@D1=19900927;D2=19941117;

Redaguota:1994 11 17

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 11 03

įstatymas Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr. 88-1667

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ

PAJAMŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ GARANTIJŲ

Į S T A T Y M A S

Šis įstatymas nustato gyventojų pajamų rėmimo principus

atsižvelgiant į minimalų gyvenimo lygį ir kainų dinamiką.Įstatyme

numatytos garantijos taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams,

taip pat Lietuvoje nuolatos gyvenantiems užsienio piliečiams ir

asmenims be pilietybės, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos

Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.

I SKYRIUS.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1 straipsnis.

Šiame įstatyme:

darbo apmokėjimas (naudojamas pajamų indeksavimui) laikinis,

vienetinis darbo užmokestis ir pareiginės algos;

indeksavimas - nominaliųjų pajamų ar jų normatyvų

perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl

prekių ir paslaugų kainų pokyčių prarastas pajamas;

minimalus gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų

suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems

minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį,

atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas,

taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių,

sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių,

buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų

poreikius;

pajamos - visos šeimos nominaliosios pajamos (darbo

apmokėjimas kartu su premijomis, honorarai, pensijos,

stipendijos, pašalpos, pajamos iš asmeninio pagalbinio ūkio bei

individualios veiklos, pajamos iš asmeninio turto, palūkanos,

dividendai ir kt.), taip pat natūrinių pajamų, gaunamų

darbovietėje nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis, piniginis

įvertinimas galiojančiomis mažmeninėmis kainomis;

remiamos pajamos - apskaičiuojamos vienam šeimos nariui,

atskaitant iš pajamų privalomus mokėjimus ir neįskaitant pagal šį

įstatymą išmokėtos socialinės pašalpos, kompensacinių išmokų

(išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), taip pat visų rūšių

draudimo pajamų, išskyrus laikino nedarbingumo pašalpas;

šeima - socialinės paramos požiūriu kaip atskira šeima

traktuojami sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai nepriklausomai

nuo to, ar jie turi vaikų (išlaikytinių), ar neturi, globėjai su

globotiniais ir vieniši asmenys. Pensininkai traktuojami kaip

atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo

vaikų (globotinių) šeimose. Viengungiai studentai traktuojami

kaip jų tėvų (globėjų) šeimos nariai. Būtinosios karinės tarnybos

kariai, pensionatuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi

vaikai, įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys į šeimos

sudėtį neįskaitomi.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 11 03

įstatymas Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr. 88-1667

II SKYRIUS.

MINIMALUS GYVENIMO LYGIS

IR PAJAMŲ INDEKSAVIMAS

2 straipsnis.

Minimalų gyvenimo lygį tvirtina Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba Vyriausybės teikimu ne rečiau kaip kas

penkeri metai.

Minimalų darbo apmokėjimą ir minimalias pensijas nustato

atskiri įstatymai.

3 straipsnis.

Indeksavimo pagrindas - suvestinis vartojimo kainų indeksas,

kurį skaičiuoja ir ne rečiau kaip kas ketvirtį skelbia

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

4 straipsnis.

Minimalus gyvenimo lygis indeksuojamas paprastai tuo pačiu

dažnumu, kuriuo Statistikos departamentas skaičiuoja ir skelbia

vartojimo kainų indeksą, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Minimalų gyvenimo lygį indeksuoja Socialinės apsaugos

ministerija.

5 straipsnis.

Pastovios išmokos (stipendijos, algos, pensijos, socialinės

pašalpos) bei minimalus darbo apmokėjimas indeksuojami kaip ir

minimalus gyvenimo lygis. Darbo užmokestis visose pelno

siekiančiose įmonėse indeksuojamas, jeigu tai numatyta darbo arba

kolektyvinėse (samdos) sutartyse. Vienkartinės pajamos bei

pajamos iš nuosavybės neindeksuojamos.

6 straipsnis.

Remiantis indeksavimu nustatytos prarastos pajamos

kompensuojamos. Jos kompensuojamos tuo pačiu dažnumu, kuriuo ir

indeksuojamos, jeigu vartojimo kainų indeksas didesnis negu 1,1

skaičiuojant nuo paskutinio kompensavimo. Prarastos pajamos

kompensuojamos iš tų lėšų, iš kurių išmokamos atitinkamos

pajamos. Ginčai dėl neišmokėtų kompensacijų sprendžiami teismine

tvarka.

7 straipsnis.

Vyriausybė gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius,

neleisti mokėti kompensacijų.

8 straipsnis.

Kompensacijų dydis nustatomas, atsižvelgiant į minimalų

gyvenimo lygį, kompensuojamų bei prarastų pajamų dydį ir

kompensacijos normą, apibūdinančią prarastų pajamų dalį.

Pastovių išmokų, mažesnių ir lygių minimaliam gyvenimo

lygiui, apskaičiuotam po indeksavimo, prarastas dydis

kompensuojamas visiškai, t.y. kompensacijos norma lygi vienetui.

Pastovių išmokų, didesnių už minimalų gyvenimo lygį,

apskaičiuotą po indeksavimo, prarastas dydis kompensuojamas pagal

mažėjančią prarastų pajamų kompensacijos normą.

Vyriausybė nustato nekompensuojamų pastovių išmokų lygį,

kuriam esant kompensacijos norma lygi nuliui. Pagal mažėjančią

kompensacijos normą Vyriausybė privalo kompensuoti ne mažesnes

kaip trijų vidutinių minimalaus gyvenimo lygių, apskaičiuotų po

indeksavimo, pastovias išmokas.

9 straipsnis.

Darbo užmokesčio paprastas dydis įmonėse kompensuojamas ta

pačia tvarka kaip ir pastovios išmokos, jeigu tai numatyta darbo

arba kolektyvinėse (samdos) sutartyse. Darbo užmokesčio prarastas

dydis susidaro, kai vartojimo kainų indeksas viršija vidutinio

darbo užmokesčio didėjimo konkrečioje įmonėje tempus. Šį

viršijimą dauginant iš bazinio konkretaus darbo užmokesčio

dydžio, gaunamas darbo užmokesčio prarastas dydis.

III SKYRIUS.

SOCIALINĖ PAŠALPA

10 straipsnis

Šeimai, kurios pajamos mažesnės už valstybės remiamas,

mokama socialinė pašalpa.

Socialinė pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp

valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio ir vidutinių mėnesinių

šeimos pajamų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos teikimu tvirtina valstybės remiamų pajamų dydį.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 11 03

įstatymas Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr. 88-1667

11 straipsnis.

Neteko galios.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 11 03

įstatymas Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr. 88-1667

12 straipsnis.

Neteko galios.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 11 03

įstatymas Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr. 88-1667

11 straipsnis.***

Asmenys įstatymų nustatyta tvarka atsako už pajamų

deklaravimo teisingumą. Nuslėptų pajamų ir trigubos išmokėtos

socialinės pašalpos suma išieškoma ir paimama į savivaldybių

biudžetus. Ši suma išieškoma teismine tvarka pagal savivaldybių

ieškinį. Vyriausybė nustato tvarką, kuria išmokamos socialinės

pašalpos ir kontroliuojamas pajamų deklaravimo teisingumas.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 11 03

įstatymas Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr. 88-1667

***( 11 ir 12 straipsnius pripažinti netekusiais galios, o 13

straipsnį laikyti 11 straipsniu).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. rugsėjo 27 d.

Nr. I-618