Suvestinė redakcija nuo 2007-04-15 iki 2007-08-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 1-21, i. k. 1002330ISAK00000375

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 375

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 3D-253, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 74-2561 (2004-04-30), i. k. 1042330ISAK003D-253

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2000 m. planą (Žin., 2000, Nr. 31-869) (priemonės kodas 3.4.2.11 – T – A2) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 886 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2000 Nr. 65-1948),

1. Tvirtinu Ekologinio žemės ūkio taisykles (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. viešajai įstaigai EKOAGROS vykdyti sertifikacijos įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles;

2.2. Maisto saugos ir kokybės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriui kontroliuoti viešosios įstaigos „Ekoagros“ veiklą, susijusią su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 222, 2002-06-14, Žin., 2002, Nr. 84-3658 (2002-08-30), i. k. 1022330ISAK00000222

Nr. 3D-253, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 74-2561 (2004-04-30), i. k. 1042330ISAK003D-253

2.3. įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui V. Grušauskui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-436, 2005-09-14, Žin., 2005, Nr. 112-4108 (2005-09-17), i. k. 1052330ISAK003D-436

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-156

redakcija)

EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai gaminami, perdirbami, gabenami, laikomi, realizuojami ir sertifikuojami vadovaujantis 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 39) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1991/2006 (OL 2006 L 411, p. 18) (toliau – Reglamentas), ir šių taisyklių nuostatomis.

2. Žemės ūkio ir maisto produktai, atitinkantys Reglamento bei šių taisyklių reikalavimus, gali būti vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.

3. Šios taisyklės privalomos visiems teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems ūkio subjektams, auginantiems ir tvarkantiems ekologišką žemės ūkio ir maisto ar renkantiems natūralios laukinės augalijos produkciją, bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimo ir kontrolės darbus.

II. SĄVOKOS

4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Apsauginė juosta – šiose taisyklėse nustatyto pločio vizualiai išsiskirianti teritorija ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti.

Apeliacija – pareiškėjo prašymas sertifikavimo įstaigai peržiūrėti jos priimtą sprendimą dėl sertifikavimo.

Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos sertifikuotas ūkis, atitinkantis Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.

Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – produktai, pagaminti ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkyba – ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimas ir (ar) realizavimas.

Neatitiktis – produktui, gamybos procesui nustatytų Reglamento ir (ar) šių taisyklių reikalavimų neatitiktį.

Pagalbinė medžiaga – medžiaga, naudojama ūkyje (trąšos, augalų apsaugos, gyvulių priežiūros priemonės), išskyrus pastatų ar įrenginių valymo ir dezinfekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius vaistus.

Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis, per kurį ūkyje įdiegiami Reglamento ir šių taisyklių reikalavimai ir nuo įprastinio pereinama prie ekologinio ūkininkavimo. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra prašymo sertifikuoti ūkį pateikimo data.

Sertifikavimo įstaiga – juridinis asmuo, sertifikuojantis ir kontroliuojantis ekologinę gamybą ir tvarkybą pagal Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.

Sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad produktas, jo gamybos ir (ar) tvarkybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus.

Sertifikatas – dokumentas, liudijantis, kad produktas, jo gamybos ir (ar) tvarkybos procesas atitinka Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.

Sintetinės trąšos – sintezės būdu pagamintos trąšos.

Sintetiniai pesticidai – sintezės būdu gaminami augalų apsaugos produktai (herbicidai, fungicidai, insekticidai, defoliantai, beicai ir kt.).

Skundas – bet koks fizinio ar juridinio asmens prašymas (išskyrus apeliaciją) imtis veiksmų dėl sertifikavimo įstaigos darbuotojų darbo kokybės, sertifikuotų ūkių ir (ar) įmonių veiklos ar gamybos produktų.

Želdinių juosta – šiose taisyklėse nustatyto pločio ne žemesnių kaip 1,5 m aukščio krūmų arba medžių, tarpusavyje susiliečiančių lajomis, ruožas ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti.

Ženklinimas – žodžių, duomenų, prekių ženklų, prekių rūšių pavadinimų, iliustruojamosios medžiagos arba simbolių pateikimas ant bet kokios rūšies pakuotės ir (arba) fasuotės, taip pat dokumentuose, pranešimuose, etiketėse, lentelėse ar apvaduose.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Reglamentas, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2004, Nr. 156-5687), Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1976), Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) ir Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944).

III. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS PROCESO IR PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS

5. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos procesą ir produktus sertifikuoja ir sertifikavimo ženklo naudojimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos sertifikavimo įstaigos.

6. Sertifikavimas atliekamas tik pageidaujančio užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos auginimu ar tvarkyba ūkio subjekto (toliau – pareiškėjas) raštišku prašymu. Norintieji sertifikuoti naujas žemės ūkio naudmenas pateikia sertifikavimo įstaigai žemės ūkio naudmenų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

7. Sertifikavimo įstaiga kasmet nustato pateikiamų nustatytos formos dokumentų sąrašą, ūkio subjektų patikros rezultatų vertinimo, taip pat sertifikato išdavimo tvarką ir terminus.

8. Pareiškėjas kasmet iki einamųjų metų kovo 31 d. pateikia sertifikavimo įstaigai nustatytos formos dokumentus, išskyrus ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkybos įmones, kurios gali teikti prašymus ištisus metus.

9. Sertifikavimo įstaiga, gavusi pareiškėjo prašymą, per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl patikros atlikimo.

10. Atlikusi patikrą vietoje, sertifikavimo įstaiga įvertina patikros rezultatus ir priima sprendimą dėl sertifikato išdavimo. Jei:

10.1. priimamas teigiamas sprendimas, sertifikavimo įstaiga iki einamųjų metų spalio 15 d., o ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkybos įmonės – ištisus metus, bet ne vėliau kaip per 30 d. nuo patikros įmonėje atlikimo, išduoda sertifikatą su teise ūkio subjektui ženklinti išaugintą/surinktą ir (arba) pagamintą produkciją sertifikavimo ženklu pagal sertifikavimo įstaigos nustatytus ženklinimo reikalavimus. Sertifikatas išduodamas vieneriems metams nuo išdavimo dienos;

10.2. priimamas neigiamas sprendimas, pareiškėjas apie Reglamento ir šių taisyklių neatitiktis informuojamas raštu per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo, aiškiai motyvuojant atsisakymą išduoti sertifikatą.

11. Jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo datos turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigą dėl išaiškinimo. Apeliacijų ir skundų pateikimo, priėmimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga.

12. Jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos išaiškinimu, sertifikavimo įstaigos sprendimus, priimtus po apeliacijos ar skundo nagrinėjimo, jis gali apskųsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

13. Leidimai įvežti ekologiškus produktus iš kitų šalių išduodami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

14. Ekologiškų produktų tiekėjas privalo registruoti visus gautus skundus dėl gaminamos sertifikuotos produkcijos ir priemones, kurių buvo imtasi trūkumams pašalinti, ir šiuos duomenis pateikti kontroliuojančių pareigūnų prašymu.

IV. EKOLOGINĖS GAMYBOS PROCESO KONTROLĖ

15. Sertifikavimo įstaiga kontroliuoja, ar pareiškėjas laikosi Reglamento bei šių taisyklių, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimo reikalavimų.

16. Pasikeitus gamybos apimčiai, produkcijos pavadinimui, sudėčiai ar esant kitiems gamybos pokyčiams, taip pat pažeidus Reglamento ar šių taisyklių reikalavimus, ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojas ar tvarkytojas privalo per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą.

17. Ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojui ar tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento ir (ar) šių taisyklių reikalavimus, taikomos sertifikavimo įstaigos nustatytos ir su Žemės ūkio ministerija suderintos sankcijos.

18. Sankcijų taikymo tvarką ir procedūras nustato sertifikavimo įstaiga.

V. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBA

19. Ekologinės gamybos žemės ūkio naudmenos (išskyrus ekologinę bitininkystę) turi būti pažymėtos pastoviais riboženkliais ir gali būti sertifikuojamos, jeigu:

19.1. yra ne arčiau kaip 50 m nuo magistralinių kelių, ne arčiau kaip 10 m nuo krašto kelių pagal Kelių įstatymo 3 straipsnį ir ne arčiau kaip 1–5 m (atsižvelgiant į aplinkos sąlygas) nuo kitų kelių, matuojant atstumą nuo kelio briaunos;

19.2. yra ne arčiau kaip 5–10 m (atsižvelgiant į naudojamą techniką ir aplinkos sąlygas) nuo laukų, kuriuose naudojami sintetiniai pesticidai ir (ar) sintetinės trąšos arba atskirti nuo jų 1–5 m pločio želdinių juosta;

19.3. yra ne arčiau kaip 1–5 m (atsižvelgiant į naudojamą techniką ir aplinkos sąlygas) nuo laukų, kuriose nenaudojami sintetiniai pesticidai ir (ar) sintetinės trąšos arba atskirta nuo jų 1–5 m pločio želdinių juosta;

19.4. yra ne arčiau kaip 45 m nuo geležinkelių, įtrauktų į valstybinės reikšmės magistralinių linijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2004, Nr. 148-5355) ir regioninės reikšmės geležinkelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3-453 (Žin., 2004, Nr. 137-5001), linijų;

19.5. yra ne arčiau kaip 500 m nuo regioninių, ne arčiau kaip 100 m nuo kitų buitinių atliekų sąvartynų ir ne arčiau kaip 50 m nuo tradicinio laidojimo kapinių;

19.6. javų, daržovių ir (ar) bulvių augalų tankumas yra vienodas visuose pasėlių plotuose ir ne mažesnis, kaip:

Augalų rūšis	Augalų kiekis vnt./m²
Ankštinių javų, grikių, rapsų, garstyčių, kmynų pasėliai	30
Bulvės	5
Burokėliai, ropės, ridikai	20
Kopūstai ir kiti kopūstiniai	4
Morkos, salotos, ridikėliai	40
Runkeliai	6
Svogūnai ir kiti svogūniniai	30
Varpinių javų pasėliai, sėmeniniai linai	120

19.7. medžių tankumas visuose sodų plotuose yra vienodas ir ne mažesnis kaip:

Augalų rūšis	Augalų kiekis, vnt./ha
Abrikosai	417
Aukštaūgės kriaušės	333
Aukštaūgės obelys	417
Aukštaūgės slyvos	667
Aukštaūgės trešnės	333
Graikiniai riešutmedžiai	125
Lazdynai	667
Nykštukinės obelys	2500
Pusiau žemaūgės obelys	1000
Persikai	667
Šermukšniai	500
Vidutinio augumo obelys	667
Vyšnios	667
Žemaūgės kriaušės	1000
Žemaūgės obelys	1667
Žemaūgės slyvos	1250
Žemaūgės trešnės	667

19.8. augalų tankumas visuose uogynų plotuose yra vienodas ir ne mažesnis kaip:

Augalų rūšis	Augalų kiekis vnt./ha
Agrastai	2500
Aronijos	1250
Avietės	4 444
Braškės	20 000
Erškėtrožės	1 250
Gervuogės	2 222
Serbentai	2500
Svarainiai	333
Šaltalankiai	667
Šilauogės	1667
Valgomieji sausmedžiai	2222
Žemuogės	31250

PASTABOS: 19.7–19.8 punktų nuostatos taikomos tik naujai sertifikuojamiems ekologinės gamybos plotams.

19.6–19.8 punktuose nurodytas tankumas tikrinamas sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka.

Pereinamasis laikotarpis dėl 19.7–19.8 punktuose nurodytų tankumo reikalavimų taikymo sodams ir uogynams, įveistiems iki šių reikalavimų įsigaliojimo, nustatomas atskiru Žemės ūkio ministro įsakymu.

20. Ekologiškai auginami šaltalankiai gali būti sertifikuojami tik, jei:

20.1. sertifikavimo įstaigai paprašius pateikiami po šių taisyklių įsigaliojimo pasodintų šaltalankių sodinukų įsigijimo dokumentai;

20.2. prie šaltalankių sodinukų yra ne žemesni kaip 0,5–0,7 m aukščio kuoliukai jų parišimui.

21. Visiems ekologinės gamybos plotams, išskyrus sodus ir uogynus, turi būti parengti ir įgyvendinami šiam ūkininkavimo būdui tinkami sėjomainos planai, kuriuose, atsižvelgiant į augalų rotaciją, turi būti numatyta ne mažiau kaip 20 proc. ankštinių augalų.

22. Nesant galimybės įsigyti norimos veislės bei kategorijos ekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos, sertifikavimo įstaiga pareiškėjo prašymu gali išduoti leidimą einamaisiais metais naudoti neekologišką sertifikuotą dauginamąją medžiagą. Prašymai teikiami:

22.1. pavasario sėjai – nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki sėjos pabaigos;

22.2. žiemkenčių sėjai – nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki sėjos pabaigos.

23. Apsauginėse juostose privaloma laikytis Reglamento nuostatų ir šių taisyklių reikalavimų, tačiau juose išauginta produkcija negali būti ženklinama ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.

24. Laukinė augalija laikoma ekologiška, jei ji renkama vietose, kurios atitinka Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus. Draudžiama rinkti laukinę augaliją miestų, miestelių ir gyvenviečių teritorijose.

25. Ekologinės žuvininkystės ūkis privalo laikytis galiojančių biotechnologinių normų, taip pat:

25.1. ne rečiau kaip du kartus per metus atlikti pilną tvenkinių vandens biocheminę analizę akredituotoje/atestuotoje laboratorijoje. Periodiniai vandens tyrimai (temperatūra, deguonis, pH) atliekami prietaisais su galiojančia metrologine patikra. Duomenys registruojami atskirame žurnale ir turi būti pateikiami kontroliuojančių pareigūnų prašymu;

25.2. imtis visų įmanomų profilaktinių priemonių, užkertančių kelią ligoms ir infekcijai plisti. Patalpos, įrenginiai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Ekologinės žuvininkystės tvenkinius, žuvininkystei naudojamas patalpas ar įrenginius galima dezinfekuoti tik ekologinei gamybai leistinomis medžiagomis;

25.3. tvenkinių augalijai mažinti būtina naudoti biologines (augalėdes žuvis) ir mechanines (nendrių pjovimą), kenksmingiems organizmams naikinti – prevencines, mechanines, fizines ar biologines priemones;

25.4. naudoti tik natūralius vitaminus ir mineralines medžiagas. Draudžiama naudoti sintetinius ir cheminius preparatus bei hormonus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali priimti sprendimą leisti vakcinuoti nuo infekcinės ligos. Išimtiniais atvejais, panaudojus gydymui sintetinius preparatus, produkcijos išlaukimo vartoti terminai turi būti dvigubai ilgesni už rekomenduojamus.

26. Sertifikavimo įstaigai leidus, tiesioginio tvenkinių, inkubacijos ir paauginimo talpyklų apšvietimo trukmė, atsižvelgiant į žuvų rūšį, gali būti dirbtinai pratęsta, tačiau šviesiojo paros laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 16 valandų per parą.

27. Tvenkinių hidrotechnikos statiniai bei gamybos priemonės negali būti nudažyti ar impregnuoti medžiagomis, kurių sudėtyje yra sintetinių ar cheminių priedų, sukeliančių žalingą poveikį gamtai ir žuvų aplinkai.

28. Ekologinės žuvininkystės ūkyje turi būti numatytos prevencinės priemonės, kad žuvys negalėtų išplaukti iš tvenkinių. Nugaišusios žuvys, įkritę laukiniai paukščiai ir šiukšlės turi būti nedelsiant pašalinti ir sunaikinti laikantis galiojančių sanitarijos ir veterinarijos reikalavimų. Draudžiama pakrantėse kūrenti laužus, šiukšlinti, maudytis, žvejoti ar vykdyti kitokią veiklą, nesuderinamą su ekologine gamyba.

29. Žuvininkystės ūkių tvenkiniai, pagal technologinius reikalavimus laikomi be vandens, sertifikuojami, jeigu laikomasi Reglamento ir šių taisyklių reikalavimų, bet iš jų gauta produkcija negali būti ženklinama ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.

30. Ekologinėje žuvininkystėje draudžiama veisti poliploidinius organizmus ir vien tik moteriškų ar vyriškų lytinių ląstelių žuvis. Įvežant žuvis (išskyrus lervutes ir mailių) iš kitų ūkių turi būti laikomasi karantino terminų.

31. Ekologinės gamybos ūkiuose turi būti pildomas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 190 (Žin., 2001, Nr. 51-1792; 2005, Nr. 39-1274), kuris turi būti pateikiamas kontroliuojančių pareigūnų prašymu.

32. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ekologinės gamybos ūkiuose turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita ir nuolat saugomos visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitos.

33. Perėjimas į ekologinę gamybą gali vykti visame ūkyje arba jo dalyje. Grįžus iš ekologinio į įprastinį ūkininkavimą, ūkis jau negali būti laikomas ekologiniu ir, norint vėl užsiimti ekologine gamyba, pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo.

34. Sertifikavimo įstaiga, suderinusi su Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į ankstesnio ūkininkavimo būdą ir aplinkos sąlygas, gali pereinamąjį laikotarpį pratęsti ar sutrumpinti iki vienerių, o daugiamečiams augalams, išskyrus pievas, ganyklas ir daugiametes žoles, iki pusantrų ekologinio ūkininkavimo metų. Prašymai dėl pereinamojo laikotarpio sutrumpinimo sertifikavimo įstaigai turi būti pateikiami iki einamųjų metų gegužės 1 d. Pereinamuoju laikotarpiu privaloma laikytis Reglamento nuostatų bei šių taisyklių reikalavimų.

35. Jeigu į ekologinę gamybą pereina tik dalis ūkio, tai:

35.1. ji turi būti natūraliai ar dirbtinai atskirta nuo ūkio dalių, kuriose ūkininkaujama ne pagal Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus, ir aiškiai pažymėta kontrolinių žemės sklypų žemėlapių fragmentuose;

35.2. ekologiškų produktų gamybos apskaita turi būti tvarkoma taip, kad ekologiški produktai būtų atsekami visuose gamybos etapuose.

36. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinės, ir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomos kiekvieną kartą prieš naudojimą ekologinės gamybos plotuose.

37. Žuvininkystės ūkio perėjimas į ekologinę gamybą turi būti vykdomas visame ūkyje. Ekologinę gamybą vykdyti žuvininkystės ūkio dalyje galima tik sertifikavimo įstaigai leidus.

38. Jeigu į ekologinę gamybą pereina ne visas žuvininkystės ūkis, visuose žuvų auginimo etapuose ekologiškai ir įprastinei produkcijai turi būti įrengiami atskiri izoliuoti tvenkiniai, o pareiškėjas turi pateikti priemonių planą, kuriame turi būti nurodyti veiksmai, užtikrinantys ekologinės gamybos produkcijos atskyrimą nuo įprastinės visuose gamybos proceso etapuose.

39. Jei žuvininkystės produktus siekiama parduoti kaip ekologiškus, negali būti tos pačios rūšies produkcijos ir žuvys turi būti auginamos laikantis Reglamento ir šių taisyklių reikalavimų ne trumpiau kaip 2/3 jų gyvenimo trukmės, bet ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

40. Žuvys turi būti šeriamos tik ekologiškais pašarais arba maitintis natūraliu maistu. Kai nėra galimybės įsigyti sertifikuotų ekologiškų pašarų ar natūralių produktų, sertifikavimo įstaigai leidus, galima naudoti iki 5 proc. (sausos masės) įprastinių pašarų.

41. Kombinuotųjų pašarų žuvims sudėtyje 50 proc. gyvūninių žaliavų turi sudaryti vandens gyvūnų baltymai. Jeigu nėra galimybės nurodytų reikalavimų įvykdyti, sertifikavimo įstaiga gali leisti laikinai šį santykį pakeisti.

42. Žuvis draudžiama šerti:

42.1. augimą skatinančiais ar lėtinančiais preparatais;

42.2. sintetiniais apetitą skatinančiais preparatais;

42.3. sintetiniais antioksidantais ir konservantais, karbamidu, pašarais, apdorotais cheminėmis medžiagomis, keičiančiomis pašarų spalvą, tirpumą ar kitas savybes, sintetinėmis aminorūgštimis;

42.4. medžiagomis iš tos pačios rūšies individų;

42.5. sintetiniais spalvinimo agentais;

42.6. visų rūšių ekskrementais.

43. Žuvys turi būti vežamos specialiu transportu, pritaikytu gyvoms žuvims vežti. Vandens parametrai žuvies gaudymo, pakrovimo ir pervežimo metu bei perkeliant į kitas talpyklas turi atitikti galiojančias biotechnologines normas.

44. Žuvų gaudymas ir transportavimas neturi sukelti žuvims streso ar pavojaus sužeisti. Vežant žuvis būtina atsižvelgti į:

44.1. vandens kokybę, temperatūrą, deguonies kiekį;

44.2. žuvų tankį;

44.3. atstumą ir laiką, kurį žuvys bus gabenamos konteineriuose;

44.4. atsargumo priemones, kad žuvys neišplauktų iš talpyklų.

45. Ekologinės žuvininkystės ūkyje turi būti asmuo, atsakingas už žuvų priežiūrą gaudymo ir gabenimo metu.

46. Žuvys turi būti laikomos vandenyje iki pat skerdimo ir paskerdžiamos netrukus, kai tik išimamos iš vandens.

47. Žuvys, gyvuliai ir kiti gyvūnai prieš kraujo nuleidimą turi būti be sąmonės.

48. Leidžiama apsvaiginti:

48.1. smūgiu į galvą;

48.2. elektros srove.

49. Apsvaiginimo ir užmušimo įranga turi veikti efektyviai ir greitai, kad gyvūnai nepatirtų streso, įrangos funkcionavimas turi būti reguliariai tikrinamas.

50. Nuolat kartu laikomi gyvuliai prieš skerdimą turi būti gabenami ir laikomi kartu.

51. Stengiantis išvengti įtampos, negalima kartu laikyti skirtingų grupių ir skirtingų lyčių gyvulių.

VI. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TVARKYBA

52. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkybos įmonės sertifikavimas yra ekologiškų produktų tvarkybos technologinio proceso ir produktų sertifikavimas.

53. Ekologiškiems produktams tvarkyti leidžiama naudoti mechaninius, fizinius ir biocheminius procesus. Draudžiama ekologiškus produktus apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius tvarkymo būdus.

54. Ekstrakcija gali būti atliekama tik vandeniu, etanoliu, augaliniu arba gyvuliniu aliejumi, actu, anglies dvideginiu, azotu.

55. Draudžiama naudoti filtravimo medžiagas, kurios gali chemiškai reaguoti ar modifikuoti ekologiškus produktus molekulių lygiu. Filtravimo įrenginyje neturi būti asbesto, naudotų ar kitų medžiagų, kurios gali užteršti produktus.

56. Ekologiški produktai turi būti laikomi šiomis sąlygomis:

56.1. kontroliuojant temperatūrą;

56.2. reguliuojant drėgmę;

56.3. sudžiovinti.

57. Sertifikavimo įstaiga gali leisti naudoti pagalbines medžiagas, kurios nenumatytos Reglamente, tačiau atitinka Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.

58. Pagalbinės medžiagos leidžiamos naudoti, jeigu:

58.1. jos yra natūralios kilmės, biologiškai skylančios ir nėra jų kaupimosi organizmuose pavojaus;

58.2. trąšų tirpumas nepadidintas cheminiais metodais, išskyrus tirpinimą vandenyje ar maišymą su kitomis natūraliomis leidžiamomis pagalbinėmis medžiagomis.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 222, 2002-06-14, Žin., 2002, Nr. 84-3658 (2002-08-30), i. k. 1022330ISAK00000222

Nr. 3D-253, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 74-2561 (2004-04-30), i. k. 1042330ISAK003D-253

Nr. 3D-156, 2007-04-11, Žin., 2007, Nr. 42-1604 (2007-04-14), i. k. 1072330ISAK003D-156

Pakeitimai: