@D1=19910912;D2=19930701;D3=19931018

Pakeitimai:

1. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-2119, priimtas 91.12.18, Žin., 1991, Nr. 36-986

2. Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-196, priimtas 93.07.01, Žin., 1993, Nr. 28-638

*** Pabaiga *

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ

ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atkurdama visus

Lietuvos valstybės apdovanojimus, priima šį įstatymą, kuris yra

Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo

1 dienos, nauja redakcija.

I. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti

pasižymėjimo ženklai. Ordinų kavalieriai

ir kancleris

1 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti

pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems

asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus

dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.

2 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai:

1) Vytauto Didžiojo ordinas,

2) Vyčio Kryžiaus ordinas,

3) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas.

3 straipsnis. Lietuvos valstybės medaliai ir kiti

pasižymėjimo ženklai:

1) Vyčio Kryžius,

2) Vyčio Kryžiaus ordino vėliava,

3) Vytauto Didžiojo ordino medalis,

4) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis,

5) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

6) Lietuvos nepriklausomybės medalis,

7) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (buvęs Žūstančių gelbėjimo

kryžius),

8) Šaulių žvaigždė,

9) Šaulių žvaigždės medalis.

10) Sausio 13-osios atminimo medalis.

11) Dariaus ir Girėno medalis.

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986;

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638;

4 straipsnis. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

vyresniškumo eilė:

1) Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine,

2) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas,

3) Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas,

4) Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas,

5) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio

ordinas,

6) Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas,

7) Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas,

8) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio

ordinas,

9) Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas,

10) Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas,

11) Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas,

12) Vyčio Kryžius 1-ojo laipsnio,

13) Vyčio Kryžius 2-ojo laipsnio,

14) Vyčio Kryžius 3-ojo laipsnio,

15) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio

ordinas,

16) Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas,

17) Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas,

18) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio

ordinas,

19) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio

ordinas,

20) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius,

21) Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis,

22) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo

laipsnio medalis,

23) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

24) Šaulių žvaigždė,

25) Lietuvos nepriklausomybės medalis,

26) Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis,

27) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo

laipsnio medalis,

28) Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medalis,

29) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo

laipsnio medalis,

30) Šaulių žvaigždės medalis.

31) Sausio 13-osios atminimo medalis.

32) Dariaus ir Girėno medalis.

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638

5 straipsnis. Esant reikalui, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi teisę patikslinti

Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

pavyzdžius.

Patvirtinti pavyzdžiai laikomi ordinų kanclerio įstaigoje.

6 straipsnis. Asmenys, apdovanoti kuriuo nors Lietuvos

valstybės ordinu, vadinasi to ordino kavalieriais.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkui - aukščiausiajam Lietuvos Respublikos pareigūnui -

apdovanojimus suteikia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

įteikia - vienas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininko pavaduotojų.

8 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų

pasižymėjimo ženklų vyriausiasis tvarkytojas yra Lietuvos

Respublikos ordinų kancleris. Juo yra Respublikos Prezidento

kanceliarijos vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638

9 straipsnis. Ordinų kancleris visus darbus, susijusius su

ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų reikalais, atlieka

per Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aparatą. Vieną

aparato tarnautoją ordinų kancleris skiria ordinų reikalų vedėju.

10 straipsnis. Ordinų kancleris pats arba per ordinų reikalų

vedėją, jeigu atskiruose ordinų, medalių arba kitų pasižymėjimo

ženklų statutuose kitaip nenustatyta, atlieka šiuos darbus:

1) tikrina, ar pristatymai apdovanoti atitinka įstatymo

reikalavimus;

2) šaukia ordinų tarybas ir siūlo joms apsvarstyti

pristatymus bei kitus klausimus;

3) tvarko apdovanotųjų sąrašus ir apdovanojimo bylas;

4) laiko tarybų protokolus ir Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo apdovanojimų aktus;

5) išduoda apdovanotiesiems diplomus ir liudijimus,

išsiuntinėja garbės ženklus;

6) skelbia apdovanotųjų pavardes "Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose";

7) rūpinasi apdovanojimo ženklų gamyba;

8) rūpinasi, kad būtų tiksliai laikomasi šiame įstatyme bei

kituose norminiuose aktuose nustatytos ordinų, medalių ir kitų

pasižymėjimo ženklų nešiojimo tvarkos.

Ordinų kancleris turi savo antspaudą.

II. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų tarybos

11 straipsnis. Yra Vytauto Didžiojo ordino, Vyčio Kryžiaus

ordino, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino ir Šaulių

žvaigždės tarybos.

Taip pat yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio

13-osios atminimo, Dariaus ir Girėno medalių ir Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžiaus komisijos.

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638;

12 straipsnis. Tarybos reiškia savo nuomonę dėl pristatytų

apdovanoti asmenų, taip pat kitais svarstytais reikalais.

13 straipsnis. Tarybos nuomonė Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo.

14 straipsnis. Tarybos gali rengti iškilmingas ordinų

šventes.

15 straipsnis. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, tai jis tam

posėdžiui ir pirmininkauja, bet nebalsuoja.

16 straipsnis. Tarybos posėdžiai yra slapti.

Tarybos nariai, nusižengę slaptumo reikalavimams, iš tarybos

pašalinami.

17 straipsnis. Tarybos nutarimai priimami balsų dauguma.

Balsams pasidalijus lygiomis, laikoma, jog reikalas išspręstas

neigiamai, jeigu atskiruose ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų statutuose nenustatyta kitaip.

Tarybos balsavimas gali būti slaptas.

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos ordinų kavalieriai

užsienio valstybių piliečiai tarybų nariais būti negali.

19 straipsnis. Tarybų sudėtį, sudarymo būdą ir jų

skirtingumus nustato ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

statutai.

III. Apdovanojimo ordinais, medaliais ir kitais

pasižymėjimo ženklais bei jų atėmimo tvarka

20 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinais, medaliais ir

kitais pasižymėjimo ženklais apdovanoja Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Apdovanoti medaliais arba

kitais pasižymėjimo ženklais atskiruose statutuose nustatyta

tvarka gali būti pavesta ir kitiems valstybės organams bei

pareigūnams.

21 straipsnis. Teisę pristatyti Lietuvos Respublikos

piliečius apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo

ženklais turi: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas,

Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, jei atskiruose

ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutuose

nenustatyta kitaip.

Užsienio valstybių piliečius apdovanoti ordinais, medaliais

ir kitais pasižymėjimo ženklais pristato Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministras.

Asmenų be pilietybės pristatymo apdovanoti tvarką nustato

atskirų ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutai.

22 straipsnis. Numatomų apdovanoti asmenų pristatymai ordinų

kancleriui nusiunčiami ne vėliau kaip prieš mėnesį ligi

apdovanojimo dienos su kiekvieno pristatomojo trumpa biografija,

jo nuopelnų aprašymu, pažyma apie turimus garbės ženklus ir

nurodymu, kuriuo garbės ženklu apdovanoti jis pristatomas.

23 straipsnis. Pristatymai apdovanoti ordinais arba kitais

pasižymėjimo ženklais svarstomi atitinkamoje taryboje arba

komisijoje.

Kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas gali apdovanoti ir tarybai nesvarsčius.

24 straipsnis. Nustatant ordino laipsnį, žiūrima

apdovanojamojo nuopelnų svarbumo, tarnybos rango arba jo

visuomeninės padėties.

Vyriausybė nustato, kurie valstybės tarnautojai kurio

laipsnio ordinais gali būti pristatomi apdovanoti, jeigu to nėra

nustatyta ordinų statutuose.

Šitas Vyriausybės nustatymas Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo.

25 straipsnis. Apdovanoti kuriuo nors Lietuvos valstybės

ordinu asmenys gali būti apdovanojami kitu ordinu arba tuo pačiu

aukštesnio laipsnio ordinu ne anksčiau kaip po trejų metų nuo

paskutinio apdovanojimo dienos, išskyrus apdovanojimus Vyčio

Kryžiaus ordinu.

26 straipsnis. Asmenys, kurie teismo sprendimu buvo

nušalinti nuo pareigų arba bausti laisvės atėmimo bausme, negali

būti pristatyti apdovanojimui ordinais, medaliais ir kitais

pasižymėjimo ženklais penkerius metus po nušalinimo nuo pareigų

arba po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo jos.

Nuteistieji lygtinai, nepasibaigus jų bandomajam laikui,

negali būti pristatyti apdovanojimui ordinais, medaliais ir

kitais pasižymėjimo ženklais.

Šitos taisyklės netaikomos apdovanojimams Vyčio Kryžiaus

ordinu, Vyčio Kryžiumi, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, Sausio 13-

osios atminimo medaliu bei Dariaus ir Girėno medaliu.

Straipsnio pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638

27 straipsnis. Apdovanotieji gauna garbės ženklus ir

apdovanojimo dokumentus. Apdovanojimo dokumentai yra šie:

1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko

pasirašytas ordino diplomas;

2) ordinų kanclerio pasirašytas medalio arba kito

pasižymėjimo ženklo liudijimas, jeigu statutuose nenustatyta

kitaip.

Ant ordino diplomo dedamas Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos antspaudas.

Ant medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų liudijimo dedamas

ordinų kanclerio antspaudas, jeigu atskiruose statutuose

nenustatyta kitaip.

28 straipsnis. Garbės ženklai ir apdovanojimo dokumentai

apdovanotiesiems įteikiami iškilmingai, dalyvaujant valdžios ar

visuomenės atstovams.

29 straipsnis. Jeigu apdovanotas ordinu, medaliu arba kitu

pasižymėjimo ženklu asmuo miršta negavęs garbės ženklo ir

apdovanojimo dokumentų, ženklas ir apdovanojimo dokumentai gali

būti įteikti artimiausiems giminėms.

30 straipsnis. Pametus ar dingus apdovanojimo dokumentams,

gali būti išduoti jų dublikatai.

31 straipsnis. Apdovanotųjų pavardės skelbiamos "Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose".

32 straipsnis. Jeigu ordinų kavalierius arba medaliais ir

kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotus asmenis teismas

nubaudžia bausme, susijusia su pasižymėjimo ženklų netekimu, jie

nustoja ir pirmenybių, kurias teikia ordinai, medaliai arba kiti

pasižymėjimo ženklai, ir išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo.

Apie šiuos asmenis teismas praneša ordinų kancleriui.

33 straipsnis. Jeigu Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino ordinų kavalierių veika, ordino tarybos

nuomone, yra nesuderinama su ordino kavalieriaus garbe, ordino

tarybai pristačius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo nutarimu jie iš ordino kavalierių sąrašo gali būti

laikinai arba visiškai išbraukti. Tokie asmenys netenka ordinų

teikiamų pirmenybių.

34 straipsnis. Asmenys išbraukti iš ordino kavalierių arba

medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo,

apdovanojimo dokumentus ir gautus garbės ženklus turi grąžinti

ordinų kancleriui.

IV. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų nešiojimo tvarka

35 straipsnis. Lietuvos ordinai, medaliai ir kiti

pasižymėjimo ženklai nešiojami laikantis jų vyresniškumo tvarkos,

nustatytos šio įstatymo 4 straipsnyje.

36 straipsnis. Vietoj ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų galima nešioti vieną iš šių apdovanojimų simbolių:

juostelę, miniatiūrą, rozetę.

Vienu metu galima nešioti vienos rūšies simbolius.

Juosteles, rozetes ir miniatiūras galima nešioti kiekvieno

turimo aukščiausio laipsnio ordino arba kito garbės ženklo po

vieną.

37 straipsnis. Juostelės daromos iš atitinkamo ordino,

medalio arba kito pasižymėjimo ženklo kaspino. Jos yra 32 mm

ilgio ir 10 mm pločio.

Ordinų laipsniai juostelėse žymimi taip:

1) Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio

Gedimino ordinų:

5-ojo laipsnio - vien kaspinėliu,

4-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,

3-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,

uždėta ant sidabrinio galionėlio,

2-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozete iš ordino kaspino,

uždėta ant pusiau auksinio ir sidabrinio galionėlio,

1-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,

uždėta ant auksinio galionėlio;

2) Vyčio Kryžiaus ordino:

5-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele,

4-ojo laipsnio - dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis,

3-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant

sidabrinio galionėlio,

2-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant

pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,

1-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant

auksinio galionėlio.

Vytauto Didžiojo, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordinų medalių ir Vyčio Kryžiaus laipsniai juostelėse pažymimi

viena metaline medalio arba kryžiaus spalvos žvaigždute.

Rozetės daromos iš atitinkamo ordino, medalio arba kito

pasižymėjimo ženklo kaspino.

Ordinų rozetėse laipsniai žymimi taip:

1) Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio

Gedimino ordino:

5-ojo laipsnio - 3 mm pločio ir 2O mm ilgio ordino

kaspinėliu,

4-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete,

3-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant sidabrinio

galionėlio,

2-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant pusiau sidabrinio

ir auksinio galionėlio,

1-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant auksinio

galionėlio;

2) Vyčio Kryžiaus ordino:

5-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su viena metaline

ąžuolo šakele,

4-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su dviem metalinėmis

ąžuolo šakelėmis,

3-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi

ant sidabrinio galionėlio,

2-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi

ant pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,

1-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi

ant auksinio galionėlio.

Medalio arba kito pasižymėjimo ženklo rozetė yra maža

kokardėlė; joje laipsniai nežymimi.

Miniatiūros - tokie pat, tik maži garbės ženklai.

38 straipsnis. Ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo

ženklais apdovanoti asmenys turi teisę juos arba jų simbolius

nešioti kasdien, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato

kitaip.

Apdovanojimų nešiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešioti

neleidžiama:

1) įstatymo nustatyta tvarka, nors ir trumpam laikui

suvaržius asmens laisvę;

2) kai apdovanojimo garbingumas ir orumas gali būti

pažeminti.

V. Užsienio valstybių ordinų, medalių ir kitų

garbės ženklų nešiojimo tvarka

39 straipsnis. Užsienio valstybių ordinai, medaliai ir kiti

garbės ženklai ar jų simboliai nešiojami žemiau Lietuvos

Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų arba jų

simbolių.

Užsienio valstybių apdovanojimų nešiojimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, jeigu

Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta kitaip.

VI. Apdovanotųjų teisės ir pirmenybės

40 straipsnis. Kiekvienas apdovanojimas ordinu, medaliu arba

kitu pasižymėjimo ženklu įrašomas į apdovanotojo asmens tarnybos

lapą, jei tas asmuo tarnauja valstybės tarnyboje.

41 straipsnis. Ordinų kavalieriai turi teisę naudoti ordino

ženklus savo asmeniniuose antspauduose, vizitinėse kortelėse ir

privačiuose blankuose.

42 straipsnis. Apdovanotųjų teises ir pirmenybes nustato šis

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatyminiai aktai.

ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ

STATUTAI

VII. Vytauto Didžiojo ordino statutas

43 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas skiriamas Lietuvos

ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už

ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir

žmonijos gerovei.

44 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas yra su grandine ir

be grandinės. Ordinas be grandinės yra penkių laipsnių.

Vytauto Didžiojo ordino garbės ženklai:

ordinas su grandine 1) auksinė grandinė, padaryta iš

besikeičiančių didesnių grandžių, papuoštų Vyčio Kryžiaus motyvu,

ir mažesnių grandžių, vaizduojančių stilizuotą raidę V; abu

grandinės galus jungia centrinė grandis, kurios forma ir

ornamentai paimti iš Vytauto Didžiojo antspaudo; ant šitos

grandinės kabinamas 1-ojo laipsnio ordino ženklas;

2) auksinė devynių kampų su kristaliniais spinduliais 85 mm

skersmens žvaigždė; žvaigždės viduryje apskritame raudonai

emaliuotame dugne - sumažintas Vytauto Didžiojo ordino ženklas;

3) 1-ojo laipsnio ordino kaspinas;

1-ojo laipsnio ordinas 1) baltas emaliuotas auksiniais

krašteliais 50 mm didumo kryžius. Priešakinėje kryžiaus pusėje,

jo viduryje - skydo pavidalo ornamentas su didžiųjų Lietuvos

kunigaikščių trilype karūna; skydo viduryje raudoname dugne -

sidabrinis į dešinę pusę jojąs Vytis, paimtas iš Vytauto Didžiojo

laikais kaltų monetų. Kitoje kryžiaus pusėje - toks pat skydas su

V raide viduryje; kryžiaus skersinio galuose metai "1430-1930".

Kryžius su karališka karūna; karūna auksinė su trim brangiais

akmenėliais;

2) kaspinas baltas muarinis, su dviem tamsiai geltonomis

vertikaliomis juostelėmis kraštuose;

3) žvaigždė tokia pat, kaip ordino su grandine, tik

sidabrinė ir tamsiai mėlynu dugnu viduryje;

2-ojo laipsnio ordinas 1) toks pat, kaip ir 1-ojo

laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė, tik

su juodu dugnu viduryje;

3-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius, tik 42,5 mm didumo. Kryžius nešiojamas ant

ordino kaspino su rozete;

5-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.

45 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine

yra aukščiausias Lietuvos ordinas.

46 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino šventė - Tautos

šventė rugsėjo mėnesio 8 dieną.

Vytauto Didžiojo ordinu apdovanojama šito ordino šventės

dieną.

Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir

Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu

laiku.

47 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino tarybą sudaro

pirmininkas ir 5 nariai. Juos skiria Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas trejiems metams iš Vytauto

Didžiojo ordino kavalierių. Taryba iš savo narių išsirenka

pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Tarybos kvorumui sudaryti reikia pirmininko arba jo

pavaduotojo ir ne mažiau kaip trijų narių.

48 straipsnis. Apdovanotieji Vytauto Didžiojo ordinu įrašomi

į garbės knygą, laikomą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje

Taryboje.

VIII. Vytauto Didžiojo ordino medalio statutas

49 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medalis steigiamas

didžiai nusipelniusiems Lietuvai bei žmonijos gerovei asmenims

pagerbti ir pažymėti.

50 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medalis yra trijų

laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2-ojo - sidabrinis ir 3-ojo

- žalvarinis.

Priešakinėje medalio pusėje yra stilizuotas Vytauto Didžiojo

su karūna atvaizdas ir simbolizuojanti atgimusią Lietuvą moteris

su laurų vainiku rankoje; apačioje - įrašas "Vytautas Didysis".

Kitoje medalio pusėje per vidurį - ąžuolo vainikas, kuriame

arčiau kairiojo šono skydas su į dešinę pusę jojančiu Vyčiu; po

vainiku metai "1430-1930".

Medalis nešiojamas ant Vytauto Didžiojo ordino kaspino.

Jei Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojamasis asmuo

yra pasižymėjęs darbu, susijusiu su pavojum gyvybei, tai prie

medalio kaspino pridedami kryžmai sudėti metaliniai medalio

spalvos kardai.

51 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medaliu gali būti

apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.

52 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojama

šito ordino šventės dieną.

Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir

Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu

laiku.

53 straipsnis. Pristatant apdovanoti Vytauto Didžiojo

ordino medaliu valstybės, savivaldybių ir visuomeninių

įstaigų tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:

1) apdovanoti 1-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys,

kurie garbingai, sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 30 metų;

2) apdovanoti 2-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys,

kurie garbingai, sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 20 metų;

3) apdovanoti 3-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys,

kurie garbingai, sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 10 metų.

Už pasižymėjimus, susijusius su pavojumi gyvybei, o

išimtiniais atsitikimais ir už kitokius ypatingus pasižymėjimus,

tarnautojai gali būti apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino medaliu

nežiūrint ištarnauto laiko.

Netarnaujantys valstybės, savivaldybės arba visuomeninėse

įstaigose asmenys apdovanojami atsižvelgiant į nuopelnus.

54 straipsnis. Niekas negali būti apdovanotas Vytauto

Didžiojo ordino aukštesnio laipsnio medaliu su kardais, jeigu

neturi žemesnio laipsnio medalio su kardais.

55 straipsnis. Jeigu Vytauto Didžiojo ordino medaliu su

kardais apdovanojami asmenys, jau turintys Vytauto Didžiojo

ordino atitinkamo laipsnio medalį be kardų, tai prie to medalio

pridedami tik kardai; kardai prie turimų medalių pridedami

palaipsniui, pradedant 3-uoju laipsniu.

56 straipsnis. Netekti Vytauto Didžiojo ordino medalio

galima tik teismo sprendimu.

IX. Vyčio Kryžiaus ordino statutas

57 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys,

pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme gindami Lietuvos

Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

58 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinas yra 5 laipsnių. Jo

garbės ženklai:

1-ojo laipsnio ordinas šešių galų Vyčio Kryžius.

Kryžiaus ilgis - 50 mm, plotis - 30 mm. Visi šeši kryžiaus galai

po 10 mm ilgio ir pločio. Tarpas tarp dviejų lygiagrečių kryžiaus

skersinių - taip pat 10 mm, tuo būdu kryžiaus išilginį sudaro 5

dydžiai po 10 mm, o du skersinius - 3 dydžiai taip pat po 10 mm.

Kryžius sidabrinis, juodai iš abiejų pusių emaliuotas, su baltos

emalės 1,5 mm pločio lygiais kraštais. Priešakinės kryžiaus pusės

viduryje - baltas Vytis skaisčiai raudoname skyde. Skydas

šešiakampis, pailgas; jo šonai yra tarp kryžiaus skersinių ir

sutampa su kryžiaus išilginio kraštais, t.y. skydo plotis - 10

mm. Skydo viršūnė ir apačia aštriu kampu užeina ant kryžiaus

aukštutinio ir žemutinio skersinių po 4 mm. Taigi skydo ilgis nuo

apačios ligi viršūnės yra 18 mm. Skydo kraštai yra baltai

emaliuoti 0,5 mm pločio. Po skydu kryžmai sudėti aukso spalvos

kardai rankenomis žemyn. Kitoje kryžiaus pusėje įrašas "Už

narsumą" ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai "1919";

2) ordino kaspinas skaisčiai raudonas, su keturiomis

juodomis vertikaliomis juostelėmis;

3) sidabrinė, devynių kampų žvaigždė. Trys jos kampai

kristaliniai ir ir šeši lygių spindulių. Žvaigždės skersmuo - 85

mm. Žvaigždės viduryje - 25 mm ilgio ir 15 mm pločio Vyčio

Kryžiaus ordinas;

2-ojo laipsnio ordinas -

1) toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo laipsnio ordinas toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius, tik mažesnis: ilgis - 42,5 mm, plotis - 25,5 mm.

Kryžiaus baltos emalės kraštai yra 1,25 mm pločio. Skydo baltos

emalės kraštai yra truputį siauresni kaip 0,5 mm. Skydo viršūnė

ir apačia užeina ant kryžiaus skersinių po 3,5 mm, taigi nuo

skydo viršūnės ligi apačios yra 15,5 mm. Kryžius nešiojamas ant

ordino kaspino su dviem baltomis metalinėmis ąžuolo šakelėmis;

5-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius, nešiojamas ant ordino kaspino su viena balta

metaline ąžuolo šakele.

59 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinas turi Vyčio Kryžių ir

Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą.

60 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino šventė - lapkričio

23oji - Lietuvos karių diena.

61 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami:

asmenys, atliekantys krašto apsaugos tarnybą,

savanoriai,

kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Išimtiniais atvejais Vyčio Kryžiaus ordinu gali būti

apdovanojami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji.

62 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojama:

1) už itin reikšmingus žygdarbius, atliktus kovinėmis

aplinkybėmis;

2) už sumanų vadovavimą krašto apsaugos dalinių kovinėms

operacijoms;

3) už drąsą ir dvasios tvirtybę ginant krašto teritoriją,

saugant valstybės sienas;

4) už ištvermę bei pasišventimą saugant svarbius

valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus;

5) už narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių

nelaimių, avarijų padarinius ir pasižymėjimą kitomis ypatingomis

aplinkybėmis, kai gresia aiškus pavojus gyvybei;

6) už ypatingą narsumą ir ištvermę užtikrinant viešąją

tvarką, visuomenės rimtį bei saugumą saugant piliečių teises ir

laisves;

7) už pasiaukojimą, kai pagal Lietuvos Respublikos

aukščiausiųjų valstybinių valdžios ir valdymo organų atskirus

nutarimus atliekama valstybinė užduotis sunkiomis aplinkybėmis

bei esant dideliam pavojui;

8) už didvyrišką narsumą ir pasiaukojimą užtikrinant

valstybės saugumą, vykdant specialias užduotis;

9) už įžymius mokslo darbus krašto apsaugai;

10) už įžymų krašto apsaugos organizavimo, aprūpinimo

projektą;

11) už kitokius itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant

Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

63 straipsnis. Apdovanoti pasižymėjusį asmenį pirmojo ir

antrojo laipsnio ordinu pristato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Apdovanoti pasižymėjusį asmenį kitų laipsnių ordinais pristato

Krašto apsaugos departamentas, Vidaus reikalų ministerija,

Generalinė prokuratūra.

Apdovanoti kitų valstybių piliečius pristato Užsienio

reikalų ministerija.

64 straipsnis. Apdovanojama nuosekliai: penktojo laipsnio,

ketvirtojo laipsnio, trečiojo laipsnio, antrojo laipsnio, pirmojo

laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais. Antrą kartą to paties laipsnio

Vyčio Kryžiaus ordinu neapdovanojama.

Išimtiniais atvejais galima apdovanoti iš karto bet kurio

laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

65 straipsnis. Netekti Vyčio Kryžiaus ordino galima tik

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu

šiais atvejais:

1) kai apdovanotasis nuteistas už sunkų nusikaltimą - teismo

teikimu įstatymų numatyta tvarka;

2) kai asmuo padarė nusižengimą, kuris žemina jį kaip

apdovanotąjį, - Krašto apsaugos departamento, Vidaus reikalų

ministerijos, Generalinės prokuratūros teikimu.

66 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino tarybą sudaro 12 narių,

kurie iš savo narių išsirenka tarybos pirmininką ir sekretorių.

Ordino tarybą iš ordino kavalierių penkeriems metams sudaro

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

Ordino tarybos posėdžio kvorumą sudaro ne mažiau kaip 7

nariai.

X. Vyčio Kryžiaus statutas

67 straipsnis. Vyčio Kryžiumi apdovanojami Krašto apsaugos

departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės

prokuratūros pareigūnai ir tarnautojai pagerbiant jų

pasižymėjimus tarnyboje, saugant Lietuvos Respublikos laisvę ir

nepriklausomybę. 68 straipsnis. Vyčio Kryžius yra trijų

laipsnių:

1-ojo laipsnio - auksinis Vyčio Kryžius su kardais ir Vyčiu

raudoname skyde. Kryžius - tokio pat didumo, kaip 5-ojo laipsnio

Vyčio Kryžiaus ordino;

2-ojo laipsnio - baltas sidabrinis kryžius, tokio pat

pavidalo ir didumo, kaip ir 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;

3-ojo laipsnio - tamsus žalvarinis kryžius, tokio pat

pavidalo ir didumo, kaip ir pirmojo laipsnio Vyčio Kryžius.

Visų trijų laipsnių Vyčio Kryžiaus kitoje pusėje yra įrašas

"Už narsumą" ir Vyčio Kryžiaus įsteigimo metai "1919".

Vyčio Kryžius nešiojamas ant Vyčio Kryžiaus ordino kaspino.

69 straipsnis. Niekas negali būti apdovanotas aukštesnio

laipsnio Vyčio Kryžiumi, neturėdamas žemesnio.

70 straipsnis. Netekti Vyčio Kryžiaus galima tik teismo

sprendimu.

XI. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos statutas

71 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava gali būti

apdovanojami krašto apsaugos daliniai ir miestai, gyvenvietės bei

kaimai, pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos

Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

72 straipsnis. Krašto apsaugos daliniams teikiamoji Vyčio

Kryžiaus ordino vėliava yra trijų laipsnių:

1-ojo laipsnio - kariuomenės dalinio vėliava su dvilinku

Vyčio Kryžiaus ordino kaspinu vietoj tautiškų spalvų kaspino.

Prie vieno kaspino galo prisegtos trys sidabrinės oksiduotos

ąžuolo šakelės, o prie kito - sidabrinės oksiduotos lentelės,

kuriose įrašyti svarbiausi nuopelnai. Vėliavos koto viršūnėje -

Vyčio Kryžiaus ordino garbės ženklas. Ant vėliavos koto žiedo

įrašyta apdovanojimo data;

2-ojo laipsnio - tokia pat vėliava, tik su dviem prie Vyčio

Kryžiaus ordino kaspino ąžuolo šakelėmis;

3-ojo laipsnio - tokia pat vėliava, tik su viena prie Vyčio

Kryžiaus ordino kaspino ąžuolo šakele.

73 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava teikiama krašto

apsaugos daliniams palaipsniui, pradedant trečiuoju laipsniu.

74 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos įteikimo

iškilmes, jos laikymą dalinyje, nešiojimą ir jos vietą rikiuotėje

nustato rikiuotės ir įgulos statutai bei kiti norminiai aktai.

75 straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams teikiamoji

Vyčio Kryžiaus ordino vėliava yra vieno laipsnio. Ji yra 1,25 m

ilgio ir 1 m pločio. Vienoje jos pusėje - baltas Vytis raudoname

dugne, o kitoje - geltoname dugne išsiūtas didelis Vyčio Kryžiaus

ordino ženklas ir apdovanojamojo miesto, gyvenvietės arba kaimo

vardas. Prie vėliavos pritaisytas dvilinkas platus Vyčio Kryžiaus

ordino kaspinas. Prie kaspino galo prisegtos sidabrinės

oksiduotos lentelės, kuriose įrašyti miesto, gyvenvietės arba

kaimo gyventojų pasižymėjimai. Ant vėliavos koto žiedo įrašytas

apdovanojimas šita vėliava ir apdovanojimo data. Vėliavos koto

viršūnėje - Vyčio Kryžiaus ordino garbės ženklas.

76 straipsnis. Miestų ir gyvenviečių vėliavos laikomos

savivaldybių tarybose, o kaimų vėliavos - apylinkių savivaldybių

tarybose.

77 straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams įteiktos

Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos gali būti viešai iškeliamos arba

nešamos:

1) švenčių ir atmintinomis dienomis;

2) oficialių vietos švenčių dienomis;

3) iškilmingose eisenose.

78 straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams suteiktos

Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos iškėlimo, nešimo ir saugojimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas.

79 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava gali būti

atimta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

aktu.

XII. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino statutas

80 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu

ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje

veikloje.

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu gali būti

apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.

81 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordinas yra penkių laipsnių. Jo garbės ženklai:

1-ojo laipsnio ordinas 1) sidabrinis, juodai oksiduotas

įstrižinis plačiais galais kryžius, kurio viduryje yra mažesnis

baltos emalės kryžius su trim auksiniais spinduliais kiekviename

kryžiaus gale. Sidabrinio kryžiaus skersmuo per vidurį - 40 mm.

Kryžiaus viduryje uždėtas raudonos emalės, auksuotais kraštais

keturkampis skydas, kurio viduryje - sidabriniai Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino stulpai.

Kryžiaus galų protarpiuose nuo centro eina po tris auksuotus

apskritimu surištus spindulius, kurie sudaro vertikalų 50 mm

skersmens kryžių.

Kita kryžiaus pusė tokia pat, tiktai skyde vietoj Gedimino

stulpų įrašyta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo data "1918 II

16";

2) kaspinas geltonas muarinis, su keturiomis tamsiai

rusvomis vertikaliomis juostelėmis;

3) sidabrinė gaubta devynių kampų žvaigždė, kurios viduryje

- ordino ženklas, tik jo skersmuo per vidurį - 28 mm. Žvaigždės

skersmuo - 85 mm;

2-ojo laipsnio ordinas -

1) toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius, tik jo skersmuo per vidurį - 42,5 mm. Kryžius

nešiojamas ant ordino kaspino su rozete;

5-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.

82 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino šventė - Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo

diena.

83 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordinu apdovanojama šito ordino šventės dieną.

Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir

Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu

laiku.

84 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino tarybą sudaro pirmininkas ir 5 nariai, Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko skiriami trejiems

metams iš Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino

kavalierių. Taryba iš narių išsirenka pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių.

Tarybos kvorumą sudaro pirmininkas arba jo pavaduotojas ir

ne mažiau kaip trys nariai.

XIII. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medalio statutas

85 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medalis skiriamas nusipelniusiems Lietuvai asmenims

pagerbti. Šiuo medaliu apdovanojami tie asmenys, kurie ypač

uoliai ir sąžiningai atlieka valstybines ir visuomenines

pareigas.

86 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medaliu gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių

piliečiai.

87 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medalis yra trijų laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2-

ojo - sidabrinis ir 3-ojo - žalvarinis.

Priešakinėje medalio pusėje yra Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino galvos atvaizdas ir aplinkui įrašas

"Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas". Kitoje pusėje yra

alegorinis piešinys: Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

sapnas; apačioje skydas - Gedimino stulpai.

Medalis nešiojamas ant Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio

Gedimino ordino kaspino.

88 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medaliu apdovanojama šito ordino šventės dieną.

Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir

Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu

laiku.

89 straipsnis. Pristatant apdovanoti Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu valstybės, savivaldybių ir

visuomeninių įstaigų tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:

1) apdovanoti 1-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti

asmenys, kurie uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

25 metus;

2) apdovanoti 2-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti

asmenys, kurie uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

15 metų;

3) apdovanoti 3-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti

asmenys, kurie uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

5 metus.

Pristatant apdovanoti netarnaujančius asmenis ir užsienio

valstybių piliečius, žiūrima jų nuopelnų svarbumo ir visuomeninės

padėties.

Išimtiniuose atsitikimuose pasižymėję tarnautojai gali būti

apdovanoti Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino

medaliu, nežiūrint jų ištarnauto laiko.

90 straipsnis. Netekti medalio galima tik teismo sprendimu.

XIV. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių

medalio statutas

91 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

apdovanojami asmenys, pasižymėję 1918-1920 metais kuriant

Lietuvos kariuomenę bei po 1990 metų kovo 11 dienos kuriant ir

stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą.

Už nuopelnus 1918-1920 metais kuriant Lietuvos kariuomenę

apdovanojama laikantis 1930 metų Lietuvos valstybės ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo reikalavimų.

92 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis

žalvarinis, apskritas.

Priešakinėje medalio pusėje kraštu eina 2,5 mm pločio ir 0,5

mm aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis dviejų sukryžiuotų

rankose laikomų kardų vaizdas; viena ranka - su šarvu ir

perkirstu kardu. Vaizdo horizonte matyti Gedimino pilis, nuo

kurios įstrižai medalio eina perkirsta grandis.

Kitoje pusėje medalio kraštu eina tokia pat, kaip ir

priešakinėje pusėje, briauna; šalia briaunos eina reljefinės

ąžuolo ir lauro šakos, kurios apgaubia įrašą "Lietuvos

savanoriui".

Kaspinas žalias, su trim raudonomis juostelėmis.

93 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

apdovanojama šio medalio komisijos teikimu. Komisiją sudaro

pirmininkas ir 3 nariai. Komisiją skiria Krašto apsaugos

departamento generalinis direktorius.

Komisijos kvorumą sudaro pirmininkas ir ne mažiau kaip du

nariai.

Komisija nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus

po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Komisija nutarimus protokoluoja. Protokolų įrašai pateikiami

ordinų kancleriui.

94 straipsnis. Netekti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio

medalio galima tik teismo sprendimu.

XV. Lietuvos nepriklausomybės medalio

statutas

95 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medaliu

apdovanojami asmenys už nuopelnus kuriant ir atstatant Lietuvos

nepriklausomybę, Nepriklausomybės jubiliejaus proga.

96 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medalis žalvarinis.

Priešakinėje medalio pusėje yra laisvės statula, kitoje - įrašas

"Per amžius budėję - laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą.

1918-1928".

Medalio kaspinas aukso spalvos, su dviem juodomis

juostelėmis kraštuose.

97 straipsnis. Apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės

medaliu tvarką nustato atskiras įstatymas.

Lietuvos nepriklausomybės medaliu gali būti apdovanojami ir

užsienio valstybių piliečiai.

98 straipsnis. Netekti Lietuvos nepriklausomybės medalio

galima tik teismo sprendimu.

XVI. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus statutas

99 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami

asmenys, kurie, nežiūrėdami gresiančio aiškaus pavojaus savo

gyvybei, pasižymėjo gelbėdami žūvančius žmones.

100 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius yra raudonai

emaliuotas auksiniais kraštais. Priešakinėje pusėje, kryžiaus

viduryje - karvelis neša laurų šakelę; apatinėje kryžiaus

skersmens dalyje - auksinėmis raidėmis pagalbos šūkis "SOS".

Kitoje kryžiaus pusėje - Vyčio ženklas, o aplinkui įrašas

"Žūvančiųjų gelbėtojui".

Kryžiaus kaspinas raudonas muarinis, su dviem plačiomis ir

dviem siauromis baltomis juostelėmis kraštuose.

101 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami

Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai, taip pat asmenys be

pilietybės už žmonių gelbėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje,

taip pat už Lietuvos Respublikos piliečių gelbėjimą užsienyje.

Asmenis be pilietybės apdovanoti pristato vidaus reikalų

ministras.

102 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi gali būti

apdovanotas tas pats asmuo kelis kartus. Šiuo atveju kiekvienas

naujas apdovanojimas pažymimas žvaigždele, įsegama į kaspiną.

103 straipsnis. Pristatymus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo

kryžiumi su pasižymėjimo tiksliai ir aiškiai atlikto tyrimo

išvadomis svarsto Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus komisija.

Komisiją sudaro ordinų kancleris iš Vidaus reikalų

ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo

ministerijos, Krašto apsaugos departamento atstovų.

Komisiją sukviečia ordinų kancleris.

Komisija iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.

104 straipsnis. Netekti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus galima

tik teismo sprendimu.

XVII. Šaulių žvaigždės statutas

105 straipsnis. Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti

šauliams ir kitiems asmenims, padariusiems Šaulių sąjungai arba

Lietuvai naudingų darbų.

106 straipsnis. Šaulių žvaigždę sudaro trys trikampiai,

sujungti valstybiniu Vyčiu, apsuptu spinduliais su šaulių

emblema. Kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas.

Kitoje žvaigždės pusėje įrašas "Už nuopelnus", Šaulių sąjungos

inicialai bei Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai

"1919-1930".

Žvaigždė - balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas.

Vytis sidabrinis apskritame, raudonai emaliuotame dugne.

Viršutinio trikampio vidury - šaulių skydas. Trikampio spindulių

ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo - 44

mm. Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona

viduryje.

107 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojami:

1) šauliai, kurie, eidami atsakingas Šaulių sąjungoje

pareigas, pasižymėjo organizaciniais darbais arba, būdami

paprastais šauliais, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir

ištvermingumu;

2) Šaulių sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys.

108 straipsnis. Šaulių žvaigžde gali būti apdovanojami ir

užsienio valstybių šauliai bei asmenys, parodę Lietuvos šaulių

sąjungai ypatingo palankumo.

109 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanoja Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu Krašto

apsaugos departamento generalinis direktorius. Jis išduoda ir

apdovanojimo liudijimą.

110 straipsnis. Krašto apsaugos departamento generaliniam

direktoriui pristato apdovanoti Šaulių žvaigžde Šaulių sąjungos

viršininkas, pristatymą apsvarsčius Šaulių žvaigždės taryboje.

Užsienio valstybių piliečius Krašto apsaugos departamento

generalinis direktorius gali apdovanoti ir savo nuožiūra.

111 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojama kartą per metus

- Šaulių sąjungos šventės dieną.

Išimtiniais atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku.

112 straipsnis. Šaulių žvaigždės tarybą sudaro 10 seniausių

pagal stažą šaulių, apdovanotų Šaulių žvaigžde, išskyrus Šaulių

sąjungos viršininką ir jo tiesioginius viršininkus.

Tarybos sudėtis ateinantiems metams skelbiama Šaulių

sąjungai įsakyme kasmet gruodžio mėnesį.

Tarybos kvorumą sudaro ne mažiau kaip 6 nariai.

Tarybą šaukia Šaulių sąjungos viršininkas.

Tarybos pirmininką ir sekretorių renkasi pati taryba.

Šaulių žvaigždės tarybai taikomi bendrieji ordinų tarybų

nuostatai.

113 straipsnis. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi

teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus.

114 straipsnis. Šaulių žvaigždė gali būti atimta teismo

sprendimu arba Šaulių žvaigždės tarybai pasiūlius, Krašto

apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu už su

šaulio garbe nesuderinamus nusižengimus. 115 straipsnis.

Apdovanoti Šaulių žvaigžde šauliai per šaulių paradus, šventes ir

kitus viešus pasirodymus pagerbiami specialiu ceremonialu,

nustatytu Šaulių sąjungos centro vadovybės ir patvirtintu Krašto

apsaugos departamento generalinio direktoriaus.

116 straipsnis. Šaulių žvaigždės garbės ženklų atsarga

laikoma Šaulių sąjungos štabe. Šitie ženklai gaminami už Šaulių

sąjungos lėšas.

117 straipsnis. Šaulių žvaigždės apdovanojimo reikalus ir

apdovanotųjų sąrašus tvarko Šaulių sąjungos štabas.

XVIII. Šaulių žvaigždės medalio statutas

118 straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra garbės ženklas

pagerbti pasižymėjusiems šauliams ir kitiems Šaulių sąjungai

nusipelniusiems asmenims.

119 straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra bronzinis.

Priekinėje medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių

ženklas su sukryžiuotais šautuvu ir trimitu; viršuje - Šaulių

žvaigždė, o apačioje - pelėda ant knygos.

Kitoje medalio pusėje yra: viršuje - skaičiai "1919-1939",

apačioje - laurų vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone

įrašas "Dirbk ir budėk Lietuvos garbei".

Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.

120 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojami:

Šaulių sąjungos pareigūnai ir kiti šauliai, kurie, vykdydami

pareigas, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu.

121 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu Krašto

apsaugos departamento generalinis direktorius. Jis išduoda ir

apdovanojimo liudijimą.

122 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojama ir

apdovanojimo reikalai tvarkomi vadovaujantis šio įstatymo 110-117

straipsniais.

XIX. Sausio 13-osios atminimo medalio statutas

123 straipsnis. Sausio 13-osios atminimo medalis įsteigtas

1991 metų sausio 13 dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos

bei užsienio valstybių piliečiams, kurie pasižymėjo ginant

Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio-rugsėjo

mėnesiais.

124 straipsnis. Sausio 13-osios atminimo medaliu

apdovanojami Lietuvos ir kitų valstybių piliečiai, taip pat

asmenys be pilietybės.

Asmenis be pilietybės apdovanoti pristato vidaus reikalų

ministras.

125 straipsnis. Sausio 13-osios atminimo medalis yra

bronzinis, sidabruotas, apskritas.

Priekinės medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm

aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis sužeistojo karžygio,

besiremiančio į angelą, atvaizdas; karžygio dešinėje rankoje -

skydas su Gediminaičių stulpais. Viršuje įrašas "Sausio 13", o

apačioje skaičiai "1991".

Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat, kaip ir priekinėje

pusėje, briauna; per centrą - horeljefinis žodis "Lietuva", ant

kurio mažesnėmis raidėmis reljefinis įrašas "buvom, esam ir

būsim". Medalio viršuje - reljefinis Vytis, apačioje - ąžuolo

šaka.

Medalio kaspinas geltonas, su vertikaliomis juoda ir raudona

juostelėmis iš kraštų ir dviem žaliomis viduryje.

126 straipsnis. Sausio 13-osios atminimo medaliu

apdovanojama šio medalio komisijos teikimu. Komisiją sudaro

ordinų kancleris ir Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Vidaus

reikalų, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ministerijų

atstovai.

Komisiją sukviečia ordinų kancleris.

Komisija iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.

127 straipsnis. Netekti Sausio 13-osios atminimo medalio

galima tik teismo sprendimu.

XX. Dariaus ir Girėno medalio statutas

128 straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono

Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per

Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti asmenims, ypač

nusipelniusiems Lietuvos aviacijai.

129 straipsnis. Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojami

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiai, taip pat

asmenys be pilietybės.

130 straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis yra bronzinis,

apskritas.

Priekinės medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm

aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis Stepono Dariaus ir

Stasio Girėno galvų atvaizdas ir aplink įrašas "Darius ir

Girėnas". Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat kaip ir

priekinėje pusėje briauna. Per centrą, Dariaus ir Girėno

maršrutus žyminčių kontinentų silueto fone, įrašas "1933 07 15-

17. Už nuopelnus Lietuvos aviacijai".

Medalio kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.

131 straipsnis. Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojama šio

medalio komisijos teikimu. Komisiją sudaro ordinų kancleris,

susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras ir 2 nariai,

kuriuos paskiria ordinų kancleris.

Komisijos posėdį kviečia ordinų kancleris.

Komisija nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus

po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Komisija savo nutarimus įrašo į posėdžio protokolą.

Protokolo išrašai pateikiami ordinų kavalieriams ir ordinų

kancleriui.

132 straipsnis. Netekti Dariaus ir Girėno medalio galima tik

teismo sprendimu.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

133 straipsnis. Asmenys, apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu

pagal 1991 m. sauso 15 d. Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus

ordino atkūrimo įstatymą, taip pat asmenys, apdovanoti Lietuvos

Respublikos ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais

iki šio įstatymo naujos redakcijos priėmimo, prilyginami

apdovanotiesiems pagal šį įstatymą.

134 straipsnis. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo

dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. rugsėjo 12 d.

Nr.I-1799