Suvestinė redakcija nuo 2018-12-12

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 72-3680, i. k. 110301MISAK00D1-500

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL JŪROS APLINKOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO, BALTIJOS JŪROS GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBIŲ, JŪROS APLINKOS APSAUGOS TIKSLŲ, STEBĖSENOS PROGRAMOS IR PRIEMONIŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2010 m. birželio 14 d. Nr. D1-500

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780) 4 straipsnio 4 dalimi ir įgyvendindamas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (OL 2008 L 164, p. 19):

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-850, 2012-10-22, Žin., 2012, Nr. 124-6250 (2012-10-25), i. k. 112301MISAK00D1-850

 

1. Tvirtinu Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Neteko galios nuo 2012-10-26

Punkto naikinimas:

Nr. D1-850, 2012-10-22, Žin. 2012, Nr. 124-6250 (2012-10-25), i. k. 112301MISAK00D1-850

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. D1-500

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gruodžio 7d. įsakymo Nr. D1-1072 redakcija)

 

JŪROS APLINKOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO, BALTIJOS JŪROS GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBIŲ, JŪROS APLINKOS APSAUGOS TIKSLŲ, STEBĖSENOS PROGRAMOS IR PRIEMONIŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja Vandenų srities plėtros programos (toliau – plėtros programa) ir Vandenų srities plėtros programos įgyvendinimo veiksmų plano (toliau – veiksmų planas), Baltijos jūros dalies rengimo ir jūros aplinkos būklės vertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės (toliau – GAB) savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarką, valstybės institucijų kompetenciją ir pagrindines funkcijas, jūros aplinkos būklės vertinimo, Baltijos jūros GAB savybių ir aplinkos apsaugos valdymo srityje.

2. 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (OL 2008 L 164, p. 19), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/845 (OL 2017 L 125, p. 27) (toliau – JSPD), įgyvendinimo nacionalinio komiteto (toliau – komiteto) veiklos nuostatai (toliau – nuostatai) nustato JSPD komiteto sudėtį, tikslus, funkcijas ir veiklos organizavimo tvarką.

3. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti plėtros programos ir veiksmų plano Baltijos jūros dalies rengimo, Baltijos jūros aplinkos apsaugos būklės vertinimo, Baltijos jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarką, kuri leistų pasiekti ir išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. atsakingoji institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įgaliota institucija, įgyvendinanti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos nuostatas Lietuvoje;

4.2.    dalyvaujančioji institucija – įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvos nuostatas dalyvaujanti institucija, pagal kompetenciją atsakingajai institucijai teikianti informaciją apie Baltijos jūros aplinkos būklę, pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatytus kokybinius deskriptorius derinanti ir teikianti pasiūlymus atliekant Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo procedūras, nustatant Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybes, apsaugos tikslus ir priemones gerai aplinkos būklei pasiekti, taip pat sudarant jūros aplinkos būklės stebėsenos programą;

4.3.    kriterijai – Europos Komisijos tvirtinami geros aplinkos būklės požymiai, aiškiai susieti su kokybiniais deskriptoriais;

5. Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.

 

II SKYRIUS

JŪRŲ STRATEGIJOS PAGRINDŲ DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO NACIONALINIS KOMITETAS

 

6.  Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo nacionalinis komitetas (toliau – Komitetas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, aplinkos apsaugą ir kitus Komiteto veiklos srities klausimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis nuostatomis.

7. Komitetas sudaromas iš narių, kuriuos deleguoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, Klaipėdos universitetas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrų muziejus, VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto, Šilutės rajono, Neringos savivaldybės.

8. Komiteto tikslas yra užtikrinti JSPD nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje.

9. Komitetas atlieka šias pagrindines funkcijas:

9.1. dalyvauja rengiant ir atnaujinant Baltijos jūros rajono aplinkos būklės įvertinimą, nustatant Baltijos jūros GAB savybes, susijusius rodiklius ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos tikslus, atnaujinant ir vykdant Baltijos jūros aplinkos stebėsenos programą, nustatant ir įgyvendinant priemones Baltijos jūros GAB pasiekti ir (ar) išlaikyti;

9.2. konsultuoja ir teikia reikalingą informaciją AAA ir AM atstovams, dalyvaujantiems Europos Komisijos Komiteto ir Europos Komisijos koordinacinės grupės posėdžiuose, Europos Komisijos strateginėse darbo grupėse, projektuose ir kituose susitikimuose, susijusiuose su JSPD įgyvendinimu;

9.3. užtikrina bendradarbiavimą Baltijos regione, teikiant informaciją, dalyvaujant Helsinkio komisijos darbinių grupių veikloje, susitikimuose, projektuose, siekiant, kad būklės vertinimas, aplinkosauginiai tikslai, monitoringo programa ir priemonės gerai būklei pasiekti bei jų įgyvendinimas būtų suderintos regione, stengiantis laikytis bendro požiūrio (pagal JSPD 5, 6 straipsnių reikalavimą). Esant poreikiui, užtikrinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

9.4. teikia informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, mokslo ir švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, suinteresuotoms Baltijos jūros aplinkos apsauga, ir Lietuvos visuomenei apie JSPD įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

10. Komiteto veiklai vadovauja komiteto pirmininkas, kuris:

10.1.  vykdo komiteto narių veiklos ir JSPD įgyvendinimo Lietuvoje kontrolę;

10.2.  derina pozicijas svarbiausiais klausimais, susijusiais su JSPD įgyvendinimu;

10.3.  skiria atstovą (-us) dalyvauti JSPD įgyvendinimo darbo grupių veikloje, projektuose ir kituose susitikimuose pagal kompetenciją ir darbo grupės tematiką.

11. Komiteto nariai pagal kompetenciją vykdo šias funkcijas:

11.1.  atlieka su JSPD susijusių dokumentų ir / ar projektų analizę ir komiteto pirmininkui teikia pastabas bei pasiūlymus, prireikus rengia JSPD įgyvendinimo dokumentų projektus ir teikia juos komiteto pirmininkui;

11.2.  rengia JSPD darbo grupių posėdžius ir jų ataskaitas teikia komiteto pirmininkui;

11.3.  už JSPD įgyvendinimą atsakinga institucija koordinuoja JSPD įgyvendinime dalyvaujančių institucijų informacijos pateikimą, kaupia ir analizuoja gautą informaciją bei pagal poreikį teikia susistemintą informaciją JSPD įgyvendinimą koordinuojančiai institucijai;

11.4.  rengia ir derina su suinteresuotomis institucijomis Lietuvos pozicijas JSPD įgyvendinimo Lietuvoje klausimais.

 

 

III SKYRIUS

VANDENŲ SRITIES PLĖTROS PROGRAMOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS DALIS

 

12. Atsižvelgiant į Baltijos jūros rajono aplinkos būklę, Baltijos jūros rajonui atnaujinama ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtinama plėtros programa, o iki 2021 m. gruodžio 31 d. - veiksmų planas, apimantis Baltijos jūros aplinkos apsaugos dalį, kurios pagrindinis tikslas – pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Plėtros programos Baltijos jūros aplinkos apsaugos dalimi siekiama:

12.1.  saugoti jūros aplinką, neleisti jai blogėti ir, jei įmanoma, atkurti jūros ekosistemas akvatorijose, kuriose ši aplinka neigiamai paveikta;

12.2.  užkirsti kelią patekti į jūros aplinką taršai ar ją mažinti, užtikrinant, kad jūros biologinei įvairovei, jūros ekosistemoms, žmogaus sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūromis nebūtų poveikio ar didelės rizikos.

13. Vandenų srities plėtros programa yra vidutinės trukmės strateginis dokumentas, apimantis Lietuvos Respublikos jūros rajoną ir parengtas atsižvelgiant į Baltijos jūros aplinkos būklę ir pagrindinį tikslą – pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Plėtros programa apima jūros aplinkos būklės analizę, jūros aplinkos apsaugos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų, jų reikšmių ir priemonių nustatymą gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti.

14. Gavusi pasiūlymus iš AAA apie atliktą jūros aplinkos būklės įvertinimą ir jo atnaujinimą, nustatytas Baltijos jūros GAB savybes, jūros aplinkos apsaugos tikslus ir susijusius rodiklius, stebėsenos programą, plėtros programą rengia AM, ją teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

15. Plėtros programos Baltijos jūros aplinkos apsaugos dalyje turi būti:

15.1.  Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės įvertinimas;

15.2.  Baltijos jūros rajonui nustatytos GAB savybės;

15.3.  nustatyti Baltijos jūros aplinkos apsaugos tikslai, uždaviniai ir susiję rodikliai;

15.4.  numatytas Baltijos jūros aplinkos būklės stebėsenos programos parengimas ir jos vykdymas.

16. Plėtros programoje nustatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti, gavusi pasiūlymus iš AAA, AM parengia veiksmų planą, kuriame nustatomos priemonės gerai jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti.

17. Plėtros programa netaikoma veiklai, kurios pagrindinis tikslas – gynyba ar nacionalinis saugumas. Tačiau institucijos, vykdančios tokią veiklą, siekia, kad jų veikla būtų vykdoma atsižvelgiant į plėtros programos Baltijos jūros aplinkos apsaugos dalies tikslus.

18. Parengiami ir įgyvendinami visi tvarkos aprašo 15 punkte išvardinti plėtros programos Baltijos jūros aplinkos apsaugos dalies elementai ir tvarkos aprašo 16 punkte nurodytas veiksmų planas, tačiau nereikalaujama imtis konkrečių veiksmų šiems elementams įgyvendinti, išskyrus jūros rajono aplinkos būklės įvertinimo atnaujinimą, jeigu nėra didelio pavojaus jūros aplinkai arba jeigu išlaidos būtų neproporcingai didelės atsižvelgiant į pavojų jūros aplinkai ir jei būklė toliau neblogėja. Jei nėra imamasi jokių veiksmų dėl kurios nors iš anksčiau išvardintų priežasčių, AAA pateikia Europos Komisijai būtinus įrodymus sprendimui pagrįsti, kartu siekdama nesutrukdyti pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę.

 

 

IV SKYRIUS

JŪROS RAJONO APLINKOS BŪKLĖS VERTINIMAS

 

19. AAA iki 2019 m. spalio 15 d. peržiūri ir atnaujina jūros rajono aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio vertinimą ir teikia jį derinti AM.

20. AAA, atlikdama jūros rajono aplinkos būklės vertinimą, atsižvelgia į upių baseinų rajonų būklės įvertinimo, atlikto remiantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, bei aspektus, susijusius su priekrantės, tarpiniais vandenimis ir teritorine jūra.

21. Siekiant išsamaus jūros aplinkos būklės vertinimo, AAA atsižvelgia į vertinimus, atliktus vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, Helsinkio komisijos patvirtintus ar kitus su priekrantės, tarpiniais vandenimis ir teritorine jūra susijusius įvertinimus ir rekomendacijas.

22. AAA, atsižvelgdama į jūros aplinkos būklės stebėsenos rezultatus ir į Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, įtraukia aplinkos sąlygų pokyčių vertinimą ir, jei reikia, naujus iškylančius klausimus. Taip pat atsižvelgia į tvarkos aprašo 1 priede išvardintus orientacinius ekosistemos elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių, susijusių su jūrų vandenimis, sąrašus, panaudojant nustatytus tvarkos aprašo 4 priedo 7, 8, 9 punktuose nurodytus rodiklius ir jų ribines vertes.

 

V SKYRIUS

BALTIJOS JŪROS GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBIŲ NUSTATYMAS

 

23. AAA, atsižvelgdama į iki 2019 m. spalio 15 d. atnaujintą jūros rajono aplinkos būklės vertinimą, vadovaudamasi tvarkos aprašo 2 priede išvardintais kokybiniais deskriptoriais, geros jūros aplinkos būklės savybių nustatymo kriterijais, nustato Baltijos jūros GAB savybes.

24. Nustatant Baltijos jūros GAB savybes, įvertinamas kiekvienas tvarkos aprašo 2 priede išvardintas kokybinis deskriptorius ir atrenkami tie kriterijai, kurie turi būti naudojami nustatant gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Jei manoma, kad netikslinga naudoti vieną ar kelis iš šių kriterijų, AAA parengia tai pagrindžiančią informaciją, kuri teikiama Europos Komisijai aplinkos ministro nustatyta tvarka.

25. Nustatant Baltijos jūros GAB savybes, atsižvelgiama į orientacinius ekosistemos elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių, susijusių su jūrų vandenimis, sąrašus, išvardintus tvarkos aprašo 1 priede.

26. Nustatant jūros aplinkos apsaugos tikslus, atsižvelgiama į tai, kad jūros rajonui taikomi atitinkami esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, regioniniu, Europos Sąjungos arba tarptautiniu lygiu, užtikrinant, kad šie tikslai būtų suderinti tarpusavyje bei būtų atsižvelgta į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.

 

VI SKYRIUS

JŪROS APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI

 

27. Remdamasi Baltijos jūros aplinkos būklės įvertinimu ir atsižvelgdama į tvarkos aprašo 1 priedo 2 lentelėje pateiktą antropogeninių pavojų, naudojimo būdų ir žmogaus veiklos rūšių jūros aplinkoje arba darančių jai poveikį, sąrašą ir tvarkos aprašo 4 priede pateiktą savybių sąrašą, AAA iki 2019 m. spalio 15 d. teikia AM pasiūlymus dėl jūros aplinkos apsaugos tikslų ir susijusių rodiklių.

28. Nustatant jūros aplinkos apsaugos tikslus, atsižvelgiama į tai, kad jūros rajonui taikomi atitinkami esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, regioniniu, Europos Sąjungos arba tarptautiniu lygiu, užtikrinant, kad šie tikslai būtų suderinami tarpusavyje bei būtų atsižvelgta į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.

 

VII SKYRIUS

BALTIJOS JŪROS APLINKOS STEBĖSENOS PROGRAMA

 

29. Baltijos jūros rajono aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti turi būti vykdoma stebėsena. AAA iki 2020 m. liepos 15 d. teikia pasiūlymus AM dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018 - 2023 m. programos atnaujinimo atsižvelgdama į:

29.1.  atnaujintą jūros rajono aplinkos būklės vertinimą;

29.2. tvarkos aprašo 1 priede pateiktus orientacinius sąrašus ir tvarkos aprašo 5 priede pateiktus reikalavimus;

29.3. pasiūlytus jūros aplinkos apsaugos tikslus;

29.4. Jūros aplinkos būklės stebėsenos programa AM turi būti patvirtinta ne vėliau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d.

30.  Jūros aplinkos būklės stebėsenos programa turi būti suderinta su Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių buveinių ir paukščių apsaugą, aplinkos būklės vertinimą ir monitoringą bei jo specifikacijas ir standartizuotus metodus, nuostatomis, Helsinkio Komisijos monitoringo programa ir susijusiomis rekomendacijomis bei vadovais, siekiant, kad stebėsenos programa būtų suderinta regione.

 

VIII SKYRIUS

VANDENŲ SRITIES PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ NUSTATYMAS

 

31. AM iki 2020 m. gruodžio 15 d. patvirtina priemones gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti, pateiktas AAA pasiūlymu iki 2020 m. liepos 15 d., remiantis jūros rajono aplinkos būklės vertinimu, vadovaujantis jūros aplinkos apsaugos tikslais ir atsižvelgiant į tvarkos aprašo 3 priede išvardintus priemonių tipus.

32. Prieš siūlant priemones, kurios įtraukiamos į plėtros programos veiksmų planą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugos kokybės standartus vandens politikos srityje ir tarptautinius susitarimus, AAA turi užtikrinti, kad:

32.1.  priemonės padės pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę ir įgyvendinti pasiūlytus jūros aplinkos apsaugos tikslus;

32.2.  bus atsižvelgta į darnų vystymąsi ir į socialinį bei ekonominį numatytų priemonių poveikį;

32.3.  priemonės yra ekonomiškos ir techniškai įmanomos;

32.4.  yra atliktas jų poveikio vertinimas ir ekonominės naudos analizė;

32.5.  siūlomos priemonės apima erdvinį planavimą, kuris prisideda prie nuoseklių ir pavyzdinių saugomų jūros teritorijų tinklų kūrimo ir tinkamai apima sudėtinių ekosistemų įvairovę, pavyzdžiui, saugomas jūros teritorijas pagal tarptautinius ar regioninius susitarimus;

32.6.  atsižvelgta į reikšmę vandenims, esantiems už jūros rajono ribų, siekiant sumažinti neigiamą ir daryti teigiamą poveikį šiems vandenims.

33. Jei AM ar jos įgaliota institucija mano, kad žmogaus veiklos valdymas Europos Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu gali turėti įtakos geros Baltijos jūros aplinkos būklės pasiekimui, kreipiasi į kompetentingas Europos Sąjungos ar kitas tarptautines institucijas ar organizacijas, siekiant apsvarstyti ir galbūt patvirtinti priemones, reikalingas pasiekti jūros aplinkos apsaugos tikslus, išsaugoti ar, jei reikia, atkurti Baltijos jūros ekosistemų vientisumą, struktūrą ir veiklą.

34. Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 15 d. AAA viešai paskelbia informaciją apie aspektus, minimus tvarkos aprašo 32.5 papunktyje ir 33 punkte.

35. Priežastys, dėl kurių jūros aplinkos apsaugos tikslai arba gera Baltijos jūros aplinkos būklė negali būti pasiekta tvarkos aprašo 31 punkte nurodytomis priemonėmis:

35.1.  veiksmai arba neveikimas, už kuriuos Lietuva nėra atsakinga;

35.2.  gamtinės priežastys, galinčios sukelti ekstremalias situacijas, dėl kurių neįmanoma laiku pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklę;

35.3.  nenugalima jėga (force majeure) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio nuostatas;

35.4.  jūros rajono fizinių savybių pasikeitimai, atsiradę dėl veiksmų, kurių imtasi dėl itin svarbaus viešojo intereso, nusvėrusio neigiamą poveikį aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį poveikį;

35.5.  gamtinės sąlygos, kurios neleidžia laiku pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklės.

36. Jei nustatomos tvarkos aprašo 35 punkte išvardintos priežastys, jos nurodomos plėtros programoje ir įvertinamos pasekmės kitoms Baltijos jūros rajone esančioms valstybėms.

37. AAA pasiūlo AM tinkamas priemones, kad būtų galima toliau siekti jūros aplinkos apsaugos tikslų, užkirsti kelią tolesniam dėl tvarkos aprašo 35.2, 35.3, 35.4 papunkčiuose nurodytų priežasčių Baltijos jūros rajono aplinkos būklės blogėjimui ir sušvelninti neigiamą poveikį Baltijos jūros rajono lygmeniu arba kitos Baltijos jūros valstybės vandenyse. AM šias priemones įtraukia į plėtros programos veiksmų planą.

38. Esant tvarkos aprašo 35.5 papunktyje nurodytai priežasčiai, AAA pasiūlo priemones, užtikrinančias, kad nepaisant įvykusių pasikeitimų būtų galima pasiekti gerą Baltijos jūros rajono aplinkos būklę.

39. Jei AAA nesiūlo imtis tvarkos aprašo 37 ir 38 punktuose nurodytų priemonių, tuomet pateikia AM ir Europos Komisijai argumentus tokiam sprendimui pagrįsti.

40. Baltijos jūros būklei pasiekus kritinį lygį, AAA nustato veiksmų planą, kuris apima paankstintą priemonių ir galimų griežtesnių priemonių programos įsigaliojimą, jei tai nekenkia gerai aplinkos būklei, kuri pasiekta ar išlaikyta kitame Baltijos jūros rajone.

 

IX SKYRIUS

REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS

 

41. AM ar jos įgaliota institucija bendradarbiauja su kitomis Baltijos jūros valstybėmis, kad būtų užtikrintas jūros aplinkos apsaugos tikslams pasiekti būtinų priemonių nuoseklumas ir koordinavimas su kitų Baltijos jūros valstybių jūros aplinkos apsaugos tikslais ir priemonėmis.

42. Atnaujinant jūros aplinkos būklės įvertinimą ir stebėsenos programą, siekiama užtikrinti, kad vertinimo metodai būtų suderinti su kitų Baltijos jūros valstybių vertinimo metodais, o stebėsenos rezultatai palyginami, atsižvelgiant į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.

43. Regioninis bendradarbiavimas ir derinimas vykdomas per Helsinkio komisiją ar kitą Baltijos jūros regione veikiančią tarptautinę organizaciją. Bendradarbiaujant remiamasi esamomis programomis ir veikla, vystoma pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus.

44. Siekiant geros jūros aplinkos būklės, koordinuojama ir bendradarbiaujama su Baltijos jūros baseine esančiomis sausumos valstybėmis. Šiam koordinavimui ir bendradarbiavimui naudojamos 43 punkte nurodytos struktūros ar bendradarbiaujama Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nustatytais būdais.

 

X SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

45. AAA sudaro sąlygas visuomenei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms pateikti pastabas dėl Baltijos jūros rajono GAB savybių ir aplinkos apsaugos tikslų per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo datos prieš tai siūlymus oficialiai suderinusi su AM.

46. AAA sudaro sąlygas visuomenei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms pateikti pastabas dėl aplinkos stebėsenos programos vykdymo tobulinimo ir priemonių gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ir (ar) išlaikyti per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo datos prieš tai siūlymus oficialiai suderinusi su AM.

 

XI SKYRIUS

VANDENŲ SRITIES PLĖTROS PROGRAMOS ATNAUJINIMAS

 

47. AAA kas šešerius metus atnaujina tvarkos aprašo 19, 23, 27, 29, 31 punktuose nurodytus plėtros programos ir veiksmų plano elementus ir pateikia pasiūlymus AM. AM parengia plėtros programos ir veiksmų plano pakeitimų projektą ir plėtros programą teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

_________________

 

Jūros aplinkos būklės įvertinimo,

Baltijos jūros geros aplinkos būklės

savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų,

stebėsenos programos ir priemonių

nustatymo tvarkos aprašo

1 priedas

 

SU JŪRŲ VANDENIMIS SUSIJUSIŲ EKOSISTEMŲ ELEMENTŲ, ANTROPOGENINIŲ PAVOJŲ IR ŽMOGAUS VEIKLOS RŪŠIŲ ORIENTACINIAI SĄRAŠAI

 

1 lentelė

Jūrų ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai

 

Tema

Ekosistemų elementai

Galimi parametrai ir būdingos savybės1

Atitinkami kokybiniai rodikliai2

Rūšis

Jūros rajono jūrų paukščių, žinduolių, roplių, žuvų ir galvakojų rūšių grupės3.

Kiekvienos rūšies arba populiacijos svyravimai erdvės ir laiko atžvilgiu:

- pasiskirstymas, gausumas ir (arba) biomasė;

- struktūra pagal dydį, amžių ir lytį;

- vislumo, išgyvenamumo ir mirtingumo/sužalojimų rodikliai;

- elgsena, įskaitant judėjimą ir migravimą;

- rūšies buveinė (apimtis, tinkamumas).

 

Grupės rūšinė sudėtis.

 

1; 34.

Buveinės

Vyraujantys vandens sto-rymės (pelaginių buveinių) ir jūros dugno (bentoso buveinių) buveinių tipai3 arba kiti buveinių tipai, įskaitant su jais susijusias biologines bendrijas visame jūros rajone.

Kiekvieno buveinių tipo atveju:

- buveinių pasiskirstymas ir apimtis (ir tūris, jei tinkama);

- rūšinė sudėtis, gausumas ir (arba) biomasė (svyravimai erdvės ir laiko atžvilgiu);

- rūšių struktūra pagal dydį ir amžių (jei taikoma);

- būdingos fizinės, hidrologinės ir cheminės savybės.

 

 

Pelaginių buveinių atveju taip pat:

- chlorofilo a koncentracija;

- planktono žydėjimo dažnumas ir erdvinis  mastas.

 

1; 64.

Ekosistemos, įskaitant mitybos tinklus

Ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, įskaitant:

- būdingas fizines ir hidro-logines savybes;

- būdingas chemines savy-bes;

- būdingas biologines sa-vybes;

- funkcijas ir procesus.

 

 

 

Svyravimai erdvės ir laiko atžvilgiu:

- temperatūra ir ledas;

- hidrologija (bangų ir srovių režimai; išplūdis, maišymasis, aktyvumo trukmė; gėlo vandens patekimas; jūros lygis);

- batimetrija;

- drumstumas (dumblo / nuosėdų nešmenys), skaidrumas, garsas

-  jūros dugno substratas ir morfologija;

- druskingumas, maistingosios medžiagos (azotas (N), fosforas (P)), organinė anglis, ištirpusios dujos (anglies dvide-ginio dalinis slėgis (pCO2), deguonis (O2)) bei vandenilio potencialas (pH);

- buveinių ir jūrų paukščių, žinduolių, roplių, žuvų bei galvakojų rūšių sąsajos;

- pelaginių–bentoso bendrijų struktūra;

- produktyvumas.

 

 

 

 

1; 44.

 

Pateikiamas orientacinis rūšims, buveinėms ir ekosistemoms taikomas susijusių parametrų ir būdingų savybių sąrašas, kuris atspindi šio priedo 2 lentelėje nurodytų pavojų veikiamus parametrus ir kuris yra susijęs su kriterijais, nustatytais 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimu (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL 2017 L 125, p. 43). Konkretūs parametrai ir būdingos savybės, kuriais reikia remtis vykdant stebėseną ir atliekant vertinimą, nustatomi remiantis tvarkos aprašo reikalavimais, įskaitant jo 19-22 bei 29-30 punktų reikalavimus.

2 1 lentelėje pateikti tik būkle grindžiami 1, 3, 4 ir 6 kokybiniai rodikliai, kurių atveju kriterijai nustatytitvarkos aprašo 2 priedu. Visi kiti – pavojais grindžiami – kokybiniai rodikliai gali būti siejami su kiekviena tema.

3 Šios rūšių grupės tiksliau nurodytos 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimo (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL 2017 L 125, p. 43), priedo II dalyje.

4 1 lentelėje pateikiami atitinkami kokybiniai rodikliai yra nustatyti tvarkos, I priedu „Kokybiniai deskriptoriai, pagal kuriuos nustatoma gera aplinkos būklė’’.

 

 

2 lentelė

 

Antropogeniniai pavojai, naudojimo būdai ir žmogaus veiklos rūšys, susiję su jūros aplinka arba darantys jai poveikį

 

 

2a. Antropogeniniai pavojai jūros aplinkai

Tema

Galimi parametrai

Pavojus1

Atitinkami kokybiniai rodikliai2

Biologiniai

 

Jūros aplinkoje ir, jei tinka, šaltinio vietoje esančio pavojaus stiprumas ir svyravimai erdvės ir laiko atžvilgiu.

 

Vertinant tam tikro pavojaus poveikį aplin-kai, pasirenkami atitinkami 1 lentelėje pateikti ekosistemų elementai ir parametrai

Nevietinių rūšių patekimas arba plitimas

23

Mikrobinių patogenų patekimas

-

Genetiškai modifikuotų rūšių patekimas ir vietinių rūšių perkėlimas

-

Natūralių biologinių bendrijų nykimas arba jų pokyčiai, susiję su gyvūnų arba augalų rūšių auginimu

-

Rūšių trikdymas (pavyzdžiui, dauginimosi, poilsio ir maitinimosi metu) dėl žmogaus buvimo

-

Laukinių rūšių gavyba arba mirtingumas / sužalojimai (dėl verslinės bei mėgėjų žvejybos ir kitos veiklos)

 

33

Fiziniai

Fizinis jūros dugno trikdymas (laikinas arba išnykstantis)

 

 

 

6; 73

Fizinis nykimas (dėl negrįžtamų jūros dugno substrato ar morfologijos pokyčių ir dėl jūros dugno substrato gavybos)

Hidrologinių sąlygų pokyčiai

Cheminės medžiagos, šiukšlės ir energija

Maistingųjų medžiagų patekimas iš pasklidųjų šaltinių, taškinių šaltinių ir atmosferinių iškritų

 

 

53

 

 

Organinių medžiagų patekimas iš pasklidųjų šaltinių ir taškinių šaltinių

Kitų medžiagų (pvz., sintetinių medžiagų, nesintetinių medžiagų, radionuklidų) patekimas iš pasklidųjų šaltinių, taškinių šaltinių, atmosferinių iškritų ir dėl staigių atvejų

 

 

8; 93

Šiukšlių (kietųjų atliekų, įskaitant mikrošiukšles) patekimas

103

Antropogeninio garso (impulsinio, nenutrūkstamo) patekimas

 

 

113

Kitų formų energijos (įskaitant elektromagnetinius laukus, šviesą ir šilumą) patekimas

Vandens patekimas iš taškinių šaltinių (pvz., sūrymo)

-

 

2b. Naudojimo būdai ir žmogaus veiklos rūšys, susiję su jūros aplinka arba darantys jai poveikį

 

Tema

 

Veiklos rūšis

Fizinis upių, pakrančių ar jūros dugno restruktūrizavimas (vandentvarka)

Žemės įsavinimas

Kanalų tiesimas ir kiti vandentakių pakeitimai

Pakrančių apsauga ir apsauga nuo potvynių

Konstrukcijos atviroje jūroje (išskyrus naftos, dujų ir (arba) atsinaujinančiosios energijos)

Jūros dugno morfologijos, įskaitant dugno gilinimą ir medžiagų šalinimą, restruktūrizavimas

Negyvųjų išteklių gavyba

Mineralų (akmens, metalo rūdos, žvyro, smėlio, kriauklių) gavyba

Naftos ir dujų gavyba, įskaitant infrastruktūrą

Druskos gavyba

Vandens gavyba

Energijos gamyba

Atsinaujinančiosios energijos (vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių energijos) gamyba, įskaitant infrastruktūrą

Neatsinaujinančiosios energijos gamyba

Elektros perdavimas ir komunikacijos (kabeliai)

Gyvųjų išteklių gavyba

Žuvų ir jūrinių bestuburių žvejyba (verslinė ir mėgėjų)

Žuvų ir jūrinių bestuburių perdirbimas

Jūrų augalų rinkimas

Medžioklė ir kitoks gyvųjų išteklių rinkimas kitais tikslais

Gyvųjų išteklių auginimas

Jūrinė akvakultūra, įskaitant infrastruktūrą

Gėlųjų vandenų akvakultūra

Žemės ūkis

Miškininkystė

Transportas

Transporto infrastruktūra

Jūrų transportas

Oro transportas

Sausumos transportas

Su miestu ir pramone susiję naudojimo būdai

Su miestu susiję naudojimo būdai

Su pramone susiję naudojimo būdai

Atliekų tvarkymas ir šalinimas

Turizmas ir laisvalaikis

Turizmo ir laisvalaikio infrastruktūra

Turizmo ir laisvalaikio veikla

 

Saugumas ir (arba) gynyba

 

Karinės operacijos (taikoma 2 straipsnio 2 dalis)

 

Švietimas ir moksliniai tyrimai

 

Moksliniai tyrimai, apklausos ir šviečiamoji veikla

 

1 Atliekant pavojų vertinimą reikėtų atsižvelgti į jų mastą jūros aplinkoje ir, jei tinkama, į jų indėlio (iš sausumos ar atmosferos šaltinių) dydį į jūros aplinką.

2 2a lentelėje pateikti tik pavojais grindžiami 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 kokybiniai rodikliai, kurių atveju kriterijai nustatyti  2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimu (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL 2017 L 125, p. 43). Visi kiti – būkle grindžiami – tvarkos aprašo 2 priedu nustatyti kokybiniai rodikliai gali būti siejami su kiekviena tema.

3 2 lentelėje pateikiami atitinkami kokybiniai rodikliai yra nustatyti tvarkos aprašo 2 priedu „Kokybiniai deskriptoriai, pagal kuriuos nustatoma gera aplinkos būklė’’.

_________________

 

Jūros aplinkos būklės įvertinimo,

Baltijos jūros geros aplinkos būklės

savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų,

stebėsenos programos ir priemonių

nustatymo tvarkos aprašo

2 priedas

 

KOKYBINIAI DESKRIPTORIAI, PAGAL KURIUOS NUSTATOMA GERA APLINKOS BŪKLĖ

 

 

1.  Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias geomorfologines, geografines ir klimatines sąlygas.

2.  Dėl žmogaus veiklos patekusių svetimžemių rūšių paplitimas nekeičia ekosistemų pobūdžio.

3.  Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos yra saugiose biologinėse ribose ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo gerą išteklių būklę.

4.  Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė normalūs ir gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą.

5.  Žmogaus sukelta eutrofikacija sumažinta, ypač jos neigiamas poveikis, pvz., biologinės įvairovės praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas dumblių žydėjimas ir deguonies trūkumas dugno vandenyse.

6.  Jūros dugno vientisumas užtikrina ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimą, nedaro neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms.

7.  Hidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemoms.

8.  Teršalų koncentracija nesukelia taršos poveikio.

9.  Teršalai, žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose, neviršija Europos Bendrijos teisės aktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamų standartų.

10.  Atliekos jūroje ir jų kiekis nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai.

11.  Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas nedaro neigiamo poveikio jūros aplinkai.

_________________

 

Jūros aplinkos būklės įvertinimo,

Baltijos jūros geros aplinkos būklės

savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų,

stebėsenos programos ir priemonių

nustatymo tvarkos aprašo

3 priedas

 

PRIEMONIŲ TIPAI

 

 

1.  Poveikio kontrolę užtikrinančios valdymo priemonės, veikiančios leistiną žmogaus veiklos mastą.

2.  Rezultatų valdymo priemonės, veikiančios leistiną ekosistemos komponento sutrikdymo laipsnį.

3.  Pasiskirstymo laiko ir erdvės atžvilgiu priemonės, kurios veikia tai, kur ir kada leidžiama vykdyti veiklą.

4.  Priemonės, skirtos valdymo koordinavimui užtikrinti.

5.  Priemonės jūrų taršos atsekamumui (jei tai įmanoma) gerinti.

6.  Ekonominės skatinimo priemonės, dėl kurių besinaudojantiems jūrų ekosistemomis yra ekonomiškai naudinga veikti taip, kad padėtų pasiekti geros aplinkos būklės tikslą.

7.  Padarinių sušvelninimo ir atkūrimo priemonės, kuriomis žmogaus veikla orientuojama atkurti pažeistus jūrų ekosistemų komponentus.

8.  Įgyvendinančių institucijų ryšiai su suinteresuotomis šalimis, institucijomis ir visuomene, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir visuomenės informuotumo didinimas.

 

_________________

 

Jūros aplinkos būklės įvertinimo,

Baltijos jūros geros aplinkos būklės

savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų,

stebėsenos programos ir priemonių

nustatymo tvarkos aprašo

4 priedas

 

SAVYBIŲ, Į KURIAS REIKIA ATSIŽVELGTI NUSTATANT JŪROS APLINKOS APSAUGOS TIKSLUS, SĄRAŠAS

 

1.  Ar tinkamai įvertinti aspektai, apibūdinantys Baltijos jūros rajoną.

2.  Įvertintas poreikis nustatyti tikslus, nustatančius siektinas sąlygas, pagrįstas Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių nustatymu, įvertinamus tikslus ir susijusius rodiklius, sudarančius sąlygas stebėsenai ir įvertinimui, ir veiklos tikslus, susijusius su konkrečiomis įgyvendinimo priemonėmis, kurios padeda jų siekti.

3.  Geros aplinkos būklės nustatymas ir tos būklės formulavimas pagal aspektų, apibūdinančių Baltijos jūros rajoną, įvertinamas savybes.

4.  Tikslų nuoseklumas ir prieštaravimų nebuvimas.

5.  Tikslams pasiekti reikalingų išteklių nustatymas.

6.  Tikslų ir galimų pereinamojo laikotarpio tikslų formulavimas ir laikotarpis jiems pasiekti.

7.  Rodiklių nustatymas siekiant stebėti pažangą ir priimti valdymo sprendimus tikslų įgyvendinimui.

8.  Atskaitos taškų (tikslinių ir ribinių) nustatymas esant poreikiui.

9.  Socialinių ir ekonominių reikmių įvertinimas.

10.  Aplinkos apsaugos tikslų, su jais susijusių rodiklių ir ribinių bei tikslinių verčių nagrinėjimas, siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus Baltijos jūros rajono būklė juos atitinka.

11.  Tikslų suderinamumas su uždaviniais, kurių siekti įsipareigojama pagal atitinkamus tarptautinius ir regioninius susitarimus, naudojant tuos, kurie yra svarbiausi Baltijos jūros rajonui, siekiant nustatytų aplinkos apsaugos tikslų.

12.  Parengtų tikslų ir rodiklių nagrinėjimas atsižvelgiant į nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus Baltijos jūros rajono aplinkos būklė juos atitiktų.

 

_________________

 

Jūros aplinkos būklės įvertinimo,

Baltijos jūros geros aplinkos būklės

savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų,

stebėsenos programos ir priemonių

nustatymo tvarkos aprašo

5 priedas

 

 

STEBĖSENOS PROGRAMOS REIKALAVIMAI

 

Stebėsenos programos (toliau – Programa) nuostatos turi būti tokios, kad:

1. Stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją, kuri būtina jūros aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią dar reikia padaryti, siekiant geros jūros aplinkos būklės.

2. Programos įgyvendinimo metu gauta informacija būtų pakankama nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslams ir rodikliams.

3. Pagal stebėsenos rezultatus būtų galima įvertinti Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo ir jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo nacionalinio komiteto sudėtis ir jo veiklos nuostatų 23 punkte nurodytų priemonių poveikį.

4. Remiantis stebėsenos rezultatais, būtų galima nustatyti aplinkos būklės pokyčio priežastį ir galimas korekcines priemones, kurių reikėtų siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nuokrypius nuo siekiamos būklės.

5. Stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse verslinės žvejybos zonose.

6. Pagal stebėsenos rezultatus būtų galima patvirtinti korekcinių priemonių sukeliamus pageidaujamus pokyčius, o ne žalingą šalutinį poveikį.

7. Programos įgyvendinimas padėtų kaupti informaciją apie Baltijos jūros rajono aplinkos būklę.

8. Įgyvendinant Programą naudojami jūros aplinkos būklės vertinimo būdai ir metodai būtų palyginami Baltijos jūros rajone ir Europos Sąjungoje.

9. Užtikrintų esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų stebėsenos programų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų nuoseklumą ir išvengti veiklos, susijusios su jūros aplinkos būklės stebėsena, dubliavimo, naudojant tuos stebėsenos būdus ir metodus, kurie yra aktualiausi Baltijos jūros rajonui.

________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-850, 2012-10-22, Žin., 2012, Nr. 124-6250 (2012-10-25), i. k. 112301MISAK00D1-850

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-500 "Dėl Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1072, 2018-12-07, paskelbta TAR 2018-12-11, i. k. 2018-20227

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-500 „Dėl Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo