LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2012-11-07 iki 2013-03-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 7-259, i. k. 1072070ISAKSAK-2333

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2333

Vilnius

Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,

tvirtinu Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. gruodžio 3 d.

įsakymu Nr. ISAK-2333 (Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2008 m. gruodžio 4 d.

įsakymo Nr. ISAK-3329 redakcija)

PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS

1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 ir iš dalies pakeistoje Europos Komisijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. K(2010)3471, ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 ir iš dalies pakeistoje Europos Komisijos 2010 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. K(2010)1048, nustatytus prioritetus, tikslus ir uždavinius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai.

3. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.

4. Programa parengta atsižvelgiant į:

4.1. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627);

4.2. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);

4.3. Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215);

4.4. Neteko galios nuo 2011-03-23

Punkto naikinimas:

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin. 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

4.5. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647);

4.6. Profesinio mokymo regionuose infrastruktūros suaugusiems asmenims ir jaunimui plėtojimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-167/ISAK-1447 (Žin., 2008, Nr. 60-2277);

4.7. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039 (Žin., 2007, Nr. 62-2383);

4.8. Mokytojų ir suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo ir aprūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ISAK-1580 (Žin., 2007, Nr. 86-3452);

4.9. Neteko galios nuo 2011-03-23

Punkto naikinimas:

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin. 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

4.10. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2007, Nr. 39-1462).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

5. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Programos 4 punkte išvardytuose teisės aktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

6. Lietuvos profesinio mokymo sistemos raidai didelę įtaką turi šalies ūkio pokyčiai. Galima išskirti tris svarbiausias ūkio raidą lėmusias tendencijas: pirma, per pastaruosius 15 metų smarkiai pasikeitė šalies ūkio struktūra: nemažai tradicinių ūkio sektorių sunyko, o jų vietą užėmė visiškai naujos ekonominės veiklos, daugiausia, paslaugų srityje; antra, išaugo darbo užmokesčio skirtumai tarp atskirų ūkio sektorių, o tai lėmė mažesnį tam tikrų profesijų ir šių profesijų asmenis rengiančios profesinio mokymo sistemos patrauklumą; trečia, integracija į pasaulio ekonominę sistemą ir intensyvi konkurencija bei poreikis didinti darbo našumą lėmė radikalią technologinę kaitą šalies įmonėse, kuri, deja, profesinio mokymo įtaigose nebuvo įvykdyta. Tai lėmė didelį atotrūkį tarp ūkyje ir mokymo reikmėms naudojamų technologijų ir profesinio mokymo įstaigų abiturientų įgytų kompetencijų neatitiktį darbo rinkos poreikiams.

7. Pirmiau pateikti veiksniai verčia profesinio mokymo sistemą prisitaikyti prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų: būtina atnaujinti mokymo programas ir priemones, kiekvienam žmogui suteikti gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir kelti kvalifikaciją.

8. Dabartinė profesinio mokymo sistema yra nepakankamai lanksti, profesinės mokymo įstaigos mokinys privalo baigti visą mokymo programą, kad gautų įgytą kompetenciją patvirtinantį dokumentą. Profesinio mokymo programos paremtos dalykiniu principu. Siekiant padidinti darbininko profesijų patrauklumą, būtina pereiti prie švietimo sistemos, grindžiamos lanksčiomis programomis, todėl turi būti sukurta modulinė profesinio mokymo sistema, kuri leis užtikrinti aukštesnę profesinio mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

9. Nors PHARE profesinio mokymo reformos programa orientavosi į profesinio mokymo programas, grįstas kompetencijomis, ir mokymosi priemonių rengimą, efektyvių mechanizmų, kaip mokymo procesą aprūpinti mokymosi priemonėmis, nebuvo suformuota. PHARE profesinio mokymo programos bandymas šią problemą išspręsti mokyklų jėgomis nedavė lauktų rezultatų. Rengdamos programas ir mokymo(si) priemones mokyklos pradėjo per daug orientuotis į savo turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, per mažai dėmesio skirdamos profesinio rengimo standarto reikalavimams ir rinkos poreikiams. Toks programų ir mokymo(si) priemonių rengimo decentralizavimas apsunkino galimybes mokymo(si) proceso metu tinkamai panaudoti informacinių-komunikacinių technologijų pasiekimus ir operatyviai atsiliepti į ūkyje vykstančius pokyčius. Be to, profesinio mokymo programų vykdymui dar trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, ypač skirtų praktiniam profesiniam mokymui. Tad siekiant profesinio mokymo sistemos plėtros būtina tobulinti mokymo programas ir priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

10. Kita vertus, profesinio rengimo sistemos pokyčiai sunkiai įsivaizduojami be profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo. Profesinio rengimo sistemoje dirbančių pedagogų kvalifikacija ir kompetencijos dažniausiai nepakankamai atitinka šiuolaikinius profesinio rengimo ir švietimo standartus, o tai lėtina inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Egzistuoja mokymo(si) kokybės, profesinės informacijos ir konsultacijų trūkumas ir vientisos, funkcionalios metodinės ir praktinės veiklos sistemos suformavimo poreikis. Nėra bendros kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtojimo informacinės bazės. Todėl būtina kurti inovatyvų kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtros modelį, taip sudarant sąlygas profesinio rengimo pedagogų tęstiniam mokymuisi, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos tobulinimui. Neįgiję ar tik iš dalies įgiję technologines kompetencijas, profesijos mokytojai ir dėstytojai negali savo mokiniams ir studentams suteikti naujausių technologijų žinių ir gebėjimų, todėl profesinių mokyklų mokinių parengimo kokybė dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių. Tad siekiant užtikrinti specialistų rengimo kokybę, atitinkančią darbo rinkos poreikius, būtina užtikrinti profesijos mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, sudarant sąlygas įgyti ir tobulinti kompetencijas naujausių technologijų srityse. Tai padaryti padės profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelio sukūrimas ir įdiegimas.

11. Galiausiai, profesinio mokymo įstaigoms ir aukštosioms mokykloms trūksta šalies ūkyje naudojamų technologijų lygį atitinkančios mokymo įrangos. Profesinio mokymo įstaigoms tai neleidžia užtikrinti aukštos mokymo proceso kokybės ir gerų rezultatų, taip pat užkerta galimybes didinti profesinio mokymo, darbininko profesijų prestižą ir populiarumą. Tai lemia kvalifikuotų darbininkų stygių, kuris tampa ūkio plėtros problema. Maža kvalifikuotų darbininkų pasiūla visiškai nebeatitinka augančios jų paklausos.

12. Prastą mokymo bazių būklę lemia investicijų trūkumas. Valstybės investicijų programos lėšų (praktinio mokymo įrangai įsigyti) nebuvo skiriama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šalies įstojimo į ES. Tiesa, dalis mokymo įstaigų praktinio mokymo įrangą atnaujino dalyvaudamos ES bendrosiose švietimo ir stojimo paramos programose (pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę profesinio mokymo infrastruktūrai skirta 98,4 mln. litų), bet investicijų poreikis šiame sektoriuje vis dar yra didžiulis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

13. Reikia paminėti ir tai, kad šiuo metu profesinio mokymo įstaigos orientuojasi bemaž išimtinai į pirminį profesinį mokymą. Tačiau profesinio mokymo paklausa keičiasi – auga tęstinio profesinio mokymosi paklausa ir santykinai mažėja pirminio profesinio mokymosi paklausa. Tai pirmiausia sąlygoja objektyvūs veiksniai – technologinė pažanga ir su ja susijęs poreikis nuolat atnaujinti darbuotojų kompetencijas, taip pat subjektyvūs veiksniai – populiarėjanti ir aktyviai ypač ES populiarinama mokymosi visą gyvenimą idėja. Tačiau sparčiai augant mokymosi paslaugų paklausai objektyviai mažėja valstybės galimybės šiuos mokymosi poreikius finansuoti biudžeto lėšomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

14. Atsižvelgiant į augančius ūkio poreikius tęstiniam mokymuisi ir sekant gerais užsienio pavyzdžiais, Lietuvos investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą turi būti glaudžiai siejamos su tęstinio mokymosi paslaugų plėtra. Tiek didinant pirminio profesinio mokymo patrauklumą, tiek plėtojant tęstinio profesinio mokymosi paslaugas profesinio mokymo paslaugų vartotojams svarbu sudaryti sąlygas kvalifikaciją įgyti dalimis. To galima pasiekti diegiant modulinį mokymą bei užtikrinant tinkamą profesinio mokymo kokybę. Investicijos į geras mokymosi bazes bei profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą profesinio mokymo įstaigose paspartins šį procesą, padės užtikrinti tęstinio mokymosi paslaugų aktualumą dirbantiems asmenims ir sudarys sąlygas jiems tobulinti turimą kvalifikaciją.

15. Minėtoms problemoms spręsti šiuo metu yra palankios sąlygos: priimta ir atnaujinta Profesinio mokymo įstatymo redakcija; Lietuvoje baigiama formuoti profesinio rengimo standartų sistema – yra patvirtinti 77 standartai; vykdant PHARE 2001 ir Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento projektus, yra sukaupta nauja profesinio mokymo programų ir mokymosi priemonių rengimo patirtis. Imtis programų turinio pertvarkymo moduliniu principu taip pat skatina ES raginimas visoms valstybėms narėms suformuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas, plėtoti profesiniame mokyme mokymosi kreditų ir neformaliai bei savaiminiu būdu įgytų žinių ir kompetencijų pripažinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

16. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas buvo patvirtinti 2004 metais. Juose numatyta siekti kuo daugiau pritraukti į darbo rinką ir veiksmingiau investuoti į žmogiškųjų išteklių plėtrą bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Įgyvendinamos priemonės padės suteikti visiems individams įgūdžių, būtinų šiuolaikinei darbo jėgai žinioms grindžiamoje visuomenėje, sumažinti įgūdžių neatitikimą ir kliūtis darbo rinkoje. Suaugusiųjų dalyvavimas švietime ir mokymesi vis dar yra ribotas – Eurostato duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias keturias iki tyrimo besimokančių 25–64 metų asmenų vidurkis 2006 m. buvo 4,9 proc., o ES vidurkis – 9,6 proc. Lietuvos siekis iki 2012 m. yra 15 proc. besimokančiųjų. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atlikti tyrimai parodė, kad vienas svarbiausių suaugusiųjų mokymosi motyvų yra saviraiškos ir asmeninio tobulėjimo siekis – ši priežastis skatina mokytis daugiau negu pusę suaugusiųjų. Daugiausia suaugusiųjų asmenų norėtų mokytis į bendrųjų kompetencijų ugdymą nukreiptų dalykų – užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, teisės bei pilietiškumo pagrindų, menų dalykų ir kt. Neformaliojo neprofesinio suaugusiųjų švietimo paslaugų plėtra padėtų gerinti asmenų gyvenimo kokybę ir integraciją į šiuolaikinę visuomenę, todėl reikia didinti bendrąsias kompetencijas ugdančių švietimo programų pasiūlą, gerinti švietimo programų prieinamumą, atnaujinti ir modernizuoti švietimo institucijas, aprūpinti jas moderniomis mokymo priemonėmis, pasinaudojant ES šalių patirtimi.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

17. Žinių visuomenės ir žiniomis grįstos ekonomikos kūrimas, kaip rodo pasaulinės ir europinės valstybių vystymosi tendencijos, artimiausioje ateityje priklausys nuo švietimo kokybės, o dar tiksliau – nuo mokytojų pasirengimo dirbti naujomis, nuolatinio mokymosi sąlygomis, nuo to, ar bus imtasi pedagogų rengimo (suprantama, ir tęstinio mokymo) esminės pertvarkos. Šiuo metu jau aiškiai matomi esamos pedagogų rengimo sistemos trūkumai: kompetencijomis nepagrįstos universitetinių studijų programos, pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; egzistuoja perdėtas pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į „grynąjį mokslą“; nėra nustatytų pedagogui būtinų įgyti esminių kompetencijų, nefunkcionuoja pedagoginės stažuotės institucija, nėra jungčių tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir tokiu būdu įgytos kompetencijos pripažinimo tvarkos; ryškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys nėra orientuotas į naujų mokymosi metodikų ir priemonių taikymą, naujų gebėjimų ir kompetencijų – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo – puoselėjimą. Todėl būtini sistemingi, ilgalaikį poveikį duodantys pertvarkymai pradinio pedagogų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo srityse.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

18. Pagrindinės praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:

18.1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės:

18.1.1. Profesinio rengimo standartų sistema.

18.1.2. Kompetencijomis pagrįstas profesinio mokymo turinys.

18.1.3. Patirtis rengiant ir vertinant mokymo programas ir priemones bei tobulinant profesijos mokytojų ir dėstytojų technologines kompetencijas.

18.1.4. Patirtis optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą.

18.1.5. Galimybės socialiniams partneriams dalyvauti profesinio mokymo organizavimo procesuose.

18.1.6. Pedagoginės kvalifikacijos tobulinimo sistema ir institucijų tinklas.

18.1.7. Regioninis suaugusiųjų švietimo institucijų tinklas.

18.1.8. Parengta profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija.

18.2. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos silpnybės:

18.2.1. Skirtumai tarp tai pačiai kvalifikacijai įgyti skirtų programų.

18.2.2. Neužtikrintas programos dalies ar atskiros kompetencijos pripažinimas (profesinio mokymo uždarumas).

18.2.3. Nepakankamas mokymo programų ir priemonių pritaikymas prie rinkos pokyčių.

18.2.4. Menka mokymo priemonių pasiūla (įvairovė ir kiekis) ir ribotas jų prieinamumas mokiniams.

18.2.5. Mokymo įranga neatitinka šiuolaikinių technologijų lygmens.

18.2.6. Egzistuoja tik atskiri profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos elementai.

18.2.7. Menka profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymų, skirtų technologinėms kompetencijoms tobulinti pasiūla.

18.2.8. Nepakankamas šiuolaikinių bendrųjų kompetencijų ugdymo suaugusiems prieinamumas.

18.2.9. Darnaus vystymosi strateginės nuostatos kol kas sistematiškai neintegruotos į mokytojų nuolatinio mokymosi sistemą.

18.2.10. Profesinio mokymo įstaigos nėra įdiegę vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų.

18.3. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos galimybės:

18.3.1. ES struktūriniai fondai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

18.3.2. ES iniciatyvos (pavyzdžiui, Kreditų sistema).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

18.3.3. Nacionalinė kvalifikacijų sistema.

18.3.4. Profesinio mokymo įstatymo nauja redakcija.

18.3.5. Informacinės ir ryšių technologijos.

18.3.6. Išaugęs specialistų poreikis darbo rinkoje.

18.4. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos grėsmės:

18.4.1. Reikiamos kvalifikacijos žmonių užimtumas.

18.4.2. Santykinai maži profesijos mokytojų ir dėstytojų bei profesinio mokymo darbuotojų atlyginimai ir dideli darbo užmokesčio skirtumai tarp ūkio sektorių.

18.4.3. Švietimo plėtros užduotys, viršijančios realias galimybes.

18.4.4. Perdėtas procesų biurokratizavimas.

18.4.5. Maža mokymo priemonių rinka.

18.4.6. Tarpžinybiniai barjerai įgyvendinant horizontaliąsias priemones.

IV. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLŲ GRUPĖS

19. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams.

20. Programos tikslui pasiekti keliami šie specialieji Programos tikslai ir uždaviniai:

20.1. Specialieji Programos tikslai:

20.1.1. didinti profesinio mokymo lankstumą;

20.1.2. gerinti profesinio mokymo kokybę;

20.1.3. gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai;

20.1.4. sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją;

20.1.5. didinti profesinio mokymo prieinamumą;

20.1.6. sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims gerinti prisitaikymo prie socialinės aplinkos gebėjimus.

20.2. Programos uždaviniai:

20.2.1. tęsti Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtrą;

20.2.2. sukurti lanksčias, praktiniu mokymu grindžiamas modulines profesinio mokymo programas;

20.2.3. sukurti mokymo priemones, skirtas mokymui pagal modulines profesinio mokymo programas;

20.2.4. įdiegti modulines mokymo programas profesinio mokymo įstaigose;

20.2.5. sukurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą;

20.2.6. suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje;

20.2.7. plėtoti mokytojų švietimo centrų infrastruktūrą;

20.2.8. pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, suteikiant ugdymui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų;

20.2.9. plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą, suteikiant besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų;

20.2.10. sukurti profesiniam ir technologiniam mokymui reikalingą infrastruktūrą;

20.2.11. plėtoti vidinius profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmus;

20.2.12. vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą.

20.2.13. plėtoti pameistrystės mokymo formas.

Papildyta punktu:

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

21. Veiklų grupės specialiesiems Programos tikslams ir Programos uždaviniams įgyvendinti pateikiamos Programos priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS IR FINANSAVIMO DYDIS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

22. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių (toliau – Sutartis) pasirašymo grafikas ir Programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos Sutarčių lėšų sumos:

Nr.	Programos veiklų grupės	Bendra suma (mln. litų)	Metai
			2008	2009	2010	2011	2012	2013
				Sutarties(-čių) vertė (mln. litų)
1.	Kvalifikacijų formavimas, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas	9,97			9,97
2.	Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas	20,00			20,00
3.	Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas	397,65		107,00		274,65	16,00
4.	Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra	10,86		10,86
5.	Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra	25,00			6,29		18,71
6.	Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas	16,28			6,75		9,53
7.	Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas	11,85					11,85
8.	Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo programų išbandymas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose	27,92					27,92
9.	Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose	5,72				5,72
10.	Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas	3,99				3,99
11.	Pameistrystės mokymo formų plėtojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo sąlygomis	2,51						2,51

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

Nr. V-2053, 2011-11-02, Žin., 2011, Nr. 132-6290 (2011-11-05), i. k. 1112070ISAK00V-2053

Nr. V-235, 2012-02-08, Žin., 2012, Nr. 22-1038 (2012-02-18), i. k. 1122070ISAK000V-235

Nr. V-759, 2012-05-07, Žin., 2012, Nr. 54-2681 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-759

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

6 skyrius. Neteko galios nuo 2010-06-11

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin. 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

VII. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI

24. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą (pradinės situacijos duomenų šaltinis – Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą švietimui ir mokslui skirtos paramos rezultatų tyrimas. Tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008):

24.1. Programos įgyvendinimo stebėsenos rodikliai (veiksmų programų (toliau – VP) lygmens):

Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
Rodiklio tipas	Rodiklio pavadinimas		Matavimo vienetai	Pradinė situacija	Pagal Programą numatoma pasiekti reikšmė (iki 2015 metų)	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (VP lygmuo)
Produkto	Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas		skaičius	14 838	1 000	7 000
	Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas		skaičius	4 942	1 750	4 000
	Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas		skaičius	46 920	5 580	25 000
	Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas		skaičius	2 461	120	5 000
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas		skaičius	60	36	6900
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas		skaičius	528	2000	8800
	Profesinio mokymo institucijos (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas		skaičius	42	60	60
	Profesinio mokymo institucijų (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų profesinio mokymo institucijų		procentai	2,7	65	65
	Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu		skaičius	82	90	90
Rezultato	Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis		procentai	28,4	80	80
	Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis		procentai	28,4	80	80
	Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis		procentai	88,4	90	90
	Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis		procentai	88,4	90	90
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis		procentai	61,7	90	90
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis		procentai	68,2	90	90
	Dalis mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu		procentai	3,7	30	30
Veiksmų programa		2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Prioritetas		2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
Produkto	Projektai		skaičius	51	38	100
Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)		skaičius	919 075	18 890	110 000

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2053, 2011-11-02, Žin., 2011, Nr. 132-6290 (2011-11-05), i. k. 1112070ISAK00V-2053

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

24.2. Programos įgyvendinimo stebėsenos rodikliai pagal veiklų grupes:

Nr.	Veiklų grupė	Rodiklio tipas	Rodiklio pavadinimas	Lygmuo	Matavimo vienetai	Iki 2015 metų numatoma pasiekti rodiklio reikšmė
1.	Kvalifikacijų formavimas, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas	Produkto	Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai	Programos lygmuo (toliau – NAC)	skaičius	1
			Švietimo posričiai, kuriuose buvo į modulines pertvarkytų profesinio mokymo programų	NAC	skaičius	25
			Ūkio sektoriai, kuriuose parengti ar atnaujinti profesiniai standartai	NAC	skaičius	5
			Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	100
		Rezultato	Švietimo posričių, kuriuose buvo į modulines pertvarkytų profesinio mokymo programų, dalis nuo visų švietimo posričių	NAC	procentai	56
		Rezultato	Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
2.	Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas	Produkto	Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai	NAC	skaičius	1
			Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	580
			Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	70
		Rezultato	Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
		Rezultato	Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
3.	Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas	Produkto	Projektai	VP	skaičius	33
		Produkto	Sukurti sektoriniai praktinio mokymo centrai	NAC	skaičius	33
		Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	VP	skaičius	8 250
4.	Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra	Produkto	Projektai	VP	skaičius	1
		Produkto	Modernizuoti švietimo centrai	NAC	skaičius	48
		Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	VP	skaičius	10 000
5.	Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra	Produkto	Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai	NAC	skaičius	1
			Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	4 850
			Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas	VP	skaičius	650
			Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	360
		Rezultato	Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
			Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis	VP	procentai	80
			Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
6.	Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas	Produkto	Išleisti suaugusiųjų mokymui(-si) skirti mokymosi leidiniai	NAC	skaičius	2
			Suaugusieji, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	NAC	skaičius	4 000
			Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	2 000
		Rezultato	Suaugusiųjų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	NAC	procentai	90
		Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
7.	Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas	Produkto	Projektai	VP	skaičius	4
		Produkto	Institucijos, pagerinusios profesinio arba technologinio mokymo infrastruktūrą	NAC	skaičius	4
		Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	VP	skaičius	640
8.	Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo programų išbandymas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose	Produkto	Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas	VP	skaičius	100
		Produkto	Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	VP	skaičius	100
		Rezultato	Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis	VP	procentai	80
		Rezultato	Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	VP	procentai	90
9.	Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose	Produkto	Profesinio mokymo institucijos (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas	VP	skaičius	60
9.		Produkto	Profesinio mokymo institucijų (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų profesinio mokymo institucijų	VP	procentai	65
10.	Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas	Produkto	Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu	VP	skaičius	90
10.	Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas	Rezultato	Dalis mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu	VP	procentai	30
11.	Pameistrystės mokymo formų plėtojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo sąlygomis	Produkto	Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas	VP	skaičius	900
11.		Rezultato	Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis	VP	procentai	80

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2053, 2011-11-02, Žin., 2011, Nr. 132-6290 (2011-11-05), i. k. 1112070ISAK00V-2053

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

VIII. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS

25. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 4 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, darnus vystymasis, informacinės visuomenės plėtra ir regioninė plėtra. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytas dar vienas horizontalusis prioritetas: novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:

25.1. Lygių galimybių skatinimas. Plėtojant ne tik pirminio, bet ir tęstinio profesinio mokymosi paslaugas Programoje numatytomis veiklomis bus skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atskiromis veiklų grupėmis, tokiomis kaip Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas, bus siekiama aktyvesnio suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo(si) procese (bus plečiama suaugusiųjų švietimo programų pasiūla, didinamas švietimo programų prieinamumas). Programoje numatytas modulinės profesinio mokymo sistemos sukūrimas sudarys sąlygas jaunų žmonių mobilumui, padės bet kuriame Lietuvos regione profesionaliau parengti jaunus specialistus, konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti savo darbo vietą. Planuojamas mokymo programų ir priemonių atnaujinimas, kvalifikacijos tobulinimo programų sukūrimas ir vykdymas kiekvienam žmogui suteiks gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, padidins mokymosi paslaugų kokybę ir prieinamumą.

25.2. Darnus vystymasis. Siekiant didinti švietimo paslaugų prieinamumą ir sudaryti sąlygas kuo didesnei visuomenės daliai tenkinti įvairius mokymosi poreikius ir taip padidinti savo galimybes gauti kokybišką darbo vietą, Programoje numatytos tokios veiklų grupės kaip pirminio ir tęstinio mokymo paslaugų plėtra, modulinio profesinio mokymo sistemos, užtikrinančios kvalifikacijos įgijimą dalimis, įdiegimas, mokymo programų ir priemonių, paremtų informacinėmis technologijomis, diegimas bei mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimas, užtikrinsiantis inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Programoje numatomas darnaus vystymosi švietimo konsultantų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, darnaus vystymosi švietimo interaktyvios svetainės sukūrimas ir palaikymas, demonstracinių konsultacinių centrų konsultacinės veiklos plėtojimas. Bus plėtojamas darnaus vystymosi kompetencijos tinklas, bus diegiami tokio vystymosi principai formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje.

25.3. Informacinės visuomenės plėtra. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies profesinio ugdymo įstaigose, tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT), kuriant virtualią erdvę mokymo priemonių paketų, kuriuos sudarys skirtingo tipo mokymo medžiaga (rašytinė, filmuota, kompiuterinė ir pan.), kaupimui ir sklaidai bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros. Interaktyvios darnaus vystymosi švietimo interneto svetainės funkcionavimas bus vienas iš konkrečių IKT panaudojimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui pavyzdžių.

25.4. Regioninė plėtra. Siekiant skirtumų tarp didžiųjų miestų ir kitų regioninių centrų, tarp miesto ir kaimo mažinimo, Programoje planuojama kurti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą, kurio geografinė aprėptis atitiktų tolygios regionų plėtros principus, investicijas nukreipiant ir į atokiau didžiųjų miestų esančius regionus, išskirtinį dėmesį skiriant prioritetiniams Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos regionams bei Mažeikių ir Visagino miestams. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas jungs švietimo institucijas, tolygiai išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje; interneto svetainėje pateikta metodinė ir mokomoji medžiaga bus vienodai prieinama visiems pedagogams. Tokiu būdu švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas greta savo tiesioginių uždavinių, taip pat prisidės prie regioninių skirtumų mažinimo bei tolygios regionų plėtros užtikrinimo.

25.5. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programoje numatytuose sukurti sektoriniuose praktinio mokymo centruose bei kitose profesinio arba technologinio mokymo infrastruktūrą gerinančiose mokymo institucijose bus įdiegta moderni profesinio mokymo programoms (atsižvelgiant į realius rinkos poreikius atnaujintoms ar naujoms) realizuoti reikalinga įranga, kuria galės naudotis ir kitų švietimo lygmenų įstaigos. Siekiant maksimaliai išnaudoti sukurtų praktinio mokymo bazių pajėgumus ir kiek įmanoma kokybiškesnes paslaugas suteikti kiek įmanoma didesniam vartotojų skaičiui taip pat bus diegiami pažangūs informacinėmis technologijomis pagrįsti mokymosi metodai (lygiagrečiai bus tobulinamos profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinės kompetencijos), paslaugų teikimo būdai, skatinamas ir palaikomas bendradarbiavimas su atitinkamo sektoriaus darbdaviais ar jų asociacijų atstovais. Didinant darbininko profesijų patrauklumą Programoje numatyta per modulinio mokymo diegimą sudaryti sąlygas profesinio mokymo paslaugų vartotojams kvalifikaciją įgyti dalimis, iki šiol tas buvo neįmanoma. Taip bus siekiama skatinti mokytis nemotyvuotus asmenis ir didinti mokymosi paslaugų prieinamumą. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centras ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė ir funkcionavimas bus bendradarbiavimo diegiant švietimo naujoves pavyzdys.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

IX. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA

26. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.

27. Programos valdymo ir priežiūros schema:

PROGRAMOS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS SCHEMA

(pav.)

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

X. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

28. Programos projektai turi atitikti bendruosius projektų tinkamumo finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis atrankos kriterijus ir Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

29. Programos veiklų grupės projektų atitikties kriterijai nurodyti Programos priede.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ lėšų (iki 11,1 mln. Lt).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-2053, 2011-11-02, Žin., 2011, Nr. 132-6290 (2011-11-05), i. k. 1112070ISAK00V-2053

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

31. Programą sudaro vienuolika tarpusavyje susijusių veiklų grupių, iš kurių aštuonios veiklų grupės skirtos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimui ir trys – 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimui. Projektai apima profesinio rengimo sistemos prisitaikymą prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų, mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą bei mokymo bazių būklės gerinimą. Taip siekiama užtikrinti praktinio mokymo išteklių plėtros nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-3329, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 147-5919 (2008-12-23), i. k. 1082070ISAKSAK-3329

Praktinio profesinio mokymo išteklių

plėtros programos priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-815 redakcija)

VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS

Nr.

Veiklų grupė

Kvalifikacijų formavimas, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas

1.1.

Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos (toliau – Programa) tikslai:

- didinti profesinio mokymo lankstumą;

- gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai.

Veiklų grupe įgyvendinami Programos uždaviniai:

- tęsti Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtrą;

- sukurti lanksčias, praktiniu mokymu grindžiamas modulines profesinio mokymo programas.

1.2.

Remiamos veiklos:

1. Kvalifikacijų formavimas.

2. Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas.

1.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Kvalifikacijų formavimas:

1.1. profesinių standartų rengimo metodikos atnaujinimas, aprėpiant visų lygmenų (įskaitant aukštojo mokslo) kvalifikacijas ūkio sektoriuje;

1.2. mokymo programos parengimas profesinių standartų rengėjams ir jų mokymas;

1.3. tyrimų atlikimas penkiuose ūkio sektoriuose;

1.4. profesinių standartų parengimas ar atnaujinimas, jų leidyba.

2. Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas:

2.1. modulinio profesinio mokymo sistemos modelio sukūrimas ir modulinių profesinio mokymo programų rengimo plano sudarymas (modelis ir planas suderinami su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija);

2.2. modulinių profesinio mokymo programų rengėjų mokymai;

2.3. modulinių profesinio mokymo programų parengimas.

2010 m. II ketv.–2013 m. II ketv.

9,97

1.4.

Pareiškėjas

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

1.5.

Partneris

Studijų kokybės vertinimo centras

1.6.

Tikslinės grupės

Mokytojai, ekspertai ir profesinio mokymo specialistai

1.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties.

1.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

1.9.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

1.10.

Finansavimo intensyvumas

97 proc.

Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas

2.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas:

- sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje.

2.2.

Remiamos veiklos:

1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų pasiūlos ir paklausos tyrimai (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas.

2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas.

2.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų pasiūlos ir paklausos nustatymas (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas:

1.1. profesijos mokytojų ir kolegijų dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo pasiūlos ir paklausos nustatymas atskiruose ūkio sektoriuose;

1.2. profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelio sukūrimas (modelis suderinamas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas:

2.1. technologinių kompetencijų tobulinimo programų rengėjų ir vykdytojų paslaugų pirkimas (pirkimuose dalyvauja asocijuotos verslo struktūros ir inovatyvios įmonės);

2.2. technologinių kompetencijų tobulinimo programų parengimas;

2.3. profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymai įmonėse;

2.4. profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo informacinės posistemės sukūrimas ir administravimas.

2010 m. II ketv.–

2013 m. II ketv.

20,00

2.4.

Pareiškėjas

Ugdymo plėtotės centras

2.5.

Partneris

2.6.

Tikslinės grupės

Profesijos mokytojai ir dėstytojai.

2.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

2.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

2.9.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

2.10.

Finansavimo intensyvumas

97 proc.

Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas

3.1.

Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Programos tikslai:

- gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai;

- sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- sukurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą.

3.2.

Remiamos veiklos:

1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas).

2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti).

3. Prekių pirkimas.

4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas).

5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus).

3.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

8 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas

2009 m. IV ketv. – 2013 m. IV ketv.

107,00

25 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas

2011 m. II ketv. – 2014 m. IV ketv.

290,65

3.4.

Pareiškėjas

Profesinio mokymo įstaigos

3.5.

Partneris

Profesinio mokymo įstaigos

3.6.

Tikslinės grupės

Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai, kt. asmenys

3.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas ir Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1463 (Žin., 2008, Nr. 81-3226) remiamas veiklas ir Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos 2 priede nurodytus pareiškėjus.

2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje.

3.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

3.9.

Įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

3.10.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra

4.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas:

- sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- plėtoti mokytojų švietimo centrų infrastruktūrą.

4.2.

Remiamos veiklos:

1. Renovacijos darbai.

2. Įrangos pirkimas.

3. Paslaugų pirkimas.

4. Viešinimas.

5. Projekto administravimas.

4.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Renovacijos darbai.

2. Įrangos pirkimas.

3. Paslaugų pirkimas.

4. Viešinimas.

5. Projekto administravimas.

2009 m. II ketv.–2012 m. II ketv.

10,86

4.4.

Pareiškėjas

Ugdymo plėtotės centras

4.5.

Partneriai

Akmenės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centras, Anykščių švietimo centras, Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Druskininkų švietimo centras, Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Joniškio rajono švietimo centras, Jurbarko švietimo centras, Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centras, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno rajono švietimo centras, Kėdainių švietimo centras, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras, Klaipėdos rajono švietimo centras, Klaipėdos universitetas (Tęstinių studijų institutas), Kretingos rajono pedagogų švietimo centras, Marijampolės apskrities švietimo centras, Mažeikių švietimo centras, Molėtų švietimo centras, Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Panevėžio pedagogų švietimo centras, Panevėžio rajono pedagogų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Prienų rajono švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centras, Raseinių rajono mokytojų švietimo centras, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių universitetas (Tęstinių studijų institutas), Šilalės rajono švietimo centras, Šilutės rajono pedagogų švietimo centras, Širvintų rajono švietimo centras, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, Tauragės rajono savivaldybės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Telšių švietimo centras, Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Švietimo centras, Ukmergės mokytojų švietimo centras, Utenos švietimo centras, Varėnos švietimo centras, Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Vytauto Didžiojo universitetas (Švietimo studijų centras), Vilniaus pedagoginis universitetas (Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas), VšĮ Jonavos suaugusiųjų švietimo centras, VšĮ Lazdijų švietimo centras, Zarasų švietimo centras

4.6.

Tikslinės grupės

Pedagogai

4.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

2. Projektą teikianti institucija turi turėti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties.

4.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.9.

Įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.10.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra

5.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas:

- sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, suteikiant ugdymui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų.

5.2.

Remiamos veiklos:

1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo organizavimas.

2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimas ir organizavimas.

5.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo organizavimas.

2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimas, modelio parengimas (modelis suderinamas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

2010 m. II ketv.–

2011 m. IV ketv.

6,29

1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo organizavimas (tęsiamas).

2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas pagal patvirtintą modelį.

2012 m. I ketv.–

2013 m. IV ketv.

13,68

1. Pedagogų ilgalaikių stažuočių vykdymas.

2. Pedagogų ilgalaikių stažuočių įvertinimas ir pedagogų ilgalaikių stažuočių reglamentavimo sukūrimas.

2012 m. IV ketv.–

2015 m. II ketv.

4,92

5.4.

Pareiškėjas

Ugdymo plėtotės centras

5.5.

Partneriai

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos

5.6.

Tikslinės grupės

Mokytojai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai, švietimo konsultantai).

5.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties mokytojų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdyme.

5.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

5.9.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

5.10.

Finansavimo intensyvumas

98 proc.

Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas

6.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas:

- sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims gerinti prisitaikymo prie socialinės aplinkos gebėjimus.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą, suteikiant besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų.

6.2.

Remiamos veiklos:

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtra ir tinklaveikos kūrimas.

2. Mokymai, skirti suaugusiųjų bendrosioms kompetencijoms savivaldybėse

ugdyti.

3. Informavimas apie mokymosi visą gyvenimą galimybes.

4. Literatūros andragogams ir suaugusiesiems rengimas ir leidyba.

5. Suaugusiųjų mokymo įstaigų darbuotojų dalyvavimo tarptautiniuose

projektuose galimybių užtikrinimas.

6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimai ir stebėsena.

7. Nacionalinių suaugusiųjų švietimą koordinuojančių institucijų plėtra ir

tarpinstitucinės sąveikos stiprinimas.

8. Suaugusiųjų švietimo organizavimo ir vadybos stiprinimas.

6.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtros analizė.

2. Bendrųjų kompetencijų mokymo programų kūrimas.

3. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas.

4. Metodinių ir teorijos leidinių, mokomųjų laidų mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas.

5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse kūrimas.

6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena.

7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas.

8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu.

2010 m. I ketv.–2012 m. I ketv.

6,75

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų stiprinimo veikla ir bendradarbiavimo tinklų sukūrimas.

2. Bendrųjų kompetencijų mokymų organizavimas.

3. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena.

4. Metodinių ir teorijos leidinių, mokomųjų laidų, vaizdo klipų mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas, transliavimas, leidyba.

5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse diegimas.

6. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas.

7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas.

8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu.

9. Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų vertinimo tyrimo atlikimas.

10. Suaugusiųjų Trečiojo amžiaus universitetų sistemos plėtra.

11. Aukštos kvalifikacijos andragogų mokymai.

2012 m. II ketv. – 2014 m. IV ketv.

8,25

6.4.

Pareiškėjas

Ugdymo plėtotės centras

6.5.

Partneris

6.6.

Tikslinės grupės

Suaugusiųjų švietimo institucijų administracijos personalas, andragogai, dėstytojai, švietimo vadybininkai, besimokantys suaugusieji

6.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties suaugusiųjų mokymo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties.

6.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

6.9.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

6.10.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas

7.1.

Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Programos tikslai:

- gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai;

- sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- sukurti profesiniam ir technologiniam mokymui reikalingą infrastruktūrą.

7.2.

Remiamos veiklos:

1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas).

2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti).

3. Prekių pirkimas.

4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas).

5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus).

7.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas).

2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti).

3. Prekių pirkimas.

4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas).

5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus).

2012 m. I ketv.–2013 m. IV ketv.

11,85

7.4.

Pareiškėjas

VšĮ Kelmės profesinio rengimo centras;

Kėdainių profesinio rengimo centras;

Jonavos politechnikos mokykla;

Tauragės profesinio rengimo centras;

Biržų technologijų ir verslo mokymo centras;

VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla;

Mažeikių politechnikos mokykla;

Žeimelio žemės ūkio mokykla;

Veisiejų technologijos ir verslo mokykla;

Švenčionių profesinio rengimo centras;

Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras;

Vilkijos žemės ūkio mokykla;

Smalininkų technologijų ir verslo mokykla;

VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla;

Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla.

7.5.

Partneris

Profesinio mokymo ir kitos švietimo įstaigos

7.6.

Išankstiniame kvietime dalyvavę pareiškėjai, kurių projektai gali būti finansuojami, veiklų grupei skyrus papildomų lėšų

VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykla,

Kupiškio technologijos ir verslo mokykla,

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija,

VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“,

Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla,

VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla,

VšĮ Kauno mechanikos mokykla,

Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla,

Kauno ryšininkų mokykla,

VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla,

Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla,

Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla,

Simno žemės ūkio mokykla,

Zarasų žemės ūkio mokykla,

Anykščių technologijos mokykla,

Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla,

Vilniaus kolegija,

Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla,

VšĮ Šiaulių valstybinė kolegija,

Druskininkų amatų mokykla,

Klaipėdos statybininkų mokykla,

Kauno taikomosios dailės mokykla,

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla,

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla,

Aukštadvario žemės ūkio mokykla,

Alytaus dailiųjų amatų mokykla,

Klaipėdos laivininkų mokykla,

Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla,

Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras.

7.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti šios Programos nuostatas.

7.8.

Svarbos kriterijai, skirti projekto, pateikto pagal išankstinį kvietimą, svarbos vertinimui (toliau – svarbos kriterijai)

Projektas turi atitikti šiuos svarbos kriterijus:

1. projektą teikianti institucija privalo turėti licenciją pirminiam (pagrindiniam) profesiniam mokymui;

2. projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje.

Prioritetas teikiamas projektams:

- kurie nepatenka į 2007–2013 m. valstybės projektų planavimo būdu finansuojamus projektus, skirtus profesinio mokymo įstaigos infrastruktūros atnaujinimui;

- kai pagrįstas numatomos modernizuoti profesinio mokymo įstaigos perspektyvumas;

- kai projektą įgyvendinanti profesinio mokymo įstaiga bus vienintelė iš profesinio mokymo įstaigų regione, gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą infrastruktūros plėtrai;

- kurie tiesiogiai susieti su profesinio ir technologinio mokymo prieinamumo didinimu;

- kurie skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą socialinėje srityje;

- kurie įgyvendinami vykdant profesinio mokymo įstaigų optimizavimą.

7.9.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

7.10.

Įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

7.11.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo programų išbandymas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose

8.1.

Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Programos tikslai:

- didinti profesinio mokymo lankstumą;

- gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai.

Veiklų grupe įgyvendinami Programos uždaviniai:

- sukurti mokymo priemones, skirtas mokymui pagal modulines profesinio mokymo programas;

- išbandyti modulines mokymo programas profesinio mokymo įstaigose.

8.2.

Remiamos veiklos:

1. Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas (rengėjų mokymai, priemonių rengimas, sklaida).

2. Modulinių mokymo programų išbandymas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose.

8.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas:

1.1. esant poreikiui, mokymo programos parengimas mokymo priemonių rengėjams ir jų mokymas;

1.2. mokymo priemonių rengimas posrityje (kūrimas, vertimas ir adaptavimas Lietuvos profesinio mokymo sistemai – jei perkama iš kitų šalių, išbandymas, mokymo priemonių vertinimas);

1.3. mokymo priemonių leidyba

2012 m. II ketv.– 2015 m. II ketv.

30,43

2. Modulinių mokymo programų išbandymas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose:

2.1. modulinių mokymo programų vykdytojų mokymai;

2.2. programų išbandymas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose;

2.3. informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai.

8.4.

Pareiškėjai

Alytaus profesinio rengimo centras,

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras,

Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras,

Kauno statybininkų rengimo centras,

Viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras,

Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla,

Šiaulių profesinio rengimo centras,

Šilutės žemės ūkio mokykla,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla,

Utenos regioninis profesinio mokymo centras,

Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla,

Viešoji įstaiga Vilniaus statybininkų rengimo centras,

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras,

Viešoji įstaiga Alantos technologijos ir verslo mokykla.

8.5.

Partneriai

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras,

Viešoji įstaiga Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla,

Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras,

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras,

Klaipėdos turizmo mokykla,

Viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos mokymo centras,

Viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras,

Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla,

Utenos regioninis profesinio mokymo centras,

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras,

Viešoji įstaiga Vilniaus statybininkų rengimo centras,

Viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras,

Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla,

Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras,

Šiaulių profesinio rengimo centras,

Kėdainių profesinio rengimo centras,

Viešoji įstaiga Kelmės profesinio rengimo centras,

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras,

Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio rengimo centras,

Alytaus profesinio rengimo centras,

Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras,

Marijampolės profesinio rengimo centras,

Viešoji įstaiga Elektrėnų profesinio mokymo centras.

8.6.

Tikslinės grupės

Mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai.

8.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti šios Programos nuostatas.

8.8.

Svarbos kriterijai

Projektas turi atitikti šiuos svarbos kriterijus:

1. projektą teikianti institucija privalo turėti licenciją pirminiam (pagrindiniam) profesiniam mokymui;

2. projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje;

3. konkrečiame švietimo posrityje turi būti tik vienas pareiškėjas;

4. parengtos mokymo/mokymosi priemonės turi būti modernios, atitikti gerosios tarptautinės praktikos lygį;

5. mokymo/mokymosi priemonių turinys turi užtikrinti atitinkamuose profesiniuose ir (ar) profesinio rengimo standartuose ar jų nesant formaliojo profesinio mokymo programose įvardytų kompetencijų įgijimą;

6. parengtų mokymo/mokymosi priemonių tiražas turi būti pakankamas aprūpinti visus mokymo tiekėjus mokinių mokymui tame posrityje;

7. vertinant parengtas mokymo/mokymosi priemones kalbos redaktorius – privalomas (turi būti patikrinta lietuvių kalba nepriklausomai nuo to, ar priemonė spausdinama, talpinama tinklalapyje ir pan.);

8. parengtoms mokymo/mokymosi priemonėms turi būti gautas atitinkamos srities Metodinės komisijos pritarimas;

9. parengta mokymo/mokymosi priemonė turi tikti visoms profesinio mokymo įstaigoms, įgyvendinančioms atitinkamo švietimo posričio programas;

10. parengta mokymo/mokymosi priemonė turi derėti su kitomis atitinkamam švietimo posričiui parengtomis mokymo priemonėmis.

Prioritetas teikiamas projektams:

- kuriuose užtikrinamas partnerystės efektyvumas;

- kuriuos teikianti institucija planuoja rengti mokymo priemones tame posrityje, kuriame vykdo profesinio mokymo programas, ir turi patirties rengiant mokymo priemones;

- kuriuose pagrįstas planuojamų parengti mokymo priemonių modernumas, reikalingumas, parengimo ir atnaujinimo kaštų optimalumas, taip pat kuriuose pagrįstas projekto veiklų, susijusių su modulinių mokymo programų išbandymu, aktualumas ir nauda.

8.9.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

8.10.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

8.11.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose

9.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas:

- gerinti profesinio mokymo kokybę.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- plėtoti vidinius profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmus.

9.2.

Remiamos veiklos:

1. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas.

2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai.

9.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas:

1. Personalo mokymai.

2. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas.

3. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai.

2011 m. IV ketv.–2013 m. IV ketv.

5,72

9.4.

Pareiškėjas

VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras;

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras;

Alytaus profesinio rengimo centras;

Marijampolės profesinio rengimo centras;

Tauragės profesinio rengimo centras;

Šiaulių profesinio rengimo centras;

VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras;

Utenos regioninis profesinio mokymo centras;

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla;

Plungės technologijų ir verslo mokykla.

9.5.

Partneris

Valstybinės ir nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos, turinčios licenciją vykdyti pirminį arba tęstinį profesinį mokymą ir jį vykdančios, bei kurių pagrindinė veiklos sritis yra profesinis mokymas.

9.6.

Tikslinės grupės

Mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai.

9.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti šios Programos nuostatas.

9.8.

Svarbos kriterijai

Projektas turi atitikti šiuos svarbos kriterijus:

1. projektą teikianti institucija privalo turėti licenciją pirminiam (pagrindiniam) profesiniam mokymui ir jų pagrindinė veiklos sritis turi būti profesinis mokymas;

2. projektą teikianti institucija turi turėti patirties kokybės vadybos diegimo srityje;

3. projektai turi apimti visas apskrityje esančias profesinio mokymo įstaigas.

9.9.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

9.10.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

9.11.

Finansavimo intensyvumas

97 proc.

10.

Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas

10.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas šis specialusis Programos tikslas:

- gerinti profesinio mokymo kokybę.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą.

10.2.

Remiamos veiklos:

1. Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas.

2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai.

10.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas:

1. Vertintojų mokymai.

2. Vertinimų vykdymas.

3. Atlikto profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo peržiūra ir rekomendacijų proceso tobulinimui parengimas.

4. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai.

2011 m. II ketv.–2014 m. IV ketv.

3,99

10.4.

Pareiškėjas

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

10.5.

Partneris

10.6.

Tikslinės grupės

Mokytojai, ekspertai ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai.

10.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

10.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

10.9.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

10.10.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

11.

Pameistrystės mokymo formų plėtojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo sąlygomis

11.1.

Veiklų grupe įgyvendinamas šis specialusis Programos tikslas:

- gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai.

Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys:

- plėtoti pameistrystės mokymo formas.

11.2.

Remiamos veiklos:

1. Profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo sąlygomis.

2. Priemonių ir idėjų, kaip palengvinti efektyvų pameistrystės plėtojimą ir įgyvendinimą Lietuvos profesiniame mokyme, parengimas.

11.3.

Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai

Laikotarpis (ketvirčiais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo sąlygomis: mokymai pameistrystės forma profesiniam mokymui paklausa pasižyminčiuose ūkio sektoriuose.

2. Priemonių ir idėjų, kaip palengvinti efektyvu? pameistrystės plėtojimą ir įgyvendinimą Lietuvos profesiniame mokyme, parengimas: mokymų pameistrystės forma vertinimas, rekomendacijų pameistrystės diegimui ir plėtrai parengimas (rekomendacijų suderinimas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

2013 m. I ketv. –

2015 m. I ketv.

2,51

11.4.

Pareiškėjas

Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras

11.5.

Partneriai

Viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras

11.6.

Tikslinės grupės

Mokiniai (nesimokantis ir neturintis kvalifikacijos jaunimas (16–29 metų amžiaus žmonių grupė), bedarbiai arba dirbantys asmenys, kuriems reikia įgyti arba tobulinti kvalifikaciją), mokytojai (profesinio mokymo įstaigų mokytojai, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai, kurie vykdys praktinį mokymą)

11.7.

Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti:

1. Šios Programos nuostatas.

11.8.

Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

11.9.

Įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

11.10.

Finansavimo intensyvumas

100 proc.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

Nr. V-2053, 2011-11-02, Žin., 2011, Nr. 132-6290 (2011-11-05), i. k. 1112070ISAK00V-2053

Nr. V-235, 2012-02-08, Žin., 2012, Nr. 22-1038 (2012-02-18), i. k. 1122070ISAK000V-235

Nr. V-759, 2012-05-07, Žin., 2012, Nr. 54-2681 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-759

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-3329, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 147-5919 (2008-12-23), i. k. 1082070ISAKSAK-3329

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-2053, 2011-11-02, Žin., 2011, Nr. 132-6290 (2011-11-05), i. k. 1112070ISAK00V-2053

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-235, 2012-02-08, Žin., 2012, Nr. 22-1038 (2012-02-18), i. k. 1122070ISAK000V-235

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-759, 2012-05-07, Žin., 2012, Nr. 54-2681 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-759

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1512, 2012-10-29, Žin., 2012, Nr. 128-6431 (2012-11-06), i. k. 1122070ISAK00V-1512

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo