Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.09.16)

Pakeitimų eilė nuo 1997 m. spalio 16 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-462, 97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2447 (97.10.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37 IR 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-487, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2621 (97.11.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 64(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-584, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 169(1), 369(1) STRAIPSNIAIS IR 166, 228, 382 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

P i r m a s i s  s k i r s n i s

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamojo  proceso įstatymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nustato baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos Respublikoje.

Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta proceso tvarka yra vienoda ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams bei advokatūrai, taip pat su šia tvarka susijusioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams.

2 straipsnis. Baudžiamojo proceso uždaviniai

Baudžiamojo proceso uždaviniai yra greitai ir pilnutinai išaiškinti nusikaltimus, įkaltinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.

Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles.

3 straipsnis. Pareiga iškelti baudžiamąją bylą ir išaiškinti

              nusikaltimą

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti.

4 straipsnis. Neleistinumas traukti kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka

Niekas negali būti traukiamas kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

5 straipsnis. Aplinkybės, darančios baudžiamąją bylą negalimą

Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama:

1) jeigu nėra nusikaltimo įvykio;

2) jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties;

3) jeigu yra suėję senaties terminai;

4) dėl amnestijos akto, jeigu jis panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka;

5) asmeniui, iki pavojingos visuomenei veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė;

6) jeigu nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju šio kodekso 126 straipsnyje numatytais atvejais;

7) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo, kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo;

8) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

9) asmeniui, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba nutartis ar nutarimas nutraukti bylą tuo pačiu pagrindu;

10) asmeniui, kurio atžvilgiu yra nepanaikintas kvotos organo, tardytojo, prokuroro nutarimas nutraukti bylą dėl to paties kaltinimo, išskyrus atvejus, kai būtinumą iškelti bylą pripažino teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

Jeigu šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės iškyla aikštėn teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismas nagrinėja byly iki pabaigos ir priima išteisinamąjį nuosprendį arba priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.

Nutraukti bylą šio straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodymais pagrindais neleidžiama, jeigu tam prieštarauja kaltinamasis. Tuo atveju bylos procesas toliau vyksta įprastine tvarka.

Jeigu patikrinus pagal šio kodekso 128 straipsnį nėra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl amnestijos taikymo, baudžiamoji byla gali būti keliama.

6 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių  pasikeitimo

Teismas turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu pripažįstama. kad iki kvotos, parengtinio tardymo ar bylos nagrinėjimo teisme asmens padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo neteko pavojingos visuomenei veikos pobūdžio arba tas asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei.

6¹ straipsnis. Neteko galios.

6² straipsnis. Neteko galios.

7 straipsnis. Neteko galios.

8 straipsnis. Neteko galios.

9 straipsnis. Neteko galios.

9¹ straipsnis. Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos

               nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu prokuroras. tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 531 straipsnyje nurodytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti.

Apie baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui, kurio atžvilgiu nekeliama byla arba ji nutraukta, taip pat. nukentėjusiajam ir jo atstovui. Šie asmenys turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį, teisėjo. prokuroro, tardytojo ir kvotos organo nutarimą atitinkamai aukštesniajam teismui arba aukštesniajam prokurorui.

9² straipsnis. Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu prokuroras turi teisę, remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15¹ ir 227¹ straipsniuose numatytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti.

Apie baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui, kurio atžvilgiu byla nekeliama arba nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir jo atstovui. Šie asmenys turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį, teisėjo ar prokuroro nutarimą atitinkamai aukštesniajam teismui arba aukštesniajam prokurorui.

10 straipsnis. Asmens laisvės  neliečiamumas

Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik remiantis teismo ar teisėjo sprendimu.

10¹ straipsnis. Buto neliečiamybė, asmeninio gyvenimo ir

                susirašinėjimo slaptumo apsauga

Piliečiams garantuojama buto neliečiamybė. Niekas neturi teisės be įstatyminio pagrindo įeiti į butą prieš jame gyvenančių asmenų valią

Piliečių asmeninį gyvenimą, susirašinėjimo. telefoninių pasikalbėjimų ir telegrafinių pranešimų slaptumą saugo įstatymas.

Daryti kratą, poėmį. apžiūrėti piliečių patalpas, uždėti areštą korespondencijai ir daryti jos poėmį pašto-telegrafo įstaigose galima tik šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

11 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas. Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu.

12 straipsnis. Teisingumo vykdymas piliečių lygybės prieš įstatymą ir

               teismą pagrindu

Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą pagrindu, nepriklausomai nuo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

13 straipsnis. Neteko galios.

14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

Vykdydami teisingumą baudžiamosiose bylose, teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai sprendžia baudžiamąsias bylas remdamiesi įstatymu ir pagal savo sąžinę, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. Bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą vykdant teisingumą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

15 straipsnis. Proceso kalba

Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų procesas vyksta lietuvių kalba.

Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat susipažįstant su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka.

Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.

16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas , be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus, lytinių nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusįjį.

Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai.

l7 straipsnis. Kaltinamajam teisės į gynybą užtikrinimas

Kaltinamajam užtikrinama teisė į gynybą.

Teismas, prokurorą,. tardytojas ir kvotėjas privalo užtikrinti kaltinamajam galimybę įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir užtikrinti jo asmeninių bei turtinių teisių apsaugą.

18 straipsnis. Visapusiškas, pilnutinis ir objektyvus bylos

               aplinkybių ištyrimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai. pilnutinai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas neturi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam.

Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

18¹ straipsnis. Neteko galios.

18² straipsnis. Neteko galios.

19 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymų galiojimas laiko ir

               erdvės atžvilgiais

Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje visais atvejais vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymus.

20 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio

               piliečiams ir asmenims be pilietybės

Baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, kuriuos padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymą.

Kvotos, parengtinio tardymo ir prokuratūros organų bei teismo kompetencijai, kurią jiems suteikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas, nepriklauso asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio kodekso numatytus proceso veiksmus tik jiems paprašius arba sutikus. Sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę, jokiais atvejais negali būti sulaikomi ir suimami.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis  užsienio valstybių įstaigomis tvarka

Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato šis kodeksas ir tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos suteikimo, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai pavedimus užsienio valstybių įstaigoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą.

21¹ straipsnis. Užsienio valstybių įstaigų pavedimų dėl proceso      

                veiksmų atlikimo vykdymas

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir kvotos organai, vykdydami užsienio valstybių įstaigų pavedimus, atlieka šiame kodekse numatytus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir kvotos organai užsienio valstybių įstaigų pavedimus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Jeigu pavedimą gavo tiesiogiai teismas, tardymo ar kvotos organas, tai jį vykdo tik gavę atitinkamai Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos, ar Generalinės prokuratūros leidimą.

Jeigu užsienio valstybės įstaigos pavedimas negali būti įvykdytas, jis grąžinamas tai įstaigai atitinkamai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, nurodant pavedimo neįvykdymo priežastis.

Užsienio valstybių teismų, prokuratūros, tardymo, kvotos ar valstybės saugumo organų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama sulaikyti ar suimti asmenis bei atlikti kitokius proceso veiksmus.

21² straipsnis. Pavedimas iškelti baudžiamąją bylą

Užsienio valstybės įstaigos pavedimą iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos piliečiui, padariusiam nusikaltimą užsienio valstybėje ir sugrįžusiam į Lietuvos Respubliką, nagrinėja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, patikrindama reikalavimo iškelti baudžiamąją bylą pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama pavedimą atsiuntusiai įstaigai. Jeigu asmeniui Lietuvos Respublikoje buvo iškelta bei išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas nuosprendis, tai šiam įsiteisėjus, kartu su pranešimu pasiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikaltimą padarė užsienio valstybės pilietis ir po to išvyko į savo valstybę, kvotos ir tardymo organų surinkta apie šį asmenį medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai,kuri sprendžia, ar reikia pasiųsti atitinkamai užsienio valstybės įstaigai reikalavimą nubausti kaltininką.

22 straipsnis. Reikalavimas užsienio valstybei išduoti asmenį

Tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipiasi į atitinkamą užsienio valstybės įstaigą, reikalaudama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitokį asmenį, padariusį nusikaltimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jam iškelta baudžiamoji byla arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Reikalavime išduoti asmenį nurodoma: kaltinamojo (nuteistojo) pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, pilietybė; padaryto nusikaltimo aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio šį nusikaltimą, tekstas; pridedami: išorės požymių aprašymas ir fotografija; išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

22¹ straipsnis. Užsienio valstybės išduoto  asmens baudžiamosios

                atsakomybės ribos

 Užsienio valstybės išduotas asmuo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas, taip pat perduodamas trečiajai valstybei už nusikaltimą,kurį jis padarė iki išdavimo ir už kurį nebuvo išduotas, jeigu tuo reikalu nėra asmenį išdavusios užsienio valstybės sutikimo.

22² straipsnis. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais ir tvarka asmuo gali būti išduotas iš Lietuvos Respublikos kitos valstybės teisėsaugos institucijoms.

Išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos neleidžiama:

1) jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) jeigu nusikaltimas, dėl kurio prašoma išduoti, padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) jeigu dėl jo yra priimtas ir jau įsiteisėjo nuosprendis už nusikaltimą, už kurį reikalaujama asmenį išduoti, taip pat jeigu dėl to paties kaltinimo baudžiamoji byla yra nutraukta;

4) jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suėjus senaties terminui ir esant kitam teisėtam pagrindui;

5) jeigu veika, už kurios padarymą reikalaujama išduoti asmenį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra nusikaltimas;

6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

22³ straipsnis. Kardomojo  kalinimo (suėmimo) taikymo asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, ypatybės

Kardomasis kalinimas (suėmimas) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, taikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, skyrimo bei apskundimo tvarką, taip pat laikino sulaikymo tvarką nustato šis kodeksas.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, trukmę nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

22⁴ straipsnis. Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Esant Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytam pagrindui, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras su pareiškimu kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas per penkias dienas turi surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas. Posėdis protokoluojamas šio kodekso 109³ straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, o atsisakęs patenkinti pareiškimą, - nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms. Jei asmuo, kurį atsisakoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, buvo suimtas, tai teisėjas, priimdamas nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą.

22⁵ straipsnis. Nutarties apskundimas

Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas bei prokuroras, nesutikdamas su nutartimi neišduoti asmens kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, turi teisę per septynias dienas paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo dienos. Nagrinėjant skundą, gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami suinteresuotas asmuo su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Prokuroro paduotas skundas sustabdo teisėjo priimto sprendimo vykdymą.

Asmens, dėl kurio priimta nutartis išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, ar jo gynėjo paduotas skundas sustabdo išdavimo procesą.

23 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra

Lietuvos Respublikos teismų teisminę veiklą prižiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

24 straipsnis. Prokuroro kontrolė baudžiamajame procese

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai kontroliuoja kvotos organų ir tardytojų veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

Baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos parengtinio tyrimo stadijose prokuroras privalo imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams.

Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepaisydamas jokių organų ir pareigūnų.

Prokuroro nutarimus, priimtus remiantis įstatymu, privalo vykdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.

25 straipsnis. Pagrindinių šiame kodekse vartojamų terminų

               paaiškinimas

Šiame kodekse vartojami terminai, jeigu nėra specialių nurodymų turi tokias reikšmes:

"Teismas" reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardos teismą, apylinkės teismą;

"Pirmosios instancijos teismas" reiškia apylinkės teismą ir apygardos teismą, kompetentingus priimti byloje nuosprendį, išskyrus  apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka;

"Apeliacinė instancija" reiškia Lietuvos apeliacinį teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei nutarčių;

"Kasacinė instancija" reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių;

"Teisėjas" reiškia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką, Aukščiausiojo Teismo teisėją; Lietuvos apeliacinio teismo pirmi-ninką, Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką, Apeliacinio teismo teisėją; apygardos teismo pirmininką, apygardos teismo skyriaus pirmininką, apygardos teismo teisėją; apylinkės teismo pirmininką, apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo teisėją;

"Prokuroras" reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius visų grandžių prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją;

7)"Tardymo organo padalinio viršininkas" reiškia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tardymo departamento vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, departamento skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apygardos prokuratūros tardymo valdybos vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, valdybos skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apylinkės prokuratūros tardymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;

8)"Vertėjas" reiškia asmenį, mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus, kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio kodekso nustatyta tvarka;

9)"Specialistas" reiškia asmenį, turinti specialių žinių ir įgūdžių, pakviestą dalyvauti byloje, kad šio kodekso nustatyta tvarka padėtų surasti, įtvirtinti bei paimti įrodymus ir duotų paaiškinimus arba išvadą specia1iais klausimais;

10)"Įstatyminiai atstovai" reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis;

11) "Atstovai" reiškia asmenis, kurie įstatymo ar susitarimo yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams;

12)"Artimieji giminaičiai" reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį;

13)"Nutarimas" reiškia kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą tiriant baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą;

14)"Protokolas" reiškia dokumentą, kuriame šio kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai;

15)"Kaltinamoji išvada" reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tardymas ir kuriame išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami pagrindiniai įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui;

16)"Nuosprendis" reiškia pirmosios instancijos teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu kaltumas yra teismo nustatytas, skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis;

17)"Nutartis" reiškia bet kurį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamą baudžiamojoje byloje, išskyrus nuosprendį; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, išskyrus tą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis; kasacinės instancijos teismo sprendimą;

18)"Apeliacinis skundas" reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

19)"Apeliantas" reiškia asmenį, padavusį apeliacinį skundą;

 20) "Kasacinis skundas" reiškia skundą, paduodamą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

21)"Kasatorius" reiškia asmenį, padavusį kasacinį skundą;

22) "Nakties metas" reiškia laiką nuo 22 iki 6 valandos.

Antrasis skirsnis

 TEISMAS IR TEISMINGUMAS

         26 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose ir šio kodekso 37 straipsnio antrojoje ir šeštojoje dalyse numatytais atvejais apygardų teismuose baudžiamąsias bylas pirmąja instancija teisėjas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas bylas, teisėjas turi visus šiame kodekse numatytus teismo įgaliojimus.

Apygardų teismuose šio kodekso 37 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytais atvejais pirmąja instancija, Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose atitinkamai apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

27 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas, nagrinėjant baudžiamąją bylą

Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus.

Jeigu nebegali toliau dalyvauti posėdyje apylinkės teismo teisėjas, bylos nagrinėjimas atidedamas.

28 straipsnis. Atsarginis teisėjas

Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia ilgo laiko. gali būti kviečiamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas. jį pakeičia.

Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, bylu toliau nagrinėjama be atnaujinimo.

29 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos

Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu:

1) jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo toje byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, dalyvavus atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje (paskyręs kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs telefoninių pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus dėl išvardytų veiksmų), visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.

30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme,negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka, negali dalyvauti antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nuosprendį ar nutartį, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį ar nutartį panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

31 straipsnis. Teisėjo nušalinimas

Esant šio kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas privalo nusišalinti. Tuo pačiu pagrindu gali pareikšti teisėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jo atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir pareiškiamas tuo metu, kai posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia teismo sudėtį ir išaiškina proceso dalyviams teisę pareikšti teisėjams nušalinimą. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino vėlesnio proceso metu.

32 straipsnis. Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kai byla nagrinėjama kolegialiai

Teisėjui pareikštą nušalinimą išsprendžia kiti teisėjai, nesant nušalinamojo. Balsams pasidalijus pusiau, teisėjas laikomas nušalintu.

Dviems teisėjams ar visai teismo sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma.

Teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje.

33 straipsnis. Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kai bylą teisėjas nagrinėja vienas

Kai teisėjas baudžiamąją bylą nagrinėja vienas, jam pareikštą nušalinimą išsprendžia pats. Jis turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

34 straipsnis. Teismo posėdžių sekretorius

Teismo posėdžių sekretorius rašo tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus laikydamasis šio kodekso 116 ir 117 straipsnių reikalavimų.

35 straipsnis. Sekretoriaus, vertėjo, eksperto ir specialisto, revizoriaus nušalinimas

Šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teismo posėdžių sekretoriui, vertėjui, ekspertui, specialistui bei revizoriui, tačiau su tuo apribojimu, kad pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar revizoriaus negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Vertėjas, ekspertas, specialistas ir revizorius negali dalyvauti byloje, jeigu paaiškėja, jog jie nekompetentingi. Nušalinimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

36 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos apylinkės teismui

Apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui.

37 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos apygardos teismui

Apygardos teismui, kuriame bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, teismingos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 72, 74⁽²⁾, 75, 78, 84 straipsniuose, 85 straipsnio trečiojoje dalyje, 85⁽¹⁾, 89, 105 straipsniuose, 131⁽¹⁾ straipsnio antrojoje dalyje, 199⁽⁴⁾ ir 203⁽¹⁾ straipsniuose, 227⁽¹⁾ straipsnyje (su sąlyga, kad bent vienas nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikaltimas numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 249⁽²⁾ ir 306⁽¹⁾ straipsniuose, taip pat numatytų Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą”.

Apygardos teisme teisėjas vienas nagrinėja bylas dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 73, 74¹ straipsniuose, 82 straipsnio antrojoje dalyje, 83 straipsnyje, 85 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 104, 107 straipsniuose, 111 straipsnio antrojoje dalyje, 118 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 131¹ straipsnio pirmojoje dalyje, 209, 222 straipsniuose, 227¹ (išskyrus atvejus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje, 227² straipsniuose, 231¹ straipsnio antrojoje dalyje, 231² straipsnio antrojoje dalyje, 231³ straipsnio antrojoje dalyje, 232² straipsnio trečiojoje dalyje, 234¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 234²-234⁴ straipsniuose, 251 straipsnio antrojoje dalyje, 253, 254 straipsniuose, 256 straipsnio trečiojoje dalyje, 257, 261, 264 straipsniuose, 268 straipsnio antrojoje dalyje, 272 straipsnio trečiojoje dalyje, 273 straipsnio trečiojoje dalyje, 282 straipsnio antrojoje dalyje, 303 straipsnio antrojoje dalyje, 312 straipsnio antrojoje dalyje, 327 straipsnio antrojoje dalyje.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo, numatyto šio kodekso dvidešimt devintajame skirsnyje, bylas nagrinėja apygardos teismas pagal šio straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nustatytas teismingumo taisykles.

Apygardos teismui taip pat teismingos bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nariais. Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. Šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismo pirmininko arba baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų nusikaltimų bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismas gali išnagrinėti bet kurią bylą, priimtą savo žinion šio kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokią bylą apygardos teismo teisėjas nagrinėja vienas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-462, 97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2447 (97.10.29)

38 straipsnis. Apygardos teismo teisė priimti savo žinion apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą

Apygardos teismas turi teisę priimti savo, kaip pirmosios instancijos teismo, žinion bet kurią baudžiamąją bylą, teismingą šios apygardos apylinkės teismui.

39 straipsnis. Baudžiamosios bylos teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą

Baudžiamoji byla nagrinėtina tame teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje pabaigtas bylos parengtinis tyrimas.

40 straipsnis. Teismingumo nustatymas baudžiamųjų bylų sujungimo  atvejais

Jeigu baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviems ar daugiau tokios pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje pabaigtas parengtinis tyrimas.

Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga apygardos teismui bent dėl vieno nusikaltimo ar kaltinamojo, ji nagrinėjama apygardos teisme.

41 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą

Teisėjas arba teismas, kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje nustatę, kad gautoji baudžiamoji byla neteisminga tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą.

Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas, teisiamajame posėdyje išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui, visais atvejais perduoda ją pagal teismingumą.

Perduoti apylinkės teismui bylą, pradėtą nagrinėti apygardos teismo teisiamajame posėdyje, neleidžiama.

42 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

Kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau, išsamiau ir objektyviau, tam tikrais atvejais ji gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.

Šiuo pagrindu perduoti bylą iš vieno teismo kitam tokios rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Klausimą dėl bylos perdavimo šiais atvejais iš vieno teismo kitam išsprendžia: jeigu bylą norima perduoti iš apylinkės teismo kitam apylinkės teismui - apygardos teismo, kuriam priklauso šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, jeigu iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui -- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduodamą kitam šio kodekso 41 ir 43 straipsniuose nustatyta tvarka privalo priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduodama, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

Apylinkės teismas, gavęs iš kito teismo bylą, teismingą apygardos teismui, perduoda ją apygardos teismui.

Trečiasis skirsnis

PROKURORAS

44 straipsnis. Asmenys, kurie įgyvendina prokuroro įgaliojimus

               baudžiamųjų bylų procese

Prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese įgyvendina tiktai įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokurorai.

45 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai

Prokuroras kontroliuoja, ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai, darant kvotą bei parengtinį tardymą, ir vykdant nuosprendį, išskylus kvotą atliekamą sumarinio proceso tvarka.

Prokuroras privalo panaikinti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą, priimtą kvotos organo ar tardytojo, apskųsti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį ir, nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme duoti paaiškinimus ar pasakyti kalbą ir atlikti kitus įstatymo numatytus veiksmus.

Prokuroras pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąsias bylas iš kvotos bei parengtinio tardymo organų ir teismų.

46 straipsnis. Nušalinimas prokuroro

Taisyklės, išdėstytos šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose, taikomos ir prokurorui. Tačiau prokuroro dalyvavimas, darant parengtinį tardymą ar kvotą, arba jo palaikymas kaltinimo, arba jo pareiškimas toje byloje išvados teisme negali būti pagrindas jam nušalinti.

Nušalinimą prokurorui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas visuomeninis atstovas, visuomeninis gynėjas, visuomeninis kaltintojas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Klausimas dėl prokuroro nušalinimo, darant parengtinį tardymą ir kvotą, išsprendžiamas aukštesnio prokuroro nutarimu, o teisme - bylą nagrinėjančio teismo nutartimi.

Ketvirtasis skirsnis

TARDYTOJAS IR KVOTĖJAS

        47 straipsnis. Tardytojas

Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose daro įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokuratūros organų tardytojai ir vidaus reikalų organų tardytojai savo kompetencijos ribose.

48 straipsnis. Tardytojo įgaliojimai

Darydamas parengtinį tardymą, tardytojas visus sprendimus dėl tardymo krypties ir dėl tardymo veiksmų atlikimo priima savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato, jog turi būti gaunama prokuroro sankcija. Jis visiškai atsako už teisėtą ir savalaikį tų veiksmų atlikimą.

Nesutikdamas su prokuroro nurodymais dėl patraukimo kaltinamuoju, dėl nusikaltimo kvalifikavimo ir kaltinimo apimties, dėl bylos perdavimo, kad kaltinamasis būtų atiduotas teismui arba dėl bylos nutraukimo, tardytojas turi teisę pateikti bylą aukštesniam prokurorui ir raštu išdėstyti savo prieštaravimus. Šiuo atveju prokuroras arba panaikina žemesnio prokuroro nurodymus, arba paveda daryti šioje byloje tardymą kitam tardytojui.

Tardytojas turi teisę savo tiriamose bylose duoti kvotos organams pavedimus ir nurodymus dėl paieškos bei tardymo veiksmų atlikimo ir reikalauti, kad kvotos organai padėtų atlikti atskirus tardymo veiksmus. Tokie tardytojo pavedimai ir nurodymai yra kvotos organams privalomi.

Bylose, kuriose parengtinis tardymas yra būtinas, tardytojas turi teisę bet kuriuo momentu pradėti parengtinį tardymą, nelaukdamas, iki kvotos organai atliks šio kodekso 135 straipsnyje numatytus veiksmus.

Tardytojas turi teisę šio kodekso 137 ir 138 straipsniuose numatyta tvarka bei pagrindais sulaikyti ir apklausti asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu.

Tardytojo nutarimus, priimtus sutinkamai su įstatymu baudžiamojoje byloje, kuri yra jo žinioje, privalo vykdyti visos įmonės įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.

48¹ straipsnis. Tardymo organo padalinio viršininko įgaliojimai

Tardymo organo padalinio viršininkas kontroliuoja, kad tardytojai laiku išaiškintų ir įspėtų nusikaltimus, imasi priemonių, kad kuo pilniau, visapusiškiau ir objektyviau būtų padarytas parengtinis tardymas baudžiamosiose bylose.

Tardymo organo padalinio viršininkas turi teisę tikrinti baudžiamąsias bylas, duoti tardytojui nurodymus dėl parengtinio tardymo darymo, dėl patraukimo kaltinamuoju, nusikaltimo kvalifikavimo ir kaltinimo apimties, dėl bylos perdavimo, taip pat dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo, perduoti bylą iš vieno tardytojo kitam, pavesti tirti bylą keliems tardytojams, taip pat dalyvauti, darant parengtinį tardymą, ir pats daryti parengtinį tardymą, naudojantis tardytojo įgaliojimais.

Tardymo organo padalinio viršininko nurodymai baudžiamojoje byloje tardytojui duodami raštu ir turi būti įvykdyti. Gautųjų nurodymų apskundimas prokurorui nesustabdo jų vykdymo, išskyrus šio kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Prokuroro nurodymai baudžiamosiose bylose, duoti sutinkamai su šiame kodekse nustatytomis taisyklėmis, tardymo organo padalinio viršininkui yra privalomi. Šių nurodymų apskundimas aukštesniam prokurorui nesustabdo jų vykdymo.

49 straipsnis. Kvotėjas

Kvotą baudžiamosiose bylose daro pareigūnai, šio kodekso 134 straipsnyje išvardytų kvotos organų įgalioti tam reikalui.

50 straipsnis. Kvotos organo įgaliojimai

Kvotos organui pavedama imtis reikiamų operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus šio kodekso 135 straipsnio nustatytose ribose.

Kvotos organas yra įpareigotas taip pat imtis visų priemonių, kad nusikaltimui būtų užkirstas kelias.

Kvotos organui netaikomos šio kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos taisyklės, ir jeigu kvotos organas nesutinka su prokuroro nurodymais, jis turi teisę apskųsti juos aukštesniam prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo.

50¹ straipsnis. Neteko galios.

51 straipsnis. Nušalinimas tardytojo ir kvotėjo

Šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikoimos taip pat ir tardytojui bei kvotėjui. Tačiau tardytojo ar kvotėjo dalyvavimas, atitinkamai darant parengtinį tardymą ar kvotą toje byloje, negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Nušalinimą tardytojui ar kvotėjui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. Nušalinimą tardytojui gali pareikšti taip pat kaltinamojo gynėjas.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Tardytojas ar kvotėjas per dvidešimt keturias valandas nuo to momento, kada gautas pareiškimas dėl nušalinimo, perduoda jį prokurorui. Tačiau bylos procesas nesustabdomas. Prokuroras privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto tardytojui ar kvotėjui nušalinimo klausimą.

Penktasis skirsnis

PROCESO DAIYVIAI,

JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

52 straipsnis. Kaltinamasis

Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka; atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadinamas išteisintuoju.

Kaltinamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo;

2) teikti įrodymus;

3) pareikšti prašymus;

4) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga;

5) turėti gynėją;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus.

Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę.

53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese

Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje įtariamajam arba kaltinamajam paprašius nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Apie įtariamojo ar kaltinamojo prašymą turėti gynėją arba atsisakymą gynėjo surašomas protokolas, kurį pasirašo įtariamasis ar kaltinamasis, taip pat tardytojas ar kvotėjas.

Teisiamasis gali turėti kelis gynėjus.

54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys byloje gynėjais

Būti gynėjais leidžiama advokatams.

Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

55 straipsnis. Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas

Gynėją kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų atstovas, taip pat kiti asmenys, įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus.

Įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

Tais atvejais, kai įtiriamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje, kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų.

56 straipsnis. Būtinasis gynėjo dalyvavimas

Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį nagrinėjimą, yra būtinas:

1 ) bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

 2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teise į gynybą;

3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriama mirties bausmė;

5) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas.

Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybės, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba, jiems pavedus ar sutikus, kiti asmenys, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

56¹ straipsnis. Atleidimas nuo teisinės pagalbos apmokėjimo

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo.

Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina valstybė.

57 straipsnis. Atsisakymas gynėjo

Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis turi teisę atsisakyti gynėjo. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo iniciatyva. Atsisakymas gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams, visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėjams.

Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis gali pareikšti atsisakymą gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu. Atsisakymas gynėjo neatima jam teisės vėl prašyti, kad byloje dalyvautų gynėjas bet kuriuo proceso momentu.

Kvotėjui, tardytojui, teisėjui ar teismui nėra privalomas atsisakymas gynėjo, pareikštas nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, taip pat asmens, nemokančio kalbos, kuria vyksta procesas, arba kaltinamo (įtariamo) padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama mirties bausmė.

58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir teisės

Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti jam reikiamą juridinę pagalbą.

Gynėjas nuo to momento, kai jam leidžiama dalyvauti byloje,turi teisę:

1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka ir nutarimu patraukti kaltinamuoju;

     2) dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose;

  3) po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokurorui ar teisėjui sutikus;

   4) dalyvauti tuose proceso veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju ar kaltinamuoju. taip pat tuose veiksmuose. kurie daromi įtariamajam, kaltinamajam arba jų gynėjui paprašius; kvotėjui ar tardytojui sutikus, dalyvauti bet kuriuose kituose tardymo veiksmuose;

5) prašyti gynybai reikalingų pažymų, charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurios nustatyta tvarka privalo juos arba jų nuorašus išduoti;

6) kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose jis turėjo teisę dalyvauti, protokolais, taip pat ekspertizių aktais, o kvotėjui ar tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais;

7) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;

8) reikšti prašymus ir nušalinimus;

9) dalyvauti atliekant teisminį bylos nagrinėjimą;

10) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant skundą atitinkamoje teisminėje instancijoje.

Gynėjas turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo neatvykimas, jeigu jam iš anksto apie tardymo veiksmo darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo veiksmą.

Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, advokatas neturi teisės to atsisakyti.

Advokatas neturi teisės pagarsinti žinių, kurias jam suteikė gynybai vykdyti.

59 straipsnis. Įtariamasis

Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Įtariamasis turi teisę:

1) duoti byloje paaiškinimus;

2) pareikšti prašymus;

3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus;

4) turėti gynėją.

60 straipsnis. Nukentėjusysis

Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos.

Pilietis pripažįstamas nukentėjusiuoju kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi.

Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, turi teisę duoti byloje parodymus. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę:

1) teikti įrodymus;

2) pareikšti prašymus;

3) susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas;

4) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

5) pareikšti nušalinimus;

6) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus;

7) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime.

Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus lygiai kaip ir liudytojas.

Nukentėjusysis visais atvejais atsako už žinomai melagingus parodymus lygiai kaip ir liudytojas.

61 straipsnis. Civilinis ieškovas

Civiliniu ieškovu pripažįstamas pilietis, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir sutinkamai su šio kodekso 65 ir 66 straipsniais pareiškė reikalavimą atlyginti ją.

Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę:

1 ) teikti įrodymus;

2) pareikšti prašymus;

3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti;

4) palaikyti civilinį ieškinį;

5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, - nuo atidavimo teismui momento;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas privalo, teismo reikalavimu, pateikti esančius jo žinioje dokumentus, susijusius su pareikštuoju ieškiniu.

62 straipsnis. Civilinis atsakovas

Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.

Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę:

1.) prieštarauti pareikštam ieškiniui;

2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės;

3) teikti įrodymus;

4) pareikšti prašymus;

5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, - nuo atidavimo teismui momento;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie liečia civilinį ieškinį.

63 straipsnis. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio

                atsakovo atstovai

Kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (atitinkamai) artimieji giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys, teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu. Jeigu civilinis ieškovas arba civilinis atsakovas yra įmonė, įstaiga ar organizacija, tai jų atstovais gali būti atitinkamai įgalioti tam asmenys.

63¹ straipsnis. Aplinkybės, neleidžiančios dalyvauti byloje advokatui, visuomeninės organizacijos atstovui gynėju arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu

Advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas neturi teisės dalyvauti byloje gynėju arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja asmens, besikreipiančio vesti bylą, interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo teisėju, prokuroru, tardytoju, kvotėju, ekspertu, specialistu, vertėju, liudytoju ar kviestiniu, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas turi giminystės ryšių.

Klausimą dėl advokato, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovo nušalinimo kvotos arba parengtinio tardymo metu sprendžia atitinkamai kvotėjas, tardytojas ar prokuroras, o teisme - nagrinėjantis bylą teismas.

64 straipsnis. Pareiga išaiškinti ir užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis.

64⁽¹⁾ straipsnis. Kvotos organo, tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga išaiškinti piliečiui teisę į žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimą

Kvotos  organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti piliečiui teisės į žalos, padarytos dėl neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto suėmimo arba neteisėto nuteisimo, atlyginimą realizavimo tvarką.

Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-487, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2621 (97.11.19)

64² straipsnis. Procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigų išaiškinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.

64³ straipsnis. Asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo 

                privalomumas

Teismo, prokuroro, tardytojo ir kvotėjo šaukiamas procese dalyvauti asmuo privalo atvykti paskirtu laiku. Svarbiomis procese dalyvaujančio asmens neatvykimo,teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui pašaukus, priežastimis laikomos šios:

1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;

2) susisiekimo nutraukimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo. nepaprastai didelio potvynio ir panašių nenugalimų kliūčių;

3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;

4) šaukiamajam netikėta jo stambaus turto netektis dėl nelaimingo atsitikimo;

5) liga, dėl kurios negalima atvykti pagal šaukimą;

6) tėvų, vyro, žmonos bei vaikų mirtis arba jų sunki su mirties pavojumi liga;

7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimu svarbia gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

Jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą, jam gali būti skiriama bauda iki trijų šimtų litų, o jei be svarbios priežasties neatvyksta į teismą - iki penkių šimtų litų. Ji skiriama kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi. Be to, šaukiamas asmuo privalo sumokėti išlaidas, kurias turėjo teismas, jeigu dėl asmens neatvykimo posėdis buvo atidėtas.

Jeigu šaukiamas liudytojas, nukentėjusysis, vertėjas, specialistas, revizorius, ekspertas be svarbios priežasties atsisako atvykti į teismą arba atvykęs atsisako atlikti savo pareigas, teisėjo nutarimu arba teismo nutartimi jis gali būti atvesdinamas ir jam gali būti skiriamas areštas iki šešių mėnesių.

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas paskirti administracinę nuobaudą gali būti apskundžiamas apylinkės teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacinės instancijos teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie nubaudimą gavimo dienos.

Šeštasis skirsnis

 CIVILINIS IEŠKINYS BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE

65 straipsnis. Nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimas

Asmuo, dėl nusikaltimo turėjęs materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba asmenims, materialiai atsakantiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

66 straipsnis. Civilinio ieškinio pareiškimas

Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas, tiek iškeliant baudžiamąją bylą ir darant kvotą ar parengtinį tardymą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Jeigu bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas, tai asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio, gali pareikšti jį kitame teismo posėdyje, bet tiktai iki teisminio tardymo pradžios.

Jeigu civilinis ieškinys dėl išieškojimo lėšų, išleistų stacionariniam gydymui piliečių, nukentėjusių nuo nusikalstamų veiksmų, nebuvo pareikštas, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl tų lėšų išieškojimo.

66¹ straipsnis. Civilinio ieškinio perdavimas bankroto bylą

                nagrinėjančiam teismui

Jeigu baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukta įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, tai civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apie tai turi būti pranešta civiliniam ieškovui ir išaiškinta, kokias teises jis turi bankroto byloje.

67 straipsnis. Civilinio ieškinio atleidimas nuo valstybinio

               mokesčio

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio.

68 straipsnis. Civilinio ieškinio nagrinėjimas

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nustatytas taisykles. Civi1inis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį, o neišspręstas ryšium su bylos nutraukimu, taip pat šio kodekso 340 straipsnio antrojoje dalyje ir 341 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais paliekamas nenagrinėtas.

69 straipsnis. Neleidžiamumas pakartotinai nagrinėti civilinį

               ieškinį

Civilinio ieškinio atmetimas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atima iš civilinio ieškovo teisę pareikšti tą patį ieškinį antrą kartą civilinio proceso tvarka. Taip pat ieškinio atmetimas civilinio proceso tvarka atima iš ieškovo teisę antrą kartą pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje.

70 straipsnis. Kvotos organo, tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti nusikaltimo padarytos materialinės žalos atlyginimą

Esant pakankamai duomenų, kad nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, pareiškia civilinį ieškinį arba palaiko pareikštą ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti civi1inį ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo.

Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais atvejais byla nagrinėjama, nedalyvaujant valstybiniam kaltintojui, ir civilinis ieškinys liko nepareikštas, tai teismas, priimdamas nuosprendį, privalo savo iniciatyva išspręsti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą.

Septintasis skirsnis

ĮRODYMAI

71 straipsnis. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės

Darant parengtinį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, turi būti įrodinėjama:

1 ) nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės);

2) kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu;

3) aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui;

4) nusikaltimu padarytos ža1os pobūdis ir dydis.

72 straipsnis. Neteko galios.

73 straipsnis. Nepilnamečių bylose nustatytinos aplinkybės

Be aplinkybių, nurodytų šio kodekso 71 straipsnyje darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą:

1) nepilnamečių amžius (gimimo metai, mėnuo, diena);

2) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos;

3) suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas. Esant duomenų apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę. Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių, taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo bei teismo veiksmai.

74 straipsnis. Įrodymai

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organas, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi: liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo parodymais, patikrinimo aktais, telefoninių pokalbių klausymo protokolais ir garso įrašais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir fotografijomis, kino juostomis, vaizdo ar garso įrašais, specialisto išvada, revizijos aktu, ekspertizės aktu, daiktiniais įrodymais, tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais.

75 straipsnis. Įrodymų rinkimas ir pateikimas

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę savo žinioje turimose bylose šaukti šio kodekso nustatyta tvarka bet kurį asmenį, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis arba duotų išvadą kaip ekspertas; daryti kratas, apžiūras ir kitokius šio kodekso numatytus tardymo veiksmus; reikalauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti byloje reikšmės, reikalauti daryti revizijas. Šiuos reikalavimus privalo vykdyti visi piliečiai, įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Be to, įrodymus gali pateikti savo iniciatyva įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai, taip pat ir bet kuris pilietis, valstybinė bei visuomeninė įmonė, įstaiga ir organizacija, nedalyvaujantys byloje.

Visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas.

76 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.

Jokie įrodymai teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui neturi iš anksto nustatytos galios.

77 straipsnis. Liudytojo parodymai

Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes.

Liudytojas gali būti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju.

Negali būti įrodymu liudytojo parodymai, pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas.

Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų pranešimais, šie asmenys taip pat turi būti apklausiami.

78 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai

Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai:

1) kaltinamojo gynėjas - apie bylos aplinkybes, kurias jis sužinojo ryšium su gynėjo pareigų ėjimu;

2) asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės reiškinių ir duoti apie juos teisingų parodymų;

3) advokatas. profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas - apie aplinkybes, kurias jis sužinojo ryšium su atstovo pareigų ėjimu.

78¹ straipsnis. Asmenys, kurie tik jiems sutikus, gali būti apklausiami kaip liudytojai

Įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai baudžiamojoje byloje gali būti apklausiami kaip liudytojai tik jiems sutikus. Tokie asmenys gali atsisakyti duoti parodymus visiškai arba atsisakyti atsakinėti į atskirus pateiktus klausimus.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

79 straipsnis. Neleidžiamumas toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu

Asmuo, dalyvaujantis byloje kaip liudytojas. negali būti toje pačioje byloje kaltintoju, gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu.

80 straipsnis. Liudytojo pareigos ir teisės

Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti ir duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, ir teisingai atsakyti į klausimus, kuriuos jam duoda kvotėjas,tardytojas, prokuroras, teismas ir teisminio nagrinėjmo dalyviai.

Liudytojas turi teisę: susipažinti su savo parodymų protokolų įrašais; tardytojui ar kvotėjui leidus, pats surašyti savo parodymus; padaryti pakeitimus ir pataisas tardytojo ar kvotėjo surašytame apklausos protokolo tekste; gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą sutinkamai su šio kodekso 122 straipsniu.

81 straipsnis. Liudytojo atsakomybė

Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal šio kodekso 64³ straipsnį; už žinomai melagingus parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.

Liudytojas už žinomai melagingus parodymus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Baudžiamoji byla už žinomai melagingus parodymus liudytojui keliama teisme, laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.

Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę neatvykusįjį liudytoją atvesdinti.

82 straipsnis. Nukentėjusiojo parodymai

Nukentėjusysis gali būti apklausiamas apie įrodinėtinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, ir apie jo santykius su kaltinamuoju, taip pat apie esančius byloje įrodymus.

Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus nukentėjusysis atsako taip pat, kaip ir liudytojas, šio kodekso 81 straipsnyje numatyta tvarka.

Nukentėjusysis privalo atvykti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo kvietimu. Jeigu nukentėjusysis be pateisinamos priežasties neatvyksta, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę jį atvesdinti.

83 straipsnis. Įtariamojo parodymai

Įtariamasis apklausiamas apie aplinkybes, kurios buvo pagrindas jam sulaikyti ir kardomajai priemonei jam parinkti, taip pat apie visas jam žinomas byloje aplinkybes.

84 straipsnis. Kaltinamojo parodymai

Kaltinamasis apklausiamas apie pareikšto jam kaltinimo esmę, taip pat apie kitas jam žinomas byloje aplinkybes ir esančius byloje įrodymus.

84¹ straipsnis. Patikrinimo aktas

Patikrinimas atliekamas tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 37 straipsnį reikia patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę veiklą.

Apie atliktą patikrinimą surašomas patikrinimo aktas.

84² straipsnis. Specialisto išvada

Specialistas šaukiamas tais atvejais, kai atliekant tardymo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių žinių asmeniui, dokumentams, daiktams ar įvykio situacijai ištirti. Remdamasis šių tyrimų duomenimis, specialistas gali pateikti išvadą.

Specialisto išvada gali būti įrašoma į tardymo veiksmo arba teisiamojo posėdžio protokolą. Po išvada, parašyta tardymo veiksmo protokole, specialistas pasirašo.

Jeigu tardymo veiksmų atlikimo metu ar teisiamajame posėdyje specialistas išvados pateikti dar negali, jis ją parašo per kvotėjo, tardytojo ar teismo nustatytą terminą atskirame dokumente ir pasirašo.

Specialistas teisėjo, tardytojo ar kvotos organo raštišku pavedimu gali pateikti išvadą ne tik atliekant tardymo veiksmus, bet ir kitais atvejais, jeigu reikia specialių žinių nusikaltimo aplinkybėms nustatyti.

Specialistas gali duoti išvadą ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.

84³ straipsnis. Revizijos aktas

Revizija skiriama tais atvejais, kai atliekant kvotą, parengtinį tardymą ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių žinių įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat fizinių asmenų ūkinei-finansinei veiklai patikrinti ir bylai reikalingiems dokumentams surinkti.

Apie atliktą reviziją surašomas revizijos aktas.

85 straipsnis. Ekspertizės aktas

Ekspertas yra šaukiamas ir duoda išvadą tais atvejais, kai, bylą tiriant ar teisme nagrinėjant, reikalingos mokslinės, techninės ar kitos specialios žinios.

Ekspertizės išvada negali išeiti už specialių jo žinių ribų.

Ekspertizės aktas kvotėjui, tardytojui, prokurorui ir teismui neprivalomas, tačiau kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti jų motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje.

Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu dėl nepakankamo jo aiškumo ar pilnumo, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar kitam ekspertui.

Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu dėl jo nepagrįstumo, gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią daryti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams.

86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė

Daryti ekspertizę būtina:

1 ) mirties priežastims nustatyti;

2) kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galėjimo bylos proceso metu suprasti veiksmų esmę ar valdyti juos.

87 straipsnis. Ekspertas

Ekspertu gali būti asmuo, turintis reikiamas žinias specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese. Ekspertus skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas.

Ekspertizes daro paprastai atitinkamų ekspertizės įstaigų ekspertai, tačiau ekspertizei padaryti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti taip pat ir kitus asmenis. Kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo reikalavimas, kuriuo šaukiamas ekspertas, yra privalomas įmonės, įstaigos ar organizacijos, kur dirba ekspertas, vadovui.

Ekspertas duoda išvadą savo vardu ir pats atsako už savo duotą išvadą.

Esant reikalui, byloje gali būti skiriami keli ekspertai.

Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, tai prieš surašydami ekspertizės aktą, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ekspertizės aktą surašo ir pasirašo jie visi.

Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surašo ekspertizės aktą atskirai.

88 straipsnis. Eksperto pareigos

Ekspertu šaukiamas asmuo privalo atvykti į kvotos organą, pas tardytoją, prokurorą bei į teismą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.

Jeigu ekspertas be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį. Ekspertas už žinomai melagingo akto surašymą ir pateikimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Teisme baudžiamoji byla už žinomai melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą ekspertui keliama laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.

89 straipsnis. Eksperto teisės

Ekspertas turi teisę:

1 ) susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;

2) prašyti kvotos organą, tardytoją, prokurorą ir teismą pateikti jam papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti;

3) kvotėjo, tardytojo, prokuroro leidimu, dalyvauti, apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo leidimu, duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;

4) teisminio nagrinėjimo metu būti posėdžio salėje.

Ekspertas gali atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jeigu jis mano, kad pateiktasis jam klausimas išeina už specialių jo žinių ribų. Šiais atvejais ekspertas raštu praneša, kad jis negali duoti išvados.

90 straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis, arba ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų, arba kurie buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais, taip pat pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu, ir visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikaltimui iškelti aikštėn bei jam atskleisti ir kaltininkams išaiškinti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

91 straipsnis. Daiktinių įrodymų prijungimo prie bylos ir laikymo tvarka

Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos. Apie jų prijungimą prie bylos pažymima apžiūros protokole. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos.

Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai byloje turi būti atitinkama pažyma.

Perduodant bylą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą prokurorui ar teismui arba perduodant ją iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

92 straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo terminai

Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis nutraukti bylą. Tais atvejais, kai ginčas dėl teisės į daiktą yra spręstinas ieškinine tvarka, daiktiniai įrodymai laikomi, iki įsiteisėja sprendimas, priimtas toje byloje civilinio proceso tvarka.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai gali būti grąžinami jų savininkams ir prieš pasibaigiant šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai galima be žalos bylos procesui.

Daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka areštuotam turtui realizuoti.

93 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, išsprendžiant baudžiamąją bylą

Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nutraukti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas. Šiuo atveju:

1) kaltinamajam priklausantys nusikaltimo įrankiai ir priemonės turi būti konfiskuojami ir perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami;

2) pinigai ir kitokios vertybės, gauti ar įgyti nusikalstamu būdu, jeigu teisėti jų savininkai nenustatyti, turi būti teismo nuosprendžiu perduodami į valstybės pajamas, kiti daiktai atiduodami teisėtiems jų savininkams, o jų nenustačius. pereina valstybės nuosavybėn. Jeigu kyla ginčas dėl šių daiktų priklausomybės, jis turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka;

3) daiktai, kurie apyvartoje uždrausti, turi būti perduodami atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami;

4) dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, lieka prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu;

5) daiktai, neturintys jokios vertės ir negalintys būti sunaudoti, yra sunaikintini, o jeigu suinteresuotos įmonės, įstaigos, organizacijos ar piliečiai prašo, - gali būti išduodami jiems;

6) įrankiai ir priemonės, kuriomis buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnyje, taip pat pinigai ir kitos vertybės, gautos ar įgytos padarius šį nusikaltimą, konfiskuojami neatsižvelgiant į tai, kam jie nuosavybės teise priklauso.

94 straipsnis. Tardymo ir teismo veiksmų protokolai ir kitokie

               dokumentai

Įrodymai byloje gali būti nustatomi iš protokolų, patvirtinančių aplinkybes, išaiškintas darant apžiūrą, poėmį, kratą, sulaikant, parodant atpažinti ir atkuriant įvyko situaciją bei aplinkybes. taip pat iš kitokių tardymo ir teismo veiksmų protokolų.

Prie protokolų pridedami fotografijų negatyvai ir fotografijos, kino juostos, diapozityvai, apklausos fonogramos, vaizdo įrašo juostelės, planai, schemos, pėdsakų atliejos ir atspaudai, pagaminti, atliekant tardymo ir teismo veiksmus.

Įrodymai byloje gali būti nustatomi taip pat ir iš kitokių dokumentų, jeigu įmonių, įstaigų, organizacijų, pareigūnų ir piliečių patvirtintos ar išdėstytos juose aplinkybės turi reikšmės baudžiamajai bylai.

Tais atvejais, kai dokumentai turi šio kodekso 90 straipsnyje nurodytų požymių, jie yra daiktiniai įrodymai.

Aštuntasis skirsnis

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS

95 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrieji nuostatai

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą, teisminį nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui.

96 straipsnis. Kardomųjų priemonių rūšys

Kardomosios priemonės yra šios: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas, namų areštas, kardomasis kalinimas (suėmimas).

Kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas to karinio dalinio, kuriame tarnauja, vadovybės stebėjimas. Nepilnamečiui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas jo atidavimas tėvų, globėjų ar rūpintojų priežiūrai arba vaikų įstaigų administracijos stebėjimui.

Kardomąjį kalinimą (suėmimą) skiria teismas arba teisėjas, o kitas kardomąsias priemones - kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas arba teisėjas.

97 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas įtariamam asmeniui

Išimtiniais atvejais asmeniui, įtariamam nusikaltimo padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš pareiškiant jam kaltinimą. Kardomoji priemonė skiriama pagal šio kodekso taisykles, nustatančias kardomosios priemonės skyrimą kaltinamajam. Šiuo atveju kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Jeigu per tą laiką kaltinimas nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama.

Asmuo, suimtas prieš pareiškiant jam kaltinimą, turi teisę: apskųsti kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmus, duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus.

98 straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, parenkant

               kardomąją priemonę

Spręsdamas klausimą, ar reikia skirti kurią nors kardomąją priemonę, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, teismas atsižvelgia į pareikštojo kaltinimo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į tikėtinumą, kad kaltinamasis vengs tardymo ir teismo, taip pat kad jis kliudys nustatyti tiesą, į kaltinamojo užsiėmimo rūšį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo klausimą.

99 straipsnis. Nutarimas ir nutartis skirti kardomąją priemonę

Kardomosios priemonės skyrimo reikalu kvotėjas, tardytojas, prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar teismas - motyvuotą nutartį, kuriuose nurodomas nusikaltimas, kuriuo kaltinamas šis asmuo, ir tam tikros kardomosios priemonės parinkimo pagrindas. Nutarimas ar nutartis paskelbiami tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti.

Nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) kaip kardomąją priemonę yra surašoma ir paskelbiama laikantis šio kodekso 104³ ir 104⁴ straipsniuose nustatytų reikalavimų.

100 straipsnis. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos atitinkamai be kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo, teismo leidimo. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis pažeidžia šį savo pasižadėjimą, jiems skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Paimant rašytinį pasižadėjimą, jiems turi būti apie tai paskelbiama.

101 straipsnis. Neteko galios.

101¹ straipsnis. Užstatas

Užstatas - tai piniginė įmoka, kurią į parengtinio tyrimo, prokuratūros įstaigų ar teismo depozitinę sąskaitą įmoka kaltinamasis, jo giminaičiai, taip pat kiti asmenys ar organizacijos, siekdamos užtikrinti, kad kaltinamasis šaukiamas atvyks pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą.

Užstato sumą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas, atsižvelgdamas į kaltinimo sunkumą, nusikaltimu padarytos žalos dydį, kaltinamajam gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ir užstato davėjo asmenybę. Užstato suma negali būti mažesnė kaip 100 MGL.

Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti pranešama apie kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmę, jam gresiančią bausmę ir užstato davėjo atsakomybę.

Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę - užstatą nurodoma, kad kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą, nedaryti naujų nusikaltimų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjui pranešta, kad kaltinamajam nevykdant šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Nutarime ar nutartyje taip pat pažymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar užstato davėjas įmokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris. Kvitas pridedamas prie baudžiamosios bylos. Kaltinamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę nuorašas.

Kaltinamajam pažeidus šią kardomąją priemonę, esant pagrindui, kardomąja priemone jam skiriamas suėmimas, o užstatas pereina valstybei. Apie tai, kad užstatu įmokėta piniginė įmoka pereina valstybei, parašomas motyvuotas nutarimas ar motyvuota nutartis. Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas gali būti apskundžiamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacinės instancijos teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos.

101² straipsnis. Namų areštas

Namų areštas - tai įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir nesilankyti viešosiose vietose. Namų areštas skiriamas motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai. Namų arešto sąlygos nustatomos skiriant šią kardomąją priemonę. Įtariamajam ar kaltinamajam pranešama, kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta kita, griežtesnė kardomoji priemonė.

102 straipsnis. Neteko galios.

103 straipsnis. Neteko galios.

104 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygos ir

                pagrindai

Kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 95 straipsnyje numatytų tikslų.

Parengtinio baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo pagrindai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis:

1 ) bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo;

2) trukdys nustatyti bylos tiesą;

3) darys naujus nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio šeštojoje dalyje.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, pirmesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys nustatyti bylos tiesą, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei faktiniai duomenys rodo, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktinius įrodymus bei dokumentus.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei yra manoma, jog kaltinamasis, kaltinamas vieno ar kelių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 75, 104, 105, 111, 118-122, 131¹, 203¹ straipsniuose, 225 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 227-227² straipsniuose, 232¹ straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 232²-232² straipsniuose, 234 straipsnio antrojoje dalyje, 234¹, 234⁴, 249², 271-275 straipsniuose, 278 straipsnio antrojoje dalyje, 282, 285, 287 straipsniuose, 298 straipsnio trečiojoje dalyje, 300, 303 ir 312 straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymu, iki priimant nuosprendį gali padaryti vieną iš šių nusikaltimų, taip pat kai yra manoma. kad būdamas laisvėje kaltinamasis, kaltinamas dėl grasinimo, rengimosi ar pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindas taip pat yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybės teisėsaugos institucijoms.

104¹ straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo tvarka

Prokuroras, manydamas, kad kaltinamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi kreiptis su pareiškimu į parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo teisėją. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o atsisakęs patenkinti pareiškimą, -nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Šios nutarties pagrindu suimtą asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas po suėmimo prokuroras pristato teisėjui, o jeigu nėra galimybių pristatyti tam pačiam teisėjui, - kitam tos pačios apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimtojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtąjį asmenį, teisėjas gali palikti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą, pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę.

Šio kodekso 137 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), prokuroras ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) pristato parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo, sulaikytojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs sulaikytąjį asmenį, teisėjas gali patenkinti prokuroro pareiškimą ir priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), nustatydamas konkretų suėmimo terminą, arba atsisakyti patenkinti pareiškimą ir priimti nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Jeigu po sulaikytojo arba suimtojo asmens apklausos išlieka abejonių dėl būtinumo taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą), teisėjas, priimdamas arba palikdamas nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą, pakeisti arba panaikinti kardomąją priemonę.

Perdavus bylą į teismą, paskirti, pakeisti ar panaikinti kardomąjį kalinimą (suėmimą) gali teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

104² straipsnis. Suimtojo asmens pristatymas kitos apylinkės teismo teisėjui

Jei suimtojo asmens per 48 valandas po suėmimo pristatyti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam arba kitam tos pačios apylinkės teismo teisėjui yra neįmanoma, jį reikia pristatyti kitos apylinkės teismo teisėjui. Šis teisėjas, apklausęs suimtąjį asmenį, nustato terminą, per kurį suimtasis asmuo turi būti pristatytas teisėjui pagal šio kodekso 104¹ straipsnio antrąją dalį.

Jei apklausos metu paaiškėja, kad nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) yra panaikinta arba netekusi galios, teisėjas privalo paleisti suimtąjį asmenį.

Jei iškyla kitų abejonių dėl būtinybės taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausą atlikęs teisėjas privalo nedelsdamas motyvuotu raštu apie tai pranešti suėmimą paskyrusiam teisėjui.

104³ straipsnis. Nutarties paskirti arba atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turinys

Nutartyje paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodoma:

1) kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;

2) nusikaltimas, dėl kurio padarymo asmuo yra kaltinamas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą nusikaltimą;

3) faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką;

4) pagrindas paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą). Nutartyje atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodomos šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytos aplinkybės bei motyvai, dėl kurių atsisakoma suimti asmenį.

Visos nutartys dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) prijungiamos prie bylos.

104⁴ straipsnis. Kaltinamojo supažindinimas su nutartimi paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)

Nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti asmeniui paskelbiama jį suimant. Jeigu to negalima padaryti tuoj pat, nutartis turi būti paskelbiama per įmanomai trumpiausią laiką. Tai, kad nutartis jam paskelbta, kaltinamasis patvirtina parašu.

105 straipsnis. Suimtų asmenų laikymo tvarka

Asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas.

l06 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo trukmė

Kardomasis kalinimas (suėmimas) negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų terminą nustato teisėjas, priėmęs nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, gali tas pats arba kitas tos pačios apylinkės teismo teisėjas.

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties kardomojo kalinimo (suėmimo) maksimalų terminą, numatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, gali apygardos teismo teisėjas. Pratęsimas gali būti pakartotas, bet bylos parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimui spręsti apylinkės ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami gynėjas bei prokuroras, o esant būtinumui, - ir suimtasis. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas. Teisėjas priima nutartį pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus arba jų nepratęsti. Šios nutarties turinį nustato šio kodekso 104³ straipsnis.

Jeigu teismas grąžina bylą tardymui papildyti, maksimalus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas gali būti pratęstas dar, bel ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių. Šiuo atveju kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrinio ar termino pratęsimo klausimą išsprendžia teismas ir grąžina bylą tardymui papildyti.

Viso baudžiamojo proceso metu kardomasis kalinimas (suėmimas) negali trukti ilgiau kaip du trečdalius laisvės atėmimo bausmės aukščiausios ribos, įstatymo numatytos už inkriminuojamą sunkiausią nusikaltimą.

l07 straipsnis. Pranešimas apie kaltinamojo suėmimą

Prokuroras, dalyvavęs paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), privalo apie suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų artimųjų. Jeigu suimtasis pats nenurodo jokio asmens, prokuroras turi savo nuožiūra pranešti vienam iš kaltinamojo artimųjų, jei tokį pavyksta nustatyti. Prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei suimtasis motyvuotai paaiškino, kad tokiu pranešimu gali būti pakenkta jo artimųjų saugumui. Kaltinamajam gali būti sudaryta ga1imybė pačiam informuoti artimuosius apie kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą.

Prokuroras nutarties paskirti kardomąjį ka1inimą (suėmimą) arba pratęsti jo terminus kopiją pasiunčia į kardomojo kalinimo vietą.

Jeigu kardomasis kalinimas (suėmimas) paskirtas kitos valstybės piliečiui, apie tai prokuroras praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, - jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

108 straipsnis. Priemonės suimtojo vaikams aprūpinti

Jeigu suimtasis turi vaikų iki 16 metų amžiaus, kurie lieka be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, teismas privalo atiduoti juos giminaičių arba kitų asmenų ar įstaigų rūpybai.

Apie šių priemonių ėmimąsi kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, teismas praneša suimtajam.

109 straipsnis. Priemonės suimtojo turtui apsaugoti

Jeigu suimtasis turi turtą ar butą, liekantį be priežiūros, tai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, teismas privalo imtis priemonių jiems apsaugoti. Apie tai jie praneša suimtajam.

109¹ straipsnis. Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį

                 paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)

Suimtasis arba jo gynėjas parengtinio tyrimo metu turi teisę paduoti skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo apeliacinės instancijos teismui. Skundas paduodamas per kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusį teismą, kuris, išskyrus šio kodekso 455 straipsnyje numatytą atvejį. privalo nedelsdamas perduoti skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami suimtasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Pakartotinis skundas išsprendžiamas nagrinėjant kardomojo kalinimo (suėmimo) terminų pratęsimą.

109² straipsnis. Prokuroro teisė apskųsti teisėjo sprendimą

Jeigu prokuroras nesutinka su teisėjo sprendimu neskirti suėmimo arba paleisti kaltinamąjį į laisvę ar nepratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminų, jis turi teisę tokį sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiamas kaltinamasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Prokuroro paduotas skundas nesustabdo teisėjo priimto sprendimo vykdymo.

109³ straipsnis. Asmens išdavimo kitos valstybės teisėsaugos

institucijoms, išduotino asmens, jo gynėjo arba prokuroro

skundo dėl išdavimo, kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo,

jo terminų pratęsimo, suimtojo, jo gynėjo ar prokuroro

skundo dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) nagrinėjimo protokolas

Šio kodekso 22⁴, 22⁵, 104¹ ,104², 106, 109¹ ir 109² straipsniuose numatytais atvejais sprendžiant asmens išdavimo kitos valstybės teisėsaugos institucijoms k1ausimą, nagrinėjant išduotino asmens, jo gynėjo ar prokuroro skundą dėl išdavimo, skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), pratęsiant jo terminus arba nagrinėjant suimtojo, jo gynėjo ar prokuroro skundus dėl kardomojo kalinimo (suėmimo), turi būti rašomas protokolas,laikantis šio kodekso 116 straipsnio reikalavimų.

Protokolas prijungiamas prie bylos.

110 straipsnis. Karinio dalinio vadovybės stebėjimas

Karinio dalinio vadovybės stebėjimas įtariamojo ar kaltinamojo kario yra ėmimasis priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos kariuomenės statutuose, norint užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą, kai šaukia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas.

Nutarimas arba nutartis apie šios kardomosios priemonės skyrimą siunčiami karinio dalinio vadovybei.

Apie stebėjimo nustatymą karinio dalinio vadovybė raštu praneša kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui ar teismui, parinkusiems šią kardomąją priemonę.

 111 straipsnis. Nepilnamečio atidavimas priežiūrai ar stebėjimui

Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo atidavimas tėvų, globėjų, rūpintojų priežiūrai, taip pat vaikų įstaigos administracijos stebėjimui yra kurio nors iš nurodytųjų asmenų arba vaikų įstaigos administracijos rašytinis įsipareigojimas užtikrinti nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo prideramą elgesį ir atvykimą. šaukiant tardytojui, prokurorui, teismui.

Priimant rašytinį įsipareigojimą, tėvams, globėjams, rūpintojams, taip pat vaikų įstaigos administracijai turi būti pranešama apie nusikaltimo, ryšium su kuriuo nepilnamečiui įtariamajam parenkama ši kardomoji priemonė, esmę arba apie pareikšto nepilnamečiui kaltinamajam kaltinimo esmę. Kartu tėvams, globėjams, rūpintojams pranešama apie jų atsakomybę, jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengs tardymo ar teismo.

Jeigu nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis vengia atvykti į tardymą ar teismą, tai tėvams, globėjams ar rūpintojams, priėmusiems jį prižiūrėti, tardytojo, prokuroro nutarimu bei teisėjo ar teismo nutartimi gali būti skiriama administracinė nuobauda - iki šimto litų bauda.

112 straipsnis. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas

Paskirta įtariamajam ar kaltinamajam kardomoji priemonė panaikinama, kada ji pasidaro toliau nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kada to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu bei teisėjas arba teismas motyvuota nutartimi.

Parengtinio tyrimo metu prokuroras turi teisę paleisti į laisvę suimtą kaltinamąjį ,ar įtariamąjį. Apie tokio sprendimo priėmimą prokuroras privalo pranešti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam ar kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą pratęsusiam teisėjui ar teismui. Šiuo atveju teisėjo arba teismo nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) netenka galios.

Devintasis skirsnis

PROTOKOLAI

113 straipsnis. Būtinumas rašyti protokolą

Atliekant tardymo veiksmus, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo teisiamuosiuose, ir prireikus, tvarkomuosiuose posėdžiuose rašomi protokolai.

Protokolas gali būti rašomas ranka arba spausdinamas mašinėle. Protokolo išsamumui garantuoti gali būti stenografuojama arba daromas garso įrašas. Stenograma arba fonograma pridedama prie protokolo.

114 straipsnis. Tardymo veiksmų protokolų turinys

Tardymo veiksmų protokolus rašo tą tardymo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tardymo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus.

Protokoluose turi būti nurodoma: byla, kurioje daromas tyrimas; tardymo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda); tardymo veiksmą atliekantis asmuo ir visi jame dalyvaujantieji ar esantieji akivaizdoje, jį atliekant, asmenys; apklaustųjų asmenų parodymai arba kratos, poėmio, apžiūros, patikrinimo ir kitų tardymo veiksmų aprašymas bei rezultatai; kaltinamojo ir kitų asmenų. dalyvavusių tardymo veiksme ar buvusių akivaizdoje, jį atliekant, pareiškimai. Jeigu, atliekant tardymo veiksmus buvo fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas arba buvo padaryti pėdsakų atspaudai bei atliejos, tai protokoluose turi būti taip pat nurodytos techninės priemonės, naudotos, atliekant atitinkamą veiksmą, jų naudojimo sąlygos ir tvarka, objektai, kurių atžvilgiu šios priemonės buvo naudotos, ir gautieji rezultatai.

Protokolus pasirašo atlikusios tardymo veiksmą asmuo, ir protokolą surašiusio asmuo, apklaustasis asmuo, vertėjas, kviestiniai ir kiti asmenys, dalyvavę tardymo veiksme ar buvę akivaizdoje, jį atliekant.

Prie protokolų pridedami fotografijų negatyvai ir nuotraukos, kino juostelės, diapozityvai, apklausos fonogramos, vaizdo įrašo juostelės, planai, schemos, pėdsakų atliejos ir atspaudai, padaryti, atliekant tardymo veiksmus. Šiais atvejais protokole turi būti atitinkama nuoroda.

Visi protokole daromi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti aptariami.

114¹ straipsnis. Garso ir vaizdo įrašymas darant apklausą ir atliekant kitus tardymo veiksmus

Prokuroras, tardytojas ir kvotėjas, apklausdami įtariamąjį, kaltinamąjį, liudytoją ar nukentėjusįjį, gali įrašyti garsą ir vaizdą, pranešę apie tai apklausiamajam iki apklausos pradžios. Garsas ir vaizdas gali būti įrašomi taip pat įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo prašymu.

Garso ir vaizdo įrašas turi atvaizduoti žinias, nurodytas šio kodekso 114 straipsnio antrojoje dalyje, ir visą apklausos eigą. Neleidžiama įrašyti į fonogramą ar vaizdo įrašo juostelę apklausos dalies, taip pat neleidžiama pakartoti parodymų specialiai garso ir vaizdo įrašui padaryti.

Baigus apklausą, visas garso ir vaizdo įrašas duodamas perklausyti ir peržiūrėti apklausiamajam. Apklausiamojo duoti įrašų į fonogramą ir vaizdo įrašo juostelę parodymų papildymai taip pat įrašomi į fonogramą ir vaizdo įrašo juostelę. Garso ir vaizdo įrašymas baigiamas apklausiamojo pareiškimu, patvirtinančiu įrašo teisingumą.

Parodymai, gauti apklausos metu įrašant garsą ir vaizdą, surašomi apklausos protokole laikantis šio kodekso taisyklių. Apklausos protokole taip pat turi būti: nurodymas, kad buvo padarytas garso ir vaizdo įrašas ir kad apie tai buvo pranešta apklausiamajam; žinios apie technines garso ir vaizdo įrašymo priemones ir sąlygas; apklausiamojo pareiškimas dėl garso ir vaizdo įrašymo; nurodymas, kad garso ir vaizdo įrašas buvo duotas perklausyti ir peržiūrėti apklausiamajam; apklausiamojo ir prokuroro, tardytojo ar kvotėjo patvirtinimas, kad protoko1as bei garso ir vaizdo įrašas yra teisingi. Fonograma ir vaizdo įrašo juostelė laikomos prie baudžiamosios bylos.

Jeigu parodymų garso ir vaizdo įrašas perklausomas ir peržiūrimas atliekant kitą tardymo veiksmą, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo apie tai pažymėti atitinkamo tardymo veiksmo protokole.

Garsas ir vaizdas gali būti įrašomi taip pat atliekant kitus tardymo veiksmus laikantis šio straipsnio nustatytų taisyklių.

115 straipsnis. Atsisakymo ar negalėjimo pasirašyti tardymo veiksmo protokolą fakto patvirtinimas

Jeigu įtariamasis, kaltinamasis, liudytojas, nukentėjusysis ar kitas asmuo atsisako pasirašyti tardymo veiksmo protokolą, tai pažymima protokole ir patvirtinama tardymo veiksmą atliekančio asmens parašu.

Atsisakiusiajam pasirašyti protokolą turi būti suteikiama galimybė paaiškinti atsisakymo priežastis, ir tas paaiškinimas įrašomas į protokolą.

Jeigu asmuo, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali pasirašyti tardymo veiksmo protokolo, tai pažymima protokole ir patvirtinama tardymo veiksmą atliekančio asmens parašu.

116 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio protokolo turinys

Tvarkomojo posėdžio protokole pažymima: posėdžio vieta ir laikas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, prokuroras, teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teismo veiksmai ta eile, kuria jie buvo atliekami; pašauktų į tvarkomąjį posėdį asmenų pareiškimai ir prašymai; nutartys, priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius.

117 straipsnis. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys

Teisiamojo posėdžio protokole pažymima: posėdžio vieta ir laikas, nurodant, kada jis buvo pradėtas ir pabaigtas; teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, teisminio nagrinėjimo dalyviai ir kiti teismo pašaukti asmenys; nagrinėjamoji byla; teisiamajam parinkta kardomoji priemonė; duomenys apie teisiamojo asmenybę: teismo veiksmai ta eile, kuria jie buvo atliekami; teisminio nagrinėjimo dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiškimai bei prašymai; nutartys, teismo priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį; nurodymas apie nutarčių priėmimą pasitarimo kambaryje; išaiškinimas teisiamajam ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jų teisių ir pareigų; kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, kartu nurodant jų pavardes, vardus ir gimimo metus, taip pat ekspertų išvadų turinys; teisiamajame posėdyje padarytų apžiūrų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmų rezultatai; turinys viso to, ką teisminio nagrinėjimo dalyviai prašė įrašyti į protokolą; nurodymas apie teisiamojo posėdžio sa1ėje tvarkos pažeidimo faktus, jeigu jų buvo, ir pažeidėjo asmenybę; trumpas teismo nagrinėjimo dalyvių ginčų turinys; trumpas teisiamojo paskutinio žodžio turinys; nurodymas apie nuosprendžio paskelbimą ir tvarkos bei termino nuosprendžiui apskųsti išaiškinimą.

Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojamas apklausos garso įrašymas. Šiuo atveju fonograma pridedama prie teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame pažymima apie garso įrašymo panaudojimą.

Proceso dalyvių prašymu asmenų parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Tada asmenys, kurie byloje davė parodymus arba paaiškinimus, padarė pareiškimus arba pareiškė prašymus, turį teisę perskaityti teisiamojo posėdžio protokole savo parodymų, paaiškinimų, pareiškimų arba prašymų įrašus, prašyti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas bei patvirtinti parašu protokolo įrašų tikrumą.

Teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, bet nieku būdu ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis.

Protokolą pasirašo pirmininkaujantysis ir sekretorius.

118 straipsnis. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo

Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo teisminio nagrinėjimo dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, nurodydami jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktąsias pastabas išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą ir prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, jos pateikiamos išnagrinėti teismo tvarkomajame posėdyje, kolegialiai išnagrinėtose bylose - tiems patiems teisėjams, kurie nagrinėjo bylą. Jeigu ta pati teismo sudėtis negalima, du iš teisėjų turi būti iš nagrinėjusiųjų bylą.

Reikiamais atvejais į tvarkomąjį posėdį šaukiami asmenys. pateikę pastabu dėl protokolo.

Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo priimta nutartis pridedamos prie protokolo.

118¹ straipsnis. Tardymo veiksmų ir teismo posėdžių protokolų tarinio ypatumai, kai liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti

Liudytojas ar nukentėjusysis, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys įslaptinti tardymo veiksmų ir teismų posėdžių protokoluose, taip pat visuose kituose baudžiamosios bylos dokumentuose įvardijamas slaptavardžiu. Tikrieji asmens duomenys surašomi specialiame tardymo veiksmo protokolo priede, kuris saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.

Asmens tapatybę nustatančių duomenų įslaptinimo atvejais tardymo veiksmo protokolą surašo ir jį pasirašo šį veiksmą atlikęs pareigūnas. Po kiekvieno tardymo veiksmo specialiame protokolo priede pažymima, kad liudytojas ar nukentėjusysis susipažino su tardymo veiksmo protokolu. Tai jis patvirtina savo parašu.

Tardymo veiksmų protokoluose nerašomos žinios, kurios nesusiję su šio kodekso 71 ir 73 straipsniuose numatytomis įrodinėtinomis aplinkybėmis, tačiau padeda nustatyti tardymo veiksme dalyvavusio asmens tapatybę.

Dešimtasis skirsnis

TERMINAI IR TEISMO IŠLAIDOS

119 straipsnis. Terminų skaičiavimas

Šio kodekso nustatyti terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma ta valanda ir diena, kuria prasideda termino eiga.

Terminas, skaičiuojamas dienomis, pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu atitinkamas veiksmas turi būti atliekamas kvotos organe, pas tardytoją, prokurorą ar teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu.

Terminai, skaičiuojami mėnesiais, pasibaigia atitinkamą paskutinio mėnesio dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

Jeigu termino pabaiga išeina ne darbo dieną, tai paskutinė termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.

Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas paštui, o suimtų asmenų paduodamas skundas ar kitoks dokumentas, - jeigu jis, prieš pasibaigiant terminui, yra įteiktas kalinimo vietos administracijai.

120 straipsnis. Praleisto termino atstatymas

Dėl svarbios priežasties praleistas terminas turi būti atstatomas kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro. kurių žinioje yra byla, nutarimu arba teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi.

Suinteresuoto asmens prašymu, sprendimo, apskųsto, praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti sustabdomas, iki bus išspręstas praleisto termino atstatymo klausimas.

121 straipsnis. Teismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro:

1) sumos, išmokamos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams, vertėjams, kviestiniams;

2) sumos, išleidžiamos daiktiniams įrodymams laikyti, persiųsti ir ištirti;

3) sumos, išmokėtinos advokatų biurui ar kontorai šio kodekso 56 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais;

4) kitokios nenumatytos išlaidos, kurias turi toje byloje kvotos bei parengtinio tardymo organai ar teismas.

122 straipsnis. Atlyginimas liudytojams, nukentėjusiesiems,

                ekspertams, specialistams, vertėjams, kviestiniams

Asmeniui, šaukiamam liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju ar kviestiniu, paliekamas vidutinis uždarbis jo darbovietėje už visą laiką, jo nedirbtą ryšium su šaukimu pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą. Asmenims, kurie nėra darbininkai ar tarnautojai, išmokamas atlyginimas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Be to, visi nurodytieji asmenys turi teisę gauti turėtų kelionės išlaidų atlyginimą.

Ekspertas, specialistas ir vertėjas taip pat turi teisę gauti atlyginimą už savo pareigų atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

Atlyginama iš kvotos, parengtinio tardymo organų ar teismo lėšų. Atlyginimo tvarką ir išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

123 straipsnis. Teismo išlaidų išieškojimas

Pripažinęs teisiamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nutarti išieškoti iš teisiamojo teismo išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Teismas turi teisę nutarti išieškoti teismo išlaidas ir iš tokio teisiamojo, kuris pripažintas kaltu, bet atleistas nuo bausmės.

Jeigu byloje pripažinti kaltais keli teisiamieji, tai teismas nutaria, kiek teismo išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno priklausomai nuo šių asmenų kaltės, jų atsakomybės laipsnio ir turtinės padėties.

Byloje dalyvaujančio pagal paskyrimą advokato darbo apmokėjimo tvarką nustato šio kodekso 350 straipsnyje numatytos taisyklės.

123¹ straipsnis. Išlaidų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui

                 atlyginimas advokato pagalbai apmokėti

Pripažinęs teisiamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nutarti iš teisiamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovu, pagalbai apmokėti. Šios išlaidos išieškomos ne didesnės kaip nustatyta taksa.

124 straipsnis. Teismo išlaidų klausimo išsprendimas, nutraukiant baudžiamąją bylą, išteisinant teisiamąjį, taip pat teisiamajam neišsigalint

Nutraukiant baudžiamąją bylą ar išteisinant teisiamąjį, taip pat neišsigalint asmeniui, iš kurio turi būti išieškomos teismo išlaidos, jos apmokamos iš valstybės lėšų. Teisiamąjį išteisindamas baudžiamojoje byloje, keliamoje tik dėl nukentėjusiojo skundo, teismas turi teisę nutarti, kad visas teismo išlaidas ar jų dalį turi apmokėti asmuo, dėl kurio skundo buvo pradėta byla.

Nutraukdamas bylą dėl nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju, teismas turi teisę nutarti, kad teismo išlaidas turi apmokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

ANTRASIS SKYRIUS

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS IŠKĖLIMAS

Vienuoliktasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS IŠKĖLIMAS

125 straipsnis. Vados ir pagrindai baudžiamajai bylai iškelti

Vados baudžiamajai bylai iškelti yra šios:

1) žodiniai ir rašytiniai piliečių pareiškimai;

2) valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų, organizacijų ir pareigūnų pranešimai;

3) kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą;

4) betarpiškas kvotos organo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas aikštėn nusikaltimo požymių. Baudžiamoji byla gali būti iškeliama tik tais atvejais, kai

pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai. Gautą pareiškimą ar pranešimą, esant reikalui, patikrina prokuroras, tardytojas ar kvotos organas ne vėliau kaip per dešimt dienų.

126 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas tik dėl nukentėjusiojo skundo

Baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų. numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116, 117, 119 ir 133 straipsniuose. keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Šiose bylose kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam ir byla turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju.

Nukentėjusiajam susitaikyti su kaltinamuoju leidžiama tik iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas teisėjas iškelia dėl nukentėjusiojo skundo ir teismas nagrinėja be parengtinio tyrimo.

Prokuroras turi teisę palaikyti kaltinimą teisme, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Išimtiniais atvejais, jeigu byla dėl kurio nors nusikaltimo,numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116, 117, 133 bei 142 straipsniuose, turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba jeigu nukentėjusysis šioje byloje ar byloje dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmojoje dalyje ir 119 straipsnyje dėl bejėgiškos savo būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių neįstengia ginti savo teisių ir teisėtų interesų, prokuroras turi teisę iškelti tokią bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo. Šiais atvejais procesas byloje vyksta bendra tvarka.

Jeigu parengtinio tyrimo metu nustatyta, kad padariusio veiką asmens veiksmuose yra ir tokio nusikaltimo požymių, dėl kurių bylos keliamos tik pagal nukentėjusiojo skundą, tai byloje esant nukentėjusiojo skundui dėl tokio nusikaltimo, daromas parengtinis tyrimas.

Bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio pirmojoje dalyje ir 142 straipsnyje, yra keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Procesas šiose bylose vyksta bendra tvarka.

127 straipsnis. Pareiškimai ir pranešimai apie nusikaltimą

Piliečių pareiškimai apie nusikaltimą gali būti žodiniai ir rašytiniai. Žodinius pareiškimus kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas įrašo į protokolą, kurį pasirašo pareiškėjas. Pareiškėjui šiuo atveju turi būti išaiškinama jo atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnį už melagingą pranešimą. Tai atitinkamai pažymima protokole ir patvirtinama pareiškėjo ir priėmusiojo pareiškimą asmens parašais. Rašytiniai pareiškimai turi būti pasirašyti to asmens, kuris juos pateikia.

Valstybinių bei visuomeninių įmonių, įstaigų, organizacijų ir pareigūnų pranešimai apie nusikaltimą turi būti pateikiami raštu.

128 straipsnis. Būtinumas išnagrinėti pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimą

Prokuroras, tardytojas, kvotos organas ar teisėjas privalo priimti pareiškimus ir pranešimus apie bet kokį padarytą ar rengiamą nusikaltimą ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar pranešimo gavimo dienos, o išimtiniais atvejais - ne vėliau kaip per dešimt dienų, priimti dėl jų sprendimą.

Dėl gautų pareiškimų ir pranešimų gali būti išreikalaujama reikiama medžiaga ir gaunami paaiškinimai, tačiau šio kodekso numatyti tardymo veiksmai neatliekami.

Dėl gauto pareiškimo ar pranešimo turi būti priimamas vienas iš šių sprendimų:

1) iškelti baudžiamąją bylą;

2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą;

3) perduoti pareiškimą ar pranešimą pagal tardyminį priklausomumą ar teismingumą.

Jeigu iš pareiškime ar pranešime išdėstytų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, prokurorui leidus, sprendimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo galima atidėti iki to laiko, kol, remiantis surinkti medžiaga, bus galima pradėti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo baudžiamąjį persekiojimą, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Apie priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui.

129 straipsnis. Kaltininko atvykimas ir prisipažinimas padarius

                nusikaltimą

Jeigu kaltininkas atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nustatoma atvykusiojo asmenybė ir surašomas protokolas, kuriame smulkiai išdėstomas padarytasis pareiškimas. Protokolą pasirašo asmuo, kuris atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, taip pat surašęs protokolą kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas.

130 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimo tvarka

Esant šio kodekso 125 straipsnyje nurodytai vadai ir  pagrindui, kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo iškelti baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos iškėlimo reikalu priimamas nutarimas, o kai bylą kelia teismas, - nutartis, kur turi būti nurodoma vada ir pagrindas baudžiamajai bylai iškelti, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį byla keliama, taip pat tolesnis bylos perdavimas.

131 straipsnis. Atsisakymas iškelti baudžiamąją bylą

Jeigu nėra pagrindo baudžiamajai bylai iškelti, taip pat jeigu yra aplinkybių, kurios bylą daro negalimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas atsisako iškelti baudžiamąją bylą.

Jeigu gautajame pareiškime ar pranešime yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą, prokuroras, tardytojas, kvotos organas, teisėjas ar teismas perduoda šį pareiškimą ar pranešimą išspręsti administracine ar drausmine tvarka.

Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją bylą, tuo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas, o kai iškelti baudžiamąją bylą atsisako teismas, - nutartis. Tai pranešama piliečiui, įmonei, įstaigai ar visuomeninei organizacijai, iš kurių gautas pareiškimas ar pranešimas, ir išaiškinama jiems teisė apskųsti šį nutarimą ar nutartį.

Prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pareiškėjas gali apskųsti atitinkamai reikiamam prokurorui arba teismui, o teisėjo arba teismo nutartį - aukštesniam teismui.

132 straipsnis. Organo, iškėlusio baudžiamąją bylą, veiksmai po bylos iškėlimo

Iškėlus baudžiamąją bylą:

1) kvotos organas pradeda daryti kvotą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamąją bylą nuorašą;

2) tardytojas pradeda daryti parengtinį tardymą ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamąją bylą ir priimti bylą savo žinion nuorašą;

3) prokuroras perduoda bylą tyrimui daryti;

4) teisėjas ir teismas perduoda bylą tyrimui daryti arba, kai parengtinį tyrimą daryti nebūtina, ją priima nagrinėti iš esmės betarpiškai teisme.

133 straipsnis. Prokuroro vykdoma baudžiamosios bylos iškėlimo

                teisėtumo kontrolė

Baudžiamosios bylos iškėlimo teisėtumą kontroliuoja prokuroras.

Jeigu kvotos organas ar tardytojas bylą iškėlė be teisėtos vados ir pagrindo, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo ar tardytojo nutarimą iškelti bylą ir atsisako iškelti baudžiamąją bylą arba nutraukia bylą, jeigu joje buvo atlikta tardymo veiksmų.

Jeigu nepagrįstai atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo ar tardytojo priimtą tuo reikalu nutarimą, iškelia bylą ir perduoda ją tyrimui daryti.

TREČIASIS SKYRIUS

KVOTA IR PARENGTINIS TARDYMAS

Dvyliktasis skirsnis

KVOTA

134 straipsnis. Kvotos organai

Kvotos organai yra šie:

1) policija;

2) valstybės saugumo įstaigos - bylose dėl valstybinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 73 ir 74¹ straipsniuose;

3) karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių įstaigų viršininkai - bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, taip pat karo prievolininkai atlikdami pratimus; bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro krašto apsaugos darbininkai ir tarnautojai eidami tarnybines pareigas arba dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje;

4) pataisos darbų įstaigų, tardymo izoliatorių, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų viršininkai - bylose dėl nusikaltimų nustatytai tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro šių įstaigų bendradarbiai, taip pat bylose dėl nusikaltimų. kurie padaromi nurodytų įstaigų buvimo vietoje;

5) valstybinės priešgaisrinės apsaugos organai - bylose dėl gaisrų ir dėl priešgaisrinių taisyklių pažeidimų;

6) pasienio apsaugos tarnyba - valstybės sienos pažeidimų bylose;

7) muitinių tarnyba - kontrabandos bylose;

8) esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai;   

9) valstybės kontrolės ir mokesčių inspekcijos įstaigos  - pagal savo kompetenciją nusikaltimų nuosavybei, ūkininka vimo tvarkai, finansams ir valstybės tarnybai bylose.

135 straipsnis. Kvotos organo veiksmai bylose, kuriose būtina daryti parengtinį tardymą

Esant požymiams tokio nusikaltimo, dėl kurio parengtinį tardymą daryti būtina, kvotos organas iškelia baudžiamąją bylą ir, vadovaudamasis šio kodekso nustatytomis taisyk1ėmis, atlieka neatidėliotinus tardymo veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti: apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, įtariamųjų sulaikymą ir apklausą, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą, parodymą atpažinti, taip pat paskiria ekspertizę ar gauna specialisto išvadą.

Apie iškeltą aikštėn nusikaltimą ir pradėtą kvotą kvotos organas tuojau praneša prokurorui.

Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvotėjas perduoda kvotos medžiagą tardytojui, kad šis padarytų parengtinį tardymą. Tuo reikalu kvotėjas priima nutarimą.

Tardytojas turi teisę bylą, esančią kvotos organo žinioje, bet kuriuo momentu priimti savo žinion.

Perdavęs bylą tardytojui, kvotos organas gali atlikti joje tardymo ir paieškos veiksmus tik tardytojo pavedimu. Jeigu perduota tardytojui byla, kurioje nebuvo galima susekti padariusio nusikaltimą asmens, kvotos organas toliau vykdo operatyvines paieškos priemones nusikaltėliui nustatyti. Apie rezultatus jis praneša tardytojui.

Baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 straipsniuose, iškelia kvotos organas. Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus, kvotos organas perduoda tokias baudžiamąsias bylas tardytojui tik tuo atveju, jeigu atliekant kvotą yra nustatytas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo. Jeigu byloje trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nenustatytas, baudžiamąją bylą kvotos organas sustabdo šio kodekso 218 straipsnio nustatyta tvarka.

136 straipsnis. Neteko galios.

137 straipsnis. Laikinas sulaikymas

Kvotėjas, tardytojas arba prokuroras ga1i sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikaltimą ar tuoj po to, kai jis nusikaltimą padarė, jei yra pagrindo manyti, kad toks asmuo gali pabėgti, ar tuoj pat neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra kardomajam kalinimui (suėmimui) taikyti būtinos sąlygos ir pagrindai.

Laikinasis sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas.

Jei sulaikytajam asmeniui reikia skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), tai jis ne vėliau kaip per 48 valandas turi būti pristatytas teisėjui, kuris šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo klausimą.

138 straipsnis. Įtariamo padarius nusikaltimą asmens apklausa

Įtariamasis apklausiamas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo sulaikymo momento.

Prieš apklausą įtariamajam turi būti išaiškinamos jo teisės, numatytos šio kodekso 59 straipsnyje; jam turi būti paskelbiama, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas, ir tai pažymima apklausos protokole.

Įtariamasis apklausiamas, laikantis visų taisyklių, šio kodekso nustatytų kaltinamojo apklausai.

139 straipsnis. Kvotos darymo terminai

Bylose, kuriose parengtinį tardymą daryti būtina, kvota turi būti pabaigiama per vieną mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento. Kvotos terminą gali pratęsti prokuroras, tiesiogiai prižiūrintis kvotos darymą toje byloje, bet ne daugiau kaip vienu mėnesiu. Išimtiniais atvejais kvotos darymo byloje terminas gali būti toliau pratęsiamas šio kodekso 150 straipsnyje nustatyta tvarka.

140 straipsnis. Kvotos organo veiksmų apskundimas

Skundai dėl kvotos organo veiksmų paduodami ir išsprendžiami šio kodekso 242 ir 243 straipsniuose numatyta tvarka.

141 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai kontroliuojant, kad kvotos organai vykdytų įstatymus

Kontroliuodamas, kad kvotos organai vykdytų įstatymus, prokuroras pagal savo kompetenciją:

1) reikalauja iš kvotos organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, kvotos eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo;

2) panaikina kvotėjų neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus;

3) duoda nurodymus raštu dėl nusikaltimų tyrimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimą padariusių asmenų paieškos;

4) paveda kvotos organams vykdyti nutarimus sulaikyti, atvesdinti, suimti, daryti kratą, poėmį, nutarimus dėl nusikaltimą padariusių asmenų paieškos, atlikti kitus tardymo veiksmus, taip pat duoda nurodymus imtis reikiamų priemonių nusikaltimams išaiškinti ir juos padariusiems asmenims nustatyti bylose, kurios yra prokuroro ar prokuratūros tardytojo žinioje;

5) dalyvauja darant kvotą ir reikiamais atvejais pats atlieka tardymo veiksmus;

6) sankcionuoja kratą, arešto uždėjimą pašto-telegrafo korespondencijai ir jos poėmį;

7) siekdamas užtikrinti išsamiausią ir objektyviausią bylos ištyrimą, bet kuriuo momentu paima iš kvotos organo baudžiamąją bylą ir perduoda ją tardytojui;

8) nušalina kvotėją nuo tolesnės kvotos, jeigu jis kvotos metu pažeidė įstatymą;

9) iškelia baudžiamąsias bylas arba atsisako jas iškelti, nutraukia baudžiamąsias bylas.

Prokuroras vykdo ir kitokius šio kodekso jam suteiktus įgaliojimus.

Prokuroro nurodymai, šio kodekso nustatyta tvarka duoti kvotos organams dėl kvotos, šiems organams yra privalomi. Gautų nurodymų apskundimas aukštesniajam prokurorui nesustabdo jų vykdymo.

                     Tryliktasis skirsnis

BENDROSIOS PARENGTINIO TARDYMO DARYMO SĄLYGOS

142 straipsnis. Parengtinio tardymo organai

Parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose atlieka prokuratūros tardytojai ir vidaus reikalų organų tardytojai.

 143 straipsnis. Parengtinio tardymo būtinumas ir tardyminis

                 priklausomumas

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 72, 73, 74⁽²⁾, 83, 85⁽¹⁾, 104-107, 109, 110, 118-121, 124, 129, 131⁽¹⁾, 134-142, 199⁽⁴⁾, 200-203⁽¹⁾, 209, 219-224, 229, 237, 245⁽¹⁾-245⁽⁴⁾, 249⁽²⁾, 251-269, 298, 303 ir 306⁽¹⁾ straipsniuose, taip pat bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą”, parengtinį tardymą atlieka prokuratūros tardytojai.

Vidaus reikalų ministerijos tardytojai atlieka parengtinį tardymą visose baudžiamosiose bylose, išskyrus tas, kurios tardymingos prokuratūros tardytojams.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75, 84, 144, 145, 282-289, 312 ir 329 straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kuris  iškėlė baudžiamąją bylą.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89, 291-295, 297, 299, 304 straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam priklausomumui priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta byla.

Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227¹ straipsnyje, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam priklausomumui priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta ši byla. Jeigu atliekant šioje byloje parengtinį tardymą nustatomi keli nusikaltimai, kurie priskiriami ir prokuratūros tardytojams, ir Vidaus reikalų ministerijos tardytojams, parengtinį tardymą dėl visų nusikaltimų atlieka prokuratūros tardytojai.

Dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, parengtinis tardymas nedaromas, o šių nusikaltimų ikiteisminis bylų parengimas atliekamas sumarinio proceso tvarka. Tačiau, jeigu tokiose bylose paaiškėja aplinkybės, nustatytos šio kodekso 443 straipsnyje, būtina atlikti parengtinį tardymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-462, 97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2447 (97.10.29)

144 straipsnis. Visuomenės įtraukimas dalyvauti nusikaltimų

                išaiškinime

Darydamas tyrimą, tardytojas gali plačiai naudotis visuomenės pagalba nusikaltimams išaiškinti ir juos padariusiems asmenims nustatyti, taip pat padedančioms daryti nusikaltimus priežastims ir sąlygoms atskleisti ir pašalinti.

145 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo vieta

Parengtinis tardymas daromas tame rajone, kur padarytas nusikaltimas, siekiant, kad byla būtų kuo greičiausiai ir pilniausiai ištirta, tyrimas gali būti daromas nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietoje, taip pat įtariamojo, kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietoje.

Tardytojas, gavęs žinių apie nusikaltimą, kurį turi tirti kitas tardymo organas, privalo iškelti baudžiamąją bylą, atlikti neatidėliotinus tardymo veiksmus ir perduoti bylą pagal tardyminį priklausomumą. Tardyminio priklausomumo klausimą sprendžia tos vietos, kur tyrimas pradėtas, prokuroras.

146 straipsnis. Atskirieji tardytojo pavedimai

Esant reikalui atskirus tardymo veiksmus atlikti kitame rajone, tardytojas turi teisę pats juos atlikti arba pavesti raštu arba žodžiu jų atlikimą atitinkamam tardytojui ar kvotos organui. Šie privalo pavedimą dėl atskirų tardymo veiksmų atlikimo įvykdyti ne vėliau kaip per dešimt dienų.

147 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo pradžia

Parengtinis tardymas daromas, tiktai iškėlus baudžiamąją bylą ir laikantis šio kodekso nustatytos tvarkos.

Pradėdamas daryti tardymą, tardytojas priima nutarimą priimti bylą savo žinion, jeigu toks nutarimas nebuvo priimtas, iškeliant baudžiamąją bylą. Nutarimo priimti bylą savo žinion nuorašą tardytojas per dvidešimt keturias valandas pasiunčia prokurorui.

148 straipsnis. Kelių tardytojų daromas baudžiamojoje byloje

                parengtinis tardymas

Jeigu byla yra sudėtinga ar didelė, parengtinis tardymas gali būti pavedamas keliems tardytojams.

Vienas iš tardytojų paskiriamas grupės vadovu. Jis priima bylą savo žinion ir vadovauja kitų tardytojų veiksmams. Šiuo atveju įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui paskelbiama visa tardytojų sudėtis. Apie tai surašomas protokolas.

149 straipsnis. Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Į vieną bylą gali būti sujungiamos tik tos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu viename ar keliuose nusikaltimuose, arba bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, taip pat bylos, kuriose vienas asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu, o kitas iš anksto nepažadėtu to paties nusikaltimo slėpimu ar nepranešimu apie jį.

Gali būti nesujungiamos baudžiamosios bylos, kuriose tas pats asmuo kaltinamas numatytais tuose pačiuose baudžiamuosiuose įstatymuose nusikaltimais, jeigu jie buvo išaiškinti, kai kitos bylos buvo baigtos tirti arba perduotos teismui nagrinėti.

Išskirti bylą leidžiama tik tais atvejais, kada tai būtinai reikalinga, jeigu tat neatsiliepia bylos ištyrimo bei išsprendimo visapusiškumui, pilnumui ir objektyvumui.

Išimtiniais atvejais generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo sutikimu leidžiama išskirti bylą vienam ar keliems asmenims, kaltinamiems vienu ar keliais nusikaltimais, tačiau padariusiems daugiau tuose pačiuose ar kituose baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų nusikaltimų, kurių tyrimas nėra baigtas. Baigus bylos tyrimą arba perdavus nagrinėti teismui, kitų nusikaltimų tyrimas vyksta įprasta tvarka.

Bylos sujungiamos ir išskiriamos tardytojo ar prokuroro nutarimu.

150 straipsnis. Parengtinio tardymo terminai

Parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje turi būti pabaigiamas ne vėliau kaip per du mėnesius, o byloje dėl organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos -ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Į parengtinio tardymo terminą įeina laikas nuo bylos iškėlimo momento iki to momento, kada perduodama prokurorui byla su kaltinamąja išvada ar nutarimu perduoti bylą teismui, kad būtų išnagrinėtas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimas, arba iki bylos nutraukimo ar sustabdymo.

Parengtinio tardymo terminą iki trijų mėnesių pratęsia apylinkės vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojai, iki šešių mėnesių - apygardos vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojai. Toliau pratęsti parengtinio tardymo terminą gali išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai.

Teismui grąžinus bylą tardymui papildyti, taip pat atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą, papildomojo tardymo terminą nustato prokuroras, prižiūrintis tardymą, iki vieno mėnesio, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą savo žinion. Toliau terminas pratęsiamas šio straipsnio trečiosios dalies nustatyta tvarka.

Parengtinio tardymo termino pratęsimo reikalu tardytojas priima motyvuotą nutarimą.

151 straipsnis. Vertėjo dalyvavimo būtinumas

Kai įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, liudytojas, ekspertas, specialistas nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas ir kai tardytojas nemoka nurodytųjų asmenų gimtosios kalbos arba kitos kalbos, kurią šie asmenys moka, tardytojas kviečia vertėją.

Apklausiant nebylį ar kurčiąjį, ta pačia tvarka kviečiamas asmuo, suprantantis nebylio ar kurčiojo ženklus.

Jeigu vertėjas neatvyksta be svarbios priežasties arba atsisako be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai neteisingą išvertimą vertėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį. Už žinomai neteisingą atsakomybėn bendra tvarka.

152 straipsnis. Nušalinimas vertėjo parengtiniame tardyme

Nušalinimą vertėjui parengtiniame tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Vertėjo nušalinimą parengtiniame tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras sutinkamai su taisyklėmis, išdėstytomis šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip vertėjo negali būti pagrindas jam nušalinti.

152¹ straipsnis. Specialisto dalyvavimas parengtiniame tardyme

Šio kodekso numatytais atvejais tardytojas turi teisę šaukti dalyvauti tardymo veiksmo atlikime specialistą, nesuinteresuotą bylos baigtimi. Tardytojo reikalavimas, kuriuo šaukiamas specialistas, yra privalomas įmonės, įstaigos ar organizacijos, kur dirba specialistas, vadovui.

Prieš pradėdamas tardymo veiksmą, kuriame dalyvauja specialistas, tardytojas įsitikina specialisto asmens tapatybe ir kompetentingumu, išaiškina jo santykius su įtariamuoju, kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo specialistui nušalinti. Tardytojas paaiškina specialistui jo teises ir pareigas ir įspėja dėl jo atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir už žinomai melagingą paaiškinimą. Tai pažymima atitinkamo tardymo veiksmo protokole ir patvirtinama specialisto parašu.

Specialistas privalo: šaukiamas atvykti ir dalyvauti, atliekant tardymo veiksmą, ir naudodamasis savo specialiomis žiniomis bei įgūdžiais, padėti tardytojui surasti, įtvirtinti ir paimti įrodymus; atkreipti tardytojo dėmesį į aplinkybes, susijusias su įrodymų suradimu, įtvirtinimu ir poėmiu; duoti paaiškinimus dėl atliekamų savo veiksmų ir specialių klausimų, kylančių, atliekant tardymo veiksmą.

Specialistas turi teisę daryti įrašytinus į protokolą pareiškimus, susijusius su įrodymų suradimu, įtvirtinimu ir poėmiu.

Specialistas taip pat pateikia išvadą šio kodekso 84² straipsnyje nustatyta tvarka. Specialisto išvada kaltinamajam pateikiama tardytojo nustatytu momentu.

Jeigu specialistas neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako at1ikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai melagingą paaiškinimą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį. Specialistas už žinomai melagingą paaiškinimą ar išvadą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

152² straipsnis. Nušalinimas specialisto parengtiniame tardyme

Nušalinimą specialistui parengtiniame tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Specialisto nušalinimą parengtiniame tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras sutinkamai su taisyklėmis, išdėstytomis šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip specialisto negali būti pagrindas jam nušalinti.

153 straipsnis. Šaukimas kviestinių parengtiniame tardyme

Atliekant tardymo veiksmus, išskyrus apklausas, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius.

Kviestiniais gali būti šaukiami bet kurie byloje nesuinteresuoti piliečiai.

Kviestinis privalo patvirtinti veiksmų, kuriuos atliekant jis buvo akivaizdoje, faktą, turinį ir rezultatus. Kviestinis turi teisę daryti pastabas dėl atliktų veiksmų. Kviestinio pastabos turi būti įrašomos į atitinkamo tardymo veiksmo protokolą.

Prieš pradėdamas tardymo veiksmą, kurį atliekant yra akivaizdoje kviestiniai, tardytojas išaiškina jiems jų pareigas ir teises.

Jeigu asmuo be svarbių priežasčių atsisako atlikti kviestinio pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda - bauda iki penkiasdešimties litų.

154 straipsnis. Pripažinimo nukentėjusiuoju tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu piliečiui padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo iniciatyva arba remdamasis iš to asmens gautu pareiškimu, priima motyvuotą nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir apie tai praneša nukentėjusiajam ir jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio kodekso 60 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Tai pažymima nutarime.

155 straipsnis. Pripažinimo civiliniu ieškovu tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu piliečiui, įmonei, įstaigai ar organizacijai padaryta materialinės žalos, privalo išaiškinti jiems ar jų atstovams teisę pareikšti civilinį ieškinį ir apie tai surašo protokolą arba praneša raštu.

Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas, tardytojas privalo priimti motyvuotą nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu arba atsisakyti pripažinti juo ir apie tai praneša atitinkamai piliečiui, įmonei, įstaigai ar organizacijai.

Atvykus asmeniui, pripažintam civiliniu ieškovu, arba jo atstovui, tardytojas išaiškina jiems jų teises, numatytas šio kodekso 61 straipsnyje, ir apie tai pažymi nutarime.

156 straipsnis. Patraukimo civiliniu atsakovu tvarka parengtiniame tardyme

Tardytojas, iš bylos matydamas, kad už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pagal įstatymą materialiai turi atsakyti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti piliečiai arba įmonė, įstaiga, organizacija, priima motyvuotą nutarimą patraukti atitinkamą pilietį ar įmonę, įstaigą, organizaciją civiliniu atsakovu. Nutarimas paskelbiamas civiliniam atsakovui ar jo atstovui. Kartu jiems išaiškinamos šio kodekso 62 straipsnyje numatytos civilinio atsakovo teisės, ir tai pažymima nutarime.

156¹ straipsnis. Liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę

                 nustatančių duomenų įslaptinimas

Prokuroras, taip pat prokuroro sutikimu tardytojas sunkių nusikaltimų bylose, norėdami užtikrinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumą, turi teisę įslaptinti jų pavardę ir kitus asmens tapatybę nustatančius duomenis. Tuo reikalu surašomas nutarimas, kuris saugomas atskirai nuo bylos kartu su specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu.

Tardymo veiksmai su šiais asmenimis atliekami, laikantis bendrųjų šio kodekso taisyklių su išimtimi, kad be prokuroro ar tardytojo niekas negalėtų sužinoti tardyme dalyvavusio liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatančių duomenų.

Įslaptinti asmens tapatybę nustatantys duomenys yra valstybinė paslaptis. Susipažinti su tikraisiais asmens tapatybę nustatančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantys tardytojai, prokurorai ir teisėjai. Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnį.

157 straipsnis. Neleistinumas pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų

Parengtinio tyrimo duomenys gali būti pagarsinami tik kvotėjo, tardytojo ar prokuroro leidimu ir tik ta apimtimi, kurią šie pripažįsta tai esant galima.

Reikiamais atvejais kvotėjas, tardytojas ar prokuroras įspėja liudytoją, taip pat nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus, kaltinamojo gynėją, ekspertą, specialistą, vertėją, kviestinius ir kitus asmenis, buvusius akivaizdoje, atliekant tardymo veiksmus, kad neleistina be jo leidimo pagarsinti parengtinio tyrimo duomenų. Tuo reikalu iš šių asmenų gali būti paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas su įspėjimu dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį.

158 straipsnis. Tardytojo pareiga užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kiek jis liečia turto konfiskavimo

Tirdamas bylą dėl nusikaltimo, už kurį gali būti skiriama turto konfiskavimo bausmė, tardytojas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paslėptas kaltinamojo turtas.

159 straipsnis. Neteko galios.

160 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai kontroliuojant, kad parengtinio tardymo organai vykdytų įstatymus

Kontroliuodamas, kad parengtinio tardymo organai vykdytų įstatymus, prokuroras pagal savo kompetenciją:

1) reikalauja iš parengtinio tardymo organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagas ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, parengtinio tardymo eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo;

2) panaikina tardytojų neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus;

3) duoda nurodymus raštu dėl nusikaltimų tyrimo, kardomosios priemonės parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, nusikaltimo kvalifikavimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimus padariusių asmenų paieškos;

4) dalyvauja darant parengtinį tardymą ir reikiamais atvejais pats atlieka tardymo veiksmus ar visą tyrimą bet kurioje byloje;

5) sankcionuoja kratos darymą, arešto uždėjimą pašto-telegrafo korespondencijai ir daryti jos poėmį, kaltinamojo nušalinimą nuo pareigų ir kitus tardytojo veiksmus šio kodekso numatytais atvejais;

6) prailgina tyrimo terminus šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;

7) grąžina baudžiamąsias bylas parengtinio tardymo organams su savo nurodymais papildomam tyrimui padaryti;

8) siekdamas užtikrinti kuo išsamiausią ir objektyviausią bylos ištyrimą, bet kurią bylą paima iš vieno parengtinio tardymo organo ir perduoda ją kitam, taip pat iš vieno tardytojo - kitam;

9) nušalina tardytoją nuo tolesnio parengtinio tardymo darymo, jeigu jis, tirdamas bylą, pažeidė įstatymą, taip pat iškelia drausminę bylą tardytojui;

10) iškelia baudžiamąsias bylas arba atsisako jas iškelti; nutraukia arba sustabdo baudžiamąsias bylas; tvirtina kaltinamąsias išvadas (nutarimus); perduoda baudžiamąsias bylas teismui.

Prokuroras taip pat vykdo ir kitokius šio kodekso jam suteiktus įgaliojimus.

Prokuroro nurodymai, šio kodekso numatyta tvarka duoti parengtinio tardymo organams dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo ir jų tyrimo, šiems organams yra privalomi. Gautą nurodymų apskundimas aukštesniajam prokurorui nesustabdo jų vykdymo, išskyrus šio kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

                     Keturioliktasis skirsnis

KALTINIMO PAREIŠKIMAS IR KALTINAMOJO APKLAUSA

161 straipsnis. Patraukimas kaltinamuoju

Esant pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą pareikšti kaltinimą nusikaltimo padarymu, tardytojas priima motyvuotą nutarimą patraukti tą asmenį kaltinamuoju.

162 straipsnis. Nutarimas patraukti kaltinamuoju

Nutarime patraukti kaltinamuoju turi būti nurodoma: nutarimo surašymo laikas ir vieta; kas jį surašė; traukiamo kaltinamuoju asmens pavardė, vardas; nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas tas asmuo, kartu nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą ir kitas aplinkybes, kiek jos nustatytos bylos medžiaga; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą, taip pat pagrindiniai įrodymai, kuriuos tardytojas laiko esant galima nurodyti.

163 straipsnis. Kaltinamojo šaukimo tvarka

Laisvas kaltinamasis šaukiamas pas tardytoją šaukimu, kuris įteikiamas kaltinamajam pasirašytinai, kartu nurodant įteikimo laiką. Šaukimas gali būti perduodamas taip pat telefonograma ar telegrama, kurios įteikiamos kaltinamajam pasirašytinai. Jo parašas, kad šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos.

Šaukime turi būti nurodoma: kas šaukiamas kaltinamuoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valanda, taip pat neatvykimo pasekmės.

Kaltinamajam laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasitašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių, butų eksploatavimo organizacijai, kaltinamojo darbovietės administracijai ar vietos savivaldybės valdymo organui.

Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo kaltinamuoju šaukiamas paprastai per savo tėvus ar kitus įstatyminius atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyksta į kvotos organą ar pas tardytoją, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Suimtas kaltinamasis šaukiamas per kalinimo vietos administraciją.

164 straipsnis. Neteko galios.

165 straipsnis. Kaltinamojo atvesdinimas

Jeigu kaltinamasis neatvyksta be svarbios priežasties, jis, tardytojo nutarimu, gali būti atvesdinamas.

Tardytojo nutarimas atvesdinti paskelbiamas kaltinamajam.

Kaltinamasis negali būti atvesdinamas naktį, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Atvesdinti kaltinamąjį be išankstinio šaukimo galima tik tais atvejais, kai kaltinamasis slapstosi nuo tardymo arba neturi aiškios gyvenamosios vietos.

Atvesdina, tardytojo pavedimu, policija.

166 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas

Kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau, kaip per dvi dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir nieku būdu ne vėliau kaip kaltinamojo atvykimo arba jo atvesdinimo dieną.

Šiame straipsnyje nustatytas kaltinimo pareiškimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo tardymo arba tardytojo šaukiamas, neatvyksta.

Tardytojas, įsitikinęs kaltinamojo asmens tapatybe, paskelbia jam nutarimą patraukti kaltinamuoju ir išaiškina pareikštojo kaltinimo esmę.

Šių veiksmų atlikimas patvirtinamas nutarime patraukti kaltinamuoju kaltinamojo parašu, taip pat tardytojo parašu. Kartu nurodomas kaltinimo pareiškimo laikas.

Jeigu kaltinamasis atsisako pasirašyti, tardytojas nutarime patraukti kaltinamuoju pažymi, kad nutarimo tekstas kaltinamajam paskelbtas.

Genocidu kaltinamam kaltinamajam, kuris yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti pas tardytoją, kaltinimas nepareiškiamas. Kaltinimo nepareiškimas netrukdo užbaigti byloje parengtinį tardymą ir bylą perduoti į teismą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-584, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

167 straipsnis. Išaiškinimas kaltinamajam jo teisių

Pareikšdamas kaltinimą, tardytojas privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises, numatytas šio kodekso 52 straipsnyje. Tai pažymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir patvirtinama kaltinamojo parašu.

168 straipsnis. Kaltinamojo apklausos tvarka

Tardytojas privalo apklausti kaltinamąjį tuojau po to, kai jam pareiškiamas kaltinimas. Jeigu negalima apklausti tuojau, tai apie tokio uždelsimo priežastis turi būti surašomas protokolas.

Kaltinamasis negali būti apklausiamas nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Kaltinamasis apklausiamas parengtinio tardymo darymo vietoje. Tardytojas turi teisę, jeigu jis pripažįsta tai esant reikalinga, apklausti kaltinamąjį jo buvimo vietoje.

Jeigu toje pačioje byloje yra keli kaltinamieji jie apklausiami atskirai. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad kaltinamieji, pašaukti apklausai, negalėtų tarpusavyje susižinoti.

Apklausos pradžioje tardytojas turi paklausti kaltinamąjį, ar jis prisipažįsta kaltas dėl pareikšto jam kaltinimo, po to pasiūlo kaltinamajam duoti parodymus apie kaltinimo esmę.

Esant reikalui, tardytojas duoda kaltinamajam klausimus. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Tardytojui draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo parodymus smurtu, grasinimais ar kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

168¹ straipsnis. Prokuroro nutarimas dėl kaltinamojo prisipažinimo

Prokuroras, nustatęs, kad parengtinio bylos tyrimo metu kaltinamasis prisipažino ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, gali priimti motyvuotą nutarimą, kuriame išdėsto prašymą teismui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41¹ straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo taisyklių taikymo.

Kaltinamajam atsisakius savo parodymų, prokuroras gali šį nutarimą panaikinti.

169 straipsnis. Kaltinimo pareiškimas nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam ar nebyliui ir jų apklausa kaip kaltinamųjų

Nepilnamečiui, neregiui, kurčiajam. nebyliui ar kitiems asmenims, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali patys pasinaudoti savo teise į gynybą, kaltinimas pareiškiamas ir jie apklausiami kaip kaltinamieji, laikantis, šio kodekso 166-168 straipsniuose numatytų reikalavimų. Be to, tai gali būti atliekama gynėjo akivaizdoje, o apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, tardytojo leidimu, taip pat ir pedagogo, nepilnamečio kaltinamojo tėvų ar kitų įstatyminių jo atstovų akivaizdoje.

Nurodytieji asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti kaltinamajam klausimus, o baigus apklausą, - susipažinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl esančių jame įrašų teisingumo ir pilnumo.

Pedagogas, tėvai ar įstatyminiai atstovai, esantys akivaizdoje. apklausiant nepilnametį kaltinamąjį, baigus apklausą, patvirtina savo parašu kaltinamojo parodymų užrašymo teisingumą. Prieš pradedant apklausą, nurodytiesiems asmenims turi būti išaiškinamos jų teisės, kurias jie turi, apklausiant nepilnametį kaltinamąjį. Tai pažymima apklausos protokole.

169⁽¹⁾ straipsnis. Kaltinimo pareiškimas asmeniui, kaltinamam genocidu

Genocidu kaltinamam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai teismo medicinos ekspertizės išvadai, negali atvykti pas tardytoją ir būti apklaustas, taip pat negali būti apklaustas jo buvimo vietoje, nutarimas patraukti kaltinamuoju yra įteikiamas jo gynėjui. Kartu įteikiamas šio kodekso 52 straipsnyje numatytų teisių išaiškinimas bei pasiūloma paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo pateikti raštu.

Tokių paaiškinimų nepateikimas nekliudo tardytojui užbaigti byloje parengtinį tardymą surašant kaltinamąją išvadą ir bylą perduoti į teismą.

Jei iki kaltinamosios išvados surašymo kaltinamojo sveikatos būklė pagerėja, jis yra apklausiamas šio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau jei kaltinamasis savo iniciatyva nepraneša tardytojui apie sveikatos pagerėjimą, vėliau jis ar jo gynėjas negali paduoti skundų dėl procesinio įstatymo pažeidimo pareiškiant kaltinimą. Prokuroras ar teismas privalo tokius skundus atmesti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-584, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

170 straipsnis. Kaltinamojo apklausos protokolas

Apie kiekvieną kaltinamojo apklausą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Apklausos protokole nurodoma: apklausos pradėjimo ir pabaigimo laikas, kaltinamojo pavardė, vardas ir tėvavardis, jo gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbovietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitos žinios apie kaltinamąjį, kurios pagal bylos aplinkybes pasirodo esančios reikalingos.

Kaltinamojo parodymai į protokolą įrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi kaltinamajam duoti klausimai ir jo atsakymai.

Baigus apklausą, protokolas pateikiamas kaltinamajam pačiam perskaityti arba, kaltinamojo prašymu, tardytojas perskaito jam protokolą. Tai pažymima protokole. Kaltinamasis turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas sutinkamai su savo duotais parodymais. Šie papildymai ir pataisymai būtinai turi būti įrašomi į protokolą.

Perskaičius protokolą, kaltinamasis patvirtina, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš kaltinamojo parašą. Jeigu protokolas surašytas keliuose puslapiuose, kaltinamasis pasirašo kiekvieną puslapį atskirai.

Jeigu, darant apklausą, dalyvauja vertėjas, tai apklausos protokole pažymima, kad kaltinamajam išaiškinta jo teisė nušalinti vertėją, ir įrašomi į protokolą pareiškimai, gauti ryšium su tuo iš kaltinamojo. Apklausos protokole taip pat pažymima, kad vertėjui išaiškintos jo pareigos ir kad jis įspėtas dėl atsakomybės už žinomai neteisingą išvertimą. Vertėjas pasirašo kiekvieną protokolo puslapį ir visą protokolą. Kaltinamasis savo parašu apklausos protokolo gale patvirtina, kad padarytasis jam žodžiu protokolo vertimas atitinka jo duotus parodymus.

171 straipsnis. Paties kaltinamojo užrašymas savo parodymų

Pabaigus kaltinamojo apklausą, jeigu kaltinamasis to prašo, jam turi būti suteikiama galimybė surašyti savo parodymus pačiam. Tai pažymima apklausos protokole. Parodymus pasirašo kaltinamasis ir tardytojas.

Tardytojas, susipažinęs su rašytiniais kaltinamojo parodymais, gali duoti jam papildomų klausimų. Šie klausimai ir atsakymai į juos įrašomi į protokolą. Klausimu ir atsakymų užrašymo teisingumas patvirtinamas kaltinamojo ir tardytojo parašais.

172 straipsnis. Kaltinamojo prašymų tenkinimas

Tardytojas neturi teisės atmesti kaltinamojo ar jo gynėjo prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę ir surinkti kitus įrodymus, jeigu aplinkybės, kurias jie prašo nustatyti, gali turėti reikšmės bylai.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą tardytojas privalo priimti atitinkamą nutarimą, kuriame nurodomi atmetimo motyvai, ir pranešti apie tai pareiškusiam prašymą asmeniui.

173 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

Tardytojas, patraukęs kaltinamuoju pareigūną, privalo išspręsti klausimą, ar reikia kaltinamąjį tardymo laikui nušalinti nuo pareigų.

Esant reikalui kaltinamąjį nušalinti nuo pareigų, tardytojas priima motyvuotą nutarimą, kurį turi sankcionuoti prokuroras arba jo pavaduotojas. Nutarimas pasiunčiamas kaltinamojo darbovietei vykdyti.

Nušalinimas nuo pareigų panaikinamas tardytojo nutarimu, kai išnyksta reikalas toliau taikyti šią priemonę.

174 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas ir papildymas

Jeigu darant parengtinį tardymą atsiranda pagrindas pareikštajam kaltinimui pakeisti ar papildyti, tardytojas privalo pareikšti kaltinamajam naują kaltinimą, laikydamasis šio kodekso 161, 162 ir 166 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir apklausti jį pagal naują kaltinimą tik tuo atveju, kai naujasis kaltininkas iš esmės skiriasi nuo pareikšto kaltinimo ir dėl to būtina pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą. Kitais atvejais tardytojas šio kodekso 161, 162 straipsniuose nustatyta tvarka priima papildomą nutarimą, paskelbia šį nutarimą kaltinamajam, laikydamasis šio kodekso 166 straipsnio reikalavimų ir apklausia kaltinamąjį dėl papildomų kaltinimo aplinkybių.

Jeigu parengtinio tardymo eigoje kuri nors pareikštojo kaltinimo dalis nepasitvirtina, tardytojas savo nutarimu dėl tos kaltinimo dalies baudžiamąją bylą nutraukia ir tai paskelbia kaltinamajam.

Penkioliktasis skirsnis

LIUDYTOJO IR NUKENTĖJUSIO.JO APKLAUSA

175 straipsnis. Liudytojo šaukimo tvarka

Liudytojas šaukiamas pas tardytoją šaukimu, kuris pasirašytinai įteikiamas liudytojui, o jam laikinai nesant, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių liudytojo šeimos narių, butų eksploatavimo organizacijai, jo darbovietės administracijai ar vietos savivaldybės valdymo organui.

Liudytojas gali būti šaukiamas taip pat telefonagrama ar telegrama, kurios pasirašytinai įteikiamos jam, ir 1iudytojo parašas, kad šaukimas įteiktas, grąžinamas tardytojui prijungti prie bylos.

Šaukime turi būti nurodoma: kas šaukiamas liudytoju, kur ir pas ką, atvykimo diena ir valanda, taip pat neatvykimo pasekmės, nurodytos šio kodekso 81 straipsnyje.

Jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus asmuo paprastai liudytoju šaukiamas per savo tėvus ar kitus įstatyminius atstovus. Kitokia tvarka leidžiama tik tais atvejais, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

176 straipsnis. Liudytojo apklausos vieta

Liudytojas apklausiamas parengtinio tardymo darymo vietoj e.

Tardytojas, pripažinęs esant reikalinga, turi teisę apklausti liudytoją jo buvimo vietoje.

177 straipsnis. Liudytojo apklausos dalykas

Liudytojas gali būti apklausiamas vien apie nustatytinus toje byloje faktus, jų tarpe apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę.

178 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka

Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išaiškina jam jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo parašu.

Apklausos pradžioje tardytojas nustato, kokie liudytojo santykiai su kaltinamuoju, ir išaiškina reikiamas žinias apie apklausiamojo asmenybę.

Apklausa dėl bylos esmės pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, ryšium su kuriomis jis pašauktas apklausti. Liudytojui papasakojus, tardytojas gali duoti jam klausimų. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Liudytojai apklausiami po vieną, nesant akivaizdoje kitiems liudytojams. Be to, tardytojas imasi priemonių, kad liudytojai, pašaukti apklausai toje pačioje byloje, negalėtų iki apklausos pabaigimo tarpusavyje susižinoti.

179 straipsnis. Nepi1namečio 1iudy,tojo apklausos tvarka

Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip keturiolikos metų amžiaus, o tardytojo nuožiūra - ir apklausiant liudytoją, turintį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas. Esant reikalui, šaukiami taip pat nepilnamečiai liudytojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai.

Nurodytieji asmenys būva akivaizdoje apklausos metu ir gali, tardytojo leidimu, duoti liudytojui klausimų, o baigus apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dėl esančių jame įrašų teisingumo ir pilnumo. Baigus apklausą, tie asmenys savo parašais patvirtina nepilnamečio liudytojo parodymų užrašymo teisingumą. Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas turi išaiškinti pedagogui, nepilnamečio liudytojo tėvas ar kitiems įstatyminiams atstovams jų teises apklausoje. Tai pažymima apklausos protokole.

Jaunesniems kaip šešiolikos metų amžiaus liudytojams tardytojas išaiškina reikalingumą teisingai papasakoti visa, kas jiems žinoma byloje; tačiau jie neįspėjami dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

180 straipsnis. Liudytojo apklausos protokolas

Apie liudytojo apklausą surašomas protokolas, laikantis šio kodekso 114

ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju

asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Esant reikalui, pažymimi liudytojui duoti klausimai ir jo atsakymai.

Baigus apklausą, protokolas pateikiamas liudytojui pačiam perskaityti arba, liudytojo prašymu, protokolą jam perskaito tardytojas. Tai pažymima protokole. Liudytojas turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas. Šie papildymai ir pataisos būtinai turi būti įrašomi į protokolą. Jeigu liudytojas prašo, jam suteikiama galimybė po apklausos pačiam surašyti parodymus.

Perskaičius protokolą, liudytojas patvirtina, kad jo parodymai surašyti teisingai. Tai pažymima protokole prieš liudytojo parašą.

Jeigu protokolas surašytas keliuose puslapiuose, liudytojas pasirašo kiekvieną puslapį atskirai.

Jeigu, darant apklausą, dalyvauja vertėjas, tai apklausos protokolą pasirašo vertėjas ir liudytojas, laikantis šio kodekso 170 straipsnio šeštojoje dalyje nustatytų taisyklių.

181 straipsnis. Nukentėjusiojo šaukimo ir apklausos tvarka

Nukentėjusysis gali. būti šaukiamas ir apklausiamas apie nustatytinus toje byloje faktus šio kodekso 175-180 straipsniuose numatyta tvarka.

Tardytojas neturi teisės atmesti nukentėjusiojo prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę ir surinkti kitus įrodymus. jeigu aplinkybės, kurias nustatyti nukentėjusysis prašo, gali turėti reikšmės bylai.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą, tardytojas privalo priimti atitinkamą nutarimą, kuriame nurodomi atmetimo motyvai. ir pranešti apie tai nukentėjusiajam.

Šešioliktasis skirsnis

AKISTATA, PARODYMAS ATPAŽINTI

182 straipsnis. Akistata

Tardytojas turi teisę suvesti akistaton asmenis, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų. Akistaton suvedami tik pirmiau apklausti asmenys. Akistaton vienu metu gali būti suvedami ne daugiau kaip du asmenys.

I83 straipsnis. Suvedimo akistaton tvarka

Kai akistatoje dalyvauja liudytojas ar nukentėjusysis, tardytojas įspėja juos dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentėjusiojo parašu.

Pradėdamas suvedamų akistaton asmenų apklausą, tardytojas paklausia juos, ar pažįsta jie vienas antrą ir kokie jų tarpusavio santykiai. Po to nurodytiesiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie yra suvesti akistaton. Kiekvienam iš apklausiamųjų davus parodymus, tardytojas turi teisę duoti jiems klausimų. Suvestieji akistaton asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti klausimai vienas antram. Tie klausimai. ir atsakymai į juos taip pat įrašomi į protokolą.

Paskelbti akistatos dalyvių parodymus, esančius pirmesniųjų apklausų protokoluose,taip pat perklausyti šių parodymų garso įrašą leidžiama, tik davus jiems parodymus akistatoje ir užrašius juos į protokolą.

Akistatos protokole apklausiamųjų asmenų parodymai užrašomi ta eile, kuria jie buvo duodami. Kiekvienas akistatos dalyvis pasirašo savo parodymus.

Jeigu akistatos protokolas susideda iš kelių puslapių, tai kiekvieną puslapį pasirašo abu apklaustieji asmenys.

184 straipsnis. Parodymas atpažinti

Esant reikalui, tardytojas gali parodyti asmenį ar daiktą atpažinti.

Liudytojas, nukentėjusysis, įtariamasis ar kaltinamasis, kuriems bus parodomas atpažinti asmuo ar daiktas, pirmiau apklausiami apie tas aplinkybes, kuriomis jie yra matę atitinkamą asmenį ar daiktą, ir apie žymes bei ypatybes, pagal kurias jie gali atpažinti.

185 straipsnis. Parodymo atpažinti tvarka

Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis kiek galima savo išore panašiais į atpažintiną. Bendras parodomų atpažinti asmenų skaičius turi būti ne mažesnis kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejams. Prieš pradedant parodymą, atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kurią vietą parodomų asmenų tarpe. Tai pažymima protokole. Jeigu parodyti asmenį negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo fotografiją, parodomą kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų fotografijomis.

Daiktas parodomas kitų vienarūšių daiktų grupėje.

Parodomų asmenų ar daiktų grupė nufotografuojama. Jeigu nefotografuojama, atliekant šį veiksmą dalyvauja kviestiniai.

Asmuo ar daiktas gali būti parodomas atpažinti ir iš vaizdo įrašo, laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų taisyklių.

Jeigu asmuo ar daiktas parodomas atpažinti liudytojui ar nukentėjusiajam, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingus parodymus. Tai pažymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentėjusiojo parašu.

Atpažįstančiajam pasiūloma nurodyti asmenį ar daiktą, apie kurį jis davė parodymus. Menantieji atsakymą klausimai neleidžiami.

Jeigu atpažįstantysis nurodo vieną iš parodytų jam asmenų ar daiktų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kurias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį ar daiktą.

186 straipsnis. Parodymo atpažinti protokolas

Apie parodymą atpažinti surašomas protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokole nurodomos žinios apie atpažįstančiojo asmenybę, apie parodytus atpažinti asmenis ar daiktus ir kiek galima pažodžiui išdėstomi atpažįstančiojo parodymai.

Septynioliktasis skirsnis

POĖMIS, KRATA,

TURTUI AREŠTO UŽDĖJIMAS

187 straipsnis. Pagrindai poėmiui daryti

Jeigu reikia paimti tam tikrus daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės bylai, ir jeigu tiksliai žinoma, kur ir pas ką jie yra, tardytojas daro poėmį.

Jeigu dokumente yra žinių, kurios sudaro valstybinę paslaptį, jo poėmis daromas, tik gavus prokuroro arba jo pavaduotojo sankciją ir su atitinkamos įstaigos vadovu suderinta tvarka.

Poėmis daromas motyvuotu tardytojo nutarimu.

188 straipsnis. Pagrindas kratai daryti

Turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad kurioje nors patalpoje ar kitokioje

vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikaltimo įrankiai., nusikalstamu būdu gauti ar įgyti daiktai bei vertybės, taip pat kiti daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikšmės bylai, tardytojas jiems surasti ir paimti daro kratą.

Krata gali būti daroma ir surasti paieškomiems asmenims, taip pat lavonams.

Krata daroma motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai. Kratą sankcionuoja prokuroras arba jo pravaduotojas. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be prokuroro sankcijos, bet apie padarytą kratą paskiau per vieną parą turi būti pranešama prokurorui.

189 straipsnis. Asmenys, esantys akivaizdoje, darant poėmį ir kratą

Darant poėmį ar kratą, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą specialistą. Darant poėmį ar kratą turi būti užtikrinamas buvimas akivaizdoje to asmens, pas kurį daromas poėmis ar krata, arba pilnamečių jo šeimos narių, o nesant galimumo užtikrinti jų buvimą akivaizdoje, poėmis ar krata daromi, esant akivaizdoje pakviestiems butų eksploatavimo organizacijos ar vietos savivaldybės valdymo organo atstovams.

Poėmiai ar kratos valstybinės ir visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos patalpoje daromi tos įstaigos, įmonės, organizacijos atstovo akivaizdoje ir reikiamais atvejais -kviestinių akivaizdoje.

Asmenims, pas kuriuos daromas poėmis ar krata, kviestiniams ir atstovams turi būti išaiškinama jų teisė būti akivaizdoje, atliekant visus tardytojo veiksmus, ir dėl šių veiksmų daryti pareiškimus, kurie turi būti įrašomi į protokolą.

190 straipsnis. Poėmio ir kratos darymo tvarka

Tardytojas, pradėdamas poėmį ar kratą, privalo paskelbti nutarimą šiuo reikalu, po to pasiūlyti išduoti nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio nusikaltėlio buvimo vietą.

Darydamas poėmį ar kratą, tardytojas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir laikyklas, jeigu valdytojas atsisako atidaryti jas geruoju; šiuo atveju tardytojas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų žalojimo.

Tardytojas turi teisę uždrausti asmenims, esantiems patalpoje ar vietoje, kur daromas poėmis ar krata, taip pat asmenims, ateinantiems į šią patalpą ar vietą, išeiti iš jos, taip pat susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki poėmio ar kratos pabaigos.

Patalpa ar vieta, kur daromas poėmis ar krata, prireikus, gali būti apsupama.

Daryti poėmius ir kratas nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, neleidžiama.

191 straipsnis. Kratomojo asmens ir kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių negarsinimas

Tardytojas privalo imtis priemonių, kad nebūtų pagarsinamos nesusijusios su byla gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybės. Pa-aiškėjusios, darant poėmį ar kratą.

192 straipsnis. Daiktų ir dokumentų paėmimas, darant poėmį ir kratą

Darydamas poėmį ir kratą, tardytojas turi griežtai apsiriboti paėmimu tik tų daiktų ir dokumentų, kurie gali turėti ryšį su byla. Daiktai ir dokumentai, kurie yra įstatymo uždrausti apyvartoje, turi būti paimami, nepriklausomai nuo jų ryšio su byla.

Visi paimtieji daiktai ir dokumentai turi būti parodomi kviestiniams bei kitiems esantiems akivaizdoje asmenims ir išvardijami poėmio ar kratos protokole arba prie jo pridedamame apraše, nurodant jų kiekį, matą, svorį, individualias žymes, sudėvėjimo laipsnį. Paimtieji daiktai ir dokumentai turi būti kiek galima supakuojami ir užantspauduojami poėmio ar kratos vietoje.

193 straipsnis. Asmens krata

Asmens krata daroma sutinkamai su šio kodekso 188-192 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Asmens krata, nepriėmus tuo reikalu atskiro nutarimo ir negavus prokuroro sankcijos, gali būti daroma:

1 ) sulaikant ar suimant;

2) esant pakankamam pagrindui manyti, kad asmuo, esantis patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai.

Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo, kaip ir kratomasis, ir esant akivaizdoje tos pačios lyties kviestiniams.

194 straipsnis. Sąlygos poėmiui ir kratai daryti diplomatinių

                atstovybių patalpose

Daryti poėmius ir kratas diplomatinės atstovybės užimamoje patalpoje, taip pat patalpoje, kurioje gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos, galima tik diplomatinio atstovo prašymu ar sutikimu. Diplomatinio atstovo sutikimas poėmiui ar kratai daryti gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Darant poėmius ir kratas nurodytosiose patalpose, yra būtinas prokuroro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovo dalyvavimas.

194¹ straipsnis. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, baudos išieškojimą, remdamasis surinkta patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos įrodymais, turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad asmuo nusikalstamu būdu įgijo turtą, kurį gali išeikvoti, paslėpti arba šį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims, kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų, apygardų, apylinkių vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų, turi teisę tokiam asmeniui laikinai apriboti nuosavybės teises į šį turtą.

Laikinai apribojus nuosavybės teises pagal surinktą patikrinimo medžiagą, per 15 dienų nuo nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo momento pagal šią medžiagą turi būti iškelta baudžiamoji byla. Jei per tą laiką baudžiamoji byla neiškeliama, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtas, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, aprašomas pagal šio kodekso 195 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse bei 197, 198 straipsniuose numatytas taisykles ir paimamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro kontrolėn.

Laikinai apribojus nuosavybės teises į lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, fiziniams ir juridiniams asmenims leidžiama su šiomis 1ėšomis atlikti tik tas operacijas, kurios numatytos nutarime.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir panaikinamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Asmenys,kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimą per 10 dienų apskųsti teismui.

194² straipsnis. Asmenų, įtariamų turint nusikalstamai įgytą turtą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Siekdamas užtikrinti turto konfiskavimą, remdamasis surinkta patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos įrodymais, turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad fizinis ar juridinis asmuo iš kito fizinio ar juridinio asmens gavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kuris Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konfiskuotas, ir šį turtą gali išeikvoti, paslėpti arba šį turtą ar teisę į jį perleisti tretiesiems asmenims, kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavarduotojų, apygardų, apylinkių, vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų, turi teisę tokiam asmeniui laikinai apriboti nuosavybės teises į šį turtą.

Laikinai apribojus nuosavybės teises pagal surinktą patikrinimo medžiagą, per l5 dienų nuo nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo momento pagal šią medžiagą turi būti iškelta baudžiamoji byla. Jei per tą laiką baudžiamoji byla neiškeliama, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtas, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, aprašomas pagal šio kodekso I95 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse bei l97, 198 straipsniuose numatytas taisykles ir paimamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro kontrolėn.

Laikinai apribojus nuosavybės teises į lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, fiziniams ir juridiniams asmenims leidžiama su šiomis lėšomis atlikti tik tas operacijas, kurios numatytos nutarime.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir panaikinamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Asmenys, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimu per 10 dienų apskųsti teismui.

195 straipsnis. Turtui arešto uždėjimas

Siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui ar transporto priemonei arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas arba transporto priemonė. Turtui areštas gali būti uždedamas kartu su poėmiu ar krata arba skyrium nuo jų.

Areštas juridinio asmens turtui gali būti uždėtas:

1) siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą Baudžiamojo kodekso 35 straipsnyje numatytais atvejais;

2) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kai yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį baudžiamojoje byloje patraukti civiliniu atsakovu.

Arešto turtui uždėjimo reikalu tardytojas surašo motyvuotą nutarimą. Turtas, kuriam uždedamas areštas, aprašomas, laikantis šio kodekso 189 ir 191 straipsniuose numatytų taisyklių. Visas aprašomasis turtas turi būti parodomas kviestiniams ir kitiems esantiems akivaizdoje asmenims. Turto apraše nurodomas aprašytųjų daiktų kiekis ir individualūs

požymiai. Arešto negalima uždėti daiktams, kurie yra būtini įtariamajam ar kaltinamajam, jų šeimų nariams ir jų išlaikomiems asmenims sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytu sąrašu.

Turtas, kuriam uždėtas areštas, tardytojo nuožiūra perduodamas saugoti butų eksploatavimo organizacijos ar vietos savivaldybės valdymo organo atstovui, arba šio turto savininkui ar jo giminaičiui, arba kitam asmeniui, kuriems turi būti išaiškinama jų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnį už šio turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą. Tuo reikalu iš jų paimama rašytinis pasižadėjimas. Esant reikalui, turtas, kuriam uždėtas areštas, gali būti paimamas. Uždėjus areštą piniginiams indėliams, visos operacijos su jais nutraukiamos.

Arešto turtui uždėjimas panaikinamas tardytojo nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

195¹ straipsnis. Duomenų apie pajamas pateikimas

Norėdamas išaiškinti nusikalstamu būdu gautą turtą, tardytojas gali asmeniui, įtariamam arba kaltinamam dalyvavimu organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, paskirti duomenų apie pajamas pateikimą. Ši procesinė prievartos priemonė skiriama motyvuotu tardytojo nutarimu, kuriame nurodoma duomenų apie pajamas pateikimo tvarka ir periodiškumas.

Įtariamasis ar kaltinamasis privalo nutarime nustatyta tvarka ir laiku pateikti duomenis apie visas savo pajamas.

[195² straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.,

nuo 1998 m. sausio 1 d. 195² straipsnis netenka galios]

195² straipsnis. Bankų pareiga informuoti prokuratūrą

Visi Lietuvos Respublikos bankai privalo pranešti savo buvimo vietos vyriausiajam prokurorui apie jų klientų įnešamas grynais pinigais stambias sumas, viršijančias penkiasdešimt tūkstančių litų, jeigu yra pagrindas tokius įnašus laikyti įtartinais.

195³ straipsnis. Dokumentų dėl areštuoto turto perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Jeigu baudžiamojoje byloje, užtikrinant civilinį ieškinį, šio kodekso 195 straipsnio antrosios dalies 2 punkte numatyta tvarka yra areštuotas įmonės, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, turtas, visi su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus šio turto arešto klausimus.

Baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui išlieka visos su arešto turto apsauga susijusios teisės bei pareigos, iki bus panaikintas to turto areštas.

196 straipsnis. Pašto-telegrafo korespondencijos poėmis

Uždėti areštą korespondencijai ir daryti jos poėmį pašto-telegrafo Įstaigose galima motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai arba teismo nutartimi.

Po to, kai prokuroras arba jo pavaduotojas sankcionavo nurodytą nutarimą, tardytojas nutarimą poėmio reikalu pasiunčia reikiamai pašto-telegrafo įstaigai, pasiūlo sulaikinėti korespondenciją ir praneša laiką, kada jis atvyks poėmio daryti. Darant pašto-telegrafo korespondencijos poėmį, tardytojas turi teisę šaukti kviestinius ir atitinkamą specialistą,

Kai pašto-telegrafo korespondencijai arešto uždėjimas pasidaro nebereikalingas, tardytojas priima tuo reikalu nutarimą ir praneša apie tai pašto-telegrafo įstaigai.

197 straipsnis. Poėmio, kratos, turtui arešto uždėjimo protokolas

Apie poėmį, kratą, turtui arešto uždėjimą tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Paimtų ar perduodamų sau- goti daiktų apyrašas taip pat sudaromas, laikantis tų reikalavimų.

Dėl paimtų daiktų protokole turi būti nurodoma, ar jie atiduoti geruoju, ar paimti prievartos būdu, kurioje būtent vietoje ir kokiomis aplinkybėmis jie surasti.

Poėmio, kratos, turtui arešto uždėjimo protokole turi būti nurodoma apie išaiškinimą esantiems akivaizdoje asmenims šio kodekso 189 straipsnyje numatytų teisių, taip pat įrašomas tų asmenų padarytų pareiškimų turinys.

Jeigu, darant poėmį, kratą, uždedant turtui areštą, buvo mėginta daiktus bei dokumentus sunaikinti ar paslėpti arba buvo faktų, kad kratomasis ar kiti asmenys pažeidė tvarką, - protokole turi būti nurodoma tai ir tardytojo pavartotos priemonės.

198 straipsnis. Būtinumas įteikti protokolo nuorašą

Protokolo nuorašas pasirašytinai įteikiamas asmeniui, pas kurį buvo padarytas poėmis, krata, uždėtas turtui areštas, arba pilnamečiui jo šeimos nariui, o jų nesant, - butų eksploatavimo organizacijos ar vietos savivaldybės valdymo organo atstovui.

Jeigu poėmis, krata, turtui arešto uždėjimas buvo daromi valstybinės ar visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos užimamoje patalpoje, tai protokolo nuorašas pasirašytinai įteikiamas atitinkamam pareigūnui.

198¹ straipsnis. Techninių priemonių panaudojimas atliekant

                 operatyvinius veiksmus

Atlikdamas operatyvinius veiksmus, kvotos organo pareigūnas gali fotografuoti, filmuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą.

Apie techninių priemonių naudojimą fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą kvotos organo pareigūnas surašo protokolą, kuriame nurodo panaudotų techninių priemonių techninius duomenis, fiksuojamo įvykio vietą, laiką ir turinį. Prie protokolo pridedami fotografijų negatyvai ir nuotraukos, kino juostos, vaizdo ar garso įrašai.Protokolas kartu su priedais pridedamas prie baudžiamosios bylos ir turi įrodymų reikšmę.

Kvotos organo pareigūnas, panaudojęs šiame straipsnyje nurodytas technines priemones, tardymo metu ir teisme gali būti apklausiamas kaip liudytojas.

198² straipsnis. Telefoninių pokalbių klausymas

Kvotos organo pareigūnas, taip pat tardytojas gali klausyti telefoninių pokalbių, taip pat daryti jų įrašus tais atvejais, jeigu yra pagrindo manyti, kad klausantis gali būti gauta duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą, arba jeigu yra pavojus, kad bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokie neteisėti veiksmai prieš nukentėjusįjį, liudytoją ar kitus proceso dalyvius arba, jų artimuosius.

Asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius sunkų nusikaltimą, telefoniniai pokalbiai klausomi ir įrašai daromi tik kvotos organo pareigūno ar tardytojo motyvuotu nutarimu ir esant apygardos teismo pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo arba apylinkės teismo pirmininko sankcijai. Spręsdamas telefoninių pokalbių klausymo sankcionavimo klausimą, teisėjas turi teisę susipažinti su medžiaga, duodančia pagrindo klausyti telefoninių pokalbių.

Pokalbių per nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių telefonus galima klausyti šiems asmenims paprašius arba jiems sutikus ir nesant kvotos organo pareigūno ar tardytojo nutarimo ir teisėjo sankcijos, kai nesinaudojama ryšių įmonės paslaugomis ir įrengimais.

Telefoninių pokalbių klausymas neturi trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant reikalui, telefoninių pokalbių klausymas gali būti pratęsiamas kvotos organo pareigūno ar tardytojo motyvuotu nutarimu ir esant apygardos teismo pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo arba apylinkės teismo pirmininko sankcijai.

Klausant telefoninių pokalbių, gali būti daromas garso įrašas. Klausymo ir garso įrašo darymo dalyviai šio kodekso 157 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti įspėjami dėl atsakomybės už žinių pagarsinimą.

Ryšių įmonės, turinčios telefoninio ryšio įrengimus, privalo sudaryti galimybę ir suteikti sąlygas kvotos organo pareigūnui ar tardytojui klausyti ir įrašinėti telefoninius pokalbius.

Kai tik išnyksta reikalas, telefoninių pokalbių klausymas nutraukiamas ir apie tai pranešama ryšių įmonei, kurios telefoninio ryšio įrengimais naudotasi.

Apie telefoninių pokalbių klausymo faktą ir garso įrašus surašomas protokolas, kuriame išdėstomas reikšmingas bylai klausymo ir garso įrašo turinys. Protokolas ir garso įrašas pridedami prie baudžiamosios bylos ir turi įrodymų reikšmę. Telefoninių pokalbių įrašai, neturintys reikšmės bylai, prie bylos ne pridedami, o sunaikinami, surašius aktą.

Kvotos organo pareigūnas, klausęs telefoninio pokalbio ir padaręs jo turinio įrašus, gali būti tardymo metu ir teisme apklausiamas liudytoju.

Aštuonioliktasis skirsnis

APŽIŪRA, PATIKRINIMAS, REVIZIJA

199 straipsnis. Pagrindai apžiūrai daryti

Siekdamas rasti nusikaltimo pėdsakus ir kitus daiktinius įrodymus, išaiškinti įvykio situaciją, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tardytojas daro įvykio vietos, vietovės, patalpų, daiktų ir dokumentų apžiūrą.

Išimtiniais neatidėliotinais atvejais įvykio vietos apžiūra gali būti daroma iki baudžiamosios bylos iškėlimo.Šiais atvejais, kai yra tam pagrindas, baudžiamoji byla iškeliama tuojau pat po įvykio vietos apžiūros padarymo.

200 straipsnis. Apžiūros darymo tvarka

Reikiamais atvejais tardytojas, darydamas apžiūrą, gali kviesti dalyvauti atitinkamus specialistus. Apžiūros vieta gali būti apsupama iki apžiūros pabaigos.

Reikiamais atvejais, tardytojas, darydamas apžiūrą, išmatuoja, nufotografuoja ir nufilmuoja apžiūrimąją vietą ir atskirus objektus, sudaro planus ir schemas, pagamina pėdsakų atliejas ir atspaudus,

Daiktus ir dokumentus, rastus, darant poėmį, kratą ar įvykio vietos, vietovės ir patalpos apžiūrą, tardytojas apžiūri toje vietoje, kur atliekamas atitinkamas tardymo veiksmas. Jeigu daiktams ar dokumentams apžiūrėti reikia ilgo laiko arba jeigu yra kitų priežasčių, tardytojas juos apžiūri ten, kur daromas tardymas.

Pašto-telegrafo korespondencija apžiūrima, laikantis šio kodekso l96 straipsnyje numatytų taisyklių.

Jeigu, darant apžiūrą, iškyla reikalas padaryti poėmį, kratą, parodymą atpažinti, tai tardytojas tuos veiksmus atlieka, laikydamasis šio kodekso l84-l94 straipsniuose nu- matytų taisyklių.

201 straipsnis. Lavono apžiūra

Išorinę lavono apžiūrą tardytojas daro dalyvaujant gydytojui - teismo medicinos srities specialistui, o jeigu jo dalyvavimas negalimas, - dalyvaujant kitokiam gydytojui.

Esant reikalui, lavonui apžiūrėti pritraukiamas ir kitoks specialistas.

Prireikus iškasti lavoną iš palaidojimo vietos, tardytojas priima tuo reikalu nutarimą. Lavonas iškasamas, esant akivaizdoje tardytojui ir gydytojui - teismo medicinos srities specialistui, o prireikus, - esant akivaizdoje ir kitokiam specialistui.

202 straipsnis. Asmens apžiūra

Tardytojas turi teisę atlikti įtariamojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo asmens apžiūrą, prireikus nustatyti ant jo kūno nusikaltimo pėdsakus ar ypatingas žymes, jeigu nereikalinga teismo medicininė ekspertizė.

Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, tuo atveju tardytojas priima nutarimą. Nutarimas atlikti asmens apžiūrą yra privalomas tam asmeniui, dėl kurio jis priimtas. Asmens apžiūrą atlieka tardytojas reikiamais atvejais dalyvaujant gydytojui.

Tardytojas nedalyvauja apžiūrint kitos lyties asmenį, jeigu apžiūra yra susijusi su šio asmens apnuoginimu. Šiuo atveju asmens apžiūrą atlieka gydytojas.

Atliekant asmens apžiūrą, neleidžiami tokie veiksmai, kurie žemina apžiūrimojo asmens orumą arba yra pavojingi jo sveikatai.

203 straipsnis. Apžiūros protokolas

Tardytojas parašo apžiūros protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Protokole aprašomi visi tardytojo veiksmai ir paeiliui viskas, kas aptikta per apžiūrą, nurodant tą padėtį ar būklę, kuri tuo metu ten buvo.

Protokole taip pat išvardijama ir aprašoma visa tai, kas, darant apžiūrą buvo paimta.

204 straipsnis. Tardymo eksperimentas

Kad patikrintų ir patikslintų duomenis, turinčius reikšmės bylai, tardytojas turi teisę padaryti tardymo eksperimentą, atkurdamas tam tikro įvykio veiksmus, situaciją ar kitokias aplinkybes ir atlikdamas reikiamus bandomuosius veiksmus. Kartu tardytojas reikiamais atvejais matuoja, fotografuoja, filmuoja, sudaro planus ir schemas, pagamina pėdsakų atliejas ir atspaudus. Daryti tardymo eksperimentą neleidžiama ta sąlyga, jeigu tuo nežeminamas jame dalyvaujančių bei aplinkinių asmenų orumas ir nesudaroma pavojaus jų sveikatai, taip pat nepadaroma esminės materialinės žalos.

Esant reikalui, tardymo eksperimente gali dalyvauti įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai.

Tardytojas turi teisę įtraukti dalyvauti tardymo eksperimente atitinkamus specialistus.

Apie tardymo eksperimento padarymą surašomas protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokole smulkiai išdėstomos padaryto tardymo eksperimento sąlygos, eiga ir rezultatai.

205 straipsnis. Parodymų patikrinimas vietoje

Prireikus patikrinti ar patikslinti įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus, kiek jie liečia įvykio vietą arba situaciją, jo dalyvių veiksmus ar kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai, tardytojas gali atvykti su asmeniu, kurio parodymai patikrinami ar patikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti tikrinamuosius parodymus su faktinėmis aplinkybėmis vietoje. Šiuo atveju tardytojas, esant reikalui, daro matavimus, fotografuoja, filmuoja, sudaro planus ir schemas.

Tikrinant parodymus vietoje, neleidžiami veiksmai, kurie žemina esančių akivaizdoje, darant patikrinimą, asmenų orumą arba yra pavojingi jų sveikatai.

Apie parodymų patikrinimą vietoje tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

206 straipsnis. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas

Tardytojas turi teisę paimti iš įtariamojo ar kaltinamojo   rašysenos ar kitokius pavyzdžius, reikalingus lyginamajam tyrimui.

Tardytojas taip pat turi teisę paimti iš nukentėjusiojo ar liudytojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius lyginamajam tyrimui, bet tik prireikus patikrinti, ar nurodytieji asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktinių įrodymų.

Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tardytojas priima nutarimą. Nutarimas paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui privalomas tiems asmenims, dėl kurių jis priimtas.

Reikiamais atvejais pavyzdžiai lyginamajam tyrimui paimami, dalyvaujant atitinkamam specialistui.

Apie pavyzdžių paėmimą lyginamajam tyrimui surašomas protokolas, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose nurodytų reikalavimų.

206¹ straipsnis. Patikrinimo darymas

Prireikus nustatyti duomenis, turinčius reikšmės nusikaltimo aplinkybėms išaiškinti, kvotos organo pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 37 straipsnį gali patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę veiklą.

Darant patikrinimą, turi dalyvauti tikrinamos įmonės, įstaigos bei organizacijos atstovas, taip pat pilietis.

Apie patikrinimą kvotos organo pareigūnas surašo patikrinimo aktą. Su patikrinimo aktu supažindinamas asmuo, kurio veikla tikrinama.

206² straipsnis. Revizijos darymas

Kvotos organo pareigūnas ar tardytojas, pripažinęs, kad reikia skirti reviziją, priima nutarimą, kuriame nurodo: pagrindą revizijai skirti, reikiamus patikrinti dalykus, kam pavedama ir kas iš asmenų turi dalyvauti ją darant. Nutarimas paskirti reviziją paskelbiamas asmeniui, kurio veikla tikrinama.

Reviziją daro kontrolės ar revizijos įstaiga arba asmuo, kurios skiria kvotos organo pareigūnas ar tardytojas. Prireikus byloje gali būti paskirti keli vienos specialybės revizoriai arba kompleksinė revizija.

Jeigu revizorius neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti reviziją, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka. Už žinomai melagingo revizijos akto surašymą ir pateikimą revizorius atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.

Darant reviziją, paaiškinimus duoda asmuo, kurio veikla tikrinama. Atlikęs reikiamus patikrinimus, revizorius surašo revizijos aktą. Su revizijos aktu supažindinamas asmuo, kurio veikla tikrinama.

Revizija gali būti skiriama ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.

Jeigu revizorius, darydamas reviziją, nustato turinčias bylai reikšmės aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo revizijos akte.

Kontrolės ir revizijos įstaigos revizijas daro laikydamosi šiose įstaigose pavirtintų revizijų darymo nuostatų.

206³ straipsnis. Revizoriaus nušalinimas darant parengtinį tardymą ar kvotą

Darant parengtinį tardymą ar kvotą, nušalinimą revizoriui gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Revizoriaus nušalinimą darant parengtinį tardymą ar kvotą išsprendžia tardytojas, kvotos organo pareigūnas ar prokuroras, vadovaudamasis taisyklėmis, išdėstytomis šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip revizoriaus, eksperto ar specialisto negali būti pagrindas jam nušalinti.

Devynioliktasis skirsnis

EKSPERTIZĖS DARYMAS

207 straipsnis. Ekspertizės paskyrimo tvarka

Tardytojas, pripažinęs esant reikalinga padaryti ekspertizę, priima tuo reikalu nutarimą, kuriame nurodo: pagrindą ekspertizei paskirti, eksperto pareigas ir pavardę arba įstaigą, kurioje turi būti daroma ekspertizė, klausimus, kuriais turi būti duota išvada, ir medžiagą, pateikiamą eksperto ar ekspertizės įstaigos dispozicijai.

Prieš paskirdamas ekspertą, tardytojas išsiaiškina reikiamus duomenis apie jo specialybę ir kompetentingumą.

Ekspertizė gali būti skiriama ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo.

Apie priimtą nutarimą skirti ekspertizę tardytojas praneša kaltinamajam.

208 straipsnis. Neteko galios.

209 straipsnis. Eksperto nušalinimas parengtiniame tardyme

Nušalinimą ekspertui parengtiniame tardyme gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Eksperto nušalinimą parengtiniame tardyme išsprendžia tardytojas ar prokuroras pagal šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytas taisykles, su tuo apribojimu, kad pirmesnis asmens dalyvavimas byloje kaip eksperto ar specialisto negali būti pagrindas jam nušalinti.

210 straipsnis. Tardytojo veiksmai, pavedant ekspertizę daryti

                ekspertizės įstaigai

Jeigu ekspertizę daryti pavedama ekspertizės įstaigai, tardytojas pasiunčia šiai įstaigai savo nutarimą ir reikiamą medžiagą.

211 straipsnis. Ekspertizės darymas ekspertizės įstaigoje

Gavęs tardytojo nutarimą, atitinkamos ekspertizės įstaigos vadovas perduoda jį vykdyti vienam ar keliems tos įstaigos ekspertams. Ekspertas ir ekspertai išvadą duoda savo vardu ir yra asmeniškai atsakingi už savo duotą išvadą.

Ekspertizės įstaigos ekspertas pagal savo pareigas laikomas įspėtu dėl atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir už žinomai melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą. Apie tai pažymima ekspertizės akte prieš eksperto parašą.

Ekspertizės įstaigose ekspertizės atliekamos laikantis šiose įstaigose galiojančių nuostatų nustatytos tvarkos.

212 straipsnis. Atidavimas kaltinamojo į medicinos įstaigą

Jeigu, darant teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, iškyla reikalas kaltinamąjį stacionariškai stebėti ar tirti, tardytojas atiduoda jį į atitinkamą medicinos įstaigą. Apie tai nurodoma nutarime paskirti ekspertizę.

Kaltinamojo, kuris nėra suimtas, atidavimo į psichiatrinę gydymo įstaigą klausimas sprendžiamas ta pačia tvarka, kaip kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimas. Kaltinamojo išbūtas psichiatrinėje gydymo įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką.

213 straipsnis. Ekspertizės darymas ne ekspertizės įstaigoje

Jeigu ekspertizė daroma ne ekspertizės įstaigoje, tardytojas, priėmęs nutarimą daryti ekspertizę, šaukia pas save asmenį, kuriam pavedama daryti ekspertizę, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju, kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertui nušalinti.

Jeigu šaukiamas asmuo pas tardytoją neatvyksta be svarbios priežasties arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Tardytojas įteikia ekspertui nutarimą paskirti ekspertizę, išaiškina ekspertui jo pareigas ir teises, numatytas šio kodekso 88 ir 89 straipsniuose, ir įspėja dėl būtinumo duoti išvadą, griežtai pagrįstą pateikta jo dispozicijai medžiaga ir tomis specialiomis žiniomis, kurias turi ekspertas.

Apie nurodytųjų veiksmų atlikimą tardytojas pažymi nutarime paskirti ekspertizę, ir tai patvirtinama eksperto parašu. Jeigu

ekspertas padaro kokius nors pareiškimus ar pareiškia prašymus byloje, tardytojas privalo surašyti protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Tardytojas turi teisę būti akivaizdoje, darant ekspertizę.

214 straipsnis. Ekspertizės akto turinys

Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą, kuriame nurodoma: kur, kada, kieno (pavardė, vardas, tėvavardis, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis, einamosios pareigos) ir kuriuo pagrindu buvo padaryta ekspertizė; kurie klausimai buvo pateikti; kas dalyvavo ir buvo akivaizdoje, darant ekspertizę; kurią medžiagą ekspertas panaudojo ir kuriuos tyrimus atliko.

Ekspertizės akto pabaigoje išdėstoma motyvuota eksperto išvada pateiktaisiais klausimais.

Jeigu ekspertas, darydamas ekspertizę, nustato turinčias bylai, reikšmės aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo ekspertizės akte.

Jeigu ekspertas pripažįsta, kad pateiktoji jo dispozicijai medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad pateiktieji klausimai išeina už specialių jo žinių ribų, ,jis raštu painformuoja tardytoją, kad negali duoti išvados

215 straipsnis. Eksperto apklausa

Susipažinęs su ekspertizės aktu, tardytojas turi teisę apklausti ekspertą jo duotai išvadai išaiškinti ar papildyti. Prieš pradėdamas apklausą, tardytojas išaiškina ekspertui jo pareigą atsakyti į duotus klausimus sutinkamai su specialiomis savo žiniomis ir įspėja ekspertą dėl jo atsakomybės, numatytos šio kodekso 88 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnyje už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir už davimą žinomai melagingos išvados. Tai pažymima protokole ir patvirtinama eksperto parašu. Ekspertas turi teisę pats surašyti savo atsakymus.

216 straipsnis. Neteko galios.

217 straipsnis. Papildomos ir pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir darymo tvarka

Papildomos ir pakartotinės ekspertizės paskiriamos sutinkamai su šio kodekso 85 straipsnio reikalavimais ir daromos, laikantis šio kodekso 207-216 straipsniuose numatytų taisyklių.

Dvidešimtasis skirsnis

PARFNGTINIO TARDYMO SUSTABDYMAS IR PABAIGIMAS

218 straipsnis. Pagrindai parengtiniam tardymui sustabdyti

Parengtinis tardymas sustabdomas:

1 ) jeigu nežinoma, kur yra kaltinamasis;

2) jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, nustatyta gydymo įstaigos arba atitinkamos ekspertų komisijos;

3) jeigu nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo;

4) jeigu negaunama pagal pavedimą iš užsienio valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba neišduodamas kaltinamasis, be kurių negalima pabaigti parengtinio tardymo.

Esant vienai iš šių aplinkybių, tardytojas priima motyvuotą nutarimą sustabdyti parengtinį tardymą. Jeigu byloje patraukti atsakomybėn du ar daugiau kaltinamųjų, o sustabdymo pagrindai liečia ne visus kaltinamuosius, tardytojas turi teisę išskirti ir sustabdyti bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu arba sustabdyti visą bylą.

Šio straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, tik pasibaigus jo darymo terminui; šio straipsnio 2 punkte numatytais atvejais jis gali būti sustabdomas ir prieš pasibaigiant parengtinio tardymo terminui.

Prieš sustabdydamas parengtinį tardymą, tardytojas privalo atlikti visus tardymo veiksmus, kuriuos galima atlikti, nesant akivaizdoje kaltinamajam, imtis visų priemonių jam surasti arba nustatyti asmeniui, padariusiam nusikaltimą.

219 straipsnis. Parengtinio tardymo sustabdymo terminai

Šio kodekso 218 straipsnio 1 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus surastas kaltinamasis.

Šio kodekso 218 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki kaltinamasis pasveiks; šiuo atveju tardytojas turi teisę atiduoti kaltinamąjį į atitinkamą medicinos įstaigą gydyti. Tuo reikalu jis priima motyvuotą nutarimą.

Šio kodekso 218 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus nustatytas asmuo, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Šio kodekso 218 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais parengtinis tardymas sustabdomas, iki bus gauta iš užsienio valstybės turinti reikšmės bylai medžiaga arba išduotas ir pristatytas į Lietuvos Respubliką kaltinamasis.

Jeigu iki to momento, kai pasibaigia baudžiamojo įstatymo nustatyti senaties terminai, neišnyksta pagrindai parengtiniam tardymui sustabdyti, tai byla turi būti nutraukiama.

220 straipsnis. Kaltinamojo paieška

Jeigu nežinoma kaltinamojo buvimo vieta, tardytojas skelbia jo paiešką ir paveda ją kvotos organams. Tai atitinkamai nurodoma nutarime sustabdyti parengtinį tardymą arba priimamas atskiras nutarimas. Kartu tardytojas privalo imtis betarpiškų priemonių kaltinamajam surasti.

Esant šio kodekso 95 straipsnyje nurodytam pagrindui, tardytojas gali parinkti paieškomajam tardomąją priemonę. Paieška jam būti paskelbiama tiek parengtinio tardymo metu, tiek ir jį sustabdant.

221 straipsnis. Priemonės nustatyti asmeniui, trauktinam baudžiamojon atsakomybėn

Tardytojas, sustabdęs parengtinį tardymą šio kodekso 218 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais, privalo imtis tiek betarpiškai, tiek ir per kvotos organus priemonių nustatyti asmeniui, trauktinam baudžiamojon atsakomybėn.

222 straipsnis. Prokuroro vykdoma kaltinamojo paieškos kontrole

Paieškos darymą ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens nustatymą sustabdytoje byloje kontroliuoja prokuroras.

223 straipsnis. Parengtinio tardymo atnaujinimas

Parengtinis tardymas sustabdytoje byloje atnaujinamas motyvuotu tardytojo nutarimu, išnykus sustabdymo pagrindams arba iškilus reikalui atlikti papildomus tardymo veiksmus.

224 straipsnis. Parengtinio tardymo pabaigimas

Parengtinis tardymas pabaigiamas kaltinamosios išvados, arba nutarimo perduoti bylą į teismą priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimu išnagrinėti, arba nutarimo nutraukti bylą surašymu.

225 straipsnis. Nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų supažindinimas su bylos medžiaga

Pripažinęs parengtinį tardymą byloje baigtu, o surinktuosius įrodymus pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti, tardytojas privalo pranešti apie tai nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams ir kartu išaiškinti jiems, kad jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir prašyti papildyti tardymą.

Kuriam nors iš nurodytųjų asmenų žodžiu ar raštu prašant, tardytojas supažindina nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus su bylos medžiaga. Jeigu, darant parengtinį tardymą, buvo filmuojama ar daromas garso įrašas, tai jie parodomi ar duodami perklausyti nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams, jų prašymu.

Apie nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų supažindinimą su bylos medžiaga surašomi protokolai, laikantis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų. Protokoluose pažymima, su kuria bylos medžiaga supažindinti nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai, taip pat kokie prašymai ryšium su tuo buvo jų pareikšti. Rašytiniai prašymai prijungiami prie bylos.

Nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams prašant išaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir pirmiau neištirtas, tardytojas privalo papildyti parengtinį tardymą.

Visiškai ar dalinai atmesdamas prašymą, tardytojas priima tuo reikalu motyvuotą nutarimą, kuris pasirašytinai paskelbiamas pareiškusiam prašymą asmeniui.

226 straipsnis. Paskelbimas kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikimas jam visos bylos susipažinti

Pripažinęs surinktuosius įrodymus pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti ir įvykdęs šio kodekso 225 straipsnyje numatytus reikalavimus, tardytojas privalo paskelbti kaltinamajam, kad tardymas jo byloje pabaigtas ir kad jis turi teisę tiek pats, tiek ir su gynėjo pagalba susipažinti su visa byla, taip pat prašyti papildyti parengtinį tardymą. Po to kaltinamajam pateikiama susipažinti visa susiūta ir sunumeruota bylos medžiaga. Jeigu, darant parengtinį tardymą, buvo filmuojama ar daromas garso įrašas, tai jie parodomi ir duodami perklausyti kaltinamajam ir jo gynėjui.

Jeigu byloje patraukti atsakomybėn keli kaltinamieji,kiekvienam iš jų pateikiama visa bylos medžiaga. Kaltinamajam pabaigus susipažinti su byla, tardytojas privalo paklausti kaltinamąjį, ar prašo jis papildyti tardymą ir kuo būtent.

Kaltinamasis, susipažindamas su bylos medžiaga, turi teisę išsirašyti iš jos reikiamas žinias.

Kaltinamajam ir jo gynėjui negali būti ribojamas laikas, reikalingas susipažinti su visa bylos medžiaga. Tačiau, jeigu kaltinamasis ir jo gynėjas akivaizdžiai vilkina susipažinimą su bylos medžiaga, tardytojas turi teisę motyvuotu nutarimu, kurį patvirtina prokuroras, nustatyti tam tikrą laiką susipažinti su bylos medžiaga.

Kaltinamojo ir jo gynėjo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga laikas neįeina į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji, į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus neįeina laikas, per kurį susipažino su bylos medžiaga visi kaltinamieji ir jų gynėjai.

227 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas, kaltinamajam susipažįstant su byla

Tais atvejais, kai kaltinamasis ar įstatyminiai jo atstovai prašo šaukti gynėją, kad jis dalyvautų, susipažįstant su byla, taip pat ir tais atvejais, kai gynėjas byloje dalyvauja nuo kaltinimo pareiškimo momento, tardytojas pateikia parengtinio tardymo medžiagą kaltinamajam ir jo gynėjui. Tokiu atveju tardymo medžiagos pateikimas gali būti atidedamas, iki atvyks gynėjas, bet ne daugiau kaip penkioms dienoms, laikantis taisyklės, numatytos šio kodekso 55 straipsnio trečiojoje dalyje. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu, medžiaga gali būti pateikiama susipažinti gynėjui ir kaltinamajam atskirai.

Gynėjas turi teisę kaltinamajam išaiškinti pareikštojo kaltinimo prasmę ir įrodymų reikšmę, apsvarstyti su kaltinamuoju prašymų pareiškimo klausimą.

228 straipsnis. Paskelbimo kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimą ir pateikimo jam visos bylos susipažinti protokolas

Apie bylos pateikimą kaltinamajam susipažinti tardytojas surašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 114 ir 115 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Protokole pažymima, kad kaltinamajam pareikšta apie parengtinio tardymo pabaigimą, išaiškintos jo teisės, kuri būtent medžiaga (bylos tomų ir lapų skaičius) buvo pateikta kaltinamajam susipažinti ir ar susipažino jis su byla, ar dalyvavo gynėjas, kur vyko ir kiek laiko truko susipažinimas su byla, kuriuos prašymus pareiškė kaltinamasis bei jo gynėjas ir kuriuos pareiškimus jie padarė. Kaltinamajam atsisakius susipažinti su bylos medžiaga, tai įrašoma į protokolą ir išdėstomi atsisakymo motyvai, jeigu kaltinamasis juos nurodė.

Jei genocidu kaltinamas asmuo dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai teismo medicinos ekspertizės išvadai, negali susipažinti su byla, byla susipažinti yra pateikiama vien tik kaltinamojo gynėjui. Kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, gynėjas yra paskiriamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-584, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

229 straipsnis. Prašymai papildyti parengtinį tardymą

Prašymai papildyti parengtinį tardymą gali būti pareiškiami žodžiu ar raštu. Žodiniai prašymai įrašomi į protokolą, o rašytiniai, be to, prijungiami prie bylos.

Jeigu tardytojas visiškai ar dalinai atmeta prašymą, jis priima tuo reikalu motyvuotą nutarimą, kurį paskelbia kaltinamajam ir jo gynėjui per tris dienas iki bylos perdavimo prokurorui.

Jeigu prašoma išaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir pirmiau neištirtas, tardytojas privalo papildyti parengtinį tardymą. Atlikęs papildomus tardymo veiksmus, tardytojas privalo vėl supažindinti nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus su bylos medžiaga ir pateikti kaltinamajam ir jo gynėjui susipažinti visą bylą, laikantis šio kodekso 225-228 straipsniuose numatytų taisyklių.

230 straipsnis. Kaltinamoji išvada

Įvykdęs šio kodekso 225-229 straipsniuose numatytus reikalavimus ir iš bylos medžiagos matydamas esant pakankamą pagrindą kaltinamajam atiduoti teismui, tardytojas surašo kaltinamąją išvadą.

Kaltinamoji išvada susideda iš aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Aprašomojoje kaltinamosios išvados dalyje išdėstoma: bylos esmė, kaltinamojo padaryto nusikaltimo vieta, laikas, būdai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės; žinios apie nukentėjusįjį: įrodymai, kurie patvirtina nusikaltimo buvimą ir kaltinamojo kaltumą. Aprašomojoje kaltinamosios išvados dalyje taip pat nurodomos aplinkybės, lengvinančios ir sunkinančios kaltinamojo atsakomybę, išdėstomi kaltinamojo paaiškinimai, jo nurodomi apsigynimui argumentai ir šių argumentų patikrinimo rezultatai.

Kaltinamosios išvados aprašomosios dalies tekste turi būti nurodomi bylos lapai, kuriuose patvirtinama tai, kas dėstoma jame.

Rezoliucinėje kaltinamosios išvados dalyje nurodoma kaltinamojo pavardė, vardas, gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbovietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitos žinios apie jo asmenybę, turinčios reikšmės bylai, ir trumpai išdėstoma kaltinimo formulavimo esmė bei nurodomas baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą.

Kaltinamojoje išvadoje nurodoma jos surašymo vieta ir laikas. Kaltinamąją išvadą pasirašo tardytojas.

231 straipsnis. Kaltinamosios išvados priedai

Prie kaltinamosios išvados pridedamas sąrašas asmenų, kurie, tardytojo nuomone, šauktini į teisiamąjį posėdį, taip pat pažymos apie tardymo terminus, apie parinktą kardomąją priemonę, kartu nurodant, kiek laiko kaltinamasis yra laikomas suimtas, apie daiktinius įrodymus, apie civilinį ieškinį, apie priemones, kurių imtasi civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti, apie teismo išlaidas. Šauktinų į teisiamąjį posėdį asmenų sąraše nurodoma jų gyvenamoji ar buvimo vieta ir bylos lapai, kuriuose išdėstyti jų parodymai ir išvados.

Tardytojas prie kaltinamosios išvados taip pat prideda tiek jos nuorašų, padarytų šio kodekso 15 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta kalba, kiek yra kaltinamųjų.

232 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui

Bylą su kaltinamąja išvada tardytojas perduoda prokurorui.

233 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas

Baudžiamoji byla nutraukiama:

1)  kai yra šio kodekso 5, 9¹ ir 9² straipsniuose nurodytų pagrindų;

2)  kai neįrodytas kaltinamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, jeigu išnaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti.

Tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje kaltinamaisiais patraukti keli asmenys, o pagrindai bylai nutraukti liečia ne visus kaltinamuosius, tardytojas nutraukia bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu.

234 straipsnis. Nutarimas nutraukti baudžiamąja bylą

Bylos nutraukimo reikalu tardytojas surašo motyvuotą nutarimą. Nutarime pateikiami duomenys apie kaltinamojo asmenybę, išdėstoma bylos esmė ir jos nutraukimo pagrindai, kartu nurodomi įrodymai ir bylos lapai, kuriuose patvirtinama tai, kas išdėstyta tekste.Nutarime turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas sutinkamai su šio kodekso 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis ir nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė taip pat ir civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.

Nutarimą pasirašo tardytojas, kartu nurodydamas nutarimo surašymo vietą ir laiką.

Prie nutarimo pridedamos pažymos apie tardymo terminus, apie tai, kiek laiko kaltinamasis yra laikomas suimtas, apie daiktinius įrodymus.

Nutarimo nutraukti bylą nuorašą tardytojas pasiunčia prokurorui. Kartu tardytojas raštu praneša patrauktajam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui, taip pat nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams ir asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai, dėl kurių pareiškimo byla buvo iškelta, apie baudžiamosios bylos nutraukimą, apie nutraukimo pagrindus ir išaiškina apskundimo tvarką. Jeigu kaltinamasis yra suimtas, nutarimo nutraukti bylą nuorašas pasiunčiamas kalinimo vietos administracijai.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų prašymu tardytojas juos supažindina su nutrauktos bylos medžiaga.

Jeigu nutraukiamoje byloje yra duomenų apie administracinį ar drausminį nusižengimą, tardytojas perduoda byloje esančią medžiagą spręsti administracine ar drausmine tvarka.

Nutarimas nutraukti bylą gali būti per penkias dienas nuo pranešimo apie bylos nutraukimą gavimo momento apskundžiamas prokurorui.

235 straipsnis. Nutrauktos bylos atnaujinimas

Jeigu yra tam pagrindas, prokuroras turi teisę savo nutarimu panaikinti tardytojo nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atnaujinti ją.

Nutraukta byla gali būti atnaujinama tik tuo atveju, jeigu nepasibaigė baudžiamojo įstatymo nustatyti senaties terminai.

Dvidešimt pirmasis skirsnis

PROKURORO VEIKSMAI BYLOJE,

GAUTOJE SU KALTINAMĄJA IŠVADA

236 straipsnis. Klausimai, kuriuos turi išspręsti prokuroras byloje, gautoje su kaltinamąja išvada

Nagrinėdamas gautą su kaltinamąja išvada bylą, prokuroras privalo patikrinti pagal bylos medžiagą:

1) ar buvo veika, kuria kaltinamas kaltinamasis;

2) ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis;

3) ar nėra byloje aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla turi būti nutraukiama ar sustabdoma;

4) ar parengtinis tyrimas padarytas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai;

5) ar pareikštasis kaltinimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais;

6) ar dėl visų parengtinio tyrimo nustatytų nusikalstamų kaltinamojo veikų pareikštas kaltinimas;

7) ar patraukti kaltinamaisiais visi asmenys, kurie parengtiniame tyrime surinktais įrodomais įkaltinami nusikaltimo padarymu;

8) ar tinkamai pritaikytas kaltinamojo veikoms baudžiamasis įstatymas;

9) ar kaltinamoji išvada surašyta sutinkamai su šio kodeksu 230 ir 231 straipsniuose numatytais reikalavimais;

l0) ar tinkamai parinkta kaltinamajam kardomoji priemonė;

11) ar imtasi priemonių pareikštam ar galinčiam būti pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

12) ar laikytasi, darant parengtinį tyrimą, visų kitų šio kodekso reika1avimų.

237 straipsnis. Laikas, per kurį prokuroras privalo išnagrinėti bylą

Prokuroras privalo ne daugiau kaip per penkias dienas išnagrinėti gautą su kaltinamąja išvada bylą ir duoti jai reikiamą eigą.

238 straipsnis. Prokuroro sprendimai gautoje su kaltinamąja išvada

                byloje

Susipažinęs su byla ir išnagrinėjęs šio kodekso 236 straipsnyje nurodytus klausimus, prokuroras priima vieną iš šių sprendimų:

     1) patvirtinti kaltinamąją išvadą arba surašyti naują kaltinamąją išvadą;

2) grąžinti bylą tardytojui su rašytiniais savo nurodymais kaltinamajai išvadai iš naujo surašyti, jeigu nesilaikyta šio kodekso 230 straipsnyje numatytų reikalavimų, arba tyrimui papildyti;

3)nutraukti arba sustabdyti bylą sutinkamai su šio kodekso 218, 233 ir 234 straipsniais.

239 straipsnis. Kaltinamosios išvados patvirtinimas

Pripažinęs, kad yra pagrindas bylai perduoti į teismą ir kad kaltinamoji išvada byloje surašyta tinkamai, prokuroras savo rezoliucija patvirtina kaltinamąją išvadą. Nesutikdamas su kaltinamąja išvada, surašyta tardytojo, prokuroras surašo naują kaltinamąją išvadą. Tokiu atveju pirmiau surašyta kaltinamoji išvada iš bylos išimama ir grąžinama tardytojui, kartu nurodant rastuosius netaisyklingumus.

Prokuroras turi teisę pakeisti tardytojo sudarytą šauktinų į

teisiamą posėdį asmenų sąrašą, taip pat panaikinti arba pakeisti

anksčiau parinktą kardomąją priemonę arba parinkti kardomąją priemonę, jeigu ji nebuvo parinkta, taip pat kreiptis su pareiškimu į

teisėją paskirti kaltinamajam kardomąjį kalinimą (suėmimą).

240 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas, patvirtinant kaltinamąją išvadą

Prokuroras turi teisę, laikydamasis šio kodekso 233 ir 234 straipsniuose numatytų reikalavimų, savo nutarimu pašalinti iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo punktus ar nutraukti bylą atskirų kaltinamųjų atžvilgiu, taip pat pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą. Jeigu reikia kaltinimą pakeisti sunkesniu arba pagal faktines aplinkybes esmingai skirtingu nuo pradinio kaltinimo, prokuroras grąžina bylą tardytojui tyrimui papildyti ir naujam kaltinimui pareikšti.

241 straipsnis. Bylos perdavimas į teismą

Prokuroras, patvirtinęs tardytojo surašytą kaltinamąją išvadą arba surašęs naują kaltinamąją išvadą, perduoda bylą į teismą, kuriam ji teisminga, ir praneša kaltinamajam, į kurį teismą byla perduota.

Perdavus bylą į teismą, visokie prašymai ir skundai bylos reikalu paduodami betarpiškai teismui.

Dvidešimt antrasis skirsnis

TARDYTOJO IR PROKURORO VEIKSMŲ APSKUNDIMAS

242 straipsnis. Tardytojo veiksmų apskundimo tvarka

Įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminiai jų atstovai, gynėjas,

taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai, laiduotojas, liudytojas, kviestinis, ekspertas, specialistas, vertėjas ir kiti asmenys gali paduoti prokurorui skundus dėl tardytojo veiksmų. Skundai paduodami prokurorui betarpiškai  arba per tardytoją, dėl kurio veiksmų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek ir žodiniai. Žodinius skundus prokuroras ar tardytojas įrašo į protokolą,

 kurį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs asmuo.

Tardytojas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per dvidešimt keturias valandas perduoti prokurorui.

Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamojo veiksmo vykdymo, jeigu tai padaryti nepripažįsta esant reikalinga pats tardytojas ar prokuroras.

243 straipsnis. Prokuroro išsprendimas skundo

Prokuroras per tris dienas nuo skundo gavimo privalo išspręsti jį ir priimti nutarimą, kuriame skundo patenkinimo atveju nurodomos tardytojo padarytos pažaidos ir pasiūlymas jas pašalinti, o skundo atmetimo atveju - motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu.

Spręsdamas skundą, prokuroras turi teisę išreikalauti iš tardytojo

 paaiškinimus, jeigu jie nebuvo pateikti pirmiau.   Prokuroro nutarimas

pasiunčiamas tardytojui ir prijungiamas prie bylos. Kartu apie prokuroro sprendimą pranešama skundą padavusiam asmeniui.

244 straipsnis. Prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimas

Skundai dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų paduodami aukštesniam prokurorui, sutinkamai su šio kodekso 242 ir 243 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis tardytojo veiksmams apskųsti.

244¹ straipsnis. Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimas teismui

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas nubausti administracine nuobauda šio kodekso 64³ straipsnio tvarka neatvykusį pagal šaukimą asmenį, taip pat nutarimas šio kodekso 100¹ straipsnio tvarka pervesti valstybei užstatą gali būti apskundžiami teismui.

KETVIRTASIS SKYRIUS

 BYLŲ PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

     Dvidešimt trečiasis skirsnis

 KALTINAMOJO ATIDAVIMAS TEISMUI IR

PASIRUOŠIMO TEISIAMAJAM POSĖDŽIUI VEIKSMAI

245 straipsnis. Atidavimas teismui

Kai yra pakankamas pagrindas bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas, iš anksto nenuspręsdamas kaltumo klausimo, priima nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui.

Bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriama mirties bausmė, taip pat jeigu teisėjas nesutinka su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis, šaukiamas tvarkomasis teismo posėdis.

246 straipsnis. Teismo sudėtis tvarkomajame

Baudžiamąsias bylas visų teismų tvarkomuosiuose posėdžiuose nagrinėjavienas teisėjas.

247 straipsnis. Proceso dalyvių dalyvavimas tvarkomajame teismo

                posėdyje

Tvarkomajame teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Tvarkomajame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie tvarkomojo posėdžio dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Proceso dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus pareikštiems prašymams dėl tolesnės bylos eigos, jų dalyvavimo teisiamajame posėdyje, papildomų įrodymų išreikalavimo, kardomosios priemonės pakeitimo, civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo patvirtinti ar papildyti.

248 straipsnis. Teismo tvarkomojo posėdžio tvarka

Baudžiamoji byla tvarkomajame teismo posėdyje pradedama nagrinėti teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę arba pagrindžia savo nesutikimą su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis.

Paskui pasisako prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas, gynėjas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tvarkomajame posėdyje neapklausiami.

Po to teismas pasitarimo kambaryje priima nutartį. Tvarkomojo posėdžio metu teismo posėdžių sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 116 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

249 straipsnis. Aplinkybės, išaiškintinos, atiduodant kaltinamąjį teismui

Teisėjui vienasmeniškai arba teismui tvarkomajame posėdyje sprendžiant kiekvieno kaltinamojo atidavimo teismui klausimą, turi būti išaiškinamos šios aplinkybės:

1) ar byla teisminga šiam teismui;

2)  ar buvo veika, kuria kaltinamas kaltinamasis;

3)  ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis;

4) ar nėra byloje aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla turi būti nutraukiama ar sustabdoma;

5) ar parengtinis tyrimas padarytas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai;

6) ar pareikštasis kaltinimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais;

7) ar pagal visas parengtiniame tyrime nustatytas nusikalstamas kaltinamojo veikas, išaiškintas iki bylos tyrimo pabaigimo, pareikštas kaltinimas;

8) ar patraukti kaltinamaisiais visi asmenys, kurie parengtiniame tyrime surinktais įrodymais įkaltinami nusikaltimo padarymu;

9) ar tinkamai pritaikytas kaltinamojo veikoms baudžiamasis įstatymas;

I0) ar kaltinamoji išvada surašyta sutinkamai su šio kodekso 230 ir 231 straipsniuose numatytais reikalavimais;

11) ar tinkamai parinkta kaltinamajam kardomoji priemonė;

12) ar imtasi priemonių pareikštam ar galinčiam būti pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

13) ar laikytasi, darant parengtinį tyrimą, visų kitų šio kodekso reikalavimų.

250 straipsnis. Klausimai, išspręstini ryšium su baudžiamosios bylos paruošimu nagrinėti teisiamajame posėdyje

Pripažinęs, kad yra pakankamas pagrindas kaltinamajam atiduoti teismui, teisėjas vienasmeniškai ar teismas tvarkomajame posėdyje turi išspręsti šiuos klausimus:

1) dėl paskyrimo gynėjo arba leidimo būti gynėju kaltinamojo pasirinktam asmeniui;

2) dėl kardomosios priemonės kaltinamajam;

3) dėl asmens pripažinimo civiliniu ieškovu, jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, darant parengtinį tyrimą;

4) dėl priemonių civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti;

5) dėl asmenų, šauktinų į teisiamąjį posėdį nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, civiliniu atsakovu ir jų atstovais, taip pat liudytojais, ekspertais ir specialistais;

6) dėl vertėjo šaukimo;

7) dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

Teisėjas vienasmeniškai ar teismas tvarkomajame posėdyje turi išspręsti prokuroro pasiūlymus ir kaltinamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų pareikštus prašymus.

Teismas tvarkomajame posėdyje turi taip pat išspręsti klausimą, ar byla bus nagrinėjama viešame ar uždarame teisiamajame posėdyje ir ar bus leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime visuomeniniams kaltintojams ar gynėjams.

251 straipsnis. Teisėjo nutartis atiduoti kaltinamąjį

Teisėjo nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui turi būti nurodoma:nutarties surašymo laikas ir vieta; priėmusio nutartį teisėjo pareigos ir pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas    teismui asmuo ir jo veiksmų kvalifikacija; prašymų ir pareiškimų, taip pat klausimų, išvardytų šio kodekso 250 straipsnyje, išsprendimas.

Nutartį pasirašo teisėjas.

252 straipsnis. Teismo priimamų tvarkomajame posėdyje nutarčių rūšys

Tvarkomajame posėdyje teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) nutraukti bylą;

3) grąžinti bylą tyrimui papildyti;

4)  sustabdyti bylą;

5) perduoti bylą pagal teisingumą.

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje nurodoma: teismo posėdžio laikas ir vieta; teismo pavadinimas; teisėjo pavardė; teismo posėdžio sekretorius, posėdyje dalyvavę prokuroras, gynėjai ir kiti proceso dalyviai; nagrinėjamoji byla ir teismo priimti sprendimai dėl prašymų ir pareiškimų, taip pat dėl klausimų, išvardytų šio kodekso 250 straipsnyje.

Nutartį pasirašo pirmininkaujantysis.

252¹ straipsnis.Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Teismas tvarkomajame posėdyje, vadovaudamasis šio kodekso 149 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytomis taisyklėmis, turi teisę baudžiamąsias bylas, sujungti arba išskirti.

253 straipsnis. Kaltinamojo atidavimas teismui tvarkomajame posėdyje

Kai yra pakankamas pagrindas atiduoti kaltinamąjį teismui, tvarkomajame posėdyje teismas priima nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę tvarkomajame posėdyje pašalinti iš kaltinamosios išvados atskirus kaltinimo punktus arba pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kuris numato lengvesnį nusikaltimą, tačiau tik ta sąlyga, kad naujasis kaltinimas pagal faktines savo aplinkybes esmingai nesiskirtų nuo kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje.

Sprendimas pašalinti atskirus kaltinimo punktus arba pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą turi būti tvarkomojo posėdžio nutartyje motyvuojamas.

254 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas

Esant šio kodekso 5, 6, 9¹, 9² straipsniuose nurodytų aplinkybių, teismas tvarkomajame posėdyje bylą nutraukia.

Nutraukdamas bylą, teismas panaikina pritaikytas kardomąsias priemones ir civilinio ieškinio, taip pat galimo turto konfiskavimo užtikrinimo priemones ir išsprendžia daiktinių įrodymų klausimą.

Teismo nutarties nutraukti bylą nuorašas įteikiamas asmeniui, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir nukentėjusiajam.

Jeigu kaltinamasis yra suimtas, teismo nutarties nutraukti bylą nuorašas pasiunčiamas kalinimo vietos administracijai, kad kaltinamasis būtų tuojau paleistas iš suėmimo.

Nustačius faktų, reikalaujančių taikyti visuomeninio ar drausminio poveikio priemones, asmeniui, kuris buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, arba kitokiems asmenims, teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą, su šiais faktais supažindina visuomeninę organizaciją, arba darbo kolektyvą, arba nepilnamečių reikalų tarnybą, arba įmonės, įstaigos, organizacijos administraciją, kad jie imtųsi atitinkamų poveikio priemonių.

255 straipsnis. Bylos grąžinimas tyrimui

Teismas tvarkomajame posėdyje priima nutartį grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti šiais atvejais:

1) kai darant parengtinį tyrimą yra iš esmės pažeistas proceso įstatymas ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą;

2) kai yra pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn toje byloje kitus asmenis, jeigu apie juos bylos medžiagos negalima išskirti;

3) kai yra pagrindas pakeisti kaltinimui iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo kaltinimo, esančio kaltinamojoje išvadoje, taip pat prokuroro pasiūlymu, kai yra pagrindas pareikšti kaltinamajam kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, ir reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

Byla tyrimui papildyti perduodama prokurorui. Šiuo atveju teismas privalo nutartyje nurodyti, kokie esminiai proceso pažeidimai buvo padaryti ir kokiomis priemonėmis, darant papildomą parengtinį tyrimą, šie pažeidimai turėtų būti pašalinti.

Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas nėra ėmęsis priemonių, kad būtų užtikrintas nusikaltimu padarytos valstybinei ar visuomeninei įmonei, įstaigai, organizacijai materialinės žalos atlyginimas arba galimas turto konfiskavimas, tai teismas, jeigu jis tokių priemonių negali imtis tiesiogiai, negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių.

Jeigu teismas, atiduodamas kaltinamąjį teismui, pripažįsta, kad parengtinis tyrimas yra iš esmės nepilnas, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima, tai teismas, negrąžindamas bylos tyrimui papildyti, savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą pateikti naujus įrodymus, o baudžiamąją bylą sustabdo.

Teismo nurodymai tardytojui ar kvotos organui yra privalomi. Duodamas nurodymus teismas nustato jų įvykdymo terminus.

256 straipsnis. Baudžiamosios bylos sustabdymas

Jeigu, nagrinėjant bylą tvarkomajame teismo posėdyje, nustatoma, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir nežinia kur yra, tai teismas priima nutartį sustabdyti bylą, iki bus surastas kaltinamasis, ir paskelbia kaltinamojo paiešką. Teismo nutarties nuorašas pasiunčiamas į policiją paieškai daryti, o byla grąžinama atitinkamam prokurorui.

Jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, paliudyta gydymo įstaigos arba atitinkamos ekspertų komisijos, teismas sustabdo bylą, iki kaltinamasis pasveiks.

Jeigu psichinė kaltinamojo liga pripažįstama neišgydoma, tai byla išsprendžiama šio kodekso 358-361 straipsniuose nustatyta tvarka.

Jeigu teismas pripažįsta, kad parengtinis tyrimas yra iš esmės nepilnas ir duoda tardytojui ar kvotos organui nurodymus pateikti naujus įrodymus, teismas priima nutartį sustabdyti bylą, iki bus gauti nauji įrodymai.

Jeigu nagrinėjant bylą tvarkomajame posėdyje prireikia kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar įstatymas arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, teismas priima nutartį sustabdyti bylą iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Nutartį sustabdyti baudžiamąją bylą šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais pagrindais teisėjas gali priimti ir vienas, nešaukdamas tvarkomojo posėdžio.

257 straipsnis. Teismo tvarkomojo posėdžio nutarties apskundimas

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį nutraukti bylą turi teisę apeliacine tvarka apskųsti proceso dalyviai, išvardyti šio kodekso 247 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį bylą grąžinti tyrimui papildyti turi teisę apeliacine tvarka apskųsti prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas ir gynėjas.

258 straipsnis. Susipažinimas su baudžiamąja byla

Prokuroras, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai ir visuomeninis kaltintojas bei visuomeninis gynėjas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti iš jos atitinkamus išrašus. Teisėjas privalo užtikrinti nurodytiesiems asmenims galimybę susipažinti su bylos medžiaga.

259 straipsnis. Kaltinamosios išvados nuorašo įteikimas teisiamajam

Teismas turi įteikti teisiamajam kaltinamosios išvados nuorašą.

Jeigu sprendžiant atidavimo teismui klausimą buvo pakeistas kaltinimas arba kardomoji priemonė, arba šauktinų į teismą asmenų sąrašas, tai teisiamajam įteikiamas ir teismo ar teisėjo nutarties nuorašas.

Teisiamajam, nemokančiam kalbos, kuria vyksta bylos procesas, nurodytieji šiame straipsnyje dokumentai įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

Nagrinėti teisiamajame posėdyje byla gali būti skiriama ne anksčiau kaip po trijų dienų nuo šių dokumentų įteikimo teisiamajam momento.

260 straipsnis. Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti

Teisėjas paskiria baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį asmenis, nurodytus pridėtame prie kaltinamosios išvados sąraše, arba asmenis, nurodytus teisėjo ar teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui, taip pat imasi kitų priemonių teisiamajam posėdžiui paruošti.

Jeigu teisminio nagrinėjimo dalyvis, jau įvykus tvarkomajam teismo posėdžiui, prašo šaukti papildomus liudytojus, teisėjas patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį teisminio nagrinėjimo dalyvio nurodytus asmenis, o paskui visa teismo sudėtis išsprendžia, ar jie apklaustini kaip liudytojai.

Tuo atveju, kai kvotėjas ar tardytojas nėra ėmęsis priemonių nusikaltimu padarytos valstybinei ar visuomeninei įmonei, įstaigai, organizacijai materialinės žalos atlyginimui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu tokių priemonių negali imtis teismas betarpiškai, teisėjas savo nutartimi įpareigoja tardytoją ar kvotos organą imtis atitinkamų užtikrinimo priemonių.

Jeigu parengtinis tyrimas yra iš esmės nepilnas, o teisiamajame posėdyje jo papildyti negalima, teisėjas savo nutartimi duoda nurodymus tardytojui ar kvotos organui pateikti naujus įrodymus ir sustabdo bylą, iki bus gauti nauji įrodymai. Teismas privalo supažindinti proceso dalyvius su naujai gautais įrodymais iki teisminio tardymo pradžios.

261 straipsnis. Teisėjo veiksmai baudžiamojoje byloje, kurioje nebuvo daromas parengtinis tyrimas

Jeigu yra pakankamai duomenų, rodančių, kad yra padarytas nusikaltimas, nurodytas šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje, teisėjas savo nutartimi iškelia bylą ir atiduoda kaltinamąjį teismui.

Prieš iškeldamas bylą dėl nukentėjusiojo skundo, teisėjas imasi priemonių nukentėjusiajam sutaikyti su asmeniu, prieš kurį paduotas skundas. Jeigu jie nesusitaiko, teisėjas priima vieną iš šių nutarčių:

1) iškelti baudžiamąją bylą ir atiduoti teismui asmenį, prieš kurį paduotas skundas;

2) atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, jeigu nėra pakankamo pagrindo atiduoti teismui asmenį, prieš kurį paduotas skundas;

3) perduoti nukentėjusiojo skundą išnagrinėti visuomeninei organizacijai.

Priešpriešinius kaltinimus teisėjas gali sujungti į vieną bylą.

Teisėjo nutartyje iškelti baudžiamąją bylą turi būti nurodoma: vados ir pagrindai bylai iškelti; traukiamasis baudžiamojon atsakomybėn asmuo; baudžiamasis įstatymas,  numatantis atitinkamą veiką teisiamojo posėdžio data ir jo pradžios valanda; šaukiami į teisiamąjį posėdį asmenys.

Ne vėliau kaip trys dienos iki bylos nagrinėjimo teisme teisiamajam turi būti įteikiamas nukentėjusiojo skundo nuorašas, šaukimas atvykti į teisiamąjį posėdį, kartu nurodant baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį teisiamasis kaltinamas, ir šaukiamų į teisiamąjį posėdį asmenų sąrašas. Ši taisyklė taikoma taip pat ir priešpriešinio kaltinimo procesui.

Teisiamajam, nemokančiam kalbos, kuria vyksta bylos procesas, šiame straipsnyje nurodyti dokumentai įteikiami išversti į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

262 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminai

Atidavimo teismui klausimą teisėjas turi išspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme.

Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo teisėjo nutarties atiduoti kaltinamąjį teismui priėmimo.

Apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į jo teismo žinioje esančios bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą terminą gali pratęsti iki dviejų mėnesių, o numatytą antrojoje dalyje - iki vieno mėnesio.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

BENDROSIOS TEISMINIO NAGRINĖJIMO TAISYKLĖS

263 straipsnis. Pirmininkaujantysis teisiamajame posėdyje

Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja šio teismo pirmininkas, pavaduotojas ar teisėjas, apygardos teismo posėdyje - šio teismo ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba teisėjas.

Pirmininkaujantysis vadovauja teisiamajam posėdžiui, imasi šio kodekso numatytų priemonių visoms bylos aplinkybėms visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti ir tiesai nustatyti, šalina iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjamą byla, ir užtikrina auklėjamąjį teismo proceso poveikį.

Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių teisminiame nagrinėjime asmenų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.

264 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo betarpiškai ištirti byloje įrodymus: apklausti teisiamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti ekspertų išvadų, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitokius dokumentus.

Teisiamasis posėdis kiekvienoje byloje vyksta be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Nebaigus svarstyti pradėtosios bylos, tiems patiems teisėjams neleidžiama nagrinėti kitų bylų.

265 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir

                rungimosi principo laikymasis

Kaltintojas, teisiamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai teisminiame nagrinėjime turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti, tiriant įrodymus, ir pareikšti prašymus. Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

266 straipsnis. Teisiamojo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama, dalyvaujant teisiamajam. Teisiamojo atvykimas į teismą yra būtinas. Nagrinėti bylą, nesant teisiamajam, leidžiama tik tais atvejais, kai jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

267 straipsnis. Teisiamojo teisės teisminiame nagrinėjime

Teisiamasis turi teisę:

1) gauti įstatymo nustatytu laiku kaltinamosios išvados nuorašą ir šio kodekso 259 straipsnyje numatytais atvejais - teismo tvarkomojo posėdžio nutarties ar teisėjo nutarimo atiduoti teismui nuorašą;

2) turėti gynėją;

3) pareikšti prašymus;

4) pareikšti nušalinimą teisėjams, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui;

5) dalyvauti tiriant visus įrodymus, išskyrus šio kodekso 317¹ straipsnyje numatytus atvejus;

6) duoti klausimus liudytojams, ekspertams, specialistams, kitiems teisiamiesiems, taip pat nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams;

7) bet kuriuo teisminio tardymo momentu duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę apie kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pareikštus prašymus;

8) dalyvauti teisminiuose ginčuose, jeigu nėra gynėjo;

9) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu;

10) pateikti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo;

11) apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.

268 straipsnis. Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų dalyvavimas ir teisės teisminiame nagrinėjime

Į teisiamąjį posėdį turi būti šaukiami nepilnamečio teisiamojo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Jie turi teisę dalyvauti, tiriant teisminiame tardyme įrodymus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir nušalinimus.

269 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Gynėjo dalyvavimą teisminiame nagrinėjime apibrėžia šio kodekso 53-57 straipsniai.

Gynėjas padeda teisiamajam pasinaudoti savo teisėmis ir turi šio kodekso 58, 169, 227, 326 ir 327 straipsniuose numatytas teises.

270 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Prokuroras dalyvauja visų baudžiamųjų bylų teisminiame nagrinėjime, išskyrus šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje ir 440 straipsnyje numatytas bylas. Prokuroras palaiko teisme valstybinį kaltinimą, dalyvauja tiriant įrodymus, pateikia teismui savo pasiūlymus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl bausmės skyrimo teisiamajam. Prokuroras turi teisę palaikyti kaltinimą teisme ir šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje bei 440 straipsnyje numatytose bylose, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Palaikydamas kaltinimą, prokuroras vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Jeigu, išnagrinėjus bylą teisme, prokuroras įsitikina, kad teisminio tardymo duomenys nepatvirtina pareikšto teisiamajam kaltinimo, jis privalo atsisakyti nuo kaltinimo ir išdėstyti teismui atsisakymo motyvus.

Prokuroras pats pareiškia arba palaiko nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jeigu to reikalauja valstybės ar visuomenės interesų arba piliečių teisių apsauga.

Prokuroro atsisakymas nuo kaltinimo neatleidžia teismo nuo pareigos toliau nagrinėti bylą ir bendra tvarka išspręsti teisiamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą.

271 straipsnis. Visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovų dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Baudžiamųjų bylų procese leidžiama dalyvauti visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovams. Visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovams gali būti teismo nutartimi leidžiama dalyvauti teisminiame baudžiamųjų bylų nagrinėjime kaip visuomeniniams kaltintojams ar visuomeniniams gynėjams. Juos skiria bendras visuomeninės organizacijos susirinkimas arba įmonės, įstaigos, organizacijos darbo kolektyvas, taip pat cecho, skyriaus ar kito padalinio kolektyvas, kurie raštu patvirtina jų įgaliojimus.

Visuomeninis kaltintojas turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti teismui prašymus ir nušalinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, išdėstydamas teismui nuomonę apie kaltinimo įrodytumą, teisiamojo ir jo veikos pavojingumą visuomenei. Visuomeninis kaltintojas gali pareikšti samprotavimus dėl baudžiamojo įstatymo bei bausmės taikymo teisiamajam ir kitais bylos klausimais. Visuomeninis kaltintojas turi teisę atsisakyti nuo kaltinimo, jeigu teisminio tardymo duomenys duoda tam pagrindą.

Visuomeninis gynėjas turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti teismui prašymus ir nušalinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, išdėstydamas teismui nuomonę apie teisiamo, jo atsakomybę švelninančias ar teisiamąjį teisinančias aplinkybės, taip pat ir apie galimybę sušvelninti bausmę teisiamajam, arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą

272 straipsnis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovų dalyvavimas nepilnamečių bylų teisminiame nagrinėjime

Nepilnamečių bylose teismas turi teisę pakviesti dalyvauti teisminiame nagrinėjime įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose mokėsi ar dirbo nepilnametis, atstovus, nepilnamečių reikalų tarnybų ir inspekcijų, o prireikus ir kitokių organizacijų atstovus.

Apie nepilnamečio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša įmonei, įstaigai ir organizacijai, kurioje mokėsi ar dirbo nepilnametis, nepilnamečių reikalų tarnybai ir inspekcijai, o prireikus ir kitokioms organizacijoms. Prireikus teismas turi teisę šaukti į teisminį posėdį šių organizacijų atstovus, taip pat teisiamojo tėvų, globėjo ar rūpintojo darbovietės visuomeninių organizacijų atstovus.

Teismo leidimu nurodytų organizacijų atstovai gali dalyvauti tiriant įrodymus. Reikiamais atvejais jie gali būti apklausiami kaip liudytojai.

273 straipsnis. Pripažinimo nukentėjusiuoju tvarka teisiamajame

                posėdyje

Teismas, iš bylos matydamas, kad nusikaltimu padaryta piliečiui moralinės, fizinės ar turtinės žalos, savo iniciatyva ar remdamasis gautu iš to asmens pareiškimu, priima nutartį pripažinti jį nukentėjusiuoju, jeigu jis nebuvo nukentėjusiuoju pripažintas, darant kvotą ar parengtinį tardymą. Kartu teismas išaiškina nukentėjusiajam jo teises, numatytas šio kodekso 60 straipsnyje.

Nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvauja teisiamajame posėdyje per visą bylos nagrinėjimą.

274 straipsnis. Pripažinimo civiliniu ieškovu ir patraukimo civiliniu atsakovu tvarka teisiamajame posėdyje

Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas teisiamajame posėdyje, prieš pradedant teisminį tardymą, teismas priima nutartį pripažinti pilietį, įmonę, įstaigą ar organizaciją, turėjusius dėl nusikaltimo materialinės žalos, civiliniu ieškovu, taip pat atitinkamais atvejais patraukti civiliniu atsakovu kaltinamojo tėvus, globėjus, rūpintojus ar kitus asmenis arba įmones, įstaigas ar organizacijas, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Kartu teismas išaiškina civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams šio kodekso 61 ir 62 straipsniuose numatytas jų teises.

275 straipsnis. Vertėjo dalyvavimas teisiamajame posėdyje

Tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys nemoka kalbos, kuria vyksta bylos procesas, teisiamajame posėdyje dalyvauja vertėjas. Jeigu vertėjas nebuvo pašauktas teismo tvarkomojo posėdžio ar teisėjo nutartimi atiduoti kaltinamąjį teisimui, jis kviečiamas į teisiamąjį posėdį teismo nutartimi.

Jeigu vertėjas be svarbios priežasties neatvyksta ar atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai neteisingą išvertimą vertėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį. Baudžiamoji byla vertėjui už žinomai neteisingą išvertimą teisme iškeliama, laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.

275¹ straipsnis. Specialisto dalyvavimas teisiamajame posėdyje

Šio kodekso numatytais atvejais teismas turi teisę šaukti dalyvauti teisiamajame posėdyje specialistą, nesuinteresuotą bylos baigtimi. Teismo reikalavimas, kuriuo šaukiamas specialistas, yra privalomas įmonės, įstaigos ar organizacijos, kur specialistas dirba, vadovui. Jeigu specialistas nebuvo pašauktas teisėjo ar teismo tvarkomojo posėdžio nutartimi atiduoti kaltinamąjį teismui, tai jis gali būti į teisiamąjį posėdį kviečiamas teismo nutartimi.

Teisiamajame posėdyje dalyvaujantis specialistas privalo, naudodamasis savo specialiomis žiniomis ir įgūdžiais, padėti teismui, duodamas paaiškinimus specialiais kIausimais, kylančiais teisminio tardymo eigoje, ir turi teisę daryti įrašytinus į teisiamojo posėdžio protokolą pareiškimus dėl šių klausimų.

Specialistas taip pat pateikia išvadą šio kodekso 84² straipsnio nustatyta tvarka.

Jeigu specialistas be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai melagingą paaiškinimą ar išvadą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį. Baudžiamoji byla specialistui už žinomai melagingą paaiškinimą ar išvadą teisme iškeliama, laikantis šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.

276 straipsnis. Nutartys, teismo priimamos teisiamajame posėdyje

Visais klausimais, kuriuos teisumas išsprendžia teisminio nagrinėjimo metu, jis priima nutartis.

Motyvuotas nutartis dėl uždaro teisminio nagrinėjimo, dėl bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą arba naujam asmeniui, dėl bylos išskyrimo, dėl bylos perdavimo tyrimui papildyti, o dėl bylos sustabdymo, dėl bylos nutraukimo, dėl kardomosios priemonės parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, dėl nušalinimų, dėl ekspertizės paskyrimo, dėl teisiamojo pašalinimo iš teisiamojo posėdžio salės, dėl baudos skyrimo šio kodekso 81, 88, 151, 152¹, 153, 275, 275¹ ir 286 straipsniuose numatytais atvejais ir atskirąsias nutartis teismas priima pasitarimo kambaryje. Tos nutartys turi būti surašomos kaip atskiri dokumentai, kuriuos pasirašo visa teismo sudėtis ar teisėjas.

Visos kitos nutartys, priklausomai nuo bylos aplinkybių, gali būti priimamos arba šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, arba teisėjams pasitarus ar teisėjui nusprendus vietoje ir priimtą nutartį įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą.

Nutartys, kurias teismas priima teisminio nagrinėjimo metu, turi būti balsu perskaitomos.

277 straipsnis. Kardomosios priemonės klausimo išsprendimas

Teismas turi teisę teisminio nagrinėjimo metu savo nutartimi parinkti, pakeisti ar panaikinti teisiamajam kardomąją priemonę.

277¹ straipsnis. Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Teismas, teisminio nagrinėjimo metu nustatęs šio kodekso 149 straipsnyje numatytas aplinkybes, gali baudžiamąsias bylas sujungti arba išskirti.

278 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas teisiamajame posėdyje

Byla turi būti teismo nutartimi nutraukiama teisiamajame posėdyje, jeigu teisminio nagrinėjimo metu išaiškinami bylai nutraukti pagrindai, nustatyti šio kodekso 5 straipsnio 5-9 punktuose ir 6, 9¹, 9² straipsniuose.

Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmens, padariusio veiką, turinčią nusikaltimo, kuris nėra labai pavojingas visuomenei, požymių, byla teismo nutartimi teisiamajame posėdyje gali būti nutraukta ir jaunesniam kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmeniui taikomos priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje.

Jeigu yra kitų aplinkybių, darančių baudžiamąją bylą negalimą, nurodytų šio kodekso 5 straipsnyje, taip pat jeigu neįrodyta, kad teisiamasis dalyvavo nusikaltimo padaryme, teismas priima atitinkamai arba išteisinamąjį nuosprendį, arba apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.

Jeigu baudžiamoji byla šaukiamojo atžvilgiu nutraukiama, teismas nedelsiant praneša apie tai rajono (miesto) karinei komendantūrai.

279 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo ribos

Byla teisme nagrinėjama tik teismui atiduotų kaltinamųjų atžvilgiu.

Prireikus papildyti ar pakeisti kaltinimą arba iškelti baudžiamąją bylą pagal naują kaltinimą ar naujiems asmenims, laikomasi šio kodekso 280-282 straipsniuose nustatytų taisyklių.

280 straipsnis. Kaltinimo pakeitimas teisme

Pakeisti kaltinimą į lengvesnį teisme leidžiama, jeigu naujasis

kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Taip pat leidžiama pašalinti iš pradinio kaltinimo jo dalį arba aplinkybes, sunkinančias teisiamojo atsakomybę.

Pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir teisiamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą teisme leidžiama, jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę pirmininkaujantysis įspėja teisiamajame posėdyje dalyvaujančius teisminio nagrinėjimo dalyvius iki teisminio tardymo pabaigos. Tokiais atvejais teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro pertrauką pasiruošti gynybai.

Prokuroro, o jam nedalyvaujant ir nukentėjusiojo, prašymu teismui leidžiama nagrinėti ir kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, jeigu nereikia atlikti papildomo aplinkybių tyrimo. Prokuroras ar nukentėjusysis pareikšti teismui prašymą nagrinėti kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, gali iki teisminio tardymo pabaigos.

Pareikšdami tokį prašymą, prokuroras tuo pačiu metu įteikia raštu teismui naują kaltinimą, o nukentėjusysis - naują skundą. Šių dokumentų nuorašai įteikiami teisiamajam ir gynėjui. Esant didesnės apimties kaltinimui, teismas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu gali padaryti pertrauką naujam kaltinimui ar skundui parengti.

Teismas, gavęs naują kaltinimą ar skundą, motyvuota nutartimi išsprendžia kaltinamojo atidavimo teismui pagal naują kaltinimą klausimą.

Įspėjus teisminio nagrinėjimo dalyvius apie galimybę kaltinimą pakeisti sunkesniu, taip pat prokurorui ar nukentėjusiajam pareiškus prašymą nagrinėti kitą kaltinimą, susijusį su pirmiau pareikštu byloje kaltinimu, teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro pertrauką gynybai pasiruošti.

Jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo pradinio kaltinimo, byla grąžinama tyrimui papildyti. Prokuroro pasiūlymu visa byla grąžinama tyrimui papildyti tuo atveju, jeigu dėl kito kaltinimo, susijusio su pirmiau pareikštu toje byloje kaltinimu, reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

281 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas pagal naują kaltinimą

Jeigu teisminio tardymo metu nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo, kad teisiamasis yra padaręs kitą nusikaltimą, dėl kurio kaltininkas teisiamajam pirmiau nebuvo pareikštas, teismas, nesustabdydamas bylos nagrinėjimo, priima nutartį iškelti baudžiamąją bylą pagal naująjį kaltinimą ir perduoda sava nutartį bei reikiamą medžiagą parengtiniam tyrimui daryti bendra tvarka.

Ryšium su naujuoju kaltinimu teismas gali pakeisti arba parinkti teisiamajam kardomąją priemonę.

282 straipsnis. Baudžiamosios bylos iškėlimas naujam asmeniui

Jeigu teisminio tardymo metu nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo, kad nusikaltimą yra padaręs nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, teismas priima nutartį iškelti tam asmeniui baudžiamąją bylą ir perduoda tą nutartį bei reikiamą medžiagą parengtiniam tyrimui daryti, išskyrus šio kodekso 81 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.

Tais atvejais, kai naujai iškelta byla yra susijusi su nagrinėjamąja byla ir atskirai nagrinėti šias bylas nėra galima, teismas visą bylą perduoda tyrimui papildyti.

Baudžiamoji byla liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui ar vertėjui atitinkamai už žinomai melagingą parodymą ar žinomai melagingos išvados davimą, žinomai melagingą paaiškinimą arba žinomai neteisingą išvertimą gali būti teisme iškeliama, tik priimant nuosprendį.

Teismas turi teisę paskirti tam asmeniui, kuriam iškelta baudžiamoji byla, kardomąją priemonę.

283 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo atidėjimas ir jos

                sustabdymas

Kai negalima nagrinėti bylos tame teisiamajame posėdyje dėl kurio nors iš pašauktųjų asmenų neatvykimo arba ryšium su reikalingumu išreikalauti naujus įrodymus, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir imasi priemonių neatvykusiems asmenims pašaukti arba naujiems įrodymams išreikalauti, jeigu tai galima.

Jeigu teisiamasis slapstosi nuo teismo, taip pat jeigu teisiamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, dėl kurios jis negali atvykti į teismą, teismas sustabdo bylą to teisiamojo atžvilgiu, iki jis bus surastas arba pasveiks, ir nagrinėja toliau bylą kitų teisiamųjų atžvilgiu. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas apsunkina nustatyti tiesą, sustabdoma visa byla.

Besislapstančio teisiamojo paieška skelbiama teismo nutartimi.

Baudžiamoji byla taip pat sustabdoma, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, ir kai teismas įpareigoja tardytoją ar kvotėją pateikti naujų įrodymų.

284 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas tyrimui papildyti

Jeigu teisminio nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio kodekso 255 straipsnyje, teismas motyvuota nutartimi perduoda bylą tyrimui papildyti arba įpareigoja tardytoją pateikti naujus įrodymus. Duodamas įpareigojimus, teismas nustato jų įvykdymo terminus. Baigus papildomąjį tyrimą, byla perduodama teismui bendra tvarka.

285 straipsnis. Teisiamojo posėdžio tvarka

Įeinant teisėjams ar teisėjui, teismo tvarkdarys  teisiamojo posėdžio sekretorius paskelbia: "Teismas eina, prašom stoti". Visi esantieji teisiamojo posėdžio salėje atsistoja, paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančiųjų byloje asmenų yra ligotas, pirmininkaujantysis gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teisiamojo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teisiamojo posėdžio tvarkos laikymosi.

286 straipsnis. Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos

                pažeidėjams

Jeigu teisiamojo posėdžio metu teisiamasis pažeidžia tvarką, taip pat jeigu jis neklauso pirmininkaujančiojo patvarkymų, pirmininkaujantysis įspėja teisiamąjį, kad pasikartojus minėtiesiems veiksmams, jis bus pašalintas iš posėdžio salės. Pakartotinai pažeidęs tvarką, teisiamasis gali būti teismo nutartimi pašalinamas iš posėdžio salės, ir byla gali būti toliau nagrinėjama, jam nesant akivaizdoje. Tačiau nuosprendis paskelbiamas teisiamajam esant akivaizdoje, arba perskaitomas jam tuojau po paskelbimo.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymo neklauso prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas ar visuomeninis gynėjas, pirmininkaujantysis juos įspėja. Kuriam nors iš nurodytųjų asmenų toliau neklausant pirmininkaujančiojo patvarkymų, bylos nagrinėjimas gali būti teismo nutartimi atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu. Kartu teismas praneša apie tai atitinkamai aukštesniajam prokurorui, Advokatų kolegijos prezidiumui, visuomeninei organizacijai arba darbo kolektyvui.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, pažeidę tvarką teisiamajame posėdyje arba nepaklausę pirmininkaujančiojo patvarkymų, gali būti pašalinami iš teisiamojo posėdžio salės teismo nutartimi, o nedalyvaujantys byloje asmenys - pirmininkaujančiojo patvarkymu. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečioje dalyje, piktybiškai nepaklususiems pirmininkaujančiojo patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi gali būti skiriama iki penkių šimtų litų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.

286¹ straipsnis. Areštas

Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžio salėje. Nutarties skirti areštą nuorašas įteikiamas jos priėmimo dieną asmeniui, kuriam paskirtas areštas.

286² straipsnis. Arešto panaikinimas, jo trukmės sumažinimas,

                 nuobaudos pakeitimas

Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali prašyti teismą, paskyrusį areštą, panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Tas prašymas ne vėliau kaip per tris dienas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu policijos atvedamas į teismo posėdį.

287 straipsnis. Teisiamojo posėdžio protokolas

Teisminio nagrinėjimo metu teisiamojo posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 117 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Pastabos dėl protokolo išnagrinėjamos šio kodekso 118 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dvidešimt penktasis skirsnis

PARENGIAMOJI TEISIAMOJO POSĖDŽIO DALIS

288 straipsnis. Teisiamojo posėdžio atidarymas

Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti laiku pirmininkaujantysis atidaro teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kuri byla turi būti nagrinėjama.

289 straipsnis. Atvykimo į teismą patikrinimas

Pirmininkaujantysis suteikia teisiamojo posėdžio sekretoriui žodį padaryti pranešimui apie prokuroro, visuomeninio kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo visuomeninio gynėjo, taip pat nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, eksperto, specialisto, vertėjo atvykimą ir apie nesančiųjų neatvykimo priežastis.

Sekretorius taip pat balsu perskaito pašauktų į teisiamąjį posėdį liudytojų sąrašą ir praneša, kurie iš nurodytųjų asmenų atvyko ir kokios nesančiųjų neatvykimo priežastys.

290 straipsnis. Išaiškinimas vertėjui jo pareigų

Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti dalyvaujantiems byloje asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas, parodymų, pareiškimų, perskaitomų teisme dokumentų, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymų ir teismo sprendimų turinį.

Pirmininkaujantysis įspėja vertėją dėl atsakomybės, numatytos šio kodekso 275 straipsnyje už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigas, ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

291 straipsnis. Pašalinimas liudytojų iš teismo salės

Atvykusieji liudytojai pašalinami iš teismo salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais.

Nukentėjusysis iš teismo salės nepašalinamas.

292 straipsnis. Teisiamojo neatvykimo pasekmės

Neatvykus teisiamajam, byla turi būti atidedama, išskyrus šio kodekso 266 straipsnyje numatytus atvejus. Teismas turi teisę savo nutartimi atvesdinti neatvykusį teisiamąjį, taip pat parinkti arba pakeisti jam kardomąją priemonę.

Jeigu teisiamasis be svarbios priežasties neatvyksta į teismą,

jis atsako šio kodekso 64³ straipsnyje nustatyta tvarka.

293 straipsnis. Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų

                 neatvykimo pasekmės

Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta jų dalyvavimo būtinu.

294 straipsnis. Prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo,

                visuomeninio gynėjo neatvykimo pasekmės

Neatvykus prokurorui ar gynėjui ir nesant galimumo juos pakeisti tame posėdyje, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeisti gynėją, neatvykusį į teisiamąjį posėdį, leidžiama tik teisiamajam sutinkant.

Naujai įstojusiam į bylą prokurorui ar gynėjui turi būti duodamas laikas, reikalingas pasiruošti dalyvauti teisminiame nagrinėjime.

Apie prokuroro ar gynėjo neatvykimą be svarbiu priežasčių teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar Lietuvos advokatų tarybai.

Neatvykus visuomeniniam kaltintojui ar visuomeniniam gynėjui, teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą, jiems nesant.

295 straipsnis. Nukentėjusiojo neatvykimo pasekmės

Neatvykus nukentėjusiajam, teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomones, išsprendžia klausimą, ar nagrinėti bylą, ar atidėti ją, priklausomai nuo to, ar galima, nesant nukentėjusiajam, pilnutinai išaiškinti visas bylos aplinkybes ir apginti jo teises bei teisėtus interesus.

Neatvykus be svarbių priežasčių nukentėjusiajam ar jo atstovui šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose bylose, byla turi būti nutraukiama, išskyrus tuos atvejus, kai prokuroras laiko esant reikalinga palaikyti kaltinimą toje byloje arba kai joje buvo daromas parengtinis tyrimas.

Neatvykus nukentėjusiajam, kurio asmens duomenys byloje buvo įslaptinti šio kodekso 114¹ straipsnyje numatyta tvarka, teismas gali nagrinėti bylą tame pačiame posėdyje nesant nukentėjusiajam.

296 straipsnis. Civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo neatvykimo

                pasekmės

Neatvykus civiliniam ieškovui ar jo atstovui, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju asmeniui, turėjusiam dėl nusikaltimo materialinės žalos, paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismas turi teisę, civilinio ieškovo prašymu, nagrinėti civilinį ieškinį, nesant civiliniam ieškovui.

Teismas nagrinėja civilinį ieškinį nepriklausomai nuo civilinio ieškovo ar jo atstovo atvykimo, jeigu ieškinį palaiko prokuroras, jeigu ieškinys yra pareikštas valstybinės ar visuomeninės įmonės, įstaigos ar organizacijos arba jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga.

Civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.

297 straipsnis. Prašymų išsprendimas prieš atidedant bylą

Prireikus bylos nagrinėjimą atidėti, remiantis šio kodekso 292-296 straipsniuose išdėstytais pagrindais, teismas, prieš uždarydamas teisiamąjį posėdį, privalo išklausyti teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymų ir priimti dėl jų reikiamus sprendimus.

298 straipsnis. Teisiamojo asmenybės nustatymas, taip pat kaltinamosios išvados nuorašo teisiamajam įteikimo savalaikiškumo nustatymas

Pirmininkaujantysis nustato teisiamojo asmenybę, išaiškindamas jo pavardę, vardą, amžių, gimimo vietą, gyvenamąją vietą, užsiėmimą, šeiminę padėtį, taip pat kitus duomenis, apibūdinančius teisiamojo asmenybę.

Po to pirmininkaujantysis paklausia teisiamąjį, ar jam įteiktas ir kada būtent kaltinamosios išvados nuorašas, taip pat kiti dokumentai, nurodyti šio kodekso 259, 261 ir 452 straipsniuose.

Jeigu šie dokumentai neįteikti arba įteikti ne tuo laiku, kuris nustatytas šio kodekso 259, 261 ir 452 straipsniuose, bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas atitinkamam laikui.

299 straipsnis. Paskelbimas teismo sudėties ir išaiškinimas

                 nušalinimo teisės

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra kaltintoju  ir gynėju, taip pat teisiamojo posėdžio sekretoriumi, ekspertu, specialistu ir vertėju, išaiškina teisiamajam ir kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai ar kuriam nors iš teisėjų, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.

Jeigu teisiamajame posėdyje yra atsarginis teisėjas, pirmininkaujantysis paskelbia apie tai. Atsarginiam teisėjui taip pat gali būti pareiškiamas nušalinimas.

Pareikštas nušalinimas išsprendžiamas pagal šio kodekso 32, 34 ir 46 straipsniuose nustatytas taisykles.

300 straipsnis. Išsprendimas klausimo, ar galima nagrinėti baudžiamąją bylą, neatvykus kuriam nors iš byloje dalyvaujančių asmenų

Neatvykus kuriam nors iš teisminio nagrinėjimo dalyvių, taip pat liudytojui, ekspertui ar specialistui, teismas išklauso teisiamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų nuomones ir prokuroro išvadą dėl galimo nagrinėti bylą ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba atidėti jos nagrinėjimą.

Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertą ar specialistą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą teismas ją nagrinėja tos pačios sudėties, į teisiamąjį posėdį nurodyti asmenys pakartotinai šaukiami tik būtinais atvejais.

301 straipsnis. Išaiškinimas teisiamajam jo teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina teisiamajam jo teises, numatytas šio kodekso 267 straipsnyje.

302 straipsnis. Išaiškinimas įstatyminiams nepilnamečio teisiamojo atstovams jų teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina įstatyminiams nepilnamečio teisiamojo atstovams jų teises, numatytas šio kodekso 268 straipsnyje.

303 straipsnis. Išaiškinimas nukentėjusiajam jo teisių ir pareigų

Pirmininkaujantysis išaiškina nukentėjusiajam ir jo atstovui jų teises ir pareigas teisminiame nagrinėjime, numatytas šio kodekso 60 straipsnyje.

Bylose, nurodytose šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje, pirmininkaujantysis išaiškina nukentėjusiajam, kad, jam susitaikius su teisiamuoju, byla būtų nutraukta, išskyrus šio kodekso 126 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus atvejus.

304 straipsnis. Išaiškinimas civiliniam ieškovui ir civiliniam

                atsakovui jų teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams jų teises teisminiame nagrinėjime, numatytas šio kodekso 61 ir 62 straipsniuose.

305 straipsnis. Išaiškinimas ekspertui jo pareigų ir teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo pareigas ir teises, numatytas šio kodekso 88 ir 89 straipsniuose, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigas ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Ekspertas teisminio nagrinėjimo metu būva posėdžio salėje. Atskirais atvejais teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, gali savo nutartimi atleisti ekspertą, jeigu jis to prašo, nuo buvimo posėdžio salėje, kol bus atliekami atskiri teismo veiksmai.

305¹ straipsnis.Išaiškinimas specialistui jo pareigų ir teisių

Pirmininkaujantysis išaiškina specialistui jo pareigas ir teises, numatytas šio kodekso 275¹ straipsnyje, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir už žinomai melagingą paaiškinimą ar išvadą. Tuo reikalu iš specialisto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

306 straipsnis. Prašymų pareiškimas ir išsprendimas

Pirmininkaujantysis paklausia prokurorą, visuomeninį kaltintoją, teisiamąjį, įstatyminį jo atstovą, gynėją, visuomeninį gynėją, taip pat nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus, ekspertus bei specialistus ir išreikalauti kitus įrodymus. Asmuo, pareiškęs prašymą, privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti kitus įrodymus.

Prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai turi teisę teisiamojo posėdžio metu pareikšti prašymus visais byloje iškylančiais klausimais, nepriklausomai nuo to, ar šie prašymai jau buvo sprendžiami, darant parengtinį tyrimą arba sprendžiant kaltinamojo atidavimo teismui klausimą.

Teismas, išklausęs kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, turi apsvarstyti kiekvieną pareikštą prašymą, patenkinti jį, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, arba priimti motyvuotą nutartį atmesti pareikštą prašymą.

Prašymo atmetimas neapriboja to asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos.

Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.

Teismas turi teisę, nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas prašymas, savo iniciatyva priimti nutartį šaukti naujus liudytojus, paskirti ekspertizę, išreikalauti dokumentus ir kitus įrodymus.

Dvidešimt šeštasis skirsnis

 TEISMINIS TARDYMAS

307 straipsnis. Teisminio tardymo pradžia

Teisminis tardymas pradedamas kaltinamosios išvados paskelbimu. Ją balsu perskaito prokuroras. Jeigu tvarkomajame teismo posėdyje kaltinimas buvo pakeistas, tai perskaitoma taip pat ir tvarkomojo posėdžio nutartis. Jeigu parengtinis tyrimas byloje nebuvo daromas, teisminis tardymas pradedamas, balsu perskaitant nukentėjusiojo pareiškimą, o bylose dėl nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, teisėjo nutartį atiduoti kaltinamąjį teismui. Po to pirmininkaujantysis paklausia kiekvienam teisiamąjį, ar suprantamas jam pareikštas kaltinimas, reikiamais atvejais išaiškina teisiamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. Teisiamajam pageidaujant, pirmininkaujantysis suteikia jam galimumą motyvuoti savo atsakymą.

308 straipsnis. Įrodymų tyrimo tvarkos nustatymas

Apklausus teisiamuosius, ar jie prisipažįsta ar neprisipažįsta kalti, teismas išklauso prokuroro, visuomeninio kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo bei civilinio atsakovo ir jų atstovų pasiūlymų dėl teisiamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų apklausos ir bylos daiktinių įrodymų bei dokumentų tyrimo eilės ir priima nutartį dėl įrodymų tyrimo tvarkos.

309 straipsnis. Teisiamojo apklausos tvarka

Teisiamojo apklausa pradedama pirmininkaujančiojo pasiūlymu teisiamajam duoti parodymus apie pareikštą jam kaltinimą ir žinomas jam bylos aplinkybes.

Po to jį apklausia prokuroras, visuomeninis kaltintojas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, įstatyminis teisiamojo atstovas, gynėjas ir visuomeninis gynėjas.Paskui teisiamajam klausimus gali duoti kiti teisiamieji, įstatyminiai jų atstovai, gynėjai ir visuomeniniai gynėjai.

Teisėjai turi teisę apklausti teisiamąjį bet kuriuo teisminio tardymo momentu.

Apklausti teisiamąjį,nesant akivaizdoje kitam teisiamajam, leidžiama tik pagal teismo nutartį išimtiniais atvejais, kai to reikalauja tiesos nustatymo interesai.Šiuo atveju, teisiamajam grįžus į teisiamojo posėdžio salę, pirmininkaujantysis painformuoja jį apie duotų, jam nesant akivaizdoje, parodymų turinį ir suteikia jam galimumą duoti klausimus teisiamajam, kuris buvo apklausiamas, jam nesant, ir duoti savo parodymus.

Teisiamasis, pirmininkaujančiojo leidimu, gali savo parodymus duoti bet kuriuo teisminio tardymo momentu. Teismas, išklausęs nepilnamečio teisiamojo gynėjo bei įstatyminio jo atstovo ir prokuroro nuomonės, turi teisę savo nutartimi pašalinti nepilnametį teisiamąjį iš teisiamojo posėdžio salės tam laikui, kuriam bus tiriamos aplinkybės, galinčios padaryti nepilnamečiui neigiamos įtakos.

310 straipsnis. Teisiamojo parodymų perskaitymas

Teisiamojo parodymai, duoti, darant parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi, taip pat ir pridėtas prie apklausos protokolo jo parodymų garso ir vaizdo įrašas gali būti perklausomas ir peržiūrimas šiais atvejais:

1) jeigu yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, teisiamojo duotų teisme;

2) jeigu teisiamasis atsisako arba vengia duoti parodymus teisme;

3) jeigu teisiamojo nėra akivaizdoje arba jeigu jis yra miręs.

Ši taisyklė taikoma taip pat ir teisiamojo pirmiau duotų teisme parodymų perskaitymo atvejams.

Neleidžiama perklausyti ir peržiūrėti garso ir vaizdo įrašo pirmiau neperskaičius parodymų, esančių atitinkamame apklausos protokole ar teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio protokole pažymima, kad perklausytas ir peržiūrėtas garso ir vaizdo įrašas.

311 straipsnis. Įstatyminių nepilnamečio teisiamojo atstovų apklausos

                 tvarka

Prireikus apklausti nepilnamečio teisiamojo tėvus ar kitus įstatyminius jo atstovus kaip liudytojus, teismas išklauso jų parodymų.Įstatyminiai teisiamojo atstovai būva teisiamojo posėdžio salėje per visą teisminį nagrinėjimą.

Išimtiniais atvejais, kai įstatyminio atstovo buvimas teisiamajame posėdyje gali padaryti žalos nepilnamečio teisiamojo interesams, teismas turi teisę motyvuota savo nutartimi arba visiškai pašalinti įstatyminį atstovą iš teisiamojo posėdžio, arba apriboti jo buvimą tam tikroje teisiamojo posėdžio dalyje.

312 straipsnis. Įspėjimas liudytojo ir nukentėjusiojo dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus

Prieš liudytojui duodant parodymus, pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir įspėja jį, dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio pasižadėjimas:

"Aš, …(liudytojo pavardė, vardas, tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje, kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64³ straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį".

Rašytinis liudytojo pasižadėjimas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

Nukentėjusysis įspėjamas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus, laikantis visų taisyklių, nustatytų liudytojui įspėti.

313 straipsnis. Liudytojų apklausos tvarka

Liudytojai apklausiami po vieną, nesant akivaizdoje dar neapklaustiems liudytojams,

Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo santykius su teisiamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad jis praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias kurių šaltinio jis negali nurodyti.

Po to liudytoją apklausia teisėjai, kaltintojai, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjai, įstatyminiai teisiamųjų atstovai ir teisiamieji. Jeigu liudytojas yra pašauktas į teisiamąjį posėdį vieno iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, šis dalyvis tokiam liudytojui klausimus duoda pirmasis. Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Teisėjai turi teisę duoti liudytojui klausimus bet kuriuo teisminio tardymo metu.

Liudytojui gali būti duodami klausimai jo pirmiau duotiems parodymams papildyti ir išaiškinti.

Apklaustieji liudytojai lieka teismo posėdžio salėje ir negali pasišalinti iš teismo iki teisminio tardymo pabaigos. Pirmininkaujantysis gali, teismo nutartimi, leisti apklaustiems liudytojams, kai jie to prašo, pasišalinti iš teisiamojo posėdžio salės, prieš pasibaigiant teisminiam tardymui, tiktai išklausius kaltintojo, teisiamojo, įstatyminio jo atstovo, gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų nuomonės.

Įslaptintas liudytojas gali būti apklausiamas laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 317¹ straipsnyje.

314 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali turėti su savimi užrašus tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus, pirmininkaujančiojo ar teisminio nagrinėjimo dalyvių reikalavimu, jis turi pateikti jiems susipažinti.

Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami teismui bei teisminio nagrinėjimo dalyviams ir, teismo nutartimi, gali būti prijungiami prie bylos.

315 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausa

Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip keturiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra - ir apklausiant liudytoją, turintį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas. Prireikus, šaukiami taip pat nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai. Nurodytieji asmenys, pirmininkaujančiojo leidimu, gali duoti liudytojui klausimus.

Nepilnametis liudytojas išimtiniais atvejais, kai to reikalauja tiesos nustatymo interesai, gali būti, teismo nutartimi, apklausiamas, nesant akivaizdoje teisiamajam. Teisiamajam grįžus į teismo salę, jam turi būti pranešamas liudytojo parodymas, duotas, nesant akivaizdoje teisiamajam, ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui klausimus.

Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, turi būti pašalinamas iš posėdžio salės, baigus jo apklausą, išskyrus tuos atvejus, kai teismas, savo iniciatyva ar kurio nors iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, pripažįsta esant reikalingą tolesnį šio liudytojo buvimą posėdžio salėje.

316 straipsnis. Liudytojo parodymų perskaitymas

Liudytojo parodymai, duoti darant parengtinį tyrimą, gali būti balsu perskaitomi, taip pat pridėtas prie apklausos protokolo jo parodymų garso ir vaizdo įrašas gali būti perklausomas ir peržiūrimas šiais atvejais:

1 ) kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir liudytojo parodymų, duotų teisme;

2) kai liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus teisme;

3) kai liudytojo nėra teisiamajame posėdyje dėl priežasčių, kurios jo atvykimą į teismą daro negalimą.

Ši taisyklė taikoma taip pat ir liudytojo pirmiau duotų teisme parodymų perskaitymo atvejams ir neatvykusio į posėdį įslaptinto liudytojo parodymams.

Teisiamajame posėdyje taip pat gali būti perskaityti pagal šio kodekso 300 straipsnio antrąją dalį teismo apklausto liudytojo parodymai.

Neleidžiama perklausyti ir peržiūrėti garso ir vaizdo įrašo pirmiau neperskaičius parodymų, esančių atitinkamame apklausos protokole ar teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio protokole pažymima apie garso ir vaizdo įrašo perklausymą ir peržiūrėjimą.

317 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausos tvarka ir jo parodymų

                perskaitymas

Nukentėjusysis apklausiamas pirmiau, negu liudytojai.

Esant kėliems apklaustiniems nukentėjusiesiems, teismas nustato jų apklausimo eilę.

Nukentėjusysis apklausiamas ir jo parodymai perskaitomi, laikantis visų taisyklių, nustatytų liudytojo apklausai ir liudytojo parodymų perskaitymui.

Įslaptintas nukentėjusysis gali būti apklausiamas laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 317¹ straipsnyje.

317¹ straipsnis. Liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ypatumai, kai jų tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti

Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys buvo įslaptinti, teismas gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu, balsu perskaityti.

Pripažinęs, kad liudytoją ar nukentėjusįjį būtina apklausti teisme, teismas paveda pareigūnui, kuris įslaptina šio asmens duomenis, taip suorganizuoti jo atvykimą į teismą, kad būtų garantuotas asmens tapatybę nustatančių duomenų slaptumas.

Tokius asmenis teismas apklausia nedalyvaujant teisminio nagrinėjimo dalyviams. Šiuo atveju apklaustojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo vienas iš teisėjų.

Jeigu teismas nusprendžia apklausti įslaptintą liudytoją ar nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje, teismas tai gali atlikti neviešame teismo posėdyje, sudaręs akustines ir vizualines kliūtis kitiems proceso dalyviams nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę.

318 straipsnis. Asmenų ir daiktų parodymas atpažinti teisiamajame

                posėdyje

Teismas, savo iniciatyva ar kurio nors iš teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, gali parodyti liudytojui, nukentėjusiajam ar teisiamajam atpažinti asmenį ar daiktus, kurie pirmiau jam nebuvo parodyti.

Asmuo ar daiktas parodomas atpažinti pagal šio kodekso 184 ir 185 straipsniuose nustatytas taisykles ir tik po to, kai liudytojas, nukentėjusysis ar teisiamasis yra davęs smulkius parodymus apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti šį asmenį ar daiktą.

Parodžius asmenį ar daiktą, liudytojas, nukentėjusysis ar teisiamasis turi nurodyti, ar jis atpažįsta parodytą jam asmenį arba daiktą ir pagal kuriuos būtent požymius.

Teisėjai ir teisminio nagrinėjimo dalyviai gali duoti atpažįstančiajam papildomų klausimų.

Teisiamojo posėdžio protokole turi būti smulkiai užrašyta: kuriuos asmens ar daikto požymius atpažįstantysis nurodė, prieš parodant jam atpažinti; kas būtent ir kuria tvarka buvo parodyta atpažįstančiajam; parodymo atpažinti rezultatai; atpažįstančiajam duoti klausimai ir atsakymai į juos.

319 straipsnis. Ekspertizės darymas teisme

Ekspertas dalyvauja, tiriant įrodymus, ir gali, teismo leidimu, duoti teisiamajam, nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus apie aplinkybes, kurios turi reikšmės išvadai duoti.

Išaiškinus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės išvadai duoti, pirmininkaujantysis pasiūlo teisminio nagrinėjimo dalyviams pateikti raštu klausimus, kuriuos ekspertas turi išspręsti. Pateiktieji klausimai turi būti balsu perskaitomi ir išklausoma dėl jų kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės. Teismas išnagrinėja šiuos klausimus, atmeta tuos iš jų, kurie neturi ryšio su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat suformuluoja naujus klausimus ir priima nutartį paskirti ekspertizę šio kodekso 276 straipsnyje numatyta tvarka.

Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia pirmininkaujantysis ir įteikia ją ekspertui. Po to ekspertas daro ekspertizę ir šio kodekso 214 straipsnyje numatyta tvarka surašo ekspertizės aktą. Ekspertizės aktą skelbia ekspertas teisiamajame posėdyje. Aktas pridedamas prie bylos.

Jeigu ekspertas, darydamas ekspertizę, nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimu, jis turi teisę nurodyti jas savo ekspertizės akte.

Jeigu ekspertas mano, kad pateiktoji jo dispozicijai medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad pateiktieji klausimai nepriklauso jo kompetencijai, jis raštu praneša teismui, kad negali duoti išvados.

320 straipsnis. Eksperto apklausa

Ekspertui balsu perskaičius savo ekspertizės aktą, gali būti pateikiama klausimų šiam ekspertizės aktui išaiškinti ar  papildyti.

Iš pradžių klausimus ekspertui duoda teisėjai, po to prokuroras, visuomeninis kaltintojas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, teisiamasis, jo gynėjas ir visuomeninis gynėjas.

Klausimai, duoti ekspertui žodžiu, ir jo atsakymai į tuos klausimus įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.

321 straipsnis. Papildomosios ar pakartotinės ekspertizės darymas

Šio kodekso 85 straipsnyje numatytais atvejais teismas, savo iniciatyva ar teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, motyvuota nutartimi paskiria papildomąją ar pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju gali būti atidedamas bylos nagrinėjimas.

Papildomoji ar pakartotinė ekspertizė daroma pagal šio kodekso 85-89 straipsniuose nustatytas taisykles.

322 straipsnis. Daiktinių įrodymų apžiūra

Daiktinius įrodymus turi apžiūrėti teismas, taip pat jie turi būti parodomi teisminio nagrinėjimo dalyviams. Prireikus, daiktiniai įrodymai gali būti parodomi taip pat liudytojams, ekspertui ir specialistui. Daiktinių įrodymų apžiūra, tiek teismo iniciatyva, tiek ir teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, gali būti atliekama bet kuriuo teisminio tardymo metu. Asmenys, kuriems parodomi daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūra. Tai pažymima teisiamojo posėdžio protokole.

Daiktinius įrodymus, kurių negalima pristatyti į teismą, apžiūri, esant reikalui, visa teismo sudėtis daiktinių įrodymų buvimo vietoje, laikydamasi šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų taisyklių.

323 straipsnis. Dokumentų apžiūra ir perskaitymas

Prie bylos prijungti ar teisiamajame posėdyje pateikti teismui dokumentai, jeigu juose išdėstytos ar patvirtintos aplinkybės turi reikšmės bylai, gali būti, tiek teismo iniciatyva, tiek ir teisminio nagrinėjimo dalyvių prašymu, pilnai ar dalinai apžiūrimi bei balsu perskaitomi bet kuriuo teisminio tardymo metu. Dokumentai, pateikti teismui teisiamajame posėdyje, gali būti, teismo nutartimi, prijungiami prie bylos.

324 straipsnis. Įvykio vietos apžiūra

Teismas, pripažinęs, kad reikia apžiūrėti įvykio vietą, daro apžiūrą visa teismo sudėtimi kartu su teisminio nagrinėjimo dalyviais, o jeigu to reikalauja bylos aplinkybės - tai ir esant akivaizdoje liudytojams, ekspertui bei specialistui.

Atvykus į apžiūros vietą, pirmininkaujantysis paskelbia, kad teisiamasis posėdis vyksta toliau ir teismas pradeda apžiūrą. Šiuo atveju teisiamajam, liudytojams, nukentėjusiajam, ekspertui ir specialistui gali būti pateikiami klausimai ryšium su apžiūra.

Teisminio nagrinėjimo dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertas ir specialistas turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti teismo dėmesį į visą tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes. Apžiūros darymo tvarka ir jos rezultatai pažymimi teisiamojo posėdžio protokole. Teisminio nagrinėjimo dalyviai turi teisę reikalauti, kad būtų įrašomi į protokolą jų pareiškimai ryšium su padarytąja apžiūra.

325 straipsnis. Teisminio tardymo pabaigimas

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pirmininkaujantysis apklausia teisminio nagrinėjimo dalyvius, ar jie nori papildyti teisminį tardymą ir būtent kuo.

Jeigu pareikšta prašymų papildyti teisminį tardymą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį.

Išsprendus prašymus ir atlikus reikiamais atvejais papildomus veiksmus, pirmininkaujantysis paskelbia, kad teisminis tardymas yra baigtas.

Dvidešimt septintasis skirsnis

TIEISMINIAI GINČAI IR TEISIAMOJO PASKUTINIS ŽODIS

326 straipsnis. Teisminių ginčų turinys ir tvarka

Baigęs teisminį tardymą, teismas pradeda klausyti teisminių ginčų.

Teisminiai ginčai susideda iš kalbų, kurias pasako dalyvaujantys byloje valstybinis ir visuomeninis kaltintojai, nukentėjusysis ir jo atstovas, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai, gynėjas, visuomeninis gynėjas ar pats teisiamasis, jeigu gynėjas teisiamajame posėdyje nedalyvauja.

Valstybinio ir visuomeninio kaltintojų kalbų eilė, taip pat gynėjo ir visuomeninio gynėjo kalbų eilė kiekvieną kartą nustatoma jų savitarpio susitarimu, kurį tvirtina teismas.

Jeigu vienoje byloje yra sujungti priešpriešiniai kaltinimai,

kalbų eilę teisminiuose ginčuose tose bylose nustato teismas.

Teisminių ginčų dalyviai neturi teisės remtis įrodymais,kurie nebuvo išnagrinėti teisminiame tardyme. Esant reikalui pateikti naujų įrodymų, jie gali prašyti atnaujinti teisminį tardymą.

Teismas negali apriboti teisminių ginčų trukmės tam tikru laiku, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti dalyvaujančius ginčuose asmenis, jeigu jie savo kalbose išeina už nagrinėjamosios bylos ribų.

327 straipsnis. Ginčų dalyvių rep1ikos

Po ginčų dalyvavusieji juose asmenys gali dar po vieną kartą pasisakyti replikos tvarka dėl to, kas buvo pasakyta pirmesnėse kalbose. Paskutinės replikos teisė visada priklauso gynėjui, o jeigu jo nėra, - teisiamajam.

328 straipsnis. Teisiamojo paskutinis žodis

Pasibaigus teisminiams ginčams, pirmininkaujantysis suteikia teisiamajam paskutinį žodį.

Teismas negali apriboti teisiamojo paskutinio žodžio trukmės tam tikru laiku, bet pirmininkaujantysis turi teisę sustabdyti teisiamąjį tais atvejais, kai jis liečia aplinkybes, aiškiai neturinčias ryšio su byla.

Klausimai teisiamajam jo paskutinio žodžio metu neleidžiami.

Jeigu paskutiniame žodyje teisiamasis praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę bylai, teismas privalo atnaujinti teisminį tardymą.

329 straipsnis. Teismo išėjimas į pasitarimo kambarį priimti

                nuosprendžio

Išklausęs teisiamojo paskutinio žodžio, teismas tuojau išeina į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio. Apie tai pirmininkaujantysis paskelbia esantiesiems teisiamojo posėdžio salėje.

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

NUOSPRENDŽIO PRIĖMIMAS

330 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu

Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu.

331 straipsnis. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas

Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas, vadovaudamasis šio kodekso 76 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

332 straipsnis. Teisėjų pasitarimo slaptumas

Nuosprendį teismas priima pasitarimo kambaryje.

Pasitarimo ir nuosprendžio priėmimo metu pasitarimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo sudėtyje. Būti kitiems asmenims pasitarimo kambaryje neleidžiama.

Teisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių, pareikštų, priimant nuosprendį.

333 straipsnis. Klausimai, teismo išsprendžiami nuosprendyje

Priimdamas nuosprendį, teismas pasitarimo kambaryje išsprendžia šiuos klausimus:

1) ar buvo veika, kurios padarymu kaltinamas teisiamasis;

2) ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudėtis ir kuris būtent

baudžiamasis įstatymas tą veiką numato;

3) ar teisiamasis padarė šią veiką;

4) ar kaltas teisiamasis šio nusikaltimo padarymu;

5) ar baustinas teisiamasis už savo padarytą nusikaltimą;

6) kokia būtent bausmė turi būti skiriama teisiamajam ir ar turi teisiamasis atlikti ją;

7) ar tenkintinas civilinis ieškinys, kieno naudai, iš ko būtent ir kokio dydžio; ar atlygintina šio kodekso 70 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta tvarka materialinė žala, padaryta nusikaltimu, jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ar išieškotinos 1ėšos, išleistos stacionariniam gydymui piliečių, nukentėjusių nuo nusikalstamų veiksmų;

8) kaip pasielgti su daiktiniais įrodymais;

9) kas turi apmokėti teismo išlaidas ir kokio dydžio;

10) dėl kardomosios priemonės teisiamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

11) dėl pripažinimo teisiamojo itin pavojingu recidyvistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 straipsnyje numatytais atvejais;

12) kurią pataisos darbų įstaigų rūšį su atitinkamu režimu nustatyti teisiamajam sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu, jeigu jam paskiriama laisvės atėmimo bausmė;

13) dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, kai teisiamajam paskiriama laisvės atėmimo ar pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu teisiamasis kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, teismas šio straipsnio 1-7 punktuose nurodytus klausimus išsprendžia dėl kiekvieno nusikaltimo atskirai.

Jeigu nusikaltimo padarymu kaltinami keli teisiamieji, teismas visus klausimus, nurodytus šio straipsnio pirmojoje dalyje, išsprendžia kiekvieno teisiamojo atžvilgiu atskirai.

334 straipsnis. Neteko galios.

335 straipsnis. Teisiamojo pakaltinamumo klausimo apsvarstymas

Tais atvejais, kai parengtinio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu iškyla teisiamojo pakaltinamumo klausimas, teismas, priimdamas nuosprendį, privalo dar kartą apsvarstyti šį klausimą. Pripažinęs, kad teisiamasis visuomenei pavojingos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būklės, ar kad teisiamasis, nusikaltimo padarymo metu buvęs pakaltinamumo būsenoje, po to susirgo psichine liga, dėl kurios jis nebegali suprasti savo veiksmų esmės ar valdyti jų, teismas priima nutartį šio kodekso 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

336 straipsnis. Teisėjų pasitarimo tvarka apygardos teisme

Prieš priimant nuosprendį vyksta teisėjų pasitarimas, vadovaujamas posėdžio pirmininko. Pirmininkas pateikia teismui išspręsti šio kodekso 333-335 straipsniuose nurodyta tvarka klausimus. Kiekvienas klausimas formuluojamas taip, kad į jį galėtų būti duodamas arba teigiamas, arba neigiamas atsakymas.

Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkas balsuoja paskutinis.

Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma.

Pirmininkas ar teisėjas, likęs atskiros nuomonės, turi teisę išdėstyti ją pasitarimo kambaryje raštu.

Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bei pridedama prie bylos.

Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, tai įsiteisėjus nuosprendžiui, atskiroji nuomonė kartu su byla turi būti pasiunčiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kad jis išspręstų klausimą dėl kasacinio teikimo padavimo šio kodekso 417 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

337 straipsnis. Neteko galios.

337¹ straipsnis. Nuosprendžio priėmimo tvarka apylinkės teisme

Apylinkės teismo teisėjas nuosprendį priima atskirame kambaryje vienas.

338 straipsnis. Teisminio tardymo atnaujinimas ar baudžiamosios bylos perdavimas tyrimui papildyti

Jeigu, pasitarimo kambaryje svarstydamas šio kodekso 333-335 straipsniuose nurodytus klausimus, teismas pripažįsta, kad reikia išaiškinti kurias nors aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tai jis, nepriimdamas nuosprendžio, atnaujina teisminį tardymą. Tuo reikalu teismas priima nutartį.

Baigęs atnaujintą teisminį tardymą, teismas vėl pradeda teisminius ginčus ir išklauso teisiamojo paskutinio žodžio. Jeigu svarstymo metu pasitarimo kambaryje teismas prieina išvadą, kad bylą reikia perduoti tyrimui papildyti, tai jis priima tuo reikalu motyvuotą nutartį, laikydamasis šio kodekso 255 straipsnyje numatytų reikalavimų.

339 straipsnis. Nuosprendžių rūšys

Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis ar išteisinamasis. Apkaltinamasis nuosprendis ir išteisinamasis nuosprendis turi būti teismo motyvuojami.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ir neskiria bausmės, jeigu iki to momento, kai byla nagrinėjama teisme, veika pasidarė nebepavojinga visuomenei arba jeigu ją padariusis asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei, teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, jeigu teisminio nag-rinėjimo stadijoje iškeliama aikštėn šio kodekso 5 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytų aplinkybių.

Išteisinamasis nuosprendis priimamas tais atvejais, kai nenustatytas nusikaltimo įvykis, kai teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, taip pat kai neįrodytas teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Jeigu, priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl neįrodytumo, kad teisiamasis dalyvavo nusikaltimo padaryme, asmuo, padariusis šį nusikaltimą, lieka neišaiškintas, tai, įsiteisėjus nuosprendžiui, teismas perduoda bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti asmeniui, trauktinam kaltinamuoju.

340 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas, priimant

                 apkaltinamąjį nuosprendį

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, priklausomai nuo civilinio ieškinio pagrindo ir dydžio įrodytumo, pilnutinai ar dalinai patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba atmeta jį.

Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio smulkiai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Jeigu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, sprendimas dėl lėšų, išleistų stacionariniam gydymui piliečių, nukentėjusių nuo nusikalstamų veiksmų, nebuvo priimtas, jos išieškomos civilinio proceso tvarka.

341 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas, priimant

                 išteisinamąjį nuosprendį

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas:

1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu nenustatytas nusikaltimo įvykis arba neįrodytas teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme;

2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu teisiamasis išteisinamas dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę iš naujo pareikšti jį civilinio proceso tvarka.

342 straipsnis. Civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimas

Patenkinęs civilinį ieškinį, teismas turi teisę, iki nuosprendžiui įsiteisėjant, nutarti imtis priemonių šiam ieškiniui užtikrinti, jeigu tokių priemonių nebuvo imtasi pirmiau.

Jeigu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ir žala nebuvo atlyginta, teismas, matydamas, kad nusikaltimu padaryta materialinės žalos, turi teisę, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nutarti imtis priemonių užtikrinti ieškiniui, kuris gali būti pareikštas vėliau civilinio proceso tvarka.

Priimdamas nuosprendį su nuteistojo turto konfiskavimu, teismas imasi priemonių turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu tokių priemonių nebuvo imtasi anksčiau.

343 straipsnis. Daiktinių įrodymų ir teismo išlaidų klausimo

                išsprendimo tvarka

Daiktinių įrodymų ir teismo išlaidų atžvilgiu teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi šio kodekso 93, 123 ir 124 straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis.

344 straipsnis. Nuosprendžio surašymas

Išsprendęs šio kodekso 333-335 straipsniuose nurodytus klausimus, teismas imasi rašyti nuosprendį.

Nuosprendis išdėstomas ta kalba, kuria vyko teisminis bylos nagrinėjimas, ir turi būti surašomas vieno iš teisėjų, dalyvavusių jo priėmime.

Nuosprendį pasirašo visi teisėjai, dalyvavę jo priėmime.Teisėjas, likęs atskiros nuomonės, taip pat pasirašo nuosprendį.

Ištaisymai nuosprendyje turi būti aptariami ir aptarimai pasirašomi visų teisėjų pasitarimo kambaryje, prieš paskelbiant nuosprendį.

Nuosprendis turi būti rašomas aiškiais, suprantamais posakiais ir susidėti iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

345 straipsnis. Įžanginė nuosprendžio dalis

Įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodoma:

1) Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu;

2) nuosprendžio priėmimo laikas ir vieta;

3) nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas, teisėjų, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, nukentėjusiojo ir jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, gynėjo, visuomeninio gynėjo, vertėjo pavardės. Jeigu nukentėjusysis buvo įslaptintas, vietoj pavardės nurodomas slapyvardis.

4) teisiamojo pavardė, vardas, jo gimimo metai, mėnuo, diena ir vieta, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, darbovietė ir užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pirmesnis teistumas ir kitokios žinios apie jo asmenybę, turinčios reikšmės bylai;

5) baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą, kurio padarymu teisiamasis kaltinamas

346 straipsnis. Aprašomoji nuosprendžio dalis

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

1) nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta , aplinkybės, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; prokuroro prašymo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41¹ straipsnyje numatytas sąlygas, įvertinimas;

4) pripažinus dalį kaltinimo nepagrįsta, - to pagrindas;

5) kaltinimo pakeitimo motyvai, jeigu kaltinimas buvo pakeistas teisme.

Teismas privalo taip pat motyvuoti laisvės atėmimo bausmės skyrimą, jeigu baudžiamųjų įstatymų sankcija numato ir kitas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu; teisiamojo pripažinimą itin pavojingu recidyvistu; bausmės vykdymo atidėjimo taikymą; bausmės, žemesnės už žemiausiąją ribą, baudžiamojo įstatymo numatytos už tą nusikaltimą skyrimą, prie kitos, švelnesnės bausmės perėjimą; pataisos darbų kolonijos arba auklėjimo-darbo kolonijos rūšies skyrimą nesilaikant bendrų taisyklių; kIausimų, susijusių su bausmės vykdymo atidėjimu, sprendimą.

Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

l) esmė kaltinimo, dėl kurio teisiamasis buvo atiduotas teismui;

2) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

3) įrodymai, kurie buvo pagrindas teisiamajam išteisinti, kartu nurodant motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas.

Neleidžiama į išteisinamąjį nuosprendį įrašyti formulavimų, keliančių abejonę išteisintojo nekaltumu. Apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžių aprašomojoje dalyje turi būti motyvai, pagrindžiantys teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio ar dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo.

346¹ straipsnis. Sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis

Apylinkės teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį bylose, kai asmenys nuteisiami už nusikaltimus, kurie nėra sunkūs ir teisiamieji prisipažįsta kaltais, taip pat bylose, kurios buvo ištirtos sumarinio proceso tvarka, gali nedėstyti šio kodekso 346 straipsnio pirmosios dalies 2-5 punktuose numatytų aplinkybių, o jeigu teisiamasis dar sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą, tai ir 346 straipsnio penktojoje dalyje numatytų aplinkybių. Neleidžiama surašyti sutrumpintos aprašomosios nuosprendžio dalies tais atvejais, kai teisme pakeičiamas kaltinimas ir dėl to būtina pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą, taip pat tais atvejais, kai byloje, išnagrinėtoje ne sumarinio proceso tvarka, nuteisiami keli asmenys, bet ne visi teisiamieji prisipažįsta kaltais.

Jeigu nuosprendis, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, apskundžiamas apeliacinės instancijos teismui, tai jį priėmęs teisėjas per tris dienas nuo skundo gavimo dienos surašo pirmiau neišdėstytą aprašomąją nuosprendžio dalį. Naujai surašytą nuosprendžio dalį teisėjas pasirašo ir prideda prie jau esančio nuosprendžio.

Jeigu apeliacinės instancijos teismui apskundžiamas nuosprendis, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, ir juo nuteisti keli asmenys arba kai nuteistieji pripažinti kaltais kelių nusikaltimų padarymu, tai pirmiau neišdėstyta nuosprendžio dalis surašoma pilnai.

347 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis

Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:

1) teisiamojo pavardė, vardas ir tėvavardis;

2) sprendimas pripažinti teisiamąjį kaltu;

3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį teisiamasis pripažintas kaltu;

4) teisiamajam paskirtos už kiekvieną pripažintą įrodytu             

nusikaltimą bausmės rūšis ir dydis; galutinė atliktina bausmė;

5) sprendimas dėl parengtinio kalinimo įskaitymo, jeigu teisiamasis iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas kardomosios priemonės taikymo ar sulaikymo tvarka;

6) sprendimas dėl kardomosios priemonės teisiamajam, iki įsiteisės nuosprendis;

7) bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam trukmė; jam duoti įpareigojimai,

Jeigu teisiamajam pareikšti keli kaltinimai ir kai kurie iš jų pripažinti neįrodytais, tai nuosprendyje turi būti tiksliai nurodoma, pagal kurį kaltinimą teisiamasis išteisinamas ir pagal kurį nuteisiamas.

Jeigu teisiamasis pripažįstamas itin pavojingu recidyvistu, teismas nurodo tai apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodo, kuri pataisos darbų įstaigų rūšis su atitinkamu režimu teisiamajam paskiriama laisvės atėmimui atlikti.

Tuo atveju, kai teisiamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnyje nurodytais pagrindais, teismas tai pažymi rezoliucinėje dalyje.

Visais atvejais bausmė turi būti nurodoma taip, kad vykdant nuosprendį nekiltų jokių abejonių dėl teismo paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

348 straipsnis. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis

Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti:

1 ) teisiamojo pavardė, vardas ir tėvavardis;

2) sprendimas išteisinti teisiamąjį;

3) nurodymas apie kardomosios priemonės panaikinimą, jeigu ji buvo pritaikyta;

4) nurodymas apie priemonių civiliniam ieškiniui ir turto konfiskavimui užtikrinti panaikinimą, jeigu tokių priemonių buvo imtasi.

349 straipsnis. Kiti klausimai, išspęstini rezoliucinėje nuosprendžio

                dalyje

Tiek apkaltinamojo, tiek ir išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be klausimų, išvardytų atitinkamai šio kodekso 347 ir 348 straipsniuose, reikiamais atvejais turi būti:

1) sprendimas dėl pareikšto civilinio ieškinio, ar sprendimas dėl materialinės žalos atlyginimo šio kodekso 70 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta tvarka;

2) daiktinių, įrodymų klausimo išsprendimas;

3) nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą;

4) nurodymas apie nuosprendžio apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką bei terminus.

350 straipsnis. Pagal paskyrimą stojusio advokato darbo apmokėjimas

Jeigu advokatas byloje dalyvavo pagal paskyrimą, teismas, priimdamas nuosprendį, kartu priima nutartį, kokio dydžio atlyginimą nuteistasis ar įstatyminiai jo atstovai turi sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

351 straipsnis. Teismo atskiroji nutartis

Teismas, turėdamas tam pagrindą, priima atskirą nutartį, kuria atkreipia valstybinių organų, visuomeninių organizacijų ar pareigūnų dėmesį į byloje nustatytus įstatymo pažeidimo faktus, į priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti nusikaltimą ir reikalaujančias imtis atitinkamų priemonių.

Atskiroji nutartis taip pat gali būti priimta, kai teismas nustato piliečių teisių bei kitus įstatymų pažeidimus, padarytus atliekant kvotą arba parengtinį tardymą.

Teismas turi teisę atskirąja nutartimi atkreipti visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų dėmesį į neteisingą atskirų piliečių elgesį gamyboje ar buityje arba į jų pažeidimą savo visuomeninės pareigos. Reikiamais atvejais atskirosios nutarties nuorašas gali būti nusiųstas atitinkamai visuomeninei organizacijai ar darbo kolektyvui.

Teismas, remdamasis teisminio nagrinėjimo medžiaga, turi teisę priimti atskirą nutartį ir kitais atvejais, jeigu pripažįsta reikalinga.

Teismas gali atskirąja nutartimi pranešti atitinkamai įmonei, įstaigai ar organizacijai apie piliečio didelį sąmoningumą, didvyriškumą, kurį jis parodė atlikdamas visuomeninę pareigą ir padėdamas užkirsti kelią nusikaltimui ar jį išaiškinti.

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį ryšium su atskirąja nutartimi turi būti imtasi reikalingų priemonių ir apie rezultatus pranešta atskirąją nutartį priėmusiam teismui.

352 straipsnis. Nuosprendžio paskelbimo tvarka

Pasirašęs nuosprendį, teismas ar teisėjas grįžta į teisiamojo posėdžio salę, ir posėdžio pirmininkas ar teisėjas paskelbia nuosprendį.

Visi esantieji teisiamojo posėdžio salėje, jų tarpe ir teismo sudėtis, nuosprendžio išklauso stovėdami.

Jeigu teisiamasis nemoka lietuviškai, tai paskelbtą nuosprendį tuojau pat turi dalyvaujantis teisiamajame posėdyje vertėjas išversti į teisiamojo gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią moka teisiamasis.

Skelbiant nuosprendį, prokuroras ir gynėjas privalo būti teismo salėje. Paskelbus nuosprendį, pirmininkaujantysis išaiškina teisminio nagrinėjimo dalyviams nuosprendžio apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką ir terminą.

353 straipsnis. Teisiamojo paleidimas iš suėmimo

Išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis, kuriuo teisiamasis atleidžiamas nuo bausmės, vykdomi tuojau po nuosprendžio paskelbimo.

Tais atvejais, kai teisiamasis išteisinamas ar atleidžiamas nuo bausmės arba nuteisiamas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, taip pat kai teisiamajame posėdyje yra teismo priimama nutartis nutraukti bylą, teismas, jeigu teisiamasis yra suimtas, paleidžia jį iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

354 straipsnis. Nuosprendžio nuorašo įteikimas teisiamajam

Ne vėliau kaip per tris dienas po nuosprendžio paskelbimo jo nuorašas turi būti įteikiamas teisiamajam.

Jeigu nuosprendis surašytas tokia kalba, kurios teisiamasis nemoka, jam turi būti įteikiamas rašytinis nuosprendžio vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

Jeigu teisiamajam buvo įteiktas nuosprendžio, kuriame surašyta sutrumpinta aprašomoji dalis, nuorašas, o po to buvo surašyta pirmiau neišdėstyta nuosprendžio dalis, tai teisiamajam papildomai įteikiama naujai surašytoji nuosprendžio dalis.

Dvidešimt devintasis skirsnis

PRIVERČIAMŲJŲ MEDlCININIO POBŪDŽlO PRIEMONIŲ SKYRIMO PROCESAS

355 straipsnis. Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių

                skyrimo pagrindai

Priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnyje, teismas skiria asmeniui, kuris padarė baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos, arba kuris padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet, iki teismui priimant nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis nebegali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, jeigu šis asmuo, pagal savo padarytų veikų pobūdį ir patologinę savo būseną yra pavojingas visuomenei.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės ir, be to, šio kodekso 356-364 straipsniai.

356 straipsnis. Parengtinio tardymo darymo tvarka

Bylose dėl nepakaltinamų asmenų padarytų pavojingų visuomenei veikų, taip pat dėl nusikaltimų, kuriuos padarę asmenys susirgo psichine liga po nusikaltimo padarymo, būtina daryti parengtinį tardymą.

Darant parengtinį tardymą, turi būti išaiškinamos šios aplinkybės:

1) pavojingos visuomenei veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

2) ar pavojingą visuomenei veiką padarė tas asmuo;

3) ar padariusis, pavojingą visuomenei veiką asmuo yra sirgęs praeityje psichinėmis ligomis, kokio laipsnio ir pobūdžio buvo psichinė liga pavojingos visuomenei veikos padarymo momentu is bylos tyrimo metu;

4) padariusio pavojingą visuomenei veiką asmens elgesys, tiek prieš ją padarant. tiek ir po to;

5) pavojinga visuomenei veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

Pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizei daryti leidžiama, tik esant pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė pavojingą visuomenei veiką, dėl kurios iškelta baudžiamoji byla ir daromas tyrimas.

Jeigu dėl padariusio pavojingą visuomenei veiką asmens psichinės būsenos negalima atlikti tardymo veiksmų jam dalyvaujant, tardytojas tuo reikalu surašo protokolą.

Bylose dėl nepakaltinamų asmenų padarytų pavojingų visuomenei veikų, taip pat dėl nusikaltimų, kuriuos padarę asmenys susirgo psichine liga po nusikaltimo padarymo, gynėjo dalyvavimas būtinas nuo psichinės ligos nustatymo momento.

357 straipsnis. Parengtinio tardymo pabaigimas

Pabaigęs parengtinį tardymą bylose, nurodytose šio kodekso 356 straipsnio pirmojoje dalyje, tardytojas priima vieną iš šių nutarimų:

1) nutraukti bylą - šio kodekso 233 straipsnyje numatytais atvejais arba tais atvejais, kai pagal padarytosios pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną asmuo, padariusio tą veiką, nėra pavojingas visuomenei;

2) perduoti bylą teismui, - nustačius, kad yra pagrindas skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones asmeniui, padariusiam pavojingą visuomenei veiką.

Nutarime perduoti bylą teismui turi būti išdėstomos visos bylos aplinkybės, nustatytos, darant parengtinį tardymą, ir pagrindas priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms skirti teisme.

Nutarimas kartu su byla pasiunčiamas prokurorui, kuris, sutikdamas su nutarimu, perduoda bylą teismui, o nesutikdamas, - grąžina bylą tardymui papildyti. Jeigu nėra pagrindo priverčiamosioms medicininio pobūdžio priemonėms skirti, prokuroras bylą nutraukia.

Kai pagal padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną padariusio tą veiką asmuo nėra pavojingas visuomenei, bet yra psichinis ligonis, tardytojas ar prokuroras, nutraukdamas bylą, praneša apie jį vietiniams sveikatos apsaugos organams.

358 straipsnis. Teisiamojo posėdžio parengiamieji veiksmai

Teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą, kurioje tardymas padarytas šio kodekso 356 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka, skiria ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, praneša apie tai prokurorui, to asmens, kurio byla nagrinėjama, įstatyminiams atstovams bei gynėjui ir patvarko šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius ir ekspertus.

Teisėjas turi teisę patvarkyti, kad būtų pristatytas į teisiamąjį posėdį asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis.

Tais atvejais, kai teisėjas mato esant pagrindą priverčiamjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo procesui nutraukti arba bylai grąžinti tardymui papildyti, jis pateikia bylą nagrinėti tvarkomajame teismo posėdyje.

359 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo tvarka ir ribos

Byloje, kuri gauta teisme šio kodekso 357 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminis nagrinėjimas vyksta teisiamajame posėdyje bendra tvarka, būtinai dalyvaujant prokurorui ir gynėjui.

Teisiamajame posėdyje turi būti apklausiami nukentėjusieji bei liudytojai ir patikrinami kitokie įrodymai, kurie nustato ar paneigia, kad šis asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką, išklausoma eksperto išvados apie psichinę kaltinamojo būseną ir patikrinamos kitos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimui išspręsti.

360 straipsnis. Bylos išsprendimas teisme

Teismas bylą išsprendžia savo nutartimi, kuri priimama pasitarimo kambaryje.

Priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

1 ) ar buvo pavojinga visuomenei veika, numatyta baudžiamojo įstatymo;

2) ar šią veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar pavojingą visuomenei veiką tas asmuo padarė nepakaltinamumo būsenoje;

4) ar susirgo tas asmuo po nusikaltimo padarymo psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, ir ar ši liga nėra laikinas psichinės veiklos sutrikimas, dėl kurio reikia tik sustabdyti bylą;

5) ar skirtina priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė ir kuri būtent.

361 straipsnis. Teismo nutartis

Teismas, pripažinęs esant įrodyta, kad baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką asmuo padarė nepakaltinamumo būsenoje arba kad tas asmuo po nusikaltimo padarymo susirgo chronine psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsniu, priima nutartį atleisti šį asmenį atitinkamai nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės ir paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, kartu nurodydamas, kurią būtent, arba nutraukti bylą ir neskirti tokių priemonių tais atvejais, kai asmuo pagal savo padarytos veikos pobūdį ir patologinę savo būseną nėra pavojingas visuomenei ir nereikalingas priverčiamojo gydymo. Šiais atvejais teismas apie ligonį praneša vietiniams sveikatos apsaugos organams.

Pripažinęs esant įrodyta, kad asmuo po nusikaltimo padarymo susirgo laikino pobūdžio psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti, teismas priima nutartį sustabdyti bylą ir paskirti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę arba tokios priemonės neskirti.

Pripažinęs, kad asmens, kurio byla nagrinėjama, nepakaltinamumas nenustatytas arba kad nusikaltimą padariusio asmens susirgimas nepašalina bausmės jam skyrimo, teismas savo nutartimi grąžina bylą tardymui papildyti ir toliau perduoti bendra tvarka.

Tuo atveju, kai teismas pripažįsta , kad neįrodyta, jog tas asmuo padarė pavojingą visuomenei veiką, arba kad yra šio kodekso 5, 6, 9¹, 9² straipsniuose numatytas pagrindas, pašalinantis baudžiamąją atsakomybę, teismas priima nutartį nutraukti bylą jo nustatytu pagrindu, nepriklausomai nuo to asmens susirgimo bei jo ligos pobūdžio, ir reikiamais atvejais praneša apie tai vietiniams sveikatos apsaugos organams.

Teismo nutartyje taip pat išsprendžiami klausimai, nurodyti šio kodekso 349 straipsnyje.

362 straipsnis. Teismo nutarties apskundimas

Teismo nutartį paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones gali per septynias dienas apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo įstatyminis atstovas, artimieji giminaičiai bei gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokuroras apeliacinės instancijos teismui šio kodekso 374 straipsnyje nustatyta tvarka.

363 straipsnis. Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės panaikinimas ar pakeitimas

Jeigu dėl pripažinto nepakaltinamu asmens pasveikimo ar dėl jo sveikatos būklės pasikeitimo išnyksta reikalas toliau taikyti pirmiau paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, teismas, sveikatos apsaugos organo, kuriam pavaldi medicinos įstaiga ir kurioje tas asmuo laikomas, vyriausiojo psichiatro teikimu, paremtu gydytojų komisijos išvada, išnagrinėja priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės panaikinimo ar pakeitimo klausimą.

Tos pačios taisyklės taikomos ir asmeniui, padariusiam nusikaltimą pakaltinamumo būsenoje, bet po to susirgusiam chronine psichine liga, jeigu dėl jo sveikatos būklės pasikeitimo nereikalinga toliau taikyti pirmiau paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, nors asmuo ir lieka psichiniu ligoniu.

Nurodytąjį klausimą išsprendžia tas teismas, kuris priėmė nutartį paskirti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, arba tokios pat rūšies teismas pagal šios priemonės taikymo vietą, būtinai dalyvaujant prokurorui, taip pat atstovui gydytojų komisijos, davusios išvadą apie pripažinto nepakaltinamu asmens sveikatos būklę. Jeigu tos gydytojų komisijos atstovas negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, šaukiamas kitas kompetentingas asmuo.

Teismo priimta nutartis panaikinti ar pakeisti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę arba atsisakyti ją panaikinti ar pakeisti gali būti apskundžiama šio kodekso 374 straipsnyje numatyta tvarka.

364 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimas asmeniui, kuriam paskirta priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonė

Jeigu asmuo, kuriam dėl to, kad jis po nusikaltimo padarymo susirgo psichine liga, buvo paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė, gydytojų komisijos pripažįstamas pasveikusiu, teismas, remdamasis medicinos įstaigos išvada, šio kodekso 363 straipsnyje numatyta tvarka priima nutartį panaikinti paskirtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę ir išsprendžia klausimą dėl bylos perdavimo kvotai ar parengtiniam tardymui daryti arba bylai perduoti į teismą bendra tvarka.

Psichiatrinėje gydymo įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo laiką.

PENKTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

Trisdešimtasis skirsnis

NEĮSITEISĖJUSIŲ NUOSPRENDŽIO

IR NUTARTIES APSKUNDIMAS

365 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka

Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai, kaip apeliacinė instancija, ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylas, išnagrinėtas apylinkės teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylas, išnagrinėtas pirmojoje instancijoje apygardos teisme.

366 straipsnis. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka

Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas.

Išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.

Civilinis ieškovas, cilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tada, kai tai neprieštarauja nuteistojo ar išteisintojo valiai.

Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo valios.

Įstatyminiai atstovai, paduodami apeliacinį skundą, nesaistomi nuteistojo valios.

367 straipsnis. Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai

Apeliaciniai skundai dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio surašomi raštu ir turi būti pasirašyti apelianto. Apeliaciniame skunde turi būti nurodoma: apeliacinės instancijos teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio esmė; nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai; apelianto reikalavimai.

Apeliaciniai skundai paduodami apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Skundo padavimas tiesiog apeliacinės instancijos teismui nekliudo šiam teismui išnagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Pakartotinai nagrinėjant bylą priimtas nuosprendis gali būti apskundžiamas ta pačia tvarka.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per keturiolika dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Suimtam teisiamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Per nustatytą nuosprendžiui apskųsti terminą byla turi būti nuosprendį priėmusiame teisme ir šio kodekso 366 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę susipažinti teisme su byla.

Apeliacinis skundas, paduotas praleidus terminą, grąžinamas apeliantui.

368 straipsnis. Tvarka, kuria atstatomas nuosprendžio apskundimo

                terminas

Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, bet dėl svarbių priežasčių praleidę apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atstatyti praleistą terminą.

Praleisto termino atstatymo klausimą teismas ar teisėjas išsprendžia tvarkomajame posėdyje. Į šį posėdį gali būti šaukiamas prašantysis asmuo paaiškinimams duoti.

Teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atstatyti praleistą terminą, gali būti apskundžiama apeliacinės instancijos teismui, kuris turi teisę atstatyti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą.

Kai apeliacinės instancijos teismas atstato praleistą terminą, apeliacinės instancijos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjui.

369 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo pasekmės

Apeliacinio skundo padavimas sustabdo nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

369⁽¹⁾ straipsnis. Apeliacinio skundo padavimas dėl nuosprendžio, kuris buvo  priimtas teisiamajam nedalyvaujant

Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama šio kodekso 266 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, pareikšdamas, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tą nuosprendį priėmęs teismas sprendžia klausimą, ar nuosprendžio vykdymas turi būti sustabdytas.

Apeliacinės instancijos teismas, gavęs tokį nuteistojo skundą, privalo pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus teisminio tardymo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu. Pakartotinai šie teisminio tardymo veiksmai turi būti atliekami nepaisant to, ar ši byla jau buvo nagrinėjama apeliacine arba kasacine tvarka pagal kitų proceso dalyvių skundus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-584, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

370 straipsnis. Apeliacinio skundo pakeitimas, papildymas bei

                atšaukimas

Asmuo, padavęs apeliacinį skundą, turi teisę jį pakeisti ar papildyti naujais argumentais bei atšaukti.

Prokuroro paduotą skundą taip pat gali pakeisti, papildyti bei atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas pakeisti, papildyti bei atšaukti savo skundą gali pirma tai suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju.

Papildomai apeliaciniai skundai bei pareiškimai dėl jų atšaukimo gali būti paduoti nuosprendį priėmusiam teismui arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, tačiau iki bylos nagrinėjimo kolegijos posėdyje pradžios.

371 straipsnis. Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus

Apie apeliacinio skundo padavimą priėmęs nuosprendį teismas praneša nuteistajam, išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, kurių interesus liečia skundas.

Šie asmenys turi teisę susipažinti su gautais teisme skundais ir paduoti dėl jų savo atsikirtimus.

Nuteistajam arba išteisintajam jų prašymu įteikiamas prokuroro ar nukentėjusiojo skundo nuorašas.

Gauti atsikirtimai dėl skundo pridedami prie bylos arba pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui bylai papildyti.

 372 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apskundimo tvarka

Šio kodekso 366 straipsnyje išvardyti proceso dalyviai gali paduoti skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių. Apskųsti teismo ar teisėjo nutartį gali taip pat ir kiti asmenys, jeigu nutartis liečia jų interesus.

Teismo ar teisėjo nutartys apskundžiamos šio kodekso 367 ir 368 straipsniuose nustatyta tvarka bei terminais.

Skundai, paduoti dėl nutarčių, priimtų teisminiame nagrinėjime,  pasibaigusiame nuosprendžio priėmimu, kartu su byla pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui tik pasibaigus šio nuosprendžio apskundimo terminui.

Negali būti skundžiamos teismų priimtos nutartys dėl bylos teismingumo, dėl kaltinamojo atidavimo teismui, dėl galimumo nagrinėti bylą nesant kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, dėl įrodymų tyrimo tvarkos nustatymo, dėl proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo, dėl kardomosios priemonės paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą ar naujam asmeniui, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamajame posėdyje, išskyrus nutartis dėl baudos paskyrimo. Prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

373 straipsnis. Bylos su gautu apeliaciniu skundu pasiuntimas

Pasibaigus terminui, kuris nustatytas apeliaciniam skundui paduoti, teismas per tris dienas pasiunčia bylą su gautais skundais bei atsikirtimais į juos apeliacinės instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, apylinkės teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą.

Jeigu skundas paduotas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, baudžiamąją bylą iš pirmos instancijos teismo išreikalauja ir bylos nagrinėjimo laiką paskiria apeliacinės instancijos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

   Trisdešimt pirmasis skirsnis

APELIACINIS PROCESAS

374 straipsnis. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrieji nuostatai

Nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka patikrinamas tik jeigu yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 367-369 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.

Baudžiamosios bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos kolegijos posėdyje (dalinė apeliacija) ir teisiamajame posėdyje (pilna apeliacija).

Perduoti bylą teisiamajam posėdžiui gali tik apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ją kolegijos posėdyje.

Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik teisiamajame posėdyje ir tik esant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinių skundų dėl nuteistojo ar išteisintojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

Jeigu apeliacinė instancija švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis apskųstas, remdamasi pagrindais, kurie liečia ir kitus nuteistuosius, kurių atžvi1giu nuosprendis neapskųstas, ji gali sušvelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Vienas  iš jų skiriamas pirmininku. Teisėjų kolegiją ir pirmininką paskiria Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas arba šių teismų baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Teisiamajame posėdyje rašomas protokolas, laikantis šio kodekso 117 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

375 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminai

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną.

Jeigu byla yra itin sudėtinga ar kitais išimtiniais atvejais,Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali atidėti bylos naginėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dieną.

376 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės    instancijos teismo kolegijos posėdyje

Kolegijos posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Kolegijos posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nurodytų asmenų, jeigu jie laiku buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu, tačiau jo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Tuo atveju, kai nuteistasis ar išteisintasis nėra pakvietęs gynėjo, teismas privalo gynėją paskirti.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardyti proceso dalyviai turi teisę pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus ir prieš pradedant nagrinėti bylą, ir kolegijos posėdžio metu, iki proceso dalyviai pradeda duoti paaiškinimus.

Proceso dalyviai negali pateikti naujų įrodymų, gautų atliekant tardymo veiksmus.

377 straipsnis. Baudžiamosios by1os nagrinėjimo ko1egijos posėdyje ribos

Nagrinėdamas bylą kolegijos posėdyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią bei proceso dalyvių pateiktą ar teismo pareikalautą medžiagą.

Teismas patikrina bylą neviršydamas apeliacinių skundų ribų ir tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduoti skundai. Jeigu skundas paduotas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismas patikrina, ar tai turėjo įtakos ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

378 straipsnis. Kolegijos posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžia

Kolegijos pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kuri byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir kurio teismo nuosprendžio nagrinėjama. Paskui pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 376 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą. Po to pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, jeigu dalyvauja vertėjas, vertėjo pavardę ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, bet ne ilgiau kaip keturiolikai dienų.

379 straipsnis. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo

                kolegijos posėdyje tvarka

Byla pradedama nagrinėti vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindinius apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos motyvus. Dalyvaujantieji byloje asmenys gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą.

Jeigu teismui pateikiama papildoma medžiaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas perskaito ją ir perduoda susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Atvykę į kolegijos posėdį prokuroras, nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas, įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai duoda paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam apeliacinį skundą. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams duoti suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.

Nutarties priimti teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į kolegijos posėdžio salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visi teismo teisėjai ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.

Priėmęs sprendimą perduoti bylą naginėti teisiamajame posėdyje, teismas motyvuotos nutarties nerašo. Šiuo atveju surašoma sutrumpinta nutarties aprašomoji dalis, laikantis šio kodekso 385¹ straipsnio aštuntojoje dalyje numatytų taisyklių. Tokia nutartis pasirašoma ir paskelbiama kolegijos posėdyje.

Kolegijos posėdžio tvarką ir priemones, taikomas tvarkos pažeidėjams, nustato šio kodekso 286 straipsnis.

380 straipsnis. Kolegijos posėdyje priimamų nutarčių rūšys

Išnagrinėjęs bylą kolegijos posėdyje, teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmeta apeliacinį skundą;

2) panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme;

3) panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą;

4) perduoda bylą nagrinėti apeliacine tvarka teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę panaikinti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems ar išteisintiesiems, jeigu tai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

381 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui panaikinti, kai byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme

Nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, jeigu tiriant bylą arba nagrinėjant ją teisme buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Byla perduodama iš naujo tirti ir tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, numatytos šio kodekso 255 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose.

Byla perduodama iš naujo tirti, kai esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo padarytas tiriant bylą, o teismui nagrinėti iš naujo - kai toks pažeidimas buvo padarytas nagrinėjant bylą teisme.

382 straipsnis. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai

Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie atėmė ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu:

1) pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją;

2) pažeista teisiamojo teisė naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta  nedalyvaujant vertėjui;

3) nėra ekspertizės akto. kai ekspertizė būtina;

4) pabaigus parengtinį tardymą, kaltinamasis nesupažindintas su byla, išskyrus atvejį, kai kaltinamasis nebuvo supažindintas su byla remiantis šio kodekso 228 straipsnio trečiąja dalimi;

5) kaltinamasis neatiduotas teismui;

6) byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga;

7) byla išnagrinėta nedalyvaujant teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;

8) bylą išnagrinėjo neteisėta  teismo sudėtis;

9) teisminio nagrinėjimo dalyviams nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose;

10) teisiamajam nesuteiktas paskutinis žodis;

11) priimant nuosprendį pažeistas svarstymo slaptumas;

12) nuosprendis nepasirašytas kurio nors teisėjų;

13) nėra byloje teisiamojo posėdžio protokolo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-584, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.118-3042 (97.12.27)

383 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui panaikinti ir nutraukti bylą

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje panaikina apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą šiais atvejais:

 l) jeigu yra šio kodekso 5, 6, 9¹, 9²  straipsniuose nurodytos aplinkybės;

2) jeigu pirmosios instancijos teisme neįrodytas nuteistojo dalyvavimas padarant nusikaltimą ir nėra pagrindo iš naujo nagrinėti bylą.

384 straipsnis. Sprendimų, nekeičiančių nuosprendžio esmės, ištaisymas kolegijos posėdyje

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje gali neperduodamas bylos į teisiamąjį posėdį ištaisyti nuosprendyje neteisingai išspręstus civilinio ieškinio, pataisos darbų įstaigų rūšies ir kitus klausimus, jeigu jie nekeičia nuosprendžio esmės.

Civilinio ieškinio suma kolegijos posėdyje gali būti padidinta tik tada, kai dėl to yra paduotas prokuroro ar civilinio ieškovo skundas.

Kiti klausimai gali būti išspręsti nuteistojo nenaudai tik tuomet, kai dėl jų yra atitinkamų skundų.

Dėl šių klausimų priimama nutartis ištaisyti nuosprendį.

385 straipsnis. Skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių

                nagrinėjimo tvarka

Skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja kolegijos posėdyje šio kodekso 378 ir 379 straipsniuose nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas skundus dėl nutarčių nagrinėja tik tiek, kiek jie liečia asmenis, dėl kurių skundai paduoti.

385¹ straipsnis. Kolegijos posėdžio nutarties turinys

Kolegijos posėdžio nutartis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją bylą kolegijos posėdyje; asmuo, padavęs apeliacinį skundą; teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį, pavadinimas, nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys; byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai.

Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstu nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su apeliaciniu skundu, nurodoma apeliacinio skundo esmė, taip pat medžiaga, pateikta šio kodekso 377 straipsnyje nustatyta tvarka, išdėstomos kolegijos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo.

Rezoliucinėje dalyje nurodomas kolegijos sprendimas dėl apeliacinio skundo.

Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje kolegija turi nurodyti konkrečius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir kokiomis priemonėmis šie pažeidimai turėtų būti pašalinti, taip pat kurios aplinkybės turi būti išaiškinamos ir patikrinamos darant papildomą tyrimą ar teisminiame nagrinėjime.

Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas.

Jeigu perduodama byla nagrinėti apeliacine tvarka teisiamajame posėdyje, surašoma sutrumpinta nutarties aprašomoji dalis, kurioje vietoj kolegijos motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo nurodomi tik bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui pagrindai.

386 straipsnis. Kolegijos posėdžio nutarties perdavimas vykdyti

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nutartis kartu su baudžiamąja byla ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos priėmimo pasiunčiama nuosprendį priėmusiam teismui vykdyti.

Nutarties paleisti nuteistąjį iš suėmimo nuorašą teismas tą pačią dieną po nutarties priėmimo pasiunčia tiesiog kalinimo vietos administracijai vykdyti.

Nutarties nuorašas patvirtinamas vieno iš teisėjų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, parašu ir teismo antspaudu. Kalinimo vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam  teismui apie nutarties  įvykdymą.

387 straipsnis. By1os perdavimo apeliacinės instancijos teisiamajam

                posėdžiui pagrindai

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, jeigu, kolegijos nuomone:

1) parengtinis tyrimas ar teisminis tardymas atliktas vienpusiškai ar neišsamiai;

2) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių;

3) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 

4) neteisingai paskirta bausmė.

388 straipsnis. Parengtinio tyrimo ar teisminio tardymo vienpusiškumas ar neišsamumas

Vienpusiškas ar neišsamus yra toks parengtinis tyrimas ar teisminis tardymas, jeigu liko neišaiškintos tos aplinkybės, kurių nustatymas būtų turėjęs esminės reikšmės priimant nuosprendį.

389 straipsnis. Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių

Nuosprendis pripažįstamas neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių:

1) jeigu teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) jeigu teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas;

3) jeigu, kai yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus;

4) jeigu nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo ar išteisintojo nekaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar bausmės paskyrimą.

390 straipsnis. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas

Netinkamu laikomas toks baudžiamojo įstatymo pritaikymas, kai neteisingai kvalifikuojama veika ar nepagristai paskiriama bausmė.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra:

1 ) netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas;

2) nusikaltimų kvalifikavimas ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti;

3) paskyrimas nuteistajam bausmės, kurios rūšis ar dydis nenustatyti pritaikytame Baudžiamojo kodekso straipsnyje ar išvis šiame kodekse.

391 straipsnis. Neteisingos bausmės paskyrimas

Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.

392 straipsnis. Baudžiamosios bylos paskyrimas nagrinėti teisiamajame posėdyje

Teisiamojo posėdžio pradžią bei teismo sudėtį skiria Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Į teismo sudėtį paprastai neskiriami teisėjai, nagrinėję šią bylą kolegijos posėdyje.

Teisiamajame posėdyje dalyvauja proceso dalyviai šio kodekso 376 straipsnio nustatyta tvarka.

Proceso dalyviai turi teisę prašyti šaukti liudytojus ar išreikalauti kitų įrodymų. Jų iniciatyva gali būti šaukiami pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai ar jame pateikę ekspertizės aktą ekspertai, taip pat nauji liudytojai ar ekspertai.

Teismas gali savo iniciatyva į posėdį šaukti naujus liudytojus ar reikalauti kitų papildomų įrodymų.

393 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje tvarka

Teisiamojo posėdžio parengiamoji dalis vyksta pagal šio kodekso ketvirtojo skyriaus dvidešimt penktame skirsnyje nustatytas taisykles.

Teisiamojo posėdžio tvarką ir priemones, kurios taikomos šios tvarkos pažeidėjams, nustato šio kodekso 286 straipsnis.

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas kolegijos pirmininko ar kito teisėjo pranešimu. Pranešime išdėstomos pagrindinės pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados ir apeliacinių skundų bei atsikirtimų į juos argumentai.

Teismo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir šio teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jų dalis.

Apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje gali atlikti teisminį tardymą. Teisminis tardymas atliekamas pagal šio kodekso ketvirtojo skyriaus dvidešimt šeštajame skirsnyje nustatytas taisykles.

Jeigu parengtiniame tardyme nenustatytos tokios aplinkybės, kurias ir pirmosios instancijos teismo, ir apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti tardytoją ar kvotos organą atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Jeigu reikia, kol bus atlikti tokie veiksmai, teisiamasis posėdis gali būti sustabdomas.

Teisminiai ginčai teisiamajame posėdyje prasideda asmens, padavusio apeliacinį skundą, kalba. Jeigu apeliacinius skundus yra padavę keli asmenys, tarp jų prokuroras ir nukentėjusysis, pirmieji kalba prokuroras ir nukentėjusysis. Teisminiai ginčai baigiami nuteistojo ar jo gynėjo kalbomis.

Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties.

Teisėjų pasitarimo tvarką priimant nuosprendį ar nutartį nustato šio kodekso 336 straipsnis.

Priėmęs nuosprendį ar nutartį, teismas grįžta į teisiamojo posėdžio salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas nuosprendį ar nutartį paskelbia.

Kai byla yra sudėtinga ar didelė, teismas turi teisę pasitarimo kambaryje parašyti nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį. Šiuo atveju teismas paskelbia nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotas nuosprendis ar nutartis surašomi ir pasirašomi teisiamajame posėdyje dalyvaujančių teisėjų ne vėliau kaip per penkias dienas po sprendimo priėmimo.

Ne vėliau kaip per penkias dienas po nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik jų rezoliucinė dalis - per tą patį laiką po jų pasirašymo, nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti įteiktas nuteistajam ar išteisinta jam, kuris apskundė nuosprendį arba kurio interesus palietė apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis.

Jeigu nuteistasis ar išteisintasis nemoka lietuvių kalbos, jam įteikiamas rašytinis nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į tą kalbą, kurią jis moka.

Kitiems apeliantams nuosprendžio ar nutarties nuorašas įteikiamas, jeigu jie prašo.

394 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys, priimami baigus teisiamąjį posėdį

Baigęs teisiamąjį posėdį, apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį;

2) pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima nuosprendį;

3) priima nutartį šio kodekso 380 straipsnio pirmosios dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose ir 383 straipsnio 2 punkte numatytus atvejus.

395 straipsnis. Nuosprendžio panaikinimo bei naujo nuosprendžio

                priėmimo pagrindai

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje padarė išvadą, jog nenustatyta, kad teisiamasis dalyvavo padarant nusikaltimą arba nėra nusikaltimo įvykio, arba teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties;

2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

396 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindai

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas ir priimamas nuosprendis teisiamajame posėdyje, jeigu:

1) apeliacinės instancijos teismas, surinkęs naujus įrodymus, padaro kitas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo;

2) apeliacinės instancijos teismas nustato pagrindus, numatytus šio kodekso 387 straipsnio 2-4 punktuose.

 Apeliacinės instancijos teismas gali pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryti pakeitimus, numatytus šio kodekso 384 straipsnyje.

396¹ straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso 344-350 straipsniuose numatytų pagrindinių nuostatų. Be to, nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos teismo pavadinimas, nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė, bylos perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje pagrindai.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas apeliacinės instancijos teismui nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jis nurodo motyvus, kodėl kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat pagrindžia apeliacinio teismo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.

396² straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio nutarties turinys

Apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje priima nutartį laikydamasis šio kodekso 385¹ straipsnyje numatytų taisyklių.

397 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti

Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per septynias dienas pasiunčiami pirmosios instancijos teismui vykdyti.

Išteisinamasis nuosprendis ir nutartis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Dalyvavęs teisiamajame posėdyje suimtas teisiamasis paleidžiamas iš teisiamojo posėdžio salės. Jei suimtas teisiamasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio ar nutarties paleisti iš suėmimo nuorašas šių sprendimų priėmimo dieną pasiunčiamas tiesiog kalinimo vietos administracijai vykdyti.

Nuosprendžio ar nutarties nuorašas patvirtinamas vieno iš teisėjų, nagrinėjusių bylą, parašu ir teismo antspaudu.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

NUOSPRENDŽlO VYKDYMAS

Trisdešimt antrasis skirsnis

NUOSPRENDŽIO VYKDYMAS

398 straipsnis. Nuosprendžio įsiteisėjimas ir jo vykdymas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu šis nuosprendis nėra apskųstas.

Padavus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jeigu išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas paliko nuosprendį nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė. Šiuo atveju nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis įsiteisėja kartu su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įsiteisėjusį nuosprendį perduoda vykdyti jį priėmusios pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis vykdomas po to, kai jis įsiteisėja.

 Išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės, vykdomi tuojau pat po jų paskelbimo. Jeigu teisiamasis yra suimtas, teismas paleidžia jį iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

399 straipsnis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas

Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Kai dėl teismo nutarties paduotas skundas, jeigu nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri negali būti apskundžiama, įsiteisėja ir vykdoma nuo jos paskelbimo. Prokuroro kasacinis skundas dėl teismo nutarties atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti bausmę švelnesne sustabdo nutarties vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

400 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ir nutarimo

                privalomumas

Įsiteisėję teismo nuosprendis bei nutartis yra privalomi visoms valstybinėms ir visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, visiems pareigūnams ir piliečiams ir turi būti be prieštaravimų vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

401 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir nutarties perdavimo vykdyti tvarka

Perduoti teismo nuosprendį ir nutartį vykdyti pavedama bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Patvarkymą vykdyti nuosprendį teisėjas nusiunčia kartu su nuosprendžio nuorašu tam organui, kuris įpareigotas tą nuosprendį vykdyti. Jeigu nuosprendis yra pakeistas nagrinėjant by1ą apeliacine ar kasacine tvarka, prie nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas.

Vykdantieji nuosprendį organai tuojau praneša nuosprendį priėmusiam teismui apie nuosprendžio vykdymą. Pataisos darbų įstaigos administracija turi pranešti nuosprendį priėmusiam teismui apie vietą, kur nuteistasis atlieka bausmę.

Nuosprendį priėmęs teismas privalo sekti, kad nuosprendis, nutartys būtų įvykdyti.

Siekiant padidinti auklėjamąjį nuosprendžio poveikį, po to, kai nuosprendis įsiteisėja, priėmęs nuosprendį teismas reikiamais atvejais pasiunčia jo nuorašą į nuteistojo darbovietę, mokymosi ar gyvenamąją vietą.

402 straipsnis. Leidimas giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju

Prieš nukreipiant nuosprendį vykdyti, teisėjas privalo suimto nuteistojo artimiesiems giminaičiams, jų prašymu, suteikti galimybę pasimatyti su juo.

403 straipsnis. Pranešimas nuteistojo giminaičiams apie nuosprendžio vykdymą

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo suimtas nuteistasis yra nuteistas laisvės atėmimu, kalinimo vietos administracija privalo pranešti nuteistojo šeimai ar kuriam nors iš artimųjų jo giminaičių apie tai, kur nuteistasis pasiunčiamas bausmės atlikti.

404 straipsnis. Nuosprendžio vykdymo kontrolė

Nuosprendžio vykdymo teisėtumą kontroliuoja prokuroras. Prokuroras stebi, kad įsiteisėjęs nuosprendis būtų laiku nukreipiamas vykdyti.

405 straipsnis. Nuosprendžio vykdymas, esant kitiems neįvykdytiems nuosprendžiams

Tuo atveju, kai teisiamojo atžvilgiu yra keli neįvykdyti nuosprendžiai, o to nežinojo teismas, priėmusio paskutinį laiko atžvilgiu nuosprendį, šis teismas arba tokios pat rūšies teismas pagal nuosprendžio vykdymo vietą, o nuosprendžio vykdymo rajone nesant tokios pat rūšies teismo, - apygardos teismas, esantis nuosprendžio vykdymo vietoje privalo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 43 straipsniais, priimti nutartį dėl tvarkos taikyti nuteistajam bausmę pagal visus nurodytuosius nuosprendžius.

406 straipsnis. Nuosprendžio vykdymo atidėjimas

Nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas laisvės atėmimu ar pataisos darbais be laisvės atėmimo, vykdymas gali būti atidedamas, esant vienam iš šių pagrindų:

1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, - iki jis pasveiks;

2) kai nuteistoji yra nėščia pradedant vykdyti nuosprendį, ne daugiau kaip vieneriems metams;

3) kai nuteistoji moteris turi mažamečius vaikus - iki sueis vaikui treji metai amžiaus;

4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas gali sukelti itin sunkias pasekmes nuteistajam ar jo šeimai ryšium su gaisru ar kitokiomis gaivalinėmis nelaimėmis, vienintelio darbingo šeimos nario sunkia liga ar mirtimi arba kitomis nepaprastomis aplinkybėmis - teismo nustatomam laikui, bet ne daugiau kaip trims mėnesiams.

Atidėti nuosprendžio vykdymą neleidžiama nuteistiesiems už sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnyje.

406¹ straipsnis. Neteko galios.

407 straipsnis. Baudos sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas

Jeigu tuojau sumokėti baudą nuteistajam sunku, jos sumokėjimas gali būti atidedamas ir išdėstomas šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

(Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551, įsigal. 1995 m. sausio 1 d. (Žin., 1994, Nr. 60-1182) redakcija)

408 straipsnis. Nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia, taip pat jam priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones skiria teismas, prokuroro ar pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada.

Tas teikimas nagrinėjamas teisiamajame posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

408¹ straipsnis. Neteko galios.

409 straipsnis. Gydymo įstaigoje išbūto laiko įskaitymas į bausmės atlikimo laiką

Jeigu asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, buvo atiduotas į gydymo įstaigą, tai nuteistojo išbūtas joje laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką.

410 straipsnis. Nuteistų laisvės atėmimu asmenų laikymo sąlygų pakeitimas, jiems atliekant bausmę

Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais nuteistąjį iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę, iš kolonijos-gyvenvietės į tos režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią jam anksčiau buvo nustatęs teismas, iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją ir iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą perkelia teismas pagal pataisos darbų įstaigos teikimą.

Jeigu teismas atsisako perkelti iš pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę, iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, teikimas šiuo klausimu gali būti nagrinėjamas pakartotinai ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai priimta nutartis atsisakyti tai padaryti.

Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais nuteistąjį iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją ir iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos į sustiprintojo režimo auklėjimo darbų koloniją perkelia teismas pagal bendrą auklėjimo darbų kolonijos administracijos ir nepilnamečių reikalų komisijos teikimą.

411 straipsnis. Pataisos darbų ir baudos pakeitimas kitomis bausmėmis

Pataisos darbus be laisvės atėmimo pakeičia bauda asmenims, kurie dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio penktąją dalį, taip pat pataisos darbus pakeičia laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio septintąją dalį teismas vidaus reikalų organo teikimu.

Baudą pakeičia laisvės atėmimu teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 straipsnio šeštąją dalį.

 Pataisos darbų ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis klausimą teismas išnagrinėja šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

412 straipsnis. Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo švelnesne bausme tvarka

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, taiko teismas pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą.

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme asmenims, kurie padarė nusikaltimą, turėdami iki aštuoniolikos metų amžiaus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, taiko teismas pagal bendrą organo, kurio žinioje yra bausmės atlikimas, ir nepilnamečių reikalų tarnybos teikimą.

Klausimai dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi, neatsižvelgiant į tai, koks teismas priėmė nuosprendį.

Teikimai dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme teismo nagrinėjami teismo posėdyje, neišreikalavus teismo bylos, dalyvaujant prokurorui, nuteistajam ir organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, atstovui. Apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša nepilnamečių reikalų tarnybai.

Nutartį lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, taip pat atsisakyti tai padaryti priima teismas pasitarimo kambaryje.

Jeigu teismas priima nutartį atsisakyti lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme, pakartotinai šis klausimas gali būti keliamas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo atsisakymo dienos.

412¹ straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų tvarka

Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsnį taiko tos vietos, kur atlieka bausmę nuteistasis, apylinkės teismas pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas teikimą.

Tokius teikimus nagrinėja teismas teisiamajame posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

413 straipsnis. Atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, ar užsiimti tam tikra veikla tvarka

Nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, ar užsiimti tam tikra veikla atleidžia prieš terminą apylinkės teismas, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo prašymu.

Tuos prašymus apylinkės teismas nagrinėja šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

413¹ straipsnis. Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų siuntimo pagal nuosprendį į laisvės atėmimo vietas tvarka

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų asmens siuntimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsnio penktojoje dalyje numatytais atvejais į laisvės atėmimo vietas pagal nuosprendį klausimą sprendžia tos vietos, kur dirba nuteistasis, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų asmens siuntimo į laisvės atėmimo vietas pagal nuosprendį, jeigu jis vengia vykdyti nuosprendį arba jeigu jis savavališkai išvyksta už administracinio rajono ribų klausimą sprendžia tos vietos, kur sulaikytas nuteistasis, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

413² straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tvarka

Bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę pasiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas vidaus reikalų organo, nepilnamečių reikalų tarnybos teikimu.

414 straipsnis. Klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu,

                išsprendimo tvarka

Klausimai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo sutinkamai su šio kodekso 406 straipsniu, dėl baudos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo sutinkamai su šio kodekso 407 straipsniu, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis šio kodekso 411 straipsnio numatytais atvejais, dėl atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla sutinkamai su šio kodekso 413 straipsniu, dėl laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 52¹ straipsniu, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsniu, dėl nuosprendžio nevykdymo sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, išskyrus to straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus, dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo pakeitimo arba nutraukimo psichiniams ligoniams sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsniu, taip pat visokie abejojimai ir neaiškumai, kylantys vykdant nuosprendį, išsprendžiami priėmusio nuosprendį teismo nutartimi.

Jeigu nuosprendis vykdomas ne priėmusio nuosprendį teismo veikimo rajone, tai šiuos klausimus išsprendžia tokios pat rūšies teismas. Šiuo atveju nutarties nuorašas pasiunčiamas priėmusiam nuosprendį teismui.

Klausimai dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo ryšium su liga ar invalidumu, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, dėl lygtinai paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, dėl darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi  nepaisant  to, koks teismas priėmė nuosprendį.

Klausimai dėl bandomojo laiko, atidėjus bausmės vykdymą, sutrumpinimo arba dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, išsprendžiami nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismo nutartimi.

Senaties taikymo klausimą Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais išsprendžia priėmęs nuosprendį apygardos teismas arba apygardos teismas, kurio veiklos teritorijoje buvo priimtas nuosprendis.

Klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu, sprendžia teismas teisiamajame posėdyje.

Teisiamajame posėdyje dalyvauja prokuroras, taip pat šaukiamas nuteistasis. Jeigu klausimas liečia nuosprendžio vykdymą civilinio ieškinio atžvilgiu, šaukiami taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Nurodytųjų asmenų neatvykimas bylos nagrinėjimo nesustabdo.

Teismui sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo prieš terminą nuo bausmės atlikimo ryšium su liga ar invalidumu, būtinas gydytojų komisijos, davusios išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę, atstovo dalyvavimas. Jeigu tos gydytojų komisijos atstovas negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, šaukiamas kitas kompetentingas asmuo.

Teismui nagrinėjant klausimą dėl lygtinai paleistųjų iš laivės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų ar auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, šaukiamas organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, atstovas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša nepilnamečių reikalų tarnybai.

Teismui nagrinėjant klausimus, susijusius su bandomojo laiko, atidėjus bausmės vykdymą, sutrumpinimu, atleidimu nuo bausmės nuteistojo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, arba susijusius su šių asmenų siuntimu atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę, šaukiami jų elgesį kontroliuojančių organų atstovai.

Bylos nagrinėjimas pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusių į posėdį asmenų pasisakymų ir prokuroro nuomonės.

Nutartį dėl klausimų susijusių su nuosprendžio vykdymu, teismas priima pasitarimo kambaryje.

415 straipsnis. Teistumo išnykimo nustatymo ir teistumo panaikinimo prieš terminą tvarka

Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir prašymus panaikinti teistumą prieš terminą nagrinėja apylinkių teismai, o nuteistų už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus asmenų bylose - apygardos teismai pagal atlikusių bausmę asmenų gyvenamąją vietą.

Teistumo išnykimo nustatymo sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 7 punktu klausimą teismai nagrinėja atlikusio bausmę asmens prašymu arba visuomeninių organizacijų prašymu, o teistumo panaikinimo prieš terminą sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 58 straipsnio ketvirtąja dalimi klausimą - visuomeninių organizacijų prašymu.

Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir prašymus teistumo panaikinimo prieš terminą reikalu teismas nagrinėja viešame teisiamajame posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą ar teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusio bausmę asmens asmenybę, darbinę veiklą ir elgesį.

Nagrinėjant teistumo išnykimo nustatymo ar teistumo panaikinimo prieš terminą klausimą, būtinai turi dalyvauti atlikęs bausmę asmuo ir prašančiosios visuomeninės organizacijos atstovas. Apie teisiamojo posėdžio dieną pranešama prokurorui, tačiau jo neatvykimas į teisiamąjį posėdį nesustabdo prašymo nagrinėjimo.

Teistumo išnykimo nustatymo klausimo ir prašymo dėl teistumo panaikinimo prieš terminą nagrinėjimas pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu. Po to teismas išnagrinėja esamus dokumentus, išklauso pašauktųjų asmenų pasisakymų ir prokuroro nuomonės.

Jeigu teismas priima nutartį atmesti prašymą teistumo išnykimo nustatymo ar teistumo panaikinimo prieš terminą reikalu, šiuos klausimus teismas gali nagrinėti pakartotinai ne anksčiau, kaip po vienerių metų nuo atmetimo.

415¹ straipsnis. Nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, apskundimas ir skundų nagrinėjimas

Skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties - Lietuvos apeliacinis teismas.

Nutartį vykdyti nuosprendį, esant kitiems neįvykdytiems nuosprendžiams (šio kodekso 405 straipsnis), atidėti nuosprendžio vykdymą (šio kodekso 406 straipsnis), atidėti baudos sumokėjimą ir išdėstymą (šio kodekso 407 straipsnis), atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos (šio kodekso 408 straipsnis), pakeisti nuteistų laisvės atėmimu asmenų laikymo sąlygas jiems atliekant bausmę (šio kodekso 410 straipsnis), pakeisti pataisos darbus ir baudą kitomis bausmėmis (šio kodekso 411 straipsnis), lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir pakeisti bausmę švelnesne bausme (šio kodekso 412 straipsnis), lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų (šio kodekso 412¹ straipsnis), atleisti prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, ar užsiiminėti tam tikra veikla (šio kodekso 413 straipsnis), lygtinai paleistą iš laisvės atėmimo vietos asmenį pasiųsti pagal nuosprendį į laisvės atėmimo vietą (šio kodekso 4l3¹ straipsnis), panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (šio kodekso 413² straipsnis), išspręsti visokius abejojimus ir neaiškumus, kylančius vykdant nuosprendį (šio kodekso 414 straipsnis), nustatyti teistumo išnykimą ir panaikinti teistumą prieš terminą. (šio kodekso 415 straipsnis) gali apskųsti prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas, nepilnamečio nuteistojo įstatyminis atstovas, o jeigu klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties - Lietuvos apeliaciniam teismui per penkias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas perduoda jį kartu su medžiaga atitinkamam teismui.

Skundo padavimas sustabdo teismo nutarties atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir pakeisti bausmę švelnesne bausme vykdymą.

Skundas turi būti išnagrinėtas apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos posėdyje per septynias dienas nuo skundo gavimo apygardos teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.

Nagrinėjant skundą kolegijos posėdyje, gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nagrinėti skundą nekliudo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą.

Skundą padavęs asmuo gali duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ir papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus. Paaiškinimus dėl skundo turi teisę duoti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

Išnagrinėjusi skundą, teisėjų kolegija pasitarimo kambaryje priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį;

2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą;

3) pakeisti teismo nutartį;

4) panaikinti teismo nutartį ir pavesti tam pačiam teismui iš naujo išnagrinėti susijusį su nuosprendžio vykdymu klausimą;

5) panaikinti teismo nutartį ir nutraukti skundo, susijusio su nuosprendžio vykdymu, nagrinėjimo procesą.

Apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir negali būti apskundžiama.

SEPTINTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS

KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME

Trisdešimt trečiasis skirsnis

ĮSITEISĖJUSIŲ NUOSPRENDŽIO AR NUTARTIES APSKUNDIMAS IR KASACINĖS BYLOS PARENGIMAS

416 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Kasacine tvarka bylas nagrinėja apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apylinkių teismų nuosprendžių ir nutarčių nagrinėja apygardos teismas.

Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija, ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kasacine tvarka bylas nagrinėja teismo posėdyje apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

417 straipsnis. Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka

Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę proceso dalyviai, išvardyti šio kodekso 366 straipsnyje. Negali būti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutartys, išvardytos šio kodekso 372 straipsnio ketvirtojoje dalyje, taip pat nutartis skirti baudą šio kodekso 64³ ir 286 straipsniuose numatytais atvejais, atsisakyti iškelti bylą šio kodekso 261 straipsnyje numatyta tvarka bei apeliacinės instancijos teismo kolegijos posėdžio nutartys, numatytos šio kodekso 380 straipsnyje, išskyrus nutartis atmesti apeliacinį skundą ar nutraukti bylą.

Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą, jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį paduoda nuteistasis ar išteisintasis. Pakartotiniu laikomas ir toks skundas, jeigu jį paduoda proceso dalyvis dėl to paties dalyko, kuris buvo kasacinėje byloje išnagrinėtas pagal anksčiau paduotą kito proceso dalyvio kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ir šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai turi teisę savo iniciatyva pateikti atitinkamam teismui kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių.

Kasaciniai teikimai nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.

418 straipsnis. Kasacinis skundas

Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami paduodant kasacinį skundą.

Kasaciniame skunde turi būti nurodoma: kasacinio teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio ar nutarties esmė; nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai; kasatoriaus reikalavimai. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius.

Kasatorius turi teisę atšaukti savo skundą. Prokuroro paduotą skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali pirma tai suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju. Atšaukti skundą leidžiama tik prieš pradedant kasacinio teismo teisiamąjį posėdį, kuriame turi būti nagrinėjamas skundas.

418¹ straipsnis. Kasacinis teikimas

Kasaciniam teikimui taikomi šio kodekso 416, 418-420 straipsniuose numatyti reikalavimai.

419 straipsnis. Kasacinio apskundimo terminai

Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos.

420 straipsnis. Kasacinių skundų padavimo tvarka

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, ir apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dėl apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl apylinkės teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami apygardos teismui.

421 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir apygardos teismo pirmininko ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų sprendimai dėl gauto kasacinio skundo

Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs kasacinį skundą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus. Jeigu kasacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų arba gaunamas pakartotinis kasacinis skundas, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.

Jeigu kasacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, skundą gavusio atitinkamo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patvarko išreikalauti baudžiamąją bylą. Kai gaunama byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bylos gavimo dienos priima nutartį nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje.

422 straipsnis. Kasacinės bylos parengimas teismo posėdžiui

Kai Baudžiamųjų bylų skyriuje gaunamas kasacinis skundas ir byla, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją, suderinęs su pranešėju, nustato bylos parengimo terminą.

Pranešėjas susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla, jeigu reikia, išreikalauja papildomą medžiagą. Pranešėjui parengus kasacinę bylą posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla. Pranešėjas patvarko šaukti į teismo posėdį asmenis, išvardytus šio kodekso 425 straipsnyje.

423 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas

Kai priimama dėl gauto kasacinio skundo šio kodekso 421 straipsnyje numatyta tvarka nutartis nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, turi teisę sustabdyti, iki byla bus išspręsta kasacinio teismo posėdyje, bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar kolegija - apygardos teismo nuosprendžio ir nutarties, priimtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ir apylinkės teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą, apygardos teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir kolegija - apylinkės teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą.

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

KASACINĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS

424 straipsnis. Kasacinės bylos išnagrinėjimo terminai

Kasacinė byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties dėl gauto kasacinio skundo priėmimo šio kodekso 421 straipsnio tvarka dienos.

Jeigu byla yra itin didelė ir sudėtinga, šį terminą gali pratęsti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.

425 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje

                nagrinėjant kasacinę bylą

Nagrinėjant teismo posėdyje kasacinę bylą dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį kviečia nuteistasis ar išteisintasis arba kiti asmenys nuteistajam ar išteisintajam sutikus. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.

Posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nurodytų asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie bylos nagrinėjimo dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu kasacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu, tačiau jo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

426 straipsnis. Teismo įgaliojimų, nagrinėjant kasacinę bylą, ribos

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina ankstesnio proceso metu priimtų nuosprendžių ir nutarčių, dėl kurių yra paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą to asmens, dėl kurio paduotas skundas. Jeigu skundas paduotas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teismas patikrina, ar tai turėjo įtakos ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba sušvelninti bausmę, arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, arba pagriežtinti bausmę, arba padidinti civilinio ieškinio sumą, jeigu dėl to yra paduotas skundas ir jeigu tokius sprendimus teismas gali priimti remdamasis apskųstame nuosprendyje nustatytais patikrintais įrodymais.

Kasacinės instancijos teismas negali pripažinti išteisintojo kaltu dėl nusikaltimo padarymo, jeigu jis buvo išteisintas apskųstu teismo nuosprendžiu arba prieš jį buvo nutraukta byla dėl to paties kaltinimo, taip pat negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Šiais atvejais teismas panaikina nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Jeigu tikrinant apskųstą nuosprendį ar nutartį reikia išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau dėl to nebūtina grąžinti bylos iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjas turi teisę duoti nurodymą tardytojui ar kvotos organui ištirti papildomas aplinkybes ir atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Kol tiriamos aplinkybės, teisėjo nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdomas.

Tuo atveju, kai paduotas skundas, kuriuo siekiama pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį, teisėjas turi teisę paskirti nuteistajam ar išteisintajam kardomąją priemonę šio kodekso aštuntajame skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka.

427 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas

Asmenims, išvardytiems šio kodekso 425 straipsnyje, užtikrinama teisme galimybė susipažinti su kasaciniu skundu, nutartimi iškelti kasacinę bylą ir papildomai surinkta medžiaga.

Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Paskirtu bylai nagrinėti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui kolegijos pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 425 straipsnyje.Po to kolegijos pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.

Byla nagrinėti pradedama vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, pat kasacinio skundo ir kasacinės išvados turinį.

Po teisėjo pranešimo prokuroras ir gynėjas bei nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas kasatoriui. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.

Priimti nutartį teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę, ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visa teismo teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.

Teismo posėdyje rašomas protokolas.

428 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas

Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas.

429 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1)palikti kasacinio skundo ribose galioti pirmiau priimtus teismų nuosprendžius ar nutartis;

2)panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir nutraukti bylą;

3)panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;

4)panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;

5)panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

6)pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1)palikti kasacinio skundo ribose galioti pirmiau priimtus teismų nuosprendžius ar nutartis;

2)panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti bylą;

3)panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti apylinkės teisme;

4)pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Teismo nutartis kartu su kasaciniu skundu pridedami prie bylos.

430 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti

                ir pakeisti kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio kodekso 381-383, 388-391 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

430¹ straipsnis.Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys

Kasacinės instancijos teismo nutartis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.

Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavusieji nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinio teismo posėdyje; asmuo, padavusio kasacinį skundą; teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį ar nutartį, pavadinimas, nuosprendžio ar nutarties priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys; byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai.

Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstu nuosprendžiu ar nutartimi nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su kasaciniu skundu, nurodoma kasacinio skundo esmė, motyvuotos kolegijos išvados dėl kasacinio skundo.

Rezoliucinėje dalyje nurodomas kolegijos sprendimas dėl kasacinio skundo.

Jeigu nuosprendis ar nutartis paliekami galioti, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kasacinis skundas laikomas nepagrįstu, o nuosprendis kasacinio skundo ribose pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas.

Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodomi konkretūs esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir kokiomis priemonėmis šie pažeidimai turėtų būti pašalinti, taip pat kurios aplinkybės turi būti išaiškinamos ir patikrinamos darant papildomą tyrimą ar teisminiame nagrinėjime.

Jeigu nuosprendis ar nutartis pakeičiami, nutartyje turi būti nurodoma, kurie įstatymo straipsniai buvo pažeisti arba kuo pasireiškia nuosprendžio nepagrįstumas.

430² straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties nuorašo pasiuntimas Teisingumo ministerijai

Kasacinės instancijos teismas, panaikinęs ar pakeitęs teismų nuosprendžius ar nutartis dėl esminių įstatymo pažeidimų, kasacinės nutarties nuorašą pasiunčia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

431 straipsnis. Bylos nagrinėjimas panaikinus teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį

Panaikinus pradinį teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinis teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliacinėje instancijoje, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu pradinis nuosprendis ar nutartis yra panaikinti dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.

Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami bendra tvarka.

Trisdešimt penktasis skirsnis

432-439 straipsniai. Neteko galios.

AŠTUNTASIS SKYRIUS

BYLŲ SUMARINlS PROCESAS

Trisdešimt šeštasis skirsnis

BYLŲ SUMARINIO PROCESO BENDROSIOS TAISYKLĖS

440 straipsnis. Proceso tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80, 82, 82¹, 112, 115, 126, 132, 144, 145, 199², 199^3, 200-203, 204-207, 210-217, 217¹ straipsniuose, 225 straipsnio pirmojoje dalyje, 227, 234, 235, 236¹, 239¹, 250¹ straipsniuose, 271 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 274 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 275 straipsnio pirmojoje dalyje, 276 straipsnyje, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279, 281, 282, 283, 284, 291-296, 300-302, 304 straipsniuose, 306 straipsnio pirmojoje dalyje, 307, 310, 311, 319 straipsniuose, 320 straipsnio pirmojoje dalyje, 321-323 straipsniuose, 324 straipsnio pirmojoje dalyje, 325 straipsnio pirmojoje dalyje, 330, 331 straipsniuose, proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai.

441 straipsnis. Akivaizdus nusikaltimas

Akivaizdus nusikaltimas yra toks nusikaltimas, kai jo darymo metu ar po padarymo yra aiškus nusikaltimą padaręs asmuo. Duomenys, duodantieji pagrindą manyti, kad šis asmuo padarė nusikaltimą, yra tokie:

1)asmens užklupimas jam bedarant nusikaltimą arba tuoj po nusikaltimo padarymo;

2)mačiusiųjų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, tiesioginis nurodymas į asmenį, kaip padariusį nusikaltimą;

3)ant asmens ar jo drabužių, prie jo arba jo būste aiškių nusikaltimo pėdsakų suradimas;

4)asmens atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą.

442 straipsnis. Kvota

Dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, daroma kvota šio kodekso aštuntajame skyriuje nustatyta tvarka. Kvotą daro policija ir kiti kvotos organai.

443 straipsnis. Parengtinis tardymas

Jeigu akivaizdžius nusikaltimus, išvardytus šio kodekso 440 straipsnyje, padaro nepilnamečiai ar asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, dėl šių nusikaltimų būtina atlikti parengtinį tardymą.

Jeigu tiriant nusikaltimus, išvardytus šio kodekso 440 straipsnyje, paaiškėja, kad jie nėra akivaizdūs, taip pat dėl didelės bylos apimties ar sudėtingumo negali būti išsamiai ištirti sumarinio proceso tvarka, byloje atliekamas parengtinis tardymas. Nutarimą perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti priima kvotėjas, kvotos organo viršininkui sutikus. Ginčus dėl parengtinio tardymo būtinumo šiais atvejais sprendžia teisėjas.

Parengtinį tardymą bylose atlieka prokuratūros ar vidaus reikalų organų tardytojai, vadovaudamiesi šio kodekso 143 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

444 straipsnis. Teismingumas

Bylas dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, tvarkomajame ir teisiamajame posėdžiuose nagrinėja teisėjas vienas bendra tvarka su išimtimis, numatytomis šio kodekso 449-456 straipsniuose.

Trisdešimt septintasis skirsnis

KVOTA

445 straipsnis. Kvotą atliekantys asmenys

Kvotą dėl akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, atlieka kvotėjas kvotos organo viršininkui pavedus.

446 straipsnis. Kvotos pradžia

Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo požymių, kvotėjas nedelsdamas, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo ar pranešimo apie nusikaltimą gavimo momento, iškelia asmeniui baudžiamąją bylą. Nutarimą iškelti asmeniui baudžiamąją bylą patvirtina kvotos organo viršininkas. Apie iškeltą bylą pranešama apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui.

Nutarime iškelti asmeniui baudžiamąją bylą nurodomas nusikaltimas, jį padaręs asmuo hei baudžiamasis įstatymas, numatantis šį nusikaltimą. Nuo nutarimo iškelti asmeniui baudžiamąją bylą priėmimo momento asmuo, padaręs nusikaltimą, tampa kaltinamuoju, jis supažindinamas su nutarimu pasirašytinai.

Kaltinamasis turi teises, numatytas šio kodekso 52 straipsnyje, išskyrus tai, kad, atliekant kvotą, kaltinamasis ir gynėjas su kvotos medžiaga susipažįsta perdavus bylą teismui; apskųsti kvotėjo veiksmus kaltinamasis gali apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui.

447 straipsnis. Kvotos atlikimas

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso nustatytomis taisyklėmis, atlieka tardymo veiksmus akivaizdaus nusikaltimo aplinkybėms įrodyti, taip pat surenka duomenis apie kaltinamojo asmenybę ir kitą medžiagą, turinčią reikšmės bylai teisme nagrinėti.

Jeigu atliekant kvotą atsiranda pagrindas pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, kvotėjas priima naują nutarimą iškelti baudžiamąją bylą asmeniui. Kai nustatoma, kad kaltinamasis yra padaręs dar kitą nusikaltimą arba paaiškėja naujos kaltinimo aplinkybės, kvotėjas priima papildomą nutarimą iškelti baudžiamąją bylą asmeniui. Jeigu kvotos metu nustatomas dar kitas tą patį nusikaltimą padaręs asmuo, tokiam asmeniui iškeliama baudžiamoji byla.

Įstatyme numatytais atvejais kratą ir poėmį sankcionuoja apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be apylinkės teismo pirmininko ar jo pavaduotojo sankcijos, bet apie padarytą kratą per vieną parą turi būti pranešama apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui.

Kvotėjas, vadovaudamasis šio kodekso 137 straipsnio taisyklėmis, turi teisę sulaikyti asmenį, padariusį nusikaltimą jeigu yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvas, pasislėps nuo kvotos ir teismo arba kliudys nustatyti baudžia joje byloje tiesą, arba toliau darys nusikaltimus.

Kaltinamajam, remiantis šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka, gali būti paskirta kardomoji priemonė. Kvotėjas turi teisę paskirti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą. Paskirti kardomąją priemonę- suėmimą turi teisę tik teisėjas.

Esant šio kodekso 278 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytiems pagrindams, kvotėjas bylą sustabdo. Atnaujinus bylą, kvotos terminą nustato apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, vadovaudamasis šio kodekso 448 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta taisykle.

448 straipsnis. Kvotos pabaigimas

Kvota pabaigiama ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos iškėlimo momento.

Iš surinktos medžiagos matydamas pakankamą pagrindą perduoti bylą teismui, kvotėjas surašo pranešimą teismui. Pranešime teismui nurodoma: duomenys apie kaltinamojo asmenybę; nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdai, motyvai, pasekmės ir kitos svarbios aplinkybės; pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys nusikaltimo padarymą ir kaltinamojo kaltumą; baudžiamasis įstatymas numatantis tą nusikaltimą. Prie pranešimo teismui pridedamas šauktinų į teismą asmenų sąrašas. Pranešimą teismui patvirtina kvotos organo viršininkas.

Pranešimas teismui su bylos medžiaga perduodamas teismui.

Kvotėjas, tyrimo metu nustatęs, kad yra aplinkybės, numatytos šio kodekso 5 straipsnyje, sutikus kvotos organo viršininkui ir teisėjui, bylą nutraukia.

Trisdešimt aštuntasis skirsnis

ATIDAVIMAS TEISMUI

449 straipsnis. Atidavimo teismui tvarka

Akivaizdžių nusikaltimų, išvardytų šio kodekso 440 straipsnyje, bylose atidavimo teismui klausimus sprendžia teisėjas tvarkomajame posėdyje. Tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti: kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas; kaltinamojo gynėjas; nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo ar jo atstovas; įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriai nusikaltimu padaryta materialinė žala, atstovas; asmuo arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurie materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, atstovas.

Nurodytųjų asmenų neatvykimas į tvarkomąjį posėdį nėra kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą šiame posėdyje. Tvarkomajame posėdyje būtinai dalyvauja kvotos organo, dariusio kvotą, atstovas.

450 straipsnis. Tvarkomojo posėdžio tvarka

Tvarkomasis posėdis pradedamas kvotos organo, atlikusio kvotą, atstovo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę. Po to pasisako dalyvaujantieji šiame posėdyje asmenys ir pareiškia savo nuomonę, ar yra pagrindo atiduoti kaltinamąjį teismui, ar jo nėra, taip pat pareiškia prašymus dėl naujų bylos aplinkybių išaiškinimo bei papildomų įrodymų surinkimo.

Tvarkomajame posėdyje dalyvaujantieji asmenys raštu ar žodžiu pareiškia prašymus pripažinti nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ar patraukti civiliniu atsakovu. Jeigu šie asmenys nedalyvauja tvarkomajame posėdyje, tačiau yra gauti pareiškimai raštu, teisėjas tokius pareiškimus apsvarsto. Asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir be jo pareiškimo, jeigu nustatyta, kad nusikaltimu asmeniui buvo padaryta žalos. Teisėjas savo iniciatyva gali priimti sprendimą patraukti civiliniu atsakovu.

Tvarkomajame posėdyje apsvarstytais klausimais teisėjas priima nutartis, kurios įrašomos į tvarkomojo posėdžio protokolą. Šio kodekso 452-453 straipsniuose numatytais atvejais teisėjo nutartis dar parašoma atskirame dokumente.

Tvarkomojo posėdžio metu teisiamojo posėdžio sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 116 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

451 straipsnis. Teisėjo nutartys

Išnagrinėjęs bylą tvarkomajame posėdyje, teisėjas gali priimti nutartį:

1)atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2)perduoti bylą parengtiniam tardymui atlikti šio kodekso 443 straipsnyje numatytais atvejais;

3)duoti nurodymus kvotos organui atlikti tardymo veiksmus, kai reikia išaiškinti papildomas esmines nusikaltimo aplinkybes, kurios negali būti nustatytos teisiamajame posėdyje; baudžiamoji byla šiuo atveju negrąžinama papildomam tyrimui daryti;

4)nutraukti baudžiamąją bylą šio kodekso 5-9 straipsniuose numatytais atvejais;

5)sustabdyti bylą, remiantis šio kodekso 256 straipsniu, taip pat tuo atveju, kai kvotos organui reikia daug laiko papildomiems tardymo veiksmams atlikti. Šiuo atveju byla gali būti sustabdoma ne ilgiau kaip septynioms dienoms.

Taip pat teisėjas priima nutartį pripažinti nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ir patraukti civiliniu atsakovu bei nutartį paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę.

452 straipsnis. Teisėjo nutartis atiduoti kaltinamąjį teismui

Teisėjo nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui turi būti nurodoma: nutarties parašymo laikas ir vieta; teisėjo pavardė; išvada apie duomenų pakankamumą bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje; atiduodamas teismui asmuo; kaltinimo esmė; baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikaltimą; šaukiami į teisiamąjį posėdį asmenys.

Nutartį pasirašo teisėjas. Nutarties nuorašas įteikiamas teisiamajam ne vėliau kaip likus trims dienoms iki teisiamojo posėdžio.

453 straipsnis. Teisėjo nutartis paskirti ar pakeisti kardomąją

                priemonę

Teisėjas, vadovaudamasis šio kodekso aštuntojo skirsnio taisyklėmis, gali paskirti ar pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę.

454 straipsnis. Susipažinimas su baudžiamąja byla

Kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga nuo tos dienos, kai byla perduota teismui.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga po tvarkomojo posėdžio.

455 straipsnis. Teisėjo nutarčių apskundimas

Teisėjo nutartys paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę ir nutraukti baudžiamąją bylą gali būti apskundžiamos apylinkės teismo pirmininkui. Nutartis paskirti ar pakeisti kardomąją priemonę gali būti apskundžiama per vieną dieną nuo jos priėmimo, nutartis nutraukti baudžiamąją bylą - per penkias dienas nuo pranešimo apie bylos nutraukimą gavimo momento. Teismo pirmininkas privalo išnagrinėti ir išspręsti skundą dėl kardomosios priemonės ne vėliau kaip per dvi dienas nuo jo gavimo momento, o dėl bylos nutraukimo - ne vėliau kaip per penkias dienas.

Išnagrinėjęs skundą, apylinkės teismo pirmininkas turi teisę:

1)pakeisti teisėjo paskirtą kardomąją priemonę;

2)panaikinti teisėjo nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą ir pavesti nagrinėti šią bylą tvarkomajame posėdyje kitam teisėjui.

Kai apylinkės teisme yra tik vienas teisėjas arba nutartį priėmė apylinkės teismo pirmininkas, šios nutartys gali būti apskundžiamos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui arba šio skyriaus teisėjui.

456 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas

Atidavimo teismui klausimą teisėjas turi išspręsti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo bylos gavimo teisme momento.

Byla turi būti pradedama nagrinėti teisiamajame posėdyje ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai teisėjas priėmė nutarimą atiduoti kaltinamąjį teismui.

DEVINTASIS SKYRIUS (Neteko galios)

DEŠIMTASlS SKYRIUS (Neteko galios)

.VIENUOLIKTASIS SKYRIUS (Neteko galios)

DVYLIKTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATE IR

DĖL NAUJAI PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ

Trisdešimt devintasis skirsnis

BYLŲ NAGRINĖJIMAS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATE

457 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimo padavimas Aukščiausiojo Teismo senatui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva paduoti Aukščiausiojo Teismo senatui teikimą dėl įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas kasacine tvarka ar Apeliacinio teismo kasacinių nutarčių, jeigu nutartyje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai reikšminga vienodos teismų įstatymo taikymo praktikos formavimui. Aukščiausiojo Teismo senate negali būti nagrinėjamos bylos vien dėl bausmių rūšių ar dydžio sugriežtinimo ar sušvelninimo nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Aukščiausiojo Teismo senatas taip pat nagrinėja bylas, kai Europos Tarybos Ministrų Komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais Lietuvos Respublikos teismų apkaltinamieji nuosprendžiai bei nutartys baudžiamosiose bylose pripažinti pažeidžiančiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pakartotiniai teikimai Aukščiausiojo Teismo senatui nepaduodami.

Paduoti teikimą leidžiama per dvejus metus nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Paduoti teikimą dėl to, kad reikia nuteistajam taikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar kitokiais pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, leidžiama tik per vienerius metus nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos.

458 straipsnis. Bylos parengimas Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdžiui

Pasirašęs teikimą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nutarimu skiria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką ar teisėją - Senato narį pranešėju ir jam perduoda teikimą kartu su baudžiamąja byla. Rengdamas bylą Senato teismo posėdžiui, pranešėjas, esant reikalui ir suderinęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, surenka papildomą medžiagą.

Pranešėjui parengus bylą Senato teismo posėdžiui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiria bylos nagrinėjimo datą.

Pranešėjas, suderinęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininku,patvarko šaukti į posėdį asmenis, išvardytus šio kodekso 459 straipsnyje, kurių dalyvavimą laiko esant reikalingu, ir išsiunčia jiems teikimo nuorašus.

459 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje nagrinėjant bylą

Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje nagrinėjant bylą dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.

Nuteistajam arba išteisintajam raštu pranešama apie teisę pasikviesti gynėją. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad negalėdami patys pasikviesti gynėjo, jie per septynias dienas turi teisę prašyti teismą paskirti gynėją. Nuteistojo ar išteisintojo pakviestas arba teismo paskirtas gynėjas iškviečiamas į Senato teismo posėdį.

Nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminiai atstovai, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai į Senato teismo posėdį kviečiami Aukščiausiojo Teismo pirmininko nuožiūra. Šių asmenų neatvykimas į Senato teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylos.

460 straipsnis. Bylos nagrinėjimas Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje

Byla Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teikimo pasirašymo dienos.

Pradėjęs Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdį, Senato pirmininkas paskelbia, kokia byla yra nagrinėjama, nustato asmenų, atvykusių į posėdį, tapatybę ir suteikia žodį pranešėjui, kad šis išdėstytų teikimo turinį bei bylos aplinkybes.

Jeigu posėdyje dalyvauja šio kodekso 459 straipsnyje išvardyti asmenys, jie po pranešimo žodžiu duoda paaiškinimus. Šio kodekso 459 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems asmenims gali būti pateikiami klausimai.

Senato teismo posėdyje rašomas protokolas.

Aukščiausiojo Teismo senato sprendimas priimamas pasitarimo kambaryje. Darbo pasitarimo kambaryje tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.

Motyvuotas Aukščiausiojo Teismo senato sprendimas surašomas laikantis šio kodekso 430¹ straipsnyje numatytų reikalavimų ir viešai paskelbiamas per septynias dienas nuo paskutinės Senato teismo posėdžio dienos. Sprendimą pasirašo Senato pirmininkas ir Senato sekretorius.

461 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje priimamų sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs bylą pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą, Aukščiausiojo Teismo senatas gali:

1)palikti galioti teismų pirmiau priimtus sprendimus;

2)panaikinti vieną ar kelis pirmiau priimtus teismų nuosprendžius ar nutartis ir palikti galioti teismų nuosprendžius ar nutartis su pakeitimais ar be pakeitimų;

3)panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir nutraukti bylą;

4)panaikinti pirmiau priimtus teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti atitinkamam teismui;

5)pakeisti pirmiau priimtus sprendimus.

462 straipsnis. Bylos grąžinimas

Išnagrinėjęs bylą, Aukščiausiojo Teismo senatas grąžina ją teismui, kuris nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, arba teismui, iš kurio byla buvo išreikalauta.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas, kurio nuosprendis ar nutartis panaikinti, privalo vadovautis šio kodekso 431 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Keturiasdešimtasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS DĖL NAUJAI

PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ

463 straipsnis. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias nustato šio kodekso 464 straipsnis.

Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikina kasacinės instancijos teismas.

Nagrinėdamas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimus, teismas vadovaujasi kasacinio proceso taisyklėmis su išimtimis, nustatytomis šio kodekso 463-470 straipsniuose.

464 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1)įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas žinotinas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2)įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami teisėjų piktnaudžiavimai, buvę nagrinėjant bylą;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami dariusių byloje tyrimą asmenų piktnaudžiavimai, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors parengtinis bei teisminis tardymas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, ir kurios atskirai ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą negu tas, už kurį jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Tuo atveju, kai šio straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose išvardytų asmenų atžvilgiu negalima priimti nuosprendžio dėl kaltinamojo mirties arba dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo, arba dėl amnestijos ar malonės akto, naujai paaiškėjusias aplinkybes nustato tyrimas, atliekamas šio kodekso 466 ir 467 straipsniuose nustatyta tvarka.

465 straipsnis. Terminai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Peržiūrėti teismo nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kasacinės instancijos teismas gali ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

466 straipsnis. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas

Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusius su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais, nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, susisius su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis - apygardos vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, susijusius su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis - apygardos vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, susijusius su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis - Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Prokuroras, manydamas, kad gali būti viena iš šio kodekso 464 straipsnyje nustatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai atlikti tardytojui ar kvotos organui.

Jeigu prokuroras neranda pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jis atsisako tai padaryti motyvuotu savo nutarimu. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui.

467 straipsnis. Prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

Baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir esant pagrindui atnaujinti baudžiamąją bylą, apylinkės vyriausiasis prokuroras bylą su tyrimo medžiaga ir savo išvadą perduoda apygardos teismo pirmininkui, apygardos vyriausiasis prokuroras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo motyvuotu nutarimu nutraukia procesą. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą. Nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo gavimo gali būti apskundžiamas aukštesniajam prokurorui.

468 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai

                paaiškėjusių aplinkybių tvarka

Bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina:

1)jeigu nuosprendis priimtas apylinkės teisme, - apygardos teismas, kaip kasacinė instancija;

2)jeigu nuosprendis arba nutartis byloje priimti apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme arba Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip kasacinė instancija.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą kasacinės instancijos teismas nagrinėja ir išsprendžia teismo posėdyje, laikydamasis šio kodekso 427 straipsnyje nustatytų taisyklių.

469 straipsnis. Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš prokuroro gautą bylą su tyrimo medžiaga ir išvada, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1)panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme;

2)panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą;

3)atmesti prokuroro išvadą.

470 straipsnis. Procesas atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai

                paaiškėjusių aplinkybių

Atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, parengtinis tardymas daromas ir teisminis nagrinėjimas vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis apskundžiamas bendrais pagrindais.

Teksto pabaiga