Suvestinė redakcija nuo 2010-08-15 iki 2010-12-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 6-165, i. k. 1042210ISAK0003-586
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
„DĖL TRANSEUROPINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS REIKALAVIMŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“
2004 m. gruodžio 23 d. Nr. 3-586
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (Žin., 2004, Nr. 72-2489) 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542) ir įgyvendindamas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos bendrijoje (nauja redakcija) (OL 2008 L 191, p. 1):
Preambulės pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
1. Tvirtinu Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykles (pridedama).
2. Pavedu Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamentui:
2.1. parengti iki 2005 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašo patvirtinimo projektą ir pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui tvirtinti;
2.2. patvirtinus šio įsakymo 2.1 punkte nurodytą sąrašą, pateikti jį Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bei inicijuoti šiuo įsakymu patvirtintose Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse nurodytos pamatinės dokumentų sistemos papildymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586
transeuropinės geležiNkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojama reikalavimų, turinčių reikšmę transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos ir transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos optimaliai sąveikai, visuma ir taikymo sritis, įvairių optimaliai sąveikai reikšmę turinčių reikalavimų, kurių tvirtinimas priklauso Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijai, nustatymas ir taikymas, pranešimų dėl Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijų ir Europos specifikacijų nuostatų, neatitinkančių šių taisyklių 2 priede nustatytų esminių reikalavimų, nagrinėjimas, sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir deklaravimo tvarka bei šių dalių tiekimo Lietuvos rinkai sąlygos, struktūrinių posistemių atitikties įvertinimo ir deklaravimo tvarka bei pagrindinės struktūrinių posistemių naudojimo sąlygos ir reikalavimai paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
2. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo tikslai yra užtikrinti optimalų geležinkelių transporto objektų techninio suderinamumo lygį, išlaikant esamų Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio suderinamumą, ir sudaryti sąlygas:
2.1. palaipsniui palengvinti, tobulinti ir plėtoti vežimus geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų valstybių;
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
2.2. prisidėti prie laipsniško įrangos ir paslaugų, skirtų transeuropinei geležinkelių sistemai konstruoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti, vidaus rinkos Europos Sąjungoje kūrimo, taip pat konkurencijos šioje rinkoje skatinimo;
2.4. gerinti sąveiką tarp Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių transporto sektorių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
21 straipsnio komitetas – komitetas, padedantis Europos Komisijai įgyvendinti direktyvas 2004/49/EB, 96/48/EB, 2001/16/EB ir 2004/50/EB bei sprendžiantis klausimus, kuriuos jo kompetencijai priskiria šios direktyvos.
Direktyva 96/48/EB – 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Direktyva 2001/16/EB – 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Direktyva 2004/49/EB – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva).
Direktyva 2004/50/EB – 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.
Direktyva 2007/32/EB – 2007 m. birželio 1 d. Komisijos direktyva 2007/32/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos VI priedą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos VI priedą.
Eismo saugos lygis – esami ir planuojami (įvykdžius projektą) bendrieji bei papildomi geležinkelių transporto eismo saugos rodikliai, nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, atsižvelgus į TSS, Europos standartizacijos organizacijų nustatytus eismo saugos lygius ir kitą aktualią informaciją, kurie negali būti mažesni už esamą eismo saugos lygį ir bendruosius saugos tikslus.
Esama geležinkelių sistema – geležinkelių transporto objektų visuma, kurią sudaro esama geležinkelių infrastruktūra ir bet kokios rūšies bei kilmės geležinkelių riedmenys, pritaikyti važiuoti šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Esminiai reikalavimai -visi šių taisyklių 2 priede nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos, jų posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys bei sąsajos.
Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) – kiekvienam posistemiui ar jo daliai taikomi detalūs reikalavimai, būtini esminiams reikalavimams įvykdyti ir nustatantys reikiamas naudojamų skirtingų posistemių tarpusavio sąsajas bei užtikrinantys geležinkelių transporto, veikiančio Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), sąveiką.
Europos specifikacija – bendra techninė specifikacija, Europos techninis liudijimas arba Europos standartą perkeliantis nacionalinis standartas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB XXI priede.
Modernizavimas arba patobulinimas (toliau – modernizavimas) – bet koks svarbus posistemio arba jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus pagerinamas bendras posistemio veikimas (eksploatacinės charakteristikos).
Pagrindiniai parametrai – svarbus sąveikai bet koks norminis, techninis arba eksploatacinis reikalavimas, nurodytas atitinkamose TSS.
Pakeitimas atliekant techninę priežiūrą – bet koks posistemių ar sąveikos sudedamųjų dalių komponentų keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją posistemių ar sąveikos sudedamųjų dalių techninę priežiūrą.
Pamatinė dokumentų sistema – laikinas reikalavimų sąvadas, kurį parengia Agentūra pagal visų Europos Sąjungos valstybių narių pateiktus jose taikomų techninių dokumentų, kurie įgyvendina transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašus. Šis reikalavimų sąvadas tvirtinamas direktyvos 2001/16/EB 25 straipsnio 1 dalyje (su pakeitimais direktyvoje 2004/50/EB) nustatyta tvarka ir skirtas užtikrinti tam tikrą dabartinį transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos laipsnį pereinamuoju laikotarpiu, kol nėra TSS tam tikram paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai.
Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos – bandymų laboratorijos, sertifikacijos ar kontrolės įstaigos, paskirtos atsakingomis už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių „EB“ patikros procedūros atlikimą, ir apie kurias pranešta Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, pasirašiusioms Europos ekonominės erdvės susitarimą.
Perkančioji organizacija – posistemio projektavimą ir (arba) statybą, atnaujinimą arba patobulinimą užsakantis viešasis arba privatus subjektas. Šis subjektas gali būti geležinkelio įmonė (vežėjas), geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelių riedmens valdytojas arba už posistemio projekto įgyvendinimą atsakingas koncesininkas.
Posistemis – vieno ar kelių geležinkelių transporto objektų, kaip visumos, struktūrinė ar eksploatavimo sudedamoji dalis. Ir transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, ir transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą sudaro struktūriniai ir naudojimo sričių posistemiai, kuriems turi būti nustatyti esminiai reikalavimai.
Posistemio įdiegimas – visos operacijos, reikalingos, kad posistemis pradėtų veikti pagal visus jo projektinius reikalavimus.
Rekonstravimas arba atnaujinimas (toliau – rekonstravimas) – bet koks svarbus posistemio arba jo dalies keitimo darbas, kurį atlikus nesikeis bendrasis posistemio veikimas (eksploatacinės charakteristikos). Kai kalbama apie statinių, kurie yra geležinkelių infrastruktūros dalis, rekonstravimą, taip pat taikoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyta statinio rekonstravimo sąvoka (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
Sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų sąveika. Ši sąvoka apima ir materialiuosius, ir nematerialiuosius objektus.
Specifinis atvejis – bet kuri transeuropinės geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba nuolatinės nuostatos. Tai pirmiausia gali būti geležinkelių linijos ir geležinkelių tinklai, geografiniu požiūriu atskirti nuo kitos transeuropinės geležinkelių sistemos dalies, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir geležinkelių riedmenys, skirti susisiekimui paprastųjų geležinkelių sistemai priklausančiomis geležinkelių linijomis Lietuvos Respublikos teritorijoje, regioninės reikšmės geležinkelių linijomis ir (ar) 750 mm bei 600 mm vėžės pločio geležinkelių linijomis, taip pat iš trečiųjų šalių ar į trečiąsias šalis važiuojantys geležinkelių riedmenys, jeigu jie nekerta dviejų Europos Sąjungos valstybių narių sienos.
Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema – sistema, apimanti Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių infrastruktūros objektus, pastatytus ar modernizuotus vežimams didelių greičių traukiniais vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnio 3 dalimi (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), bei geležinkelių riedmenis, skirtus važiuoti dideliais greičiais šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema – sistema, apimanti Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių infrastruktūros objektus, pastatytus ar modernizuotus vežimams paprastais ir kombinuoto transporto traukiniais vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnio 3 dalimi (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), bei geležinkelių riedmenis, skirtus važiuoti šios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijomis.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinamuose Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, Geležinkelių signalizacijos taisyklėse ir Geležinkelių eismo taisyklėse.
Kai šių taisyklių nuostatos yra tapačios ir transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, ir transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai, vartojama sąvoka „transeuropinė geležinkelių sistema.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
II. taikymo sritis
5. Šios taisyklės taikomos tų posistemių, sąveikos sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio sąsajų, kurie bus pradėti naudoti nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos, projektavimui, konstravimui, įdiegimui, modernizavimui, rekonstravimui, naudojimui ir techninei priežiūrai, taip pat darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą, kvalifikacijai, sveikatai ir saugos darbe sąlygoms. Šios taisyklės netaikomos siauruosiuose geležinkeliuose (600 mm ir 750 mm pločio vėžė).
Šių taisyklių reikalavimų taikymo sritis palaipsniui išplečiama, nuo galiojančių TSS pakeitimų ar naujų TSS įsigaliojimo dienos į ją įtraukiant papildomus posistemius (arba jų dalis), kol apims visą paprastųjų geležinkelių sistemą, taip pat privažiuojamuosius geležinkelio kelius, vedančius prie terminalų ir pagrindinės uostų infrastruktūros, aptarnaujančius arba galinčius aptarnauti daugiau negu vieną privažiuojamojo geležinkelio kelio naudotoją.
Pakeitimų atliekant techninę priežiūrą atvejais šių taisyklių taikymas nėra privalomas, bet rekomenduojamas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
6. Transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, kuriai taikomos šios taisyklės, sudaro:
6.1. transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra, t. y. Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių linijų, numatytų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (su visais pakeitimais), geležinkelių infrastruktūra, įskaitant traukinių eismo valdymo, geležinkelių riedmenų buvimo vietos nustatymo ir navigacines sistemas: techninius duomenų apdorojimo ir telekomunikacijų įrenginius, skirtus teikti keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas naudojant valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas, kad būtų užtikrintas saugus ir darnus geležinkelių tinklo naudojimas bei veiksmingas traukinių eismo valdymas.
Taikant transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimus, pirmiau minėta transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra gali būti skirstoma į tokias kategorijas:
6.1.5. geležinkelio stotys ir terminalai, kuriuose atliekamos operacijos su kroviniais, taip pat ir skirtingų transporto rūšių terminalai;
6.2. geležinkelių riedmenys (traukos priemonės (lokomotyvai), keleiviniai ir prekiniai vagonai, taip pat automobilių transporto priemonėms vežti skirti vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisės ir specialieji riedmenys), tinkami važiuoti 6.1 punkte aprašytame visame Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T) arba jo dalyje. Tačiau specialieji riedmenys nėra prioritetiniai nustatant transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimus. Taikant šias taisykles, kiekviena iš šiame punkte nurodytų geležinkelių riedmenų rūšių skirstoma į vežimams tarptautiniais maršrutais ir vežimams Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamus geležinkelių riedmenis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
6.3. šių taisyklių 6.1 ir 6.2 punktuose aprašytos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų sąsajos, užtikrinančios visišką jų tarpusavio suderinamumą ir turinčios įtakos geležinkelių transporto eismo saugai, geležinkelių transporto eksploatacinėms charakteristikoms (taip pat – geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų ūkinės finansinės veiklos rezultatams), paslaugų kokybei ir sąnaudoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
6.4. plečiant TSS taikymo sritį, kaip nurodyta šių taisyklių 5 punkte, ir siekiant užtikrinti sąveiką rentabiliomis priemonėmis, visų šių taisyklių 6 punkte nurodytų geležinkelių linijų ir geležinkelių riedmenų kategorijos gali būti detaliau klasifikuojamos TSS, prireikus nustatant skirtingas eksploatacines ir technines specifikacijas, nurodytas šių taisyklių 23 punkte.
Rengiant TSS projektus visai paprastųjų geležinkelių sistemai ir apibūdinant šių TSS taikymo sritį bei turinį turi būti vadovaujamasi priemonių, kurių imamasi Europos Sąjungos lygiu, proporcingumo principu ir atsižvelgiama į kiekvienos siūlomos priemonės rentabilumą. Tuo tikslu atitinkamai įvertinama būtina pusiausvyra tarp nepertraukiamo traukinių judėjimo ir techninio suderinimo tikslų ir nagrinėjamo transeuropinio, nacionalinio, regioninio ar vietinio traukinių eismo lygio. Be to, siekiant išvengti nepagrįstų sąnaudų taikant TSS visoje paprastųjų geležinkelių sistemoje, TSS projektų rengimo metu atliekant siūlomų priemonių kaštų naudos analizę, pirmiausia atsižvelgiama į siūlomos priemonės sąveikai užtikrinti įgyvendinimo sąnaudas, kapitalo sąnaudų ir išlaidų sumažinimo dėl masto ekonomijos ir efektyvesnio geležinkelių riedmenų panaudojimo perspektyvas, investicijų ir techninės priežiūros bei naudojimo išlaidų sumažinimo dėl padidėjusios konkurencijos tarp gamintojų ir techninę priežiūrą atliekančių įmonių perspektyvas, numatomą naudą aplinkai dėl geležinkelių sistemos techninio pagerinimo, taip pat eismo saugos ir saugos darbe pagerėjimą naudojant geležinkelių sistemą. Be to, kaštų naudos analizėje turi būti nurodytas numatomas poveikis visiems geležinkelių sistemos naudotojams ir su jais susijusiems ūkio subjektams.
Papildyta punktu:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
7. Transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą, kuriai taikomos šios taisyklės, sudaro:
7.1. transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra, t. y. Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių linijų, numatytų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (su visais pakeitimais), geležinkelių infrastruktūra:
7.1.1. specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestos geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu;
7.1.2. specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu;
7.1.3. specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos geležinkelių linijos, turinčios ypatingų savybių dėl topografinių, reljefo arba miesto planavimo apribojimų, važiavimo kuriomis greitis kiekvienu atveju turi būti priderintas. Sprendimus dėl leistino greičio tokiose geležinkelių linijose, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Ši geležinkelių infrastruktūra taip pat apima traukinių eismo valdymo, geležinkelių riedmenų buvimo vietos nustatymo ir navigacines sistemas: techninius duomenų apdorojimo ir telekomunikacijų įrenginius, skirtus teikti keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas naudojant valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas, kad būtų užtikrintas saugus ir darnus geležinkelių tinklo naudojimas bei veiksmingas traukinių eismo valdymas;
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
7.2. geležinkelių riedmenys, t. y. traukiniai, skirti važiuoti:
7.2.1. ne mažiau kaip 250 km/h greičiu specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestomis geležinkelių linijomis, o tam tikromis aplinkybėmis tinkami, kad jais būtų galima važiuoti greičiau kaip 300 km/h;
7.3. šių taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose aprašytos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų sąsajos, užtikrinančios visišką jų tarpusavio suderinamumą ir turinčios įtakos geležinkelių transporto eismo saugai, geležinkelių transporto eksploatacinėms charakteristikoms (taip pat – geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų ūkinės finansinės veiklos rezultatams), paslaugų kokybei ir sąnaudoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
8. Transeuropinė geležinkelių sistema skirstoma į:
8.1. struktūrinių sričių posistemius:
8.1.4. geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo;
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
III. transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų visuma
10. Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų visumą sudaro:
10.2. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, kurie įgyvendina transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, reikalavimai;
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
10.3. privalomų taikyti Europos specifikacijų, parengtų siekiant užtikrinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį esminiams reikalavimams, reikalavimai;
10.5. TSS ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie prireikus priimami TSS taikymui užtikrinti, reikalavimai. Neprivaloma taikyti naujų ar persvarstytų TSS gerokai pažengusiems projektams, kurie vykdomi pagal sutartį tuo metu, kai skelbiamos atitinkamos TSS.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
10.7. Sprendimų dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, reikalavimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
11. Rengiant ir (ar) derinant bei taikant šiame skyriuje nurodytus reikalavimus neturi būti pažeidžiami kitų susijusių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai.
Rengiant ir (ar) derinant šiame skyriuje nurodytus reikalavimus turi būti vadovaujamasi šių taisyklių 2 punkte nurodytais tikslais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
IV. ESMINIAI reikalavimai
12. Transeuropinė geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, taip pat jų tarpusavio sąsajos turi atitikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir atitinkamus esminius reikalavimus, nurodytus šių taisyklių 2 priede.
Bet koks Lietuvos Respublikos teisės akto, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutarties, tarptautinio susitarimo, Lietuvos standarto ir kitos rūšies techninio dokumento projektas, susijęs su šių taisyklių reglamentavimo sritimi, taip pat šių taisyklių 10 punkte nurodytų reikalavimų projektai ir (ar) siūlymai dėl šių reikalavimų projektų turi būti derinami su šiame punkte nurodytais reikalavimais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
13. Geležinkelių transporto objektą, posistemį ar sąveikos sudedamąją dalį perkančiosios organizacijos parengtos techninės specifikacijos ir techninės sąlygos, kurias ketinama pridėti prie pirkimo sutarčių ar pirkimo dokumentų ir kurios reikalingos papildyti ir (ar) detalizuoti Europos specifikacijas arba kitus Lietuvos Respublikoje ir visoje Europos Sąjungoje naudojamus standartus, turi atitikti esminius reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
131. Techninės specifikacijos, nurodytos Direktyvos 2004/17/EB 34 straipsnyje, kurios yra būtinos tam, kad papildytų Europos specifikacijas arba kitus standartus, naudojamus Europos Sąjungoje, privalo atitikti esminius reikalavimus.
Papildyta punktu:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
V. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų,
įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, ir pamatinės dokumentų sistemos reikalavimai
14. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikoma pamatinė dokumentų sistema.
Toms sritims, kurių nereglamentuoja pamatinė dokumentų sistema, tačiau kurios patenka į šių taisyklių taikymo sritį, taikomi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti reikalavimai, taip pat atitinkami vidaus geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) dokumentai (toliau -vidaus dokumentai), kai tai leidžia ir (ar) reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai su sąlyga, kad šie reikalavimai neprieštarauja pamatinei dokumentų sistemai ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimams. Šie vidaus dokumentai atskiru skyriumi turi būti išvardyti geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) Norminės dokumentacijos, reglamentuojančios geležinkelių transporto eismą, sąraše, kuris yra eismo saugos valdymo sistemos dalis, ir turi būti teikiami Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos kartu su prašymu saugos sertifikatui arba įgaliojimams eismo saugos srityje gauti, o gavus saugos sertifikatą arba įgaliojimus eismo saugos srityje – laiku atnaujinami. Vidaus dokumentų taikymas kontroliuojamas vykdant inspektavimą vadovaujantis Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kurių geležinkelių infrastruktūroje nevykdoma geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla ir kuriems netaikomas reikalavimas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje, vidaus dokumentų sąrašą derina ir jo taikymą kontroliuoja Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
16. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikomi Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, reikalavimai šiais atvejais:
16.1. nėra pamatinės dokumentų sistemos tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai arba ji nepaskelbta viešai;
16.2. pamatinė dokumentų sistema tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai nepapildyta pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, reikalavimus arba visus reikiamus jų pakeitimus (jeigu tam tikras projektas susijęs su šiais pakeitimais);
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
16.3. pamatinės dokumentų sistemos tam tikram transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai neįmanoma taikyti dėl svarbių pagrįstų techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių priežasčių, įskaitant šių taisyklių 30 punkte nurodytus atvejus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
17. Kol nėra TSS tam tikram transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai bei jokių Europos specifikacijų sąveikos sudedamosioms dalims, taikomi Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, reikalavimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
18. Įsigaliojus TSS tam tikram transeuropinės geležinkelių sistemos posistemiui arba jo daliai, Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, reikalavimai taikomi tais atvejais, kai:
18.1. tai leidžia arba to reikalauja atitinkama TSS ir TSS taikymą bei įgyvendinimo tvarką reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai (jeigu tokie priimami);
18.2. priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies – atsižvelgiant į šio sprendimo reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
19. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Jame gali būti nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutartys, tarptautiniai susitarimai, Lietuvos standartai ir kitų rūšių techniniai dokumentai, kurių taikymas reikalingas nenutrūkstamam bei saugiam geležinkelių transporto eismui, sklandžiam investicijų projektų įgyvendinimui užtikrinti ir kurie atitinka šių taisyklių 2 punkte nurodytus tikslus ir yra patvirtinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat dokumentai, nustatantys darbuotojų, kurie eksploatuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą, kvalifikacijos, sveikatos ir saugos darbe sąlygų reikalavimus.
Tais atvejais, kai šiose taisyklėse numatomas Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, taikymas, tačiau šie dokumentai neapima visos šių taisyklių taikymo srities, atitinkamai gali būti vadovaujamasi geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) vidaus dokumentais, kai tai leidžia ir (ar) reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai su sąlyga, kad šie dokumentai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimams. Šie vidaus dokumentai atskiru skyriumi turi būti išvardyti geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) Norminės dokumentacijos, reglamentuojančios geležinkelių transporto eismą, sąraše, kuris yra eismo saugos valdymo sistemos dalis, ir turi būti teikiami Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos kartu su prašymu saugos sertifikatui arba įgaliojimams eismo saugos srityje gauti, o gavus saugos sertifikatą arba įgaliojimus eismo saugos srityje – laiku atnaujinami. Vidaus dokumentų taikymas kontroliuojamas vykdant inspektavimą vadovaujantis Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis. Geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kurių geležinkelių infrastruktūroje nevykdoma geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla ir kuriems netaikomas reikalavimas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje, vidaus dokumentų sąrašą derina ir jo taikymą kontroliuoja Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
20. Prireikus Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašas gali būti pakeistas ir atitinkamai inicijuotas pamatinės dokumentų sistemos pakeitimas. Jeigu minėto sąrašo pakeitimo priežastis yra pamatinės dokumentų sistemos viešas paskelbimas, tam tikros TSS arba Europos Komisijos sprendimo dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, priėmimas, minėtas sąrašas koreguojamas taip, kad būtų aiškiai matyti, kurios jo dalys nebetaikomos ir kurios taikomos toliau.
Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašas turi būti suderintas su Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Sudarant šiuos du sąrašus turi būti atsižvelgiama į teisės aktų ir mokslo ir technikos pažangos raidą, teikiama pirmenybė katastrofų prevencijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
21. Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, sąrašo ir visų jo pakeitimų kopijas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikia kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
22. Papildžius pamatinę dokumentų sistemą pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemių esminius reikalavimus, reikalavimus ir paskelbus ją viešai, geležinkelio įmonės (vežėjai) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai iš anksto informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją apie savo ketinimus parengti bet kokį projektą, neatitinkantį pamatinės dokumentų sistemos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išanalizuoja šią informaciją ir, suderinusi su kompetentingomis institucijomis, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pritarimo arba nepritarimo tokiam projektui ir prireikus – rekomendacijas dėl projekto pakeitimo. Pritarusi ketinimams parengti kokį nors projektą, neatitinkantį pamatinės dokumentų sistemos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija informuoja 21 straipsnio komitetą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
VI. TSS ir specifinių atvejų reikalavimai
23. TSS rengimo eiliškumas ir programa, jų rengimo, derinimo, tvirtinimo, atnaujinimo ir koregavimo tvarka nustatyta direktyvose 2001/16/EB ir 96/48/EB (su pakeitimais direktyvoje 2004/50/EB), šių taisyklių 6.4 punkte, šiame skyriuje ir šių taisyklių VIII skyriuje:
23.2. nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;
23.3. nustatomos eksploatacinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pavyzdžiui, atsižvelgiant į šių taisyklių 6–9 punktuose nurodytas geležinkelio infrastruktūros objektų kategorijas ir geležinkelių riedmenų rūšis bei paskirtį;
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
23.4. nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir jų tarpusavio sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, taip pat Europos standartai, būtini sąveikai transeuropinėje geležinkelių sistemoje pasiekti. Jei atitinkamos Europos specifikacijos paskelbiamos priėmus tam tikrą TSS, į jas atsižvelgiama tada, kai TSS bus svarstomos iš naujo. Jei priimant TSS Europos specifikacijos dar nėra ir šios specifikacijos laikymasis yra esminė išankstinė sąlyga sąveikai užtikrinti, TSS gali būti nurodoma naujausia turima Europos specifikacijos projekto redakcija, kurios turi būti laikomasi arba kuri apima visą rengiamą projektą ar jo dalį.
23.5. kiekvienu nagrinėjamu atveju nustatomos procedūros, kurios turi būti naudojamos vertinant sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir tinkamumą naudoti bei atliekant posistemių „EB“ patikrą. Šios procedūros grindžiamos moduliais, apibrėžtais 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose, ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir naudojimo taisyklių, skirtų naudoti techninio derinimo direktyvose. Prireikus tam tikrais atvejais TSS gali būti nustatomos kitokios specifinės procedūros;
23.6. nurodoma TSS įgyvendinimo strategija. Pirmiausia joje nurodomi etapai, kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis tampa norma;
23.7. nurodomi reikalavimai atitinkamų darbuotojų profesinei kvalifikacijai, sveikatos būklei ir saugos darbe sąlygoms, kurios reikalingos atitinkamiems posistemiams naudoti ir techninei priežiūrai vykdyti, taip pat TSS specifikacijoms įgyvendinti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
24. TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Siekiant šio tikslo į kiekvieną TSS gali būti įtraukti specifiniai atvejai, ypač daug dėmesio turi būti skiriama transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemiams skirtų TSS specifiniams atvejams dėl pakrovos gabarito, vėžės pločio arba tarpukelės pločio ir prekiniams vagonams, važiuojantiems iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – trečiosios šalys), bei į jas. Atitinkamai pagal specifinius atvejus prireikus detalizuojamos kitos TSS dalys, nurodytos šių taisyklių 23.3–23.7 punktuose.
25. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos dalyvauja rengiant TSS projektus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2004/881/EB, įsteigiančio Europos geležinkelių agentūrą (Agentūros reglamentas), šio skyriaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų nustatyta darbo su Europos Sąjungos dokumentais tvarka.
Siekiant, kad TSS padėtų laipsniškai gerinti sąveiką tarp 1435 mm vėžės pločio ir 1520 mm vėžės pločio geležinkelių transporto objektų ir leistų išlaikyti esamos Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumą, suinteresuotoms organizacijoms (geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir pramonės įmonėms, gaminančioms transeuropinei geležinkelių sistemai skirtą produkciją) rekomenduojama dalyvauti tarptautinių geležinkelių organizacijų (Europos geležinkelių pramonės sąjungos (UNIFE), Europos geležinkelio įmonių ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendrijos (CER), Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų (EIM), Viešojo transporto tarptautinės asociacijos (UITP), Privačių prekinių vagonų tarptautinės sąjungos (UIP), Kombinuoto kelių ir geležinkelių transporto kompanijų tarptautinės sąjungos (UIRR), Europos geležinkelių krovinių asociacijos (ERFA), Europos transporto federacijos (ETF) ir Nepriklausomos Europos traukinių mašinistų profesinės sąjungos (ALE), bendradarbiaujančių su Agentūra, veikloje derinant TSS projektus, rengiant pasiūlymus dėl specifinių atvejų įtraukimo į TSS projektus ir derinant specifinių atvejų reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
26. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:
26.1. koordinuoja Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kitų Lietuvos Respublikos atstovų delegavimą į atitinkamas Agentūros darbo grupes;
26.2. pagal kompetenciją teikia pastabas ir siūlymus Valstybinei geležinkelio inspekcijai, Agentūrai ir 21 straipsnio komitetui dėl TSS projektų ir jų rengimo organizavimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja galutinių TSS projektų ir Europos Komisijos sprendimų dėl TSS tvirtinimo projektų derinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
27. Įsigaliojus TSS tam tikram posistemiui arba jo daliai, jos reikalavimai tampa pagrindiniais pagal joje nurodytą taikymo sritį. TSS įgyvendinamos pagal jose numatytą įgyvendinimo strategiją ir taikomos jose numatyta tvarka. Jeigu tam tikram posistemiui arba jo daliai taikytina tam tikra TSS, jis turi nuolat, kol yra naudojamas, atitikti jos reikalavimus. Tačiau kai kalbama apie geležinkelių infrastruktūros naudojimą geležinkelių riedmenų, kuriems TSS netaikomos, eismui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prireikus gali nustatyti kitokius nei TSS reikalavimus.
28. Jeigu taikytinoje TSS pateikta aiški nuoroda į Europos standartus ir specifikacijas ar jų dalis bei kitus aiškiai apibūdintus normatyvinius dokumentus, būtinus sąveikai pasiekti ir lengvai prieinamus viešuosiuose informacijos šaltiniuose, jų taikymas tampa privalomas nuo TSS įsigaliojimo dienos.
29. Priėmus bet kurią TSS, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išnagrinėja, kokios priemonės yra reikalingos TSS taikymui Lietuvos Respublikoje užtikrinti (pirmiausia inicijuoja dokumentų, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašą ir Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą, taip pat reikalavimų geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemoms peržiūrą), prireikus parengia atitinkamų Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus ir (ar) inicijuoja kitas reikiamas priemones, mokslo tiriamųjų darbų dėl priimtų TSS taikymo atlikimą.
Kai priimamos paprastųjų geležinkelių sistemai skirtos TSS, kurių taikymo sritis yra platesnė nei transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija taip pat išnagrinėja, ar būtina taikyti šias TSS paprastųjų geležinkelių sistemos dalyje, nepriklausančioje transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, tiems projektams, su kuriais susiję darbai jau yra gerokai pasistūmėję arba jie vykdomi pagal sudarytą sutartį tuo metu, kai šios TSS yra skelbiamos.
Bet koks Lietuvos Respublikos teisės akto, Lietuvos Respublikos tarptautinės ir tarpžinybinės sutarties, tarptautinio susitarimo, Lietuvos standarto ir kitos rūšies techninio dokumento projektas, susijęs su šių taisyklių reglamentavimo sritimi, taip pat šių taisyklių 10 punkte nurodytų reikalavimų projektai ir (ar) siūlymai dėl šių reikalavimų projektų turi būti derinami su atitinkamai sričiai privalomomis TSS, vadovaujantis šių taisyklių 2 punkte nurodytais tikslais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
VII. sprendimų dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, reikalavimai
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
30. Įvykdžius šių taisyklių 31–33 punktuose nustatytus reikalavimus arba jeigu TSS nustato atitinkamus specifinius atvejus, vienos ar daugiau TSS taikyti nereikia, įskaitant tas, kurios yra susijusios su geležinkelių riedmenimis, esant šiems atvejams ir šioms aplinkybėms:
30.1. siūlomam naujam posistemiui, esamam posistemiui modernizuoti ar rekonstruoti arba bet kuriam šių taisyklių 5 punkte nurodytam atvejui, kai paskelbus atitinkamas TSS darbai yra gerokai pažengę arba jie atliekami pagal vykdomą sutartį;
30.2. bet kuriam esamo posistemio rekonstravimo ar modernizavimo projektui, jei šių TSS ir esamos posistemio pakrovos gabaritas, vėžės plotis, tarpukelės plotis arba elektrifikavimo įtampa yra nesuderinami;
30.3. siūlomam naujam posistemiui arba siūlomam esamo posistemio rekonstravimo ar modernizavimo projektui, kai Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje jos geležinkelių tinklas yra jūra atskirtas ar izoliuotas arba dėl ypatingų geografinių sąlygų atskirtas nuo likusios Europos Sąjungos dalies geležinkelių tinklo;
30.4. siūlomam esamo posistemio projektui, kai dėl atitinkamos TSS taikymo nukentėtų šio projekto ekonominis perspektyvumas ir (arba) Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumas;
30.5. kai po geležinkelių transporto eismo įvykio, katastrofos ar stichinės nelaimės geležinkelių tinklo skubaus atkūrimo sąlygos ekonomiškai ir techniškai neužtikrina galimybės iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS;
30.6. geležinkelių riedmenims, važiuojantiems į trečiąsias šalis ar iš jų, kur vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Europos Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
31. Prireikus šių taisyklių 30 punkte nurodytais atvejais suinteresuoti asmenys pateikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai prašymą priimti sprendimą (šių taisyklių 30.1, 30.3 ir 30.5 punktuose nurodytais atvejais) dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies, arba inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją su prašymu priimti atitinkamą sprendimą (šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais) dėl išlygų, leidžiančių netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies.
Reikalavimai teikiamiems dokumentams, kurie turi būti pridėti prie prašymo, detalizuojami šių taisyklių 5 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
32. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, išanalizavusi šiuos prašymus, įvertinusi nacionalinius TSS įgyvendinimo planus (kai tokie rengiami) bei Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuomonę, kuri rengiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinamų Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, ir suderinusi savo sprendimą dėl išlygų inicijavimo tikslingumo ir apimties su kompetentingomis institucijomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iš anksto Europos Komisijai praneša apie planuojamą išlygą ir nusiunčia jai dokumentus, nurodytus šių taisyklių 5 priede. Šių taisyklių 30.1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Europos Komisija kuo greičiau turi būti informuojamos apie išlygos poreikį po atitinkamos TSS notifikavimo Lietuvos Respublikai (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos sprendimu) arba paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos reglamentu), tačiau iki leidimo pradėti naudoti tam tikrą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Išlygų suteikimo bendrosios ir gerokai pasistūmėjusiems projektams sąlygos detalizuojamos šių taisyklių 5 priede.
Kai būtina arba kilus ginčams, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nagrinėdama prašymus dėl išlygų, gali konsultuotis su kvalifikuotais nepriklausomais ekspertais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
321. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija per vienerius metus nuo kiekvienos TSS įsigaliojimo parengia ir pateikia Europos Komisijai Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų gerokai pažengusių projektų sąrašą.
Papildyta punktu:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
33. Šių taisyklių 30.1, 30.3 ir 30.5 punktuose nurodytais atvejais išlygą galima suteikti tik gavus raštišką Europos Komisijos suderinimą.
Dėl kiekvieno prašymo šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais Europos Komisija direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prašymo taikyti išlygą. Tačiau šių taisyklių 30.2 punkte nurodytu atveju Europos Komisijos sprendimas negali būti susijęs su pakrovos gabaritu ir vėžės pločiu. Šių taisyklių 30.6 punkte nurodytu atveju, kol Europos Komisija priima sprendimą, galima taikyti 5 priede nurodytas alternatyvias nuostatas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
VIII. pranešimų dėl tss ir europos specifikacijų nuostatų, neatitinkančių esminių reikalavimų, nagrinėjimas
34. Bet kuri organizacija, mananti, kad tam tikra privaloma taikyti Europos specifikacija, taikant ją tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujantis šiomis taisyklėmis, neatitinka šių taisyklių 2 priede išdėstytų esminių reikalavimų, turi nedelsdama pranešti apie tai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Tokiame pranešime turi būti nurodytas pranešimą teikiantis asmuo (asmenys), pranešimo data ir registracijos numeris, klausimo esmė, nuorodos į dokumentus, kurie susiję su klausimo esme, išsamūs pranešimą pagrindžiantys motyvai, problemos (jei susidaro) aprašymas ir pagal galimybes – siūlomas sprendimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
35. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kiekvienam tokiam pranešimui vertinti sudaro kompetentingų specialistų komisiją, kuri per 14 darbo dienų turi pateikti išvadas dėl pranešimo pagrįstumo ir prireikus siūlymus dėl Europos specifikacijos pakeitimo arba išbraukimo iš ją nurodančių publikacijų. Prireikus, kai tai būtina dėl didelės nagrinėtinų dokumentų apimties arba ypač sudėtingais atvejais, šis terminas gali būti pratęstas atsižvelgiant į komisijos nuomonę, bet ne ilgiau kaip 28 darbo dienoms. Komisijos sudėtis ir dydis nustatomi kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į pateikto prašymo specifiką. Komisijos sprendimas priimamas 2/3 balsų dauguma. Komisijos sprendime išsamiai išdėstomi jo priėmimo motyvai.
36. Apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, pagal galimybę greičiau praneša suinteresuotai šaliai kartu nurodydama jai galimus jos teisės gynimo būdus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.
37. Remdamasi komisijos išvadomis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia informaciją apie aptiktus neatitikimus ir atitinkamus siūlymus 21 straipsnio komitetui.
38. Bet kuri organizacija, mananti, kad tam tikra TSS nevisiškai atitinka šių taisyklių 2 priede išdėstytus esminius reikalavimus, turi nedelsdama pranešti apie tai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Tokiame pranešime turi būti nurodytas pranešimą teikiantis asmuo (asmenys), pranešimo data ir registracijos numeris, klausimo esmė, nuorodos į dokumentus, kurie susiję su klausimo esme, išsamūs pranešimą pagrindžiantys motyvai, problemos (jei susidaro) aprašymas ir pagal galimybes – siūlomas sprendimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
39. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kiekvienam tokiam pranešimui vertinti sudaro kompetentingų specialistų komisiją. Komisijos sudėtis ir dydis nustatomi kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į pateikto pranešimo specifiką. Komisija per 1 mėnesį turi pateikti išvadas dėl pranešimo pagrįstumo ir prireikus atitinkamus siūlymus, kuriuos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija perduoda nagrinėti Agentūrai, kuri parengia atitinkamas rekomendacijas 21 straipsnio komitetui.
Minėtame komisijos sprendime išsamiai išdėstomi jo priėmimo motyvai. Apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, pagal galimybę greičiau praneša suinteresuotai šaliai kartu nurodydama jai galimus jos teisės gynimo būdus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
IX. Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir deklaravimo tvarka bei šių dalių tiekimo lietuvos rinkai sąlygos
40. Sąveikos sudedamosios dalys, kurios turi reikšmės transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikai ir kurioms yra taikomos šios taisyklės, klasifikuojamos taip:
40.1. universalios sudedamosios dalys, kurios nėra būdingos vien geležinkelių transportui ir gali būti naudojamos kitose srityse;
40.2. universalios specifinių charakteristikų sudedamosios dalys, kurios iš esmės nėra būdingos geležinkelių transportui, bet kurios turi turėti konkrečių eksploatacinių savybių, kad jas būtų galima naudoti geležinkelių transporte;
Sąveikos sudedamosios dalys – nematerialieji objektai – gali apimti ir programinę įrangą
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
41. Lietuvos rinkai gali būti tiekiamos (t. y. tiekiamos parduoti, nuomoti, suteikiamos panaudos pagrindais ir kitais būdais tiekiamos kitiems asmenims įsigyti), savo reikmėms pagaminamos arba surenkamos skirtingos kilmės arba iš skirtingos kilmės sąveikos sudedamųjų dalių elementų, taip pat naudojamos tik tos transeuropinei geležinkelių sistemai skirtos sąveikos sudedamosios dalys, kurios atitinka esminius reikalavimus ir leidžia pasiekti sąveiką transeuropinėje geležinkelių sistemoje.
Sąveikos sudedamosios dalys leidžia pasiekti sąveiką, jeigu jos atitinka šiose taisyklėse nustatytus transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimus.
Sąveikos sudedamųjų dalių naudojimas turi atitikti jų paskirtį, o įrengimas ir techninė priežiūra – joms taikomus reikalavimus, nustatytus šiose taisyklėse.
Šis punktas taikomas nepriklausomai nuo to, kur yra sąveikos sudedamosios dalies tiekėjo būstinė – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
42. Šių taisyklių 41 punkto nuostatos nedraudžia tiekti Lietuvos rinkai ir naudoti sąveikos sudedamųjų dalių, skirtų kitoms taikymo sritims, negu nustatyta šių taisyklių II skyriuje, taip pat nedraudžia greitųjų geležinkelių sistemai skirtų sąveikos sudedamųjų dalių naudoti paprastųjų geležinkelių sistemoje, jeigu šios sąveikos sudedamosios dalys atitinka paprastųjų geležinkelių sistemai keliamus reikalavimus.
43. Sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai priežiūrą, kad būtų vykdomi šių taisyklių 41 punkte nustatyti reikalavimai (toliau – rinkos priežiūra), vykdo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri tuo tikslu planuoja ir įgyvendina prevencines priemones, siekdama užtikrinti šių taisyklių 41 punkto reikalavimų vykdymą, tiria įtariamus šių reikalavimų pažeidimus, imasi veiksmingų priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų ištaisyti, prireikus apriboja ir (ar) uždraudžia šių taisyklių reikalavimų neatitinkančių sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą arba pašalina jas iš Lietuvos rinkos, taip pat bendradarbiauja, keičiasi informacija ir patirtimi su Europos Sąjungos valstybių institucijomis, vykdančiomis sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo rinkai priežiūrą, ir Lietuvos institucijomis, vykdančiomis rinkos priežiūrą kitose srityse, nagrinėja asmenų pranešimus ar pareiškimus dėl parengtos „EB“ atitikties deklaracijos, kurios neatitinka sąveikos sudedamoji dalis, prieš teikiant šiuos pranešimus bei pareiškimus atitinkamiems pareigūnams, taip pat pagal savo kompetenciją įgyvendina kitas reikiamas priemones, nustatytas šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
Sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo, įrengimo ir techninės priežiūros kontrolę pagal šių taisyklių 41 punkto reikalavimus vykdo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksu, Lietuvos Respublikos eismo saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintais Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais, Geležinkelių eismo taisyklėmis, Geležinkelių signalizacijos taisyklėmis, Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėmis, Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarka, Įmonių, atliekančių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir remontą, atestavimo taisyklėmis, Statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerijos įgaliotos įmonės, įstaigos prie ministerijos, techninės priežiūros taisyklėmis ir kitais teisės aktais, įtrauktais į Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą.
Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kitų asmenų teises ir pareigas vykdant rinkos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir jos darbuotojai informaciją, gautą vykdant sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai kontrolę, saugo ir naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pavojaus geležinkelių transporto eismo saugai atveju Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali neatidėliotinai apriboti ir (ar) uždrausti sąveikos sudedamųjų dalių, neatitinkančių šių taisyklių reikalavimų, naudojimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
44. Sąveikos sudedamosios dalys, skirtos naudoti transeuropinėje geležinkelių sistemoje, gali būti be apribojimų tiekiamos Lietuvos rinkai su sąlyga, kad jos atitinka šių taisyklių reikalavimus, ir jeigu draudimų tiekti sąveikos sudedamąsias dalis Lietuvos rinkai nenustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai.
Asmuo negali reikalauti sąveikos sudedamųjų dalių patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaravimo procedūrą, atliktą šiame skyriuje nustatyta tvarka.
45. Sąveikos sudedamoji dalis visoje Europos Sąjungos teritorijoje pripažįstama atitinkančia esminius reikalavimus, jeigu jai, vadovaujantis šiose taisyklėse nustatyta procedūra ir atitinkama TSS bei joje nurodytomis Europos specifikacijomis, parengta Europos bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija. Nauja tinkamumo naudoti deklaracija turi būti rengiama kiekvieną kartą, kai keičiasi arba išplečiama sąveikos sudedamosios dalies naudojimo sritis. Posistemių, kurie buvo naudojami dar iki atitinkamos TSS įsigaliojimo, atsarginės dalys šiuose posistemiuose gali būti įdiegiamos netaikant šių taisyklių nuostatų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
46. Kitų šių taisyklių III skyriuje nurodytų reikalavimų taikymo sritis gali būti priskiriama sąveikos sudedamųjų dalių atitikties esminiams reikalavimams arba tinkamumo naudoti privalomojo įvertinimo sričiai tada, kai to reikalauja atitinkamam posistemiui parengtos TSS ir (arba) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymai. Šiuose įsakymuose prireikus gali būti nustatomi kitokie reikalavimai įvertinimui, negu nustatyta šiose taisyklėse. Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties kitiems reikalavimams, negu nustatyta TSS ir jose nurodytose specifikacijose, įvertinimo arba tinkamumo naudoti dokumentai kitose Europos Sąjungos valstybėse pripažįstami vadovaujantis TSS (kai jose yra atitinkamos nuostatos) ir šių TSS taikymą užtikrinančiais tose valstybėse galiojančiais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
Tais atvejais, kai tam tikram posistemiui TSS dar netaikomos ir dar nėra parengtų atitinkamų nacionalinių atitikties įvertinimo taisyklių arba nesudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turi teisę vienašališkai pripažinti sąveikos sudedamųjų dalių atitikties sertifikatus ar kitus lygiaverčius dokumentus, išduotus kitų valstybių paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų ir kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
47. „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją parengia sąveikos sudedamosios dalies gamintojas arba Europos Sąjungoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas, vadovaudamasis atitinkamų TSS nuostatomis.
48. Kai to reikalaujama pagal TSS, sąveikos sudedamosios dalies atitiktį arba jos tinkamumą naudoti įvertina paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, kuriai šios sąveikos sudedamosios dalies gamintojas arba Europos Sąjungoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas pateikia atitinkamą paraišką.
49. Jeigu sąveikos sudedamajai daliai taikomos ir kitos, nei nurodyta šių taisyklių 4 priede, direktyvos, jos „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijoje turi būti pažymėta, kad sąveikos sudedamoji dalis taip pat atitinka tų kitų direktyvų reikalavimus.
50. Jeigu sąveikos sudedamosios dalies gamintojas arba Europos Sąjungoje įsteigtas įgaliotasis jo atstovas nevykdo šių taisyklių 47–49 punktuose nurodytų reikalavimų, juos turi įvykdyti tas asmuo, kuris sąveikos sudedamąją dalį tiekia Lietuvos Respublikos rinkai. Šių reikalavimų taip pat privalo laikytis kiekvienas asmuo, kuris savo reikmėms surenka įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sąveikos sudedamųjų dalių elementus arba gamina sąveikos sudedamąsias dalis, patenkančias į šių taisyklių taikymo sritį.
51. „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija sudaroma remiantis atitikties sertifikatais ir kitais dokumentais, patvirtinančiais vieno iš šių įvertinimų atlikimą:
51.1. paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos ar įstaigų pateiktas atskirai vertintos sąveikos sudedamosios dalies esminės atitikties techninėms specifikacijoms įvertinimas;
51.2. paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos ar įstaigų pateiktas sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkelių transporte įvertinimas. Atliekant tokį įvertinimą ypatingas dėmesys skiriamas sąveikos sudedamosios dalies, kuri turi sąsajų su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis ir (arba) yra reikšminga sąsajoms tarp skirtingų posistemių, įvertinimui jai ir šioms sąsajoms taikomų techninių specifikacijų, ypač funkcinio pobūdžio, atžvilgiu.
Projektavimo ir gamybos etapuose paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų taikomos įvertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis TSS nurodytais moduliais ir sąlygomis.
52. „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos turiniui taikomi šie reikalavimai:
52.1. deklaracijoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose turi būti jų sudarymo datos ir parašai. Deklaraciją turi pasirašyti asmuo, įgaliotas prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Europos Sąjungoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo vardu, o prie jos pridedamus dokumentus – šiuos dokumentus sudarę asmenys;
52.2. Lietuvos rinkai tiekiamų sąveikos sudedamųjų dalių „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija ir prie jos pridedama techninė dokumentacija turi būti parengta lietuvių kalba;
52.3. deklaracijoje turi būti nurodyta:
52.3.2. gamintojo arba Europos Sąjungoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo pavadinimas (t. y. juridinio asmens pavadinimas) ir buveinės adresas. Šis įgaliotasis atstovas taip pat nurodo gamintojo arba konstruktoriaus pavadinimą (t. y. juridinio asmens pavadinimą);
52.3.4. šių taisyklių 46–49 ir 54 punktuose nurodytos procedūros, kuri buvo atliekama atitikčiai arba tinkamumui naudoti deklaruoti, aprašymas;
52.3.5. visi reikalavimai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis ir visų pirma jos naudojimo sąlygos;
52.3.6. paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos ar įstaigų, kurios dalyvavo „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūroje ir jos laikėsi, pavadinimas (-ai), buveinės adresas (-ai), šios įstaigos ar įstaigų išduoto atitikties sertifikato data, nurodant atitikties sertifikato galiojimo trukmę (tuo atveju, kai šio sertifikato galiojimo terminas yra ribotas) ir sąlygas (tuo atveju, kai tokios yra);
53. Kiekvienas asmuo, parengęs „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją, privalo leisti šių taisyklių 43 punkte nurodytoms institucijoms ir įstaigoms, kurios prižiūri ir kontroliuoja sąveikos sudedamųjų dalių tiekimą Lietuvos rinkai ir naudojimą, taip pat šių taisyklių 58 punkte nurodytoms institucijoms, kurios išduoda leidimus pradėti naudoti posistemius, joms pareikalavus, susipažinti su dokumentais, kurie yra tiesiogiai susiję su šia deklaracija.
Už tai, kad Lietuvos rinkai patiektų sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos atitiktų vertes, nurodytas atitikties (ekspertizės) sertifikatuose ir „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijose, atsako asmenys, tiekiantys sąveikos sudedamąsias dalis Lietuvos rinkai, taip pat asmenys, savo reikmėms surenkantys įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sąveikos sudedamųjų dalių elementus, bei asmenys, savo reikmėms gaminantys sąveikos sudedamąsias dalis.
54. Kiekvienu atveju, kai vadovaujantis šių taisyklių 55–57 punktais nustatoma, kad „EB“ atitikties deklaracija buvo netinkamai parengta, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos imasi priemonių, kad gamintojas arba Europos Sąjungoje įsteigtas jo įgaliotasis atstovas atkurtų sąveikos sudedamosios dalies atitiktį ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodymuose nustatyta tvarka nutrauktų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų dėl sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai pažeidinėjimą. Jei neatitiktis išlieka, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos imasi visų įmanomų priemonių siekiant apriboti arba uždrausti tos sąveikos sudedamosios dalies tiekimą Lietuvos rinkai arba užtikrinti, kad ji būtų pašalinta iš Lietuvos rinkos šių taisyklių 55–57 punktuose nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
55. Jeigu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, esant reikalui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis ir (ar) nepriklausomais geležinkelių transporto specialistais, nustato, kad sąveikos sudedamoji dalis, kuri turi „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją ir yra pateikta Lietuvos Respublikos rinkai, naudojama pagal paskirtį negalės atitikti esminių reikalavimų, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turi imtis visų įmanomų priemonių apriboti jos taikymo sritį, uždrausti jos naudojimą arba pašalinti ją iš Lietuvos rinkos. Taikant šį punktą nepriklausomais geležinkelių transporto specialistais laikomi tie specialistai, kurie nesusiję darbiniais ar sutartiniais santykiais su organizacijomis, patiekusiomis sąveikos sudedamąją dalį Lietuvos rinkai, įvertinusiomis šios sąveikos sudedamosios dalies atitiktį esminiams reikalavimams arba tinkamumą naudoti, ketinančiomis įsigyti (įsigijusi) šią dalį arba besiverčiančiomis veikla, kuri yra tapati veiklai, kuriai buvo ketinama įsigyti (įsigyta) sąveikos sudedamoji dalis.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją apie nustatytą faktą, kad sąveikos sudedamoji dalis neatitinka esminių reikalavimų, ir priemones, kurių buvo imtasi, taip pat nurodo šių priemonių pagrindimą, visų pirma pažymint, ar sąveikos sudedamoji dalis yra netinkama:
55.3. dėl Europos specifikacijų netinkamumo siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija šią informaciją pateikia Europos Komisijai.
Jeigu Europos Komisija šių taisyklių 3 punkte nurodytose direktyvose nustatyta tvarka nustato ir informuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir atitinkamą sąveikos sudedamosios dalies gamintoją arba Europos Sąjungoje įsteigtą įgaliotąjį jo atstovą, kad šiame punkte nurodytos priemonės, kurių buvo imtasi, yra nepateisinamos, šių priemonių vykdymas turi būti nutrauktas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu šios priemonės buvo pateisinamos, Europos Komisija nedelsdama informuoja apie tai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
56. Jeigu sąveikos sudedamoji dalis dėl jai pritaikytų netinkamų Europos specifikacijų kelia grėsmę geležinkelių transporto eismo saugai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos uždraudžia jos naudojimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu į Europos specifikaciją, kurios netinkamumas nustatytas vadovaujantis šių taisyklių 55 punktu, buvo pateikta nuoroda Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymuose, parengiami ir priimami atitinkami šių įsakymų pakeitimai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kontroliuoja konsultacijų su 21 straipsnio komitetu dėl Europos specifikacijų, neatitinkančių esminių reikalavimų, pakeitimo arba išbraukimo iš jas nurodančių publikacijų eigą.
57. Asmenys, parengę „EB“ atitikties deklaraciją, kuri neatitinka sąveikos sudedamosios dalies, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nubaudusi tokį asmenį administracine tvarka arba ėmusis kitokių priemonių prieš šiuos asmenis, turi informuoti apie tai, taip pat apie bylos nagrinėjimo eigą ir rezultatus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.
Jeigu sprendimo dėl asmenų patraukimo atsakomybėn ar kitokių priemonių prieš šiuos asmenis taikymo priėmimas nepriklauso Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos kompetencijai ir dėl to Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ar kiti asmenys pateikė pranešimą ar pareiškimą atitinkamiems pareigūnams dėl „EB“ atitikties deklaracijos, kurios neatitinka sąveikos sudedamoji dalis, parengimo, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat turi informuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją apie šio pranešimo ar pareiškimo pateikimo faktą, pranešimo ar pareiškimo nagrinėjimo eigą ir rezultatus, taip pat administracinės ar baudžiamosios bylos (jei ji iškeliama) nagrinėjimo teisme eigą ir rezultatus.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija šią informaciją teikia Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Papildyta skyriumi:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
x. struktūrinių posistemių atitikties įvertinimo ir deklaravimo tvarka bei leidimų naudoti šiuos posistemius išdavimo sąlygos
58. Transeuropinę geležinkelių sistemą sudarantys struktūrinių sričių posistemiai, esantys arba veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – struktūriniai posistemiai), gali būti įdiegti ir pradėti naudoti (toliau – pradėti naudoti) tik gavus atitinkamą Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą, išduotą vadovaujantis Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 (Žin., 2007, Nr. 1-39), nustatyta tvarka.
Pasirengimas organizuoti trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų eismą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šių riedmenų techninę priežiūrą tikrinamas išduodant atitinkamai geležinkelio įmonei (vežėjui) saugos sertifikatą ir įgaliojimus geležinkelių infrastruktūros valdytojams eismo saugos srityje, atliekant sertifikuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą bei atestuojant įmones, atliekančias geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą ir remontą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
581. Kol TSS taikymo sritis bus papildyta ir įtrauktas visas geležinkelių tinklas, leidimai bent iš dalies pradėti naudoti geležinkelių riedmenis, traukinių kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemas, priklausančias geležinkelių tinklo dalims, kurios dar neįtrauktos į TSS taikymo sritį, leidimai pradėti naudoti geležinkelių infrastruktūrą, energijos ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemius, priklausančius geležinkelių tinklo dalims, kurios dar neįtrauktos į TSS taikymo sritį, taip pat leidimai pradėti naudoti geležinkelių riedmenis, skirtus kartais naudoti tose geležinkelių tinklo dalyse, kurios dar neįtrauktos į TSS taikymo sritį, išduodami pagal nacionalines eismo saugos taisykles ir posistemių technines taisykles.
Papildyta punktu:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
59. Siekiant palengvinti šių taisyklių taikymą, ypač sprendimų dėl TSS taikymo ir leidimų pradėti naudoti posistemius priėmimą, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos tvirtinamose geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninės priežiūros ir remonto taisyklėse bei instrukcijose, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvirtinamose (suderinus su Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos) geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir remonto taisyklėse bei instrukcijose nurodoma, kuriai darbų kategorijai priskirtinos konkrečios pakeitimų atliekant techninę priežiūrą rūšys ir mastai – prevencinei techninei priežiūrai, taisomajai techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui, naujai statybai arba gamybai. Ši nuostata taikoma rengiant naujas taisykles bei instrukcijas arba jų pakeitimo projektus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
60. Asmuo negali uždrausti, riboti ar trukdyti konstruoti, pradėti naudoti ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje transeuropinę geležinkelių sistemą sudarančių struktūrinių posistemių, kurie atitinka esminius reikalavimus, ir jeigu šių draudimų nenustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai.
Asmuo negali reikalauti patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal „EB“ patikros deklaracijos rengimo procedūrą, nustatytą šių taisyklių 4 priede.
Šio punkto taikymas neturi prieštarauti šių taisyklių 68 punkto nuostatoms.
61. Struktūrinis posistemis visoje Europos Sąjungos teritorijoje pripažįstamas atitinkančiu jam nustatytus esminius reikalavimus, jeigu jam, vadovaujantis šiose taisyklėse nustatyta procedūra ir atitinkama TSS, parengta „EB“ patikros deklaracija.
TSS taikymo sritis priskiriama privalomojo posistemių atitikties įvertinimo (patikros) sričiai.
62. Kitų šių taisyklių III skyriuje nurodytų reikalavimų taikymo sritis gali būti priskiriama privalomojo posistemių atitikties esminiams reikalavimams įvertinimo (patikros) sričiai tada, kai to reikalauja atitinkamam posistemiui parengtos TSS ir (arba) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymai. Šiuose įsakymuose prireikus gali būti nustatomi kitokie reikalavimai posistemių atitikties esminiams reikalavimams įvertinimui (patikrai), negu nustatyta šiose taisyklėse. Posistemių atitikties kitiems reikalavimams, negu nustatyta TSS, įvertinimo (patikros) dokumentai kitose Europos Sąjungos valstybėse pripažįstami vadovaujantis TSS (kai jose yra atitinkamos nuostatos) ir šių TSS taikymą užtikrinančiais tose valstybėse galiojančiais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
Tais atvejais, kai tam tikram posistemiui TSS dar netaikomos ir dar nėra parengtų atitinkamų nacionalinių atitikties įvertinimo taisyklių arba nesudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos turi teisę vienašališkai pripažinti struktūrinių posistemių atitikties sertifikatus ar kitus lygiaverčius dokumentus, išduotus kitų valstybių paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų ir kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
63. „EB“ patikros deklaraciją rengia posistemio užsakovas ar kitas ketinantis įsigyti ir (ar) naudoti posistemį asmuo (toliau – užsakovas) arba Europos Sąjungoje įsteigtas įgaliotasis jo atstovas, vadovaudamasis atitinkamos TSS nuostatomis ir šių taisyklių 4 priede numatyta procedūra. Siekdamas parengti tokią deklaraciją, jis kreipiasi į pasirinktą paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą dėl „EB“ patikros procedūros atlikimo.
64. Už transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemio „EB“ patikrą atsakingos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos užduotis atlikti posistemio „EB“ patikrą prasideda nuo projektavimo etapo ir apima visą gamybos laikotarpį iki priėmimo etapo prieš pradedant naudoti posistemį.
Už transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos posistemio „EB“ patikrą atsakingos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos užduotis atlikti posistemio „EB“ patikrą prasideda nuo projektavimo etapo ir apima visą gamybos laikotarpį iki tipo patvirtinimo etapo prieš pradedant naudoti posistemį.
Ši užduotis taip pat apima atitinkamo posistemio sąsajų su sistema, į kurią jis integruojamas, patikrą vadovaujantis atitinkama TSS ir informacija, esančia Lietuvos Respublikos geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre, įsteigtame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 343, arba Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre, įsteigtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1468, ir Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre, įsteigtame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3-317 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3327).
65. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga yra atsakinga už techninės bylos, kuri yra pridedama prie „EB“ patikros deklaracijos, patikrinimą. Šioje techninėje byloje turi būti visi būtini su posistemio charakteristikomis susiję dokumentai ir tam tikrais atvejais – visi dokumentai, patvirtinantys sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį. Joje taip pat privalo būti visi dokumentai, susiję su posistemio naudojimo sąlygomis bei apribojimais, jo aptarnavimo, nuolatinės ar einamosios stebėsenos, posistemio suderinimo (pritaikymo prie sistemos, į kurią jis integruojamas) ir techninės priežiūros instrukcijomis. Asmuo, kuris gamina, rekonstruoja arba modernizuoja posistemį, turi pateikti posistemio užsakovui atitinkamus dokumentus, reikalingus šiai techninei bylai parengti.
66. „EB“ patikros deklaracijos turiniui taikomi šie reikalavimai:
66.1. deklaracijoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose turi būti jų sudarymo datos ir parašai. Deklaraciją turi pasirašyti užsakovo arba Europos Sąjungoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo įgaliotas asmuo, o prie jos pridedamus dokumentus – šiuos dokumentus sudarę asmenys;
66.3. deklaracijoje turi būti nurodyta:
66.3.2. užsakovo arba Europos Sąjungoje įsteigto jo įgaliotojo atstovo pavadinimas (t. y. juridinio asmens pavadinimas) ir buveinės adresas. Įgaliotasis atstovas taip pat nurodo užsakovo pavadinimą (t. y. atitinkamai juridinio asmens pavadinimą, Lietuvos Respublikoje įregistruoto užsienio juridinio asmens filialo pavadinimą, fizinio asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą (adresą);
66.3.4. paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, kuri atliko šių taisyklių 63–65 punktuose nurodytą „EB“ patikrą, pavadinimas ir buveinės adresas;
66.3.6. visos svarbios laikinos ar galutinės nuostatos, kurias turi atitikti posistemiai, ypač visi naudojimo apribojimai ar sąlygos (kai jie taikomi);
66.3.8. „EB“ patikros deklaraciją pasirašiusiojo asmens tapatybę patvirtinanti informacija:
66.3.8.1. kai deklaraciją rengia juridinis asmuo, – deklaraciją pasirašiusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir įgaliojimų pasirašyti šią deklaraciją įrodymas;
66.3.8.2. kai deklaraciją rengia Lietuvos Respublikoje įregistruoto užsienio juridinio asmens filialas, – deklaraciją pasirašiusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir įgaliojimų pasirašyti šią deklaraciją įrodymas;
67. Užsakovas, parengęs „EB“ patikros deklaraciją, privalo ją pateikti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, o šiai institucijai pareikalavus – leisti susipažinti su dokumentais, kurie yra tiesiogiai susiję su šia deklaracija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
68. Kiekvienu atveju bet kuri šių taisyklių 58 ir 59 punktuose nurodyta kompetentinga institucija arba komisija, nustačiusi, kad struktūrinis posistemis, kuriam yra parengta „EB“ patikros deklaracija ir techninė byla, neatitinka šių taisyklių ir ypač neatitinka esminių reikalavimų, gali paprašyti atlikti papildomus patikrinimus. Apie tai ji turi nedelsdama informuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir pateikti savo nuomonės dėl posistemio atitikimo (neatitikimo) esminius reikalavimus pagrindimą. Pastaroji apie visus prašomus atlikti papildomus patikrinimus ir jų motyvus informuoja Europos Komisiją, kuri inicijuoja klausimo nagrinėjimą 21 straipsnio komitete.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
69. Jeigu posistemis, kuriam parengta „EB“ patikros deklaracija, jos neatitinka, asmenys, parengę šią „EB“ patikros deklaraciją, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
691. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali išduoti visos posistemių grupės arba tam tikrų tų posistemių dalių atitikties sertifikatus, jei tai numatoma atitinkamose TSS.
Papildyta punktu:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
Papildyta skyriumi:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
XI. reikalavimai paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms
70. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu, Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – įstaigų paskyrimo taisyklės), ir šiomis taisyklėmis, paskiria bandymų laboratorijas, sertifikacijos ar kontrolės įstaigas šių taisyklių IX skyriuje nurodytoms sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūroms atlikti ir šių taisyklių X skyriuje nurodytoms posistemių patikros procedūroms atlikti su sąlyga, kad šios įstaigos atitinka šių taisyklių 71 ir 72 punktuose nustatytus kriterijus.
Apie šių įstaigų paskyrimą pranešama Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, pasirašiusioms Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas) įstaigų paskyrimo taisyklių nustatyta tvarka, nurodant šių įstaigų atsakomybės sritį pagal šių taisyklų 8 punktą ir III priedą bei Europos Komisijos suteiktą identifikacinį numerį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
71. Minimalūs kriterijai paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms yra šie:
71.1. bet kuriuo požiūriu būti nepriklausomoms ir nešališkoms sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių, kuriems atliekamos atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros, atžvilgiu. Kad įvykdytų šį reikalavimą, įstaiga, jos direktorius ir už patikrinimų atlikimą atsakingi darbuotojai negali nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai būti susiję nei su sąveikos sudedamųjų dalių ar posistemių projektavimu, gamyba, konstravimu, prekyba ar technine priežiūra, nei su jų naudojimu. Šis reikalavimas neatima iš gamintojo arba konstruktoriaus ir tos įstaigos galimybės keistis technine informacija. Įstaiga taip pat turi garantuoti už patikrinimus atsakingų darbuotojų nepriklausomumą. Jokiems patikrinimus atliekantiems darbuotojams neturi būti atlyginama už darbą pagal atliktų patikrinimų skaičių ar tų patikrinimų rezultatus;
71.2. įstaiga ir už patikrinimus atsakingi darbuotojai patikrinimus turi atlikti sąžiningai ir profesionaliai (įskaitant techninę kompetenciją). Įstaiga turi užtikrinti, kad asmenys ar grupės, kuriuos gali paveikti patikrinimų rezultatai, negalės daryti jai ir už patikrinimus atsakingiems darbuotojams jokios įtakos, ypač finansinės, skatinančios ir (arba) verčiančios priimti tam tikrą sprendimą arba iškreipti atliekamo tikrinimo rezultatus. Įstaiga ir už patikrinimus atsakingi darbuotojai neturi būti pavaldūs:
71.2.1. institucijoms, kurios, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, išduoda leidimus pradėti posistemių naudojimą;
71.2.2. Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, kuri išduoda licencijas verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla ir saugos sertifikatus;
71.3. įstaiga turi samdyti darbuotojus ir turėti reikalingų priemonių, kad deramai atliktų su patikrinimais susijusias technines ir administracines užduotis. Jai turėtų būti prieinama ypatingiems patikrinimams reikalinga įranga;
71.4. už patikrinimus atsakingi darbuotojai turi:
71.4.2. turėti pakankamai žinių apie patikrinimų, kuriuos jie atlieka, reikalavimus ir pakankamos tokių patikrinimų praktikos;
71.5. įstaiga turi turėti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nebent valstybės institucijos ar įstaigos apdraudė šią atsakomybę vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teise arba pačios atlieka tuos patikrinimus;
71.6. įstaigos darbuotojai privalo saugoti duomenų, kuriuos jie gauna atlikdami savo pareigas vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, paslaptį. Tačiau šio punkto taikymas neturi pažeisti valstybinio administravimo subjektų, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Laikoma, kad įstaiga gali įvykdyti šiuos minimalius kriterijus, jeigu ji įvykdo atitinkamuose Europos standartuose numatytus vertinimo kriterijus.
72. Kiti kriterijai ir reikalavimai paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų paskyrimui bei veiklai nustatyti įstaigų paskyrimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras gali nustatyti papildomus kriterijus ir (arba) detalizuoti šiose taisyklėse nustatytus minimalius kriterijus paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms atsižvelgdamas į geležinkelių transporto veiklos specifiką.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
73. Paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų paskyrimas reiškia, kad jos yra pasirengusios dalyvauti Europos Komisijos atliekamame paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų veiklos koordinavimo darbe, t. y. dalyvauti palyginamuosiuose bandymuose, standartizavimo veikloje ir Europos Komisijos įsteigtos koordinavimo grupės, kuri svarsto bet kokius klausimus, susijusius su šių taisyklių IX skyriuje nurodytomis sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūromis ir šių taisyklių X skyriuje nurodytomis posistemių patikros procedūromis arba atitinkamų TSS taikymu, darbe.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai prireikus dalyvauja koordinavimo grupės darbe stebėtojų teisėmis. Lietuvos Respublikos atstovai 21 straipsnio komitete prisideda prie paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų veiklos koordinavimo svarstant šiame komitete paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų darbo koordinavimo klausimus.
74. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu, įstaigų paskyrimo taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitikties įvertinimą ir paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų paskyrimą, atitinkamomis TSS ir šiomis taisyklėmis:
74.2. kontroliuoja jos paskirtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų veiklą (t. y. nuolat stebi, ar jos atitinka nustatytus reikalavimus ir sugeba atlikti darbą, kuriam jos yra paskirtos), pasirenka stebėjimo priemones ir metodus, prireikus sudaro sutartį su kita organizacija, institucija ar įstaiga ir įgalioja ją stebėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskirtas paskelbtąsias (notifikuotas) įstaigas;
74.3. sustabdo ir (ar) panaikina jos paskirtoms įstaigoms suteiktus įgaliojimus, jeigu jos nesilaiko įstaigų paskyrimo taisyklių ir šių taisyklių. Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, nebeatitinkančios šių taisyklių 71 punkte nustatytų minimalių kriterijų, atšaukiamos ir apie tai nedelsiant pranešama Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, pasirašiusioms EEE susitarimą, įstaigų paskyrimo taisyklių nustatyta tvarka;
74.4. nustačiusi ar pritarusi kitų asmenų nuomonei, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskelbtoji (notifikuota) įstaiga neatitinka tam tiktų kriterijų, pateikia šį klausimą svarstyti 21 straipsnio komitetui, kuris per tris mėnesius pateikia savo nuomonę;
74.5. vykdo Europos Komisijos nurodymus, suderintus su 21 straipsnio komitetu, dėl būtinų atlikti pakeitimų, kad paskelbtoji (notifikuota) įstaiga išlaikytų jai suteiktus įgaliojimus.
Sprendimai dėl bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo šių taisyklių 70 punkte nurodytoms atitikties įvertinimo procedūroms atlikti, šių įstaigų paskelbimo (notifikavimo), paskelbtoms (notifikuotoms) įstaigoms suteiktų įgaliojimų sustabdymo ir (ar) panaikinimo įforminami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais, kurie skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Sprendimai dėl paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų kompetencijos srities siaurinimo ar plėtimo priimami ta pačia tvarka kaip ir sprendimai dėl įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vykdydama šiame punkte nurodytas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis įgaliotomis institucijomis, kurios paskyrė tą pačią paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą atlikti atitikties įvertinimą kitose, negu nustatyta šiose taisyklėse, srityse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
75. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskirtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos yra atsakingos už savo veiklą tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir jai ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pareikalavus teikia informaciją apie atitikties įvertinimo problemas, turimus išteklius, subrangos veiklą, galimus interesų konfliktus ir informaciją apie bet kokius kitus savo veiklos pasikeitimus, turinčius įtakos reikalavimų, nustatytų šioms paskelbtosioms (notifikuotoms) įstaigoms ir jų veiklai, vykdymui. Šio punkto nuostatos nepanaikina paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atsakomybės už savo veiklą prieš kitas įgaliotas institucijas, kurios paskyrė šią paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą atlikti atitikties įvertinimą kitose, negu nustatyta šiose taisyklėse, srityse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
76. Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos turi informuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir ELPA valstybių, pasirašiusių EEE susitarimą, toje srityje paskelbtąsias (notifikuotas) įstaigas ir rinkos priežiūrą vykdančias įstaigas apie sustabdytus, atšauktus (panaikintus) atitikties sertifikatus, taip pat apie savo sprendimus atsisakyti išduoti atitikties sertifikatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
77. Bandymų laboratorijoms, sertifikacijos ar kontrolės įstaigoms prireikus gali būti nustatomi kitokie minimalūs paskyrimo kriterijai, negu nurodyta šių taisyklių 71 punkte, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, vadovaudamasis šių taisyklių 46 ir 62 punktais, nustato kitokius reikalavimus dėl atitikties esminiams reikalavimams arba tinkamumo naudoti įvertinimo tvarkos privalomojo įvertinimo srityje. Šis punktas taikomas nepažeidžiant įstaigų paskyrimo taisyklių.
78. ELPA valstybių – EEE susitarimo šalių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes) – išduoti atitikties įvertinimo dokumentai pripažįstami EEE susitarimo nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Papildyta skyriumi:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
XII. Baigiamosios nuostatos
79. Naudojimo sričių posistemių (techninės priežiūros posistemio bei telematikos priemonių, skirtų keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio) atitikimas šiose taisyklėse nustatytus transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimus užtikrinamas ir šio atitikimo kontrolė vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.
80. 21 straipsnio komitetas, vadovaudamasis direktyvose 96/48/EB, 2001/16/EB ir 2004/50/EB nustatyta tvarka, gali svarstyti:
80.1. bet kokius klausimus, susijusius su transeuropinės geležinkelių sistemos sąveika, taip pat ir klausimus, susijusius su sąveika tarp šios sistemos ir trečiųjų šalių geležinkelių transporto sistemos;
80.2. bet kokius klausimus, susijusius su šiame punkte nurodytų direktyvų įgyvendinimu, bei atitinkamų Europos Komisijos rekomendacijų projektus;
80.3. Europos Komisijos ir (arba) valstybių narių siūlymus suteikti TSS rengėjams įgaliojimus parengti TSS papildomai transeuropinės geležinkelių sistemos sričiai, jei ji susijusi su šių taisyklių 8 ir 9 punktuose nurodytais posistemiais;
80.5. šiame punkte paminėtų direktyvų nuostatų, kurios perkeltos į šių taisyklių 8, 9, 40, 51, 52 ir 66 punktus bei 1, 2 ir 4 priedus, pakeitimus.
Suinteresuoti asmenys gali teikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai atitinkamus siūlymus, susijusius su 21 straipsnio komiteto kompetencija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, įvertinusi pateiktus siūlymus, teisės aktų nustatyta tvarka juos suderinusi ir pritarusi, teikia juos Europos Komisijai ir (arba) 21 straipsnio komitetui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
81. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kiekvienas gamintojas, geležinkelių transporto naudojimo paslaugų teikėjas, prekinių vagonų valdytojas, geležinkelių riedmenų, posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių techninės priežiūros paslaugų teikėjas ir perkančioji įmonė atsako ir užtikrina, kad geležinkelių riedmenys, įranga, priedai, įtaisai ir teikiamos paslaugos atitiktų šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir naudojimo sąlygas, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) ir (arba) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų juos saugiai naudoti.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės (vežėjo) pareigas ir atsakomybę už jam priklausančią geležinkelių sistemos dalį ir saugų jos naudojimą, rizikos valdymą, taip pat medžiagų tiekimą ir sutarčių dėl paslaugų su vartotojais, klientais, darbuotojais ir šių sutarčių trečiosiomis šalimis sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
82. Kiekviename sprendime dėl sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo, transeuropinę geležinkelių sistemą sudarančių posistemių patikros, priimtame vadovaujantis šiomis taisyklėmis, ir kiekviename sprendime, priimtame taikant šių taisyklių 55–57 ir 68 punktus, išsamiai išdėstomi tokio sprendimo priėmimo motyvai. Apie šiuos sprendimus juos priėmusi institucija kiek įmanoma greičiau praneša suinteresuotai šaliai, kartu nurodydama priimto sprendimo apskundimo procedūrą, taip pat laikotarpį, per kurį galima šį sprendimą apskųsti.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimai dėl atsisakymo paskirti paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą, jos įgaliojimo sustabdymo ar panaikinimo gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
83. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos visų pranešimų, gaunamų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgyvendinant direktyvas 96/48/EB, 2001/16/EB ir 2004/50/EB, kopijas.
Papildyta punktu:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Papildyta skyriumi:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir
taikymo taisyklių
1 priedas
Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, kuriai taikomi Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimai, posistemių aprašymas
1. Struktūrinės srities posistemiai
1.1. Geležinkelių infrastruktūros posistemis – geležinkelių keliai ir iešmai, geležinkelio stočių infrastruktūra (platformos, prieigos zonos, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, pritaikytą asmenims su ribotomis judėjimo galimybėmis), statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai užtikrinti.
1.2. Energetikos posistemis – elektros tiekimo ir elektrifikavimo sistema, antžeminės linijos ir srovės imtuvai.
1.3. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis – visa įranga, reikalinga eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos geležinkelių infrastruktūra, eismui valdyti ir kontroliuoti.
1.4. Geležinkelių riedmenų posistemis – visa traukinių įranga, valdymo ir kontrolės sistema, traukos ir energijos transformavimo įrenginiai, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus (mašinisto, traukinio personalo ir keleivių, įskaitant asmenis su ribotomis judėjimo galimybėmis) ir mechanizmų sąsajos, pasyvioji ir aktyvioji saugos įranga bei reikmenys keleivių ir traukinio personalo sveikatai.
1.5. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis:
1.5.1. procedūros ir joms vykdyti reikalinga įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir sutrikusiu režimu, ypač užtikrinti traukinių valdymą, geležinkelių transporto eismo planavimą ir valdymą;
1.5.2. profesinė kvalifikacija, kurios gali prireikti teikiant paslaugas, susijusias su vežimais tarptautiniais maršrutais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
2. Naudojimo srities posistemiai
2.1. Techninės priežiūros posistemis – techninės priežiūros darbų tvarka ir šiems darbams atlikti reikalinga įranga, logistikos centrai ir ištekliai, sudarantys sąlygas atlikti privalomąją ir profilaktinę techninę priežiūrą, siekiant užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveiką ir reikiamą veikimą (eksploatacines savybes).
2.2. Telematikos priemonės:
2.2.1. priemonės keleivių vežimo paslaugoms, taip pat keleivių informavimo prieš kelionę ir kelionės metu sistemos, bilietų užsakymo ir atsiskaitymo sistemos, priemonės bagažui tvarkyti, traukinių tvarkaraščiui tvarkyti ir derinti su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;
2.2.2. informacinės sistemos ir kitos priemonės, skirtos krovinių vežimo paslaugoms teikti (krovinių vežimo ir traukinių stebėsena realiame laike), geležinkelio stočių informacinės, krovinių rūšiavimo ir vagonų skirstymo sistemos, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir dokumentų (taip pat sąskaitų-faktūrų) tvarkymo sistemos, tarnybinių traukinių tvarkaraščių derinimo su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimo sistemos.
______________
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir
taikymo taisyklių
2 priedas
esminiai reikalavimai transeuropinei GELEŽINKELIŲ sistemai
| Esminiai reikalavimai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai
|
Esminiai reikalavimai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai
|
||
| 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
|
|||
| 1.1. Sauga
|
|||
| 1.1.1. Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, ypač tų, sudedamųjų dalių, kurių veikimas užtikrina traukinio judėjimą, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir stebėsena turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka geležinkelių tinklui nustatytus tikslus, taip pat tuos, kurie numatyti konkretiems sutrikusio režimo (pablogėjusių sąlygų) atvejams. 1.1.2. Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu. 1.1.3. Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempimus, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis. 1.1.4. Projektuojant stacionarius įrenginius ir geležinkelių riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui. 1.1.5. Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.
|
|||
| 1.2. Patikimumas ir tinkamumas
|
|||
| Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių stebėsena ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.
|
|||
| 1.3. Sveikata
|
|||
| 1.3.1. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos. 1.3.2. Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.
|
|||
| 1.4. Aplinkos apsauga
|
|||
| 1.4.1. Projektuojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą, jos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta pagal galiojančias Europos Sąjungos nuostatas. 1.4.2. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje naudojamos medžiagos neturi sudaryti aplinkai kenksmingų ir pavojingų dujų ar dūmų, joms užsidegus. 1.4.3. Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.
|
1.4.1. Projektuojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, jos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta pagal galiojančias Europos Sąjungos nuostatas. 1.4.2. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje naudojamos medžiagos neturi sudaryti aplinkai kenksmingų ir pavojingų dujų ar dūmų, ypač joms užsidegus. 1.4.3. Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti. 1.4.4. Naudojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą turi būti užtikrinta atitiktis galiojantiems akustinės taršos normatyvams. 1.4.5. Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos naudojimas neturi sukelti neleistinio lygio žemės virpesių netoli geležinkelių infrastruktūros esančių vietų ir jose vykdomų veiklų, prižiūrimų įprastu būdu, atžvilgiu.
|
||
| 1.5. Geležinkelių sistemos suderinamumas
|
|||
| Geležinkelių transporto paslaugų kokybė, eksploatacinės charakteristikos, eismo sauga, sąnaudos Europoje priklauso, inter alia, nuo geležinkelių tinklo charakteristikų (plačiausiąja prasme, t. y. visų susijusių posistemių nejudančios dalys) ir geležinkelių riedmenų (įskaitant visų susijusių posistemių įmontuotuosius komponentus) tarpusavio suderinamumo. |
|||
| ii. konkretūs kiekvieno posistemio reikalavimai
|
|||
| 2.1. Geležinkelių infrastruktūra
|
|||
| 2.1.1. Sauga Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams dideliu greičiu pravažiuojant pro geležinkelio stotis. Viešai prieinama geležinkelių infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (šis reikalavimas taikomas stabilumui, priešgaisrinei saugai, prieinamumui, evakuacijai, platformoms ir kt.). Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.
|
2.1.1. Sauga Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius. Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro geležinkelio stotis. Viešai prieinama geležinkelių infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (šis reikalavimas taikomas stabilumui, priešgaisrinei saugai, prieinamumui, evakuacijai, platformoms ir kt.). Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.
|
||
| 2.2. Energetika
|
|||
| 2.2.1. Sauga Energijos tiekimo sistemos naudojimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų. 2.2.2. Aplinkos apsauga Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų tarša ir poveikis aplinkai neturi viršyti nustatytų ribinių verčių. 2.2.3. Techninis suderinamumas Visoje transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamos elektros tiekimo sistemos turi: - sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima naudoti pagal apibrėžtus tokių traukinių naudojimo lygius; - būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.
|
2.2.1. Sauga Energijos tiekimo sistemos naudojimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų. 2.2.2. Aplinkos apsauga Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų tarša ir poveikis aplinkai neturi viršyti nustatytų ribinių verčių. 2.2.3. Techninis suderinamumas Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi: - sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima naudoti pagal apibrėžtus tokių traukinių naudojimo lygius; - naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.
|
||
| 2.3. Kontrolė, valdymas ir signalizacija
|
|||
| 2.3.1. Sauga Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir šioje sistemoje taikomos procedūros turi sudaryti sąlygas, kad traukinių eismo saugos lygis atitiktų geležinkelių tinklui nustatytus tikslus. 2.3.2. Techninis suderinamumas Visa nauja greitųjų geležinkelių infrastruktūra ir visi nauji greitųjų geležinkelių riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose. Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.
|
2.3.1. Sauga Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir šioje sistemoje taikomos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių eismo saugos lygį, kuris atitiktų geležinkelių tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos turėtų ir toliau užtikrinti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti esant tokioms sąlygoms, eismą. 2.3.2. Techninis suderinamumas Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji geležinkelių riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose. Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.
|
||
| 2.4. Geležinkelių riedmenys
|
|||
| 2.4.1. Sauga Geležinkelių riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar geležinkelių riedmenims nuriedėjus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina. Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo. Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su geležinkelio kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija. Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys. Geležinkelių riedmenyse turi būti įtaisai, kurie kilus pavojui padėtų keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams susisiekti su juo. Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą. Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai. Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose. Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą. Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais. 2.4.2. Patikimumas ir tinkamumas Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai. 2.4.3. Techninis suderinamumas Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių veikimu. Srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis. Geležinkelių riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad geležinkelių riedmenys galėtų važiuoti visomis geležinkelių linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti. 2.4.4. Kontrolė Traukiniuose turi būti įrengtas registravimo įtaisas. Šiuo įtaisu surenkama informacija ir jos apdorojimas turi būti suderinti tarpusavyje
|
2.4.1. Sauga Geležinkelių riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar geležinkelių riedmenims nuriedėjus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina. Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo. Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su geležinkelio kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija. Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys. Geležinkelių riedmenyse turi būti įtaisai, kurie kilus pavojui padėtų keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams susisiekti su juo. Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą. Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai. Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose. Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą. Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais. 2.4.2. Patikimumas ir tinkamumas Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai. 2.4.3. Techninis suderinamumas Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių veikimu. Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis. Geležinkelių riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad geležinkelių riedmenys galėtų važiuoti visomis geležinkelių linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti. 2.4.4. Kontrolė Traukiniuose turi būti įrengtas registravimo įtaisas. Šiuo įtaisu surenkama informacija ir jos apdorojimas turi būti suderinti tarpusavyje |
||
| 2.5. Techninė priežiūra
|
|||
| 2.5.1. Sveikata Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros neturi kelti pavojaus žmogaus sveikatai. 2.5.2. Aplinkos apsauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių. 2.5.3. Techninis suderinamumas Greitųjų traukinių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems geležinkelių riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.
|
2.5.1. Sveikata ir sauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus žmonių sveikatai ir geležinkelių transporto eismo saugai. 2.5.2 Aplinkos apsauga Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių. 2.5.3. Techninis suderinamumas Paprastųjų geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems geležinkelių riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.
|
||
| 2.6. Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas
|
|||
| 2.6.1. Sauga Geležinkelių tinklo techninio naudojimo taisyklės turi būti parengtos, o traukinių ir lokomotyvų brigados, traukinį ir krovinį lydintis personalas apmokyti taip, kad būtų užtikrintas saugus geležinkelių tinklo naudojimas tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais. Techninio geležinkelių naudojimo ir techninės priežiūros periodiškumas, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei atitinkamų traukinius eksploatuojančių geležinkelio įmonių (vežėjų) techninės priežiūros centruose įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas eismo saugos lygis. 2.6.2. Patikimumas ir tinkamumas Naudojimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys naudotojai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir prieinamumo lygis. 2.6.3. Techninis suderinamumas Geležinkelių tinklų naudojimo taisyklės turi būti suderintos, o traukinių ir lokomotyvų brigados, traukinį ir krovinį lydintis personalas ir traukinių eismą reguliuojantys pareigūnai apmokyti taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos naudojimo veiksmingumas.
|
2.6.1. Sauga Geležinkelių tinklo techninio naudojimo taisyklės turi būti parengtos, o traukinių ir lokomotyvų brigadų, traukinį ir krovinį lydinčio personalo ir eismo valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugų geležinkelių tinklo naudojimą atsižvelgiant į įvairius reikalavimus tarptautiniam ir vietiniam susisiekimui geležinkeliais. Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir eismo valdymo centrų darbuotojų mokymas ir kvalifikacija bei eismo valdymo ir techninės priežiūros centruose atitinkamų geležinkelio įmonių (vežėjų) įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi užtikrinti aukšto lygio eismo saugą. 2.6.2. Patikimumas ir tinkamumas Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų naudotojų nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį. 2.6.3. Techninis suderinamumas Geležinkelių tinklo naudojimo taisyklės ir traukinio ir lokomotyvų brigadų, traukinį ir krovinį lydinčio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų efektyvų transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos naudojimą atsižvelgiant į įvairius reikalavimus paslaugoms (darbams) pasienio teritorijoje ir vežimams geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje. |
||
| 2.7. Aplinka
|
|||
| 2.7.1. Sveikata Naudojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą turi būti užtikrinta atitiktis galiojantiems privalomiems akustinės taršos normatyvams. 2.7.2. Aplinkos apsauga Naudojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą neturi būti sukuriamas didesnis grunto vibracijos lygis, nepriimtinas šalia ar netoli šios geležinkelių infrastruktūros esančiai vietinei aplinkai ir vykdomoms veikloms, prižiūrimoms įprastu būdu.
|
Nenustatyti. |
||
| 2.8. Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui
|
|||
| Nenustatyti. |
2.8.1. Techninis suderinamumas Pagrindiniai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu. Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti: - kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir telematikos priemonių operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis; - nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams. 2.8.2. Patikimumas ir tinkamumas Tokių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę. 2.8.3. Sveikata Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles. 2.8.4. Sauga Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis. |
||
Priedo pakeitimai:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių
3 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS, KURIAS ATITINKA TRANSEUROPINĖS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS, REIKALAVIMŲ NUSTATYMO IR TAIKYMO TAISYKLĖS
Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklės yra suderintos su šiomis Europos Sąjungos direktyvų dalimis:
1. Direktyvos 96/48/EB:
2. Direktyvos 2001/16/EB:
4. Direktyvos 2007/32/EB priedu.
Papildyta punktu:
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
Priedo pakeitimai:
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių
4 priedas
Transeuropinės geležinkelių sistemos posistemių „Eb“ patikros procedūra
Taikant šių taisyklių X skyriaus nuostatas, transeuropinės geležinkelių sistemos posistemiams taikoma ši „EB“ patikros procedūra:
1. Įvadas. „EB“ patikra yra procedūra, kuria paskelbtoji (notifikuota) įstaiga tikrina ir patvirtina, kad posistemis:
1.1. atitinka šias taisykles ir atitinkamai direktyvą 96/48/EB bei direktyvą 2001/16/EB (kur reikalaujama, su pakeitimais direktyvose 2004/50/EB bei 2007/32/EB);
2. Patikros etapai. Posistemis yra tikrinamas kiekviename iš šių etapų:
2.2. posistemio konstravimas, įskaitant visų pirma civilinės inžinerijos darbus, sudedamųjų dalių surinkimą, bendrą suderinimą;
2.3. galutinis posistemio išbandymas.
Pagrindinis rangovas (ar gamintojas) ar Europos Sąjungoje įsteigtas jo įgaliotas atstovas posistemio projektavimo (įskaitant tipo bandymus) ir gamybos etape gali prašyti pasirinktą paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą pateikti pirminį posistemio įvertinimą.
Pagrindinio rangovo (ar gamintojo) pasirinkta paskelbtoji (notifikuota) įstaiga po pirminio posistemio įvertinimo skelbia tarpinį pranešimą apie patikrą(-as) (toliau – TPP). Pagrindinis rangovas (ar gamintojas) atitinkamai parengia EB deklaraciją apie tarpinę posistemio atitiktį reikiamam(-iems) etapui(-ams).
3. Atitikties sertifikatas. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, atsakinga už „EB“ patikrą, įvertinusi posistemio projektą ir jo gamybą, parengia atitikties sertifikatą, skirtą užsakovui arba Europos Sąjungoje įsteigtam jo įgaliotajam atstovui, kuris savo ruožtu parengia „EB“ patikros deklaraciją, skirtą valstybės narės, kurioje tas posistemis yra ir (arba) naudojamas, institucijai, išduodančiai leidimą naudoti šį posistemį ir (arba) kontroliuojančiai jo naudojimą.
3.1. Siekdama išduoti atitikties sertifikatą, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga atsižvelgia į TPP, jei jie buvo parengti, ir:
3.1.1. tikrina, ar posistemis tinkamai projektuojamas ir gaminamas pagal pagrindiniam rangovui (ar gamintojui) pateiktus TPP, jei TPP pagrindinio rangovo (ar gamintojo) prašymu buvo parengti abiejų etapų metu;
3.1.2. tikrina, ar posistemis pagamintas pagal pagrindiniam rangovui (ar gamintojui) pateiktą TPP apie projektą, jei TPP pagrindinio rangovo (ar gamintojo) prašymu buvo parengtas projektavimo etapo metu;
4. Techninė byla. Prie „EB“ patikros deklaracijos pridedamą techninę bylą turi sudaryti:
4.1. geležinkelių infrastruktūra: inžinerinių statinių planai, kasimo ir sutvirtinimo darbų patvirtinimo dokumentai, ataskaitos apie atliktą betono ekspertizę ir patikrinimą;
4.2. kiti posistemiai: bendrieji ir detalūs brėžiniai, elektros ir hidraulikos schemos, valdymo grandynai, duomenų apdorojimo ir automatinių sistemų aprašymas, naudojimo ir techninės priežiūros instrukcijos ir kiti dokumentai;
4.4. „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pirmiau minėtoms sudedamosioms dalims turi būti pateiktos pagal šių taisyklių 46–54 punktus, kopijos ir tam tikrais atvejais – atitinkami skaičiavimai bei paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų pagal bendras technines specifikacijas atliktų bandymų ir ekspertizių dokumentų kopijos;
4.5. TPP apie patikrą, jei jis (jie) buvo parengti ir tokiu atveju „EB“ patikros deklaracija(-os) apie posistemio tarpinį atitikimą, pateikiama kartu su „EB“ atitikties sertifikatu, įskaitant paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos patikrinimo išvadas apie jų galiojimą;
4.6. paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, atsakingos už „EB“ patikrą, atitikties sertifikatas, pateiktas kartu su atitinkamais apskaičiavimais ir patvirtintas šios įstaigos vadovo parašu. Šis atitikties sertifikatas pažymi, kad projektas atitinka šias taisykles ir atitinkamą direktyvą (2001/16/EB, 96/48/EB, 2004/50/EB, 2007/32/EB), taip pat nurodo visas atliekant patikrą užfiksuotas ir nepaneigtas abejones. Prie atitikties sertifikato taip pat pridedamos tikrinimo ir kontrolės ataskaitos, parengtos tos pačios įstaigos atliekant savo užduotį, kaip nurodyta šio priedo 5.2 ir 5.3 punktuose.
5. Stebėsena. „EB“ stebėsenos tikslas yra užtikrinti, kad dėl posistemio techninės bylos atsirandantys įsipareigojimai būtų įvykdyti posistemio gamybos metu.
5.1. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, atsakinga už posistemio gamybos tikrinimą, turi turėti galimybę nuolat patekti į statybos aikšteles, gamybos cechus, sandėliavimo patalpas ir tam tikrais atvejais – į ruošinių gamybos arba bandymų atlikimo patalpas ir visas kitas patalpas, kurios, jos manymu, turi būti prieinamos, kad ji galėtų atlikti savo užduotį. Užsakovas arba Europos Sąjungoje įsteigtas jos įgaliotasis atstovas jai turi nusiųsti arba būti nusiuntęs visus tam tikslui reikalingus dokumentus, visų pirma projekto įgyvendinimo planus bei su posistemiu susijusius techninius dokumentus.
5.2. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, atsakinga už projekto įgyvendinimo tikrinimą, turi periodiškai kontroliuoti, kad patvirtintų, jog laikomasi šių taisyklių. Atsakingiems už posistemio projekto įgyvendinimą ši įstaiga turi pateikti kontrolės ataskaitą. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali reikalauti, kad jos darbuotojai dalyvautų tam tikruose posistemio statybos darbų etapuose.
5.3. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga neįspėjusi gali apsilankyti užsakovo nurodymu posistemiui atliekamų darbų aikštelėse arba gamybos cechuose. Tokių apsilankymų metu paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali atlikti visą arba dalinę kontrolę. Atsakingiems už posistemio projekto įgyvendinimą ji turi pateikti tikrinimo protokolą ir, jei reikia, kontrolės ataskaitą.
6. Techninės bylos teikimas. Visa šio priedo 4 punkte nurodyta byla turi būti pateikta užsakovui arba Europos Sąjungoje įsteigtam jo įgaliotajam atstovui paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, atsakingos už techniškai tvarkingo posistemio patikrą, išduotam atitikties sertifikatui pagrįsti. Byla turi būti pridėta prie „EB“ patikros deklaracijos, kurią užsakovas siunčia atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.
Bylos kopiją užsakovas turi saugoti visą posistemio naudojimo laiką. Bet kuriai kitai valstybei narei paprašius, užsakovas turi nusiųsti jai bylos kopiją.
7. Informavimas apie paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos veiklą. Kiekviena paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi vieną kartą per ketvirtį informuoti:
7.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos – apie gautus prašymus atlikti „EB“ patikrą, paskelbtą(-us) TPP ir apie TPP, kurį(-iuos) buvo atsisakyta skelbti, išduotus, atšauktus (panaikintus) atitikties sertifikatus ir savo sprendimus atsisakyti išduoti atitikties sertifikatus;
8. Kalba. Šio priedo 4 punkte nurodyta techninė byla ir su „EB“ patikros procedūromis susijusi korespondencija turi būti sudaroma lietuvių kalba.
Priedo pakeitimai:
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
Transeuropinės geležinkelių sistemos
sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių
5 priedas
IŠLYGŲ, LEIDŽIANČIŲ NETAIKYTI TAM TIKROS TSS ARBA JOS DALIES, SUTEIKIMO GAIRĖS
I. TEIKIAMI DOKUMENTAI
1. Taikydami šių taisyklių VII skyrių, asmenys, norintys gauti išlygą, leidžiančią netaikyti tam tikros TSS arba jos dalies (toliau šiame priede – išlyga), savo prašyme tiksliai nurodo TSS arba jos dalį, dėl kurios prašoma išlygos, ir prideda prie prašymo šiuos dokumentus:
1.1. prekių, paslaugų ar darbų, kuriems prašoma išlygos, taip pat projekto, su kuriuo yra susijęs prašymas, įgyvendinimo etapų, geografinės vietos, techninės ir naudojimo taikymo srities aprašymą;
1.2. kitokių techninių specifikacijų ir konkrečių jų dalių (pagal Lietuvos Respublikoje taikomų techninių dokumentų, įgyvendinančių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos esminius reikalavimus, sąrašą), kurias norima taikyti vietoj tos TSS arba jos dalies, tikslų sąrašą; pasirinktų atitikties šiems alternatyviems reikalavimams įvertinimo metodų ir procedūrų aprašymą;
1.3. dokumentus, įrodančius, kad projektas yra gerokai pasistūmėjęs (kai išlygos prašoma šių taisyklių 30.1 punkte nurodytuoju atveju);
1.4. pagrindinių išlygos poreikio priežasčių (techninių, ekonominių, komercinių, naudojimo ar administracinių arba jų derinio) aprašymą;
1.5. išsamius duomenis prašymui pagrįsti, taip pat neigiamo TSS arba jos dalies (jeigu ji būtų taikoma) ekonominio, techninio ir komercinio poveikio aprašymą;
1.6. numatomo šio priedo 1.3 punkte nurodytų techninių specifikacijų taikymo poveikio, įskaitant poveikį transeuropinės ir visos geležinkelių sistemos sąveikai ir Lietuvos geležinkelių transporto sistemos suderinamumui, ir numatomų priemonių projekto suderinamumui užtikrinti aprašymą (išskyrus atvejus, kai išlygos apimtis nėra didelė).
Šie dokumentai turi būti teikiami raštu ir el. pašto adresu transp@transp.lt.
2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pritarusi išlygos suteikimo tikslingumui ir sąlygoms, Europos Komisijai raštu ir el. paštu siunčia šiuos dokumentus:
2.1. lydraštį, kuriame informuojama apie sprendimą suteikti išlygą ir prašoma jį suderinti (šių taisyklių 30.1, 30.3 ir 30.5 punktuose nurodytais atvejais) arba prašoma priimti sprendimą dėl išlygos (šių taisyklių 30.2, 30.4 ir 30.6 punktuose nurodytais atvejais);
2.2. šio priedo 1 punkte nurodytus dokumentus, kurie prireikus pakoreguojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimus, priimtus šių taisyklių 32 punkte nustatyta tvarka;
II. IŠLYGŲ SUTEIKIMO GEROKAI PASISTŪMĖJUSIEMS PROJEKTAMS SĄLYGOS
3. Jeigu išlyga reikalinga šių taisyklių 30.1 punkte nurodytais atvejais, suinteresuoti asmenys prašymą dėl išlygos pateikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kuri derina išlygą su Europos Komisija kuo greičiau po atitinkamos TSS notifikavimo Lietuvos Respublikai (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos sprendimu) arba paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (kai TSS tvirtinama Europos Komisijos reglamentu).
4. Kai išlygos poreikio nebuvo galimybių numatyti, kol projektas nebuvo gerokai pasistūmėjęs, tačiau toks poreikis paaiškėjo, kai projektas jau buvo gerokai pasistūmėjęs arba arti pabaigos (pvz., atitikties įvertinimo metu nustačius TSS reikalavimų neatitikimą), prašymas dėl išlygos pateikiamas ir suderinamas kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju iki leidimo pradėti naudoti atitinkamą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje išdavimo.
5. Priklausomai nuo posistemio projekto turinio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija gali pripažinti jį gerokai pasistūmėjusiu šiais atvejais:
5.4. susitarta dėl projekto finansavimo šaltinių, ypač naudojant valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas arba taikant valstybės ir privataus kapitalo partnerystės schemą;
5.5. Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių nustatyta tvarka parengtos Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išvados ir rekomendacijos dėl planuojamo struktūrinio posistemio projekto rengimo arba išdavė leidimą pradėti įgyvendinti struktūrinio posistemio projektą;
6. Siekiant skatinti sąveiką, kiekvienu atveju suinteresuotas asmuo, prieš teikdamas prašymą dėl išlygos, turi išanalizuoti, ar įmanoma bent iš dalies pritaikyti TSS visam gerokai pasistūmėjusiam projektui. Jeigu nėra įmanoma pritaikyti TSS visam gerokai pasistūmėjusiam projektui, turi būti analizuojama, ar įmanoma pritaikyti TSS atskiriems šio projekto etapams ar sutartims.
III. BENDROSIOS IŠLYGŲ SUTEIKIMO SĄLYGOS
7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimai ir siūlymai dėl išlygų negali prieštarauti šioms taisyklėms ir TSS nustatyta tvarka rengiamiems nacionaliniams TSS įgyvendinimo planams (kai TSS numato tokių planų parengimą).
8. Sprendimai dėl išlygų suteikimo, priimti vadovaujantis šiomis taisyklėmis, laikomi Europos Sąjungos teisės dalimi. Tačiau Europos Komisijos sprendimai dėl išlygų, priimti vadovaujantis direktyvomis 96/48/EB, 2001/16/EB ir 2004/50/EB, savaime negarantuoja, kad tam pačiam projektui vėliau bus skirta Europos Sąjungos finansinė parama, vadovaujantis 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1692/96/EB dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (su visais galiojančiais pakeitimais, atliktais pagal šio sprendimo 21 straipsnį), kuriose, kadangi šiose gairėse teikiama didelė reikšmė projekto, kuriam prašoma skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, sąveikos laipsniui (rodikliams) ir TSS taikymui, ir TSS taikymui.
9. Išlygos paprastai būna reikalingos atskiriems projektams. Jeigu tam tikra TSS nuostata netinkama platesniu mastu ir pateiktas pakankamas pagrindimas, tikslinga parengti ir šių taisyklių nustatyta tvarka pateikti pasiūlymą dėl atitinkamo specifinio atvejo įtraukimo į TSS jos revizijos metu. Specifiniai atvejai labiau atitinka šių taisyklių 2 punkte nustatytus tikslus ir leidžia supaprastinti projektų vykdymą. Sprendimai dėl nuolatinių išlygų galimi tik išskirtinėse situacijose, pateikus išsamų pagrindimą.
10. Jeigu tam tikra TSS nuostata negali būti pritaikyta dėl klaidų TSS ar blogos TSS kokybės, taikomos šių taisyklių VIII skyriuje nurodytos procedūros. Jeigu taikant šias procedūras bus pritarta siūlymams atlikti atitinkamus TSS pakeitimus artimiausios šios TSS revizijos metu, projektą galima tęsti netaikant išlygų suteikimo procedūrų, numatytų šių taisyklių VII skyriuje ir šiame priede. Jeigu TSS pakeitimo tikslingumui nebus pritarta, projektą bus galima tęsti tik gavus atitinkamą išlygą.
11. Išlygos nereikalingos tais atvejais, kai:
11.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis bei kitais teisės aktais, priima sprendimą, kad tam tikros TSS neprivaloma taikyti paprastųjų geležinkelių sistemos dalyse, nepriklausančiose transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, kai su jomis susiję darbai jau yra gerokai pasistūmėję arba vykdomi pagal sudarytą sutartį tuo metu, kai šios TSS yra skelbiamos;
11.2. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, vadovaudamasi šių taisyklių 59 punktu ir Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėmis, priima sprendimus, kad struktūrinio posistemio rekonstravimo ar modernizavimo projektui, atsižvelgiant į jo mastus, TSS netaikytina ar taikytina tik iš dalies.
4 skyrius. Neteko galios nuo 2010-08-15
Skyriaus naikinimas:
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin. 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
Papildyta priedu:
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-180, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2036 (2005-05-07), i. k. 1052210ISAK0003-180
Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3-586, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3-37 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3-398 pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-298, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3232 (2006-07-25), i. k. 1062210ISAK0003-298
Dėl Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-354, 2007-11-10, Žin., 2007, Nr. 118-4839 (2007-11-17), i. k. 1072210ISAK0003-354
Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3-586 "Dėl Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-487, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 97-5070 (2010-08-14), i. k. 1102210ISAK0003-487
Dėl 2004 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-586 "Dėl Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo ir papildymo