Neoficialus ?statymo tekstas

Įstatymas skelbtas: Žin., 1990, Nr. 24-601

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

I. Mokesčio mokėtojai ir objektas

1 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokestį moka:

a) juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

b) juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką, valstybės įmonę Indėlių draudimo fondą ir biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas;

c) užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje, - šio įstatymo nustatyta tvarka;

***d) nuolatinės buveinės. Užsienio valstybės įmonė laikoma turinčia nuolatinę buveinę, jeigu ji Lietuvoje: nuolat vykdo savo komercinę-ūkinę veiklą arba jos dalį; arba vykdo savo komercinę-ūkinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtinių išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Komercinės-ūkinės veiklos nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

***Pastaba: Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas šio įstatymo II skyriuje nustatyta tvarka.

Užsienio valstybių įmonių mokesčio objektas yra: iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos visos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą; autorinis atlyginimas; atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas bei už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius.

Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1113, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

II. Apmokestinamojo pelno nustatymas

***3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas - realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau - bendrosios pajamos).

Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, įskaitant pajamas už turto nuomą, kompensaciniai priedai bei grąžinta skolų suma, kuri iki mokestinio laikotarpio pradžios buvo atimta iš apmokestinamųjų pajamų, kaip beviltiškų skolų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 15 punkte, suma. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, įskaitant nebaigtą statybą, pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudarys suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę. Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos.

Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už investuotą turtą, palūkanas, subsidijų ir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso pasikeitimo teigiamos įtakos.

Į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:

1) iš Lietuvos Respublikos įmonių gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei iš užsienio valstybių įmonių gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno mokestis), palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas, taip pat palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, taip pat pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių vertybinių popierių prekyba antrinėje rinkoje;

2) pajininkų iš kitų įmonių gauta pelno dalis;

3) iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;

4) steigėjų iš individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gauta pajamų (pelno) dalis;

5) sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reglamentuotai labdarai ir paramai;

6) visų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai, kultūrai ir švietimui;

7) gautos baudos ir delspinigiai;

8) ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka;

9) stojamieji narių įnašai ir narių mokesčiai, jei šie įnašai ar mokesčiai gauti iš narių fizinių asmenų;

10) draudimo įmonių organizacinio fondo likutis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

11) jūrų, oro uostų, skrydžių valdymo ir oro navigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos.

Bendrosioms pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą skirtos Miško fondui sudaryti, taip pat iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma.

***Pastaba: Šio straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

Nr. I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr. I-1426, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)

Nr. I-1460, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-265, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

4 straipsnis. Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas (pasirinkus 21 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą apskaičiavimo būdą), nustatomas bendrasis apmokestinamasis pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas 6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis.

***Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų terminui, nuostolių suma nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato finansų ministras. Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Centrinis mokesčio administratorius tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą.

Juridinių asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip pajamų už mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti skirtumas.

Nuolatinių buveinių uždirbtas apmokestinamasis pelnas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

***Pastaba: Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

4⁽¹⁾ straipsnis. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos lengvatos.

Pinigines ir pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių asmenų pelno mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

5 straipsnis. ***Nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimamos šios faktiškai patirtos įmonės sąnaudos toms pajamoms uždirbti:

1) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos kurso pasikeitimo neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;

2) ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) sąnaudos darbo apmokėjimui;

4) socialinio draudimo sąnaudos;

5) draudimo įmokų, nustatytų Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, sąnaudos;

6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius ir kitas sankcijas;

7) palūkanos už paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų garantijų gavimu;

8) specialieji atidėjimai bankų, kredito unijų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių (draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;

9) Ignalinos atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;

10) pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas;

11) nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudų dalis, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu. Nekilnojamojo turto, kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei valstybės (savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo) patirtos remonto, rekonstravimo ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų asmenų ilgalaikio materialiojo turto patirtos remonto (sąnaudų dalis, neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;

12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti ribojamo dydžio natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei įmonės patirtų reprezentacinių sąnaudų suma, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos neturi viršyti 1 procento įmonės realizavimo pajamų. Reprezentacinės sąnaudos šiame įstatyme - tokios įmonės lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus įmonės darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

13) įmonės darbuotojų naudai pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą mokamos įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas, tačiau ne daugiau kaip 25 procentai per mokestinius metus šiems darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;

14) stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams;

15) mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio ta suma buvo įtraukta į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, tačiau jei beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas iki 1999 m. gruodžio 31 d., tai beviltiškų skolų suma į įmonės sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, perkeliama lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigaliojo šio punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jei įmonė (mokesčio mokėtojas) negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, arba skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs ir visais šiais atvejais įmonė (mokesčio mokėtojas) įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas. Šio punkto nuostatos netaikomos bankams, taip pat susijusių ūkio subjektų grupių dalyvių beviltiškoms tarpusavio skoloms. Susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis.

Įmonių sąnaudomis nelaikomos užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka jos nėra apmokestintos prie pajamų šaltinio.

Sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudos paskirstomos proporcingai to mokestinio laikotarpio pajamoms už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ir kitoms pajamoms. Apskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų neatimamos sąnaudos, tenkančios paslaugoms, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

***Pastaba: 5 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tokioms beviltiškų skolų sumoms, kurios buvo įtrauktos į įmonės (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas ne anksčiau kaip 1996 metais.

Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

Nr. I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. I-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

Nr. I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr. I-1460, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1295, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)

Nr. VIII-1648, 00.04.20, Žin., 2000, Nr.36-988 (00.05.03)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

6 straipsnis. Labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai padarytomis ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis, skirtomis labdarai ir paramai.

***Labdaros ir paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno 2 kartus atimamos faktiškai patirtos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų bendrojo apmokestinamojo pelno.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar paramai, teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai tokia labdara ar parama teikiama per tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje.

[1, 2, 3 dalių redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

Juridinių asmenų, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turinčių teisę teikti labdarą, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai padarytomis ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis, skirtomis labdarai ir paramai.

Iš kitų juridinių asmenų, nenurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę teikti paramą, 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų bendrojo apmokestinamojo pelno.

Teikiant labdarą ir paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos labdaros ir paramos suma lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant labdarą ir paramą kitomis materialinėmis vertybėmis, suteiktos labdaros ir paramos suma yra lygi šių materialinių vertybių įsigijimo (pagaminimo) savikainai. Teikiant labdarą ir paramą paslaugomis, labdaros ir paramos suma yra lygi šių paslaugų suteikimo savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas naudojo šį turtą, sumai.]

Laisvųjų ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių pelno dalis, panaudota pagrindinėms priemonėms įsigyti, moksliniams tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, neapmokestinama.

Specialiųjų atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba.

***Pastaba: Šių dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

Nr. I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

Nr. I-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

Nr. I-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr. I-1460, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1812, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1819 (00.07.26), įsigalioja nuo 2001.01.01

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

III. Mokesčio tarifai

7 straipsnis. Mokesčio tarifai:

1) juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 24 procentų tarifą;

2) juridinių asmenų, kurie pasirenka 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą investicijų apskaičiavimo būdą, apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą;

3) užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, taip pat palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą - taikant 10 procentų tarifą;

4) užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio valstybių įmonėms iš jų nuolatinių buveinių), apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426, įsigaliojo 1991.07.01

Nr. I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1113, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-948 (99.04.14)

Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.113-3291 (99.12.30)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

IV. Mokesčio lengvatos

8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pelno mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.

Jeigu žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose mažesnė kaip 50%, visas pelnas apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios (kurie) perdirba ir realizuoja tik iš savo narių fizinių asmenų supirktą žemės ūkio produkciją bei teikia žemės ūkio paslaugas tik savo nariams fiziniams asmenims, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą.

Kūrybinių sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų) ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5% apmokestinamojo pelno.

Laisvųjų ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.

Jeigu įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d., tai jos pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai įmonės įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu. Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.

Jei įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., tai pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.

Įmonė, kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje dalyje numatytos mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.

Juridinių asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), bei tiems juridiniams asmenims, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.

Kredito unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio pirmuosius 2 veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2 metai nuo kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu. Nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d. kredito unijos visiškai atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio. Nuo 2003 m. sausio 1 d. kredito unijos pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.

Organizacijų (įmonių), kurios pagal jų įsteigimą ir veiklą reglamentuojantį įstatymą ar Vyriausybės nutarimą yra ne pelno siekiančios organizacijos (įmonės), pelno mokesčio tarifas - 5 procentai.

Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Investicinių bendrovių įstatymą, pelnas, gautas sukauptas lėšas investavus arba reinvestavus į vertybinius popierius ir (arba) gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, taip pat vertybinių popierių perkainojimo rezultatai neapmokestinami.

Sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, neapmokestinamos.

Pensijų fondų gautos pensijų įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas bei pensijų turto investicijų pajamos neapmokestinamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. I-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28), įsigaliojo 1995.01.01

Nr. I-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

Nr. I-1482, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1230, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1833 (99.06.30)

Nr. VIII-1295, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2072 (99.07.23)

Nr. VIII-1389, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.98-2812 (99.11.19)

Nr. VIII-1685, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1291 (00.06.02)

9 straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio sumažinimas

dalis tarp visų dirbančiųjų

Daugiau kaip 50% 100%

40-50% 75%

30-40% 50%

20-30% 25%

Kategorijas asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

10 straipsnis. Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia lengvata.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

Nr. VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)

V. Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas

11 straipsnis. Pelno mokesčio mokėtojai apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą. Kai užsienio įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo arba ta nuolatinė buveinė, kurie išmoka joms pajamas, ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.

Užsienio valstybės įmonė, gavusi pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą (toliau - turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas šiam turtui įsigyti arba pasistatyti.

Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo arba pasistatymo išlaidas, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius, patikrinęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs prašymo pagrįstumą, apskaičiuoja skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir išlaidų, patirtų įsigyjant arba pasistatant šį turtą, bei pelno mokestį pagal 24 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29), įsigaliojo 1997.04.01

Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)

Nr. VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

12 straipsnis. Pelno mokesčio avanso suma (toliau - pelno avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pelno avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

Pelno avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.

Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pelno avansinių mokesčių. Šios įmonės pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pelno avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, įmonė einamaisiais mokestiniais metais pelno avansinių mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios pajamos yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio bendrąsias pajamas arba kad jam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šio įstatymo 13 straipsnyje, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pelno avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo pelno avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios pajamos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pelno avansinius mokesčius.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

13 straipsnis. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.

Jeigu mokesčio mokėtojas pasirinko pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, pelno mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1218, 99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1771 (99.06.23)

***14 straipsnis. Kalendoriniams metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) mokėtojai teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Šios apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės apyskaitos formas ir jų užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Jeigu pelno mokesčio apyskaitoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė, negu už mokestinį laikotarpį pagal pelno mokesčio avansines apyskaitas sumokėta mokesčio suma, mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

***Pastaba: Šio straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

VI. Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą

15 straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno avansinis mokestis ir pelno mokestis už mokestinį laikotarpį būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas.

Jeigu mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo ne laiku sumoka arba perveda pelno avansinį mokestį (jo dalį) ar apskaičiuotą pelno mokestį, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Jei mokesčio mokėtojas pelno mokesčio apyskaitoje sumažina pelno mokesčio sumą arba per mažai sumoka į biudžetą, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos ir delspinigiai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. I-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis, dėl kurių mokėtojas laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo atidėjimo paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių, tai delspinigiai priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri buvo priskaičiuota iki Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

Nr. I-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17), įsigaliojo 1996.07.01

17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas, traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. Kitos nuostatos

18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos tarpvalstybinės sutarties nuostatos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

19 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo gauna pelną, apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš tokio juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą, lygią užsienio valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama suma negali viršyti tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio valstybėje gautoms pajamoms.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

***20 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, taikomos tais atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.

***Pastaba: Šio straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

21 straipsnis. ***Šiame įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal įmonės pasirinktą tik vieną iš šių būdų:

1) pelnas, panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikainos, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudojamų licencijuotų kompiuterių programų (toliau - kompiuterių programos) vertės, išskyrus pačios įmonės susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusių mokestinio laikotarpio pabaigoje, atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikaina, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudotų licencijuotų kompiuterių programų vertė, išskyrus pačios įmonės susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusios mokestinio laikotarpio pradžioje, ir atimama per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms, išskyrus pačios įmonės susikurtas, įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus pačios įmonės susikurtas, kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį įmonės nemokamai gautų ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, išskyrus pačios įmonės susikurtas, nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus pačios įmonės susikurtas, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, išskyrus pačios įmonės susikurtas, perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną, panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei terminuoti indėliai;

2) investicija į savo įmonę - tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš įmonės nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla - transporto paslaugos. Kompiuterių programų susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus, pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijus kompiuterių programas, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu - faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo ar kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jų eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį.

Įmonės pasirinktas investicijos apskaičiavimo būdas nuo 1999 m. sausio 1 d. negali būti keičiamas.

***Pastaba: Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1818, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.64-1912 (00.07.31)

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos Respublikos įmonių bei iš užsienio valstybių įmonių apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.

Užsienio valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.

Dividendus Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms bei užsienio valstybių įmonėms išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.

Dividendų išmokėjimo Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms bei užsienio valstybių įmonėms ir pelno (pajamų) mokesčio nuo dividendų išskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno mokestį apskaičiuojanti ir išskaitanti įmonė. Apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Nuo dividendų išskaityto ir sumokėto į biudžetą pelno mokesčio dydžiu (pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

Dividendus iš užsienio valstybių įmonių gaunantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, nebus mažinamas sumokėtu pelno mokesčiu nuo dividendų, gaunamų iš užsienio valstybių įmonių. Dividendų gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pelno mokesčio apskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo. Apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-836, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1977 (98.07.31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1496, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.113-3291 (99.12.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.

Nr. I-442

__________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Šis įstatymas įsigaliojo nuo 1991 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,5,6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO