Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.12.13)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***Pabaiga***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS
ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 19 d. Nr.I-464
Vilnius
I skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas
ir ministrai.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios
Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią
Lietuvoje.
Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymai.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos
teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
įstatymais, kitais Seimo priimtais teisės aktais ir Respublikos
Prezidento dekretais, taip pat šiuo įstatymu.
4 straipsnis. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos
Vyriausybės veiklos principai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje remiasi
demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atsakomybė ir atskaitomybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už
bendrą Vyriausybės veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per
metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo
ataskaitą.
Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui
Pirmininkui.
Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė
arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
II skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo
tvarka ir Vyriausybės programa
Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu
skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu
Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos
Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų
be Seimo sutikimo.
Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako
skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10
dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo
paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento
patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui
motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras
Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per
15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos
valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems
ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai
parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas
posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos
programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai
tikslinama ir Vyriausybės programa.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir
ministrų prisaikdinimas
Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir
ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Nustatomas toks jų priesaikos
tekstas:
"Aš (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos
nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai,
Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!"
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje,
dalyvaujant Respublikos Prezidentui. Priesaiką priima Seimo
Pirmininkas, o jo nesant - Seimo Pirmininko pavaduotojas,
laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia
stovėdamas priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko
pavaduotoją, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant
Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos
tekstą, Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį
priesaikos lapą.
Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti
(išbraukti) paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios
nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar
pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,
reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir
negali eiti tų pareigų.
Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.
III skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliojimų grąžinimas
Po Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau
kaip per 3 dienas grąžina savo įgaliojimus Respublikos
Prezidentui. Išrinkus naują Respublikos Prezidentą, Vyriausybė
savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus
įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atsistatydinimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikšti
Respublikos Prezidentui apie savo atsistatydinimą. Toks
pareiškimas pateikiamas raštu.
Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai
pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, įskaitant
atsistatydinusius ir atstatydintus ministrus, taip pat naujai
steigiamų ar reorganizuojamų ministerijų ministrus. Priešingu
atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos
Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu
balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru
Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5) kai Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia
Ministrą Pirmininką.
Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas
ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam
iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta
nauja Vyriausybė.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministro
atsistatydinimas
Kiekvienas ministras turi teisę atsistatydinti. Apie savo
atsistatydinimą ministras praneša Respublikos Prezidentui raštu.
Ministras taip pat privalo atsistatydinti, kai
nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė
visų Seimo narių.
Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir
gali pavesti jam eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas
ministras.
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui
Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo
projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe
pateikimas
Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė
gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui,
taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo
Vyriausybe.
Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą
į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl
nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas esąs
nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų
dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru
Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe.
Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru
arba Vyriausybe, jie privalo tuoj pat atsistatydinti.
Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku,
Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti Ministro Pirmininko
pareigas kuriam kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru,
Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti šias pareigas kuriam
kitam ministrui, kol bus patvirtintas ir prisaikdintas naujas
ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per
15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro
kandidatūrą.
IV skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS
12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų
neliečiamumo garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų
laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be
išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
13 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės
garantijos
Ministro Pirmininko ir ministrų sveikata ir gyvybė
apdraudžiami valstybės lėšomis.
Pasibaigus Ministro Pirmininko ar ministrų kadencijai, jiems atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų dėl ministerijų panaikinimo ar reorganizavimo, taikomos šios socialinės garantijos:
1) esant galimybei, suteikiamas iki darbo Vyriausybėje dirbtas ar tolygus darbas arba pareigos valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje, išskyrus renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu. Jei buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga, organizacija likviduota, asmens sutikimu esant galimybei jam suteikiamas tolygus darbas arba pareigos kitoje valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje;
2) pasibaigus pareigų perdavimui, Ministrui Pirmininkui ar ministrui išmokama vieno jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o dirbusiems Vyriausybėje (įskaitant ir ankstesniąsias Vyriausybes) be pertraukos ilgiau kaip vienerius metus išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Ministro Pirmininko ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą,
šeimai išmokama vienkartinė penkerių metų tarnybinio atlyginimo
dydžio kompensacija. Jie laidojami valstybės lėšomis. Jeigu
Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami tarnybą, buvo
sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki penkerių metų
tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į
sužalojimų sunkumo laipsnį.
Šio straipsnio 2 dalyje numatytos socialinės garantijos netaikomos asmenims, atsistatydinusiems dėl jiems pareikšto nepasitikėjimo šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat dėl to, kad šie asmenys paskirti arba išrinkti į kitas pareigas valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje.
Lėšos socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.
Vyriausybės nariai negali turėti socialinių privilegijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir
ministrams užimti kitas renkamas ar
skiriamas pareigas ir užsiimti kitokia
darbine veikla
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus Seimo nario pareigas, taip
pat dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose
ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam
nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę
veiklą. Vyriausybės nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas
autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už
publikacijas bei knygas, už dalyvavimą radijo bei televizijos
laidose, taip pat atlygis už pedagoginį, mokslinį bei
konsultacinį darbą ne Vyriausybės ir jos sudarytų komisijų
posėdžių metu.
V skirsnis
YPATINGIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI
SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė
teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo
rinkimų
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą
Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus,
jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė
paskelbti Respublikos Prezidento rinkimus
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje
dalyje numatytais atvejais Seimui negalint susirinkti ir
paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia
Vyriausybė.
Šio nutarimo vykdymas pavedamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų
dalyvavimas Seimo darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto
nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei
frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais
klausimais.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių
atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka
Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje
pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar
kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar
raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu
nustatyta tvarka atsakinėja į Seimo narių klausimus.
Seimo komiteto ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta
tvarka ministrai ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo
dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus
komitete svarstomais klausimais.
19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga
kontrasignuoti Respublikos Prezidento
dekretus
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne
vėliau kaip per tris dienas pasirašo Respublikos Prezidento
dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam
Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų
leidybos iniciatyvos teisė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įstatymų leidybos
iniciatyvos teisę Seime.
Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų projektų priima
nutarimą.
VI skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pagrindiniai įgaliojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos
teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja
valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų
įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų
veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui;
vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitą;
5) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir
disponuoja valstybiniu turtu;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės
aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir
panaikinimo;
8) prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;
9) tvirtina ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų
nuostatus;
10) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su
užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikia
Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių
organizacijų skyrimo ir atšaukimo;
11) organizuoja įstatymo nustatyta tvarka valdymą
aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) siūlo įstatymo numatytais atvejais Seimui įvesti
tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
13) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda
Konstitucija, šis ir kiti įstatymai;
14) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu
ištirti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai
su savivaldybėmis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) per skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo
Vyriausybės sprendimus;
2) kartu su savivaldybėmis nustato bendrąsias socialinės
apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo kryptis.
VII skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA
23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas atstovauja
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti
Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų
skyrimo ir atleidimo;
3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;
4) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja
(pirmininkauja);
5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų ministerijų viceministrus, taip pat skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir ministrų teikimu ministerijų viceministrams drausmines nuobaudas;
6) materialiai skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;
7) sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;
8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais
teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš
ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
9) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda
Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Ministras Pirmininkas, nesutikdamas su ministrais
principiniais Vyriausybės veiklos klausimais, turi teisę pateikti
Respublikos Prezidentui siūlymus dėl atskirų ministrų atleidimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
24 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko
pareigas ar pavaduojančio Ministrą
Pirmininką, įgaliojimai
Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos
pačius įgaliojimus, kuriuos turi Ministras Pirmininkas.
Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos
pačius įgaliojimus, kuriuos turi Ministras Pirmininkas, išskyrus
šio įstatymo 9 straipsnyje ir 23 straipsnio 1 ir 2 punktuose
numatytus įgaliojimus.
Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar
pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo
pareigas ir daro įrašą "einantis Ministro Pirmininko pareigas" ar
"pavaduojantis Ministrą Pirmininką".
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministrai
Lietuvos Respublikos ministrai yra asmeniškai atsakingi už
jiems pavestas valdymo sritis.
Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko
paskirtas kitas Vyriausybės narys.
Ministras:
1) atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus
uždavinius;
2) užtikrina įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų,
Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų
teisės aktų vykdymą;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka
įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
4) vykdo Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;
5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės
aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir
kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento
nustatyta tvarka.
Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba
įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;
6) teikia Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos
veiklos ataskaitas ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito
už savo veiklą;
7) teikia Ministrui Pirmininkui savo pasiūlymus dėl
ministerijų sekretorių skyrimo ir atleidimo iš šių pareigų, taip
pat pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo jiems;
8) tvirtina ministerijos struktūrą ir etatų sąrašą,
neviršijant nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;
9) tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių,
departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai
pavaldžių įstaigų bei organizacijų ir jos reguliavimo sferai
priskirtų valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);
10) skiria ir atleidžia ministerijos struktūrinių padalinių,
departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai
pavaldžių įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sferai
priskirtų valstybinių įmonių vadovus;
11) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali sudaryti
nuolatines ir laikinąsias komisijas.
Komisijos darbui vadovauja Ministras Pirmininkas,
Vyriausybės skiriamas ministras arba kitas asmuo.
Komisijų uždavinius, funkcijas, veiklos tvarką ir
finansavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos
nuolatinių komisijų finansavimui pagal tikslinę paskirtį turi
būti numatytos rengiamame valstybės biudžeto įstatymo projekte.
VIII skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijos
Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
Aplinkos apsaugos ministerija;
Ekonomikos ministerija;
Energetikos ministerija;
Finansų ministerija;
Krašto apsaugos ministerija;
Kultūros ministerija;
Miškų ūkio ministerija;
Pramonės ir prekybos ministerija;
Ryšių ir informatikos ministerija;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Statybos ir urbanistikos ministerija;
Susisiekimo ministerija;
Sveikatos apsaugos ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Teisingumo ministerija;
Užsienio reikalų ministerija;
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;
Vidaus reikalų ministerija;
Žemės ūkio ministerija.
Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina
Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas įstatymą.
28 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų
uždaviniai, funkcijos ir teisės
Ministerijos sprendžia jų kompetencijai priklausančius
klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi
įstatymuose ir ministerijų nuostatuose.
29 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų viceministrai ir sekretoriai
Ministro teikimu Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iki 3 viceministrų - politinių pareigūnų. Ministerijos sekretorių - karjeros pareigūną - skiria ir atleidžia ministras.
Ministras vadovauja ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per ministerijos viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms - per šių institucijų vadovus.
Ministerijos viceministras (viceministrai) ir sekretorius yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Ministras nustato jų kompetenciją.
Ministerijos viceministras rūpinasi jam skirtu ministerijos darbo baru, teikia ministrui įsakymų ir kitų teisės aktų projektus.
Ministerijos vidaus reikalų tvarkymą, personalo darbą ir raštvedybą organizuoja ministerijos sekretorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra
Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų
struktūrinių padalinių.
Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, tarnybos
ir inspekcijos.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos
Lietuvos Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma
kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija. Kolegiją
sudaro ministras (kolegijos pirmininkas), ministerijos
sekretorius, kiti ministerijos darbuotojai, taip pat
departamento, tarnybos, inspekcijos prie ministerijos vadovai. Į
kolegijos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų ministerijų ir
valstybinių institucijų atstovai bei mokslininkai, šiems sutikus.
Kolegijos narių skaičių nustato ir jos personalinę sudėtį
tvirtina ministras.
Ministerijos kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos
veiklos klausimus, svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės
aktų projektus,išklauso ministerijos struktūrinių padalinių,
departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos bei kitų
ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, svarsto, kaip
parenkami ir ugdomi tinkami darbuotojai bei kaip tikrinamas
sprendimų vykdymas.
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos
Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui
skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus,
tarnybas ir inspekcijas).
Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas (departamentui,
tarnybai - direktorius, inspekcijai - viršininkas). Jis yra
tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos
kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų
ir Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos
vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai
pavestus uždavinius.
Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją
(pavaduotojus).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia
įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina,
kaip jie vykdomi.
33 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma
ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų
kontrolė ir jų teisės aktų įsigaliojimo
tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų
veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų
ir ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų
teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės
aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.
Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose
nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės
normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės
žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų
įsigaliojimo diena.
IX skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo
reglamentas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas.
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus
sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kurių
teisę dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose numato Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.
Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
36 straipsnis. Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos
Vyriausybei tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų
teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras.
Tais atvejais, kai ministro kompetencijai priklausantis
klausimas apima ir kito ministro valdymo sritį, iki pateikdamas
tokį klausimą Vyriausybei, ministras suderina jį su kitu
ministru. Jeigu kyla nesutarimų, ministras kreipiasi į Ministrą
Pirmininką, kuris priima sprendimą.
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių
dienotvarkės sudarymo ir klausimų
svarstymo tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės
aktų projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės
posėdžiuose Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybės sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui
siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto
nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio
dienotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui
Pirmininkui kartu su atitinkama medžiaga.
Ministrui Pirmininkui patvirtinus posėdžio dienotvarkę,
Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš tris dienas iki
posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams ir
pranešėjams.
Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į
dienotvarkę Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.
Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės
narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali
pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sprendimai
priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų
dauguma.
Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir
atitinkamos valdymo srities ministras. Tais atvejais, kai
nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį pasirašo Ministras
Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės nutarimai
pasirašomi per tris darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu
Vyriausybės nenustatytas kitas pasirašymo terminas.
Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar
pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą
dieną po to, kai juos Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro
pasirašytus, paskelbia "Valstybės žinios", jeigu pačiuose
nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos
arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja
jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta
vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių
protokolai
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole
nurodomas posėdžio eilės numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys
posėdyje. Protokole nurodomas svarstomą klausimą pateikęs
pranešėjas bei pasisakiusieji ir pateikiamas priimtas sprendimas.
Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
potvarkiai
Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją Vyriausybės
darbo organizavimo ir personaliniais klausimais leidžia
potvarkius.
Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo
dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų
įsigaliojimo diena.
X skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
41 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kanceliarija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi kanceliariją, kuri
aptarnauja Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras
Pirmininkas Vyriausybės sekretoriaus teikimu.
Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir
patarėjus atskiriems klausimams skiria ir atleidžia Ministras
Pirmininkas Vyriausybės sekretoriaus teikimu.
42 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sekretorius
Vyriausybės sekretorius rengia Vyriausybės posėdžius, juose
dalyvauja ir užtikrina posėdžių protokolavimą, Vyriausybės
nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių skelbimą "Valstybės
žiniose".
Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas
ir yra atsakingas už jo naudojimą.
Vyriausybės sekretorius skiria ir atleidžia Vyriausybės
kanceliarijos darbuotojus ir Vyriausybę aptarnaujančių įstaigų
vadovus, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio ketvirtojoje dalyje
numatytus atvejus.
43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų
saugojimo tvarka
Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos
įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai,
Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro
Pirmininko potvarkių projektai ir originalai, taip pat
Vyriausybės posėdžių protokolai.
Vyriausybės kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir
Ministro Pirmininko potvarkių vertimą į užsienio kalbas ir
vertimo autentiškumą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS