Suvestinė redakcija nuo 2014-09-16 iki 2017-01-26

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 59-2099, i. k. 106301MISAK00D1-228

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMO BEI IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2006 m. gegužės 16 d. Nr. D1-228

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr. 47-1558) 32 straipsnio 4 dalimi, 321 straipsnio 5 dalimi bei įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114),

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

tvirtinu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228

 

APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMO BEI IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo procedūras.

2. Tvarkos aprašas taikomas, kai:

2.1. padaryta žala, kuri yra susijusi su neigiamu poveikiu palankios saugomos rūšies apsaugos būklės ar palankios buveinių apsaugos būklės siekimui ar šios būklės palaikymui (toliau – Neigiamas poveikis saugomoms rūšims ar buveinėms);

2.2. padaryta žala paviršinio ar požeminio vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui;

2.3. padaryta žala žemei, tai yra užteršus žemę, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

2.4. padaryta žala kraštovaizdžio būklei (toliau – Žala kraštovaizdžiui).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

21. Padarius žalą aplinkai neteisėtai iškertant mišką, miškas atkuriamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

3. Kai žala aplinkai padaroma ekstremalių situacijų ar įvykių metu, pirmiausia vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.

 

II. SĄVOKOS

 

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. laikini (tarpiniai) nuostoliai – nuostoliai, susidarantys dėl to, kad pažeisti gamtos ištekliai ir (arba) aplinkos elementų funkcijos (savybės) nebegali atlikti savo ekologinių funkcijų arba atlikti aplinkos elementų funkcijų kitiems gamtos ištekliams arba visuomenei iki tol, kol pirminių arba papildomų aplinkos atkūrimo priemonių poveikis taps matomas. Laikini (tarpiniai) nuostoliai neapima turtinės žalos, padarytos fiziniams ir juridiniams asmenims;

4.2. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „saugoma rūšis“ apima saugomas rūšis, kurios:

4.2.1. įrašytos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), I priedą;

4.2.2. yra nuolat aptinkamų migruojančių paukščių rūšys, neįrašytos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), I priedą, kurių apsaugai nustatomos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, nurodytos Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048, Nr. 119-4539);

4.2.3. įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856);

4.2.4. įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531);

4.3. pirminė būklė – aplinkos elementų ir jų funkcijų būklė, kuri būtų buvusi, jei žala aplinkai nebūtų padaryta, ir kuri nustatoma pagal geriausią turimą informaciją apie aplinkos būklę;

4.4. ūkio subjektas – vykdantis ar kontroliuojantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo;

4.5. aplinkos elemento funkcija – tai funkcija, kurią aplinkos elementas atlieka aplinkos ar kitų aplinkos elementų ar žmonių (visuomenės) naudai;

4.6. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „buveinė“ apima:

4.6.1. buveines rūšių, nurodytų 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), 4 straipsnio 2 dalyje;

4.6.2. buveines rūšių, nurodytų 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), I priede;

4.6.3. buveines rūšių, nurodytų 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3), II priede;

4.6.4. natūralias buveines, nurodytas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3), I priede;

4.6.5. veisimosi ir poilsio vietas rūšių, nurodytų 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3), IV priede;

4.7. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „natūrali buveinė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

4.8. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „palanki buveinės apsaugos būklė“ suprantama taip, kaip sąvoka „palanki natūralios buveinės apsaugos būklė“, apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme;

4.9. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „palanki rūšies apsaugos būklė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200);

4.10. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „gamtosauginis vandens debitas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508);

4.11. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „labai pakeistas vandens telkinys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);

4.12. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „paviršinis vandens telkinys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

4.13. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „požeminio vandens telkinys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

4.14. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „upės vagos reguliavimas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Melioracijos techniniame reglamente MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3D-2 (Žin., 2006, Nr. 6-227);

4.15. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „vandens nuotėkis“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508);

4.16. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „žala aplinkai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75);

4.17. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „gamtotvarkos planai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3409);

4.18. šiame Tvarkos apraše vartojama sąvoka „ūkinė veikla“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) bei kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

III. REIKŠMINGAS NEIGIAMAS POVEIKIS SAUGOMOMS RŪŠIMS AR BUVEINĖMS, PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS, POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS IR ŽEMEI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

6. Neigiamo poveikio saugomoms rūšims ar buveinėms reikšmingumas vertinamas atsižvelgiant į šių saugomų rūšių ar buveinių apsaugos būklę žalos padarymo metu, jų atliekamas funkcijas ir natūralaus atsistatymo galimybę. Reikšmingas neigiamas poveikis nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis ir vertinimo kriterijus:

6.1. saugomoms rūšims:

6.1.1. saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, jų tankumo) sumažėjimą;

6.1.2. konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Bendrijos lygį);

6.1.3. saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą;

6.1.4. saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būseną, tokią pačią arba geresnę už pirminę būklę;

6.2. buveinėms:

6.2.1. buveinės užimamo ploto sumažėjimą;

6.2.2. konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą buveinės apsaugai, buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Bendrijos lygį);

6.2.3. buveinės natūralaus atsistatymo galimybę (pagal jos tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);

6.2.4. buveinės, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, dėl buveinės dinamikos atsinaujinti iki būklės, tokios pačios arba geresnės už pirminę būklę.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

7. Neigiamas poveikis saugomoms rūšims ar buveinėms laikomas reikšmingu neigiamu poveikiu saugomoms rūšims ar buveinėms, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

7.1. rūšies vietinės populiacijos, randamos teritorijoje, individų skaičius, jų tankumas arba šios rūšies buveinės plotas sumažėja:

7.1.1. griežtai saugomų rūšių, nurodytų Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884), ir saugomų rūšių, nurodytų Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše), priskirtos 0, 1 ar 2 kategorijoms – 5 ir daugiau procentų;

7.1.2. saugomų rūšių, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše priskirtų 3 ar 4 kategorijoms – 10 ir daugiau procentų;

7.1.3. saugomų rūšių, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše priskirtų 5 kategorijai – 15 ir daugiau procentų;

7.2. dėl konkrečių individų grupės sunaikinimo arba rūšies buveinės pažeidimo buveinių apsaugai svarbi teritorija ar paukščių apsaugai svarbi teritorija nebeatitinka patvirtintų tokių teritorijų atrankos kriterijų;

7.3. rūšies galimybės daugintis (pagal šiai rūšiai arba populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumas arba natūralaus atsistatymo galimybės sumažėja didesniame nei vietiniame (teritorijos) lygmenyje;

7.4. saugoma rūšis praranda galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo atsinaujinti iki būklės, lygiavertės pirminei būklei;

7.5. prioritetinio natūralių buveinių tipo natūralios buveinės plotas sumažėja daugiau kaip 5 procentais nuo prioritetinio natūralių buveinių tipo buveinių bendro ploto arba Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo (išskyrus prioritetinio natūralių buveinių tipą) natūralios buveinės plotas sumažėja daugiau kaip 10 procentų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo buveinių bendro ploto;

7.6. dėl sunaikinto ar pažeisto natūralios buveinės ploto buveinių apsaugai svarbi teritorija nebeatitinka nustatytų tokių teritorijų atrankos kriterijų;

7.7. buveinė praranda galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo atsinaujinti iki būklės, lygiavertės pirminei būklei;

7.8. žala priskiriama žalai, turinčiai reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar buveinėms, jeigu įrodomas poveikis žmogaus sveikatai;

7.9. kitais atvejais, kai atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, ir pagal 6 punkte nurodytus duomenis ir vertinimo kriterijus kompetentinga institucija nustato, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis saugomoms rūšims ar buveinėms.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

8. Žala priskiriama didelei žalai, jeigu įrodomas žalos poveikis žmogaus sveikatai.

9. Žala, turinčia reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar buveinėms, nelaikoma tokia žala, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

9.1. neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai ar buveinei;

9.2. neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose ūkinės veiklos apribojimus buveinių teritorijose;

9.3. žala saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms, jei nustatyta, kad be jokio įsikišimo jos atsinaujins iki būklės, lygiavertės pirminei būklei, arba geresnės už pirminę būklę (dėl saugomos rūšies ar natūralios buveinės dinamikos savybių) per 1 metų laikotarpį.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

91. Padarytas neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

91.1. neigiamas poveikis, padarytas paviršiniam vandens telkiniui, išskirtam pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), ir neigiamas poveikis atitinka šiuos požymius:

91.1.1. paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė ar ekologinis potencialas pablogėjo bent per 1 klasę arba, jeigu paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo klasė iki žalą paviršinio vandens telkiniui sukėlusios veikos buvo „labai bloga“ ir vandens kokybės elementų rodiklių vertės pablogėjo dydžiu, viršijančiu verčių intervalą, lygų intervalui tarp „blogos“ ir „labai blogos“ klasės. Paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo pablogėjimą vertina Aplinkos apsaugos agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363);

91.1.2. paviršinio vandens telkinio cheminė būklė pablogėjo tiek, kad nebeatitinka geros cheminės būklės klasės kriterijų. Paviršinio vandens telkinio cheminės būklės pablogėjimą vertina Aplinkos apsaugos agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363);

91.1.3. upės vandens nuotėkis sumažinamas tiek, kad tampa mažesnis nei gamtosauginis vandens debitas ilgesniam negu paros laikotarpiui;

91.1.4. upės vandens nuotėkis sumažinamas daugiau kaip 20 % ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui;

91.2. užtvenktas paviršinis vandens telkinys, išskyrus labai pakeistą vandens telkinį;

91.3. atliktas upės vagos reguliavimas, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

91.3.1. upė, kurioje atliktas upės vagos reguliavimas, ar jos dalis yra saugomoje teritorijoje;

91.3.2. atliktas upės vagos reguliavimas ilgesniame nei 3 km upės ilgio ruože;

91.3.3. atliktas upės vagos reguliavimas ilgesniame nei 10 % upės ilgio ruože. Upės ilgis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, įsteigto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, duomenis;

91.4. ežere vandens lygis pažeminamas daugiau kaip 0,5 metro. Vandens lygis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro, įsteigto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, duomenis.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

92. Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, jeigu jis padarytas požeminio vandens telkiniui, išskirtam pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), ir tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

92.1. dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos požeminio vandens telkinyje viršijamos cheminių medžiagų ribinės vertės, nustatytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987). Požeminio vandens telkinyje cheminių medžiagų ribinių verčių vertinimą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) Ekogeologinių tyrimų reglamento, patvirtinto Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759), nustatyta tvarka;

92.2. dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė pasikeitė iš „geros“ į neatitinkančią „geros“ būklės klasę. Požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasės pasikeitimas vertinamas pagal Vandensaugos tikslų nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179), kai požeminio vandens telkinio kiekybinė būklė neatsistato savaime per 1 metus. Šiame punkte nurodyto kriterijaus vertinimą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba, vadovaudamasi Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101 (Žin., 2005, Nr. 106-3934).

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

93. Reikšmingu neigiamu poveikiu žemei laikomas neigiamas poveikis, kai dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos viršijama cheminės medžiagos ribinė vertė dirvožemyje ar grunte, nustatyta Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987). Cheminių medžiagų ribinių verčių vertinimą dirvožemyje ir grunte atlieka Lietuvos geologijos tarnyba Ekogeologinių tyrimų reglamento nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

IV. APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS, KAI ŽALA PADARYTA VANDENIUI, MIŠKUI, KRAŠTOVAIZDŽIUI BEI SAUGOMOMS RŪŠIMS AR NATŪRALIOMS BUVEINĖMS

 

10. Žala aplinkai, susijusi su Vandeniu, Mišku, kraštovaizdžiu, Saugomomis rūšimis ar natūraliomis buveinėmis, ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį.

11. Aplinkos atkūrimo tikslai:

11.1. pirminio aplinkos atkūrimo – atkurti pažeistų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) pirminę būklę;

11.2. papildomo aplinkos atkūrimo – atkurti tokį patį gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) lygį, jei reikia ir alternatyvioje vietovėje, panašų į tą, kuris būtų atkurtas, jei būtų buvusi sugrąžinta pažeistos vietovės pirminė būklė;

11.3. kompensuojamojo aplinkos atkūrimo – kompensuoti gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) laikinus (tarpinius) nuostolius iki tokių išteklių ir funkcijų (savybių) atkūrimo.

12. Taikant pirminį aplinkos atkūrimo būdą, pasirenkamos aplinkos atkūrimo priemonės, kurios sugrąžina pažeistus gamtos išteklius ir (arba) pablogėjusias funkcijas (savybes) į pirminę būklę arba kiek galima artimesnę jai.

13. Papildomos aplinkos atkūrimo priemonės taikomos gamtos ištekliams ir (arba) funkcijoms (savybėms) kompensuojant tai, jog pirminis aplinkos atkūrimo būdas nevisiškai atkuria pažeistus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas (savybes). Alternatyvi vietovė turi būti geografiškai susijusi su pažeista vietove, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems padaryta žala, interesus.

14. Kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės taikomos kompensuojant gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) laikinus (tarpinius) nuostolius, susidarančius nuo žalos padarymo datos iki tol, kol pasiekiamas visiškas pirminio aplinkos atkūrimo poveikis. Tokį kompensavimą sudaro gamtos išteklių papildomi pagerinimai pažeistoje vietovėje arba alternatyvioje vietovėje.

15. Jei įvykdžius pirminį aplinkos atkūrimą neatkuriama pirminė aplinkos būklė, vykdomos papildomos aplinkos atkūrimo priemonės.

16. Kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos kompensuojant laikinus (tarpinius) nuostolius. Šiuo atveju netaikoma finansinė kompensacija asmenims.

17. Atkuriant aplinką turi būti pašalintas bet koks neigiamo poveikio žmogaus sveikatai pavojus.

18. Aplinkos atkūrimo priemonės, pagrįstos naudojant geriausias turimas priemones, vertinamos pagal tokius kriterijus:

18.1. priemonės įtaką visuomenės sveikatai ir saugumui;

18.2. priemonės įgyvendinimo kaštus;

18.3. priemonės sėkmės tikimybę;

18.4. kaip priemonė padės išvengti žalos ateityje ir žalos, kurią gali sukelti minėtos priemonės įgyvendinimas;

18.5. kaip priemonė yra naudinga gamtos ištekliaus ir (arba) funkcijų kiekvienam komponentui;

18.6. kaip pagal kiekvieną priemonę atsižvelgiama į atitinkamas socialines, ekonomines ir kultūrines problemas ir kitus vietovei būdingus atitinkamus veiksnius;

18.7. laikotarpį, per kurį bus faktiškai atkurta pažeista aplinka;

18.8. kiek priemonė padeda atkurti vietovę, kuriai padaryta žala;

18.9. geografinį ryšį su pažeista vietove.

19. Pirminės aplinkos atkūrimo priemonės nustatomos nagrinėjant galimybes, kurios skirtos tiesiogiai atkurti gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) pagrindinę būseną pagreitintu arba natūralaus atsikūrimo būdu.

20. Papildomų ir kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių nustatymas:

20.1. pirmiausia nagrinėjami gamtos išteklių, funkcijų (savybių) lygiavertiškumo palyginimo metodai. Pagal šiuos metodus pirmiausia nagrinėjami veiksmai, suteikiantys tokios pat rūšies, kokybės ir kiekio gamtos išteklius ir (arba) funkcijas (savybes), kaip ir pažeistieji. Jei tai neįmanoma, numatomi alternatyvūs gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos (savybės) (pavyzdžiui, prastesnę kokybę galima kompensuoti padidinant aplinkos atkūrimo priemonių kiekį);

20.2. jei neįmanoma panaudoti lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai. Regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) gali nurodyti metodą, pavyzdžiui piniginio vertinimo, kad nustatytų aplinkos atkūrimo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtį. Jei įmanoma įvertinti prarastus išteklius ir (arba) funkcijas (savybes), tačiau per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) pakeitimo, RAAD gali parinkti aplinkos atkūrimo priemones, kurių kaina atitinka apskaičiuotą prarastų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) piniginę vertę.

21. Papildomos ir kompensuojamosios aplinkos atkūrimo priemonės parenkamos taip, kad jos numatytų papildomus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas (savybes) atsižvelgiant į aplinkos atkūrimo priemonių pageidaujamą laiką ir trukmę. Pavyzdžiui, kuo ilgesnis pirminės būklės atkūrimo laikotarpis, tuo daugiau kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių vykdoma.

22. Vertinant aplinkos atkūrimo galimybes, gali būti pasirinktos pirminės aplinkos atkūrimo priemonės, kurios nevisiškai atkuria pažeisto vandens, Miško, kraštovaizdžio, Saugomos rūšies arba natūralios buveinės pirminę būklę arba kurios atkuria tokią būklę lėčiau. Šios priemonės pasirenkamos, jei gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos, numatytos pirminėje vietovėje, yra kompensuojamos didinant papildomus ir kompensuojamuosius veiksmus, skirtus suteikti gamtos išteklių ir (arba) funkcijų lygį, panašų į tą, kuris buvo numatytas. Pavyzdžiui, kai lygiaverčiai gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos kitur galėtų būti suteikiamos mažesne kaina. Šios papildomos aplinkos atkūrimo priemonės nustatomos pagal 20 punkte nurodytas papildomų ir kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių nustatymo taisykles.

23. RAAD turi teisę nuspręsti, kad jokios papildomos aplinkos atkūrimo priemonės nebebūtų taikomos, jei jau taikytos aplinkos atkūrimo priemonės užtikrina, kad nebėra didesnio pavojaus, kad bus padarytas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai, Vandeniui, Miškui, kraštovaizdžiui, Saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms, ir aplinkos atkūrimo priemonių, kurių reikėtų imtis norint pasiekti pirminę būklę arba panašų lygį, kaštai būtų neproporcingi aplinkos gautai naudai, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

 

V. APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS, KAI ŽALA PADARYTA ŽEMEI

 

24. Ūkio subjektui padarius žalą Žemei, jis privalo imtis būtinų priemonių siekdamas užtikrinti, kad teršalai būtų sulaikomi ir pašalinti arba sumažinami tiek, kad užteršta Žemė, atsižvelgiant į jos panaudojimą dabar ir patvirtintą žalos padarymo metu naudojimą ateityje, jau nebekeltų didesnio pavojaus, kad nebebus neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Toks pavojus vertinamas naudojant rizikos įvertinimo procedūras, atsižvelgiant į Žemės savybes ir funkcijas, žalingų medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų rūšį ir koncentraciją, jų rizikos bei išsisklaidymo galimybes.

25. Žemės naudojimas nustatomas žalos padarymo metu pagal mutatis mutandis Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir (ar) kitus žemės naudojimą nustatančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus. Jei pakeičiamas Žemės naudojimas, turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-704, 2014-08-29, paskelbta TAR 2014-09-15, i. k. 2014-12324

 

26. Nagrinėjama natūralaus atsikūrimo galimybė, kai netaikomas joks žmogaus įsikišimas į aplinkos atkūrimo procesą.

 

VI. IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMAS

 

27. Gavęs informaciją apie padarytą žalą aplinkai, RAAD privalo imtis veiksmų nustatyti žalą aplinkai, nustatyti padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos, reikalauti, kad ūkio subjektas vykdytų aplinkos atkūrimo priemones, ir kontroliuoti aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

28. Atsiradus žalai aplinkai ūkio subjektas turi nedelsdamas imtis visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo.

29. Ne vėliau kaip per 7 dienas po žalos atsiradimo arba po ekstremalios situacijos ar įvykio likvidavimo darbų pabaigos, jeigu žala aplinkai buvo padaryta ekstremalios situacijos ar įvykio metu, arba po įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliktų kitų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo, pabaigos ūkio subjektas privalo kreiptis į RAAD dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo IV ir V skyrių nuostatomis, nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikia RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonė (-ės), numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kiti, ūkio subjekto manymu, reikšmingi duomenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

30. Neteko galios nuo 2012-05-02

Punkto naikinimas:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin. 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

31. Šio Aprašo 311 punkto nustatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, RAAD privalo reikalauti, kad ūkio subjektas šio Aprašo 29 punkte nustatytais terminais, o jei šie terminai yra pasibaigę iki minėto sprendimo priėmimo – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo, pateiktų RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. RAAD turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas teiktų kitą informaciją ir duomenis, būtinus šio Aprašo 27 punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

311. Ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie padarytą žalą aplinkai gavimo RAAD atlieka neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą. RAAD vadovo motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas tiek, kiek būtina neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimui atlikti, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nuo informacijos apie padarytą žalą aplinkai gavimo dienos. Šio Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai ar buveinei, paviršiniam vandens telkiniui ar požeminio vandens telkiniui, RAAD privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės šio Aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka. Šio aprašo III skyriuje nustatyta tvarka nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis žemei, RAAD privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos aplinkos atkūrimo priemonės šio aprašo V skyriuje nustatyta tvarka. Kitais atvejais, kai padarytas neigiamas poveikis aplinkai, RAAD įvertina, ar yra galimybė atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, ir esant tokiai galimybei, priima sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. RAAD raštu kreipiasi į šio Aprašo III skyriuje nurodytas institucijas dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo atlikimo, duomenų ar informacijos pateikimo (atitinkama institucija pateikia prašomą vertinimą, duomenis ar informaciją ne ilgiau kaip per 15 dienų arba institucijos vadovo motyvuotu sprendimu per tokį laikotarpį, kuris yra būtinas atitinkamam vertinimui atlikti, duomenims ar informacijai parengti, tačiau ne ilgiau kaip 10 mėnesių nuo RAAD prašymo gavimo dienos; teisės aktų nustatytais atvejais gali būti taikomi kiti terminai). RAAD taip pat gali raštu kreiptis į kitas įstaigas prie Aplinkos ministerijos ar kitas Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas įstaigas dėl duomenų ar informacijos pateikimo (atitinkama institucija pagal savo kompetenciją pateikia prašomus duomenis ar informaciją ne ilgiau kaip per 15 dienų arba institucijos vadovo motyvuotu sprendimu per tokį laikotarpį, kuris yra būtinas atitinkamam vertinimui atlikti, duomenims ar informacijai parengti, tačiau ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo RAAD prašymo gavimo dienos; teisės aktų nustatytais atvejais gali būti taikomi kiti terminai). Apie RAAD priimtą sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

32. RAAD yra atsakingas už pasiūlymų iš asmenų, kurių žemėje būtų vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, gavimą bei kitų suinteresuotų asmenų informavimą, taip pat iš jų gautų pasiūlymų įvertinimą.

33. RAAD per 7 darbo dienas nuo aplinkos atkūrimo priemonių plano gavimo arba nuo sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo priėmimo dienos, jei šis sprendimas priimamas vėliau, išnagrinėja ir motyvuotu sprendimu pritaria arba atsisako pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui. RAAD vadovo motyvuotu sprendimu, šis terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Prireikus RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą teikia derinti suinteresuotoms institucijoms. Sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas kaip privalomasis nurodymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nustatyta tvarka. Šis privalomasis nurodymas pateikiamas ūkio subjektui ir vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Ūkio subjektas turi per 7 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui gavimo dienos pateikti naują aplinkos atkūrimo priemonių planą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

34. Tais atvejais, kai RAAD nustatė žalą aplinkai sukėlusį subjektą ir jis per nustatytą terminą nepateikė priemonių plano su numatytomis vykdyti aplinkos atkūrimo priemonėmis, RAAD per 2 dienas po šio termino pabaigos privalo subjektui duoti privalomąjį nurodymą ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti priemonių planą.

35. Kai įvyksta keli žalos aplinkai atvejai ir RAAD negali užtikrinti, jog būtinos aplinkos atkūrimo priemonės būtų taikomos tuo pačiu metu, RAAD turi teisę nuspręsti, kurią žalą aplinkai reikia ištaisyti pirmiausia. Priimdamas tokį sprendimą RAAD atsižvelgia į skirtingų žalos aplinkai atvejų pobūdį, apimtį ir sunkumą ir į natūralaus atsikūrimo galimybę bei į pavojų žmogaus sveikatai.

351. Ūkio subjektas privalo tinkamai ir laiku įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytas aplinkos atkūrimo priemonių plano priemones.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

36. RAAD privalo kontroliuoti, kaip ūkio subjektai vykdo privalomajame nurodyme nurodytas aplinkos atkūrimo priemonių plano priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

361. Ūkio subjektui įvykdžius privalomajame nurodyme nurodytas aplinkos atkūrimo priemonių plano priemones, RAAD įvertina, ar pasiekti aplinkos atkūrimo pagal šį Tvarkos aprašą tikslai, ir prireikus priima sprendimą dėl papildomo aplinkos atkūrimo priemonių plano rengimo. Apie priimtą sprendimą RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos ūkio subjektas privalo pateikti RAAD papildomą aplinkos atkūrimo priemonių planą. Šis planas derinamas, sprendimas pritarti planui ar atsisakyti pritarti planui priimamas, sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas, privalomajame nurodyme nurodytos aplinkos atkūrimo priemonių plano priemonės vykdomos ir jų vykdymas kontroliuojamas šio Aprašo 29, 32, 33, 34, 351, 36 punktuose nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Šį Tvarkos aprašą pažeidę asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

38. Informacija apie neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą registruojama Pretenzijų bei ieškinių dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo teikimo, žalos išieškojimo ir informacijos apie žalą aplinkai registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 335 „Dėl Pretenzijų bei ieškinių dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo teikimo, žalos išieškojimo ir informacijos apie žalą aplinkai registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kartu su 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-951), nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-302, 2012-04-10, Žin., 2012, Nr. 45-2203 (2012-04-17), i. k. 112301MISAK00D1-302

Dėl aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-228 "Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-704, 2014-08-29, paskelbta TAR 2014-09-15, i. k. 2014-12324

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo