Suvestinė redakcija nuo 2001-09-15 iki 2002-06-19
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 63-2281, i. k. 1011100NUTA00000897
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. liepos 11 d. Nr. 897
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 42 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191) 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. doktorantų, priimtų į doktorantūrą iki šio nutarimo įsigaliojimo:
2.1.1. doktorantūros studijos ir moksliniai tyrimai vyksta Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų (toliau vadinama – Bendrieji nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2548), nustatyta tvarka;
2.1.2. disertacijos rengiamos, ginamos ir daktaro mokslo laipsniai jiems suteikiami šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka, tačiau disertacijoms taikomi ne Doktorantūros nuostatų 39.2 punkto, o Bendrųjų nuostatų 36.2 punkto reikalavimai. Doktorantų vadovo ir konsultantų, o doktorantą rengiančios institucijos sprendimu – ir doktorantūros komisijos funkcijas vykdo doktoranto doktorantūros komitetas;
2.2. kol nesudaryta šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka bent viena mokslo krypties taryba, kurioje gali būti ginamos tos krypties daktaro disertacijos, bet ne vėliau kaip iki 2002 m. birželio 30 d., doktorantų, priimtų į doktorantūrą iki šio nutarimo įsigaliojimo, disertacijos rengiamos ir ginamos (taip pat eksternu, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo sudarytas doktorantūros komitetas), daktaro mokslo laipsniai jiems suteikiami ir diplomai išduodami Bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka;
2.3. jeigu po 2002 m. birželio 30 d. šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka nesudaryta bent viena mokslo krypties taryba, kurioje gali būti ginamos tos krypties daktaro disertacijos, disertacijos ginamos laikinojoje taryboje, kurią konkrečioms disertacijoms ginti suinteresuotų institucijų prašymu prie suinteresuoto universiteto, turinčio teisę steigti disertacijos mokslo krypties doktorantūrą, išimties būdu sudaro Lietuvos mokslo taryba;
2.4. iki 2009 m. sausio 1 d. – humanitarinių mokslų srities, o iki 2006 m. sausio 1 d. – visų mokslo sričių disertacijoms vietoj šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų 39.2 punkto reikalavimo skelbti mokslinį straipsnį recenzuojamame leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes (toliau vadinama – tarptautinis leidinių sąrašas), Lietuvos mokslo taryba gali nustatyti reikalavimą skelbti mokslinį straipsnį leidinyje, įtrauktame į Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijas (toliau vadinama – Lietuvos leidinių sąrašas);
2.5. iki 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos mokslo tarybos nustatytų mokslo krypčių mokslininkams vietoj mokslinės veiklos lygio ir apimties reikalavimuose nustatyto reikalavimo skelbti mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinį leidinių sąrašą, gali būti taikomas reikalavimas skelbti mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose į Lietuvos leidinių sąrašą;
2.6. humanitarinių mokslų srities filologijos krypties lietuvių literatūros šakos mokslininkams vietoj mokslinės veiklos lygio ir apimties reikalavimuose nustatyto reikalavimo skelbti mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinį leidinių sąrašą, gali būti taikomas reikalavimas skelbti mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose į Lietuvos leidinių sąrašą.
3. Pasiūlyti Lietuvos mokslo tarybai iki 2001 m. spalio 30 d. parengti ir patvirtinti:
3.2. atsižvelgiant į 2.5 ir 2.6 punktų nuostatas ir konkrečios mokslo krypties (srities) specifiką, mokslinės veiklos lygio ir apimties reikalavimus mokslo krypčių tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, eksternų konsultantams, disertacijų oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie nurodomi sąrašuose prašant suteikti teisę steigti doktorantūrą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
liepos 11 d. nutarimu Nr. 897
DOKTORANTŪROS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja teisės steigti doktorantūrą įgijimą, doktorantūros (doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų ir disertacijos rengimo), teisės sudaryti mokslo krypties tarybą, kurioje ginamos daktaro disertacijos, įgijimą, disertacijų gynimą ir daktaro mokslo laipsnių suteikimą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose.
2. Teisę steigti mokslo krypties (ar mokslo krypties šakų) doktorantūrą universitetams, valstybiniams mokslo institutams, universitetų mokslo institutams ir valstybinėms mokslo įstaigoms (toliau vadinama – institucijos), kuriuose pagrindines pareigas eina bent 2 tos mokslo krypties (šakų) mokslininkai, atitinkantys Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus mokslinės veiklos lygio ir apimties reikalavimus, iš kurių bent vienas – profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, suteikia ir panaikina, jeigu institucijos nebeatitinka šio punkto reikalavimų, Lietuvos mokslo taryba.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1087, 2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 79-2768 (2001-09-14), i. k. 1011100NUTA00001087
3. Tvirtindama mokslinės veiklos lygio ir apimties reikalavimus (toliau vadinama – mokslinės veiklos reikalavimai), Lietuvos mokslo taryba turi atsižvelgti į konkrečios mokslo krypties (srities) specifiką ir vadovautis nuostata, kad mokslininkas pastaruosius penkerius metus turi būti paskelbęs ne mažiau kaip tris mokslinius straipsnius recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes (toliau vadinama – tarptautinis leidinių sąrašas), arba ne mažiau kaip penkis mokslinius straipsnius – leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinį leidinių sąrašą, ar recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijas (toliau vadinama – Lietuvos leidinių sąrašas), iš jų ne mažiau kaip du – leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinį leidinių sąrašą, arba paskelbęs bent vieną recenzuotą mokslinę monografiją ir bent vieną mokslinį straipsnį leidinyje, įtrauktame į tarptautinį leidinių sąrašą.
4. Siekiančios gauti teisę steigti doktorantūrą institucijos turi pateikti Lietuvos mokslo tarybai:
4.1. argumentuotus prašymus, kuriuose nurodoma steigiamos doktorantūros mokslų sritis ir kryptis (ar mokslo krypties šakos);
4.2. institucijų darbuotojų – tos mokslo krypties mokslininkų, atitinkančių mokslinės veiklos reikalavimus, sąrašus, kuriuose nurodomos mokslininkų pareigos, kitos jų darbovietės ir pareigos jose, jų mokslines charakteristikas ir pagrindinių mokslinių straipsnių, paskelbtų pastaruosius penkerius metus, sąrašus;
5. Lietuvos mokslo taryba turi per du mėnesius (čia ir toliau šiuose nuostatuose į sprendimų priėmimo laikotarpį neskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo prašymo pateikimo išnagrinėti institucijų prašymus ir priimti sprendimą. Lietuvos mokslo tarybai priėmus sprendimą nesuteikti teisės steigti doktorantūrą, su nauju prašymu institucija gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo.
6. Institucija, gavusi teisę steigti doktorantūrą, veikia pagal institucijos doktorantūros reglamentą, kurį vadovaudamasis šiais nuostatais parengia institucijos senatas (taryba), o tvirtina Lietuvos mokslo taryba.
7. Institucijos doktorantūros reglamente turi būti nurodyta:
7.4. doktoranto egzaminavimo, atestavimo ir atsiskaitymo laiko atidėjimo tvarka, doktoranto parengtos disertacijos nagrinėjimo ir jos kokybės užtikrinimo tvarka;
7.5. institucijos tarnautojai, struktūriniai padaliniai (katedros, laboratorijos, skyriai, fakultetai) arba specialiai sukurtos struktūros (komisijos ir panašiai), kurie atlieka šiuose nuostatuose nurodytas institucijos funkcijas;
8. Teisę sudaryti mokslo krypties (taip pat jungtines dviejų gretimų mokslo krypčių) tarybas, kuriose ginamos daktaro disertacijos (toliau vadinama – tarybos), institucijoms suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
9. Teisė sudaryti tarybą gali būti suteikta:
9.1. universitetui, jeigu jame ir jo mokslo institutuose pagrindines pareigas eina bent 7 mokslinės veiklos reikalavimus atitinkantys tos mokslo krypties, kurios taryba sudaroma, mokslininkai. Norint gauti teisę sudaryti jungtinę dviejų gretimų mokslo krypčių tarybą, turi būti ne mažiau kaip 4 kiekvienos mokslo krypties mokslininkai, atitinkantys mokslinės veiklos reikalavimus. Bent 3 iš šių mokslininkų turi eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas universitete ar jo mokslo institute;
9.2. universitetui kartu su valstybiniu mokslo institutu, jeigu šiose institucijose kartu (įskaitant universiteto mokslo institutus) pagrindines pareigas eina bent 7 mokslinės veiklos reikalavimus atitinkantys tos mokslo krypties, kurios taryba sudaroma, mokslininkai (norint gauti teisę sudaryti jungtinę dviejų gretimų mokslo krypčių tarybą, turi būti ne mažiau kaip 4 kiekvienos mokslo krypties mokslininkai, atitinkantys mokslinės veiklos reikalavimus) ir bent 3 iš jų eina profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas nurodytosiose institucijose. Kiekvienoje iš šių dviejų institucijų (universitete – kartu su universiteto mokslo institutais) pagrindines pareigas turi eiti ne mažiau kaip 3 mokslinės veiklos reikalavimus atitinkantys (norint gauti teisę sudaryti jungtinę dviejų gretimų mokslo krypčių tarybą – abiejų mokslo krypčių) mokslininkai, iš jų bent vienas – profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.
10. Siekiančios gauti teisę sudaryti tarybą (o kartu ir steigti doktorantūrą, jeigu tokia teisė dar nesuteikta) institucijos turi pateikti Lietuvos mokslo tarybai argumentuotus prašymus, kuriuose nurodoma sudaromos tarybos ir steigiamos doktorantūros mokslų sritis ir kryptis (ar norint steigti doktorantūrą – mokslo krypties šakos), ir šių nuostatų 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytus dokumentus.
11. Lietuvos mokslo taryba turi per du mėnesius nuo prašymo pateikimo jį išnagrinėti ir pateikti išvadas Švietimo ir mokslo ministerijai ir prašymą pateikusiai institucijai. Jeigu Lietuvos mokslo taryba nusprendžia nerekomenduoti tenkinti institucijos prašymo, su nauju prašymu institucija gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo.
12. Tarybą penkeriems metams sudaro ir keičia, jos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių (kurie yra tarybos nariai) skiria ir atšaukia universitetas. Jeigu teisė sudaryti tarybą suteikta universitetui kartu su valstybiniu mokslo institutu, tarybos sudėtis ir jos pakeitimai turi būti suderinti su šiuo institutu. Apie sudarytos tarybos sudėtį ir jos pakeitimus universitetas per dvi savaites turi informuoti Lietuvos mokslo tarybą.
13. Jeigu nėra institucijų, kurios viena ar dviese tenkintų šių nuostatų 9.1 ar 9.2 punktų reikalavimus, Lietuvos mokslo taryba suinteresuotų institucijų prašymu išimties būdu gali sudaryti prie suinteresuoto universiteto, turinčio teisę steigti disertacijos mokslo krypties doktorantūrą, laikinąją tarybą konkrečioms disertacijoms ginti.
14. Taryboje turi būti ne mažiau kaip 11 ir ne daugiau kaip 15 mokslinės veiklos reikalavimus atitinkančių mokslininkų (taip pat ir užsienio), iš jų ne mažiau kaip pusė einančių profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai tarybos narių turi būti tos mokslo krypties (tų mokslo krypčių), kurios (kurių) taryba sudaroma, mokslininkai. Bent 2 tarybos nariai turi būti kitų mokslo krypčių mokslininkai. Jungtinėje dviejų gretimų mokslo krypčių taryboje vienos mokslo krypties mokslininkai negali sudaryti daugiau nei 60 procentų abiejų jungtinės tarybos mokslo krypčių mokslininkų. Vienos institucijos (universiteto – universiteto kartu su jo mokslo institutais) mokslininkai, einantys joje pagrindines pareigas, turi sudaryti ne daugiau kaip pusę tarybos narių, o jeigu teisė sudaryti tarybą suteikta dviem institucijoms – ne daugiau kaip trečdalį tarybos narių. Bet kuris mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų (būtinai skirtingų mokslo krypčių) Lietuvoje sudarytų tarybų nariu.
15. Tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju skiriami tos mokslo krypties (tų mokslo krypčių), kurios (kurių) taryba sudaroma, mokslininkai, einantys profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Jungtinės dviejų gretimų mokslo krypčių tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas turi būti skirtingų mokslo krypčių mokslininkai. Tarybos pirmininku ir pavaduotoju negali būti jokios institucijos vadovas.
16. Taryba savo veiklą organizuoja pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Mokslo krypčių tarybų daktaro disertacijoms ginti reglamentą. Per dvi savaites po kiekvieno posėdžio taryba praneša Lietuvos mokslo tarybai ir Mokslo ir studijų departamentui prie Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – departamentas) apie apgintas disertacijas. Pranešimų forma turi būti suderinta su departamentu.
17. Ne rečiau kaip kartą per penkerius metus Lietuvos mokslo taryba jos nustatyta tvarka vertina kiekvienos mokslo krypties doktorantūros lygį ir patikrina, ar tarybos atitinka šių nuostatų reikalavimus, ar jų laikosi. Tarybas sudariusios ir doktorantūrą įsteigusios institucijos Lietuvos mokslo tarybai pareikalavus privalo pateikti jai duomenis apie tai, kad jos atitinka šių nuostatų reikalavimus, o tarybos – ir Lietuvos mokslo tarybos reikalaujamus disertacijų gynimo dokumentus. Lietuvos mokslo taryba, nustačiusi, kad taryba ar joje apgintos disertacijos, tarybą sudariusi institucija (institucijos) ar doktorantūrą įsteigusi institucija neatitinka šių nuostatų reikalavimų, gali:
18. Institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė panaikina teisę sudaryti tarybą, tokia teisė gali būti suteikta ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio sprendimo priėmimo. Prie šių institucijų veikusių tarybų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai ir sekretoriai trejus metus negali būti bet kurios mokslo krypties tarybos nariais.
19. Švietimo ir mokslo ministerija gali organizuoti doktorantūros lygio ir tarybų veiklos vertinimą.
20. Lėšos doktorantų, studijų konsultantų, doktorantūros mokslinių vadovų ir konsultantų stipendijoms, darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, doktorantų moksliniams tyrimams, disertacijai ir jos santraukai išleisti, taip pat skirtos kitoms išlaidoms, susijusioms su doktorantūra, numatomos doktorantus rengiančių institucijų išlaidų sąmatose. Lėšos tarybų nariams ir oponentams už darbą sumokėti, taip pat skirtos kitoms išlaidoms, susijusioms su daktaro mokslo laipsnių teikimu (ir eksterno tvarka), numatomos tarybas sudariusių institucijų išlaidų sąmatose.
II. DOKTORANTŪRA
21. Doktorantūra apima doktorantūros studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Institucijoje greta dieninės formos doktorantūros gali būti ir neakivaizdinės formos doktorantūra. Šiuo atveju doktorantą rengianti institucija nemoka doktorantui stipendijos. Doktorantūros formų aprašus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) pasiūlymus, Aukštojo mokslo tarybos ir Lietuvos studentų sąjungos (sąjungų) išvadas.
22. Turinti teisę steigti doktorantūrą institucija sudaro tos mokslo krypties doktorantūros komisiją, kuri teikia išvadas dėl doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programų ir jų vykdymo, atestuoja doktorantus, vykdo kitas institucijos doktorantūros reglamento numatytas funkcijas. Universiteto, kuriam vienam suteikta teisė sudaryti tarybą, doktorantūros komisijos funkcijas gali atlikti atitinkama katedra. Jeigu institucija turi teisę sudaryti tarybą kartu su kita institucija, bent vienas vienos institucijos atstovas turi būti įtrauktas į kitos institucijos doktorantūros komisiją.
23. Priėmimo į doktorantūrą konkursą skelbia institucijos vadovas. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
24. Stojantysis į doktorantūrą turi pateikti prašymą institucijos vadovo vardu ir skelbime apie priėmimą į doktorantūrą nurodytus dokumentus.
25. Priėmusi doktorantą, institucija jos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka, atsižvelgdama į doktoranto pageidavimus, patvirtina doktoranto mokslinį vadovą (toliau vadinama – doktoranto vadovas) ir prireikus konsultantus, paskiria doktorantą į institucijos padalinį (katedrą, laboratoriją), kurio mokslinių tyrimų kryptis atitinka doktorantūros kryptį. Šio padalinio vadovas kartu su doktoranto vadovu rūpinasi doktoranto studijomis, moksliniais tyrimais, žiūri, kad doktorantas turėtų tinkamas darbo sąlygas ir priemones.
26. Doktoranto vadovas turi tenkinti mokslinės veiklos reikalavimus, o konsultantai – eiti profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo, docento ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Doktoranto vadovas turi būti doktorantūros mokslo krypties mokslininkas. Mokslininkas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 5 doktorantams.
27. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją institucijos senatui (tarybai) ar jo įgaliotai fakulteto tarybai, prašydamas keisti doktoranto vadovą ar konsultantą. Doktoranto apeliacija turi būti apsvarstyta ir sprendimas priimtas per du mėnesius nuo apeliacijos gavimo.
28. Doktorantūros trukmė baigusiesiems magistrantūrą – ne ilgiau kaip 3 metai, o specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas – ne ilgiau kaip 4 metai.
29. Doktorantą rengusioje institucijoje turi būti saugoma doktoranto (ar pageidaujančiojo laipsnį įgyti eksternu) asmens byla. Byloje turi būti:
29.1. prašymas priimti į doktorantūrą su priedais, nurodytais skelbime apie priėmimą į doktorantūrą;
29.4. doktoranto studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programa;
29.9. sprendimas dėl doktorantūros nutraukimo – jeigu doktorantas dėl atestacijos išvadų ar kitų priežasčių pašalintas iš doktorantūros ar iki doktorantūros pabaigos nepateikė disertacijos gynimui;
29.10. doktoranto prašymas leisti ginti disertaciją ir su juo susiję dokumentai (pirminių svarstymų protokolai, doktoranto vadovo teikimas ir kiti institucijos doktorantūros reglamente nurodyti dokumentai, baigiamojo disertacijos įvertinimo protokolas, doktoranto institucijos vadovo teikimas doktoranto parengtą disertaciją ginti taryboje);
29.12. tarybos, kurioje buvo ginama doktoranto disertacija, nutarimas dėl daktaro mokslo laipsnio suteikimo;
30. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo priėmimo į doktorantūrą doktorantas kartu su savo vadovu parengia doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje turi būti nurodyti visų užduočių atlikimo terminai ir kuri derinama ir tvirtinama institucijos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka. Programoje turi būti numatyta, kad kryptingi moksliniai tyrimai pradedami nuo doktorantūros pradžios.
31. Doktorantą rengiančios institucijos vadovas dėl svarbių priežasčių (liga, nėštumo ir gimdymo atostogos ir panašiai) savo įsakymu gali pratęsti doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programoje nurodytus egzaminų laikymo ir kitokio atsiskaitymo terminus.
32. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip trys dalykai, kurių kiekvieno apimtis prilygsta ne mažiau kaip 4 kreditams. Doktorantas studijuoja savarankiškai, konsultuojamas vadovo ir prireikus konsultantų. Studijų konsultantais skiriami mokslininkai, einantys profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo, docento ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu, kurio egzaminuotojų – ne mažiau kaip 3. Egzaminai vyksta doktorantą rengiančios institucijos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka. Studijų dalykus, egzaminuotojų sudėtį ir egzaminavimo tvarką doktorantą rengianti institucija turi suderinti su tarybą sudariusiomis institucijomis. Tarp egzaminuotojų turi būti to dalyko studijų konsultantas, jeigu jis paskirtas, arba doktoranto vadovas.
33. Institucijos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka, suderinus su tarybą sudariusiomis institucijomis, pagal doktoranto pateiktus egzaminų protokolus doktorantui gali būti įskaityti anksčiau išlaikyti dalykų, studijuotų pagal doktorantūros programas, egzaminai.
35. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos disertacijos nepateikia, doktorantą rengianti institucija jos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka gali doktorantūrą baigusiam asmeniui suteikti galimybes disertaciją pateikti vėliau, bet ne vėliau kaip per dvejus metus po doktorantūros pabaigos. Jeigu institucija nesuteikia tokios galimybės ar disertacija parengiama vėliau nei nurodyta, disertacija gali būti ginama eksterno tvarka.
III. DAKTARO DISERTACIJA
36. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, reikalingi tam tikros mokslo krypties problemai nagrinėti. Disertacijoje turi būti nurodytas darbo tikslas ir originalumas, apžvelgti ta tema pasaulyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyrimų metodika, doktoranto gauti rezultatai, parodytas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis. Atskiru skirsniu turi būti pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba. Disertacijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros ir doktoranto mokslinių straipsnių disertacijos tema sąrašai. Gynimui reikalingą disertacijos egzempliorių skaičių, jos apimties ir formos reikalavimus, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijas, nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
37. Kaip daktaro disertacija gali būti ginama ir doktoranto išleista mokslo monografija arba jos dalis, jeigu joje aiškiai suformuluota mokslinė problema, aprašomų originalių doktoranto atliktų mokslinių tyrimų tikslai ir pasiekti rezultatai, pateikiama vertingų mokslinių išvadų.
38. Disertacija rašoma lietuvių kalba. Jeigu bent vienas disertacijos oponentas yra užsienio mokslininkas arba doktorantas to pageidauja ir tai svarbu disertacijos tarptautiniam pripažinimui, tarybai, kurioje numatoma ginti disertaciją, sutikus, disertacija gali būti rašoma tarybai priimtina užsienio kalba.
39. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai:
39.2. ne mažiau kaip dviem moksliniais straipsniais, išspausdintais (ar priimtais spausdinti) recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinį leidinių sąrašą ar Lietuvos leidinių sąrašą, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus. Bent vienas straipsnis turi būti išspausdintas (ar priimtas spausdinti) leidinyje, įtrauktame į tarptautinį leidinių sąrašą (šis reikalavimas netaikomas humanitarinių mokslų srities filologijos krypties lietuvių literatūros šakos doktorantams);
40. Tarybos ir doktorantūros teisę turinčios institucijos doktorantų publikacijoms gali nustatyti didesnius reikalavimus nei nurodytieji šių nuostatų 39.2 punkte.
41. Doktorantas turi parengti disertacijos arba ginamos mokslo monografijos santrauką. Jeigu disertacija parašyta lietuvių kalba, santrauka rengiama užsienio kalba su išsamia reziumė lietuvių kalba. Jeigu disertacija parašyta užsienio kalba, santrauka rengiama lietuvių kalba su išsamia reziumė užsienio kalba.
42. Santraukoje turi būti apibrėžta disertacijoje nagrinėjama mokslo problema, išdėstyti mokslo darbo tikslai, originalumas, tyrimų metodika ar metodologija, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos doktoranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas. Santraukos apimtis – apie vieną autorinį lanką, jos tipinę sandarą nustato Lietuvos mokslo taryba. Santrauka spausdinama po to, kai taryba nutaria priimti disertaciją gynimui ir paskiria oficialiuosius oponentus.
43. Disertacijoje ir jos santraukoje turi būti nurodytas doktoranto vadovas, konsultantai, santraukoje – ir oficialieji oponentai. Jeigu doktoranto vadovas pakeistas, nurodomas ir ankstesnis vadovas ir jo darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukos tituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus pavyzdžius.
IV. DAKTARO DISERTACIJOS GYNIMAS
44. Disertaciją parengęs asmuo (toliau vadinama – disertantas) atitinkamos tarybos pirmininkui įteikia prašymą leisti ginti daktaro disertaciją. kartu su prašymu reikia pateikti:
44.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijas;
44.2. disertacijos tema paskelbtų mokslinių darbų sąrašą ir jų kopijas (jeigu darbas dar neišspausdintas, būtina pridėti leidinio redakcijos pažymą, nurodančią, kad straipsnis bus išspausdintas);
44.5. institucijos, kurioje parengta disertacija, disertacijos įvertinimo protokolo išrašą ir jos vadovo pasirašytą teikimą disertaciją ginti;
45. Tarybos pirmininkas per dvi savaites nuo prašymo gavimo nustato, ar disertacija atitinka mokslo kryptį, kurios taryba sudaryta, šių nuostatų ir tarybos nustatytus reikalavimus, ar su prašymu pateikti visi reikiami dokumentai. Jeigu įvykdyti ne visi reikalavimai, tarybos pirmininkas doktoranto prašymą ir jo priedus grąžina doktorantui. Disertanto institucija, nesutinkanti su tokiu tarybos pirmininko sprendimu, gali pateikti apeliaciją Lietuvos mokslo tarybai, kuri turi per du mėnesius ją išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą.
46. Disertacijos, kurių tema susijusi su daugiau nei viena mokslo kryptimi, taryboms sutikus gali būti nagrinėjamos dviejų ar kelių mokslo krypčių tarybų bendrame posėdyje arba tarybai ir institucijai, prie kurios ji veikia, sutikus toje taryboje, papildžius jos sudėtį keliais Lietuvos mokslo tarybos paskirtais tik tą disertaciją nagrinėti nariais.
47. Tarybos pirmininkas, priėmęs disertaciją gynimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo disertanto prašymo įteikimo kviečia tarybos posėdį, kuriame paskiriami du oficialieji oponentai ne tarybos nariai, du pagrindiniai disertacijos recenzentai iš tarybos narių (toliau vadinama – recenzentai) ir nurodoma disertacijos gynimo data. Disertacijos gynimo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo oficialiųjų oponentų paskyrimo.
48. Oficialiaisiais oponentais kviečiami mokslininkai, atitinkantys mokslinės veiklos reikalavimus. Oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, bent vienas – doktorantūros mokslo krypties mokslininkas ir bent vienas – einantis profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Ginant menotyros krypties disertacijas, vienas oponentas gali būti tos krypties menininkas, einantis profesoriaus pareigas.
49. Recenzentams ir oficialiesiems oponentams oficialų kvietimą ir po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių taryba išsiunčia ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo. Oponentai ir recenzentai turi įteikti raštiškus atsiliepimus apie disertaciją tarybos sekretoriui ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki disertacijos gynimo. Disertantas turi teisę susipažinti su įteiktais atsiliepimais.
50. Tarybos sekretorius ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos santraukos egzempliorių pateikia tarybos nariams ir išsiunčia Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir kitoms mokslinėms bibliotekoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms, žymiems tos mokslo krypties mokslininkams. Taryba sudaro adresatų sąrašo bendrąją dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms toje taryboje ginamoms disertacijoms). Tvirtindama oponentus, taryba šį sąrašą papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga tos disertacijos vertinimui.
51. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo vienas disertacijos egzempliorius ir vienas jos santraukos egzempliorius deponuojami universiteto, prie kurio veikia taryba, bibliotekoje, o apie disertacijos gynimą tarybos nustatyta tvarka paskelbiama atvirame interneto puslapyje ir mokslininkams skirtuose periodiniuose leidiniuose. Skelbime nurodomas disertanto vardas ir pavardė, disertacijos pavadinimas, gynimo vieta ir laikas, doktoranto vadovas ir oponentai, jų atstovaujamos mokslo kryptys ir institucijos.
52. Disertacija ginama viešai tarybos posėdyje lietuvių kalba. Jeigu disertaciją gina užsienietis ar bent vienas disertacijos oponentas yra užsienio mokslininkas, disertacija gali būti ginama tarybai priimtina užsienio kalba. Posėdžiui pirmininkauja tarybos pirmininkas, o jeigu jis nedalyvauja posėdyje, yra disertanto vadovas ar konsultantas – pirmininko pavaduotojas arba kitas tarybos narys. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų tarybos narių, ne mažiau kaip pusė disertacijos mokslo krypties tarybos narių, bent vienas oponentas ir bent vienas recenzentas. Nedalyvaujančio oponento ar recenzento atsiliepimas iki posėdžio pradžios turi būti pateiktas raštu ir per posėdį viešai perskaitytas. Jeigu šie atsiliepimai nepateikti, posėdis atidedamas.
53. Tarybos posėdyje slaptu balsavimu sprendžiama, ar disertantui suteiktinas daktaro mokslo laipsnis. Balso teisę turi visi posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai ir oficialieji oponentai. Sprendimas, kad mokslo laipsnis suteiktinas, priimamas, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai balsavimo teisę turinčių posėdžio dalyvių. Balsavimo protokolą pasirašo posėdyje išrinkta balsų skaičiavimo komisija ir atviru balsavimu tvirtina taryba.
54. Tarybos posėdžio protokolas surašomas lietuvių kalba pagal posėdžio stenogramą ar garso įrašą. Būtinų šio protokolo priedų – balsavimo protokolo ir sprendimo, ar daktaro mokslo laipsnis suteiktinas, formą nustato Lietuvos mokslo taryba. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas. Protokole turi būti surašyti visų posėdyje kalbėjusiųjų argumentai.
55. Taryba ne vėliau kaip per dvi savaites perduoda savo sprendimą doktoranto institucijos (arba institucijos, siuntusios disertantą eksterną) vadovui. Jeigu nusprendžiama, kad daktaro mokslo laipsnis suteiktinas, taryba šį sprendimą perduoda universiteto, prie kurio ji veikia, vadovui, o vieną disertacijos egzempliorių – Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
56. Jeigu taryba slaptai balsuodama nusprendžia, kad daktaro mokslo laipsnis nesuteiktinas, disertantas gali:
56.1. ne anksčiau kaip po vienerių metų pakartotinai pateikti ginti pataisytą ar papildytą daktaro disertaciją ar teikti prašymą leisti ją ginti eksternu universitetui, prie kurio veikia kita jo disertacijos mokslo krypties taryba;
56.2. pateikti apeliaciją universiteto, prie kurio veikia taryba, rektoriui, kuris turi per du mėnesius ją išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą. Rektoriui nusprendus siųsti disertaciją ginti pakartotinai, taryba, vadovaudamasi šių nuostatų 47–49 ir 51–55 punktais, turi ne ilgiau kaip per tris mėnesius surengti disertacijos gynimą. Pakartotiniam gynimui surengto tarybos posėdžio sprendimas yra galutinis.
57. Taryboje turi būti saugomos daktaro disertaciją gynusių asmenų bylos. Tarybai nutraukus veiklą, šios bylos turi būti perduotos į universiteto, prie kurio veikia taryba, archyvą. Byloje turi būti:
57.5. dokumentas, patvirtinantis, kad disertacija perduota ar išsiųsta Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai;
V. DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU
58. Siekti įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą, pagal šių nuostatų 39.2 punkto reikalavimus paskelbęs mokslinius straipsnius, kuriuose išdėstyti svarbiausi jo mokslinių tyrimų rezultatai, ir šių tyrimų pagrindu parengęs disertaciją, atitinkančią šių nuostatų 36 punkto reikalavimus, arba išleidęs mokslo monografiją, atitinkančią šių nuostatų 37 punkto reikalavimus.
59. Eksterno prašymą suteikti daktaro mokslo laipsnį turi priimti kiekviena institucija, prie kurios veikia atitinkamos mokslo krypties taryba. Prie eksterno prašymo institucijos vadovo vardu pridedama:
59.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijos;
59.6. eksterno darbdavio ir institucijos, kurioje jis dirbo mokslinį darbą (jei tokie yra), atsiliepimai apie pretendentą ar jo disertaciją;
60. Institucija jos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka įvertina pretendento paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų reikšmingumą ir disertacijos ar monografijos atitiktį šių nuostatų 36 ar 37 punkto reikalavimams ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo įteikimo, dalyvaujant pretendentui, nusprendžia, ar eksterno disertacija gali būti rekomenduojama ginti taryboje.
61. Jeigu priimamas sprendimas, kad pretendento disertacija netaisyta ar su neesminiais pataisymais gali būti rekomenduojama ginti taryboje, institucija jos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka:
61.1. nurodo, kas taisytina pretendento parengtoje disertacijoje ir jos santraukoje, iki kada disertacija turi būti pataisyta;
61.2. patvirtina eksterno konsultantą, kuris toliau atlieka ir šiuose nuostatuose nurodytas doktoranto vadovo funkcijas, bet visuose dokumentuose ir būsimoje disertacijos santraukoje vadinamas eksterno konsultantu;
61.3. sprendžia pretendento jau išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų įskaitymo klausimą, nustato, kokius dar doktorantūros studijų egzaminus ir iki kada pretendentas turi išlaikyti, paskiria studijų konsultantus, nustato egzaminuotojų sudėtį, egzaminavimo tvarką;
62. Nustačiusi, kad disertacija negali būti parengta ginti per vienerius metus po pretendento prašymo įteikimo, institucija pretendento prašymo netenkina.
VI. MOKSLO LAIPSNIO SUTEIKIMAS
64. Disertaciją apgynusiam asmeniui daktaro mokslo laipsnį suteikia ir daktaro mokslo laipsnio diplomą išduoda remdamasis tarybos nutarimu universitetas, prie kurio veikia taryba. Daktaro mokslo laipsnio diplomo formą ir diplomo blankų gamybos, apskaitos ir registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daktaro mokslo laipsnio diplomą pasirašo:
64.1. universiteto, prie kurio veikia taryba, vadovas (jeigu teisė sudaryti tarybą suteikta dviem institucijoms – abiejų institucijų vadovai);
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1087, 2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 79-2768 (2001-09-14), i. k. 1011100NUTA00001087
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 "Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo