@D1=19900920;D2=19960606;D3=19960624

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19960606AA1371 ;} Nr. 1-1371, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1343 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos Respublikoje draudimo įstatymo

reguluojami santykiai

Įstatymas reguliuoja draudimo organizacijų, šių organizacijų

ir draudėjų santykius, taip pat draudimo organizacijų steigimo,

veiklos bei jos nutraukimo tvarką.

2 straipsnis. Draudėjai

Draudėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal

įstatymus arba sutartis turintys mokėti draudimo įmokas:

veiksnūs Lietuvos piliečiai, užsienio piliečiai ir asmenys

be pilietybės, ne jaunesni kaip 16 metų;

Respublikoje ar užsienyje esančios įmonės, įstaigos ir

organizacijos.

Draudėjai turi teisę draudimo sąlygose nustatytais atvejais

sudaryti draudimo sutartis kitų asmenų vardu.

3 straipsnis. Draudimo organizacijos

Lietuvos Respublikoje draudimą, išskyrus privalomąjį

sveikatos draudimą, gali vykdyti šie draudikai: Valstybinė

draudimo įstaiga, akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos,

savidraudos draugijos.

Draudimo organizacijos yra juridiniai asmenys ir veikia

pagal Lietuvos Respublikos įstatymų aktus ir savo įstatus.

Draudimo organizacijos moka įmokas į biudžetą Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960606AA1371 ;} Nr. 1-1371, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1343 (96.06.19)

4 straipsnis. Draudimo reikalų taryba

Draudimo reikalams koordinuoti prie Finansų ministerijos

sudaroma Draudimo reikalų taryba.

Draudimo reikalų tarybos trečdalį narių sudaro Finansų

ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų

ministerijos ir kitų draudimu suinteresuotų žinybų atstovai,

trečdalį narių - Valstybės draudimo įstaigos atstovai, trečdalį

narių - kitų draudimo organizacijų ir draudėjų atstovai.

Draudimo reikalų tarybos veiklą reglamentuoja nuostatai,

kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5 straipsnis. Draudimo veiklos leidimas

Draudimo veiklos leidimą duoda Draudimo reikalų taryba.

Leidimui gauti draudimo organizacija turi pateikti steigimo

sutartį ir įstatus.

Draudimo reikalų taryba ne vėliau kaip per mėnesį

išnagrinėja pateiktus dokumentus ir, jeigu organizacijos

finansinis pajėgumas garantuoja įsipareigojimų draudėjams

vykdymą, o įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų

aktams, duoda veiklos leidimą.

Kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims duotas

draudimo veiklos leidimas įsigalioja Lietuvos Respublikos

Vyriausybei jį patvirtinus.

Gavus draudimo veiklos leidimą, įstatai registruojami:

draudimo organizacijų, kurios veiks daugiau kaip vieno

Respublikos miesto ar rajono teritorijoje, - Lietuvos Respublikos

Vyriausybėje;

draudimo organizacijų, kurios veiks vieno Respublikos miesto

ar rajono teritorijoje, - to miesto ar rajono valdyboje.

Pakeisti draudimo organizacijų įstatai prieš perregistravimą

turi būti suderinti su Draudimo reikalų taryba.

6 straipsnis. Turto draudimas

Turto draudimo objektas gali būti nuosavybės teise

priklausantis, išnuomotas, priimtas saugoti, parduoti, remontuoti

ir kitoks turtas, civilinė atsakomybė, kreditas ir kitos lėšos,

jeigu tai numatyta draudimo sąlygose.

7 straipsnis. Asmens draudimas

Asmens draudimo objektas yra žmogaus gyvybė ir galimi jo

gyvenimo įvykiai, kurie numatyti draudimo sąlygose.

8 straipnis. Privalomasis draudimas

Asmens ir turto privalomojo draudimo objektus ir draudimo

sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba

įstatymų aktuose.

9 straipsnis. Savanoriškasis draudimas

Savanoriškojo draudimo sutarčių sąlygos nustatomos draudimo

organizacijos taisyklėse, kurios turi būti pateiktos Draudimo

reikalų tarybai, arba individualiose sutartyse-susitarimuose su

draudėjais.

10 straipsnis. Draudiminiai įvykiai

Draudiminiai įvykiai yra privalomojo draudimo įstatymų

aktuose arba savanoriškojo draudimo sutarčių sąlygose nustatyti

atsitikimai, kuriems įvykus, draudimo organizacija privalo

išmokėti draudimo atlyginimą, draudimo sumą, draudimo pašalpą,

papildomų pensijų draudimo sumą ar kitas draudimo sąlygose

numatytas lėšas.

11 straipsnis. Draudimo sutartis

Draudėjui ir draudimo organizacijai susitarus, sudaroma

rašytinė savanoriškojo draudimo sutartis. Draudimo sutartyje

įrašomi draudėjas, draudikas, draudimo suma arba papildomos

pensijos draudimo suma, sutarties terminas, apibūdinamas

draudiminis įvykis, nurodomos kitos svarbios sutarties sąlygos.

Draudimo organizacijos atstovas, sudarydamas draudimo sutartį su

draudėju, neturi teisės viršyti savo įgaliojimų, keisti įstatyme

ar taisyklėse nustatytų draudimo sąlygų.

12 straipsnis. Draudimo sutarties terminas

Draudimo sutartis gali būti sudaryta tam tikram konkrečiam

arba neapibrėžtam laikui.

Draudimo laikotarpio pradžia, turkmė, pabaiga nustatoma

draudimo taisyklėse. Draudimo laikotarpis ir draudimo sutarties

galiojimo laikas gali nesutapti. Jeigu draudimo sutartyje

nustatyta, kad draudikas turės išmokėti draudimo sumą ar

papildomą draudimo pensiją pasibaigus draudimo laikotarpiui, tai

draudimo sutartis galioja tol, kol draudikas įvykdo savo

įsipareigojimus.

13 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas

Draudimo sutartis nurtrūksta, jeigu:

draudimo organizacija visiškai įvykdo savo įsipareigojimus;

draudėjas nustatytu laiku nesumoka įmokų;

draudėjas nutraukia savo veiklą, kai nėra jo teisių ir

pareigų perėmėjo;

Draudimo sutarčiai nutrūkus, sumokėtosios draudimo įmokos ar

jų dalis gali būti sugrąžinama draudėjui, išmokama apdraustajam,

jo paskirtam asmeniui arba įpėdiniui, jeigu tai numatyta draudimo

taisyklėse. Draudimo sutarčiai nutrūkus, kylančius ginčus dėl

piniginių atsiskaitymų sprendžia teismas arba arbitražas.

Teismine tvarka pripažinus draudėją neveiksniu arba iš

dalies veiksniu, draudėjo teisės bei pareigos gali pereiti jo

globėjui ar rūpintojui.

14 sraipsnis. Draudimo sutarties negaliojimas

Negalioja draudimo sutartis, neatitinkanti šio įstatymo,

taip pat esant kitam sandorių negaliojimo pagrindui, nustatytam

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymų

aktuose.

Kai sutartis negalioja, draudėjas ir draudikas privalo

grąžinti vienas kitam lėšas, gautas pagal šią sutartį, jeigu

įstatymų aktuose nenumatyti kitokie sutarties negaliojimo

padariniai.

Teismine tvarka pagal apdraustųjų piliečių, globėjų,

rūpintojų, organizacijų ieškinį draudimo sutartis gali būti

pripažinta negaliojančia, jeigu:

sutartis sudaryta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse nustatytas sandorių galiojimo sąlygas;

apdraudžiamas turtas, įgytas nusikalstamu būdu, yra

aprašytas, areštuotas ar konfiskuotas;

sutarties ar kelių sutarčių draudimo suma viršija apdrausto

turto tikrąją vertę - ta draudimo sumos dalimi;

sutartis sudaryta draudėjui sąmoningai siekant turėti

neteisėtos naudos;

draudėjas ir sutartį įforminęs draudiko atstovas yra artimi

giminaičiai, svainiai.

Draudimo sutartis, kuri yra pripažinta negaliojančia nuo jos

sudarymo momento.

Teismine tvarka pripažinus sutartį negaliojančia, draudimo

organizacija privalo grąžinti gautų draudimo įmokų dalį,

viršijančią draudimo organizacijos turėtas dėl tos sutarties

sudarymo išlaidas; jeigu sudarydamas draudimo sutartį draudėjas

siekė turėti neteisėtos naudos, tai draudimo įmokos negrąžinamos.

15 straipsnis. Draudimo įmokos

Draudimo įmokas (premijas) draudėjai turi mokėti draudimo

organizacijai. Įmokas už draudėją gali mokėti kiti asmenys,

neįgaudami draudėjų teisių.

Savanoriškojo draudimo įmokų tarifus apskaičiuoja draudimo

organizacija ir pateikia juos tvirtinti Draudimo reikalų tarybai

(išskyrus savidraudos draugijas).

Privalomojo draudimo įmokų tarifus nustato Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Sumokėjus draudimo įmokos yra draudimo organizacijos

nuosavybė, iš kurios negali būti išieškomos draudėjo skolos.

Draudimo įmokos ar jų dalis gali būti grąžinta draudėjui

draudimo sąlygų nustatytais atvejais. Draudimo įmokų dalis, kuri

priklausytų draudėjui nutraukiant draudimo sutartį, gali būti

įskaičiuota į sutuoktinių dalijamo turto vertę.

Teismo nuosprendžiu konfiskuojant draudėjo turtą, gali būti

konfiskuojamos sumos, kurias draudimo organizacija turi sumokėti

draudėjui.

Nesumokėtos privalomojo draudimo įmokos ir delspinigiai turi

būti išieškomi iš draudėjų mokesčiams išieškoti į biudžetą

nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Draudimo atlyginimas, draudimo sumos,

draudimo pašalpos, papildomų pensijų draudimo sumos

Atsitikus draudiminiams įvykiams, draudimo organizacijos

turi mokėti draudėjams, apdraustiesiems, apdraustųjų paskirtiems

asmenims arba įpėdiniams turto draudimo atlyginimą ir asmens

draudimo sumas, pašalpas bei papildomų pensijų draudimo sumas. Iš

šių sumų negali būti išieškomos draudėjų ar apdraustųjų skolos.

Asmens draudimo sumos, pašalpos, po apdraustojo mirties

išmokomos draudimo įmokos, papildomų pensijų draudimo sumos

neįtraukiamos į paveldimo turto sudėtį ir joms netaikomos

paveldėjimo teisės normos, jeigu apdraustasis paskyrė tų sumų

gavėją.

Asmens draudimo sumos, pašalpos, papildomų pensijų draudimo

sumos turi būti mokomos neatsižvelgiant į sumas, priklausančias

gauti pagal valstybinį socialinį draudimą, socialinį aprūpinimą

arba žalos atlyginimo tvarka.

Draudimo organizacija, išmokėjusi turto draudimo atlyginimą,

neviršydama šios sumos, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą

padariusį asmenį, o išmokėjusi asmens draudimo sumą ar pašalpą,

reikalavimo (regreso) teisės neįgyja.

Draudimo organizacija turi teisę nemokėti draudimo

atlyginimo, draudimo sumų, pašalpų, papildomų pensijų draudimo

sumų, jei įvyksta draudimo sąlygose nenumatyti atsitikimai arba

jeigu sąlygose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis draudimo

organizacija nemoka šių sumų.

Sveikatos apsaugos, tardymo, teismo ir kitos įstaigos

privalo teikti draudimo organizacijoms dokumentus bei išvadas,

reikalingas draudimo sumų ir draudimo atlyginimo mokėjimo

klausimams spręsti.

17 straipsnis. Draudimo organizacijų fondai ir rezervai

Draudimo organizacijos sudaro įstatymų aktuose ir draudimo

organizacijų įstatuose numatytus fondus bei rezervus.

18 straipsnis. Draudimo organizacijų lėšos prevencijos

priemonėms

Draudimo organizacijos dalį draudimo įmokų skiria

prevencijos priemonėms, mažinančioms gaisrų, avarijų bei kitų

nelaimių galimybę ir jų neigiamus padarinius, užkertančioms kelią

žmonių žuvimui, sužalojimui, lligoms, turto sunaikinimui ar

sugadinimui, gerinančioms ekologinę būklę bei gamtos apsaugą,

spartinančioms pagalbos nelaimėje teikimą ir panašiai.

Prevencijos priemonėms skiriamą privalomojo draudimo įmokų

dalį nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o šioms

priemonėms skiriamą turto savanoriškojo draudimo įmokų dalį,

vienodą visoms draudimo organizacijoms, nustato Draudimo reikalų

taryba pagal atskiras draudimo rūšis arba draudimo rūšių grupes.

Asmens savanoriškojo draudimo įmokų dalį prevencijos priemonėms

draudimo organizacijos gali skirti savo nuožiūra.

Draudimo organizacijos turi Draudimo reikalų tarybos

nustatyta tvarka ir laiku prevencijos priemonėms skirtąją

draudimo įmokų dalį pervesti į Valstybinės draudimo įstaigos

prevencijos priemonių lėšų fondą.

Prevencijos lėšų naudojimo sritis ir finansavimo tvarką

nustato Draudimo reikalų taryba.

II. VALSTYBINĖ DRAUDIMO ĮSTAIGA IR JOS

VEIKLOS PAGRINDAI

19 straipsnis. Valstybinė draudimo įstaiga

Lietuvos valstybinėį draudimą vykdo Valstybinė draudimo

įstaiga, kurios įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinė draudimo įstaiga turi nežinybinį statusą ir dirba

ūkiskaitos pagrindais. Ji savarankiškai nustato valdymo struktūrą

ir etatus. Darbo apmokėjimas bei skatinimas organizuojamas

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Už savo įsipareigojimus Valstybinė draudimo įstaiga atsako

visu savo turtu.

20 straipsnis. Valstybinės draudimo įstaigos teisės

Valstybinė draudimo įstaiga gali vykdyti gyventojų, įmonių,

įstaigų bei organizacijų turto ir asmens privalomąjį bei

savanoriškąjį draudimą, sudaryti perdraudimo sutartis, teikti

draudimo paslaugas užsienio prekybai, turizmui, užsienio

piliečiams ir organizacijoms.

Visų rūšių privalomasis draudimas ir papildomų pensijų

draudimas yra išimtinė Valstybinės draudimo įstaigos teisė.

Valstybinė draudimo įstaiga ir jos filialai turi teisę

naudoti antspaudus, dokumentų blankus, leidinių viršelius su

Lietuvos Respublikos herbo atvaizdu.

21 straipsnis. Valstybinės draudimo įstaigos finansinė

veikla

Valstybinė draudimo įstaiga finansuoja prevencijos

priemones, gali teikti kreditus, vykdyti komercinę veiklą, taip

pat būti akcinių bendrovių dalininke.

22 straipsnis. Valstybinės draudimo įstaigos fondai ir

rezervai

Valstybinė draudimo įstaiga iš draudimo įmokų sudaro:

atsargos fondus,

gyvybės draudimo įmokų rezervą,

papildomų pensijų draudimo fondą,

prevencijos priemonių lėšų fondą,

perdraudimo operacijų ir kitus fondus, numatytus jos

įstatuose.

Valstybinė draudimo įstaiga turi teisę sudaryti bendrus su

kitomis draudimo organizacijomis fondus.

Gyvybės draudimo įmokų rezervo ir papldomų pensijų draudimo

fondo lėšos turi būti laikomos specialiosiose banko sąskaitose.

Bankas už šias lėšas turi mokėti nustatyto dydžio palūkanas.

Valstybinės draudimo įstaigos fondai ir rezervai privalo

būti naudojami pagal paskirtį. Valstybinės draudimo įstaigos

nuožiūra fondų ir rezervų lėšos gali būti naudojamos komercinei

veiklai ir kreditavimui, bet negali būti paimamos iš šios

įstaigos kitiems tikslams.

23 straipsnis. Draudimo įmokų paskirstymas

Draudimo reikalų taryba pagal atskiras draudimo rūšis arba

draudimo rūšių grupes Valstybinei draudimo įstaigai turi

nustatyti, kokia dalis draudimo įmokų turi būti skiriama

išmokėjimams (neto premijai), rezervams, atsargos ir kitiems

fondams papildyti, prevencijos priemonėms, darbo apmokėjimui ir

skatinimui, draudimo vykdymo bei kitoms išlaidoms.

24 straipsnis. Draudimo fondų bei rezervų reguliavimas

Jei draudimo atlyginimo, draudimo sumų, pašalpų, papildomų

pensijų draudimo sumų per metus išmokama mažiau negu tam reikalui

gaunama draudimo įmokų (neto premijos), tai neišmokėtąja suma

turi būti papildomas atitinkamas atsargos, papildomų pensijų

draudimo fondas ar gyvybės draudimo įmokų rezervas. Jei per metus

nurodytųjų sumų išmokama daugiau, negu tam reikalui gaunama

draudimo įmokų, tai turi būti naudojamos atitinkamo fondo ar

rezervo lėšos ar gaunami kreditai.

25 straipsnis. Valstybinės draudimo įstaigos tarptautinis

bendradarbiavimas

Valstybinė draudimo įstaiga gali savarankiškai sudaryti

sutartis su užsienio draudimo įstaigomis, steigti su jomis

bendras organizacijas, turėti savo atstovus užsienyje arba

pavesti tvarkyti savo draudimo reikalus užsienio draudimo

įstaigoms.

III. AKCINĖS DRAUDIMO BENDROVĖS, DRAUDIMO DRAUGIJOS, SAVIDRAUDOS

DRAUGIJOS VEIKLOS PAGRINDAI

26 straipsnis. Akcinės draudimo bendrovės

Akcinės draudimo bendrovės lėšos sudaromos išleidžiant

akcijas ir jas parduodant fiziniams bei juridiniams asmenims.

Bendrovių pelnas, sumokėjus mokesčius, akcininkams skirstomas

dividentų forma.

27 straipsnis. Draudimo draugijos

Draudimo draugijų lėšos sudaromos iš fizinių ir juridinių

asmenų pajų. Draugijų pelnas, sumokėjus mokesčius, skirstomas

dalininkų nustatyta tvarka. Draudimo draugija turi teisę sudaryti

draudimo sutartis su savo nariais ir kitais asmenimis.

28 straipsnis. Savidraudos draugijos

Savidraudos draugijų lėšos sudaromos iš draugijos narių

draudimo įmokų. Savidraudos draugijos turi teisę sudaryti

draudimo sutartis tik su savo nariais.

29 straipsnis. Akcinių draudimo bendrovių, draudimo draugijų

ir savidraudos draugijų veikla

Akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos ir

savidraudos draugijos turi teisę sudaryti sutartis tų

savanoriškojo draudimo rūšių, kurios numatytos jų įstatuose, taip

pat sudaryti su kitomis draudimo organizacijomis perdraudimo

sutartis, nustatyti savanoriškojo draudimo rūšių sąlygas ir įmokų

tarifus, kuriuos turi pateikti Draudimo reikalų tarybai

tvirtinti.

30 straipsnis. Akcinių draudimo bendrovių, draudimo

draugijų, savidraudos draugijų lėšos, fondai ir rezervai

Akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos, savidraudos

draugijos iš draudimo įmokų ir kitų lėšų sudaro jų įstatuose

numatytus fondus ir rezervus.

Draudimo reikalų taryba nustato atskiroms savanoriškojo

draudimo rūšims arba draudimo rūšių grupėms, kokia dalis draudimo

įmokų turi būti skiriama prevencijos priemonėms ir kokia tvarka

tos lėšos turi būti perduotos Valstybinei draudimo įstaigai

naudoti pagal paskirtį.

Pelno paskirstymo, sumokėjus mokesčius, tvarka nustatoma

akcinių draudimo bendrovių, draudimo draugijų, savidraudos

draugijų įstatuose.

31 straipsnis. Atsakomybė už įsipareigojimus

Akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos ir

savidraudos draugijos už įsipareigojimus atsako visu savo turtu.

IV. DRAUDIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS

IR NUTRAUKIMAS

32 straipsnis. Draudimo organizacijų veiklos sustabdymas

Draudimo organizacijos visą veiklą arba atskirų draudimo

rūšių vykdymą sustabdo Draudimo reikalų taryba.

Draudimo organizacijos veikla gali būti sustabdyta:

kai organizacija nepajėgia vykdyti įsipareigojimų;

kai nustatyta jos įstatų ir jos sudarytų sutarčių pažeidimų.

33 straipsnis. Draudimo organizacijų veiklos nutraukimas

Draudimo organizacijos veikla gali būti nutraukta:

pačios draudimo organizacijos sprendimu:

paskelbus jos bankrotą;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba savivaldybės

sprendimu, kai Draudimo reikalų taryba atšaukia draudimo veiklos

leidimą;

kitais įstatymų aktuose nustatytais atvejais.

Draudimo reikalų taryba gali atšaukti leidimą draudimo

organizacijai veikti, jeigu organizacija šiurkščiai pažeidė

įstatymų aktus, savo įstatus, įsipareigojimus draudėjams arba

nustatytu laiku nešvykdė Draudimo reikalų tarybos nurodymų, duotų

sustabdant jos veiklą, kad būtų ištaisyti pažeidimai.

Apie draudimo veiklos nutraukimą organizacija, priėmusi

šitokį sprendimą, skelbia periodinėje spaudoje.

34 straipsnis. Draudimo organizacijų likvidavimo tvarka

Draudimo organizacijai likviduoti sudaroma likvidacinė

komisija. Ji nagrinėja draudimo organizacijai pateiktas

pretenzijas, nustato draudimo įmokų dalį, grąžintiną draudėjams

arba perduotiną kitoms draudimo organizacijoms kartu su draudiko

pareigomis bei teisėmis.

Pirmiausia turi būti atsiskaitoma su draudėjais, po to

tenkinamos kitų organizacijų ir kitų draudikų pagrįstos

pretenzojos.

Apie draudimo organizacijos likvidavimą turi būti skelbiama

periodinėje spaudoje ir nurodomas laikas pretenzijoms, kurios

reiškiamos per likvidacinę komisiją.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V.LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. rugsėjo 20 d.

Nr. I-590