Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 111-5631, i. k. 1121010ISTA0XI-2218

Nauja redakcija nuo 2022-01-01:

Nr. XIV-697, 2021-11-23, paskelbta TAR 2021-12-03, i. k. 2021-25125

LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS
ĮSTATYMAS

2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-2218

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos kultūros tarybos (toliau – Taryba) statusą, veiklos tikslus ir funkcijas bei veiklos organizavimą.

2 straipsnis. Tarybos statusas

1. Taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas.

2. Taryba yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

3. Tarybą teisės aktų nustatyta tvarka steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.

4. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, Vyriausybės nutarimais, kultūros ministro įsakymais, Vyriausybės (ar jos pavedimu – kultūros ministro) patvirtintais Lietuvos kultūros tarybos nuostatais ir kitais teisės aktais. Tarybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

ANTRASIS SKIRSNIS

TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

3 straipsnis. Tarybos tikslai

Taryba siekia šių tikslų:

1) vadovaujantis kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą;

2) pagal kompetenciją įgyvendinti kultūros politiką;

3) analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai.

4 straipsnis. Tarybos funkcijos

Taryba, siekdama jai pavestų tikslų:

1) kultūros ministro nustatyta tvarka finansuoja kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones;

2) kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą;

3) organizuoja kultūros ir meno tyrimus ir koordinuoja šių tyrimų įgyvendinimą;

4) atlieka vykdomų kultūros ir meno projektų stebėseną;

5) pagal kompetenciją rengia ir teikia išvadas dėl apdovanojimo Kultūros ministerijos įsteigtomis premijomis;

6) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitų valstybių finansinės paramos programas, pagal kompetenciją administruoja kultūros sektoriui skirtas paramos lėšas;

7) savo iniciatyva ar pagal užklausas teikia siūlymus ir ekspertų išvadas kultūros ir meno politikos klausimais Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms;

8) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitomis įstaigomis ir organizacijomis;

9) pagal kompetenciją palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

10) konsultuoja kultūros ir meno projektų vykdytojus;

11) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

TARYBOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

5 straipsnis. Tarybos veiklos organizavimas

1. Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu tvirtinamu viešai skelbiamu Lietuvos kultūros tarybos metiniu veiklos planu (toliau – Tarybos metinis veiklos planas). Tarybos metiniame veiklos plane kultūros ministras nustato su Lietuvos kultūros ir meno taryba suderintus Tarybos veiklos ir finansuojamų kultūros ir meno sričių prioritetus, uždavinius ir rezultatų vertinimo kriterijus. Tarybos metinio veiklos plano įgyvendinimo stebėseną ir rezultatų vertinimą atlieka Kultūros ministerija.

2. Įgyvendindami Tarybai nustatytas funkcijas, Tarybos narių susirinkimas ir Tarybos pirmininkas priima sprendimus. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir Tarybos narių susirinkimui.

6 straipsnis. Tarybos pirmininkas

1. Tarybos pirmininką kultūros ministro teikimu 4 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, skiriamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityse patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šeši Tarybos narių susirinkimo nariai gali motyvuotu raštu siūlyti atleisti Tarybos pirmininką iš pareigų.

2. Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, atsakingas ir atskaitingas kultūros ministrui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1996, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11569

3. Tarybos pirmininkas:

1) rengia ir teikia Tarybos narių susirinkimui tvirtinti Lietuvos kultūros tarybos darbo reglamentą (toliau – Reglamentas);

2) organizuoja Tarybos veiklą ir už ją atsako;

3) atstovauja Tarybai valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba įgalioja atstovauti Tarybos narių susirinkimo narį;

4) vadovauja rengiant Tarybos narių susirinkimui svarstyti teikiamus klausimus;

5) šaukia Tarybos narių susirinkimo posėdžius ir jiems pirmininkauja arba Reglamente nustatyta tvarka paveda tai atlikti kitam Tarybos narių susirinkimo nariui;

6) sprendžia dėl Tarybos narių susirinkimo nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos narių susirinkimo posėdyje;

7) siunčia Tarybos narių susirinkimo narius į komandiruotes;

8) teikia kultūros ministrui tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;

9) vykdo kitus įstatymų ir teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.

7 straipsnis. Tarybos narių susirinkimas

1. Tarybos narių susirinkimą sudaro 10 narių, renkamų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ir Tarybos pirmininkas. Personalinę Tarybos narių susirinkimo sudėtį kultūros ministro teikimu 4 metams tvirtina Vyriausybė. Tas pats asmuo Tarybos narių susirinkimo nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Tarybos narių susirinkimo narių (išskyrus Tarybos pirmininką) darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka. Tarybos narių susirinkimo nariai turi teisę dirbti kitą darbą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1996, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11569

3. Tarybos narių susirinkimas:

1) vadovaudamasis kultūros ministro nustatytais kriterijais ir tvarka, priima sprendimus dėl kultūros ir meno programų ir projektų finansavimo, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą;

2) teikia motyvuotas išvadas dėl apdovanojimo Kultūros ministerijos įsteigtomis premijomis;

3) savo iniciatyva ar pagal užklausas teikia siūlymus ir ekspertinę nuomonę kultūros ir meno politikos klausimais kultūros ministrui, Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms;

4) inicijuoja ir vertina iniciatyvas vykdyti kultūros ir meno tyrimus ir teikia pasiūlymus kultūros ministrui;

5) svarsto ir teikia kultūros ministrui tvirtinti Tarybos metinio veiklos plano ir programų sąmatų projektus;

6) svarsto ir tvirtina Lietuvos kultūros tarybos metinės veiklos ataskaitą (toliau – Tarybos metinės veiklos ataskaita) ir teikia ją kultūros ministrui;

7) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

8 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo rinkimai

1. Tarybos narių susirinkimo rinkimus kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja Kultūros ministerija.

2. Kandidatus į Tarybos narių susirinkimo narius išrenka kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai.

3. Po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“. Vieną kartu išrinktą rinkėją deleguoja tautinių mažumų (bendrijų) atstovai. Vieną rinkėją, kuris negali būti valstybės tarnautojas, deleguoja kultūros ministras.

4. Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija deleguoja du kartu išrinktus rinkėjus.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms organizacijoms nepriklausančios asociacijos ir viešosios įstaigos, veikiančios kultūros ir meno srityse, kultūros ministro nustatyta tvarka deleguoja keturis kartu išrinktus rinkėjus.

6. Tarybos narių susirinkimo nariais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijos), padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas.

7. Į Tarybos narių susirinkimo narius siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

TAR pastaba. 8 straipsnio 7 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo nariams, patvirtintiems iki įstatymo Nr. XIV-697 įsigaliojimo dienos (2022-01-01), jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki įstatymo Nr. XIV-697 įsigaliojimo (2022-01-01), išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys, patvirtintas iki įstatymo Nr. XIV-697 įsigaliojimo dienos (2022-01-01), iš pareigų atleidžiamas pagal iki įstatymo Nr. XIV-697 įsigaliojimo dienos (2022-01-01) galiojusio Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatas.

8. Kandidatus į Tarybos narių susirinkimo narius Kultūros ministerijai gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikdami informaciją apie tai, kad kandidatai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

9. Kultūros ir meno organizacijų vadovai ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų organizacijų deleguoti rinkėjai negali būti siūlomi į Tarybos narių susirinkimo narius.

10. Rinkėjai balsuoja slaptai, rinkimų biuletenyje pažymėdami ne daugiau kaip 20 kandidatų į Tarybos narių susirinkimo narius pavardes. Išrinktais laikomi 20 kandidatų, surinkę daugiausia balsų. Jeigu mažiausią vienodą balsų skaičių surenka daugiau kandidatų, negu reikia kandidatams išrinkti, balsavimas kartojamas. Tokiu atveju balsavimo biuletenyje paliekamos tik po vienodą balsų skaičių surinkusių kandidatų pavardės.

11. Kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba iš pasiūlytų kandidatų, vadovaudamiesi kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 10 kandidatų ir teikia Tarybos narių susirinkimo narių sudėtį tvirtinti Vyriausybei.

12. Tarybos pirmininko kandidatūrą kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei kartu su Tarybos narių susirinkimo narių sudėtimi.

13. Informacija apie rinkimų eigą, rinkėjus ir jų išrinktus kandidatus į Tarybos narių susirinkimo narius skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje ir kultūros ministro nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.

14. Vienas Tarybos narių susirinkimo narys yra tautinių mažumų (bendrijų) atstovas, atitinkantis šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir renkamas iš pasiūlytų tautinių mažumų (bendrijų) kandidatų.

9 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo darbo organizavimas

1. Tarybos narių susirinkimo darbo tvarką nustato Reglamentas. 

2. Pagrindinė Tarybos narių susirinkimo veiklos forma yra posėdžiai. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) kai nėra galimybės surengti Tarybos narių susirinkimo posėdžio, Tarybos pirmininko sprendimu Tarybos narių susirinkimo sprendimai gali būti priimami vadovaujantis visų Tarybos narių susirinkimo narių rašytinės apklausos arba apklausos elektroniniu paštu rezultatais.

3. Tarybos narių susirinkimo narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. Tarybos narių susirinkimo narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas.

4. Tarybos narių susirinkimo posėdis, rašytinė apklausa arba apklausa elektroniniu paštu yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 8 nariai, įskaitant Tarybos pirmininką. Sprendimai priimami paprasta posėdyje, rašytinėje apklausoje arba apklausoje elektroniniu paštu dalyvaujančių narių, įskaitant Tarybos pirmininką, balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 5 narių, įskaitant Tarybos pirmininką, balsais.

5. Tarybos narių susirinkimo posėdis šaukiamas Tarybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 4 Tarybos narių susirinkimo narių prašymu.

6. Tarybos narių susirinkimo nario įgaliojimai Vyriausybės sprendimu baigiasi, kai:

1) jis atsistatydina savo noru;

2) pasibaigus kadencijai, jis neskiriamas pakartotinai;

3) jis miršta;

4) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

5) atsiranda ar paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

7. Vietoj Tarybos narių susirinkimo nario, kurio įgaliojimai pasibaigė, iš šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sudaryto kandidatų sąrašo kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba atrenka kandidatą, kurį kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei. Kai šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka sudarytame kandidatų sąraše nebelieka kandidatų arba jie atsisako eiti Tarybos narių susirinkimo nario pareigas, organizuojami Tarybos narių susirinkimo rinkimai, sudarant naują kandidatų sąrašą, iš kurio kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba atrenka kandidatus, skiriamus iki Tarybos narių susirinkimo kadencijos pabaigos, ir teikia juos tvirtinti Vyriausybei.

10 straipsnis. Tarybos ekspertai

1. Taryba, vadovaudamasi kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos narių susirinkimo sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesnei kaip 2 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Personalinės Tarybos ekspertų darbo grupių sudėtys viešinamos Tarybos nustatyta tvarka.

2. Taryba prireikus gali kviesti papildomus Lietuvos ir užsienio ekspertus teikti konsultacijas ir išvadas.

3. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Tarybos narių susirinkimas priima tik įvertinęs ekspertų išvadas. Tarybos narių susirinkimas turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą. Šiuo atveju sprendimo pagrindimas fiksuojamas Tarybos narių susirinkimo posėdžio protokole.

4. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, turintis specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties, reikalingų jam pavedamoms užduotims spręsti.

TAR pastaba. 10 straipsnio 4 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos ekspertams, atrinktiems iki įstatymo Nr. XIV-697 įsigaliojimo dienos (2022-01-01), jeigu Valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos ekspertai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki įstatymo Nr. XIV-697 įsigaliojimo dienos (2022-01-01).

5. Ekspertai Tarybai teikia išvadas dėl kiekvieno vertinamo projekto. Prieš pradėdami vertinti jiems pateiktus dokumentus, ekspertai užpildo Tarybos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

6. Atliekant dokumentų, kuriais grindžiamas finansavimo suteikimo prašymas, ekspertizę, su šiais dokumentais dirba ne mažiau kaip 2 nepriklausomi ekspertai, kurių kiekvienas Tarybai pateikia savo išvadas.

7. Ekspertų darbas apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1996, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11569

11 straipsnis. Tarybos administracija

1. Tarybos administracija padeda Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą. Tarybos administraciją sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus Tarybos administracijos vadovas. Tarybos administracijos vadovas yra valstybės tarnautojas. Tarybos administracijos vadovas eina Tarybos pirmininko pareigas, kai Tarybos pirmininkas nėra paskirtas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar laikinai negali eiti pareigų. Tarybos administracijos vadovas, eidamas Tarybos pirmininko pareigas, neturi sprendžiamojo balso teisės Tarybos narių susirinkime.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1996, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11569

2. Tarybos administracija:

1) techniškai aptarnauja Tarybą;

2) įgyvendina Tarybos narių susirinkimo ir Tarybos pirmininko sprendimus;

3) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis Tarybos kompetencijai priskirtais klausimais;

4) vertina paraiškų administracinį ir finansinį tinkamumą;

5) kaupia ir analizuoja informaciją apie Tarybos lėšų naudojimą;

6) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

12 straipsnis. Tarybos lėšos ir jų naudojimas

1. Tarybos lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Tarybos vykdomoms programoms finansuoti ir jos veiklai administruoti. Tarybai ir jos veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

2. Taryba gali dalyvauti fondų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų finansuojamose programose ir gauti lėšų (tarp jų ir rėmėjų lėšų) savo funkcijoms atlikti.

3. Taryba valstybės biudžeto ir kitas jai skirtas lėšas naudoja šiems tikslams:

1) kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros ir meno programoms, projektams ir kitokioms priemonėms, kultūros ir meno kūrėjų stipendijoms finansuoti ir kitokiai finansinei paramai teikti;

2) kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti;

3) Tarybos veiklai administruoti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

4. Kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, Tarybos veiklai administruoti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų Tarybos einamųjų metų biudžeto.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Tarybos atsakomybė ir atskaitomybė

1. Taryba yra atskaitinga Kultūros ministerijai.

2. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikia visuomenei Tarybos veiklos ataskaitą savo interneto svetainėje.

3. Pasibaigus kalendoriniams metams, Taryba teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir kultūros ministrui teikia Tarybos metinės veiklos ataskaitą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                      DALIA GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-178, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-512 (2013-01-30), i. k. 1131010ISTA0XII-178

Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1756, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20737

Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-697, 2021-11-23, paskelbta TAR 2021-12-03, i. k. 2021-25125

Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1996, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11569

Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas