Suvestinė redakcija nuo 2021-02-05

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 139-7135, i. k. 1122250ISAK00V-1067

Nauja redakcija nuo 2021-02-05:

Nr. V-222, 2021-02-04, paskelbta TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02238

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 150:2021 „GYDYTOJAS ŠIRDIES CHIRURGAS“ PATVIRTINIMO

2012 m. lapkričio 23 d. Nr. V-1067
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 150:2021 „Gydytojas širdies chirurgas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

LAIKINAI EINANTIS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

PAREIGAS                                                                                            RAIMONDAS ŠUKYS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-222 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 150:2021

GYDYTOJAS ŠIRDIES chirurgas

I skyrius

bendrosios nuostatos

1.  Lietuvos medicinos norma MN 150:2021 „Gydytojas širdies chirurgas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo širdies chirurgo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams širdies chirurgams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas širdies chirurgas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo širdies chirurgo praktika – gydytojo širdies chirurgo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma asmens sveikatos priežiūra.

3.3. Širdies chirurgija – chirurgijos dalis, apimanti širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių ligų diagnostiką ir chirurginį gydymą.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo širdies chirurgo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir širdies chirurgijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo širdies chirurgo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo širdies chirurgo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas širdies chirurgas verčiasi gydytojo širdies chirurgo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti suaugusiųjų ir (ar) vaikų širdies chirurgijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas širdies chirurgas.

7. Gydytojas širdies chirurgas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas širdies chirurgas, vykdydamas Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II skyrius

Teisės

9. Gydytojas širdies chirurgas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo širdies chirurgo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;

9.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;

9.9. vykdydamas Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

10. Gydytojas širdies chirurgas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

11. Gydytojas širdies chirurgas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. tvarkyti gydytojo širdies chirurgo praktikos dokumentus;

11.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.13. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

11.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo širdies chirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę širdies chirurgijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas širdies chirurgas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

13.6. medicinos etikos pagrindus;

13.7. širdies chirurgijoje taikomų nuskausminimo metodų principus;

13.8. dirbtinės kraujo apytakos principus;

13.9. intervencinio širdies ligų gydymo principus;

13.10. pacientų reabilitacijos po širdies operacijų bei širdies chirurginių ligų profilaktikos principus;

13.11. bendruosius chirurgijos principus;

13.12. asmens duomenų apsaugos principus.

14. Gydytojas širdies chirurgas turi išmanyti:

14.1. saugos darbe reikalavimus;

14.2. žmogaus anatomiją ir fiziologiją;

14.3. širdies ir kraujagyslių anatomiją, fiziologiją, patologinę fiziologiją, širdies ir kraujagyslių ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką ir diagnostiką;

14.4. širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių intervencinio gydymo indikacijas, kontraindikacijas;

14.5. vaistų, vartojamų širdies chirurgijos praktikoje, klinikinę farmakologiją ir pacientų medikamentinį gydymą prieš širdies operaciją ir po jos;

14.6. laboratorinius, endoskopinius, radiologinius tyrimus, taikomus širdies chirurgijoje;

14.7. širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių ligomis sergančių pacientų gydymą intensyviosios terapijos skyriuje;

14.8. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją.

15. Gydytojas širdies chirurgas turi gebėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“):

15.1. reumatines dviburio (mitralinio) vožtuvo ligas I05;

15.2. reumatines aortos vožtuvo ligas I06;

15.3. reumatines triburio vožtuvo ligas I07;

15.4. kelių vožtuvų ligas I08;

15.5. kitas reumatines širdies ligas I09;

15.6. hipertenzinę širdies ligą I11;

15.7. antrinę hipertenziją I15;

15.8. krūtinės anginą I20;

15.9. ūminį miokardo infarktą I21;

15.10. pakartotinį miokardo infarktą I22;

15.11. tam tikras komplikacijas po ūminio miokardo infarkto I23;

15.12. kitas ūminės išeminės širdies ligos formas I24;

15.13. lėtinę išeminę širdies ligą I25;

15.14. plaučių emboliją I26;

15.15. kitas plautinės širdies ligas I27;

15.16. kitas plaučių kraujagyslių ligas I28;

15.17. ūminį perikarditą I30;

15.18. kitas perikardo ligas I31;

15.19. perikarditą, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I32;

15.20. ūminį ir poūmį endokarditą I33;

15.21. nereumatines dviburio (mitralinio) vožtuvo ydas I34;

15.22. nereumatines aortos vožtuvo ydas I35;

15.23. nereumatines triburio vožtuvo ydas I36;

15.24. plaučių kamieno vožtuvo ydas I37;

15.25. endokarditą, vožtuvas nepatikslintas I38;

15.26. endokarditą ir širdies vožtuvų ydas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I39;

15.27. ūminį miokarditą I40;

15.28. miokarditą sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I41;

15.29. kardiomiopatiją I42;

15.30. kardiomiopatiją sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I43;

15.31. atrioventrikulinę ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokadą I44;

15.32. kitus laidumo sutrikimus I45;

15.33. širdies sustojimą I46;

15.34. paroksizminę tachikardiją I47;

15.35. prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą I48;

15.36. kitas širdies aritmijas I49;

15.37. širdies nepakankamumą I50;

15.38. komplikacijas ir nepakankamai patikslintus širdies sutrikimus, apibūdinamus kaip širdies ligos, I51;

15.39. kitus širdies sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I52;

15.40. aortos aneurizmą ir atsisluoksniavimą I71 (išskyrus I71.3 ir I71.4);

15.41. flebitus ir tromboflebitus I80;

15.42. pokardiotominį sindromą I97.0;

15.43. kitus funkcinius sutrikimus po širdies operacijų I97.1;

15.44. kitus kraujotakos sistemos sutrikimus po procedūrų, neklasifikuojamus kitur I97.8;

15.45. kraujotakos sistemos sutrikimus po procedūros, nepatikslintus I97.9;

15.46. įgimtas širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydas Q20;

15.47. įgimtas širdies pertvaros formavimosi ydas Q21;

15.48. įgimtas plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydas Q22;

15.49. įgimtas aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydas Q23;

15.50. kitas įgimtas širdies formavimosi ydas Q24;

15.51. įgimtas didžiųjų arterijų formavimosi ydas Q25;

15.52. įgimtas didžiųjų venų formavimosi ydas Q26 (išskyrus Q26.5 ir Q26.6);

15.53. širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinius navikus C38;

15.54. širdies gerybinius navikus D15.1;      

15.55. komplikacijas po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos T80;

15.56. procedūrų komplikacijas, neklasifikuojamas kitur T81;

15.57. širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijas T82;

15.58. transplantuotos širdies nepakankamumą ir atmetimą T86.2.

16. Gydytojas širdies chirurgas turi gebėti:

16.1. sudaryti tyrimo ir gydymo planą;

16.2. įvertinti elektrokardiogramas;

16.3. įvertinti 24 val. elektrokardiografijos (ilgalaikės širdies veiklos stebėsenos) rezultatus;

16.4. įvertinti fizinio krūvio tyrimo rezultatus;

16.5. įvertinti perstemplinio širdies elektrofiziologinio tyrimo rezultatus;

16.6. įvertinti perkrūtininio echokardiografijos tyrimo rezultatus;

16.7. įvertinti vainikinių arterijų angiografijos bei gydomųjų procedūrų, ventrikulografijos rezultatus;

16.8. įvertinti perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos ir (ar) stentavimo rezultatus;

16.9. įvertinti širdies ertmių kateterizacijos rezultatus;

16.10. įvertinti krūvio echokardiografinio tyrimo rezultatus;

16.11. įvertinti perstemplinės echokardiografijos tyrimo rezultatus;

16.12. įvertinti intrakardinio elektrofiziologinio tyrimo rezultatus;

16.13. nustatyti elektrokardiostimuliatoriaus funkcijų sutrikimus.

17. Gydytojas širdies chirurgas turi gebėti atlikti šias procedūras:

17.1. trachėjos intubaciją, dirbtinę plaučių ventiliaciją;

17.2. širdies ir kvėpavimo funkcijų grąžinimą (gaivinimą);

17.3. sinusinio ritmo grąžinimą elektros impulsu;

17.4. centrinio veninio spaudimo matavimą;

17.5. pleuros ertmės punkciją;

17.6. pleuros ertmės drenavimą;

17.7. tracheostomiją;

17.8. intraaortinę kontrapulsaciją;

17.9. poraktinės ir jungo venos punkciją;

17.10. Swan-Ganzo kateterių įstatymą, hemodinamikos įvertinimą ar stebėseną;

17.11. laikiną elektrokardiostimuliaciją;

17.12. perikardo punkciją;

17.13. dirbtinės kraujo apytakos (DKA) ir ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) sistemų pajungimą;

17.14. naudojant ultragarsinę diagnostiką, nustatyti skystį pleuros ir perikardo ertmėse.

18. Gydytojas širdies chirurgas turi gebėti atlikti šias chirurgines operacijas:

18.1. perikardo ertmės drenažą;

18.2. miokardo kraujotakos atkūrimą (aortokoronarinių jungčių operaciją);

18.3. torakotomiją, plaučio užsiuvimą, pleuros ertmės reviziją;

18.4. laparotomiją;

18.5. širdies susiuvimą;

18.6. kraujagyslės susiuvimą;

18.7. prieširdžių pertvaros užsiuvimą arba plastiką;

18.8. atviro arterinio latako perrišimą arba perkirpimą ir užsiuvimą;

18.9. aortos vožtuvo protezavimą;

18.10. dviburio (mitralinio) vožtuvo protezavimą;

18.11. dviburio (mitralinio) vožtuvo anuloplastiką;

18.12. triburio vožtuvo protezavimą;

18.13. triburio vožtuvo anuloplastiką.

19. Gydytojas širdies chirurgas gali gydyti širdies operacijų žaizdų komplikacijas ir tam naudoti rekonstrukcinės chirurgijos metodus.

20. Gydytojas širdies chirurgas, baigęs Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atitinkamoje klinikoje ar rezidentūros bazėje arba užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, turi gebėti:

20.1. atlikti ir įvertinti:

20.1.1. aortos, jos šakų ir širdies vožtuvų diagnostines bei endovaskulines (rentgeno kontrolėje) ir videotorakoskopines gydomąsias procedūras, širdies ir kaklo kraujagyslių ultragarsinius tyrimus;

20.1.2. transtorakalinę bei transezofaginę širdies echoskopiją;

20.1.3. diagnostinę ir gydomąją vainikinių arterijų angiografiją;

20.2. atlikti šias įgimtų širdies ydų operacijas:   

20.2.1. Fallot tetrados paliatyvią korekciją;

20.2.2. aortopulmoninės jungties;

20.2.3. Gleno jungties;

20.2.4. plaučių kamieno protezavimą homotransplantatu;

20.2.5. koarktacijos rezekciją (aortos galų susiuvimą, aortos plastiką arba protezavimą);

20.2.6. paliatyvią plaučių kamieno stenozės arba atrezijos korekciją;

20.2.7. plaučių arterijos vožtuvo komisūrotomiją, plastiką arba protezavimą;

20.2.8. plaučių arterijos siaurinimą;

20.2.9. skilvelių pertvaros plastiką;

20.2.10. dešiniojo skilvelio išėjimo trakto ir plaučių arterijos plastiką;

20.2.11. povožtuvinės aortos membranos rezekciją (su arba be hipertrofuotų raumenų rezekcija);

20.2.12. aortos plastiką;

20.2.13. Rosso operaciją;

20.2.14. Blalock-Taussigo jungties;

20.2.15. plaučių arterijos atjungimo nuo aortos;

20.2.16. dvigubo ištekėjimo iš dešiniojo skilvelio korekciją, intraskilvelinio tunelio metodiką, Lecompte operaciją;

20.2.17. radikalią dvigubo ištekėjimo iš kairiojo skilvelio korekciją;

20.2.18. Raškindo procedūrą;

20.2.19. Jatene operaciją;

20.2.20. Senningo operaciją;

20.2.21. Rastelli operaciją;

20.2.22. Mustardo operaciją;

20.2.23. kavapulmoninę jungtį;

20.2.24. Fonteno operaciją;

20.2.25. hemifonteno operaciją;

20.2.26. radikalią atrioventrikulinės pertvaros defekto korekciją;

20.2.27. radikalią Fallot tedrados korekciją;

20.2.28. aortopulmoninės jungties plastiką;

20.2.29. aortos vožtuvo komisūrotomiją, plastiką ar protezavimą dėl įgimtos ydos;

20.2.30. Norvudo operaciją;

20.2.31. triprieširdinės širdies chirurginę korekciją;

20.2.32. koronarinių kraujagyslių formavimosi ydų chirurginę korekciją;

20.2.33. aortos atrezijos chirurginę korekciją;

20.2.34. tuščiosios (-iųjų) venos (-ų) plastiką arba kraujotakos atkūrimą;

20.2.35. visiškai arba iš dalies netaisyklingo plaučių venų drenažo chirurginę korekciją;

20.2.36. triburio vožtuvo korekcijos operaciją;

20.2.37. visų kitų įgimtų širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių ydų chirurginę korekciją pagal ydos anatomiją;

20.3. atlikti šias operacijas: 

20.3.1. širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės navikų paliatyvias ir radikalias operacijas bei darinių iš širdies ertmių pašalinimą;

20.3.2. elektrokardiostimuliatoriaus implantavimą;

20.3.3. mitralinio vožtuvo operacijas (komisūrotomiją, plastiką);

20.3.4. aortos vožtuvo operacijas (komisūrotomiją, plastiką, Rosso operaciją);

20.3.5. triburio vožtuvo operacijas (komisūrotomiją, plastiką);

20.3.6. kairiojo skilvelio plastiką;

20.3.7. kardiomioplastiką;

20.3.8. apatinės tuščiosios venos perrišimą;

20.3.9. trombo arba embolo pašalinimą iš plaučių arterijos;

20.3.10. plaučių arterijos intimotrombektomiją;

20.3.11. plaučių arterijos aneurizmos rezekciją;

20.3.12. plaučių arterijos vožtuvo komisūrotomiją, plastiką arba protezavimą;

20.3.13. tuščiosios (-iųjų) venos (-ų) plastiką arba protezavimą;

20.3.14. poinfarktinio skilvelio pertvaros defekto plastiką;

20.3.15. poinfarktinio prieširdžių pertvaros defekto plastiką;

20.3.16. mioventrikuloplastiką;

20.3.17. širdies transplantaciją;

20.3.18. širdies ir plaučių transplantaciją;

20.3.19. plaučių transplantaciją;

20.3.20. dirbtinės širdies taikymą;

20.3.21. visų rūšių pagalbinės kraujotakos taikymą;

20.3.22. krūtinės aortos (aortos šaknies, kylančiosios aortos, aortos lanko ir nusileidžiančiosios aortos) operacijas;

20.3.23. torakoabdominalinių aortos aneurizmų ir disekacijų operacijas;

20.3.24. perikardo rezekciją;

20.3.25. prieširdžių virpėjimo chirurginio gydymo operacijas („labirinto“ operacija ir visos jos modifikacijos);

20.3.26. aortos lanko šakų operacijas;

20.3.27. visų kitų įgytų širdies ir stambiųjų krūtinės arterijų ydų ir ligų bei traumų chirurginę korekciją pagal ydos (ligos) anatomiją.

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-222, 2021-02-04, paskelbta TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02238

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo