Suvestinė redakcija nuo 2014-07-01 iki 2014-09-02

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 3-88, i. k. 112301MISAK0D1-1120

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VANDENS NAUDOJIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO APSKAITOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2012 m. gruodžio 28 d. Nr. D1-1120

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, 19 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vandens 16 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1262 „Dėl įgaliojimų parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus suteikimo Aplinkos ministerijai“ 2 punktu, Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 388 „Dėl Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“, priedo 15.6 punktu ir įgyvendindamas 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1)) nuostatas:

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-235, 2014-03-04, paskelbta TAR 2014-03-05, i. k. 2014-02663

1. Tvirtinu Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašą (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. pirmą kartą vandens naudojimo apskaitos ir (ar) nuotekų tvarkymo apskaitos metinės 2013 metų laikotarpio ataskaitos šio įsakymo 1 punktu patvirtinto tvarkos aprašo nustatyta tvarka turi būti pateiktos 2014 metais;

2.2. šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120

VANDENS NAUDOJIMO ir nuotekų tvarkymo APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato ūkio subjektams vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos reikalavimus ir šių apskaitų metinių ataskaitų teikimo tvarką.

2. Šis Tvarkos aprašas netaikomas per hidrotechnikos įrenginius praleidžiamo vandens apskaitai tvarkyti, išskyrus, kai vanduo naudojamas hidroakumuliacinių elektrinių veikloje. Per hidrotechnikos įrenginius praleidžiamo vandens apskaitos reikalavimus nustato Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės LAND 2-95, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3915).

3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

3.1. geriamojo vandens viešasis tiekimas – atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (Žin., 2001, Nr. 64-2327) apibrėžtą sąvoką;

3.2. išleistuvas – inžinerinis įrenginys, kuriuo nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, arba nuotekų išleidimo vieta į kitam asmeniui priklausančią nuotekų surinkimo sistemą;

3.3. nuotekos – atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 82-3260) apibrėžtą sąvoką.

4. Kitos šio Tvarkos aprašo 3 punkte neapibrėžtos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (Žin., 2001, Nr. 64-2327), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 82-3260), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259), Nuotekų tvarkymo reglamente (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594), Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252 (Žin., 2001, Nr. 41-1438; 2012, Nr. 41-2007), Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2011, Nr. 118-5583), vartojamas sąvokas.

II. VANDENS NAUDOJIMO APSKAITA

5. Vandens naudojimo apskaita apima naudojamo vandens kiekio, geriamojo vandens tiekimo įrangos techninių parametrų, vandens tiekimo fiziniams asmenims, naudojantiems vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (toliau – Gyventojai) ir ūkio subjektams apskaitą.

6. Naudojamo vandens kiekio apskaitą turi vykdyti ūkio subjektai:

6.1. kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829; 2006, Nr. 120-4571; 2007, Nr. 5-230), 2 priedo 1 punktą vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (toliau – TIPK leidimas);

6.2. kurie vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;

6.3. kurie gamybai ar kitai komercinei veiklai per parą paima arba gauna 50 m³ ir daugiau vandens (vidutinis metinis paėmimas ar gavimas).

7. Naudojamo vandens kiekio apskaita vykdoma pagal vandens kiekio matavimų duomenis.

8. Vandens kiekio matavimai turi būti atliekami teisės aktų nustatytais metrologijos reikalavimus atitinkančiais vandens apskaitos prietaisais, prie kurių turi būti įrengti naudojimui reikalingi priėjimai.

9. Vandens apskaitos prietaisai privalomi:

9.1. atskiruose vandens paėmimo, tiekimo įrenginiuose (gręžiniuose, siurblinėse ir kt.);

9.2. ant vandens tiekimo (vandentiekio) įvadų;

9.3. ant įvadų į atskirus cechus, barus.

10. Geriamojo vandens tiekimo įrangos techninių parametrų apskaitą privalo vykdyti Tvarkos aprašo 6.2 punkte nurodyti ūkio subjektai.

11. Vandens tiekimo gyventojams ir ūkio subjektams apskaitą privalo vykdyti Tvarkos aprašo 6 punkte nurodyti ūkio subjektai, teikiantys vandens tiekimo paslaugą.

12. Juridinių asmenų struktūriniai padaliniai (filialai ar atstovybės), savarankiškai atitinkantys bent vieną šio Tvarkos aprašo 6, 10 ar 11 punkte numatytų kriterijų, turi vykdyti atskirą atitinkamos rūšies vandens naudojimo apskaitą.

III. nuotekų TVARKYMO apskaitA

13. Nuotekų tvarkymo apskaita apima išleidžiamų nuotekų kiekio, su nuotekomis išleidžiamų teršalų, nuotekų tvarkymo įrenginių ir jų parametrų, nuotekų surinkimo iš gyventojų ir ūkio subjektų ir nuotekų tvarkymui skirtų investicijų ir išlaidų apskaitą.

14. Išleidžiamų nuotekų kiekio, su nuotekomis išleidžiamų teršalų bei nuotekų tvarkymo įrenginių ir jų parametrų apskaitą turi vykdyti ūkio subjektai:

14.1. kurie išleidžia nuotekas į paviršinius vandenis ir (ar) natūralias nuotekų filtravimo sistemas, ir šiai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia TIPK leidimo;

14.2. kurių vykdomos vienos ar kelių veiklos rūšių, nurodytų 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo, iš dalies keičiančio Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL 2006 L 33, p. 1), I priede, metu su nuotekomis išleidžiami minėto reglamento II priede nurodyti teršalai;

14.3. kurių vykdomos ūkinės veiklos metu per parą į kitų asmenų ekploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą išleidžiama 50 m³ ir daugiau gamybinių ar komunalinių nuotekų. Išleidžiamų nuotekų kiekis apskaičiuojamas per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį padalijus iš išleidimo dienų skaičiaus;

14.4. kurių vykdomos ūkinės veiklos metu į kitų asmenų eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą išleidžiamos gamybinės nuotekos, kuriose yra Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų ir (ar) kuriose pavojingų medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A ir B1 dalyse nurodytą ribinę koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą.

15. Išleidžiamų nuotekų kiekio apskaita vykdoma:

15.1. buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų – pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (toliau – Monitoringo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2011, Nr. 148-6962), nustatyta tvarka atliktų matavimų duomenis;

15.2. paviršinių nuotekų – pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (Žin., 2008, Nr. 79-3140; 2010, Nr. 49-2411), nustatytą tvarką;

15.3. iš žuvininkystės tvenkinių į paviršinio vandens telkinius ištekančio ir (ar) išleidžiamo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis TIPK taisyklių 3 priedo 14¹ punkto nurodymais.

16. Su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitai turi būti naudojami Monitoringo nuostatų nustatyta tvarka atliktų matavimų duomenys. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priede pateikta metodika skaičiuojami šie su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos parametrai: teršalo kiekis, vidutinė koncentracija, išvalymo efektyvumas.

17. Nuotekų surinkimo iš gyventojų ir ūkio subjektų apskaitą privalo vykdyti šio Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyti ūkio subjektai, teikiantys nuotekų tvarkymo paslaugą.

18. Nuotekų tvarkymui skirtų investicijų ir išlaidų apskaitą privalo vykdyti šio Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyti ūkio subjektai, tvarkantys komunalines nuotekas.

19. Juridinių asmenų struktūriniai padaliniai (filialai ar atstovybės), savarankiškai atitinkantys bent vieną Tvarkos aprašo 14, 17 ar 18 punkte numatytų kriterijų, turi vykdyti atskirą atitinkamos rūšies nuotekų tvarkymo apskaitą.

IV. VANDENS NAUDOJIMO APSKAITOS IR NUOTEKŲ TVARKYMO APSKAITOS METINIŲ ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

20. Šio Tvarkos aprašo 6, 10, 11, 14, 17 arba 18 punktuose nurodyti ūkio subjektai, pagal šio Tvarkos aprašo 12, 19 punktus vykdantys atskiras vandens naudojimo ar nuotekų tvarkymo apskaitas,  praėjusių kalendorinių metų Vandens naudojimo apskaitos ir (ar) Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas (toliau – Ataskaitos) pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS) arba įteikia tiesiogiai, arba siunčia paštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-235, 2014-03-04, paskelbta TAR 2014-03-05, i. k. 2014-02663

21. Vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos forma ir pildymo instrukcija pateiktos šio Tvarkos aprašo 2 ir 3 prieduose.

22. Nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos forma ir pildymo instrukcija pateiktos šio Tvarkos aprašo 4 ir 5 prieduose.

23. Ūkio subjektai, pagal šio Tvarkos aprašo 12 ir 19 punktus vykdantys atskirą vandens naudojimo apskaitą ir (ar) nuotekų tvarkymo apskaitą, kiekvienai ūkinės veiklos vietai privalo pateikti atskiras Ataskaitas.

V. ATSAKOMYBĖ UŽ PAŽEIDIMĄ

24. Asmenys atsako už Ataskaitose pateiktų duomenų teisingumą. Asmenys, pažeidę Tvarkos aprašo reikalavimus ar pateikę neteisingus duomenis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo

1 priedas

TERŠALO KIEKIO, VIDUTINĖS KONCENTRACIJOS IR IŠVALYMO EFEKTYVUMO NUOTEKOSE SKAIČIAVIMO METODIKA

1. Jei išmatuota atskiro nuotekų mėginio teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamos mažiausios koncentracijos vertę, tai teršalo kiekio skaičiavimuose ji vertinama kaip nulis.

2. Metinis teršalo kiekis buitinėse, gamybinėse ar komunalinėse nuotekose prieš valymą skaičiuojamas taip:

M_NV=SUMA(i,j=1,...,n)(Cl_ixQ_j/1000x1000)

čia: M_NV – metinis teršalo kiekis nuotekose prieš valymą (t/metus);

C1_i – teršalo koncentracija i-ajame nuotekų mėginyje, paimtame prieš valymą (mg/l):

- jei mėginiai paimami automatiniu semtuvu, skaičiavime naudojama vidutinio paros mėginio koncentracija;

- jei mėginiai paimami rankiniu būdu, skaičiavime naudojama momentinė koncentracija;

Q_j – per j-ąjį laikotarpį išmatuotas nuotekų kiekis (m³);

i – mėginio numeris lygus 1, 2, 3, ..., n, kur n – ataskaitinių metų mėginių skaičius. Pirmu ataskaitinių metų mėginiu (i=1) laikomas sausio 1 dieną paimtas mėginys arba paskutinis praėjusių metų mėginys, arba pirmas naujos mėginio paėmimo vietos mėginys;

j – laikotarpio numeris lygus 1, 2, 3, ..., n. Skaičiavimuose laikotarpio numeris atitinka mėginio numerį:

- pirmojo ataskaitinių metų mėginio atveju laikotarpis imamas nuo ataskaitinių metų pradžios iki pirmo tais metais mėginio paėmimo, išskyrus tuos atvejus, kai šis mėginys paimamas sausio 1 dieną;

- paskutiniojo ataskaitiniais metais paimto mėginio atveju laikotarpis imamas nuo to mėginio paėmimo iki ataskaitinių metų pabaigos;

- visų kitų per metus paimtų mėginių atvejais imamas laikotarpis nuo paimto (i) iki kito (i+1) mėginio.

Pavyzdys. Komunalines nuotekas valančiuose nuotekų valymo įrenginiuose, kurių pajėgumas nuo 2000 iki 9 999 gyventojų ekvivalentų (toliau – GE), teršalai matuojami kartą per mėnesį, t. y. 12 kartų per metus.

Kai pirmas ataskaitinių metų mėginys (i=1) paimamas sausio 1 d., metinis teršalo kiekis nuotekose prieš valymą būtų skaičiuojamas sudedant kiekvieno iš 12 laikotarpių teršalų kiekius (kur teršalo kiekis lygus teršalo koncentracijai, padaugintai iš išleidžiamų nuotekų kiekio per laikotarpį):

M_NV=(CL₁xQ₁)/(1000x1000)+ (CL₂xQ₂)/(1000x1000)+...+ (CL₁₂xQ₁₂)/(1000x1000)

Kai pirmu ataskaitinių metų mėginiu (i=1) laikomas paskutinis praėjusių metų mėginys, metinio teršalo kiekio nuotekose prieš valymą skaičiavimui naudojamas paskutinio praėjusiais metais paimto mėginio ir dvylikos ataskaitiniais metais paimtų mėginių matavimų rezultatai:

M_NV=(CL₁xQ₁)/(1000x1000)+ (CL₂xQ₂)/(1000x1000)+...+ (CL₁₃xQ₁₃)/(1000x1000)

Ataskaitiniais metais naujai atsiradusios mėginio paėmimo vietos atveju, kai pirmas mėginys (i=1) paimamas sausio mėnesį, bet ne sausio 1 d., metinis teršalo kiekis nuotekose prieš valymą skaičiuojamas taip:

M_NV=(CL₁xQ₁)/(1000x1000)+ (CL₁xQ₂)/(1000x1000)+...+ (CL₁₂xQ₁₃)/(1000x1000)

3. Vidutinė metinė teršalo koncentracija buitinėse, gamybinėse ar komunalinėse nuotekose prieš valymą skaičiuojama taip:

Cl_M=(M_NVx1000x1000)/Q_M

čia: C1_M – vidutinė metinė teršalo koncentracija nuotekose prieš valymą (mg/l);

Q_M – metinis nuotekų kiekis (m³), kuris apskaičiuojamas taip:

Q_M=SUMA(i=1,...,n)Q_j

4. Metinis teršalo kiekis, išleidžiamas į gamtinę aplinką ar nuotekų surinkimo sistemą su buitinėmis, gamybinėmis ar komunalinėmis nuotekomis, skaičiuojamas taip:

M_V=SUMA(i,j=1,...,n)(C2_ixQ_j)/(1000x1000)

čia: M_V – metinis teršalo kiekis išleidžiamose nuotekose (t/metus);

C2_i – teršalo koncentracija i-ajame nuotekų mėginyje, paimtame išleidžiamose nuotekose (mg/l):

- jei mėginiai paimami automatiniu semtuvu, skaičiavime naudojama vidutinio paros mėginio koncentracija;

- jei mėginiai paimami ne automatiniu semtuvu, skaičiavime naudojama momentinė koncentracija.

Energetikos ar kitoms pramonės (gamybos ar kitoms komercinėms) įmonėms, aušinimui naudojančioms paviršinių vandens telkinių vandenį, C2_i apskaičiuojamas iš teršalo koncentracijos i-ajame išleidžiamų nuotekų mėginyje atimant teršalo koncentraciją paskutiniame vandens, paimto iš paviršinio vandens telkinio, mėginyje. Jei teršalo koncentracija iš paviršinio vandens telkinio paimto vandens mėginyje didesnė nei išleidžiamų nuotekų mėginyje, C2_i rašoma su minusu. Šiuo atveju gavus neigiamą metinį teršalo kiekį M_V, jis prilyginamas 0;

Q_j – per j laikotarpį išmatuotas nuotekų kiekis (m³);

i – mėginio numeris lygus 1, 2, 3, ..., n, kur n – ataskaitinių metų mėginių skaičius. Pirmu ataskaitinių metų mėginiu (i=1) laikomas sausio 1 dieną paimtas mėginys arba paskutinis praėjusių metų mėginys;

j – laikotarpio numeris lygus 1, 2, 3, ..., n. Skaičiavimuose laikotarpio numeris atitinka mėginio numerį:

- pirmojo ataskaitinių metų mėginio atveju laikotarpis imamas nuo ataskaitinių metų pradžios iki pirmo tais metais mėginio paėmimo, išskyrus tuos atvejus, kai šis mėginys paimamas sausio 1 dieną;

- paskutiniojo ataskaitinių metų mėginio atveju laikotarpis imamas nuo to mėginio paėmimo iki ataskaitinių metų pabaigos;

- visų kitų per metus paimtų mėginių atvejais imamas laikotarpis nuo paimto (i) iki kito (i+1) mėginio.

5. Vidutinė metinė teršalo koncentracija į gamtinę aplinką ar nuotekų surinkimo sistemą išleidžiamose buitinėse, gamybinėse ar komunalinėse nuotekose skaičiuojama taip:

C2_M=(M_Vx1000x1000)/Q_M

čia: C2_M – vidutinė metinė teršalo koncentracija išleidžiamose nuotekose (mg/l).

6. Jei atskirais ataskaitinių metų laikotarpiais buitinių, gamybinių ar komunalinių nuotekų išleidimui buvo nustatyti skirtingi leistinos taršos normatyvai ir (ar) buvo išleidžiamos skirtingo pobūdžio nuotekos, teršalo kiekis ir vidutinė koncentracija skaičiuojami taip pat, kaip metinis teršalo kiekis ir koncentracija, skaičiavimus atliekant kiekvienam skirtingos leistinos taršos normatyvo ir (ar) nuotekų pobūdžio laikotarpiui atskirai pagal atitinkamo laikotarpio mėginių rezultatus.

7. Teršalo buitinėse, gamybinėse ar komunalinėse nuotekose išvalymo efektyvumas (procentais) apskaičiuojamas taip:

AE=(M_NV–M_V)/M_NVx100

čia: AE – išvalymo efektyvumas (procentais);

M_NV – metinis teršalo kiekis nuotekose prieš valymą (t/metus);

M_V – metinis teršalo kiekis nuotekose po valymo (t/metus).

8. Metinis teršalų kiekis, išleistas su paviršinėmis nuotekomis, apskaičiuojamas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nurodymus.

9. Metinis teršalų kiekis, iš žuvininkystės tvenkinių patenkantis į paviršinio vandens telkinius, apskaičiuojamas vadovaujantis TIPK taisyklių 3 priedo 14¹ punktu.

_________________

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo

apskaitos tvarkos aprašo

2 priedas

(Vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos forma)

VANDENS NAUDOJIMO APSKAITOS METINĖ

201 __ m. ataskaita

_______________________

(pildymo data)

I. BENDRIEJI DUOMENYS

1. Informacija apie ūkio subjektą:

1.1. teisinis statusas:

juridinis asmuo

juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė)

fizinis asmuo, savarankiškai vykdantis ūkinę veiklą

(tinkamą langelį pažymėti X)

1.2. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio pavadinimas ar fizinio asmens vardas, pavardė

1.3. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas

1.4. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio buveinės ar fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas

savivaldybė

gyvenamoji vietovė (miestas, kaimo gyvenamoji vietovė)

gatvės pavadinimas

pastato ar pastatų komplekso Nr.

korpusas

buto ar negyvenamosios patalpos Nr.

1.5. ryšio informacija

telefono Nr.

fakso Nr.

el. pašto adresas

2. Ūkinės veiklos vieta
2.1. ūkinės veiklos objekto pavadinimas	2.2. ūkinės veiklos objekto kodas

2.3. adresas

savivaldybė

gyvenamoji vietovė (miestas, kaimo gyvenamoji vietovė)

gatvės pavadinimas

pastato ar pastatų komplekso Nr.

korpusas

buto ar negyvenamosios patalpos Nr.

3. Ataskaitą parengęs asmuo

vardas, pavardė

telefono Nr.

fakso Nr.

el. pašto adresas

4. Ataskaitos lapų skaičius

5. Veiklos pobūdis vandens naudojimo srityje:

vandens paėmimas iš požeminių vandens telkinių

vandens paėmimas iš paviršinių vandens telkinių

vandens gavimas iš kito ūkio subjekto

vandens tiekimas ūkio subjektams

geriamojo vandens tiekimas gyventojams

(tinkamą langelį pažymėti X)

II. VANDENS NAUDOJIMO APSKAITA

6. Vandens šaltinių aprašas

6.1. Savo įrenginiais paimamo požeminio vandens šaltiniai

Įrašo Nr.	1. Vandens šaltinio kodas			2. Vandens rūšis	požeminis gėlas vanduo		požeminis mineralinis vanduo
	3. Vandenvietė
	3.1. Eil. Nr.	3.2. kodas	3.3. pavadinimas			3.4. adresas

6.2. Savo įrenginiais paimamo paviršinio vandens šaltiniai

Įrašo Nr.	1. Vandens šaltinio kodas				2. Vandens rūšis	paviršinis gėlas vanduo		paviršinis negėlas vanduo	kritulių (lietaus) vanduo
	3. Vandens šaltinio pavadinimas	upė (upelis)	karjeras	drenažo vandens sukauptuvai		4. Vandenvietė	4.1. koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje		X= Y=
		kanalas	kūdra	kritulių vandens sukauptuvai			4.2. atstumas iki žiočių, km
		ežeras	Kuršių marios	kitas vandens šaltinis		5. Vandens telkinys	5.1. kodas
		tvenkinys	Baltijos jūra	(nurodyti)			5.2. pavadinimas

6.3. Iš kitų ūkio subjektų gaunamo vandens šaltiniai

ĮrašoNr.	1. Vandens šaltinio kodas		3. Vandens rūšis	požeminis gėlas vanduo	panaudotas vanduo
	2. Vandens tiekėjas	2.1. juridinio/fizinio asmens kodas		požeminis mineralinis vanduo	kritulių (lietaus) vanduo
		2.2. pavadinimas/vardas, pavardė		paviršinis gėlas vanduo	kitos rūšies vanduo
				paviršinis negėlas vanduo	(nurodyti)

7. Duomenys apie vandens naudojimą

7.1. Vandens sunaudojimas ir taupymas (tūkst. m³)

Eilės Nr.

1. Vandens šaltinio kodas

2. Paimta (gauta) vandens iš viso

3. Sunaudota vandens ūkio subjekto reikmėms

4. Patiekta vandens

5. Vandens nuostoliai

6. Sutaupytas vanduo

3.1. iš viso

3.2. iš jo buities reikmėms

3.3. iš jo aušinimui

3.4. iš jo ūkinėje veikloje ar buityje, kuris nepateko į nuotekas

4.1. iš viso

4.2. iš jo panaudoto

4.3. iš jo gyventojams

5.1. iš viso

5.2. iš jų tiekiant panaudotą vandenį

5.3. iš jų išgaravimo

6.1. iš viso

6.2. iš jo aušinimo sistemose

7.2. Vandens tiekimas ūkio subjektams

Įrašo Nr.	1. Vandens šaltinio kodas
	2. Ūkio subjektas, kuriam tiekiamas vanduo			3. Patiekto vandens kiekis, tūkst. m^3
	2.1. eilės Nr.	2.2. juridinio/fizinio asmens kodas	2.3. pavadinimas/vardas, pavardė

8. Geriamojo vandens tiekimas gyventojams

8.1. Geriamojo vandens tiekimo įrangos techniniai parametrai

Eilės Nr.	1. Vandens šaltinio kodas	2. Geriamojo vandens paėmimo įrenginiai (gręžiniai)		3. Geriamojo vandens gerinimo įrenginiai		4. Geriamojo vandens tiekimo tinklų ilgis, km	5. Geriamojo vandens siurblinių skaičius, vnt.	6. Geriamojo vandens kolonėlių skaičius, vnt.
		2.1. skaičius, vnt.	2.2. bendras projektinis pajėgumas, m^3/d	3.1. skaičius, vnt.	3.2. bendras projektinis pajėgumas, m^3/d

8.2. Gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu

Įrašo Nr.	1.Vandens šaltinio kodas			2. Patiekta geriamojo vandens gyventojams, tūkst. m^3
	3. Gyvenamosios vietovės (miesto, kaimo gyvenamosios vietovės), kurioje teikiama geriamojo vandens tiekimo paslauga			4. Gyvenamojoje vietovėje vandens tiekimo tinklais geriamuoju vandeniu aprūpinamų
	3.1. Eilės Nr.	3.2. pavadinimas, seniūnija	3.3. savivaldybė	4.1. namų ūkių skaičius, vnt.	4.2. gyventojų skaičius, vnt.

_______________ (Ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens pareigos)

__________ (parašas)

_____________ (vardas, pavardė)

_____ (data)

Ataskaitą priėmė:

_______________ (Ataskaitą priėmusio asmens pareigos)

__________ (parašas)

_____________ (vardas, pavardė)

_____ (data)

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-235, 2014-03-04, paskelbta TAR 2014-03-05, i. k. 2014-02663

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo

3 priedas

Vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos pildymo inStrukcija

1. Vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos (toliau – Ataskaita) dalyje „I. BENDRIEJI DUOMENYS“ pateikiama bendra informacija apie Ataskaitą teikiantį ūkio subjektą bei jo vykdomos ūkinės veiklos vietą atitinkamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje.

2. 1 punkte („1. Informacija apie ūkio subjektą:“) pateikiama bendra informacija apie Ataskaitą teikiantį ūkio subjektą:

2.1. 1.1 punkte („1.1. teisinis statusas“) pažymimas langelis, atitinkantis Ataskaitą teikiančio asmens teisinį statusą;

2.2. 1.2 punkte („1.2. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė“), kai Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo struktūrinis padalinys (filialas ar atstovybė), nurodomas juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) pavadinimas pagal Juridinių asmenų registrą (toliau – JAR), kai Ataskaitą teikia fizinis asmuo, nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė;

2.3. 1.3 punkte („1.3. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas“), kai Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo struktūrinis padalinys (filialas ar atstovybė), nurodomas juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) kodas JAR, kai Ataskaitą teikia fizinis asmuo, nurodomas asmens kodas;

2.4. 1.4 punkte („1.4. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio buveinės arba fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“), kai Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo struktūrinis padalinys (filialas ar atstovybė), nurodomas juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) buveinės adresas, kai Ataskaitą teikia fizinis asmuo, nurodomas fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Atitinkamose punkto skiltyse nurodomi savivaldybės, gyvenamosios vietovės (miesto, kaimo gyvenamosios vietovės), gatvės pavadinimas, pastato ar pastatų komplekso, korpuso (jei toks yra) ir buto ar negyvenamosios patalpos (jei toks yra) numeriai;

2.5. 1.5 punkte („1.5. ryšio informacija“) atitinkamose skiltyse nurodomi ūkio subjekto telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

3. 2 punkte („2. Ūkinės veiklos vieta“) pateikiama bendra informacija apie ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos vietą (objektą):

3.1. 2.1 punkte („2.1. ūkinės veiklos objekto pavadinimas“) nurodomas objekto, kuriame vykdoma ūkinė veikla, pavadinimas, pvz., Vilniaus m. geriamojo vandens tiekimo sistema, VĮ „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnyba, UAB „Lukoil Baltija“ Anykščių degalinė ir pan.;

3.2. 2.2 punkte („2.2. ūkinės veiklos objekto kodas“) nurodomas objekto, kuriame vykdoma ūkinė veikla, kodas iš Vandens šaltinių sąvado, kuris skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują objektą, jo kodas nerašomas;

3.3. 2.3 punkte („2.3. adresas“) nurodomas objekto, kuriame vykdoma ūkinė veikla, adresas, t. y. savivaldybės, gyvenamosios vietovės (miesto, kaimo gyvenamosios vietovės), gatvės kodas ir pavadinimas, pastato ar pastatų komplekso, korpuso (jei toks yra) ir buto ar negyvenamosios patalpos (jei toks yra) numeriai. Jei ūkinės veiklos objektas yra geriamojo ar paviršinio vandens tiekimo sistema, nurodomos tik vandens tiekimo sistemos aptarnaujamos teritorijos – savivaldybė ir gyvenamoji vietovė (miestas, kaimo gyvenamoji vietovė).

4. 3 punkto („3. Ataskaitą parengęs asmuo“) atitinkamose skiltyse pateikiama Ataskaitą parengusio asmens, į kurį galima kreiptis dėl ataskaitoje nurodytų duomenų, vardas, pavardė ir ryšio informacija: telefono numeris, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.

5. 4 punktas („4. Ataskaitos lapų skaičius“) pildomas, jei Ataskaita teikiama popierine forma. Visi Ataskaitos puslapiai turi būti sunumeruoti, o skiltyje įrašytas bendras lapų skaičius.

6. 5 punkte („5. Veiklos pobūdis vandens naudojimo srityje“) pažymint tinkamus langelius nurodomas ūkinės veiklos pobūdis vandens naudojimo srityje.

7. Ataskaitos dalyje „II. VANDENS NAUDOJIMO APSKAITA“ pateikiama informacija apie ūkio subjekto vandens naudojimą ūkinės veiklos objekte.

8. Ataskaitos 6 punkte („6. Vandens šaltinių aprašas“) pateikiama per ataskaitinius metus nekintanti arba retai kintanti informacija. Šis punktas pildomas teikiant Ataskaitą pirmą kartą. Teikiant Ataskaitą pakartotinai šis punktas pildomas, jei per ataskaitinius metus:

8.1. pasikeitė anksčiau pateikti duomenys;

8.2. nustatyta, kad anksčiau pateikti duomenys yra netikslūs ar nepilni;

8.3. atsirado naujų objektų, kurie nebuvo aprašyti.

9. Ataskaitos 7 („7. Duomenys apie vandens naudojimą“) ir 8 („8. Geriamojo vandens tiekimas gyventojams“) punktuose pateikiama per ataskaitinius metus nuolat kintanti informacija. Šie punktai pildomi kiekvieną kartą (kasmet) teikiant Ataskaitą.

10. Vadovaujantis šia instrukcija Ataskaitoje pildomi tik tie punktai, kuriuose reikalaujama nurodyti duomenis, susijusius su ūkio subjekto vykdoma veikla vandens naudojimo srityje. Pagal ūkio subjekto vykdomą veiklą privalomi pildyti Ataskaitos punktai nurodyti šios instrukcijos 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagal asmens vykdomą veiklą privalomi pildyti Ataskaitos punktai

Veiklos apibūdinimas	Privalomi pildyti Ataskaitos punktai
Vandens paėmimas iš požeminių vandens telkinių	6.1, 7.1
Vandens paėmimas iš paviršinių vandens telkinių	6.2, 7.1
Vandens gavimas iš kito ūkio subjekto	6.3, 7.1
Vandens tiekimas ūkio subjektams	7.2
Geriamojo vandens tiekimas gyventojams	8.1, 8.2

11. Ataskaitos 6 punkte („6. Vandens šaltinių aprašas“) aprašomi visi ūkinės veiklos objekto vandens šaltiniai:

11.1. 6.1 punkte („6.1. Savo įrenginiais paimamo požeminio vandens šaltiniai“) nurodomi duomenys apie požeminio vandens šaltinius, iš kurių savo įrenginiais išgaunamas vanduo. Požeminio vandens šaltinį sudaro visos tos pačios rūšies požeminio vandens vandenvietės, kurios aprūpina vandeniu vieną vandens tiekimo sistemą. Kiekvienam vandens šaltiniui pildomas atskiras įrašas. 6.1 punkte nurodoma:

11.1.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas iš Vandens šaltinių sąvado, kuris skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują vandens šaltinį, rašomas vandens šaltinio pavadinimas;

11.1.2. skiltyje „2. Vandens rūšis“ – pažymint vieną iš langelių nurodoma iš vandens šaltinio išgaunamo požeminio vandens rūšis;

11.1.3. skiltyse „3.1. eilės Nr.“, „3.2. kodas“, „3.3. pavadinimas“, „3.4. adresas“ – atitinkamai visų vandenviečių, sudarančių vandens šaltinį, eilės numeriai, kodai, pavadinimai ir adresai iš Žemės gelmių registro;

11.2. 6.2 punkte („6.2. Savo įrenginiais paimamo paviršinio vandens šaltiniai“) nurodomi duomenys apie paviršinio vandens šaltinius, iš kurių savo įrenginiais paimamas vanduo. Paviršinio vandens šaltinį sudaro viena paviršinio vandens vandenvietė. Kiekvienam vandens šaltiniui pildomas atskiras įrašas. 6.2 punkte nurodoma:

11.2.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas iš Vandens šaltinių sąvado, kuris skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują vandens šaltinį, rašomas vandens šaltinio pavadinimas;

11.2.2. skiltyje „2. Vandens rūšis“ – pažymint vieną iš langelių nurodoma iš vandens šaltinio paimamo paviršinio vandens rūšis;

11.2.3. skiltyje „3. Vandens šaltinio tipas“ – pažymint vieną iš langelių nurodomas vandens šaltinio tipas. Jei pažymimas langelis „kitas vandens šaltinis“, žemiau būtina nurodyti vandens šaltinio tipo pavadinimą;

11.2.4. skiltyje „4.1. koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje“ – vandenvietės vietos, kurioje įrengti vandens paėmimo įrenginiai, koordinatės „X“ ir „Y“ valstybinėje koordinačių sistemoje;

11.2.4.1. skiltyje „4.2. atstumas iki žiočių“ – atstumas kilometrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu nuo upės (upelio) žiočių iki vandens paėmimo įrenginių. Jei vanduo paimamas iš ežero, nurodomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo vandens paėmimo įrenginių iki upės (upelio) ištakų;

11.2.5. skiltyse „5.1. kodas“ ir „5.2. pavadinimas“ – atitinkamai upės (upelio), ežero ar kito vandens telkinio, kuriame yra vandenvietė, kodas ir pavadinimas iš Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 (Žin., 2001, Nr. 107-3888) (toliau – Upių ir tvenkinių klasifikatorius), arba Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 (Žin., 2003, Nr. 34-1442) (toliau – Ežerų klasifikatorius). Jei vandens telkinys, kuriame yra vandenvietė, nėra įvardintas šiuose klasifikatoriuose arba vandens šaltinio tipas – „kritulių ar drenažo sukauptuvai“, nurodomas upės (upelio), kurio baseine yra vandenvietė, kodas ir pavadinimas. Jei vandens šaltinio tipas – „Baltijos jūra“ ar „Kuršių marios“, skiltis nepildoma;

11.3. 6.3 punkte („6.3. Iš kitų ūkio subjektų gaunamo vandens šaltiniai“) nurodomi duomenys apie vandens tiekėjus, iš kurių gaunamas vanduo. Kiekvienam vandens tiekėjui ir (ar) vandens rūšiai pildomas atskiras įrašas. 6.3 punkte nurodoma:

11.3.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas iš Vandens šaltinių sąvado, kuris skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują vandens šaltinį, rašomas vandens šaltinio pavadinimas;

11.3.2. skiltyje „2.1. juridinio/fizinio asmens kodas“ ir „2.2. juridinio/fizinio asmens pavadinimas“ – atitinkamai vandens tiekėjo, t. y. ūkio subjekto, iš kurio gaunamas vanduo, informacija: juridinio asmens ar jo filialo, atstovybės JAR kodas ir pavadinimas arba fizinio asmens kodas, vardas ir pavardė;

11.3.3. skiltyje „3. Vandens rūšis“ pažymint vieną iš langelių, nurodoma gaunamo vandens rūšis. Jei pažymimas langelis „kitos rūšies vanduo“, žemiau būtina nurodyti vandens rūšies pavadinimą.

12. Ataskaitos 7 punkte („7. Duomenys apie vandens naudojimą“) pateikiami vandens naudojimo duomenys Ataskaitos 6 punkte („6. Vandens šaltinių aprašas“) aprašytiems vandens šaltiniams:

12.1. 7.1 punkte („7.1. Vandens naudojimas ir taupymas (tūkst. m³)“) kiekvienam vandens šaltiniui nurodomi duomenys apie vandens išteklių naudojimą ir taupymą per ataskaitinius metus. Duomenys apie atskirą vandens šaltinį pateikiami atskiroje eilutėje, nurodant eilės numerį. Vandens kiekis pateikiamas tūkstančiais kubinių metrų. 7.1 punkte nurodoma:

12.1.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas ar pavadinimas, nurodytas 6.1 („6.1. Savo įrenginiais paimamo požeminio vandens šaltiniai“), 6.2 („6.2. Savo įrenginiais paimamo paviršinio vandens šaltiniai“) arba 6.3 („6.3. Iš kitų ūkio subjektų gaunamo vandens šaltiniai“) punkte;

12.1.2. skiltyje „2. Paimta (gauta) vandens iš viso“ – visas iš vandens šaltinio paimtas (gautas) vandens kiekis;

12.1.3. skiltyje „3.1. iš viso“ – visas iš vandens šaltinio ūkio subjekto reikmėms sunaudoto vandens kiekis. Prie viso savo reikmėms sunaudoto vandens taip pat priskiriamas vanduo, sunaudotas šilumos tiekimui;

12.1.4. skiltyje „3.2. iš jo buities reikmėms“ – iš vandens šaltinio ūkio subjekto buities reikmėms sunaudoto vandens kiekis;

12.1.5. skiltyje „3.3. iš jo aušinimui“ – iš vandens šaltinio aušinimui sunaudoto vandens kiekis;

12.1.6. skiltyje „3.4. ūkinėje veikloje arba buityje, kuris nepateko į nuotekas“ – iš vandens šaltinio ūkinėje veikloje (pvz., produkto gamybai) arba buityje sunaudoto vandens kiekis, kuris nepateko į nuotekas;

12.1.7. skiltyje „4.1. iš viso“ – visas iš vandens šaltinio gyventojams ir (ar) kitiems ūkio subjektams patiekto vandens (įskaitant karštą vandenį) kiekis;

12.1.8. skiltyje „4.2. iš jo panaudoto“ – iš vandens šaltinio savo reikmėms panaudoto (pvz., aušinimui) valyto ar nevalyto vandens kiekis, patiektas kitiems ūkio subjektams pakartotiniam naudojimui;

12.1.9. skiltyje „4.3. iš jo gyventojams“ – iš vandens šaltinio gyventojams patiekto vandens (įskaitant karštą vandenį) kiekis tūkstančiais kubinių metrų;

12.1.10. skiltyje „5.1. iš viso“ – visas iš vandens šaltinio prarasto vandens kiekis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.) neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nenaudoto vandens kiekio. Prie vandens nuostolių negali būti priskiriamas neapmokėtas ar abonentų nuslėptas suvartotas vandens kiekis. Šioje skiltyje pateiktas vandens kiekis turi būti lygus 2 skilties ir 3.1 bei 4.1. skilčių sumos skirtumui;

12.1.11. skiltyje „5.2. iš jų tiekiant panaudotą vandenį“ – iš vandens šaltinio prarasto vandens kiekis, tiekiant panaudotą vandenį kitiems ūkio subjektams;

12.1.12. skiltyje „5.3. iš jų išgaravimo“ – iš vandens šaltinio dėl išgaravimo prarastas vandens kiekis;

12.1.13. skiltyje „6.1. iš viso“ – visas ūkio subjekto iš vandens šaltinio apytakinėse vandens tiekimo sistemose ir pakartotinai naudojamo vandens sistemose sutaupyto vandens kiekis. Apytakinės vandens tiekimo sistemos – sistemos, kuriose dėl cirkuliuojančio vandens mažiau suvartojama naujo vandens. Prie tokių sistemų nepriskiriamos šiluminių tinklų sistemos. Apytakinėse vandens tiekimo sistemose vandens kiekis nustatomas pačiose sistemose, neįskaitant naujo vandens sistemai papildyti. Pakartotinai naudojamo vandens sistemos – sistemos, kai viename technologiniame procese panaudotas vanduo naudojamas kitame technologiniame procese;

12.1.14. skiltyje „6.2. iš jo aušinimo sistemose“ – ūkio subjekto aušinimo sistemose sutaupyto vandens kiekis;

12.2. 7.2 punkte („7.2. Vandens tiekimas ūkio subjektams“) nurodomi duomenys apie vandens tiekimą ūkio subjektams, kai naudojimo tikslams (ne valymui ar išleidimui į aplinką) vienam ūkio subjektui perduodama 50 m³ arba daugiau vandens per parą. Punktas pildomas įrašais kiekvienam vandens šaltiniui, nurodant ūkio subjektus, kuriems tiekiamas vanduo iš šio šaltinio. 7.2 punkte nurodoma:

12.2.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas ar pavadinimas, nurodytas 6.1 („6.1. Savo įrenginiais paimamo požeminio vandens šaltiniai“), 6.2 („6.2. Savo įrenginiais paimamo paviršinio vandens šaltiniai“) arba 6.3 („6.3. Iš kitų ūkio subjektų gaunamo vandens šaltiniai“) punkte;

12.2.2. skiltyje „2.1. Eilės Nr.“ – ūkio subjekto, kuriam tiekiamas vanduo iš 1 skiltyje nurodyto vandens šaltinio, eilės numeris;

12.2.3. skiltyje „2.2. juridinio/fizinio asmens kodas“ – juridinio asmens ar jo filialo arba atstovybės JAR kodas, jei vanduo tiekiamas juridiniam asmeniui ar jo filialui (atstovybei), asmens kodas, jei vanduo tiekiamas fiziniam asmeniui;

12.2.4. skiltyje „2.3. pavadinimas/vardas, pavardė“ – juridinio asmens ar jo filialo arba atstovybės pavadinimas, jei vanduo tiekiamas juridiniam asmeniui ar jo filialui (atstovybei), vardas ir pavardė, jei vanduo tiekiamas fiziniam asmeniui;

12.2.5. skiltyje „3. Patiekto vandens kiekis, tūkst. m³“ – iš 1 skiltyje nurodyto vandens šaltinio ūkio subjektui patiekto vandens kiekis tūkstančiais kubinių metrų.

13. 8 punkte („8. Geriamojo vandens tiekimas gyventojams“) pateikiami geriamojo vandens tiekimo gyventojams duomenys 6 punkte („6. Vandens šaltinių aprašas“) aprašytiems vandens šaltiniams:

13.1. 8.1 punkte („8.1. Geriamojo vandens tiekimo įrangos techniniai parametrai“) nurodomi kiekvieno vandens šaltinio, iš kurio tiekiamas geriamasis vanduo gyventojams, vandens paėmimo ir tiekimo įrenginių techniniai parametrai. Duomenys apie atskirą vandens šaltinį pateikiami atskiroje eilutėje, nurodant eilės numerį. 8.1 punkte nurodoma:

13.1.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas ar pavadinimas, nurodytas 6.1 („6.1. Savo įrenginiais paimamo požeminio vandens šaltiniai“) arba 6.3 („6.3. Iš kitų ūkio subjektų gaunamo vandens šaltiniai“) punkte;

13.1.2. skiltyje „2. Geriamojo vandens paėmimo įrenginiai (gręžiniai)“ – atitinkamai vandens šaltinio geriamojo vandens paėmimo įrenginių (gręžinių) skaičius vienetais ir bendras geriamojo vandens paėmimo įrenginių (gręžinių) projektinis pajėgumas kubiniais metrais per parą;

13.1.3. skiltyje „3. Geriamojo vandens gerinimo įrenginiai“ – vandens šaltinio geriamojo vandens gerinimo įrenginių skaičius vienetais ir bendras geriamojo vandens gerinimo įrenginių projektinis pajėgumas kubiniais metrais per parą;

13.1.4. skiltyje „4. Geriamojo vandens tiekimo tinklų ilgis, km“ – geriamojo vandens tiekimo tinklų ilgis kilometrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu;

13.1.5. skiltyje „5. Geriamojo vandens siurblinių skaičius, vnt.“ – geriamojo vandens siurblinių skaičius vienetais;

13.1.6. skiltyje „6. Geriamojo vandens kolonėlių skaičius, vnt.“ – geriamojo vandens kolonėlių skaičius vienetais;

13.2. 8.2 punkte („8.2. Gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu“) nurodomi duomenys apie geriamojo vandens tiekimą gyventojams vandens šaltinio aptarnaujamoje teritorijoje. Kiekvienam vandens šaltiniui pildomas atskiras įrašas. 8.2 punkte nurodoma:

13.2.1. skiltyje „1. Vandens šaltinio kodas“ – vandens šaltinio kodas ar pavadinimas, nurodytas 6.1 („6.1. Savo įrenginiais paimamo požeminio vandens šaltiniai“) arba 6.3 („6.3. Iš kitų ūkio subjektų gaunamo vandens šaltiniai“) punkte;

13.2.2. skiltyje „2. Patiekta geriamojo vandens gyventojams, tūkst. m³“ – visas iš vandens šaltinio gyventojams patiekto geriamojo vandens kiekis tūkstančiais kubinių metrų;

13.2.2.1. skiltyje „3.1. Eilės Nr.“ – vandens šaltinio aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių (miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių) eilės numeriai;

13.2.2.2. skiltyse „3.2. pavadinimas, seniūnija“ ir „3.3. savivaldybė“ – vandens šaltinio aptarnaujamos teritorijos vietovių (miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių) pavadinimai, seniūnijų ir savivaldybių, kurioms priklauso tos gyvenamosios vietovės, pavadinimai;

13.2.2.3. skiltyje „4.1. namų ūkių skaičius, vnt.“ – gyvenamojoje vietovėje vandens tiekimo tinklais geriamuoju vandeniu aprūpinamų namų ūkių skaičius;

13.2.2.4. skiltyje „4.2. gyventojų skaičius, vnt.“ – gyvenamojoje vietovėje vandens tiekimo tinklais geriamuoju vandeniu aprūpinamų gyventojų skaičius. Rekomenduojami šie gyventojų prisijungimo prie vandens tiekimo sistemos nustatymo būdai:

- pagal deklaravusiųjų gyvenamąją vietą gyvenamojoje vietovėje gyventojų skaičių,

- prisijungusių namų ūkių skaičių padauginus iš vidutinio šeimos dydžio, kuris nurodytas Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 (Žin., 2008, Nr. 69-2624), 2.2.11 punkte,

- pagal gyventojų surašymo duomenis.

_________________

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo

4 priedas

(Nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos forma)

NUOTEKŲ TVARKYMO apskaitos METINĖ

201 __ m. ataskaita

_______________________

(pildymo data)

I. BENDRIEJI DUOMENYS

1. Informacija apie ūkio subjektą ar ūkio subjekto padalinį:

1.1. teisinis statusas:

juridinis asmuo

juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė)

fizinis asmuo, savarankiškai vykdantis ūkinę veiklą

(tinkamą langelį pažymėti X)

1.2. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio pavadinimas ar fizinio asmens vardas, pavardė

1.3. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas

1.4. juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio buveinės ar fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas

savivaldybė

gyvenamoji vietovė (miestas, kaimo gyvenamoji vietovė)

gatvės pavadinimas

pastato ar pastatų komplekso Nr.

korpusas

buto ar negyvenamosios patalpos Nr.

1.5. ryšio informacija

telefono Nr.

fakso Nr.

el. pašto adresas

2. Ūkinės veiklos vieta
2.1. ūkinės veiklos objekto pavadinimas	2.2. ūkinės veiklos objekto kodas

2.3. adresas

savivaldybė

gyvenamoji vietovė (miestas, kaimo gyvenamoji vietovė)

gatvės pavadinimas

pastato ar pastatų komplekso Nr.

korpusas

buto ar negyvenamosios patalpos Nr.

3. Ataskaitą parengęs asmuo

vardas, pavardė

telefono Nr.

fakso Nr.

el. pašto adresas

4. Ataskaitos lapų skaičius

5. Veiklos pobūdis nuotekų tvarkymo srityje:

Komunalinių nuotekų surinkimas

Nuotekų valymo įrenginių eksploatavimas, išskyrus komunalinių nuotekų valymo įrenginius

Komunalinių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimas

Nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką

Nuotekų išleidimas į kitiems asmenims priklausančią nuotekų surinkimo sistemą

Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas gyventojams

Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas ūkio subjektams

(tinkamą langelį pažymėti X)

II. NUOTEKŲ TVARKYMO APSKAITA

6. Nuotekų surinkimo sistemų, nuotekų valymo įrenginių ir išleistuvų aprašas

6.1. Aglomeracijos komunalinių nuotekų surinkimo sistema

1. Aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos tipas	atskiroji sistema	mišrioji sistema	abiejų tipų sistema		2. Nuotekų surinkimo sistemos ilgis, km
3. Nuotekų prasiskverbimų ir išsiliejimų į aplinką valdymas	3.1.Ar parengtas nuotekų surinkimo sistemos priežiūros planas, ar kitas (-i) dokumentas (-ai) susijęs (-ę) su nuotekų surinkimo sistemos priežiūros, būklės gerinimo ar kitais darbais, siekiant išvengti nuotekų prasiskverbimo ir išsiliejimo į aplinką					TAIP
						NE
	3.2 Ar registruojami nuotekų prasiskverbimo ir (ar) išsiliejimo į aplinką atvejai, įvykę dėl nuotekų surinkimo sistemos nesandarumo arba avarijų					TAIP
						NE
	3.3. Priemonės, naudojamos, statant ir prižiūrint nuotekų surinkimo sistemą, siekiant išvengti nuotekų prasiskverbimo ir išsiliejimo į aplinką			slėgio testas
				reguliarus videostebėjimas, naudojant TV diagnostikos įrangą
				kitos priemonės (nurodyti)

6.2. Nuotekų valymo įrenginiai

Įrašo Nr.

1. Nuotekų valymo įrenginys (NVĮ)

1.1. kodas

1.2. pavadinimas

1.3. koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje

X= Y=

1.4. adresas

1.5. paskirtis

miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių NVĮ

pramonės (gamybos ar kitų komercinių) įmonių NVĮ, kuriuose valomos ir miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių nuotekos

pramonės (gamybos ar kitų komercinių) įmonių NVĮ, išskyrus tuos, kuriuose valomos ir miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių nuotekos

paviršinių NVĮ

individualūs, grupiniai buitinių NVĮ

pirminiai NVĮ, iš kurių nuotekos išleidžiamos į kito asmens eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą

kitos paskirties (nurodyti)

1.6. projektinis pajėgumas

1.6.1. hidraulinis

m^3/parą

1.6.2. pagal BDS7

kg/parą

1.6.3. pagal gyventojų ekvivalentą (GE)

tūkst. m^3/metus

t/metus

1.7. eksploatacija, metai

1.7.1. pradėta eksploatuoti

1.7.3. rekonstruota

1.7.2. planuojama rekonstruoti ar baigta eskploatuoti

1.7.4. baigta eksploatuoti

2. Nuotekų valymas

2.1. Naudojami valymo būdai

mechaninis

2.2. Naudojamas papildomas valymas

azoto šalinimas

ozonavimas

mikrofiltravimas/ ultrafiltravimas

cheminis

fosforo šalinimas

filtravimas per smėlį

kitas papildomas valymas (nurodyti)

biologinis

chloravimas

švitinimas ultravioletiniais spinduliais

3. Dumblo apdorojimas

3.1. Stabilizavimo būdai

netaikomas

3.2. Sausinimo būdai

netaikomas

stabilizavimas aerotanke (aerobinis stabilizavimas)

dumblo džiovinimo aikštelės

pūdymas dujų reaktoriuje (anaerobinis stabilizavimas)

juostinių filtrų presai

kompostavimas (aerobiniame ar anaerobiniame reaktoriuje)

vakuuminiai filtrai

stabilizavimas kalkėmis

centrifugavimas (centrifuga)

stabilizavimas naudojant cheminius priedus (cheminis stabilizavimas)

kitas sausinimo būdas (nurodyti)

pasterizavimas (dezaktyvuojamas temperatūrą pakeliant aukščiau 70°C)

džiovinimas esant 100°C ir aukštesnei temperatūrai

kitas stabilizavimo būdas

(nurodyti)

6.3. Išleistuvai į gamtinę aplinką

Įrašo Nr.	1. Išleistuvo kodas		2. NVĮ kodas ir pavadinimas
	3. Išleistuvo vieta	3.1. koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje:			X= Y=			3.2. atstumas iki žiočių, km			3.3. upės krantas
	4. Išleidžiamų nuotekų rūšis	buitinės nuotekos		5. Išleidžiamų nuotekų kiekio nustatymo metodas			išmatuota prietaisais
		gamybinės nuotekos					kitas
		komunalinės nuotekos		6. Priimtuvo kategorija		upė (upelis)			tvenkinys	Baltijos jūra
		paviršinės nuotekos				kanalas			kūdra	natūrali nuotekų filtravimo sistema
		žuvininkystės tvenkinių vanduo				melioracijos griovys			pelkė	kita kategorija
		aušinimo vanduo				ežeras			Kuršių marios	(nurodyti)
		kita rūšis		7.Vandens telkinys		7.1. kodas
		(nurodyti)				7.2. pavadinimas

6.4. Išleistuvai į nuotekų surinkimo sistemą

Įrašo Nr.	1. Išleistuvo kodas		2. NVĮ kodas ir pavadinimas
	3. Nuotekas priimantis ūkio subjektas	3.1. juridinio/fizinio asmens kodas
		3.2. pavadinimas/vardas, pavardė
	4. Išleidžiamų nuotekų rūšis	gamybinės nuotekos	5. Išleidžiamų nuotekų kiekio nustatymo metodas	išmatuota prietaisais	6. Nuotekų perdavimo būdas	nuotekų surinkimo sistema
		komunalinės nuotekos		kitas		asenizaciniu transportu
		aušinimo vanduo

7. Duomenys apie nuotekų surinkimą, valymą, išleidimą

7.1. Nuotekų kiekio balansas aglomeracijos komunalinių nuotekų surinkimo sistemoje (tūkst. m³)

1. Nuotekų kiekis surinktas nuotekų surinkimo sistemoje

2. Nuotekų kiekis surinktas asenizacinėmis mašinomis

3. Nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens

4. Nuotekų kiekis prarastas dėl avarijų ir prasiskverbimų į gruntą

5. Nuotekų kiekis prarastas dėl persipildymų

6. Persipildymų skaičius, vnt.

7. Nuotekų kiekis perduotas tolesniam tvarkymui

7.2. Nuotekų valymas ir teršalų išleidimas su nuotekomis

1. Išleistuvo kodas

2. NVĮ kodas

Įrašo Nr.

3. Laikotarpis

3.1. nuo

data, MMMM.mm.dd

4. Nuotekų kiekis, tūkst. m^3

5. Nuotekų pobūdis

nereikalaujančios valymo

nepakankamai išvalytos

3.2. iki

data, MMMM.mm.dd

išvalytos iki nustatytų normų

nevalytos

6. Teršalai (parametrai)

6.1. Eil. Nr.

6.2. kodas

6.3. pavadinimas

6.4. matavimo vnt.

6.5. vidutinė metinė (laikotarpio) koncentracija prieš valymą

6.6. vidutinė metinė (laikotarpio) koncentracija išleidžiamose nuotekose

6.7. vidutinė metinė LK (LLK)

6.8. didžiausia momentinė arba vid. paros mėginio koncentracija išleidžiamose nuotekose

6.9. momentinė arba vidutinio paros mėginio LK (LLK)

6.10. faktinis kiekis išleidžiamose nuotekose, t

6.11. metinė LT (LLT), t

6.12. paros LT (LLT), t

6.13. išvalymo efektyvumas, %

8. Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas

8.1. Gyventojų aptarnavimas

1. Iš gyventojų nuotekų surinkimo sistema surinktas nuotekų kiekis, tūkst. m^3
2. Gyvenamosios vietovės (miestai, kaimo gyvenamosios vietovės), kuriose teikiama nuotekų tvarkymo paslauga			3. Gyvenamojoje vietovėje nuotekų surinkimo sistema aptarnaujamų
2.1. Eilės Nr.	2.2. pavadinimas, seniūnija	2.3. savivaldybė	3.1. namų ūkių skaičius, vnt.	3.2. gyventojų skaičius, vnt.

8.2. Ūkio subjektų aptarnavimas

1. Ūkio subjektas, kuriam teikiama nuotekų tvarkymo paslauga			2. Surinktas nuotekų kiekis, tūkst. m^3
1.1. Eilės Nr.	1.2. juridinio/fizinio asmens kodas	1.3. pavadinimas/vardas, pavardė

9. Investicijos ir išlaidos komunalinių nuotekų tvarkymui

9.1. Investicijos komunalinių nuotekų tvarkymui

Įrašo Nr.	1. Investicinės priemonės pavadinimas	komunalinių nuotekų surinkimo sistemos plėtra	3. Investicinės priemonės įgyvendinimo laikotarpis	3.1. pradžia
		komunalinių NVĮ statyba/įdiegimas, rekonstravimas		3.2. pabaiga
		dumblo tvarkymo įrenginių statyba/įdiegimas, rekonstravimas	4. Lėšos investicinės priemonės įgyvendinimui, litais	4.1. skirta iš viso
				4.2. panaudota per ataskaitinius metus
	2. Investicinės priemonės trumpas aprašymas

9.2. Išlaidos aglomeracijos nuotekų dumblo tvarkymui (litais/t)

1. Eilės Nr.	2. NVĮ kodas	3. Išlaidos dumblo tvarkymui
		3.1. panaudota (R)		3.2. pašalinta (D)			3.3. kaupiant dumblo aikštelėse
		3.1.1. tręšimui	3.1.2. kitiems tikslams	3.2.1. išvežant į sąvartynus	3.2.2. deginant	3.2.3. kitais būdais

_______________ (Ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens pareigos)

__________ (parašas)

_____________ (vardas, pavardė)

_____ (data)

Ataskaitą priėmė:

_______________ (Ataskaitą priėmusio asmens pareigos)

__________ (parašas)

_____________ (vardas, pavardė)

_____ (data)

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-235, 2014-03-04, paskelbta TAR 2014-03-05, i. k. 2014-02663

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo

5 priedas

NUOTEKŲ TVARKYMO apskaitos metinės ataskaitos pildymo inStrukcija

1. Nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos (toliau – Ataskaita) dalyje „I. BENDRIEJI DUOMENYS“ pateikiama bendra informacija apie Ataskaitą teikiantį ūkio subjektą bei jo vykdomos ūkinės veiklos vietą atitinkamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje.

2. 1 punkte („1. Informacija apie ūkio subjektą:“) pateikiama bendra informacija apie Ataskaitą teikiantį ūkio subjektą:

2.1. 1.1 punkte („1.1. teisinis statusas“) pažymimas langelis, atitinkantis Ataskaitą teikiančio asmens teisinį statusą;

2.2. 1.2 punkte („1.2. Juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio pavadinimas ar fizinio asmens vardas, pavardė“), kai Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo struktūrinis padalinys (filialas ar atstovybė), nurodomas juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) pavadinimas pagal Juridinių asmenų registrą (toliau – JAR), kai Ataskaitą teikia fizinis asmuo, nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė;

2.3. 1.3 punkte („1.3. Juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas), kai Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo struktūrinis padalinys (filialas ar atstovybė), nurodomas juridinio asmens arba jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) kodas JAR, kai Ataskaitą teikia fizinis asmuo, nurodomas asmens kodas;

2.4. 1.4 punkte („1.4. Juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio buveinės ar fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“), kai Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo struktūrinis padalinys (filialas ar atstovybė), nurodomas juridinio asmens arba jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) buveinės adresas, kai Ataskaitą teikia fizinis asmuo, nurodomas fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Atitinkamose šio punkto skiltyse nurodomi savivaldybės, gyvenamosios vietovės (miesto, kaimo gyvenamosios vietovės), gatvės pavadinimai, pastato ar pastatų komplekso, korpuso (jei toks yra) ir buto ar negyvenamosios patalpos (jei toks yra) numeriai;

2.5. 1.5 punkto („1.5. ryšio informacija“) atitinkamose skiltyse nurodomi ūkio subjekto telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

3. 2 punkte („2. Ūkinės veiklos vieta“) pateikiama bendra informacija apie ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos vietą (objektą). Pastaba: aglomeracija, kurią aptarnauja atitinkamas ūkio subjektas, laikytina atskira ūkinės veiklos vieta:

3.1. 2.1 punkte („2.1. ūkinės veiklos objekto pavadinimas“) nurodomas objekto, kuriame vykdoma ūkinė veikla, pavadinimas, pvz., XXX aglomeracija, XXX kelių tarnyba, XXX gamykla, XXX degalinė ir pan.;

3.2. 2.2 punkte („2.2. ūkinės veiklos kodas“) nurodomas objekto, kuriame vykdoma ūkinė veikla, kodas iš Išleistuvų sąvado, kuris skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują objektą, jo kodas nerašomas;

3.3. 2.3 punkte („2.3. adresas“) atitinkamose skiltyse nurodoma objekto, kuriame vykdoma ūkinė veikla, adresas, t. y. savivaldybės, gyvenamosios vietovės (miesto, kaimo gyvenamosios vietovės), gatvės pavadinimas, pastato ar pastatų komplekso, namo, korpuso (jei toks yra) ir buto ar negyvenamosios patalpos (jei toks yra) numeriai. Jei ūkinės veiklos vykdymo vieta – aglomeracija ar paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos aptarnaujama teritorija, nurodoma tik savivaldybė ir gyvenamoji vietovė (miestas, kaimo gyvenamoji vietovė);

4. 3 punkte („3. Ataskaitą parengęs asmuo“) atitinkamose skiltyse pateikiama Ataskaitą parengusio asmens, į kurį galima kreiptis dėl Ataskaitoje nurodytų duomenų, vardas, pavardė ir ryšio informacija: telefono numeris, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.

5. 4 punktas („4. Ataskaitos lapų skaičius“) pildomas, jei Ataskaita teikiama popierine forma. Visi Ataskaitos puslapiai turi būti sunumeruoti, o langelyje nurodytas bendras puslapių skaičius.

6. 5 punkte („5. Veiklos pobūdis nuotekų tvarkymo srityje“) pažymint tinkamus langelius nurodomas ūkinės veiklos pobūdis nuotekų tvarkymo srityje.

7. Ataskaitos dalyje „II. NUOTEKŲ TVARKYMO APSKAITA“ pateikiama informacija apie ūkio subjekto nuotekų tvarkymą ūkinės veiklos objekte.

8. 6 punkte („6. Nuotekų surinkimo sistemų, nuotekų valymo įrenginių ir išleistuvų aprašas“) pateikiama per ataskaitinius metus nekintanti arba retai kintanti informacija. Šis punktas pildomas teikiant Ataskaitą pirmą kartą. Teikiant Ataskaitą pakartotinai, šis punktas pildomas, jei per ataskaitinius metus:

8.1. pasikeitė anksčiau pateikti duomenys;

8.2. nustatyta, kad anksčiau pateikti duomenys yra netikslūs ar nepilni;

8.3. atsirado naujų objektų, kurie nebuvo aprašyti.

9. Ataskaitos 7 („7. Duomenys apie nuotekų surinkimą, valymą, išleidimą“), 8 („8. Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas“) ir 9 („9. Investicijos ir išlaidos komunalinių nuotekų tvarkymui“) punktuose pateikiama per ataskaitinius metus nuolat kintanti informacija. Šie punktai pildomi kiekvieną kartą (kasmet) teikiant Ataskaitą.

10. Vadovaujantis šia instrukcija Ataskaitoje pildomi tik tie punktai, kuriuose reikalaujama nurodyti duomenis, susijusius su ūkio subjekto vykdoma veikla nuotekų tvarkymo srityje ūkinės veiklos objekte. Pagal ūkio subjekto vykdomą veiklą privalomi pildyti Ataskaitos punktai nurodyti šios instrukcijos 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagal ūkio subjekto vykdomą veiklą privalomi pildyti Ataskaitos punktai

Veiklos apibūdinimas	Privalomi pildyti Ataskaitos punktai
Komunalinių nuotekų surinkimas	6.1, 7.1, 9.1
Nuotekų valymo įrenginių eksploatavimas, išskyrus komunalinių nuotekų valymo įrenginius	6.2
Komunalinių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimas	6.2, 9.1, 9.2
Nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką	6.3, 7.2
Nuotekų išleidimas į kito asmens nuotekų surinkimo sistemą	6.4, 7.2
Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas gyventojams	8.1
Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas ūkio subjektams	8.2

11. Ataskaitos 6 punkte („6. Nuotekų surinkimo sistemų, nuotekų valymo įrenginių ir išleistuvų aprašas“) aprašoma ūkinės veiklos objekto nuotekų surinkimo sistema, nuotekų valymo įrenginiai ir išleistuvai:

11.1. 6.1 punktas („6.1. Aglomeracijos komunalinių nuotekų surinkimo sistema“) pildomas aglomeracijoms nuo 10000 gyventojų ekvivalentų (toliau – GE) dydžio. 6.1 punkte nurodoma informacija apie aglomeracijos, už kurią teikiama Ataskaita, komunalinių nuotekų surinkimo sistemą:

11.1.1. skiltyje „1. Aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos tipas“ pažymint vieną iš langelių nurodomas NSS tipas:

- „atskiroji sistema“ pažymima tuo atveju, kai aglomeracijos buitinės ir gamybinės nuotekos surenkamos atskirai nuo paviršinių nuotekų,

- „mišrioji sistema“ pažymima tuo atveju, kai aglomeracijos buitinės ir gamybinės nuotekos surenkamos kartu su paviršinėmis nuotekomis,

- „abiejų tipų sistema“ pažymima tuo atveju, kai dalis aglomeracijos yra mišrioji sistema, o kita dalis – atskiroji sistema;

11.1.2. skiltyje „2. Nuotekų surinkimo sistemos ilgis, km“ nurodomas nuotekų surinkimo sistemos ilgis kilometrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu;

11.1.3. skiltyje „3. Nuotekų prasiskverbimų ir išsiliejimų į gamtinę aplinką valdymas“ pažymint tinkamus langelius atsakoma į pateiktus klausimus „TAIP arba „NE“ ir nurodomos priemonės, naudojamos statant ir prižiūrint nuotekų surinkimo sistemą, siekiant išvengti nuotekų prasiskverbimų ir išsiliejimų į gamtinę aplinką;

11.2. 6.2 punkte („6.2. Nuotekų valymo įrenginiai“) nurodomi duomenys apie nuotekų valymo įrenginius (toliau – NVĮ), nuotekų valymo būdus ir NVĮ susidariusio dumblo apdorojimą. Kiekvienam NVĮ pildomas naujas įrašas. Paviršinių NVĮ atveju nepildomos punkto 2 („2. Nuotekų valymas“) ir 3 („3. Dumblo apdorojimas“) skiltys. 6.2 punkte nurodomi duomenys:

11.2.1. skiltyse „1.1. kodas“ ir „1.2. pavadinimas“ – atitinkamai NVĮ kodas ir pavadinimas iš Išleistuvų sąvado, skelbiamo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei teikiami duomenys apie naują NVĮ, kurio nėra Išleistuvų sąvade, nurodomas tik NVĮ pavadinimas, kuris turi tiksliai apibūdinti NVĮ paskirtį (pvz., Vilniaus m. komunalinių NVĮ; Kauno m. paviršinių nuotekų 1-ieji NVĮ, UAB „XXXX“ gamybinių NVĮ ir pan.);

11.2.1.1. skiltyje „1.3. koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje“ – NVĮ koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši skiltis nepildoma, kai skiltyje „1.5. paskirtis“ nurodoma NVĮ paskirtis „pirminiai NVĮ, iš kurių nuotekos išleidžiamos į nuotekų surinkimo sistemą“;

11.2.1.2. skiltyje „1.4. adresas“ – NVĮ adresas: savivaldybės, gyvenamosios vietovės (miesto, kaimo gyvenamosios vietovės), gatvės pavadinimas, pastato ar pastatų komplekso, namo, korpuso (jei toks yra) ir buto ar negyvenamosios patalpos (jei toks yra) numeriai;

11.2.1.3. skiltyje „1.5. paskirtis“ – pažymint vieną iš langelių, NVĮ paskirtis;

11.2.1.4. skiltyje „1.6. projektinis pajėgumas“ – atitinkamai NVĮ hidraulinis projektinis pajėgumas, apkrovos projektinis organinis pajėgumas pagal BDS₇ ir pagal GE nurodytais vienetais. Paviršinių NVĮ atveju pildoma tik hidraulinis projektinis pajėgumas;

11.2.1.5. skiltyje „1.7. veikimas“ – atitinkamai nurodomi NVĮ eksploatacijos pradžios, planuojamo rekonstravimo arba eksploatacijos pabaigos, paskutinio rekonstravimo, eksploatacijos pabaigos metai (4 skaitmenų skaičius, pvz., 2012);

11.2.2. skiltyse „2.2. Naudojami valymo būdai“ ir „2.3. Naudojamas papildomas valymas“ – pažymint tinkamus langelius nurodomi NVĮ naudojami valymo būdai ir naudojamas papildomas valymas;

11.2.3. skiltyse „3.1. Stabilizavimo būdai“ ir „3.1. Sausinimo būdai“ pažymint tinkamus langelius nurodomi per ataskaitinius metus taikyti nuotekų dumblo stabilizavimo ir (ar) sausinimo būdai;

11.3. 6.3 punkte („6.3. Išleistuvai į gamtinę aplinką“) nurodomi duomenys apie išleistuvus, kuriais nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką. Kiekvienam išleistuvui pildomas naujas įrašas. Kai išleistuvu išleidžiamos kelių rūšių atskirai apskaitytos nuotekos, kiekvienai nuotekų rūšiai pildomas naujas įrašas. Punkte nurodomi šie duomenys:

11.3.1. skiltyje „1. Išleistuvo kodas“ – išleistuvo kodas iš Išleistuvų sąvado, skelbiamo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują išleistuvą, nurodomas jo pavadinimas;

11.3.2. skiltyje „2. NVĮ kodas ir pavadinimas“ – Ataskaitos 6.2 punkte nurodyto NVĮ, iš kurio nuotekos patenka į išleistuvą, kodas ir pavadinimas. Skiltis pildoma, kai iš išleistuvo išleidžiamos valytos nuotekos;

11.3.3. skiltyje „3.1. koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje“ – taško/vietos, kurioje nuotekos išteka į aplinką (pvz., išleistuvo į upę ar ežerą galas, paskutinis šulinys prieš nuotekų išleidimą į požeminio filtravimo sistemą) koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;

11.3.3.1. skiltyje „3.2. atstumas iki žiočių, km“ – atstumas kilometrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu nuo upės (upelio) žiočių iki nuotekų išleistuvo. Jei nuotekos:

- išleidžiamos į ežerą, nurodomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo nuotekų išleistuvo iki upės (upelio) ištakų,

- išleidžiamos į natūralią nuotekų filtravimo sistemą, nurodomas atstumas nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo filtravimo sistemos upės (upelio) vietos,

- išleidžiamos į Baltijos jūrą, nurodomas atstumas nuo nuotekų išleistuvo iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos (pagal kranto liniją);

11.3.3.2. skiltyje „3.3. upės krantas“ – išleistuvo vieta vagos atžvilgiu (dešinysis krantas, kairysis krantas, upės vidurys);

11.3.4. skiltyje „4. Išleidžiamų nuotekų rūšis“ – pažymint vieną iš langelių nurodoma išleidžiamų per išleistuvą nuotekų rūšis. Jei pažymimas langelis „kita rūšis“, žemiau būtina nurodyti išleidžiamų nuotekų rūšies pavadinimą;

11.3.5. skiltyje „5. Išleidžiamų nuotekų kiekio nustatymo metodas“ – pažymint vieną iš langelių nurodomas išleidžiamų nuotekų kiekio nustatymo metodas;

11.3.6. skiltyje „6. Priimtuvo kategorija“ – pažymint vieną iš langelių, nuotekų priimtuvo kategorija. Jei pažymimas langelis „kita kategorija“, žemiau būtina nurodyti priimtuvo kategorijos pavadinimą;

11.3.7. skiltyse „7.1. kodas“ ir „7.2. pavadinimas“ – atitinkamai 6 skiltyje „6. Priimtuvo kategorija“ pažymėto upės (upelio), ežero ar kito priimtuvo kodas ir pavadinimas iš Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 (Žin., 2001, Nr. 107-3888) arba Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 (Žin., 2003, Nr. 34-1442). Jei 6 skiltyje „6. Priimtuvo kategorija“ pažymėtas priimtuvas nėra įvardintas šiuose klasifikatoriuose arba pažymima, kad nuotekos išleidžiamos ne į paviršinius vandens telkinius, bet į natūralią filtravimo sistemą, nurodomas upės (upelio), kurio baseine yra priimtuvas, kodas ir pavadinimas. Jei 6 skiltyje „6. Priimtuvo kategorija“ pažymėto priimtuvo kategorija – „Baltijos jūra“ ar „Kuršių marios“, 7 skiltis „7. Vandens telkinys“ nepildoma;

11.4. 6.4 punkte („6.4. Išleistuvai į nuotekų surinkimo sistemą“) nurodomi duomenys apie išleistuvus, kuriais nuotekos išleidžiamos į kitų asmenų eksploatuojamas nuotekų surinkimo sistemas. Kiekvienam išleistuvui pildomas naujas įrašas. 6.4 punkte nurodomi šie duomenys:

11.4.1. skiltyje „1. Išleistuvo kodas“ – išleistuvo kodas iš Išleistuvų sąvado, skelbiamo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei pildomi duomenys apie naują išleistuvą, nurodomas jo pavadinimas;

11.4.2. skiltis „2. NVĮ kodas ir pavadinimas“ pildoma, kai iš išleistuvo išleidžiamos Ataskaitos 6.2 punkte („6.2. Nuotekų valymo įrenginiai“) aprašytuose pirminiuose NVĮ valytos nuotekos. Skiltyje nurodomas Ataskaitos 6.2 punkte pateiktas NVĮ kodas ir pavadinimas;

11.4.3. skiltyse „3.1. juridinio/fizinio asmens kodas“ ir „3.2. pavadinimas/vardas, pavardė“ – atitinkamai nuotekas priimančio ūkio subjekto ar jo struktūrinio padalinio (filialo ar atstovybės) JAR kodas ir pavadinimas arba nuotekas priimančio fizinio asmens kodas ir vardas, pavardė;

11.4.4. skiltyje „4. Išleidžiamų nuotekų rūšis“ – pažymint vieną iš langelių, išleidžiamų nuotekų rūšis;

11.4.5. skiltyje „5. Išleidžiamų nuotekų kiekio nustatymo metodas“ – pažymint vieną iš langelių nurodomas išleidžiamų nuotekų kiekio nustatymo metodas;

11.4.6. skiltyje „6. Nuotekų perdavimo būdas“ – pažymint vieną iš langelių nurodomas nuotekų perdavimo būdas kitam ūkio subjektui.

12. Ataskaitos 7 punkte („7. Duomenys apie nuotekų surinkimą, valymą, išleidimą“) pateikiama ūkio subjekto informacija apie nuotekų surinkimą, valymą ir išleidimą ūkinės veiklos objekte:

12.1. 7.1 punkte („7.1. Nuotekų kiekio balansas aglomeracijos komunalinių nuotekų surinkimo sistemoje (tūkst. m³)“) nurodomi ūkio subjekto Ataskaitos 6.1 punkte aprašytoje aglomeracijos komunalinių nuotekų surinkimo sistemoje nuotekų kiekio susidarymo duomenys. Jei aglomeracijoje nuotekos tvarkomos atskirąja nuotekų tvarkymo sistema, 7.1 punkto 5 ir 6 skiltys nepildomos. 7.1 punkte nurodoma:

12.1.1. skiltyje „1.Nuotekų kiekis surinktas nuotekų surinkimo sistema“ – aglomeracijoje ūkio subjekto eksploatuojama nuotekų surinkimo sistema surinktas komunalinių nuotekų kiekis;

12.1.2. skiltyje „2. Nuotekų kiekis surinktas asenizacinėmis mašinomis“ – aglomeracijoje asenizacinėmis mašinomis surinktas nuotekų kiekis, išleistas į ūkio subjekto eksploatuojamą komunalinių nuotekų surinkimo sistemą;

12.1.3. skiltyse „3. Nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens“ ir „4. Nuotekų kiekis prarastas dėl avarijų ir prasiskverbimų į gruntą“ – atitinkamai į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą patekęs kritulių, infiltracinio vandens kiekis ir iš komunalinių nuotekų surinkimo sistemos į gruntą prasiskverbusių, dėl avarijų prarastų nuotekų kiekis. Šie rodikliai apskaičiuojami taikant ūkio subjekto pasirinktą metodiką. Tais atvejais, kai į gamtinę aplinką išleidžiamų aglomeracijos nuotekų kiekis nustatomas prilyginant aglomeracijai patiekto vandens kiekiui, abu rodikliai vertinami kaip nuliai;

12.1.4. skiltyje „5. Nuotekų kiekis prarastas dėl persipildymų“ – iš ūkio subjekto ekploatuojamos nuotekų surinkimo sistemos ir (ar) NVĮ liūčių metu persipildžiusių komunalinių nuotekų kiekis;

12.1.5. skiltyje „6. Persipildymų skaičius, vnt.“ – persipildymų liūčių metu skaičius;

12.1.6. skiltyje „7. Nuotekų kiekis perduotas tolesniam tvarkymui“ – aglomeracijoje surinktų komunalinių nuotekų kiekis, ūkio subjekto eksploatuojama nuotekų surinkimo sistema perduotas tolesniam tvarkymui (valymui arba išleidimui). Šis nuotekų kiekis turi būti lygus 7.1 punkto 1, 2, 3 skiltyse pateikto nuotekų kiekio sumos ir 5, 6 skiltyse pateikto nuotekų kiekio sumos skirtumui;

12.2. 7.2 punkte („7.2. Nuotekų valymas ir teršalų išleidimas su nuotekomis“) nurodomi ataskaitiniais metais Ataskaitos 6.3 ir 6.4 punktuose aprašytais išleistuvais išleistų nuotekų valymo kokybės ir su nuotekomis išleistų teršalų (parametrų) duomenys. 7.2 punktas pildomas vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (toliau – Monitoringo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2011, Nr. 148-6962), nustatyta tvarka gautais duomenimis. Jeigu ūkio subjektui per ataskaitinius metus teršalų išleidimui į aplinką tam tikrais laikotarpiais buvo nustatyti skirtingi normatyvai arba normatyvai nustatyti nebuvo, taip pat jei ataskaitinių metų eigoje keitėsi nuotekų pobūdis, 7.2 punktas pildomas atskirais įrašais kiekvienam tokiam laikotarpiui. Ūkio subjektai išleistuvams, kuriais nuotekos išleidžiamos į kito asmens nuotekų surinkimo sistemą, nepildo punkto 5, 6.5, 6.7, 6.11, 6.12 ir 6.13 skilčių. Ūkio subjektai išleistuvams, kuriais į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, nepildo punkto 6.5, 6.12 ir 6.13 skilčių. Teršalų koncentracijos lentelėje nurodomos trijų ženklų po kablelio tikslumu, teršalų kiekis – keturių ženklų po kablelio tikslumu. Visos to paties teršalo koncentracijos turi būti pateikiamos vienodais vienetais. 7.2 punkte nurodomi šie duomenys:

12.2.1. skiltyse „1.Išleistuvo kodas“ ir „2. NVĮ kodas“ nurodoma išleistuvo ir NVĮ kodai ir pavadinimai, nurodyti 6.3 („6.3. Išleistuvai į gamtinę aplinką“), 6.4 („6.4. Išleistuvai į nuotekų surinkimo sistemą“) ir 6.2 („6.2. Nuotekų valymo įrenginiai“) punktuose;

12.2.2. skiltyse „3.1. nuo“ ir „3.2. iki“ – atitinkamai ataskaitinių metų laikotarpio, per kurį išleidžiamos vieno pobūdžio nuotekos ir kurioms yra taikomi vienodi normatyvai, pradžios ir pabaigos datos;

12.2.3. skiltyje „4. Nuotekų kiekis, tūkst. m³“ – visas per išleistuvą aprašomuoju laikotarpiu išleistų nuotekų kiekis;

12.2.4. skiltyje „5. Nuotekų pobūdis“ – pažymint vieną iš langelių nurodomas aprašomuoju laikotarpiu per išleistuvą į paviršinius vandens telkinius išleistų nuotekų pobūdis:

- „nereikalaujančios valymo“ – į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos nuotekos, kurių nereikia valyti. Prie tokių nuotekų priskiriamos visos, išskyrus paviršines, nuotekos, kuriose neviršijamos leistinos teršalų normos: leistina koncentracija (LK) ir leistina tarša (LT). Taip pat prie šios kategorijos nuotekų priskiriamas iš žuvininkystės tvenkinių išleidžiamas vanduo, iš paviršinio vandens telkinių paimtas ir po panaudojimo į paviršinio vandens telkinius grąžintas ar į nuotekų surinkimo sistemą išleistas vanduo, kurio užterštumas neviršija foninio paviršinių vandenų užterštumo (taip pat terminio), bei iš vandentiekio tinklų paimtas vanduo, kurio kokybė po vartojimo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus;

- „išvalytos iki nustatytų normų“ – į paviršinius vandens telkinius išleistos valytos nuotekos, kurios išvalytos iki nustatytų normų;

- „nepakankamai išvalytos“ – į paviršinius vandens telkinius išleistos valytos nuotekos, kurios neišvalytos iki nustatytų normų;

- „nevalytos“ – į paviršinius vandens telkinius išleistos nevalytos nuotekos, kurios neatitinka aukščiau nurodytų „nereikalaujančių valymo“, „išvalytų iki nustatytų normų“ arba „nepakankamai išvalytų“ nuotekų požymių;

Skilties nepildo ūkio subjektai, išleidžiantys nuotekas į kito asmens nuotekų surinkimo sistemą ir (ar) natūralią filtravimo sistemą;

12.2.5. skiltyje „6.1. Eil. Nr.“ – aprašomuoju laikotarpiu su nuotekomis išleisto teršalo (parametro) eilės numeris;

12.2.6. skiltyse „6.2. kodas“, „6.3. pavadinimas“, „6.4 matavimo vnt.“ – atitinkamai teršalo kodas, pavadinimas ir koncentracijos matavimo vienetai pagal Tvarkos aprašo 5 priedo 1 priedėlį;

12.2.7. skiltyse „6.5. vidutinė metinė (laikotarpio) koncentracija prieš valymą“ ir „6.6. vidutinė metinė (laikotarpio) koncentracija išleidžiamose nuotekose“ – atitinkamai nuotekose prieš valymą ir išleidžiamose nuotekose per aprašomąjį laikotarpį išmatuota vidutinė metinė (laikotarpio) teršalo koncentracija, kuri apskaičiuojama pagal Tvarkos aprašo 1 priedo metodiką;

12.2.8. skiltyje „6.7. vidutinė metinė LK (LLK)“ – leidime nuotekoms išleisti ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartyje teršalui nustatyta vidutinė metinė LK ir laikinai leistina koncentracija (LLK) (jei nustatyta konkrečiam laikotarpiui). LLK nurodoma skliausteliuose;

12.2.9. skiltyje „6.8. didžiausia momentinė arba vidutinio paros mėginio koncentracija išleidžiamose nuotekose“ – išleidžiamose nuotekose per aprašomąjį laikotarpį išmatuota didžiausia momentinė arba, jei yra automatiniai nuotekų mėginių semtuvai, didžiausia vidutinio paros mėginio teršalo koncentracija;

12.2.10. skiltyje „6.9 momentinė LK (LLK)“– aprašomuoju laikotarpiu leidime nuotekoms išleisti teršalui nustatyta momentinė LK ir LLK (jei nustatyta konkrečiam laikotarpiui) arba, jei yra automatiniai nuotekų mėginių semtuvai, vidutinio paros mėginio LK ir LLK (jei nustatyta konkrečiam laikotarpiui);

12.2.11. skiltyje „6.10. faktinis kiekis išleidžiamose nuotekose, t“ – per aprašomąjį laikotarpį su nuotekomis išleistas teršalo kiekis tonomis, kuris apskaičiuojamas pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo metodiką. Skiltis nepildoma tiems parametrams, kurių kiekių neįmanoma įvertinti tonomis;

12.2.12. skiltyje „6.11. metinė LT (LLT), t“ – leidime nuotekoms išleisti ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartyje nurodytas metinis LT normatyvas ir laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas (kai nustatyta konkrečiam laikotarpiui). LLT nurodoma skliausteliuose;

12.2.13. skiltyje „6.12. paros LT (LLT), t“ – leidime nuotekoms išleisti nurodytas paros LT normatyvas ir LLT normatyvas (kai nustatyta konkrečiam laikotarpiui). LLT nurodoma skliausteliuose;

12.2.14. skiltyje „6.13. išvalymo efektyvumas, %“ – teršalo išvalymo efektyvumas procentais, kuris apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 1 priedo reikalavimus.

13. Ataskaitos 8 punkte („8. Nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas“) pateikiama informacija apie nuotekų surinkimą iš gyventojų ir ūkio subjektų ūkinės veiklos objekte:

13.1. 8.1 punkte („8.1. Gyventojų aptarnavimas“) nurodomi duomenys apie gyventojų aptarnavimą aglomeracijoje arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos teritorijoje:

13.1.1. skiltyje „1. Iš gyventojų nuotekų surinkimo sistema surinktas nuotekų kiekis, tūkst. m³“ – nuotekų kiekis, tiesiogiai nuotekų surinkimo sistema surinktas iš namų ūkių;

13.1.2. skiltyje „2.1. Eilės Nr.“ – nuotekų surinkimo sistema aptarnaujamų gyvenamųjų vietovių (miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių) eilės numeriai;

13.1.3. skiltyse „2.2. pavadinimas, seniūnija“ ir „2.3. savivaldybė“ – nuotekų surinkimo sistema aptarnaujamų gyvenamųjų vietovių (miestų, kaimo gyvenamųjų vietovių) pavadinimai, seniūnijų ir savivaldybių, kurioms priklauso tos gyvenamosios vietovės, pavadinimai;

13.1.4. skiltyje „3.1. namų ūkių skaičius, vnt.“ – gyvenamojoje vietovėje nuotekų surinkimo sistema aptarnaujamų namų ūkių skaičius;

13.1.5. skiltyje „3.2. gyventojų skaičius, vnt.“– gyvenamojoje vietovėje nuotekų surinkimo sistema aptarnaujamų gyventojų skaičius. Rekomenduojami šie gyventojų prisijungimo prie nuotekų surinkimo sistemos nustatymo būdai:

- pagal deklaravusiųjų gyvenamąją vietą gyvenamojoje vietovėje gyventojų skaičių,

- prisijungusių namų ūkių skaičius padauginamas iš vidutinio šeimos dydžio, kuris nurodytas Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 (Žin., 2008, Nr. 69-2624), 2.2.11 punkte,

- pagal gyventojų surašymo duomenis;

13.2. 8.2 punkte („8.2. Ūkio subjektų aptarnavimas“) nurodomi nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo duomenys ūkio subjektams, kurie atitinka Tvarkos aprašo 14.3 ir 14.4 punktuose nurodytus kriterijus. Ataskaitos 8.2 punkte nurodoma:

13.2.1. skiltyje „1.1 Eilės Nr.“ – ūkio subjekto, kuriam teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, eilės numeris;

13.2.2. skiltyse „2.1. juridinio/fizinio asmens kodas“ ir „2.2. pavadinimas/vardas, pavardė“ – juridinio asmens JAR kodas ir pavadinimas, jei nuotekų tvarkymo paslauga teikiama juridiniam asmeniui ar jo filialui (atstovybei); asmens kodas, vardas ir pavardė, jei nuotekų tvarkymo paslauga teikiama fiziniam asmeniui;

13.2.3. skiltyje „3. Surinktas nuotekų kiekis, tūkst. m³“ – iš ūkio subjekto, kuriam teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, gautas nuotekų kiekis tūkstančiais kubinių metrų.

14. Ataskaitos 9 punkte („9. Investicijos ir išlaidos komunalinių nuotekų tvarkymui“) pateikiama informacija apie ūkio subjekto investicijas, skirtas nuotekų tvarkymui ūkinės veiklos objekte;

14.1. 9.1 punkte („9.1. Investicijos komunalinių nuotekų tvarkymui“) nurodomi duomenys apie komunalinių nuotekų tvarkymui aglomeracijoje skirtas investicines priemones, kurios buvo įgyvendinamos per ataskaitinius metus. Kiekvienai investicinei priemonei pildomas naujas įrašas. 9.1 punkte nurodoma:

14.1.1. skiltyje „1. Investicinės priemonės pavadinimas“ – pažymint vieną iš langelių įgyvendinamos investicinės priemonės pavadinimas;

14.1.2. skiltyje „2. Investicinės priemonės trumpas aprašymas“ – trumpas įgyvendinamos investicinės priemonės aprašymas;

14.1.3. skiltyje „3. Investicinės priemonės įgyvendinimo laikotarpis“ – atitinkamai įgyvendinamos investicinės priemonės įgyvendinimo laikotarpio pradžios ir pabaigos metai (4 skaitmenų skaičius, pvz., 2015);

14.1.4. skiltyje „4. Lėšos investicinės priemonės įgyvendinimui, litais“ – atitinkamai visiškam priemonės įgyvendinimui skirtos lėšos (visos lėšos įrangos ar prietaisų įsigijimui, projektavimui ar pan. ir statybos montavimo darbų išlaidos) ir per ataskaitinius metus panaudotų lėšų suma. Lėšos nurodomos litais;

14.2. 9.2 punkte („9.2. Išlaidos aglomeracijos nuotekų dumblo tvarkymui (litais/t)“) nurodytais vienetais pateikiami duomenys apie išlaidas aglomeracijos nuotekų dumblo tvarkymui, pradedant dumblo tankinimu ir baigiant jo galutiniu panaudojimu arba pašalinimu. Dumblo naudojimo ir šalinimo būdai pateikti Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin. 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381, 2011, Nr. 57-2721), 4 priede. 9.2 punkte kiekvienam Ataskaitos 6.2 punkte aprašytam aglomeracijos komunalinių NVĮ nurodomi šie duomenys:

14.2.1. skiltyje „1. Eilės Nr.“ – aglomeracijos NVĮ eilės numeris;

14.2.2. skiltyje „2. NVĮ kodas“ – NVĮ kodas arba pavadinimas (jei teikiami duomenys apie naują NVĮ, kurio nėra Išleistuvų sąvade), kurie nurodyti 6. 2 punkte („6.2. Nuotekų valymo įrenginiai“);

14.2.3. skiltyje „3.1.1. tręšimui“ – išlaidos tręšimui naudojamo dumblo tvarkymui. Tokiam dumblui priskiriamas dumblas, kuris buvo paskleistas dirvos paviršiuje ar įterptas į dirvožemį (laukų tręšimui, energetinio miško auginimui ir pan.);

14.2.4. skiltyje „3.1.2 kitiems tikslams“ – išlaidos kitiems tikslams panaudojamo dumblo tvarkymui. Tokiam dumblui priskiriamas dumblas, kuris buvo panaudotas pažeistų teritorijų rekultivacijai (šalikelių, sąvartynų ar pan.) atstatymui, komposto, statybinių medžiagų gamybai, granuliavimui, biologinių dujų gamybai, kurui ar kitais būdais energijai gauti;

14.2.5. skiltyje „3.2.1. išvežant į sąvartynus“ – išlaidos išvežamo į sąvartynus dumblo tvarkymui;

14.2.6. skiltyje „3.2.2. deginant“ – išlaidos sausumoje deginamo dumblo tvarkymui;

14.2.7. skiltyje „3.2.3. kitais būdais“ – išlaidos kitais būdais šalinamo dumblo tvarkymui;

14.2.8. skiltyje „3.3. kaupiant dumblo aikštelėse“ – išlaidos aikštelėse kaupiamo dumblo tvarkymui.

_________________

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo

5 priedo 1 priedėlis

Teršalų ir kitų parametrų kodų sąrašas

Kodas	Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų pavadinimas	Matavimo vienetai
9001	1,2-dichloretanas (Etilendichloridas) (EDC)	miug/l
2205	1,2,4-trichlorbenzenas (1,2,4-TCB)	miug/l
1111	3,4-dichloranilinas (3,4-DCA)	mg/l
3001	(4-(para)-nonilfenolis)	miug/l
9002	Adsorbuojami organiniai halogenai (AOH)	mg/l
8001	Alachloras	miug/l
4001	Alavas	mg/l
8002	Aldrinas	miug/l
4002	Aliuminis	mg/l
3006	Alkilfenoletoksilatai (APEOs)	mg/l
1112	Amonis (NH4)	mg/l
1113	Amonio azotas (NH4-N)	mg/l
2301	Antracenas	miug/l
4003	Arsenas	mg/l
8003	Atrazinas	miug/l
1002	BDS5	mg/l
1003	BDS7	mg/l
1201	Bendrasis azotas	mg/l
1203	Bendrasis fosforas	mg/l
2101	Benzenas	miug/l
2102	Benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas (kaip BTEX)	miug/l
2302	Benzo(a)pirenas	miug/l
2303	Benzo(b)fluorantenas	miug/l
2304	Benzo(g,h,i)perilenas	miug/l
2305	Benzo(k)fluorantenas	miug/l
2201	Brominti difenileteriai (PBDE)	miug/l
3007	Butilfenolis	mg/l
2103	C10-13-chloralkanai (trumpos grandinės chlorinti parafinai) (SCCP)	miug/l
2105	Vidutinės grandinės chlorinti parafinai (MCCP)	mg/l
1005	ChDS	mg/l
1101	Chloras (aktyvusis)	mg/l
8004	Chlorfenvinfosas	miug/l
1102	Chloridai	mg/l
8005	Chlorpyrifosas	miug/l
4004	Chromas (bendrasis)	mg/l
4005	Chromas (šešiavalentis)	mg/l
1103	Cianidai	mg/l
4006	Cinkas	mg/l
8018	Ciromazinas	miug/l
8006	DDT (visas)	miug/l
9003	Di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP)	miug/l
9011	Dibutilalavo junginiai (DBT)	miug/l
9012	Dibutilftalatas (DBP)	mg/l
8019	Dichlorotriazinas	mg/l
8020	Difluorochloropirimidinas	mg/l
8007	Dieldrinas	miug/l
9013	Dimetilftalatas	mg/l
8008	Diuronas	miug/l
8010	Endosulfanas	miug/l
8009	Endosulfanas (alfa-)	miug/l
8011	Endrinas	miug/l
1114	Etilendiamintetraacetatas (EDTA)	mg/l
8021	Fenolcikloheksanas	miug/l
3000	Fenoliai	mg/l
2306	Fluorantenas	miug/l
1104	Fluoridai	mg/l
1115	Formaldehidas	mg/l
1105	Fosfatai (PO4)	mg/l
1116	Fosfatinis fosforas (PO4-P)	mg/l
9014	Ftalatai	mg/l
4007	Geležis (bendra)	mg/l
4008	Gyvsidabris ir jo junginiai	miug/l
8022	Heksabromciklododekanas (HBCDD)	mg/l
8012	Heksachlorbenzenas (HCB)	miug/l
9004	Heksachlorbutadienas (HCBD)	miug/l
8013	Heksachlorcikloheksanas (HCH)	miug/l
2307	Indeno(1,2,3-cd)pirenas	miug/l
8014	Izodrinas	miug/l
8015	Izoproturonas	miug/l
4009	Kadmis ir jo junginiai	miug/l
4010	Kobaltas	mg/l
1006	Koli fagas	N.K./l
1007	Koli indeksas	ląst./l
4011	Manganas	mg/l
2104	Metilenchloridas (Dichlormetanas)	miug/l
3008	Metilfenolis	mg/l
9015	Monobutilalavas	mg/l
1117	Monochloracto rūgštis (MCAA)	mg/l
1204	Nafta ir jos produktai (naftos angliavandeniliai (iš viso))	mg/l
2308	Naftalenas	miug/l
1118	Natrio hidrosulfitas	mg/l
1119	Natrio hipochloritas	mg/l
1106	NH4 ir amonio druskos	mg/l
4012	Nikelis ir jo junginiai	miug/l
1107	Nitratai (NO3)	mg/l
1120	Nitratinis azotas (NO3-N)	mg/l
1108	Nitritai (NO2)	mg/l
1121	Nitritinis azotas (NO2-N)	mg/l
3002	Nonilfenoliai (NP)	miug/l
3009	Nonilfenoletoksilatai (NPE)	miug/l
3003	Oktilfenoliai	miug/l
3010	Oktilfenoletoksilatai	mg/l
3005	Oktilfenolis ((4-(1,1’,3,3‘ -tetrametilbutil)-fenolis))	miug/l
8023	Para-para-DDT	miug/l
2202	Pentabromdifenileteris (c-PentaBDE)	miug/l
2203	Pentachlorbenzenas (PeCB)	miug/l
3004	Pentachlorfenolis (PCP)	miug/l
1122	Perfluoroktano rūgštis (PFOA)	mg/l
1123	Perfluoroktanosulfonatas (PFOS)	mg/l
1001	pH	-
2309	Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA)	miug/l
1008	Riebalai	mg/l
8016	Simazinas	miug/l
1206	Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (anijoninės)	mg/l
1207	Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (nejoninės)	mg/l
1004	Skendinčiosios medžiagos	mg/l
4017	Stibis	mg/l
4013	Stroncis	mg/l
1109	Sulfatai	mg/l
1110	Sulfidai (mineraliniai)	mg/l
4014	Švinas ir jo junginiai	miug/l
2206	Tetrabrombisfenolis ir jo dariniai	mg/l
9006	Tetrachloretilenas	miug/l
9008	Tetrachlormetanas (CCl4, anglies tetrachloridas)	miug/l
1124	Tetranatrio etilendiamintetraacetatas (Na4EDTA)	mg/l
1009	Toksiškumas LC50 (dafnijoms)	%
9009	Tributilalavo junginiai	miug/l
9010	Tributilalavo katijonai	miug/l
2204	Trichlorbenzenai (TCB)	miug/l
9005	Trichloretilenas (TRI)	miug/l
9007	Trichlormetanas (chloroformas)	miug/l
8024	Trichloropirimidinas	mg/l
9016	Trifenilalavo junginiai	mg/l
8017	Trifluralinas	miug/l
4015	Vanadis	mg/l
4016	Varis	mg/l
1202	Visuminis organinis anglingumas (VOA)	mg/l

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-235, 2014-03-04, paskelbta TAR 2014-03-05, i. k. 2014-02663

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. D1-1120 „Dėl Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo