Suvestinė redakcija nuo 2020-09-04

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 83-3398, i. k. 1072210ISAK0003-245

 

Nauja redakcija nuo 2020-09-04:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

Dėl VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, IŠSKYRUS PRAMOGINIUS, ASMENINIUS IR TRADICINIUS LAIVUS, TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2007 m. liepos 9 d. Nr. 3-245
Vilnius

 

Siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso
161 straipsnio 1 dalyje nustatytos vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus pramoginius, asmeninius ir tradicinius laivus, techninės apžiūros atlikimą,

tvirtinu Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus pramoginius, asmeninius ir tradicinius laivus, techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                              ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245

 

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, IŠSKYRUS PRAMOGINIUS, ASMENINIUS IR TRADICINIUS LAIVUS, TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus pramoginius, asmeninius ir tradicinius laivus, techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) atliekamų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų ar ketinamų įregistruoti vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, mažųjų laivų (toliau bet kuris iš jų – laivas, visi kartu – laivai) techninių apžiūrų periodiškumą ir apimtį, laivo korpuso, laivo variklių, laivo elektros įrenginių, slėginių indų, laivo sistemų ir įrenginių, laivo krovos mechanizmų, laivo garo katilų, laivo navigacinių ir ryšio priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

2. Laivo techninės apžiūros tikslas – įvertinti laivo atitiktį Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir Techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Europos Sąjungos vidaus vandenų keliais, nustatymo, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo, pakeitimo ir panaikinimo, klasifikavimo bendrovių pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – techniniai reikalavimai), Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“, ir kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų (kai taikoma) reikalavimams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų ar ketinamų registruoti pramoginių (išskyrus burines jachtas) ir asmeninių laivų techninės apžiūros atlikimo tvarką nustato Administracija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

4. Laivo savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam asmeniui pateikus Administracijos nustatytos formos prašymą atlikti pirminę, periodinę ar neeilinę laivo techninę apžiūrą (toliau – prašymas), ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Administracija ir laivo savininkas (valdytojas) suderina laivo techninės apžiūros atlikimo vietą, datą ir laiką. Laivo techninė apžiūra atliekama per 1 darbo dieną nuo Administracijos specialisto atvykimo į laivo buvimo vietą. Jei laivo techninę apžiūrą prašoma atlikti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ji atliekama per 2 kalendorines dienas nuo Administracijos specialisto atvykimo į laivo buvimo vietą. Administracijos specialisto komandiruotės, susijusios su laivo techninės apžiūros atlikimu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, išlaidas atlygina laivo savininkas (valdytojas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

41. Techninės apžiūros metu fotografuojamas bendras laivo vaizdas ir, jeigu randama trūkumų, Aprašo 11 punkte nurodyti laive tikrinami objektai. Nuotraukos pridedamos prie Administracijoje liekančio techninės apžiūros akto.

Papildyta punktu:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

5. Už laivų ir jų mechanizmų, įvairios paskirties įrenginių ir sistemų techninių apžiūrų atlikimą, vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo ar supaprastinto vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo ir šių dokumentų dublikatų išdavimą ir laivų statybos priežiūrą mokama valstybės rinkliava.

II SKYRIUS

LAIVO TECHNINĖS APŽIŪROS, JŲ PERIODIŠKUMAS IR APIMTIS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

6. Pirminė laivo techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus prašymą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“, nurodytais atvejais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

7. Jei pasikeitė laivo savininkas (valdytojas), o laivo techninės apžiūros dokumentai galioja, pirminė techninė apžiūra neatliekama. Atitinkami dokumentai, sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, išduodami naujajam laivo savininkui (valdytojui) be papildomos techninės apžiūros ir galioja iki anksčiau nustatyto termino.

8. Pirminės techninės apžiūros metu nustatoma, ar laivo korpusas, pagrindiniai mechanizmai bei sistemos ir įranga atitinka laivo techninę ar kitą dokumentaciją.

9. Atlikus pirminę laivo techninę apžiūrą, jos rezultatai įforminami Administracijos nustatytos formos vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros akte, kurio vienas egzempliorius per 2 darbo dienas nuo techninės apžiūros užbaigimo išduodamas laivo savininkui (valdytojui).

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

10. Periodinė laivo techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus laivo savininkui (valdytojui) pateikus prašymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

11. Periodinės laivo techninės apžiūros metu tikrinamos laivo konstrukcijos, mechanizmai ir sistemos (laivas turi būti be krovinio). Periodinės laivo techninės apžiūros metu tikrinami:

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

11.1. korpuso ir denio konstrukcijos:

11.1.1. apkalos, švartavimosi sijų, falšbortų, lejerių deformacijos ir kiti pakitimai viršvandeninėje laivo korpuso, denio bei antstato dalyje;

11.1.2. korpuso, taip pat triumo dangčių, liukų, angų, balastinių tankų hermetiškumas;

11.2. jėgainių, taip pat pagrindinių mechanizmų, sistemų ir įrangos darbas bei techninė būklė:

11.2.1. pagrindinio variklio ir pagalbinio dyzelio generatoriaus (atliekant bandymus darbo režimu);

11.2.2. laivo vairo mechanizmų;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

11.2.3. įrenginių, paduodančių vandenį į pagrindinės jėgainės aušinimo sistemą;

11.2.4. laivo švartavimo ir inkaravimo įrangos;

11.2.5. hidraulinių ir pneumatinių įrenginių;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

11.2.6. laive esančių elektros įrenginių;

11.2.7. laivo krovos mechanizmų;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

11.3. priešgaisrinės įrangos ir sistemų būklė;

11.4. gelbėjimosi priemonių ir įrangos būklė;

11.5. navigacinės ir radijo įrangos būklė;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

11.6. laivo taršos prevencijos įranga;

11.7. įvairios paskirties įrangos ar įrenginių matavimo prietaisų metrologinio patikrinimo galiojimo terminai.

12. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) dėl periodinės laivo techninės apžiūros kreipiasi likus ne daugiau kaip 3 mėnesiams iki laivo techninės apžiūros galiojimo pabaigos, nauja techninės apžiūros galiojimo data nustatoma vieni metai nuo galiojančios laivo techninės apžiūros galiojimo pabaigos. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) dėl periodinės laivo techninės apžiūros kreipiasi likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki laivo techninės apžiūros galiojimo pabaigos, nauja techninės apžiūros galiojimo data nustatoma vieni metai nuo teigiamą techninę apžiūrą patvirtinančių dokumentų išdavimo dienos. Jeigu laivo korpuso elementai ar įranga nevisiškai atitinka tos klasės laivams keliamus reikalavimus, laivas gali būti eksploatuojamas numatant tam tikrus apribojimus:

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

12.1. nustatomas didesnis viršvandeninio borto aukštis;

12.2. taikomi plaukiojimo rajono ar plaukiojimo sezono apribojimai bei nustatomi kiti apribojimai, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo stiprumą, bangos aukštį ir kt.);

12.3. ribojamas vežamų keleivių skaičius ir krovinio svoris;

12.4. pagrindiniams ir pagalbiniams varikliams taikomi eksploatacinių parametrų apribojimai;

12.5. mažinama leidžiama krovos mechanizmų kėlimo galia, strėlės pasvirimo kampas, veikimo spindulys;

12.6. mažinama leidžiama kėlimo galia arba ribojama plaukiojančio doko štapelinio denio lyginamoji apkrova.

13. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją ir atlikus periodinę laivo techninę apžiūrą, jos rezultatai įforminami Administracijos nustatytos formos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės techninės apžiūros akte. Jeigu techninės apžiūros metu nustatoma, kad laivas atitinka jam taikomus techninius reikalavimus, per 2 darbo dienas nuo laivo techninės apžiūros užbaigimo laivo savininkui (valdytojui) išduodamas Administracijos nustatytos formos vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas (toliau – tinkamumo plaukioti liudijimas) ar laivų, kurių ilgis yra iki 10 m, atveju, atsižvelgus į laivo paskirtį, konstrukcijos tipą bei ypatybes, – Administracijos nustatytos formos supaprastintas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas (toliau – supaprastintas tinkamumo plaukioti liudijimas). Administracija, laivo techninės apžiūros metu nustačiusi, kad laivas neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų, per 1 darbo dieną po techninės apžiūros užbaigimo apie tai informuoja laivo savininką (valdytoją) ir nurodo nustatytus trūkumus. Tinkamumo plaukioti liudijimas ar supaprastintas tinkamumo plaukioti liudijimas išduodamas Administracijos sprendimu, kai laivo savininkas (valdytojas) informuoja Administraciją apie pašalintus laivo trūkumus ir Administracija, atlikusi laivo techninę apžiūrą, tuo įsitikina.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

14. Neeilinė laivo techninė apžiūra atliekama Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka laivo savininkui (valdytojui) pateikus prašymą:

14.1. įvykus laivo avarijai;

14.2. pašalinus gedimus, dėl kurių laivą buvo draudžiama eksploatuoti;

14.3. laivui išduodant vienkartinio reiso leidimą plaukti iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba konkrečiai veiklai vykdyti (kai keičiamas plaukiojimo rajonas, laivo paskirtis ar kiti laivo saugiam eksploatavimui įtakos turintys parametrai);

14.4. pakeitus laivo paskirtį ir (ar) pertvarkius laivą, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami laivo matmenys, didžiausias leistinas vežti laivu keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama laive esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

15. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją ir atlikus neeilinę laivo techninę apžiūrą, jos rezultatai įforminami Administracijos nustatytos formos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės techninės apžiūros akte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

151. Administracija, periodinės ar neeilinės laivo techninės apžiūros metu nustačiusi, kad laivas neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų, per 1 darbo dieną po laivo techninės apžiūros užbaigimo priima sprendimą nepatvirtinti tinkamumo plaukioti liudijimo ar supaprastinto tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo apie tai informuoja laivo savininką (valdytoją) ir nurodo nustatytus trūkumus. Tinkamumo plaukioti liudijimo ar supaprastinto tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas patvirtinamas Administracijos sprendimu, kai laivo savininkas (valdytojas) informuoja Administraciją apie pašalintus laivo trūkumus ir Administracija, atlikusi laivo techninę apžiūrą, tuo įsitikina. Neeilinės laivo techninės apžiūros metu nustačius, kad laivas yra pritaikytas / paruoštas atlikti laivo savininko (valdytojo) prašyme nurodytą tam tikrą vienkartinį reisą, išduodamas vienkartinio reiso leidimas, kuriame nurodomos visos reiso sąlygos.

Papildyta punktu:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

152. Laivo techninių apžiūrų metu tikrinami žurnalai, kuriuose Administracijos nustatyta tvarka fiksuojama vidaus vandenų transporto priemonių darbinė veikla.

Papildyta punktu:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

16. Neteko galios nuo 2020-09-04

Punkto naikinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

17. Neteko galios nuo 2020-09-04

Punkto naikinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

III SKYRIUS

LAIVO KORPUSO TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

18. Laivo korpuso techninė apžiūra vykdoma periodinės ar neeilinės laivo techninės apžiūros metu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

19. Laivo povandeninės dalies korpuso ir įrenginių (mechanizmų) būklė įvertinama pakėlus laivą į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto. Likutinių storių matavimai atliekami naudojant ultragarsinius prietaisus kiekviename korpuso apkalos lakšte keturiose-šešiose vietose.

20. Gelžbetoninių laivų korpusai tikrinami atkreipiant dėmesį į įtrūkimus, pramušimus, betono atsisluoksniavimą nuo metalinės armatūros, vandens pralaidumą (rasojimą) ir kt.

21. Plastikinių laivų korpusai tikrinami atkreipiant dėmesį į korpuso apkalos, pertvarų, antstato, vairinės įtrūkimus bei kitas deformacijas.

22. Tarpelis tarp įvorės ir veleno kaklelio priklausomai nuo iriamojo veleno kaklelio diametro gali būti ne didesni kaip:

Iriamojo veleno kaklelio diametras, mm

Tarpelis tarp įvorės ir veleno kaklelio, mm

Veleno deidvudo vamzdžių ir kronšteinų įvorių montavimo

Leistinas tarpelis eksploatacijos metu

Priekinių ir galinių deidvudo vamzdžių įvorių

Iriamojo veleno kronšteinų įvorių

50–100

1,10–1,30

2,8

4,0

101–150

1,20–1,40

3,0

4,4

151–200

1,30–1,50

3,3

5,0

Pastaba. Be kronšteinų montavimo, tarpeliai gali būti sumažinti iki 30 %

 

23. Tarpelis tarp vairo posūkio mechanizmo helmportinių įvorių ir balerio priklausomai nuo balerio diametro gali būti ne didesnis kaip:

Balerio diametras, mm

Tarpelis tarp įvorės ir balerio, mm

Montavimo

Leistinas maks. eksploatacijos metu

25–50

0,20–0,30

1,5

51–100

0,25–0,35

2,0

101–150

0,30–0,40

2,5

151–200

0,35–0,45

3,0

Pastaba. Toliau didėjant balerio diametrui, kas 50 mm tarpelis gali didėti po 0,5 mm.

 

24. Laivus, pagamintus iš metalo lakštų, galima eksploatuoti, kai likutinis dugno apkalos ir rinkinio storis ≥ 0,75 t (t – naujo laivo apkalos storis), denio ir denio rinkinio – ≥ 0,70 t, bortų ir bortų rinkinio – ≥ 0,65 t.

25. Medinių laivų korpusai tikrinami apžiūrint laivo korpuso konstrukcinius elementus ir išorinę apkalą. Laivą galima eksploatuoti, kai likutinis dugno apkalos ir rinkinio storis ≥ 0,75 t, bortų, denio apkalos ir rinkinio – ≥ 0,70 t.

26. Laivus, pagamintus iš lengvų lydinių (duraliuminių, aliuminio ir magnio lydinių), galima eksploatuoti, kai iš duraliuminio pagamintų laivų dugno apkalos ir rinkinio likutinis storis >= 0,85 t, iš aliuminio ir magnio lydinių pagamintų laivų – ≥ 0,80 t. Denio, bortų apkala, borto ir denio rinkinys, antstato likutinis storis – ≥ 0,8 t.

27. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją ir atlikus laivo korpuso techninę apžiūrą pakėlus laivą į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto, techninės apžiūros rezultatai įforminami Administracijos nustatytos formos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės korpuso techninės apžiūros akte. Jeigu prieš tai buvo atlikti tikrinamo laivo korpuso remonto darbai, laivo savininkas (valdytojas) Administracijai pateikia įmonės, atlikusios laivo korpuso remontą, patvirtintus atliktų darbų laive priėmimo aktus. Prieš nuleidžiant laivą į vandenį tikrinama atliktų remonto darbų kokybė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

IV SKYRIUS

LAIVO EIGOS IR PAGALBINIŲ VARIKLIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

28. Laivų eigos ir pagalbiniai varikliai turi užtikrinti patikimą laivo eksploatavimą esant ir sudėtingoms sąlygoms (šoninis pasvirimas – iki 15° ir diferentas – iki 5°).

29. Techninių apžiūrų metu tikrinama:

29.1. variklių tvirtinimas prie pamato, o pamato – prie laivo korpuso patikimumas;

29.2. variklio paleidimo patikimumas;

29.3. eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 10 paleidimų be papildomo jų pakrovimo;

29.4. pagalbinio variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 6 paleidimus be papildomo jų pakrovimo;

29.5. patikimas variklio paleidimas elektriniu starteriu turi būti užtikrintas ne daugiau kaip iš 3 paleidimo bandymų;

29.6. patikimas eigos variklio paleidimas suslėgtu oru turi būti užtikrintas ne ilgiau kaip per 8 sekundes;

29.7. reversinių eigos variklių, paleidžiamų suslėgtu oru, slėginių indų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaipl2 reversinių paleidimų;

29.8. nereversinių eigos variklių, paleidžiamų suslėgtu oru, slėginių indų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 6 paleidimus;

29.9. variklių įvairios paskirties prietaisų tvarkingumas bei jų patikrų galiojimo terminai;

29.10. veikiančių variklių darbo režimo atitiktis techniniams duomenims, nurodytiems techninės eksploatacijos instrukcijose;

29.11. apsisukimų skaičiaus per minutę stabilumas, tepalo slėgis ir temperatūra, aušinimo skysčio temperatūra bei dūmingumas;

29.12. variklių distancinio valdymo patikimumas;

29.13. reverso mechanizmo veikimo patikimumas ir greitis, kur reversavimo laikas iš priekinės pilnos eigos neturi tęstis ilgiau kaip 25 sekundes;

29.14. variklių avarinio stabdymo patikimumas;

29.15. kuro bei aušinimo sistemų ir veikimo patikimumas;

29.16. išmetamųjų dujų kolektoriaus ir vamzdyno hermetiškumas, jų termoizoliacijos būklė;

29.17. iriamojo veleno deidvudo riebokšlio hermetiškumas;

29.18. telefoninio, radijo ryšio, šviesos ir garso signalizacijos sistemos veikimas tarp jėgainės skyriaus ir vairinės;

29.19. besisukančių ar judančių mechanizmų dalių apsaugų patikimumas.

30. Laivo jėgainės skyriuje turi būti pakabinta pagrindinių vamzdynų schema. Vandens, kuro, tepalo ir kitų sistemų ventiliai, čiaupai, vožtuvai turi turėti atitinkamus informacinės paskirties užrašus.

 

V SKYRIUS

LAIVO ELEKTROS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

31. Laivo elektros įrenginiai (generatoriai, elektros varikliai, akumuliatoriai, paskirstymo skydai, laidai, kabeliai, sujungimai, įžeminimai, žaibolaidžiai ir kt.) tikrinami periodinės ar neeilinės laivo techninės apžiūros metu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

32. Laivuose, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V (kintama ar pastovi) įtampa, vieną kartą per metus turi būti atliekami elektros laidų bei kabelių izoliacijos varžų matavimai:

32.1. izoliacijos varžos išmatuojamos elektroniniais matavimo prietaisais;

32.2. izoliacijos varžų matavimai atliekami iškart po ilgalaikio įrenginių darbo atjungus įtampą (rekomenduojama aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip + 10°C);

32.3. izoliacijos varžų parodymai lyginami su leidžiamais:

32.3.1. generatorių ir elektros variklių tarp atskirų fazių vijų ir korpuso bei tarp šalia esančių atskirų fazių vijų, jei tai leidžia konstrukcija;

32.3.2. paskirstymo įrenginių (tarp atskirų fazių bendralaidžių ir polių, atjungus išorines grandines, įžeminimą, puslaidininkių grandines, įtampos rites ir kt.);

32.3.3. kabelių ir laidų (tarp gyslų ir korpuso bei tarp atskirų gyslų);

32.4. pavojingus krovinius vežančiuose laivuose gali būti matuojamos ir mažesnę įtampą naudojančių elektros įrenginių izoliacijos varžos.

33. Laivuose, kuriuose sumontuota stacionari izoliacijos varžų matavimo aparatūra, bendrą jėgos tinklų ir apšvietimo tinklų izoliacijos varžą privaloma matuoti elektros skyduose įmontuotais megometrais ne rečiau kaip kartą per budėjimo pamainą, parodymus įrašant jėgainės dienyne. Išsamus izoliacijos varžų matavimas tokiuose laivuose atliekamas dokinio remonto metu.

34. Elektros mašinos, kurių minimalus leidžiamas izoliacijos varžų dydis nustatytas gamintojo dokumentuose, tikrinamos pagal gamintojo nustatytus parametrus.

35. Elektros variklių ir generatorių minimalios izoliacijos varžos, apie kurių minimalius leidžiamus dydžius nėra duomenų, tikrinamos pagal bendrąsias taisykles.

36. Elektros įrangos izoliacijos varža negali būti mažesnė, negu nustatyta gamintojo.

37. Elektros įrangos, kurios vardinė įtampa didesnė kaip 500 V, taip pat elektros mašinų, kurių galingumas didesnis kaip 1000 kW, izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2000 Ω 1 V įtampos.

38. Eksploatuojamo laivo elektros įrangos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė, kaip nurodyta lentelėje:

Eil. Nr.

Elektros įrangos pavadinimas

Varžos dydis M Ω įrangai įšilus

Norma

Minimaliai leistina

1.

Elektros mašinos

0,7 ir daugiau

iki 0,2

2.

Įjungimo ir valdymo įranga

0,5 ir daugiau

iki 0,2

3.

Pagrindiniai, avariniai skirstomieji skydai, išjungus pagalbines signalizacijos ir apsaugos grandines:

 

 

vardine įtampa iki 100 V

0,3 ir daugiau

iki 0,06

vardine įtampa iki 500V

1,0 ir daugiau

iki 0,02

4.

Laivo elektros tinklų kabeliai:

 

 

apšvietimo linijos vardine įtampa iki 100 V

0,3 ir daugiau

iki 0,06

apšvietimo linijos vardine įtampa 101 V–220 V

0,5 ir daugiau

iki 0,2

jėginis vardine įtampa nuo 100 iki 500 V

1,0 ir daugiau

iki 0,2

5.

Valdymo, signalizacijos ir kontrolės grandinėse:

 

 

vardine įtampa iki 100 V

0,3 ir daugiau

iki 0,06

vardine įtampa nuo 101 V iki 500 V

1,0 ir daugiau

iki 0,2

6.

Akumuliatoriai atjungus apkrovimą:

 

 

vardine įtampa iki 24 V

0,1 ir daugiau

iki 0,02

vardine įtampa 25 V–250 V

0,5 ir daugiau

iki 0,1

 

39. Siekiant nustatyti elektros įrangos tinkamumą tikrinama:

39.1. bendra elektros variklių ir generatorių būklė, jų komplektacija;

39.2. tvirtinimas prie pamato;

39.3. apsauginių gaubtų tvirtinimas;

39.4. įjungimo įvadai, dangteliai;

39.5. ventiliacijos grotelės;

39.6. įžeminimo prijungimų būklė;

39.7. kolektoriai, kontaktiniai žiedai, šepetėliai, laikikliai, traversos;

39.8. apvijų matomos dalys, jų bandažai bei izoliacijos būklė;

39.9. oro aušinimo sparnuotės, apsauginių dangčių tvirtinimas.

40. Tikrinant laivo elektros paskirstymo įrenginių techninę būklę, apžiūrimi jų korpusai, skydeliai, prietaisai ir kiti įrenginiai bei laidininkų tvirtinimas.

41. Tikrinant komutacinius aparatus, apžiūrimi judantys ir nejudantys kontaktai, jungiamieji paviršiai, izoliacija, prispaudimo spyruoklės ir kt.

42. Išmatavus izoliacijos varžas, atliekami elektros įrenginių bandymai darbo režimu.

 

VI SKYRIUS

SLĖGINIŲ INDŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

43. Slėginių indų techninės apžiūros metu tikrinami laivų variklių paleidimo sistemose naudojami slėginiai indai, laivų gaisro gesinimo sistemose naudojami angliarūgštės balionai, oro resiveriai, dekompresinės ir rekompresinės kameros, kurių darbinis slėgis didesnis kaip 0,1 MPa. Atlikus techninę apžiūrą, jos rezultatai įforminami Administracijos nustatytos formos atitinkamai garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu akte ir (ar) garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo akte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

44. Slėginiai indai ir slėginei sistemai priklausantys vamzdynai tikrinami:

44.1. atliekant išorinę apžiūrą ir bandymus darbiniu slėgiu periodinės, o esant reikalui, ir neeilinės laivo techninės apžiūros metu;

44.2. atliekant vidinę apžiūrą pakėlus laivą į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto;

44.3. atliekant hidraulinius bandymus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

45. Vykdant laivų techninę apžiūrą, jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių atliktus slėginių indų bandymus, vykdomi visi šiame skyriuje nurodyti bandymai. Tikrinimo metu apžiūrimi vidiniai ir išoriniai slėginių indų paviršiai, tvirtinimo pamatai, sujungimai bei vietos, kuriose didžiausia tikimybė kauptis drėgmei, atsirasti korozijos židiniams ir kt. Jeigu sistemos konstrukcijoje numatytas vidinis prapūtimo vamzdelis, reikia atkreipti dėmesį į jo būklę ir darbinę padėtį.

46. Vykdant vidinę slėginio indo apžiūrą, šis indas atjungiamas nuo vamzdyno, nuimama galvutė, išvaloma vidinė ertmė, padaromas patogus priėjimas apžiūrai. Slėginiai indai, kurių galvutės anga mažesnė kaip 120 mm ir pagal savo pastatymo vietą sunkiai pasiekiami, turi būti nuimami.

47. Slėginiai indai, kurie naudojami laivų gesinimo sistemose, tikrinami atliekant vidinę apžiūrą prieš hidraulinį bandymą.

48. Hidraulinis bandymas vykdomas atlikus slėginių indų vidinę apžiūrą ir pašalinus nustatytus defektus. Bandymo metu taip pat tikrinama sumontuota armatūra ir pajungimo vamzdynai (jeigu vamzdynams netaikomi kitokie reikalavimai), naudojant apie 10% didesnį darbinį slėgį. Slėgio bandymai vykdomi tol, kol suveikia apsauginiai vožtuvai. Jeigu slėginio indo hidraulinis bandymas vykdomas išėmus jį iš laivo (pvz., ceche), tai vamzdynai bandomi atskirai. Slėginis indas ir jo sistema pripažįstami tinkamais, jeigu per penkias bandymo minutes nepakito nustatytas slėgis.

49. Išorinė apžiūra vykdoma po hidraulinių bandymų. Ši apžiūra vykdoma sistemai dirbant su prijungtais slėgio reguliavimo bei saugos įtaisais. Stebima armatūros, sujungimų, tvirtinimo detalių, signalinių ir kontrolinių įtaisų būklė.

50. Leistinas dirbančio slėginio indo slėgis turi būti pažymėta ant slėgio matavimo prietaiso skalės.

51. Slėginiai indai ir jų prijungimo vamzdžiai turi būti keičiami, kai sienelės suplonėja 10% nuo pirminio storio arba kai atskirose vietose pastebimi korozijos židiniai.

52. Slėginiai indai ir sistemos pripažįstami tinkamais naudoti, jeigu bandymų rezultatai yra teigiami, o reguliavimo bei matavimo prietaisai veikia patikimai.

 

VII SKYRIUS

LAIVO SISTEMŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

53. Laivų techninių apžiūrų metu vykdoma šių sistemų apžiūra:

53.1. gaisro gesinimo;

53.2. nusausinimo;

53.3. balastinės;

53.4. hidraulinės;

53.5. garinio apšildymo ir ūkinio garo panaudojimo;

53.6. ventiliacijos;

53.7. ekologinio saugumo;

53.8. kuro padavimo;

53.9. dujų išmetimo;

53.10. valymo, krovos ir kitų specialių sistemų (dujų, apsaugos nuo kibirkščiavimo, dūmingumo, pavojingų patalpų ventiliacijos).

54. Minėtos sistemos tikrinamos naudojant stacionarius siurblius bei slėginių indų sistemas, distancinio valdymo, blokavimo ir signalizacijos įrenginius.

55. Dokinio remonto (laivui esant doke ar kitokiu būdu pakeltam į krantą) metu tikrinami kingstonai (dugno ir bortų armatūra), vandens nepraleidžiančios pertvaros, davikliai ir kitos sistemos.

56. Pakeitus kingstonus arba nelaidžių pertvarų armatūrą, laive turi būti saugomi gamintojo išduoti naujų kingstonų arba nelaidžių pertvarų armatūros sertifikatai.

57. Atlikus kingstonų remontą, laive turi būti saugomi hermetiškumo bandymo aktai, kuriuos pateikia remontą atlikusi įmonė.

58. Tikrinant gaisro gesinimo vandeniu sistemą, tikrinamas vandens spaudimas bet kuriame sistemos čiaupe, distancinis arba automatinis priešgaisrinių siurblių valdymas ir kt.

59. Tikrinant gaisro gesinimo garu sistemą, garas laive išleidžiamas į atskirą saugią patalpą.

60. Tikrinant gaisro gesinimo putomis sistemą, atliekamas trumpas sistemos paleidimas. Laive turi būti putokšlių kokybę patvirtinantys dokumentai.

61. Tikrinama gaisro gesinimo angliarūgštės dujomis sistema, bandant ją suspaustu oru arba vandeniu. Angliarūgštės dujų kiekis balionuose nustatomas juos sveriant ir negali būti mažesnis kaip 90% nustatyto kiekio.

62. Kuro ir tepalo sistemos bei ventiliacijos kanalų distanciniai uždarymo įrenginiai tikrinami bandymo būdu.

63. Nusausinimo sistema tikrinama išsiurbiant vandenį iš pasirinkto laivo skyriaus.

64. Balastinė sistema tikrinama įjungus atitinkamus siurblius ir fiksuojant balastinio vandens lygio matavimo prietaisų parodymus.

65. Tikrinant tanklaivių užpylimo sistemas bandoma ir rezervuarų (talpų arba cisternų) ventiliacijos bei kuro lygio rezervuaruose (talpose arba cisternose) matavimo įranga. Tokiuose bandymuose Administracijos pareigūnas gali ir nedalyvauti, o surašytas laivo savininko (valdytojo) aktas apie sistemos bandymo rezultatus saugomas laive.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

66. Dujas bei liepsną nutraukiančios sistemos tikrinamos pasirinktinai atidarant vieną sistemos vožtuvą.

67. Mašinų skyriaus ventiliacijos sistema tikrinama vietiniais ir distanciniais jungikliais rankiniu būdu paleidžiant ir stabdant mechanizmus ir sistemas. Tanklaiviuose ventiliacijos sistema tokiu pat būdu tikrinama ir iš siurblių skyriaus.

68. Ekologinio saugumo sistema tikrinama apžiūrint:

68.1. veikiančius siurblius, separatorius, filtrus, armatūrą, kontrolinius matavimo prietaisus ir kitus įrenginius ir prietaisus;

68.2. nutekamųjų vandenų talpas (priėmimo, surinkimo, laikymo), vamzdynus, armatūrą, išleidimo sklendes;

68.3. naftos produktais užterštų vandenų talpas (priėmimo, surinkimo, laikymo), vamzdynus, armatūrą, išleidimo sklendes;

68.4. šiukšlių surinkimo bei naikinimo įrenginius, jų kiekius ir tūrius.

69. Laivo sistemų susidėvėjimas nustatomas vadovaujantis gamintojo dokumentuose ar atitinkamuose norminiuose aktuose nustatytais reikalavimais.

70. Sistemos pripažįstamos tinkamomis, jei jas eksploatuojant nėra nutekėjimo, o reguliavimo bei matavimo prietaisai yra patikrinti ir veikia patikimai.

 

VIII SKYRIUS

LAIVO ĮRENGINIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

71. Laivų įrenginius sudaro: vairavimo ir manevravimo, inkaravimo, švartavimosi, vilkimo ir sukabinimo, valčių nuleidimo bei kiti įrenginiai, iliuminatoriai, apšvietimo ir ventiliacijos liukai, nusileidimo liukų ir landų dangčiai, durys, trapai, lejerinė įranga, stiebai.

72. Periodinės laivo techninės apžiūros metu tikrinami laivo distancinio valdymo įrenginiai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

73. Laivo vairavimo įrenginiai tikrinami įjungus iriamąjį sraigtą ir jo neįjungus įvairiais režimais. Pagrindinis vairavimo mechanizmas tikrinamas keletą kartų persukant vairą „nuo borto į bortą“. Atsarginis vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažesniems laivo variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint aksiometro parodymus. Pavairavimo mechanizmo veikimas tikrinamas įjungus varytuvą.

74. Vairavimo įrenginiai pripažįstami tinkamais, jeigu techninių apžiūrų metu neaptikta didesnių susidėvėjimų, nei numatyta gamintojo dokumentuose, ir įrenginiai funkcionuoja patikimai.

75. Inkaravimo įrenginiai tikrinami įvertinant inkaravimo mechanizmų techninę būklę, inkarų svorį, tipą, grandinių ilgį ir kalibrą, jų nusidėvėjimą, tvirtinimo prie korpuso įrenginius, greito inkarų nuleidimo galimybę, grandinės laikymo fiksatorius. Keičiami laive inkarai ir grandinės privalo turėti gamintojo sertifikatus.

76. Laivo inkaro grandinė turi būti ne trumpesnė kaip 40 metrų, jei laivo ilgis ne didesnis kaip 30 metrų. Inkaro grandinė turi būti 10 metrų ilgesnė už laivo ilgį, jei laivo ilgis didesnis kaip 30 metrų, bet ne didesnis kaip 50 metrų. Jei laivas ilgesnis kaip 50 metrų, grandinės ilgis turi būti didesnis kaip 60 metrų. Jei krovininis, keleivinis ar žvejybos laivas turi sustoti laivo priekiu pasroviui, jame montuojami galiniai inkarai ir grandinės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 60 metrų. Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas:

76.1. inkarų, kurių svoris P ne didesnis kaip 500 kg, R = 0,35 x P (kN);

76.2. inkarų, kurių svoris P didesnis kaip 500 kg, R = (0,35 – (P-500)/15000) P (kN);

76.3. inkarų, kurių svoris didesnis kaip 2000 kg, R = 0,25 P (kN).

77. Jei vietoj grandinių naudojami lynai, kurių atsparumas tempimui turi būti ne mažesnis už nustatytą grandinėms, jie turi būti 20% ilgesni.

78. Tikrinant laivo švartavimosi įrenginius, tikrinama gervių techninė būklė, knechtai, jų tvirtinimo prie laivo korpuso patikimumas, švartavimosi lynų būklė. Laive turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis kaip:

78.1. pirmo lyno ilgis L + 20 m, tačiau ne ilgesnis kaip 100 m,

kur L – laivo ilgis metrais;

78.2. antro lyno ilgis 2/3 pirmojo lyno ilgio;

78.3. trečio lyno ilgis 1/3 pirmojo lyno ilgio.

79. Laivams, kurių ilgis mažesnis kaip 20 metrų, trečias švartavimosi lynas neprivalomas. Švartavimosi lyno atsparumas tempimui (Rs) skaičiuojamas:

 

79.1. jei LBT yra iki 1000 m3:                         (kN);

 

79.2. jei LBT daugiau negu 1000 m3:               (kN),

 

kur L – laivo ilgis, B – laivo plotis, T – grimzlė (vertikalus atstumas metrais tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir didžiausios grimzlės linijos);

79.3. vietoj švartavimosi lynų gali būti naudojamos tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės.

80. Tikrinamas gelbėjimosi priemonių kiekis, išdėstymas, tvirtinimas ir kt., atliktų bandymų galiojimo terminai, markiruotės.

81. Laivo vilkimo įrenginys tikrinamas įvertinant vilkimo kablio, lyno, vilkimo knechtų būklę, jų tvirtinimą prie denio, vilkimo kampo ribotuvus, distancinio lyno atleidimo iš vairinės mechanizmą, buksyravimo gervę, distancinio valdymo veikimą ir kitus parametrus.

82. Vairinės pakėlimo-nuleidimo mechanizmas tikrinamas jam dirbant.

83. Technologinių laivo įrenginių (kaušų pakėlimo rėmų, grandinių, būgnų, grunto įsiurbimo antgalių, šoninio perstūmimo ir palaikymo gervių, grunto palaikymo ir išpylimo įrenginių žemsiurbėse ir žemkasėse) bei kitų specialių įrenginių žvejybos laivuose techninę priežiūrą atlieka laivo savininkas (valdytojas).

84. Laivo įrenginiai pripažįstami tinkamais, jeigu jie veikia patikimai ir jų techninės charakteristikos atitinka gamintojo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

 

IX SKYRIUS

LAIVO KROVOS MECHANIZMŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

85. Tikrinami visi krovos mechanizmai, sumontuoti laivuose, kurių keliamoji galia didesnė kaip 1000 kg.

86. Atliekant kėlimo įrenginių apžiūras ypatingas dėmesys kreipiamas į keliamo krovinio svorio, strėlės posvyrio kampo ir keliamo krovinio aukščio ribotuvus, galinius išjungiklius, elektros maitinimo atjungimo ir blokavimo sistemas, apsauginius įžeminimus, gaubtus, stabdymo įrenginius, užlipimo trapus, kėlimo ir valdymo lynus, šviesos ir garsinės signalizacijos veikimą.

87. Tikrinant hidraulinius krovos mechanizmus, ypatingas dėmesys kreipiamas į hidrosistemų saugos vožtuvų darbą. Be to, tikrinami trosų sertifikatai, jų techninė būklė ir kt.

88. Krovos mechanizmo metalinės konstrukcijos apžiūrimos iki bandymų ir juos atlikus. Atliekami statiniai, naudojant 1,25 karto viršijantį nominalų kėlimo krūvį, nurodytą techninėje dokumentacijoje, ir dinaminiai, naudojant 1,1 karto viršijantį nominalų kėlimo krūvį, kėlimo mechanizmo bandymai.

89. Bandymams naudojami specialiai šiam tikslui paruošti bandomieji krūviai. Dinamometrus naudoti draudžiama.

90. Statiniai bandymai, siekiant patikrinti krovos mechanizmo metalinių konstrukcijų stiprumą, atliekami taip:

90.1. krano strėlė pastatoma į padėtį, kurioje krano stovumas blogiausias;

90.2. bandomasis krovinys pakeliamas į 100–150 mm aukštį nuo plokštumos ir išlaikomas ne mažiau kaip 10 min.

91. Krovos mechanizmai yra išlaikę statinius bandymus, jeigu per bandomąjį laikotarpį pakeltas nustatyto svorio krovinys nepakeitė padėties, o mechanizmuose ir metalo konstrukcijose neaptikta įtrūkimų, liekamųjų deformacijų ar kitokių pažeidimų.

92. Krovos mechanizmo dinaminiai bandymai atliekami esant teigiamiems statinių bandymų rezultatams:

92.1. bandomasis krūvis didžiausiu leistinu greičiu pakeliamas ir nuleidžiamas tris kartus;

92.2. pakėlimo ir nuleidimo metu pasirinktame aukštyje netikėtai stabdoma;

92.3. krano strėlė pasukama du kartus tiek, kiek leidžia posūkio mechanizmas, kartu keičiant strėlės pasvirimo kampą nuo mažiausio iki didžiausio. Visi veiksmai turi būti atliekami didžiausiu leistinu greičiu.

93. Vykdant krano korpuso, ant kurio sumontuotas krovos mechanizmas, dokinį remontą atliekamos papildomos metalo konstrukcijų ir mechanizmų apžiūros. Tikrinami išdilimo tarpai tarp besisukančių detalių, skriemuliai, ašys, guoliai ir kt. Esant įtarimui dėl konstrukcijos patikimumo, reikalaujama atlikti atitinkamus konstrukcijos stiprumo skaičiavimus (tai atlieka Lietuvos saugios laivybos administracijos atestuotos įmonės).

94. Krovos mechanizmo bandymai ir techninė apžiūra atliekami derinant su laivo, ant kurio sumontuotas krovos mechanizmas, periodine technine apžiūra.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

95. Krovos mechanizmų, kurių kėlimo galia 100 tonų ir daugiau, statiniai ir dinaminiai bandymai atliekami naudojant 1,1 karto didesnį nominalų kėlimo krūvį 89–92 punktuose nustatyta tvarka.

96. Krovos mechanizmą draudžiama eksploatuoti, jeigu:

96.1. nutraukta bent viena plieninio lyno gija arba dešimt lyno diametrų atitinkančiame lyno ilgyje yra iki 5 % nutrauktų vijų;

96.2. neveikia garsinė signalizacija;

96.3. naudojami lynai, turintys ankstesnio užlenkimo žymių, neturintys sertifikatų arba neišbandyti pagal standartus;

96.4. susidėvėję suktukai arba yra kitų gedimų, galinčių turėti įtakos saugiam darbui.

97. Vykdant krovos mechanizmų, sumontuotų dokuose ant viršutinio denio, bandymus doko stapeliniame denyje darbai turi būti nutraukti.

98. Krovos mechanizmų bandymus atlieka komisija, sudaryta laivo savininko (valdytojo) iš atsakingų techninių darbuotojų, dalyvaujant Administracijos atstovams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

99. Krovos mechanizmas pripažįstamas tinkamu, jeigu buvo teigiami statinio ir dinaminio bandymų rezultatai, neaptikta liekamųjų metalo konstrukcijų deformacijų, detalių nusidėvėjimas neviršija gamintojo leidžiamų dydžių, kiti mechanizmai ir įrenginiai yra tinkamos techninės būklės. Atlikus bandymus ir techninę apžiūrą, jos rezultatai įforminami Administracijos nustatytos formos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės krovos mechanizmo techninės apžiūros ir bandymų akte. Esant nedideliems nukrypimams nuo normų, kurie nesukelia pavojaus, krovos mechanizmą galima leisti eksploatuoti, sumažinant leistiną keliamąją galią.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

X SKYRIUS

LAIVO GARO KATILŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

100. Garo katilai, kurių darbinis slėgis didesnis kaip 0,1 MPa, tikrinami periodinės ar neeilinės laivo techninės apžiūros metu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

101 Periodinės laivo techninės apžiūros metu atliekama garo katilų išorinė apžiūra ir bandymai darbiniu slėgiu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

102. Garo katilų vidinė apžiūra atliekama vieną kartą per 5 metus.

103. Garo katilų hidrauliniai bandymai atliekami vieną kartą per 10 metų.

104. Vykdant laivo pirminę techninę apžiūrą, jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atlikti garo katilų bandymai, turi būti atlikti visi 100–103 punktuose nurodyti tikrinimai bei bandymai.

105. Neeilinė garo katilų apžiūra turi būti atliekama, kai remonto metu buvo pakeista daugiau kaip 10% vandens šildymo vamzdžių, taip pat pakeitus ankerinius varžtus arba kniedes, flanšus arba užvirinus įtrūkimus garo vamzdžiuose bei atlikus kitus suvirinimo darbus. Visus nurodytus suvirinimo darbus turi atlikti atestuoti specialistai.

106. Vykdant vidinę apžiūrą katilas turi būti paruoštas taip:

106.1. turi būti nuimta katilo ir vamzdynų termoizoliacinė danga prie flanšinių sujungimų, suvirinimo siūlių, apsauginių vožtuvų. Esant korozijos arba kitiems pažeidimams, galima pareikalauti nuimti visą termoizoliacinę dangą. Jeigu pastebimi ryškūs metalo defektai, galima pareikalauti atlikti likutinių storių matavimus arba pagal nurodymus išpjauti metalo pavyzdžius ir atlikti matavimus. Siūlės ir kiti atidengti sujungimai nuvalyti iki metalinio blizgesio;

106.2. vamzdynų ir ertmių vidinėje pusėje nuvalytos apnašos;

106.3. visų angų ir ertmių kaitinimo pusėje išvalyti suodžiai, šlakas, rūdys;

106.4. atidarytos visos angos ir liukai;

106.5. nuvalyti garo katilo tvirtinimo pamatiniai varžtai;

106.6. nuimti visi vidiniai įrenginiai ir prietaisai (vandens lygio reguliatoriai, garo separatoriai, šildytuvai ir kt.).

107. Apžiūrint katilus iš vidinės pusės būtina atidžiai apžiūrėti vamzdynus, kniedžių galvutes, suvirinimo siūles, galimus ir esamus korozijos židinius, atkreipiant dėmesį į vamzdžių lenkimo vietas, flanšinius sujungimus ir kt.

108. Garo katilų hidrauliniai bandymai vykdomi atlikus vidinę apžiūrą ir pašalinus visus defektus, nustatytus vidinės apžiūros metu. Ruošiant katilą hidrauliniam bandymui, papildomai nuimama termoizoliacinė danga nuo visų katilo paviršių, valcuotų, kniedytų, suvirintų siūlių ir t. t.

109. Hidraulinis bandymas vykdomas tokia tvarka:

109.1. nutraukiami visi darbai, laive sukeliantys smūgius arba triukšmą;

109.2. katilas užpildomas vandeniu, oras iš katilo turi būti visiškai pašalintas;

109.3. slėgio matavimas atliekamas dviem manometrais;

109.4. užpilamo vandens ir oro temperatūra patalpoje turi būti aukštesnė kaip 5° C ir jų temperatūrų skirtumas turi būti kuo mažesnis;

109.5. apsauginiai vožtuvai užaklinami;

109.6. siurblys turi užtikrinti tolygų slėgio didėjimą;

109.7. spaudimas keliamas iki bandomojo dydžio (daugiau kaip 10% darbinio slėgio) ir išlaikomas 10 min;

109.8. spaudimas sumažinamas iki darbinio slėgio ir atliekama visos sistemos apžiūra.

110. Jeigu bandymo metu katile girdisi pašaliniai garsai ar pastebėti kiti reiškiniai, bandymas turi būti nutraukiamas, išleidžiamas vanduo bei atliekama kruopšti apžiūra. Pašalinus defektus, bandymas kartojamas iš naujo. Jeigu pirmo jo bandymo metu pastebėti tik nežymūs defektai, kitas bandymas gali būti atliekamas pakeliant slėgį tik iki darbinio.

111. Katilas pripažįstamas išlaikęs hidraulinius bandymus, jeigu nebuvo pastebėta slėgio kritimo, liekamosios deformacijos arba kitokių matomų pažeidimų. Kniedėmis sujungtų siūlių ir kniedžių galvučių rasojimas, kol nesusidaro lašai, nelaikomas nesandarumu. Tokie patys reiškiniai, atsirandantys suvirintuose sujungimuose, turi būti šalinami iškertant siūlę ir suvirinant iš naujo. Draudžiama užkniedyti plaktuku rasojančias siūles.

112. Išorinė katilo apžiūra ir bandymai darbiniu slėgiu atliekami po kiekvienos vidinės apžiūros ar hidraulinio bandymo.

113. Išorinės apžiūros metu garo slėgis katile pakeliamas iki darbinio ir tikrinama:

113.1. slėgio matavimo prietaisų patikros sertifikatai ir jų galiojimo terminai, vandens lygio kontroliniai matavimo stiklai;

113.2. katilo vamzdynai, armatūra, prapūtimo-ventiliavimo sistemos;

113.3. automatinis garo katilo darbo režimas, sandarumas;

113.4. vandens padavimo į katilą sistemos filtrai ir kiti įrenginiai;

113.5. katilo termoizoliacija, kuro padavimo į bakus siurbliai ir purkštuvai;

113.6. saugos vožtuvai, rankinis saugos vožtuvų atidarymas.

114. Saugos vožtuvai turi būti sureguliuoti taip, kad Patidarymo 1,05 Pdarbinio, kai Pdarbinis 1 MPa; ir Patidarymo 1,03 Pdarbinio, kai Pdarbinis > 1 MPa. Maksimalus leidžiamas slėgis iki saugos vožtuvo veikimo pradžios neturi viršyti 1,1 Pdarbinio. Esant teigiamiems bandymų rezultatams, sureguliavus saugos vožtuvus, vienas iš vožtuvų užplombuojamas.

115. Tikrinant katilo rankinio ir automatinio režimo veikimą, reikia įsitikinti, ar patikimai dirba signalizacija ir laiku suveikia blokavimo sistema esant nepakankamam vandens lygiui katile, užgesus fakelui ir kitais atvejais.

116. Patikrinus katilą ir užfiksavus teigiamus rezultatus, garo katilas pripažįstamas tinkamu dirbti. Esant kai kuriems nukrypimams, gali būti leidžiama eksploatuoti katilą, slegiamą mažesniu darbiniu slėgiu.

117. Atlikus bandymus ir laivo techninę apžiūrą, laivo savininkui (valdytojui) išduodami Administracijos nustatytos formos atitinkamai garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu aktas ir (ar) garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo aktas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

11 skyrius. Neteko galios nuo 2020-09-04

Skyriaus naikinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

XII SKYRIUS

LAIVO NAVIGACINIŲ IR RYŠIO PRIEMONIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

126. Laivų navigacinėms ir ryšio priemonėms nustatomi šie reikalavimai:

126.1. navigacinė įranga turi būti įrengta sausoje, lengvai prieinamoje patalpoje;

126.2. navigacinė įranga ir jos kabelių tinklas turi būti išdėstytas taip, kad nepakeistų magnetinių kompasų parodymų;

126.3. radiolokacinės stoties monitorius turi būti įrengtas vairinėje prie priekinės pertvaros;

126.4. prie monitoriaus turi būti priklijuota lentelė, kurioje nurodytos zonos, kurios trukdo radiolokatoriaus antenos darbui (stiebas ir kt.);

126.5. radiolokatoriaus antena turi būti įrengta taip, kad į jos apžvalgos lauką patektų kuo didesnis plotas aplink laivą;

126.6. antena turi būti įrengta tokiame aukštyje, kad aukšto dažnumo spinduliavimo srautas deniuose ir kitose vietose, kur gali būti žmonės, neviršytų leidžiamų normų;

126.7. magnetinis kompasas turi būti įrengtas vairinėje taip, kad iš laivo valdymo vietos vairininkas netrukdomai galėtų stebėti laivo kursą ir kad deviatorius galėtų panaikinti kompaso nuokrypį;

126.8. magnetinis kompasas turi būti įrengtas kuo toliau nuo magnetinių ir elektromagnetinių laukų šaltinių, kurie gali pakenkti kompaso parodymų tikslumui;

126.9. magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbus atlieka šiai veiklai atestuotos įmonės;

126.10. magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbai atliekami po laivo remonto doke arba po paprastojo laivo remonto, jei buvo atliekami suvirinimo darbai;

126.11. echolotas turi būti įrengtas vairinėje, patogioje naudojimui ir remontui vietoje;

126.12. echoloto vibratorius turi būti įrengtas mažiausiai laivo vibracijos veikiamoje vietoje po laivo dugnu užtikrinant jo darbą taip, kad laivo supimo metu jis neišnirtų iš vandens;

126.13. navigacinę ir radionavigacinę įrangą laivuose montuoti ir remontuoti leidžiama šiai veiklai atestuotoms įmonėms;

126.14. atlikus laivo įrangos montavimo ir remonto darbus, laivo savininkui (valdytojui) turi būti įteiktas atliktų darbų aktas, pasirašytas darbus atlikusios įmonės vadovo ir laivo savininko (valdytojo);

126.15. navigacinę ir radionavigacinę įrangą privaloma montuoti griežtai laikantis įrangos gamintojo nustatytų reikalavimų ir normų bei darbų saugos taisyklių;

126.16. matomoje vietoje turi būti iškabinta magnetinio kompaso likutinės deviacijos lentelė;

126.17. jūrlapiai, hidrografiniai žemėlapiai, locijos, kranto žiburių ir ženklų knygos turi būti koreguotos, jose turi būti spaudas su koregavimą atlikusio asmens vardu ir pavarde, parašu ir paskutinio pranešimo įgulai arba navigacinio pranešimo numeris.

 

XIII skyrius. Neteko galios nuo 2019-02-22

Skyriaus naikinimas:

Nr. 3-86, 2019-02-21, paskelbta TAR 2019-02-21, i. k. 2019-02884

 

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

 

139. Laivo savininkas (valdytojas) turi teisę dalyvauti atliekant laivo techninę apžiūrą ir gauti informaciją apie laivo techninę būklę.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

 

140. Vienas laivo techninės apžiūros akto egzempliorius pateikiamas laivo savininkui (valdytojui), kitas lieka Administracijoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

 

141. Laivo savininkas (valdytojas) privalo vykdyti laivo techninių apžiūrų akte įrašytas Administracijos pareigūnų išvadas.

______________

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

 

1 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

2 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

3 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

4 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

5 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

6 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

7 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

8 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

9 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

10 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

11 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

12 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

 

13 priedas. Neteko galios nuo 2014-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin. 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-280, 2008-07-28, Žin., 2008, Nr. 88-3548 (2008-08-02), i. k. 1082210ISAK0003-280

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-87, 2010-02-01, Žin., 2010, Nr. 18-837 (2010-02-11), i. k. 1102210ISAK00003-87

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-146, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1468 (2010-03-18), i. k. 1102210ISAK0003-146

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-473, 2013-09-05, Žin., 2013, Nr. 96-4782 (2013-09-12), i. k. 1132210ISAK0003-473

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-295(1.5E), 2015-07-13, paskelbta TAR 2015-07-13, i. k. 2015-11266

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-86, 2019-02-21, paskelbta TAR 2019-02-21, i. k. 2019-02884

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-502, 2020-09-03, paskelbta TAR 2020-09-03, i. k. 2020-18642

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 3-245 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo