Redaguota: 1996 04 10

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos 1996 03 28

Įstatymas Nr.1-1264

Žin., 1996, Nr.32-791

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO

20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

E N E R G E T I K O S

ĮSTATYMAS

1995 m. kovo 28 d. Nr.I-828

Vilnius

I skirsnis. BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:

energetika - ūkio dalis, kuri apima energijos išteklių

žvalgymą, gavybą, transportavimą ir laikymą, įvairių energijos

rūšių gamybą, transformavimą, paskirstymą, perdavimą, prekybą bei

energijos naudojimą;

energetikos sistema - tai energetikos įmonių (bendrovių),

susijusių techniniais, organizaciniais arba (ir) ekonominiais

ryšiais ir darbo režimo funkcijomis, visuma;

energetikos sektorius - tai energetikos dalis, susijusi su

kuria nors energijos išteklių ar energijos rūšimi: kuru, elektra,

šiluma;

pirminiai energijos ištekliai - tai gamtos ištekliai, kurie

gali būti tiesiogiai naudojami kurui (skalūnai, anglis, durpės,

biomasė, degiosios dujos) arba energijai gaminti (branduolinis

kuras, nafta, hidroenergija, saulės, vėjo ar geoterminė

energija);

atsinaujinantys energijos ištekliai - tai savaime

atsikuriantys ar atkuriami gamtos ištekliai: hidroenergetika,

mediena, biomasė, kurie gali būti panaudoti energetikos tikslams;

antriniai energijos ištekliai - bet kokio technologinio

proceso metu gaunama energija transformuojant pirminę energiją

arba kitą energiją, kuri nepanaudojama tam technologiniam

procesui;

energetikos efektyvumas - tai visų energijos rūšių gamyba ir

naudojimas pažangiausiais būdais;

energetikos įmonė - ekonomiškai ir juridiškai įteisintas

savarankiškas ūkio subjektas, kurio vienas ar keli pagrindiniai

tikslai yra energetinė veikla;

energetinė veikla - tai veikla, susijusi su energijos

išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos

gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių

eksploatacija;

energetikos standartai ir normos - tai nustatyta tvarka

patvirtintos pajėgumų, gaminių, statinių ir įrenginių, naudojamų

energetinėje veikloje, statinės ir dinaminės techninės

charakteristikos bei energijos ir energetinių žaliavų kokybę

reglamentuojantys normatyvai.

2 straipsnis. Energetikos įstatymo paskirtis

Energetikos įstatymas nusako bendrąsias energetikos veiklos

nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo

pagrindus. Atskirų energetikos sektorių, valstybės, savivaldybių

ir privačių įmonių, energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų

veiklą, jų teisinius ir ekonominius santykius, jeigu šių santykių

objektas yra energija ar energijos ištekliai, reglamentuoja kiti

įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

3 straipsnis. Energetikos politikos tikslai

Pagrindiniai valstybės energetikos politikos tikslai yra:

1) energijos taupymas;

2) efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas;

3) lyginamųjų energijos sąnaudų nacionaliniam produktui

pagaminti mažinimas;

4) patikimo apsirūpinimo energijos ištekliais siekimas ir

garantavimas naudojant įvairius energetinius išteklius, tarp jų

vietinius, importuojant kurą ne iš vienos valstybės,

atsižvelgiant į demonopolizavimo ir decentralizavimo būtinumą;

5) gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti

vietinius, atsinaujinančius ir antrinius energijos išteklius;

6) patikima, kokybiška ir kiek įmanoma mažiausiomis

išlaidomis elektros, šilumos ir kuro gamyba bei tiekimas iš

energetikos sektorių;

7) žalingo energetikos poveikio aplinkai mažinimas;

8) palankių teisinių ir ekonominių sąlygų investicijoms

sudarymas;

9) konkurencijos ir privataus kapitalo dalyvavimo skatinimas

ekonominiam efektyvumui didinti.

II skirsnis. ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

4 straipsnis. Pagrindinės energijos išteklių naudojimo

nuostatos

Energijos išteklių ir energijos naudojimo tvarką tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Energijos išteklių gavėjų ir energijos gamintojų, vartotojų

ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami sutartimis.

Energijos išteklių gavyba ir energijos gamyba bei naudojimas

yra valstybinės priežiūros objektas.

5 straipsnis. Energetinės veiklos poįstatyminių aktų

tvirtinimo tvarka

Energetinės veiklos poįstatyminius aktus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba kitos institucijos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai (energijos

gamintojai, tiekėjai ir vartotojai), be šio įstatymo, privalo

laikytis ir kitų norminių aktų (įrengimo, eksploatavimo, darbų

saugos, darbuotojų mokymo bei atestavimo taisyklių ir pan.),

kurie reglamentuoja techninius, eksploatacijos ir kitus

energetikos klausimus. Šiuos norminius aktus tvirtina Energetikos

ministerija arba kitos Lietuvos valstybės institucijos pagal savo

kompetenciją.

6 straipsnis. Energijos taupymo fondas

Kad būtų efektyviai įgyvendinamos energijos išteklių gavybos

ir energijos gamybos bei naudojimo priemonės, sudaromas energijos

taupymo fondas.

Fondo lėšos naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus

naudojimo programoms finansuoti, vietinių, atsinaujinančių ir

antrinių energijos išteklių naudojimo priemonėms diegti,

eksploatuoti ir plėtoti.

Pradinį fondo įnašą formuoja ir fondo nuostatus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

7 straipsnis. Energetika ir aplinkos apsauga

Energetinę veiklą reglamentuoja aplinkos apsaugos įstatymai,

poįstatyminiai aktai, kiti norminiai dokumentai atsižvelgiant į

priimtų tarptautinių susitarimų (konvencijų) aplinkosaugos

klausimais reikalavimus.

Draudžiama pradėti energetinę veiklą, jeigu ji prieštarauja

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymui, aplinkosaugos

standartams ir normoms.

8 straipsnis. Energijos vartotojų teisės ir pareigos

Energijos vartotojai naudoja energiją vadovaudamiesi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais norminiais

dokumentais.

Energijos vartotojų teises gina Lietuvos Respublikos

vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisiniai aktai.

III skirsnis. ENERGETIKOS STRATEGIJA IR INVESTICIJOS

9 straipsnis. Nacionalinės energetikos strategijos

formavimas

Nacionalinės energetikos strategijos siekis yra apibrėžti

energetikos plėtojimo tikslus, svarbiausius jos valdymo principus

atsižvelgiant į ūkio raidą rinkos sąlygomis.

Nacionalinė energetikos strategija apima šiuos sektorius:

1) elektros energijos;

2) šilumos energijos;

3) dujų;

4) naftos ir jos produktų;

5) kitų kuro rūšių.

Nacionalinė energetikos strategija sudaroma ne mažiau kaip

20 metų ir tikslinama ne rečiau kaip kas 5 metai.

Nacionalinės energetikos strategijos rengimas gali būti

finansuojamas iš valstybės lėšų. Už jos parengimą atsako

Energetikos ministerija.

Nacionalinę energetikos strategiją Lietuvos Respublikos

Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

Energetikos perspektyvos projektai sudaromi remiantis

Nacionaline energetikos strategija.

Sudarant energetikos perspektyvos projektus, turi būti

atsižvelgta į demonopolizacijos principo įgyvendinimo,

decentralizuoto energijos tiekimo šaltinių ir mažosios

energetikos naudojimo galimybes. Projektų sudarymo ir tvirtinimo

tvarką nustato Energetikos ministerija.

10 straipsnis. Investicijos

Valstybinės reikšmės energetikos objektai statomi

vadovaujantis Nacionaline energetikos strategija. Jie gali būti

finansuojami iš įvairių šaltinių konkurso būdu. Valstybinio

kapitalo dydis turi garantuoti valstybei kontrolinį akcijų

paketą.

Savivaldybių ir kitų vietinės reikšmės bei energetikos

objektų finansavimu, energetinės veiklos plėtimu rūpinasi miestų

(rajonų) savivaldybės, energijos tiekėjai arba (ir) vartotojai,

privatūs investitoriai.

11 straipsnis. Kuro atsargos

Energijos tiekimo patikimumui didinti energetikos įmonėse

sudaromos ūkinės kuro atsargos. Jos privalo būti ne mažesnės už

tą kuro kiekį, kuris reikalingas 2 mėnesių energijos poreikiams

tenkinti.

Kuro valstybinių atsargų sudarymo, saugojimo, naudojimo ir

jo apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Už

kuro valstybinių atsargų sudarymą ir naudojimą atsako

Energetikos ministerija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria lėšų kuro

valstybinėms atsargoms sudaryti ir saugoti.

Energijos gamintojai, atsižvelgdami į objekto svarbą,

privalo turėti rezervinio arba avarinio kuro.

12 straipsnis. Atsinaujinančių ir antrinių energijos

išteklių naudojimas

Valstybė (savivaldybė), formuodama mokesčių politiką,

teikdama lengvatinius kreditus, subsidijas, skatina

atsinaujinančių ir antrinių energijos išteklių efektyvų

naudojimą.

Energetikos ministerija atsako už atsinaujinančių ir

antrinių energijos išteklių naudojimą.

Jeigu atsinaujinančių energijos išteklių vartotojai

pageidauja, jų autonominiais įrenginiais pagamintos energijos

perteklius turi būti priimamas į energetikos tinklus ir su šiais

vartotojais atsiskaitoma pagal sutartines kainas bei tarifus.

Prijungimo prie energetikos tinklų tvarką ir sąlygas nustato

Energetikos ministerija.

Vietinių, atsinaujinančių ir antrinių energijos išteklių

efektyvaus naudojimo priemonėms įgyvendinti suteikiami kreditai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kreditų teikimo ir

grąžinimo tvarką.

Vidaus vandenų potencinę energiją, jei tai susiję su upės

užtvenkimu arba jos vagos pakeitimu, ir geoterminę energiją

galima naudoti tik gavus licenciją, kuri išduodama Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

IV skirsnis. ENERGETIKOS TVARKYMO PAGRINDAI

13 straipsnis. Nuosavybė

Visi pirminiai energijos ištekliai, esantys Lietuvos žemės

gelmėse ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje, yra išimtinė

valstybės nuosavybė. Jie naudojami pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas licencijas.

Energetikos įmonės (bendrovės) gali būti bet kokios įstatymų

leidžiamos nuosavybės formos, išskyrus valstybinės reikšmės

energetikos įmones, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos

Seimas Vyriausybės teikimu.

Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti steigiamos

valstybinės, privačios, bendros Lietuvos ir užsienio valstybių,

taip pat užsienio valstybių nuosavybės energetikos įmonės ir

objektai. Jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas

reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikoje

galiojančiais įstatymais, tarpvalstybinėmis sutartimis.

Draudžiama steigti, parduoti ar perduoti energetikos įmones

bei suteikti licencijas energijos ištekliams eksploatuoti

užsienio valstybių juridiniams ar fiziniams asmenims, jeigu tai

gali pakenkti Lietuvos Respublikos interesams arba didina jos

priklausomybę nuo užsienio valstybių energetikos monopolio.

14 straipsnis. Žemės suteikimas naudotis ir nuomojimas

Žemė energijos gamybos ir perdavimo objektams statyti ir

plėsti, elektros linijoms ir vamzdynams bei kitiems įrenginiams

statyti suteikiama naudotis ar nuomojama žemės įstatymų ir

poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

Energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų bei

kitų įrenginių apsaugai ir normaliam eksploatavimui užtikrinti

nustatomos apsaugos zonos. Apsaugos zonų žemė nepaimama iš žemės

savininkų bei kitų žemės naudotojų ir yra riboto ūkinio

naudojimo.

Energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų

apsaugos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Žemės naudojimo ribojimo konkrečios sąlygos ir kompensacija

už galimus nuostolius dėl tokio ribojimo įforminamos rašytine,

notariškai tvirtinama sutartimi, sudaroma tarp žemės savininko ar

kito žemės naudotojo ir energetikos sistemos (įmonės). Žemės

savininkų ir energetikos sistemų (įmonių) sutartys dėl žemės

naudojimo įsigalioja įregistravus jas Valstybinio žemės kadastro

duomenų registre. Šiose sutartyse nustatyti žemės naudojimo

apribojimai turi atitikti energetikos objektų, elektros tiekimo

linijų ir vamzdynų apsaugos taisyklių reikalavimus.

15 straipsnis. Kainos, kainodara ir energetinės veiklos

kontrolė

Kuro kainos ir energijos tarifai nustatomi įvertinus būtinas

išlaidas kuro gavybai, energijos gamybai, pirkimui,

transportavimui ir energetikos plėtrai. Kainos ir tarifai turi

atitikti energijos kokybę, skatinti efektyvią energijos

gamybą, gerą kokybę, patikimą tiekimą, taupų jos naudojimą ir

tiekimo nuostolių mažinimą bei antrinių energijos šaltinių

naudojimą.

Elektros ir šilumos energijos bei gamtinių dujų kainos ir

tarifai gali būti diferencijuojami pagal vartotojų grupes,

energijos kokybę, tiekimo patikimumą, naudojimo laiką (paros,

savaitės, sezono) ir sunaudotos energijos kiekį.

Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti

Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos

kontrolės komisija.

Komisiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu 5 metams

skiria ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos,

įskaitant investicijas, klausimus, nustato kainodaros

energetikoje principus, kainų ir tarifų apskaičiavimo taisykles,

tikrina ir aprobuoja elektros ir šilumos energijos bei dujų kainų

ir tarifų skaičiavimus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei

tvirtinti elektros ir šilumos energijos bei gamtinių dujų kainas

ir tarifus, kontroliuoja jų taikymą bei taupymo programos

vykdymą. Komisija turi teisę tikrinti energijos kokybę, jos

atitikimą standartams, kontroliuoti prekybą energetinėmis

žaliavomis ir energijos produktais. Savo išvadas ir pasiūlymus

Komisija teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, o jeigu

nustatė piktnaudžiavimą - prokuratūrai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos

sprendimu už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją atskiroms

vartotojų grupėms gali būti išmokamos kompensacijos iš valstybės

arba savivaldybės biudžetų.

Savivaldybių reguliavimo srityje esančių objektų kuro kainas

ir energijos tarifus gali nustatyti savivaldybės. Kainos ir

tarifai savivaldybių reguliavimo srityje esantiems vartotojams

įsigalioja tik suderinus juos su Valstybine energetikos išteklių

kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija ir patvirtinus

Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

V skirsnis. ENERGETIKOS VALDYMO PAGRINDAI

16 straipsnis. Energetikos valdymas

Energetinę veiklą reguliuoja Energetikos ministerija ir

kitos Lietuvos Respublikos institucijos. Energetikos ministerija

atstovauja valstybės interesams energetikos srityje, įgyvendina

valstybės energetikos politikos tikslus ir veikia pagal

Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir efektyvaus

energijos išteklių naudojimo programų projektus rengia, jų

įgyvendinimą organizuoja, efektyvaus energijos naudojimo

valstybės politikos įgyvendinimo teisines, ekonomines ir

organizacines priemones, įstatymų ir poįstatyminių aktų projektus

šiais klausimais rengia Energetikos agentūra.

Energetikos agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja -

Energetikos ministerija.

17 straipsnis. Energetikos licencijos

Energetinei veiklai reikia gauti licenciją .

Energetikos licencijų išdavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

18 straipsnis. Energetikos sektoriai ir jų veiklos

ypatumai

Lietuvos Respublikoje veikia šie energetikos sektoriai:

elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų.

Elektrinės, dirbančios bendroje technologinėje energetikos

sistemoje, veikia bendru darbo režimu ir privalo paklusti

operatyviniam dispečeriniam valdymui. Šie reikalavimai privalomi

remonto ir statybos-montavimo bei kitoms įmonėms, kurių

pagrindinė funkcija yra palaikyti ir užtikrinti normalų elektros

energetikos sistemos darbą.

Energetikos sistema gali būti sujungta su užsienio šalių

elektros energetikos sistemomis darbui lygiagrečiu režimu

sutartiniais pagrindais ir paklūsta bendram energetikos sistemų

operatyviniam valdymui pagal tarpvalstybinėse sutartyse

reglamentuotas funkcijas.

Dujų, naftos ir jos produktų sektoriai, jei vamzdynai

sujungti su užsienio valstybių sistemomis, dirba bendru suderintu

operatyvinio dispečerinio valdymo režimu pagal tarpvalstybinėse

sutartyse reglamentuotas funkcijas.

19 straipsnis. Energetikos darbuotojų rengimas ir

atestavimas

Vadovaujantys energetikos įmonių darbuotojai ir

specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos darbus,

privalo turėti specialų pasirengimą. Energetikos įmonės rengia ir

lavina personalą šių įmonių remiamose mokymo įstaigose.

Energetikos įmonių personalas, nurodytas šio straipsnio

pirmojoje dalyje, privalo būti periodiškai atestuojamas.

Energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas privalo

turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti atestuojamas.

Energetikos specialistų lavinimo ir atestavimo tvarką

nustato Energetikos ministerija.

VI skirsnis. VALSTYBINĖ ENERGETIKOS PRIEŽIŪRA

IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

20 straipsnis. Valstybinė energetikos priežiūra

Valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Energetikos

valstybinė inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos

įrenginių (pagal Energetikos ministerijos patvirtintą sąrašą)

valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies teritorijoje

nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir energetikos

įrenginių galios. Ši inspekcija neatlieka branduolinės

energetikos įrenginių valstybinės priežiūros.

Pagrindinis inspekcijos tikslas - atlikti Lietuvos

Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių

valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas,

efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas.

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos 1996 03 28

Įstatymas Nr.1-1264

Žin., 1996, Nr.32-791

21 straipsnis. Atsakomybė už Energetikos įstatymo

pažeidimus

Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo

reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

VII skirsnis. TARPTAUTINĖ VEIKLA

22 straipsnis. Tarptautinė veikla

Tarptautinė veikla energetikos srityje grindžiama Lietuvos

Respublikos interesais.

Energetikos sistemų (įmonių), įstaigų ir organizacijų

tarptautinę veiklą koordinuoja Energetikos ministerija.

Energetikos ministerija nustatyta tvarka teikia pasiūlymus

Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo tarptautinių

energetikos organizacijų darbe.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS