiems viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti veiksmingos ir nediskriminacinės prieigos teikimą, turi teisę siūlyti su prieigos teikimo sąlygomis susijusius įsipareigojimus, kurie gali būti taikomi jo tinklui, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atskyrimą. Tokių įsipareigojimų pasiūlymas turi būti išsamus, jame turi būti nurodyti įsipareigojimų taikymo laikotarpis ir trukmė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų imtis priemonių pagal šio straipsnio 3 dalį. Ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus, nustatytus šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo rinkų tyrimą, vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško atsiskyrimo bei jo pasiūlytų įsipareigojimų poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi šioje dalyje nurodytų rinkų tyrimą, turi teisę, jeigu reikia, taikydama šio įstatymo 17 straipsnio 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytas procedūras, nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ūkio subjekto pasiūlytus įsipareigojimus padaryti visiškai arba iš dalies privalomus 5 metams arba laikotarpiui, kurį pasiūlė ūkio subjektas.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę ir pripažintam turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, proporcingus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais įpareigojimus, nenurodytus šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsniuose, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
27 straipsnis. Bendras investavimas į naujus labai pralaidžius tinklus
1. Ūkio subjektai, pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, turi teisę šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlyti įsipareigojimą sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į naujo labai pralaidaus tinklo, kurį sudaro optiniai kabeliai, nutiesti iki galutinių paslaugų gavėjų patalpų arba bazinės stoties, kūrimą (toliau – pasiūlymas bendrai investuoti).
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą, atsižvelgia į tai, ar pasiūlymas bendrai investuoti atitinka visas šias sąlygas:
1) pasiūlymas bendrai investuoti yra taikomas bet kuriuo tinklo eksploatavimo metu bet kuriam viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui;
2) pasiūlymas bendrai investuoti sudarytų galimybes kitiems bendrai investuojantiems viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ilguoju laikotarpiu veiksmingai ir efektyviai konkuruoti mažmeninėse elektroninių ryšių rinkose, kuriose veikia ūkio subjektai, pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamose rinkose, tokiomis sąlygomis, kurios apima:
a) sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas dėl prieigos prie visų elektroninių ryšių tinklo elementų, atsižvelgiant į investicijų dalį;
b) su kiekvieno bendrai investuojančio viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo investicijų dydžiu ir įvykdymo laiku susijusį lankstumą;
3) ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įskaitant ūkio subjektus, atitinkančius šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus, ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki naujo labai pralaidaus tinklo kūrimo pradžios, paskelbia pasiūlymą bendrai investuoti. Tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų, jis pasiūlymą bendrai investuoti privalo paskelbti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki naujo labai pralaidaus tinklo kūrimo pradžios;
4) ūkio subjektams, norintiems gauti prieigą ir nedalyvaujantiems bendro investavimo procese, suteikiama tokios pačios kokybės, spartos ir tokiam pačiam galutinių paslaugų gavėjų skaičiui teikti elektroninių ryšių paslaugas skirta prieiga tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir prieš labai pralaidaus tinklo kūrimą, kartu taikant koregavimo laikui bėgant mechanizmą, kurį patvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pokyčius atitinkamose susijusiose mažmeninėse rinkose, ir kuriuo skatinama dalyvauti bendro investavimo procese. Tokiu mechanizmu turi būti užtikrinama, kad prieigą norintys gauti ūkio subjektai turėtų prieigą prie labai pralaidaus tinklo elementų tokiu laiku ir remiantis skaidriomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis, kurie tinkamai atspindėtų rizikos, patiriamos bendrai investuojančių viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įvairiais labai pralaidaus tinklo kūrimo etapais, laipsnius ir kuriais remiantis būtų atsižvelgiama į konkurenciją mažmeninėse elektroninių ryšių rinkose;
3. Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį atliktos viešosios konsultacijos rezultatus, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas atitinka visas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir bent vienas viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas yra sudaręs bendro investavimo susitarimą su tokį įsipareigojimą pasiūliusiu ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad šis įsipareigojimas jį pasiūliusiam ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, yra privalomas, ir nenustato jam šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų, kiek jie susiję su naujo labai pralaidaus tinklo elementais, kuriems taikomi šioje dalyje nurodyti įsipareigojimai dėl bendro investavimo.
4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma, kai Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) įvertinusi pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį atliktos viešosios konsultacijos rezultatus, nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas neatitinka bent vienos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, tačiau jis daro poveikį konkurencijai ir yra vertintinas šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atliekant atitinkamos rinkos tyrimą;
2) pagal šio įstatymo 16 straipsnį įvertinusi atitinkamų rinkų charakteristikas, nustato, kad šiose rinkose nustatytos svarbios konkurencijos problemos gali būti išspręstos tik nustačius, palikus galioti arba pakeitus įpareigojimus, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kiek jie susiję su naujais labai pralaidžiais tinklais.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nuolat stebi, kaip laikomasi įsipareigojimo sudaryti galimybes kitiems ūkio subjektams bendrai investuoti į labai pralaidų tinklą, taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, ir turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytas ūkio subjektas teiktų Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis metinę ataskaitą apie įsipareigojimų sąlygų laikymąsi.
6. Tuo atveju, jeigu tarp viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamose rinkose, kyla ginčų dėl bendro investavimo susitarimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.
28 straipsnis. Didelę įtaką turinčių ūkio subjektų įsipareigojimai
1. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys ūkio subjektai turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlyti savo įsipareigojimus, susijusius su prieigos ir (arba) bendro investavimo sąlygomis, taikytinomis jų valdomiems tinklams, kiek tai susiję su:
1) bendradarbiavimo susitarimais, susijusiais su įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 17 straipsnį, peržiūra pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį dėl jų pagrįstumo ir proporcingumo;
2. Ūkio subjekto pasiūlyme dėl įsipareigojimų turi būti pateikta išsami informacija apie įsipareigojimus, įskaitant apie jų įgyvendinimo laikotarpį, mastą ir trukmę, kad Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų atlikti vertinimą pagal šio straipsnio 4 dalį. Tokie įsipareigojimai gali galioti ilgiau kaip 5 metus.
3. Siekdama įvertinti pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus ūkio subjekto įsipareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba dėl pasiūlytų įsipareigojimų sąlygų viešai konsultuojasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka su suinteresuotais asmenimis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, ketinantys bendrai investuoti arba norintys gauti prieigą, turi teisę pateikti savo nuomonę dėl pasiūlytų įsipareigojimų, taip pat nuomonę, ar pasiūlyti įsipareigojimai atitinka sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose, ir pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytus įsipareigojimus, vadovaujasi šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgia į:
3) galimybę ūkio subjektams gauti prieigą, įskaitant prieigą prie labai pralaidžių tinklų, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis prieš pradedant teikti susijusias mažmenines paslaugas;
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi viešo konsultavimosi metu gautas suinteresuotų asmenų nuomones ir pasiūlymus, pateikia didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam ūkio subjektui išvadą, ar jo siūlomi įsipareigojimai atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas, reikalavimus ir procedūras, taip pat kokiomis sąlygomis Ryšių reguliavimo tarnyba svarstytų galimybę nustatyti, kad ūkio subjekto siūlomi įsipareigojimai būtų jam privalomi. Ūkio subjektas turi teisę peržiūrėti savo pradinį pasiūlymą, kad jis atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos išvadą ir kad jo siūlomi įsipareigojimai atitiktų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 26 ir (arba) 27 straipsniuose nurodytas sąlygas, reikalavimus ir procedūras.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą nustatyti, kad kai kurie arba visi ūkio subjekto pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlyti įsipareigojimai būtų visiškai arba iš dalies jam privalomi. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad šie įsipareigojimai jam būtų privalomi 5 metus arba laikotarpį, kurį pasiūlė ūkio subjektas. Jeigu bendro investavimo įsipareigojimai būtų nustatyti kaip privalomi pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi nustatyti, kad jie būtų privalomi ne trumpiau kaip 7 metus.
7. Kai Ryšių reguliavimo tarnyba pagal šio straipsnio 6 dalį nustato, kad ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai yra jam privalomi, ji pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį įvertina šio sprendimo įtaką elektroninių ryšių rinkos plėtrai ir įpareigojimų, kuriuos ji nustatė ūkio subjektui arba kuriuos, nesant ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, būtų nustačiusi pagal šio įstatymo 17 straipsnį, tinkamumą. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka pateikdama savo sprendimo projektą dėl įpareigojimų pagal šio įstatymo 17 straipsnį, kartu pateikia sprendimą dėl ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 6 dalį nustatė kaip privalomus.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip laikomasi, ir užtikrina, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 6 dalį nustatė kaip privalomus, taikydama tas pačias procedūras kaip ir įpareigojimų pagal šio įstatymo 17 straipsnį laikymosi priežiūrai. Pasibaigus ūkio subjekto pasiūlytų įsipareigojimų privalomumo terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia dėl poreikio pratęsti šį terminą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad ūkio subjektas nesilaiko įsipareigojimų, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį jam buvo nustatyti kaip privalomi, ji turi teisę šiam ūkio subjektui skirti ekonomines sankcijas, nurodytas šio įstatymo 90 straipsnyje. Ryšių reguliavimo tarnyba, pradėjusi šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytų ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą, taip pat turi teisę pakartotinai įvertinti įpareigojimus, nustatytus šiam ūkio subjektui pagal šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalį.
29 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros pakeitimas
1. Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, privalo iš anksto pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis apie viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių, įskaitant elektroninių ryšių infrastruktūros, kurią sudaro variniai laidai, eksploatavimo nutraukimą arba jų pakeitimą nauja elektroninių ryšių infrastruktūra, jeigu dėl šių viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių naudojimo yra nustatyti įpareigojimai, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4, 10, 13 dalyse ir 18–28 straipsniuose.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba imasi priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių eksploatavimo nutraukimo arba jų pakeitimo nauja elektroninių ryšių infrastruktūra procesas būtų skaidrus, vyktų iš anksto apie tai informavus suinteresuotus ūkio subjektus ir suteikiant jiems pereinamąjį laikotarpį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ūkio subjektą užtikrinti galimybę suinteresuotiems ūkio subjektams gauti alternatyvias panašios kokybės prieigos prie naujos viešojo elektroninių ryšių tinklo elektroninių ryšių infrastruktūros, kuri naudojama vietoj pakeistų viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių, paslaugas, jeigu tai būtina konkurencijai ir galutinių paslaugų gavėjų teisių apsaugai užtikrinti.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi atitinkamos rinkos tyrimą, gali panaikinti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių naudojimo nustatytus įpareigojimus tik nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ūkio subjektas įvykdė visas šias sąlygas:
1) nustatė tinkamas viešojo elektroninių ryšių tinklo dalių eksploatavimo nutraukimo arba jų pakeitimo nauja elektroninių ryšių infrastruktūra proceso sąlygas, įskaitant galimybę gauti alternatyvias panašios kokybės prieigos paslaugas, leidžiančias pasiekti tuos pačius galutinius paslaugų gavėjus, kurias buvo galima gauti naudojantis viešojo elektroninių ryšių tinklo dalimis, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūra, kurią sudaro variniai laidai;
30 straipsnis. Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti, teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus ekrano formatą. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos formatu 16:9.
31 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir susijusios priemonės
1. Sąlyginės prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant šių paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą, tai yra technines procedūras, kurios leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems, suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (arba) televizijos paslaugų perdavimo būdo, privalo:
1) visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių) pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų teikėjų, veikla pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, jeigu kartu su sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų teikimu verčiasi ir kita veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto apskaitos atskyrimo sistema atitinka apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų produktų ir sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Teisių turėtojai suteikdami teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančių sąlygų tam pačiam produktui naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jeigu šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų saugumą.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų elektroninių ryšių tinklų bei viešųjų kalbinio ryšio paslaugų teikimo bendrosios elektroninių ryšių rinkos dalyje ir valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne per tą, kuriuo naudojasi teikdami viešąjį elektroninių ryšių tinklą.
2. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.
3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (arba) elektroninių ryšių paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų.
4. Ūkio subjektai, teikiantys viešuosius elektroninių ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, kuriems neprivalomas finansinių ataskaitų auditas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, privalo užtikrinti, kad būtų atliktas jų finansinių ataskaitų auditas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nuostatomis ir kad finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus išvada būtų viešai paskelbtos ūkio subjekto interneto svetainėje. Auditorius arba audito įmonė turi atlikti visų atskirai pagal šio straipsnio 2 dalį tvarkomų apskaitų patikrinimą, kurio ataskaita turi būti paskelbta ūkio subjekto interneto svetainėje.
5. Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turintis didesnę kaip 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį, privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo ar kitus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus, suderintus su Europos Komisijos rekomendacijomis.
33 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų priimtų techninių specifikacijų ir (arba) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius tiesiogiai laikytis tarptautinių ir Europos standartų, įskaitant tuos, kurie Europos Komisijos sudarytame ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame standartų sąraše yra nurodyti kaip privalomi. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Laikoma, kad asmuo ar ūkio subjektas yra įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jeigu jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techninių reikalavimų privalomumas nustatomas pagal Standartizacijos įstatymą.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.
5. Lietuvos standartizacijos departamentas Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.
7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka
1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių. Ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių nagrinėti taikomos šio straipsnio nuostatos. Nagrinėjant ginčą dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių, tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų ir panašiai).
2. Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.
3. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.
4. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
6. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu:
2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo išnagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą nagrinėti arbitražui, o atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
8. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino; šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu;
9. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 7 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu prašymas išnagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys šio užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma tol, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos); jeigu tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
11. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.
12. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.
13. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
14. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus; 4 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 4 mėnesiams;
2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos ir kuo labiau į ją atsižvelgdama;
3) ginčų, kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio 9 dalyje reglamentuotų visuomeninių santykių, kiek jie yra susiję su informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir (arba) jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos; 2 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 19 dalį yra paduodamas skundas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, išskyrus dalį dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti šioje dalyje nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.
17. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
18. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalis dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo per 7 kalendorines dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl šioje dalyje nurodytos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies neskundžiama. Ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį.
20. Ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
21. Įsiteisėjęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.
22. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
23. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
24. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.
25. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (arba) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
IV SKYRIUS
TEISĖ VERSTIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
35 straipsnis. Vertimosi elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti pranešimą apie ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas (toliau – pranešimas apie elektroninių ryšių veiklą) ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau, negu būtina identifikuoti elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir jo kontaktinius duomenis, taip pat gali būti reikalaujama trumpo elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų, kurie bus teikiami, aprašymo, nurodyti numatomą jų teikimo teritoriją ir veiklos pradžios datą.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja ūkio subjektą apie pranešimo apie elektroninių ryšių veiklą gavimą, taip pat nurodo, jeigu šiame pranešime yra pateikta ne visa Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujama informacija.
6. Ūkio subjektai, pateikę pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą ir nurodę jame visą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujamą informaciją, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos bendrosios vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo dienos. Už patvirtinimo išdavimą imama valstybės rinkliava. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jeigu prašymą pateikusiam ūkio subjektui šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos
1. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie paskirti teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimai kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti susijusios tik su:
1) šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytų užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
4) ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame ryšio numeracijos plane, nemokamo pokalbio tarptautinių ryšio numerių ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ryšio numeracijos planuose nurodytų ryšio numerių prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
7) elektroninių ryšių sektoriui specifinėmis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis, apimančiomis ir neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis;
8) ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10) galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka perimti elektroninių ryšių srautą;
11) kompetentingų institucijų naudojimosi elektroniniais ryšiais, siekiant pranešti visuomenei apie gresiantį pavojų arba sumažinti katastrofų padarinius, sąlygomis;
12) elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, priimančių pagalbos skambučius, ir kitų pagalbos institucijų;
13) priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikio;
14) įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, ūkio subjektams, paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, ar kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį;
15) viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų;
17) radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, ir atsižvelgiant į tai, kad papildomi reikalavimai dėl radijo ryšio įrenginių eksploatacijos pradžios ir (arba) naudojimo gali būti nustatyti tik dėl priežasčių, susijusių su efektyviu radijo dažnių (kanalų) naudojimu, žalingųjų radijo trukdžių, elektromagnetinių trikdžių prevencija ar visuomenės sveikata;
18) priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų, specifikacijų, rekomendacijų ir (arba) techninių reikalavimų atitiktį;
19) skaidrumo įpareigojimais, nustatytais viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams, teikiantiems viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų, ir šių įpareigojimų laikymuisi patikrinti reikalingos informacijos pateikimu Ryšių reguliavimo tarnybai.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6–12, 14, 18, 19 punktai netaikomi reglamentuojant su numeriu nesiejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikimą.
4. Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai savo veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja suinteresuoti ūkio subjektai, turi būti viešai paskelbta šio įstatymo 11 straipsnyje ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka, turi būti nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
V SKYRIUS
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS. GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
37 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir finansavimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir (arba) teikti įperkamas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams, kurie turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – nepasiturintys gyventojai), ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie gauna socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į mažiausią duomenų perdavimo spartą, kuria gali naudotis dauguma vartotojų, ir į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ataskaitą dėl geriausios praktikos, apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą ir pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įprastomis komercinėmis sąlygomis nėra užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba vieną iš jų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, laikydamasi objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustato būdą, kuriuo efektyviausiai ir tinkamiausiai užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų prieinamumas, visuomenės interesai ir daroma mažiausia įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir kainas.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba stebi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius, ypač atsižvelgdama į Lietuvoje taikomas kainas ir nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų pajamas. Valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybių įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės), valdančios informaciją apie nepasiturinčius gyventojus ar socialinių paslaugų gavėjus, jų pajamas, Lietuvoje taikomas kainas ir kitą informaciją, reikalingą Ryšių reguliavimo tarnybai šioje dalyje numatytoms funkcijoms atlikti, privalo savo valdomą informaciją suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai jai paprašius. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų įperkamumą, atsižvelgia į valstybės remiamų pajamų dydį, Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutines gyventojų vartojimo išlaidas, taip pat kitą informaciją, kurios reikia nustatant, kokią savo pajamų dalį nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai gali skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti, ir nustato universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį, tai yra pinigų sumą, kurią nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai galėtų skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti. Ryšių reguliavimo tarnyba universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį suderina su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos universaliosios paslaugos nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų neįperkamos ir jiems nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti tokiems asmenims įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis, kurios skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų kainų.
6. Jeigu nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įpareigojimą visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjams tai sukeltų jiems pernelyg didelę finansinę ar administracinę naštą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tik kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, įpareigoti teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, privalo šiems asmenims teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis.
7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie į juos kreipėsi dėl informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pateikimo, ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Šios kainos turi būti skaidrios, viešai skelbiamos ir siūlomos visiems nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, laikantis nediskriminavimo principo. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainos būtų pakeistos ar panaikintos, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nustatytų kriterijų.
8. Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai su nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais, kurie į juos kreipėsi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimo, privalo sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo.
9. Taikant šio straipsnio 3–7 dalių nuostatas turi būti siekiama, kad būtų daroma kuo mažesnė įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdo jiems nustatytus įpareigojimus, turi teisę reikalauti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis, susijusius su jiems pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis nustatytų įpareigojimų vykdymu, kai pagrįstai įtariama, kad šie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pažeidžia teisės aktus.
11. Nuostoliai, patirti dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensuojami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklėse nustato nuostolių, patirtų dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensavimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendina nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustato nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaryti sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita yra vieša. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą.
38 straipsnis. Prieigos prie viešojo elektroninių ryšių tinklo perleidimas
Kai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, pagal šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalį įpareigotas teikti universaliąsias paslaugas, ketina perleisti savo visą prieigos prie viešojo elektroninių ryšių tinklo turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise kitam ūkio subjektui, jis apie tai iš anksto Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų universaliųjų paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša Ryšių reguliavimo tarnybai, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimui. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šiame straipsnyje nurodytą informaciją, gali nustatyti, keisti ar panaikinti šio įstatymo 17, 23, 39 straipsniuose nustatytus įpareigojimus.
39 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka atlikusi atitinkamos mažmeninės rinkos tyrimą ir nustačiusi, kad konkurencija joje yra neveiksminga ir įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje mažmeninėje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į elektroninių ryšių rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant nesąžiningas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat nustato įpareigojimus užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis ar tarifais, taikomais palyginamose elektroninių ryšių rinkose. Jeigu ūkio subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai dėl įpareigojimų nustatymo pagal šią dalį priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomus taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
40 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaroma laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, o viešosios elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos laikantis Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai visiems galutiniams paslaugų gavėjams privalo taikyti vienodus reikalavimus ar sąlygas, susijusius su prisijungimu prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu, nepaisant galutinių paslaugų gavėjų pilietybės, jų gyvenamosios arba įsisteigimo vietos, išskyrus atvejus, kai skirtingi reikalavimai ar sąlygos yra objektyviai pagrįsti.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles skelbti ir teikti informaciją apie teikiamas elektroninių ryšių paslaugas ir priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skelbtinos ir teiktinos informacijos mastą, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus, formą ir būdus.
3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo iki viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sudarymo suteikti paslaugų gavėjui ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatyto turinio ir formos informaciją.
4. Siekdama užtikrinti interneto prieigos paslaugų ir viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nustato viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kokybės parametrus, kuriuos reikia vertinti, taikomus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybės vertinimo metodus, įskaitant galimus kokybės sertifikavimo mechanizmus, skelbtinos informacijos turinį, formą ir skelbimo būdus.
5. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ar skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytas galutinio paslaugų gavėjo prašymas, pasiūlymas ar skundas buvo pateiktas raštu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo galutiniam paslaugų gavėjui per šioje dalyje nustatytą terminą atsakyti raštu.
6. Visi viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys ryšio numerius abonentams, privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, vadovaudamasi šio įstatymo 23 straipsniu, nustatyti ūkio subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga, objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus, siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis.
7. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, abonentui pateikus atitinkamą prašymą, neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Visi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai užtikrinti savo galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgalius galutinius paslaugų gavėjus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai privalo, laikydamiesi Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais suderinami produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai, ir (arba) juos įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, užtikrinti neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams galimybes, lygiavertes kitų galutinių paslaugų gavėjų turimoms galimybėms, naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis.
9. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį, kai yra keičiamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, šių paslaugų teikimo vieta arba būdas. Galutiniam paslaugų gavėjui nutraukus sutartį su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju, teikėjas privalo užtikrinti galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį šioje dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis 3 mėnesius po sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas šios teisės raštu atsisako. Su galutinių paslaugų gavėjų teisių išlaikyti ryšio numerį įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams.
10. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu interneto prieigos paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina interneto prieigos paslaugų teikėjo pakeitimo procesą. Interneto prieigos paslaugų teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams suteikia reikiamą informaciją prieš keitimo procesą bei jo metu ir užtikrina interneto prieigos paslaugos teikimo tęstinumą, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip vieną darbo dieną.
11. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų paslaugų pasirinkimo teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su galimybės neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugas, užtikrinimu, įskaitant standartus ir (arba) technines specifikacijas, kurių turi būti laikomasi ar rekomenduojama laikytis.
12. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikiantys interneto prieigos paslaugas ir (arba) viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, privalo kompetentingos institucijos prašymu nemokamai platinti atitinkamos kompetentingos institucijos parengtą ir pateiktą standartinę viešojo intereso informaciją esamiems ir, jeigu reikia, būsimiems galutiniams paslaugų gavėjams tokiomis priemonėmis, kuriomis jie paprastai naudojasi palaikydami ryšius su galutiniais paslaugų gavėjais. Šioje dalyje nurodyta viešojo intereso informacija apima informaciją apie:
1) dažniausius interneto prieigos paslaugų ir viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų naudojimo neteisėtai veiklai vykdyti ar žalingam turiniui platinti būdus, ypač jeigu tokiais būdais gali būti pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant duomenų apsaugos teisių, autorių ir gretutinių teisių pažeidimus bei jų teisinius padarinius;
13. Šis straipsnis, išskyrus 5, 7 ir šią dalis, netaikomas ūkio subjektams, kurie pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra labai mažos įmonės ir kurie teikia tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas. Ūkio subjektai, nurodyti šioje dalyje, prieš sudarydami elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis su galutiniais paslaugų gavėjais, privalo juos informuoti apie šioje dalyje nurodytos išimties taikymą konkrečiai sutarčiai.
14. Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybę galutiniams paslaugų gavėjams nemokamai elektroniniu būdu naudojant Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančią palyginimo priemonę palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas interneto prieigos paslaugas, viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ir, esant galimybei, viešąsias su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas pagal šiuos kriterijus:
1) elektroninių ryšių paslaugų, kurios apmokamos periodiškai arba pagal jų sunaudotą kiekį, kainas ir tarifus;
15. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir (arba) jų interesams atstovaujančiais subjektais, kurie siekia imtis bendrų priemonių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, nustatyti elgesio kodeksus ir stebėti jų laikymąsi.
16. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus mobiliojo ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, privalo užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų teisę viešąsias elektroninių ryšių paslaugas gauti galiniais įrenginiais su integruotais abonento identifikavimo moduliais ir teisę pakeisti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas išlaikant ryšio numerį (kai toks yra), tačiau nekeičiant abonento identifikavimo modulio galiniame įrenginyje ir be fizinės prieigos prie galinio įrenginio.
TAR pastaba. 40 straipsnio 16 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
41 straipsnis. Galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka
1. Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
2. Nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio 7–10, 12, 13, 14, 17 ir 22 dalių nuostatos.
3. Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu galutinis paslaugų gavėjas, prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą nagrinėti ginčą.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų teikimo ir rinkimo reikalavimai, ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali ginčo šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra.
5. Vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu.
7. Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.
8. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
VI SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
42 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jeigu yra nustatytas servitutas arba jeigu elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nekeisdami žemės paskirties. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymas turi būti numatytas savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrajame plane arba Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiajame plane, kurio organizavimo, rengimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka nustatoma Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklėse, tvirtinamose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jeigu statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.
3. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.
5. Valstybė plėtoja viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Susisiekimo ministerija.
43 straipsnis. Kelio elementų naudojimas viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti
1. Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės įmonėmis, turi teisę viešiesiems elektroninių ryšių tinklams tiesti ir šių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais.
44 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimas
1. Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (arba) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (toliau – įrengimo darbai), privalo ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).
2. Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo paskelbti informaciją apie:
1) elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;
3. Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje dienos, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras.
4. Infrastruktūros valdytojai, ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:
3) prašymas bendrai įrengti infrastruktūras pateiktas praleidus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, tai yra pateiktas likus mažiau kaip vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios).
5. Infrastruktūros valdytojas turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:
1) infrastruktūros valdytojas negavo prašymų bendrai įrengti infrastruktūras per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą;
2) pasibaigė šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas ir infrastruktūros valdytojas yra sudaręs sutartį (sutartis) dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su prašymą (prašymus) bendrai įrengti infrastruktūras padavusiu (padavusiais) infrastruktūros naudotoju (naudotojais);
3) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir infrastruktūros naudotojas per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs;
6. Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.
7. Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba kai dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius 6 mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius 6 mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.
8. Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 7 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 7 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:
1) informacijos pateikimas sukeltų grėsmę elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui ir (arba) vientisumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai;
9. Infrastruktūros valdytojas Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, apie:
1) šio straipsnio 7 dalyje nurodytos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;
10. Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 9 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.
45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas
1. Infrastruktūros valdytojai turi teisę siūlyti infrastruktūros naudotojams bendrai naudotis jų valdoma esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra ir įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, paskelbdami savo interneto svetainėje ar kitais būdais padarydami viešai prieinama informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir panašiai).
2. Jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo).
3. Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktūros valdytojo valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktūros valdytojas neturi, jie prarasti ir panašiai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktūros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, nebent egzistuoja bent vienas šioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:
1) egzistuoja techniškai ir ekonomiškai pagrįstų naujos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo alternatyvų ir infrastruktūros naudotojas gali įgyvendinti teisę įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą, o tokios teisės įgyvendinimo išlaidos nėra neproporcingai didelės;
2) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimą ir (arba) naudojimą, reikalavimus;
3) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas sukeltų grėsmę viešųjų elektroninių ryšių tinklų saugumui ir (arba) vientisumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai;
4) elektroninių ryšių infrastruktūroje ir (arba) tinkamos paskirties fizinėje infrastruktūroje nėra pakankamai vietos infrastruktūros naudotojo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir nėra galimybės pakeisti seną ir nenaudojamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą ar ją išmontuoti, kad atsirastų pakankamai vietos infrastruktūros naudotojo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti. Infrastruktūros naudotojo kabeliams nutiesti reikalingas infrastruktūros valdytojo, valdančio elektroninių ryšių infrastruktūrą, vamzdžio vidinis skersmuo apskaičiuojamas šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis;
5) infrastruktūros valdytojo patvirtintuose elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtros projektuose numatyta per artimiausius 24 mėnesius vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtrą, o bendras esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas ir (arba) infrastruktūros naudotojo įrengta elektroninių ryšių infrastruktūra trukdys įgyvendinti šiuos projektus;
6) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas sukeltų nepriimtinus esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros arba bendrai naudojantis šia elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra anksčiau įrengtos elektroninių ryšių infrastruktūros veikimo trukdžius;
7) esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra, kuria pageidaujama bendrai naudotis, nėra tinkama infrastruktūros naudotojo nurodytiems bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tikslams įgyvendinti.
4. Bendro konkrečios esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarka ir sąlygos, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo tvarka ir sąlygos nustatomos sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo laikantis šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių. Infrastruktūros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti pagal šio straipsnio 2 dalį sudarytos sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, jeigu yra vykdomi sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo nustatyti įpareigojimai.
5. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka infrastruktūros valdytojui užmokestį už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį. Infrastruktūros valdytojas turi teisę, turėdamas ekonominį pagrindimą, peržiūrėti užmokesčio dydį ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Apie numatomus užmokesčio dydžio pakeitimus infrastruktūros valdytojas privalo informuoti infrastruktūros naudotoją ir pateikti jam pakeisto užmokesčio dydžio ekonominį pagrindimą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki užmokesčio dydžio pakeitimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju infrastruktūros naudotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo iki naujo užmokesčio dydžio įsigaliojimo dienos.
6. Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), teisės apžiūrėti vietoje konkrečią infrastruktūros valdytojo valdomą esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba suinteresuotos šalies pateiktą prašymą įpareigoti leisti jai bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paskelbimo dienos terminą.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.
8. Infrastruktūros naudotojai turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka.
9. Tuo atveju, kai infrastruktūros naudotojams reikalinga informacija valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių yra valdoma ir (arba) tvarkoma ne elektroniniu būdu, infrastruktūros naudotojai šią informaciją turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis gauti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, taip pat Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis iš infrastruktūros valdytojų. Infrastruktūros naudotojai turi teisę apžiūrėti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą vietoje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
10. Valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valdančios ir (arba) tvarkančios informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, privalo infrastruktūros naudotojų prašymu pateikti jiems ne elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją).
11. Šio straipsnio 9 ir 10 dalys netaikomos informacijai, kurios pateikimas galėtų sukelti ar sukels grėsmę nacionaliniam saugumui, elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui ir (arba) vientisumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai. Atsisakymas infrastruktūros naudotojui pateikti šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
12. Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.
13. Šio straipsnio nuostatos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikomos tiek, kiek prieigos prie elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros teikimo nereglamentuoja didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti įpareigojimai ir jų vykdymo sąlygas nustatančios Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos taisyklės, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašai.
46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos.
2. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Asmuo, inicijuojantis su servitutu susijusių teisių ir sąlygų pakeitimą, prieš kreipdamasis į teismą, apie siūlomą pakeitimą turi tinkamu būdu pranešti suinteresuotoms šalims, nurodyti pakeitimų motyvus ir suteikti galimybę per pakankamą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai dėl numatomų pakeitimų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą tol, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą, išskyrus atvejus, kai servitutas apribojamas ar panaikinamas dėl servituto turėtojo kaltės.
3. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jeigu nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba ne rečiau kaip kas 3 metus atlieka esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais yra ar gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, (toliau – plačiajuosčio ryšio tinklai) aprėpties Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimą. Šis tyrimas turi būti pagrįstas Ryšių reguliavimo tarnybos turimais ir (arba) surinktais duomenimis, įskaitant duomenis apie teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir parametrus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas gali apimti ir plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties prognozę Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam laikotarpiui. Tokia prognozė turi remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, taip pat informacija apie ūkio subjektų ir valstybės ar savivaldybės institucijų planuojamą plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimą ir (arba) esamų elektroninių ryšių tinklų atnaujinimą arba išplėtimą, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, remdamasi pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, turi teisę nustatyti aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijos zonas, kuriose joks ūkio subjektas ir valstybės ar savivaldybės institucija nesukūrė ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytu prognozės laikotarpiu neketina kurti plačiajuosčio ryšio tinklų ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta. Informaciją apie šias zonos Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.
4. Valstybės ir savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams kurti ir (arba) atnaujinti, rengdamos nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo planus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus ir vertindama elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus, prieinamumą, privalo atsižvelgti į pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę bei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas zonas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę remtis pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, įskaitant jiems atlikti surinktą informaciją ar jos dalį, įgyvendindama ir kitas jai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestas funkcijas.
5. Infrastruktūros valdytojai, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijos, ketinančios šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose kurti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki tinklo kūrimo, atnaujinimo ar plėtros projektavimo pradžios raštu pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai trumpą tinklo aprašymą ir informaciją, kurioje nurodo jo paskirtį, numatomą plėtros pradžios datą, terminą, iki kada planuojama tinklą sukurti, iš esmės atnaujinti ar išplėsti, techninius parametrus, planuojamus finansavimo šaltinius, tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informaciją apie kontaktinį asmenį. Šią informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi iš infrastruktūros valdytojo, valstybės ar savivaldybės institucijos šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi teisę kreiptis į kitus infrastruktūros valdytojus, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijas, prašydama pateikti informaciją apie jų galimus ketinimus tose pačiose tikslinėse vietovėse kurti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, taip pat pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. Pagal šią dalį gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę, taip pat teikia šią informaciją, įskaitant informaciją, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose yra arba bus kuriamas elektroninių ryšių tinklas, kuriuo yra ar bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos mažesne negu 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 82 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
48 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsauga
1. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydžiams ir žemės naudojimo sąlygoms šiose zonose yra taikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti reikalavimai.
2. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas
1. Asmenys turi teisę įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Apie įrengtus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus asmenys privalo per Reglamente (ES) 2020/1070 nustatytą terminą pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir pateikti Reglamente (ES) 2020/1070 nurodytą informaciją.
2. Asmuo, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taško veikimui ketinantis naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriems naudoti reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, privalo šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 61 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius dokumentus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą. Šioje dalyje nurodytu atveju valstybės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad per bendrą informacinį punktą būtų galima gauti visą informaciją, susijusią su sąlygomis ir procedūromis, taikytinomis suteikiant atitinkamus leidimus. Šioje dalyje nurodytas leidimas turi būti išduotas arba motyvuotai atsisakyta jį išduoti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą ir visos jam išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos. Šį terminą valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę motyvuotai pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Bet koks atsisakymas išduoti šioje dalyje nurodytą leidimą turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.
4. Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybių įmonėmis turi teisę naudotis šių institucijų valdoma, naudojama ir (arba) disponuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą fizinę infrastruktūrą, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos pagal šio įstatymo 45 straipsnio 8 dalį. Užmokesčiai už naudojimąsi šioje dalyje nurodyta fizine infrastruktūra turi būti pagrįsti sąnaudomis.
5. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškuose naudojami radijo ryšio įrenginiai turi atitikti šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytame Radijo ryšio įrenginių techniniame reglamente nustatytus esminius reikalavimus.
6. Teisės aktų projektams, pagal kuriuos nustatomi kitokie mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimo reikalavimai dėl elektromagnetinių laukų, negu numatyti 1999 m. liepos 12 d. Europos Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų
(0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo, taikomos procedūros, nustatytos Vyriausybės tvirtinamose Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėse.
50 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų ir vietiniai radijo ryšio tinklai
1. Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, sutikimo draudžiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
2. Prie viešojo elektroninių ryšių tinklo gali būti jungiamasi per vietinį radijo ryšio tinklą. Vietiniuose radijo ryšio tinkluose suderinti radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami be atskiro leidimo. Asmuo, sudarantis galimybę prisijungti prie viešojo elektroninių ryšių tinklo per vietinį radijo ryšio tinklą, nėra laikomas elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėju, jeigu tai nėra jo vykdoma pagrindinė ekonominė veikla ar jos dalis ir (arba) jeigu ši paslauga yra tik kaip papildoma paslauga šalia jo vykdomos pagrindinės ekonominės veiklos ar viešai teikiamos paslaugos, kurios nepriklauso nuo signalų perdavimo tais tinklais. Asmenims, sudarantiems galimybę prisijungti prie viešojo elektroninių ryšių tinklo per vietinį radijo ryšio tinklą, yra taikomas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12 straipsnis.
3. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę sudaryti galimybę prisijungti prie jų viešųjų elektroninių ryšių tinklų per galutinio paslaugų gavėjo patalpose įrengtą vietinį radijo ryšio tinklą ir kitiems asmenims tik tuo atveju, jeigu yra laikomasi bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų ir jeigu galutinis paslaugų gavėjas yra iš anksto apie tai informuotas ir su tuo sutinka.
4. Galutiniai paslaugų gavėjai turi teisę leisti vieni kitiems prisijungti prie savo vietinių radijo ryšio tinklų, įskaitant atvejus, kai trečiųjų šalių iniciatyva įvairių galutinių paslaugų gavėjų vietiniai radijo ryšio tinklai sujungiami ir padaromi viešai prieinami. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neturi teisės apriboti ar panaikinti šioje dalyje nurodytos galutinių paslaugų gavėjų teisės, taip pat galimybės prisijungti prie jų pasirinktų vietinių radijo ryšio tinklų.
5. Kompetentingos institucijos nepagrįstai neriboja teisės teikti visuomenei prisijungimą prie vietinių radijo ryšio tinklų:
1) viešojo sektoriaus subjektams arba viešose vietose, esančiose netoli tokių viešojo sektoriaus subjektų patalpų, kai tokia paslauga papildo tose patalpose teikiamas viešąsias paslaugas;
2) nevyriausybinėms organizacijoms arba viešojo sektoriaus subjektams, kai jų iniciatyva sujungiami įvairių galutinių paslaugų gavėjų vietiniai radijo ryšio tinklai ir teikiama abipusė ar platesnė galimybė prisijungti prie jų, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus, prie kurių galimybė prisijungti visuomenei suteikiama pagal šios dalies 1 punktą.
51 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu būdu užtikrindami šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumą, turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.
4. Įvykus vientisumo pažeidimui, kuris gali turėti, turi ar turėjo didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį vientisumo pažeidimą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nustatant vientisumo pažeidimo mastą, atsižvelgiama į paslaugų gavėjų, kuriuos paveikė vientisumo pažeidimas, skaičių, vientisumo pažeidimo trukmę, teritoriją, kurioje vientisumo pažeidimas daro poveikį, poveikio viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui mastą, poveikio ekonominei ir visuomeninei veiklai mastą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konkrečius vientisumo pažeidimo masto vertinimo kriterijus. Apie įvykusį vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos ir prireikus kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.
VII SKYRIUS
RADIJO RYŠIO ĮRENGINIAI IR GALINIAI ĮRENGINIAI. ELEKTROMAGNETINIS SUDERINAMUMAS
52 straipsnis. Radijo ryšio įrenginiai ir galiniai įrenginiai
Reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams, jų tiekimo rinkai, eksploatacijos pradžios ir naudojimo, atitikties vertinimo, priežiūros tvarką ir sąlygas nustato Radijo ryšio įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos. Įpareigojimų, susijusių su informacijos apie sąsajų technines specifikacijas teikimu, galinių įrenginių prijungimu, taip pat gamintojo kodų skyrimo nestandartinių galinių įrenginių gamintojams, šių kodų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
53 straipsnis. Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių tiekimo rinkai ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui, ir susijusius reikalavimus, elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas nustato Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.
54 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
Draudžiama naudoti ir (arba) laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginius, išskyrus valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų pavestas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimo, valstybės sienos apsaugos funkcijas ir radijo ryšio slopinimo įrenginių laikymą, kai šie įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms. Naudojant radijo ryšio slopinimo įrenginius šioje dalyje nurodytais tikslais, radijo ryšys negali būti trikdomas daugiau, negu yra būtina šiems tikslams pasiekti. Stacionarūs ir nepertraukiamai veikiantys radijo ryšio slopinimo įrenginiai šioje dalyje nurodytais tikslais gali būti naudojami tik su Ryšių reguliavimo tarnyba iš anksto raštu suderinus jų naudojimo sąlygas.
55 straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsenos metu analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos stacionariųjų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiančios radijo ryšio stotys, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
56 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (arba) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
VIII SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai. Siekiant Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, vykdant elektroninių ryšių išteklių planavimą, koordinavimą ir valdant elektroninių ryšių išteklius, turi būti laikomasi atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių, proporcingų kriterijų ir procedūrų.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamais radijo ryšio plėtros planais ir atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.
3. Siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir kuo didesnę naudą vartotojams, atsirandančią dėl konkurencijos, masto ekonomijos ir elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų sąveikumo, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir:
2) imasi veiksmų užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pagrindinius nacionalinius ir Europos transporto kelius, taip pat ir priklausančius transeuropiniam transporto tinklui, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, būtų teikiamos aukštos kokybės ir spartos belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos;
3) imasi veiksmų užtikrinti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių radijo ryšio sistemų sukeltų žalingųjų radijo trukdžių prevenciją ir jų šalinimą; radijo dažniai (kanalai) Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti naudojami taip, kad nebūtų užkertamas kelias kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ypač dėl tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsirandančių žalingųjų radijo trukdžių, savo teritorijoje naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) pagal Europos Sąjungos teisę;
4. Valdydama radijo dažnius (kanalus), įskaitant sprendimų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir (arba) naudojimo priėmimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skatina veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje ir užtikrina, kad nebūtų jos iškraipymų. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) apriboti ūkio subjektui skiriamos radijo dažnių juostos plotį ir nustatyti radijo dažnių (kanalų) iš šios radijo dažnių juostos naudojimo sąlygas;
2) pagrįstais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į situaciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams;
3) atsisakyti skirti naujus radijo dažnius (kanalus) ar leisti naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai, taip pat nustatyti naujų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ar leidimo naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai sąlygas, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo, teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ar radijo dažnių (kanalų) kaupimo;
4) neleisti perleisti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus), kai netaikomos Europos Sąjungos arba nacionalinės ūkio subjektų koncentracijos kontrolės priemonės, ar nustatyti tokių radijo dažnių (kanalų) perleidimo sąlygas, jeigu toks perleidimas galėtų turėti didelę neigiamą įtaką elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkai ir (arba) smarkiai pablogintų konkurencijos sąlygas;
5) pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ir (arba) jų naudojimo sąlygas, kai to reikia siekiant ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ir (arba) radijo dažnių (kanalų) kaupimo;
5. Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) atsižvelgia į esamas sąlygas elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, jas apibūdinančius lyginamuosius rodiklius ir savo sprendimus grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu konkurencijos sąlygų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje vertinimu, priemonių, kurių ketinama imtis, būtinumu veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir (arba) būsimoms investicijoms, ypač į elektroninių ryšių tinklų kūrimą ir (arba) plėtrą;
6. Visos technologijos gali būti naudojamos Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytose radijo dažnių juostose ir visos elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos naudojant radijo dažnius (kanalus) iš Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytų radijo dažnių juostų, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) tam tikriems radijo ryšio tinklams ar belaidžio prisijungimo technologijos rūšims nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jeigu siekiama išvengti žalingųjų radijo trukdžių, apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio, užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų kokybę, efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą bei pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);
2) tam tikroms elektroninių ryšių paslaugoms teikti nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, įskaitant apribojimus, susijusius su Radijo ryšio reglamento reikalavimų vykdymu;
3) nustatyti, kad tam tikra elektroninių ryšių paslauga turi būti teikiama naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytos radijo dažnių juostos, jeigu tuo siekiama užtikrinti gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą, išvengti neefektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimo arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);
7. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliariai peržiūri pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytų apribojimų pagrįstumą ir apie jų pakeitimus, jeigu tokių yra, viešai paskelbia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamu Nacionaliniu ryšio numeracijos planu, kuris skelbiamas viešai. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos ir sąlygų aprašą.
58 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane antžeminiam analoginiam radijui ir (arba) televizijai numatyti radijo dažniai (kanalai) yra skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba) retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.
3. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jeigu radijo dažnis (kanalas) pakeičiamas kitu radijo dažniu (kanalu) ar pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (tai yra pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos sąlygas.
4. Radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba) retransliuotojams skiria netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
5. Transliuotojas ir (arba) retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio įstatymo 70 straipsnio 8 dalies nuostatų.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
2) keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas; jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija;
3) radijo dažnis (kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neefektyviai;
9. Ryšių reguliavimo tarnyba, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali panaikinti licencijos galiojimą.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) bei technologiją ir atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius standartus bei siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir (arba) minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami savo pačių transliuojamas ir (arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti (taip pat ir didesniam radijo ir (arba) televizijos programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti), bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos.
11. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises.
59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų. Radijo dažniai (kanalai), numatyti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;
2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (arba) siekiant užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (arba) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad tie patys radijo dažniai (kanalai) tam tikrais atvejais gali būti naudojami tiek be atskiro leidimo, tiek gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Nustatant tokį reguliavimą, turi būti atsižvelgta į galimą tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), poveikį konkurencijai, inovacijų plėtrai, patekimo į rinką galimybėms bei efektyviam radijo dažnių (kanalų) naudojimui, taip pat turi būti nustatytos aiškios tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), sąlygos ir užtikrinta žalingųjų radijo trukdžių prevencija.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir (arba) susitarimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti perleidžiama kitiems asmenims.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.
6. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas ir jo pratęsimas turi būti proporcingi, nediskriminuojantys, skaidrūs ir pagrįsti.
7. Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės juos naudoti sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles. Jeigu visos tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo Lietuvos Respublikoje sąlygos yra nustatytos numatant atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimą be atskiro leidimo, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurie ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo be atskiro leidimo įgyvendinimą.
8. Belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderinti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB ir nustatančios suderintas atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu pagal šio įstatymo 61 straipsnio 9 dalį buvo priimtas sprendimas skirti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) kitai, negu suderinta, paskirčiai, panaikinus šį sprendimą, šioje dalyje nurodyti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti suderintai paskirčiai kaip įmanoma greičiau ir laikantis šio įstatymo 61 straipsnio 11 ir (arba) 12 dalyse nurodytų terminų. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti atidėti šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais. Apie termino atidėjimą ir jo priežastis Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
9. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, kuris ne rečiau kaip kas 2 metus turi būti peržiūrėtas, konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas:
1) tiek, kiek tų radijo dažnių (kanalų) naudojimo apribojimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti gyvybės apsaugą arba radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą (retransliavimą);
2) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių su trečiosiomis valstybėmis, ir yra kreiptasi į Europos Sąjungos institucijas, prašant paramos, kad radijo dažnių (kanalų) koordinavimo klausimai su Europos Sąjungos kaimyninėmis valstybėmis, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis, būtų sprendžiami tokiu būdu, kad atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę;
10. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 30 mėnesių, jeigu:
1) yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių tarp Europos Sąjungos valstybių narių, ir yra kreiptasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos pasinaudoti savo, kaip tarpininkės, įgaliojimais, siekiant išspręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu ir (arba) tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais susijusias problemas, arba Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms, kuriais siekiama panaikinti tarpvalstybinius žalinguosius radijo trukdžius tarp dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, neleidžiančius joms savo teritorijoje naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų);
11. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).
60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas
1. Nustatydama ir pratęsdama radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į:
2. Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva arba ne anksčiau kaip likus 5 metams iki teisės naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos asmens, kuriam yra suteikta teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), prašymu įvertina galimybę pratęsti terminą naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), išskyrus atvejus, kai juos skiriant buvo aiškiai numatyta, kad terminas negali būti pratęstas, ir (arba) poreikį skirti šiuos radijo dažnius (kanalus) iš naujo. Vertinimas dėl pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimo atliekamas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą ir priimant sprendimą turi būti:
1) atsižvelgiama į:
a) šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose, 57 straipsnio 3 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, taip pat Europos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;
b) atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį, įgyvendinimą;
e) poreikį užtikrinti, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimas taptų ekonomiškesnis atsižvelgiant į technologijų ir (arba) rinkos raidą;
2) nurodomos galimos atitinkamų suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pratęsimo ir (arba) šių radijo dažnių (kanalų) skyrimo iš naujo priežastys ir suteikiama galimybė visiems suinteresuotiems asmenims pareikšti savo nuomonę pagal šio įstatymo 11 straipsnį;
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą, turi teisę peržiūrėti ir (arba) pakeisti pagal šio įstatymo 59 straipsnio 11 ir (arba) 12 dalis taikytinus užmokesčius, kad būtų užtikrintas veiksmingas radijo dažnių (kanalų) valdymas ir efektyvus jų naudojimas, taip pat kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus.
5. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:
1) teisė naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) suteikiama ne trumpesniam kaip 15 metų terminui, išskyrus atvejus, kai siekiama užtikrinti, kad teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu. Suteikus teisę naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus), atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, turi būti užtikrintas investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą, skirtą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, reguliavimo nuspėjamumas bent 20 metų. Tuo tikslu gali būti numatytas teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimas;
2) ne vėliau kaip likus 2 metams iki pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą. Atlikdama šį vertinimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, be kita ko, atsižvelgia į poreikį užtikrinti radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą bei nuoseklumą ir įvertina šios dalies 3 punkte nurodytus kriterijus. Terminas naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) gali būti pratęstas tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja šios dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams. Dėl šiame punkte nurodyto vertinimo rezultatų Ryšių reguliavimo tarnyba viešai konsultuojasi pagal šio įstatymo 11 straipsnį. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas gali būti pratęstas, informuoja apie tai asmenis, kuriems teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) yra suteikta. Jeigu teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nėra pratęsiamas, šie radijo dažniai (kanalai) skiriami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) priimant sprendimą dėl teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino nustatymo ir (arba) pratęsimo, turi būti atsižvelgiama į šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose bei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tikslus, taip pat poreikį užtikrinti gyvybės apsaugą, viešąją tvarką, visuomenės saugumą ar valstybės gynybą. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti pratęsta asmeniui, kuriam dėl radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų nesilaikymo yra pradėtos procedūros pagal šio įstatymo 83 straipsnį ar administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
6. Nustatant ir (arba) pratęsiant teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą, gali būti nukrypstama nuo šio straipsnio 5 dalies reikalavimų šiais atvejais:
1) kai šie radijo dažniai (kanalai) naudojami geografinėse vietovėse, kuriose prieiga prie labai pralaidžių tinklų yra nepakankama arba jos nėra, ir tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti tikslai;
4) dėl radijo dažnių (kanalų), kurie pagal šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalį gali būti naudojami ir kitais negu belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo tikslais;
61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos mastą ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba motyvuotai atsisako skirti radijo dažnius (kanalus).
3. Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.
4. Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (arba) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę, kiek įmanoma, padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo šio įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;
3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.
9. Kai nėra suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos, šie radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami naudoti kitai paskirčiai, jeigu:
1) tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos rinkoje nebuvimas nustatytas remiantis pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliktų viešųjų konsultacijų ir į ateitį orientuoto rinkos paklausos vertinimo rezultatais;
2) radijo dažnių (kanalų) naudojimas kitai, negu suderinta, paskirčiai neužkerta kelio ir (arba) netrukdo šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui suderintai paskirčiai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;
3) yra atsižvelgta į ilgalaikes tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje perspektyvas, įrangos masto ekonomiją, atsirandančią dėl suderinto radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje, ir užtikrinta, kad, atsiradus paklausai, tokie radijo dažniai (kanalai) bus skiriami naudoti suderintai paskirčiai.
10. Sprendimas skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai privalo būti ne rečiau kaip kartą per metus, o gavus paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) naudoti suderintai paskirčiai – nedelsiant peržiūrėtas. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalines reguliavimo institucijas apie sprendimą skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai ir jo priežastis, taip pat apie bet kokios šio sprendimo peržiūros rezultatus.
11. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 kalendorines dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo (visos informacijos ir dokumentų) gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.
12. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 21 kalendorinės dienos terminas pratęsiamas dar 21 kalendorine diena. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 42 kalendorinių dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.
13. Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jeigu viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį ilgiau negu 3 mėnesius, Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą, kuriuo įpareigoja viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustato sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius per nustatytą terminą sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.
62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros
1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
2. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo viešojo konkurso ar aukciono dalyviui (toliau – dalyvis) keliami šie reikalavimai:
1) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvis turi būti įregistruotas Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (toliau – NATO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje arba būti jos pilietis;
2) kiekvienas dalyvio dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kita), turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, turi būti registruotas Europos Sąjungos valstybėje narėje, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje arba būti jos pilietis.
3. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.
4. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros pasirinkimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas siekiu skatinti konkurenciją, elektroninių ryšių tinklų aprėptį, inovacijas ir verslo plėtrą ir (arba) poreikiu užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą ir elektroninių ryšių paslaugų kokybę, taip pat, jeigu reikia, apimti susijusį konkurencinės, techninės ir (arba) ekonominės rinkos padėties vertinimą. Tuo atveju, jeigu taikomos šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos priemonės, jų pasirinkimas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius skaičiaus;
2) per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro naudoti tuos pačius elektroninių ryšių išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, elektroninių ryšių išteklių galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešojo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą, taip pat jo pasirinkimo priežastis ir suteikti ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas pateikti paraiškas dalyvauti viešajame konkurse arba aukcione.
64 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas viešojo konkurso tvarka
1. Viešasis elektroninių ryšių išteklių skyrimo konkursas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamuose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei viešojo konkurso sąlygų apraše nustatyta tvarka.
2. Viešojo konkurso sąlygų apraše turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, užmokesčio už teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurį viešojo konkurso laimėtojas privalės sumokėti į valstybės biudžetą, dydis ir šio užmokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos, jeigu toks užmokestis nustatomas. Viešojo konkurso sąlygų apraše turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas viešojo konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, paslaugų, kurios bus teikiamos, kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.
65 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1. Aukcionas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamuose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei aukciono sąlygų apraše nustatyta tvarka.
2. Aukciono sąlygų apraše turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis, įmokos, kuri lygi didžiausiai pasiūlytai kainai už aukciono būdu suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos.
66 straipsnis. Bendras radijo dažnių (kanalų) skyrimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Radijo spektro politikos grupe, kai, atsižvelgiant į suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, yra rengiamos ir (arba) vykdomos bendros su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūros.
2. Rengiant ir (arba) vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras procedūras, atsižvelgiama į tai, kad:
1) radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros gali būti pradedamos ir leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) išduodami pagal atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių bendrai sutartą tvarkaraštį;
2) gali būti numatomos bendros radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo atitinkamose Europos Sąjungos valstybėse narėse sąlygos ir (arba) procedūros;
3) gali būti numatomos bendros arba panašios tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitinkamose Europos Sąjungos valstybėse narėse sąlygos, kurios sudarytų galimybę skirti panašius radijo dažnius (kanalus);
3. Tuo atveju, jeigu yra netenkinamas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktas ūkio subjekto prašymas rengti ir (arba) vykdyti bendras su kita Europos Sąjungos valstybe nare radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūras, Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šį ūkio subjektą apie atsisakymo motyvus.
67 straipsnis. Atsisakymas skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų elektroninių ryšių išteklių; šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo veikla neatitinka šio įstatymo, viešojo konkurso arba aukciono reikalavimų, elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus elektroninių ryšių išteklius naudoja neefektyviai;
6) teisė naudoti tam tikrus elektroninių ryšių išteklius buvo suteikiama viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu ir pareiškėjas nelaimėjo šio viešojo konkurso ar aukciono;
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius, turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jeigu dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta viešojo konkurso ar aukciono procedūra.
68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas), ir šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 59 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Perleidžiant teisę naudoti šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), įskaitant laikiną teisės naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) perleidimą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir procedūros. Asmenims, kuriems yra perleista teisė naudoti šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), įskaitant laikiną teisės naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) perleidimą, mutatis mutandis taikomas šio įstatymo 69 straipsnis.
69 straipsnis. Specialiosios radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo sąlygos
1. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai yra taikomi:
1) viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau šiame straipsnyje – tam tikri radijo dažniai (kanalai);
2. Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos, nurodytos šioje dalyje nurodytame sąraše, gamintojus, tiekėjus ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Asmuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui atsisakoma skirti jo prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir (arba) jo planuojamos naudoti šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
5. Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina naudodamasis šiais radijo dažniais (kanalais) elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudoti kitų, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (arba) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (arba) programinę įrangą ir (arba) pasitelkti kitus, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamas jam skirtus tam tikrus radijo dažnius (kanalus) tol, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
6. Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (arba) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjai privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (arba) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (arba) jų naudojamos šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad dėl jo ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:
1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma tol, kol per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; tokiu atveju asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) yra sustabdyta, privalo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Vyriausybės sprendimo priėmimo dienos pakeisti šiame punkte nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjus.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos panaikina asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu:
1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu sprendimu asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), yra pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl priežasčių, kurios negali būti pašalintos arba išnykti per Vyriausybės nustatytą terminą;
2) teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
3) asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą;
4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (arba) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (arba) jų priežiūros ir (arba) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
70 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių ryšių išteklių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir administraciniuose sprendimuose nustatytos elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Juose nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ir administraciniuose sprendimuose nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, taip pat aprėpties ir kokybės reikalavimų nurodymu;
3) techninėmis ir veiklos sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų radijo trukdžių ir apriboti viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų;
4) atsižvelgiant į radijo dažnių (kanalų) paskirtį, efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir investicijų atsiperkamumą nustatytu maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimu šios teisės turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis; Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais iki leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus viešojo konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
3. Ryšio numerių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir leidimuose naudoti ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimus, taip pat tarifų nustatymo principais ir didžiausiomis kainomis, kurios gali būti taikomos konkrečiam ryšio numerių intervalui;
6) teisės naudoti ryšio numerius perleidimu šios teisės turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis; Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti ryšio numerius;
7) užmokesčiais už ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su ryšio numerių naudojimu;
4. Asmenys privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius efektyviai. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo efektyvumo kriterijai nustatomi Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomose elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygose.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir (arba) skatinti elektroninių ryšių tinklų aprėptį, nustatydama radijo dažnių (kanalų), kurie gali būti naudojami gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą, naudojimo sąlygas, gali numatyti galimybę:
1) dalytis atitinkamais radijo dažniais (kanalais) ar bendrai naudotis nuo jų priklausoma elektroninių ryšių infrastruktūra;
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, ir siekdama užtikrinti paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.
7. Kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama 10 ar daugiau metų ir nenumatyta galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (arba) skyrimo tvarka ir sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 71 straipsnio nuostatomis.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, likus 6 mėnesiams įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, likus 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių ištekliai naudojami neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 71 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos dalis, proporcinga sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą sumokėtą valstybės rinkliavą.
71 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, o kai jos susijusios su teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimu, atsižvelgiant ir į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja elektroninių ryšių išteklių naudotojai, turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, negu nustatyta leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius, sąlygomis, tinkamai atsižvelgia į būtinybę skatinti konkurencijos plėtrą, taip pat visoms suinteresuotoms šalims suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis.
72 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo ryšio stočių naudotojų veikla
1. Asmenys turi teisę užsiimti radijo mėgėjų veikla tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla arba užsienio valstybėje išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla, jeigu toks leidimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Leidimai užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodami asmenims, kurie yra išlaikę radijo mėgėjų kvalifikacinį egzaminą arba turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą darnųjį radijo mėgėjų egzamino pažymėjimą. Leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodamas 10 metų terminui, išskyrus atvejus, kai išduodamas laikinas leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato radijo mėgėjų kvalifikacinių egzaminų vykdymo, leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla išdavimo, užsienio valstybėse išduotų leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla pripažinimo ir užsiėmimo radijo mėgėjų veikla tvarką ir sąlygas.
2. Asmenys turi teisę naudoti laivų ir orlaivių radijo ryšio stotis tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį, užregistravę laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį Ryšių reguliavimo tarnyboje arba turėdami užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą naudoti laivo arba orlaivio radijo ryšio stotį, atitinkantį Radijo ryšio reglamento reikalavimus. Leidimas naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išduodamas 5 metų terminui. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato leidimų naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išdavimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių registravimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių naudojimo tvarką ir sąlygas.
IX SKYRIUS
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
73 straipsnis. Ryšio konfidencialumas
1. Draudžiama be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio įstatymo 77, 78 ir 96 straipsnius. Be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (arba) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (arba) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jeigu tai būtina paslaugoms teikti. Be to, šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai turi būti informuojami apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai užginčytas.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
4. Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis jau saugoma informacija abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, jeigu atitinkamas abonentas ar faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuriam, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, buvo suteikta aiški ir išsami informacija, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, davė tam sutikimą. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas.
5. Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jeigu pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
74 straipsnis. Duomenų tvarkymo saugumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus kartu su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pačių priemonių viešųjų elektroninių ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi atitikti Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus reikalavimus, užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užtikrinti:
1) kad su asmens duomenimis galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo įgalioti darbuotojai teisėtais tikslais;
2) tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio arba neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo ir neteisėto saugojimo, tvarkymo, susipažinimo ar atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rengia metodines rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.
3. Iškilus elektroninių ryšių tinklo pavojingo ar didelio poveikio kibernetinio incidento, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nurodyto vientisumo pažeidimo, kuris gali turėti didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, grėsmei, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai teikėjo taikomos priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie visas įmanomas saugos priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
4. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie tai pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo taikomos saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims, ir jos užtikrina, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytame pranešime viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam poveikiui sumažinti. Pranešime Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai papildomai turi būti nurodyti asmens duomenų saugumo pažeidimo padariniai ir priemonės, kurias pasiūlė ar kurių ėmėsi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimui išaiškinti.
7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 611/2013.
8. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių buvo imtasi, ir kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip buvo laikomasi šio straipsnio 4–7 dalių nuostatų.
9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tikrina:
1) kaip viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones;
75 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai ar registruotieji viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galinį įrenginį.
76 straipsnis. Ryšio linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jeigu skambinantis faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1–4 dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius.
7. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, kai yra skambinama institucijoms, priimančioms pagalbos skambučius, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
77 straipsnis. Duomenų kategorijos
1. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotųjų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų gavėjams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms duomenų kategorijoms.
2. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
78 straipsnis. Duomenų tvarkymas
1. Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas savo tinkle generuojamus ir tvarkomus duomenis ir (arba) prieš gaudamas šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ir 81 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie planuojamus tvarkyti duomenis, tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
2. Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis tvarkytų tik viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.
3. Abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, ir (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
4. Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotuoju viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėju, sukaupti abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, taip pat išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, ir (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
5. Šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodyti duomenys saugomi 2 mėnesius nuo ryšio datos.
6. Pareiga saugoti duomenis apima ir šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (kalbinio ryšio duomenis) arba registruoja (interneto duomenis) viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
7. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:
1) saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo, neleidžiamo ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo ar atskleidimo;
79 straipsnis. Abonento teisė susipažinti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomais abonento duomenimis ir kontroliuoti šių duomenų tvarkymą
1. Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą. Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
4. Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui galimybę be kliūčių susipažinti su viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės duomenų išrašo patvirtintos kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias išlaidas.
80 straipsnis. Duomenų teikimas tretiesiems asmenims
1. Gavęs abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo išankstinį sutikimą, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas srauto duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui turi būti užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti ar atšaukti.
2. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai nustato skambinančio asmens buvimo vietą ir teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo Bendrajam pagalbos centrui, išskyrus atvejus, kai dėl teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos technologinių ypatumų to neįmanoma techniškai padaryti. Vietos nustatymo duomenys turi būti pagrįsti informacija, gauta iš viešojo elektroninių ryšių tinklo duomenų, ir kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai Bendrajam pagalbos centrui pateikiami iš karto, kai tik Bendrasis pagalbos centras atsako į tą pagalbos skambutį. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Bendrojo pagalbos centro poreikius ir prireikus pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, nustato informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus.
3. Bendrasis pagalbos centras turi teisę pagalbos skambučių atveju be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo tiesiogiai gauti, kai tai techniškai įmanoma, vietos nustatymo duomenis iš skambinančio asmens galinio įrenginio.
4. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų nagrinėti.
5. Vyriausybė, vadovaudamasi duomenų tvarkymo principais, nustatytais Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar valstybės gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja.
6. Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (arba) sveikatai ir (arba) asmuo gali platinti pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį tvirtinamame sąraše nurodytas ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas ir asmens buvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą asmeniui ar apsaugoti kitus asmenis nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens ar kitų asmenų gyvybei ir (arba) sveikatai, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku policijos įstaigai. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba asmeniui suteikiama arba grėsmė asmens ar kitų asmenų sveikatai ir (arba) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsdama sunaikina. Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsdama informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ar ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
7. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų joms pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo ryšio numerį iš viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, teikiančių su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgalioti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą.
8. Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (arba) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojams. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu susijusių patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.
81 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.
2. Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.
X SKYRIUS
INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
82 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas bei kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir savivaldybių institucijų, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjų, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, ir informaciją, reikalingą šio įstatymo 47 straipsnyje numatytam plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui atlikti, taip pat ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines elektroninių ryšių rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjai, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus pagal prašomos informacijos detalumo lygį ir prašoma forma.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas elektroninių ryšių rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimais, nustatytais kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su efektyviu elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, ir kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, ir įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
6) elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslais, įskaitant duomenis apie galutinės grandies ar mažmenines elektroninių ryšių rinkas, siejamas ar susijusias su elektroninių ryšių rinkomis, kurių tyrimas atliekamas;
7) elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų aprėpties, galutinių paslaugų gavėjų junglumo įvertinimu, šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų zonų nustatymu;
8) galimybės bendrai naudoti elektroninių ryšių infrastruktūrą įvertinimu, elektroninių ryšių infrastruktūros pobūdžio, prieinamumo ir geografinės buvimo vietos išsamaus sąrašo sudarymu;
9) viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo ir (arba) šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo įvertinimu;
10) efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, įskaitant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, susijusias su elektroninių ryšių paslaugų aprėptimi ir kokybės reikalavimais, laikymusi bei veiksmingo ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu;
12) radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo tikslais;
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio ar pradedančio verstis elektroninių ryšių veikla (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė), arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą teisei verstis elektroninių ryšių veikla įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir motyvuotas. Negali būti reikalaujama asmenų pakartotinai pateikti informaciją, kurią Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, yra gavusi iš tų asmenų ir yra ją pateikusi Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su šio įstatymo IX skyriaus nuostatų vykdymo priežiūra, ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek prašoma pateikti informacija yra būtina joms pavestoms funkcijoms, susijusioms su Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų įgyvendinimu, atlikti.
83 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, duotų šiame įstatyme nustatytais atvejais, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, arba nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, arba, kai pagal Nacionalinį ryšio numeracijos planą ryšio numeriai gali būti naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi įrodymų iš kitos Europos Sąjungos nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, kad ryšio numeriai atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojami pažeidžiant tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytais būdais ir (arba) atitinkamų šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis priėmimo dienos, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų taikymo priežastis.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo, įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba apie atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai ištaisyti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
8. Jeigu ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie dalyvavo darant pažeidimą.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina taisykles, reglamentuojančias pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūras.
10. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams tiek, kiek tai susiję su jų vertimusi elektroninių ryšių veikla. Fiziniai asmenys, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, ir juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovai ar kiti atsakingi asmenys už šio įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų nesilaikymą atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (arba) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius atimama Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis arba sustabdoma ir (arba) panaikinama Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
84 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą asmens naudojamose ir (arba) gyvenamosiose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus duomenis ir (arba) dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš tikrinamų asmenų, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo asmens ūkines operacijas iš ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami asmeniui motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų apyrašą, išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones, taip pat, nepažeisdami įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
9) patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti aparatūrą ir (arba) įrenginius elektromagnetinio suderinamumo ir (arba) kitų jiems taikomų reikalavimų atitikties įvertinimui šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytus įrenginius, kurie gali būti paimti iki administracinio nusižengimo bylos ar ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo; paėmus aparatūrą ir (arba) įrenginius asmeniui paliekamas motyvuotas sprendimas dėl aparatūros ir (arba) įrenginių poėmio ir paimtų aparatūros ir (arba) įrenginių apyrašas;
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
5. Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas teismo, kuriam šis prašymas paduodamas, pavadinimas, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno vardas, pavardė, asmens kodas, tikrinamo fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu žinomi), planuojamų tikrinti asmens naudojamų ir (arba) gyvenamųjų patalpų, teritorijos adresas, transporto priemonių duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, tikrinamo juridinio asmens vadovo ar įgalioto atstovo vardas ir pavardė (jeigu žinomi), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai, aplinkybės, svarbios numatomiems veiksmams, tai patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno prašymas, pridedamų dokumentų sąrašas, prašymo surašymo vieta ir data. Prašymą išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
85 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą
1. Jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepareiškia savo nuomonės ir (arba) per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.
2. Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Teikime išdėstoma galimo pažeidimo požymiai, galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimus galbūt pažeidė ūkio subjektas, siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys įrodymai. Apie Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dienos yra informuojamas ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas (kartu išsiunčiama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopija).
3. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, apie:
2) informaciją apie įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio atstovo įgaliojimus, pateikimą tuo atveju, jeigu ūkio subjektui atstovautų įgaliotas asmuo;
3) poreikį ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;
4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.
86 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant pažeidimą
1. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu ūkio subjekto buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą .
2. Tuo atveju, kai ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.
3. Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.
4. Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva arba ūkio subjekto, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas ūkio subjektui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.
87 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai
1. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.
88 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas
Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva arba asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant pažeidimą, prašymu.
89 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas
1. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo gavimo paskiria posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą. Į posėdį kviečiami ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.
2. Posėdžiui pirmininkauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.
3. Jeigu posėdžio metu pateikiami nauji įrodymai, su kuriais ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, neturėjo galimybės susipažinti iki posėdžio, jam nedelsiant suteikiama teisė su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus. Tokiu atveju posėdis gali būti atidedamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
4. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (arba) iš jos, ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo į posėdį kviečia vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas ir dėl kitų svarbių priežasčių, ir paskirti kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Priežasčių svarbą įvertina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Apie priimtą sprendimą pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti pažeidimui išnagrinėti reikalingus duomenis (dokumentus).
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.
8. Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.
90 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų.
2. Ūkio subjektui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
5. Už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba uždraudžia ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdo iki 3 metų ar panaikina teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Šio straipsnio 1 dalis skiriant ekonominę sankciją už šiurkštų ar sistemingą šioje dalyje numatytą pažeidimą nėra taikoma.
6. Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė žalą, kurios dydis viršija 86 900 eurų, arba sunkių padarinių, tai yra dėl šio pažeidimo nutrūko viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.
7. Kartu su šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba skiria daiktų, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą ir (arba) įpareigoja atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
8. Už šio įstatymo 81 straipsnio pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę asmeniui skirti iki 60 000 eurų baudą. Baudas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiria Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta administracinių baudų skyrimo tvarka.
91 straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas
1. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:
3) pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;
7) ar šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos informacijos nepateikimas arba neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas turėjo neigiamą įtaką konkurencijai, ypač tais atvejais, kai, priešingai, negu nurodė pateiktoje informacijoje, ūkio subjektas sukūrė plačiajuosčio ryšio tinklą ir (arba) iš esmės atnaujino ar išplėtė esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, arba nesukūrė plačiajuosčio ryšio tinklo ir (arba) iš esmės neatnaujino ar neišplėtė esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ir nepateikė objektyvių, tai pagrindžiančių priežasčių.
2. Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jeigu nustatomos vien tik lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
3. Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūkio subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos. Skaičiuojant einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, gautas pajamas, skaičiuojamos visos ūkio subjekto einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo šiam ūkio subjektui priėmimo dienos.
4. Nustatant pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltus padarinius (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.
5. Įvertinant ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią ūkio subjektas gavo dėl padaryto pažeidimo.
6. Įvertinant kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, atsižvelgiama į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą elektroninių ryšių rinkos dalį.
7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą:
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas, aplinkybes.
92 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti
1. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas ir kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Taryba, apsvarsčiusi ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui klausimą, pateikia savo siūlymus dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ekonominės sankcijos skyrimo klausimo apsvarstyti Tarybai pateikimo dienos. Taryba turi teisę pateikti šiuos siūlymus dėl ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui:
2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo, išnagrinėję visą medžiagą dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo ir įvertinę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, priima sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos nesutampa su Tarybos išvada, šiame sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Tarybos išvadą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:
4. Sprendime turi būti nurodoma:
2) ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, pavadinimas, buveinės adresas (jeigu ūkio subjektas yra asmenų grupė, informacija nurodoma apie kiekvieną asmenį, taip pat nurodomi jų tarpusavio ryšiai grupėje, kiekvieno asmens sąsajos su pažeidimu, dėl kurio skiriama ekonominė sankcija), fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu yra žinomi);
4) atsakomybę už padarytą pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas;
93 straipsnis. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimo tvarka
94 straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga
1. Ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.
2. Ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, susijusia su ekspertizės išvados ar specialisto paaiškinimo dalyku, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.
3. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva ar ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvių prašymu ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša. Šioje dalyje nurodytas sprendimas turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka.
95 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją ir sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgę į ūkio subjekto turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.
XI SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRAUTŲ PRIEŽIŪRA IR STEBĖSENA BEI SPECIALIOS RYŠIO UŽTIKRINIMO TAISYKLĖS
96 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėsena
1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo:
1) užtikrinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismo ar teisėjo prašymų ir (arba) paklausimų ir jų turinio konfidencialumą, taip pat nedelsdami informuoti atitinkamą kriminalinės žvalgybos pagrindinę instituciją, žvalgybos instituciją, ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokurorą, teismą ar teisėją apie kitų subjektų bandymus gauti šiame punkte nurodytus duomenis;
2) patvirtinti prašymų ir (arba) paklausimų pateikti informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir (arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus.
3. Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 78 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis.
5. Valstybės saugumo departamentas organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienai kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, žvalgybos institucijai, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.
6. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, apie savo elektroninių ryšių tinkle ar savo ir kitų operatorių elektroninių ryšių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Valstybės saugumo departamentui ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
7. Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Valstybės saugumo departamento patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.
8. Teismas, nustatęs, kad viešieji elektroninių ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti šių paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus ryšio numerius.
9. Policijos departamentas, vadovaudamasis Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo arba paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.
10. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba mobiliojo ryšio įrenginio tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų mobiliojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir apie tai informuoti Policijos departamentą. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.
11. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimais apie jų elektroninių ryšių tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
97 straipsnis. Specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1. Vyriausybė tvirtina ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti ją rengiant ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.
2. Ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrindama valstybės ir visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą tinklo gedimo katastrofos atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų paslaugų lygį, atitinkantį Susisiekimo ministerijos nustatytus ir su Vidaus reikalų ministerija suderintus prioritetus.
4. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius priimančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, kad jiems būtų teikiama pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pačiu būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų.
5. Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatų ir konsulinių pareigūnų, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio Teisingumo Teismo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
1 priedas
DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS
1. Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
1.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį elektroninių ryšių tinklą;
2. Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
2.1.1. rinktas ryšio numeris ar numeriai (ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, įskaitant skambučių peradresavimą ar skambučių persiuntimą, atvejais – ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;
2.2. duomenys, susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
2.2.1. skambučių internetu numatomo (numatomų) gavėjo (gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris;
3. Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;
3.2. duomenys, susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė interneto prieigos paslaugų teikėjas, ir abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo naudotojo atpažinimo kodas;
4. Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – kalbinio ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
5. Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
5.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu, – ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2. duomenys, susiję su mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
5.3. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
6. Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.2. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;
6.3. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI), kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose, nustatyti;
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
2 priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
2. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).
3. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.
4. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.
5. 2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.
6. 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/920.
7. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.
8. 2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.
9. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).
10. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.
11. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.
12. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.
13. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.
14. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija).
15. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.
16. 2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1787, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas, ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1763, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2244, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-579, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12, 62 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-712, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7078 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1891, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10508
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2086, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19363
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1710, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08042
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2461, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17732
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2345, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13912
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 37 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 42-1 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2172, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09944
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2516, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18824
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3407, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24568
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-363, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13171
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38-1 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-348, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12504
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas