Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.27)

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.I-1626, 91.07.30

DĖL ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

*** Pabaiga ***

 

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS

                       ŠVIETIMO ĮSTATYMAS

                     ( žin., 1991, Nr. 23-593)

 

     Švietimas  -   prioritetiška  valstybės   remiama   Lietuvos

Respublikos raidos  sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos

ir pasaulio  kultūros  vertybėmis,  demokratijos  principais  bei

visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas

lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina

žmonių ir  tautų solidarumą,  toleranciją, bendradarbiavimą.

     Šis  įstatymas   nustato  Lietuvos   Respublikos   švietimo

sistemos  sandaros,   švietimo   įstaigų   (išskyrus   aukštąsias

mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.

 

Preambulės pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

 

                     I. Bendrieji nuostatai

 

     1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai

 

     Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:

     1) puoselėti  asmens  dvasines  ir  fizines  galias,  padėti

tvirtus  dorovės  ir  sveikos  gyvensenos  pagrindus,  ugdyti  jo

intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei;

     2)  suteikti   jaunajai   kartai   bendrąjį   ir   profesinį

išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;

     3)  sudaryti   Lietuvos  gyventojams   tęstinio   lavinimosi

galimybes;

     4) ugdyti  pilietiškumą, asmens  teisių ir  pareigų  šeimai,

tautai, visuomenei  ir Lietuvos  valstybei sampratą  bei  poreikį

dalyvauti Respublikos  kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame

ir politiniame gyvenime.

 

     2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

 

     Lietuvos  švietimo   sistema  apima   ikimokyklinį   ugdymą,

bendrąjį vaikų  ir jaunimo  lavinimą,  profesinį  ir  aukštesnįjį

mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių

tipų švietimo įstaigose:

     ikimokyklinėse ugdymo įstaigose,

     bendrojo lavinimo mokyklose,

     profesinio mokymo įstaigose,

     aukštesniosiose mokyklose,

     aukštosiose mokyklose,

     papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.

     Lietuvos   švietimo    sistemoje   įgyvendinamas    mokymosi

perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.

     Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti

nesiekianti pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo,

mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas."

    

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

 

     Ikimokyklinio  amžiaus   vaikai,  jeigu   tėvai  (globėjai,

rūpintojai)  pageidauja,   ugdomi  lopšeliuose,   darželiuose  ir

darželiuose-mokyklose.  Našlaičiai  ir  beglobiai  vaikai  ugdomi

vaikų globos įstaigose.

     Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų  ugdymą  namuose,

teikia kompensacines  išmokas. Šeimoms,  ugdančioms ikimokyklinio

amžiaus vaikus  namuose, švietimo  ir sveikatos apsaugos įstaigos

teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

 

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

 

     4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas

 

     Bendrasis vidurinis  išsilavinimas  įgyjamas  dvylikos  metų

trijų pakopų  bendrojo lavinimo  mokykloje. Mokyklos pakopos gali

sudaryti atskirus  administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę

ir  vidurinę   mokyklas.  Mokymosi   trukmę  jose   reglamentuoja

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.

     Bendrojo  lavinimo   žinios  kartu   su  pradiniais   darbo

įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.

     Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.

     Bendrasis vidurinis  išsilavinimas  gali  būti  įgyjamas  ir

atitinkamo lygio profesinėje mokykloje.

     Suaugusieji bendrąjį  išsilavinimą gali  įgyti  suaugusiųjų

bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo

mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).

     Sanatorijose gydomi  moksleiviai bendrąjį išsilavinimą  gali

įsigyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,

namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra  mokomi

Kultūros  ir švietimo  ministerijos nustatyta tvarka.

     Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo

bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     5 straipsnis. Profesinis mokymas

    

     Profesinis išsilavinimas  įgyjamas ir tobulinamas profesinio

mokymo   įstaigose    (profesinėse   mokyklose,   aukštesniosiose

mokyklose (kolegijose),  suaugusiųjų mokymo  centruose ir  kitose

švietimo įstaigose).  Profesinis mokymas  siejamas  su  bendruoju

lavinimu.

     Į profesines  mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį

ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal

vieno ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatyta  tvarka   mokytis  gali  būti  priimami  ir  neturintys

pagrindinio išsilavinimo  moksleiviai, bet  ne jaunesni  kaip  15

metų.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

 

     6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

 

     Specialistus   su    aukštesniuoju    išsilavinimu    rengia

aukštesniosios mokyklos  (kolegijos, konservatorijos  ir kt.).  Į

aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį

išsilavinimą.

     Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.

     Aukštesniosios mokyklos  gali turėti  bendrojo  lavinimo  ir

profesinio rengimo skyrius.

     Aukštesniosios  mokyklos  gali  rengti  studentus  bakalauro

kvalifikaciniam laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos.

        

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

 

     6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

 

     Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

     Aukštųjų  mokyklų   steigimo,  reorganizavimo,  likvidavimo,

studijų tvarką  bei veiklos  ir valdymo  pagrindus  reglamentuoja

Lietuvos Respublikos  mokslo ir  studijų įstatymas  bei  aukštųjų

mokyklų statutai.

     Nevalstybines aukštąsias  mokyklas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja Lietuvos  Respublikos juridiniai  ir fiziniai asmenys,

gavę Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  licenciją.  Į  mokyklas,

neturinčias tokios  licencijos, draudžiama  skelbti  priėmimą  ir

organizuoti jose mokymą.

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

 

     7 straipsnis. Papildomas mokymas

 

     Norintieji    papildomai    mokosi    įvairiomis    formomis

organizuotose  švietimo   institucijose:  meno,   sporto,  kalbų,

technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.

 

     8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas

 

     Lietuvos Respublikoje  nustatomas toks  išsilavinimo cenzas:

pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

 

     9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas

                   ir likvidavimas

 

     Valstybines  švietimo  įstaigas  steigia,  reorganizuoja  ir

likviduoja Lietuvos  Respublikos kultūros ir švietimo ministerija

bei   aukštesniosios   pakopos   savivaldybės   (toliau         -

savivaldybės), kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.

     Valstybės  švietimo  įstaigas  steigti,  reorganizuoti  ir

likviduoti gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir

švietimo ministerijai sutikus.

     Nevalstybines švietimo  įstaigas steigia,  reorganizuoja ir

likviduoja, Kultūros  ir švietimo  ministerijai leidus,  Lietuvos

Respublikoje įregistruoti  juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos

piliečiai. Kitų  valstybių juridiniai  ir fiziniai  asmenys  gali

steigti  švietimo   įstaigas  ar  būti  bendrų  švietimo  įstaigų

steigėjai,  gavę  Kultūros  ir  švietimo  ministerijos  kolegijos

leidimą.

     Valstybinės  švietimo  įstaigos  gali  steigti  bendras  su

užsieniu  švietimo   įstaigas,  gavusios  steigėjo  sutikimą  bei

Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą.

     Jeigu  nevalstybinės   švietimo  įstaigos  veikla  pažeidžia

Lietuvos Respublikos  įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija

gali savo  iniciatyva sustabdyti  įstaigos veiklą, kol ginčas bus

išspręstas teismine tvarka.

    Švietimo įstaigos  turi  juridinio  asmens  teises  ir  yra

pavaldžios steigėjams.  Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Švietimo įstaigų  steigimo,  reorganizavimo  ir  likvidavimo

tvarką  reglamentuoja   bendrieji  nuostatai,   kuriuos  tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     10 straipsnis. Dėstomoji kalba

 

     Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba  yra

lietuvių kalba.

     Gausioms ir  kompaktiškai gyvenančioms  Lietuvos Respublikos

tautinėms  mažumoms   sudaromos  sąlygos  turėti  valstybines  ar

valstybės  remiamas  ikimokyklines  įstaigas,  bendrojo  lavinimo

mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai,  rūpintojai)

parenka  vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą

atitinkama dėstomąja kalba.

     Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms  grupėms

gimtajai  kalbai   išmokti  ir  tobulinti  valstybinėse  bendrojo

lavinimo mokyklose  gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,

taip pat sekmadieninės mokyklos.

     Nelietuviškose  švietimo   įstaigose   lietuvių   kalba   ir

literatūra  dėstoma   lietuvių  kalba.   Tėvams  ar  moksleiviams

pageidaujant, sudaromos  sąlygos mokytis  ir kitų dalykų lietuvių

kalba.

     Visos vidurinės  bendrojo lavinimo  mokyklos turi užtikrinti

lietuvių kalbos  mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatytą standartą.

     Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės

mokytis lietuvių kalba.

 

     11 straipsnis. Sveikatos apsauga

 

     Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų

sveikatai išsaugoti  ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,

savivaldybės, organizacijos  ir piliečiai,  turintys savo žinioje

švietimo  įstaigas,   užtikrina  norminiuose  aktuose  nustatytas

auklėtinių mokymosi,  mitybos, kūno  kultūros ir sporto, poilsio,

medicinos  bei   psichologinės  pagalbos  teikimo  sąlygas  šiose

mokyklose.

 

     12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir

                    psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas

 

     Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais

ar psichiniais  trūkumais ugdomi  namuose, ikimokyklinių  įstaigų

bendrosiose ar  korekcinėse grupėse,  specialiose  ikimokyklinėse

įstaigose, bendrojo  lavinimo mokyklų  bendrosiose ar korekcinėse

klasėse, specialiosiose  mokyklose kuo  arčiau tėvų  gyvenamosios

vietos.

     Korekciniam  ar   specialiajam  ugdymui   vaikus   nukreipia

specialiosios diagnostikos  komisijos, atsižvelgdamos  į  defekto

pobūdį, sunkumo  laipsnį  ir  sudėtingumą.  Tėvams  nesutikus  su

specialiosios diagnostikos  komisijos išvada,  apeliaciją svarsto

respublikinė diagnostikos komisija.

     Nukreipimas korekciniam  ar specialiajam ugdymui, korekcinės

pagalbos teikimas,  priežiūra ir  kontrolė  vykdoma  Kultūros  ir

švietimo  ministerijos   bei  Sveikatos   apsaugos   ministerijos

nustatyta tvarka.

 

     13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

 

     Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,

profesinėse ir  aukštesniosiose mokyklose  yra nemokamas. Ugdymas

valstybinėse ikimokyklinėse  įstaigose (išskyrus  vaikų  globos),

mokymasis valstybės  išlaikomose ar  remiamose  papildomo  mokymo

institucijose yra iš dalies apmokamas.

     Už mokymą  nevalstybinėse švietimo  įstaigose  mokama  pagal

susitarimą.

 

      14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir

                     studentams

 

     Moksleiviams  ir  studentams,  kuriems  reikia  materialinės

paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir

kreditams.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

    

     15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas

   

     Valstybinių švietimo  įstaigų  pedagogai  gauna  atlyginimą

pagal  pedagoginio   darbo  stažą,   turimą  išsilavinimą,  įgytą

kvalifikaciją ir atliktą darbą.

     Valstybinėse švietimo  įstaigose  pedagogams  apmokama    už

papildomą nepamokinį darbą.

     Materialiai   skatinami    pedagogai,   dirbantys   švietimo

įstaigose kaime,  taip pat  vietovėse bei švietimo srityse, kurių

plėtotei  būtina  speciali  valstybės  parama.  Šiems  pedagogams

teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

 

     15-1 straipsnis. Pedagogų rengimas

 

     Pedagogus Lietuvos  švietimo sistemai  rengia aukštosios  ir

aukštesniosios   mokyklos    Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nustatyta tvarka.

     Aukštosiose    mokyklose    rengtinų    pedagogų    skaičių,

atsižvelgdama į  valstybės reikmes,  užsako Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė Kultūros ir švietimo ministerijos teikimu.

     Aukštesniosiose  mokyklose  rengiamų  pedagogų  skaičių  bei

specialybes nustato Kultūros ir švietimo ministerija.

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos

 

     Lietuvos švietimo  įstaigose gali  veikti vaikų  ir  jaunimo

organizacijos,  kurių   veikla   skatina   moksleivių   dorovinę,

pilietinę,  kultūrinę,   fizinę  bei   socialinę  brandą,  padeda

tenkinti jų  saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų

veikla grindžiama  nustatyta tvarka  įregistruotais  įstatais  ir

neturi prieštarauti  Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam

įstatymui ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir

jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.

 

     17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo

                   įstaigose

 

     Valstybinėse švietimo  įstaigose tėvų  (globėjų,  rūpintojų)

pageidavimu dvasinės  vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos

(norimų konfesijų).

     Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal

jų šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.

     Nelankantiems  tikybos  pamokų  tuo  metu  dėstomi  kiti  su

doroviniu ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1626, 91.07.30

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

 

  II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė

 

     18 straipsnis. Moksleivių teisės

 

     Moksleiviai turi teisę:

     1) stoti  į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas

ir kitos  aplinkybės (sveikata,  dėstomosios kalbos  mokėjimas ir

t.t.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;

     2) sukakę  15 metų,  savarankiškai apsispręsti  dėl  tikybos

mokymosi;

     3) burtis  į vaikų  ir  jaunimo  organizacijas,  plėtoti  jų

veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;

     4)  dalyvauti   švietimo   įstaigos   savivaldoje   įstaigos

nuostatuose numatyta tvarka;

     5)  eksternu  laikyti  bet  kurios  bendrojo  ir  profesinio

lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.

    

     19 straipsnis. Moksleivių pareigos

 

     Moksleiviai privalo:

     1) įgyti  pagrindinį išsilavinimą  arba mokytis iki 16 metų

bendrojo lavinimo arba kito tipo mokykloje;

     2) laikytis  švietimo įstaigos  taisyklių,  nuolat  lankyti

mokymo įstaigą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

 

     Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;

     1)   savo   vaikams   laisvai   parinkti   valstybinę   arba

nevalstybinę švietimo įstaigą:

     2) leisti  vaikus į  tėvų gyvenamajai  vietai priskirtą arba

kitą  pageidaujamą  ikimokyklinę  įstaigą  ar  bendrojo  lavinimo

mokyklą;

     3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;

     4) gauti  iš švietimo  įstaigos informaciją  apie savo vaikų

mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.

 

     21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

 

     Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:

     1)  sudaryti   vaikams   gyvenimo   ir   mokymosi   sąlygas,

laiduojančias sveiką  ir saugią  jų dvasinių  bei  fizinių  galių

plėtotę, dorovinį brendimą;

     2) leisti  į bendrojo  lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,

jei jie  yra pakankamai  fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę

vaiko psichofizinę  brandą liudijančius  dokumentus,  tėvai  gali

leisti į  mokyklą vaiką,  mokslo metų  pradžios dieną neturintį 6

metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;

     3) bendrauti  su švietimo  įstaigomis sprendžiant vaikų bei

moksleivių    mokymosi    klausimus,    užtikrinti    pagrindinio

išsilavinimo įgijimą arba bendrojo lavinimo ar kito tipo mokyklos

lankomumą iki 16 metų. 

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą

 

     Teisę dirbti  pedagoginį  darbą  atitinkamo  tipo  (pakopos)

švietimo įstaigoje  turi asmenys,  įgiję pedagoginį aukštąjį arba

aukštesnįjį išsilavinimą,  taip pat  asmenys, įgiję  nepedagoginį

aukštąjį arba  aukštesnįjį išsilavinimą  ir  valstybės  nustatytą

pedagoginę kvalifikaciją.

     Teisę mokyti  profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir

asmenys tik su profesiniu išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti

pedagoginę  kvalifikaciją   Kultūros  ir   švietimo  ministerijos

nustatyta tvarka.

    

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     22-1 straipsnis. Pedagogų atestacija

 

     Pedagogams,   švietimo   įstaigų   vadovams,   inspektoriams

sudaromos sąlygos atestuotis. Atestavimo tvarką ir kvalifikacines

kategorijas nustato Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtinti

atestavimo nuostatai.

     Atestuotis privaloma ne rečiau kaip kas penkeri metai.

     Švietimo įstaigų  vadovai  ir  inspektoriai,  per  penkerius

darbo metus  nepatvirtinę žemiausios  kvalifikacinės kategorijos,

netenka teisės užimti šių pareigų. Pedagogai, per penkerius metus

nepatvirtinę  mokytojo   (pedagogo)  kvalifikacinės  kategorijos,

netenka teisės dirbti pedagoginį darbą.

 

Įsatatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     23 straipsnis. Pedagogų teisės

 

     Pedagogas turi teisę:

     1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus

ir formas;

     2) nustatyta  tvarka tobulinti  kvalifikaciją  ir  gauti  ją

atitinkantį atlyginimą;

     3) į tinkamas darbo sąlygas;

     4) į kasmetines pailgintas atostogas;

     5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;

     6) jungtis  į profesines  sąjungas  ir  kitas  visuomenines

organizacijas;

     7) gauti  iki vienerių  metų  mokamų  atostogų  vadovėliams

rašyti.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     24 straipsnis. Pedagogų pareigos

 

     Pedagogai privalo:

     1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią

ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;

     2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;

     3) laikytis pedagoginės etikos normų;

     4) dalyvauti  nepamokinėje veikloje,  padedančioje  tenkinti

moksleivių  saviraiškos   bei  saviugdos  poreikius,  plėtoti  jų

kultūrinius interesus;

     5) tobulinti savo kvalifikaciją;

     6)  bendradarbiauti   su   auklėtinių   tėvais   (globėjais,

rūpintojais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.

 

     25  straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,

          rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė

 

     Moksleiviai,  nevykdantys   savo  pareigų,  atsako  švietimo

įstaigos nuostatuose numatyta tvarka.

Tėvai (globėjai,  rūpintojai) ir  pedagogai, kurie neatlieka savo

pareigų, fiziškai,  psichiškai  ir morališkai žaloja auklėtinius,

atsako įstatymų numatyta tvarka.

 

         III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas

 

     26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas    

 

     Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros

ir švietimo  ministerijos patvirtintus  arba jos nustatyta tvarka

suderintus mokymo  planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys

ir metodai  turi atitikti  švietimo įstaigai  keliamus uždavinius

bei visuomenės  poreikius. Atskirų  mokyklų tipų ir pakopų ugdymo

turinys derinamas tarpusavyje.

     Švietimo įstaigose  draudžiama propaguoti  rasinį,  tautinį,

religinį,  socialinį   priešiškumą  ir   išskirtinumą,   skleisti

militaristines  ir  kitas  idėjas,  prieštaraujančias  visuotinai

pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo principams.

     Tautinių mažumų  švietimo įstaigose  ugdymo  programos  gali

būti papildomos etnokultūros elementais.

     Vidurinėse bendrojo  lavinimo mokyklose  be lietuvių  kalbos

taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos

galimybes.

     Bendrojo  lavinimo  mokykloje  nedėstomos  karinio  pobūdžio

disciplinos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     27 straipsnis. Mokslo metų pradžia

 

     Mokslo metai  švietimo  įstaigose  pradedami  rugsėjo  pirmą

dieną.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

 

     28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai

 

     Valstybinės švietimo  įstaigos  savo  darbe  vadovaujasi  jų

savivaldos  institucijų  aprobuotais  ir  steigėjo  patvirtintais

įstaigos nuostatais,  kurie turi  neprieštarauti šiam  ir kitiems

Lietuvos Respublikos  įstatymams  bei  atitinkamo  tipo  švietimo

įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.

     Nevalstybinių švietimo  įstaigų veiklos  nuostatai  derinami

Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai

 

     Asmenims,  baigusiems  valstybines  švietimo  įstaigas  arba

atskiras jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatyto   pavyzdžio    dokumentas,   liudijantis    jų    įgytą

išsilavinimą.

     Asmenims,  baigusiems   nevalstybines   švietimo   įstaigas,

analogiškas dokumentas  išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas

išsilavinimas  atitinka  valstybinį  standartą.  Mokyklų  baigimo

dokumentai  (brandos   atestatai,  diplomai   ir  kt.)  išduodami

Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.

 

     30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės

          veiklos priežiūra

 

     Visų švietimo  įstaigų pedagoginę  veiklą prižiūri vieninga

valstybinė švietimo  inspekcija, sudaryta iš Kultūros ir švietimo

ministerijos bei  aukštesniosios  pakopos  savivaldybių  švietimo

padalinių inspektorių  ir veikianti  pagal Kultūros  ir  švietimo

ministerijos   patvirtintus    nuostatus.   Valstybinė   švietimo

inspekcija periodiškai  informuoja  visuomenę  apie  Lietuvos  ir

atskirų jos  regionų švietimo  būklę, švietimo  įstaigų  teikiamo

ugdymo  kokybę   Kultūros  ir   švietimo  ministerijos  nustatyta

tvarka.

     Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,

valstybinės mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose

numatyti asmenys.  Kiti asmenys  gali stebėti  pedagogo darbą tik

gavę jo sutikimą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos

          kompetencija švietimo srityje

 

     Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:

     1)  steigia,  reorganizuoja  ar  likviduoja  jai  pavaldžias

švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;

     2)  aprobuoja   nepavaldžių  valstybinių   ir  nevalstybinių

švietimo įstaigų steigimą ir reorganizavimą;

     3) gali  sustabdyti nevalstybinių  švietimo įstaigų  veiklą,

jeigu ji prieštarauja įstatymams;

     4) tvirtina  jos reguliavimo  sferai  priskirtų  valstybinių

arba jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;

     5) teikia  išvadas  Teisingumo  ministerijai  dėl  vaikų  ir

jaunimo organizacijų nuostatų registravimo;

     6)  tvirtina   bendrąjį  mokymo   turinį  (mokymo   planus,

bendrąsias   programas,    vadovėlius)   valstybinėms    švietimo

įstaigoms;

     7)  organizuoja  mokymo  planų, programų, vadovėlių, įvairių

ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;

     8) kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų

lygių   (išskyrus    aukštąjį   išsilavinimą   ir   doktorantūrą)

išsilavinimo valstybinius standartus;

     9)  raštu   aprobuoja  savivaldybių  kultūros  ir  švietimo

padalinių steigimą,  reorganizavimą ir  likvidavimą, tų padalinių

vadovų, kuriuos  siūlo savivaldybė,  bei savivaldybėms  pavaldžių

kultūros ir  švietimo įstaigų  vadovų kandidatūras.  Šie  vadovai

gali būti  atleisti ministerijos  arba  savivaldybės  iniciatyva,

Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus;

     10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos

tobulinimu bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų,

švietimo  įstaigų  vadovų  bei  Valstybinės  mokyklų  inspekcijos

inspektorių atestaciją;

     11)  aprobuoja   pedagoginio  funkcionalumo   požiūriu  savo

užsakytų   numatomų    statyti   valstybinių   švietimo   įstaigų

architektūrinius projektus;

     12) nostrifikuoja  užsienyje įgytus  vidurinį ir aukštesnįjį

išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).

     13)  nustato   bendruosius  švietimo   įstaigų  finansavimo

principus;

     14) finansuoja valstybines švietimo programas;

     15) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;

     16)  nustato  ir  teikia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei

pasiūlymus, kiek  ir kokių  specialybių  pedagogų  turėtų  rengti

aukštosios mokyklos;

     17) derina  ir kartu  su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų

pedagogikos bakalauro ir pedagogikos magistro studijų planus;

     18) organizuoja  bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių

mokymo dalykų  baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų

užduotims parengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;

     19)  organizuoja   švietimo  įstaigų   ir  aukštesniojo  bei

profesinio mokymo  specialybių registravimą  Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų

          kompetencija švietimo srityje

 

     Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:

     1) suderinę  su Kultūros  ir švietimo ministerija,  steigia,

reorganizuoja ir  likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria

ir atleidžia jų vadovus;

     2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų

reguliavimo  sferai   priskirtų  ar  pavaldžių  švietimo  įstaigų

bendruosius veiklos nuostatus;

     3)  tvirtina   pavaldžių  švietimo  įstaigų  mokymo  planus,

programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

     4) derina  su Kultūros  ir  švietimo  ministerija  pavaldžių

švietimo  įstaigų  bendrojo  lavinimo  dalykų  mokymo  planus  ir

programas;

     5)   dalyvauja    nustatant   pavaldžių    profesinių   bei

aukštesniųjų mokyklų  teikiamo išsilavinimo standartus;

     6)  rūpinasi   specialiųjų  dalykų   pedagogų  rengimu,   jų

kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija

          švietimo srityje

 

     Savivaldybės:

     1) Kultūros  ir  švietimo  ministerijai  sutikus,  steigia,

reorganizuoja, likviduoja  kultūros ir  švietimo  padalinius  bei

pavaldžias švietimo įstaigas;

     2) Kultūros  ir švietimo  ministerijai sutikus,  registruoja

nevalstybines švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.

     Suderinusios su  ministerija, gali  sustabdyti  šių  įstaigų

veiklą, jeigu ji prieštarauja įstatymams;

     3)   užtikrina    pavaldžių   švietimo    įstaigų    veiklos

materialines- technines sąlygas;

     4) Kultūros  ir švietimo  ministerijai aprobavus,  skiria ir

atleidžia  savivaldybės   kultūros  ir   švietimo  padalinių  bei

pavaldžių švietimo įstaigu vadovus;

     5)   organizuoja   kaimo   bendrojo   lavinimo   moksleivių,

gyvenančių toliau  nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir

atgal;

     6)   kontroliuoja,   ar   visi   savivaldybės   teritorijoje

gyvenantys vaikai  iki 16  metų mokosi  bendrojo lavinimo ar kito

tipo mokykloje.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba

 

     Lietuvos  švietimo   taryba  yra   institucija,   atliekanti

mokslinio   eksperto   bei   konsultanto   vaidmenį   sprendžiant

strateginius Respublikos švietimo plėtotės klausimus.

     Taryba sudaroma  ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų

          savivalda

 

     Kiekvienoje valstybinėje  švietimo  įstaigoje  turi  veikti

savivaldos institucijos  - švietimo  įstaigos taryba  ir pedagogų

taryba, gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.

     Savivaldos institucijos:

     1) aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;

     2) nustato  pagrindines švietimo  įstaigos finansinės-ūkinės

veiklos perspektyvas;

     3)  kontroliuoja   švietimo  įstaigos  finansinę-materialinę

veiklą.

     Savivaldos organai  pagal savo kompetenciją turi teisę gauti

iš administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.

     Valstybinių švietimo  įstaigų savivaldos organų kompetencija

apibrėžiama   atitinkamo    tipo   (pakopos)   švietimo   įstaigų

bendruosiuose veiklos nuostatuose.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas

 

     Pagrindiniai  valstybinių   švietimo   įstaigų   finansavimo

šaltiniai yra   savivaldybių  ir Lietuvos  Respublikos  valstybės

biudžetai.   Valstybinis  finansavimas  užtikrina  normalias  šių

įstaigų  veiklos  sąlygas.  Kiti  jų  finansavimo  šaltiniai  yra

Lietuvos  švietimo fondas,  miestų ir  rajonų švietimo  fondai ir

švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.

     Steigiant  bendras   su  užsieniu   švietimo  institucijas,

užsienio kapitalo dydis neribojamas.

     Nevalstybines   švietimo    įstaigas   išlaiko   steigėjai.

Nevalstybinėms   švietimo    įstaigoms   valstybinio    standarto

išsilavinimą  suteikiančioms   programoms   finansuoti   Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   nustatyta  tvarka  skiriamos  biudžeto

lėšos, kaip  atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms.

Lėšų dydis  nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam

vaikui,  moksleiviui   atitinkamo  profilio  valstybinėse  ugdymo

įstaigose.

     Nevalstybinėms  įstaigoms,   kurios   užtikrina   valstybinį

standartą   atitinkantį    išsilavinimą,   gali   būti   skiriami

biudžetiniai asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

 

     37 straipsnis. Švietimo fondai

 

     Lietuvos švietimo  fondo bei  miestų (rajonų) švietimo fondų

sudarymo šaltiniai yra:

     1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;

     2) pajamos iš paties fondo veiklos;

3) užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat

tarptautinių  organizacijų   aukojamos  lėšos   ir   materialinės

vertybės.

     Lietuvos  švietimo   fondo  nuostatus  bei  miestų  (rajonų)

švietimo   fondų    bendruosius   nuostatus   tvirtina   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

                    IV. Tarptautiniai ryšiai

 

     38 straipsnis.  Lietuvos  gyventojų  teisė  mokytis  ir

        lietuvių   švietimo   įstaigos   užsienio   valstybėse.

 

     Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.

     Ši   teisė   įgyvendinama   asmens   iniciatyva   arba   per

tarpvalstybinius susitarimus.

     Lietuvių    švietimo     įstaigos    užsienio     valstybėse

organizuojamos bei  finansinė-materialinė  parama  joms  teikiama

tarpvalstybiniais susitarimais nustatyta tvarka.

 

     39  straipsnis.   Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės

          pedagoginė  veikla ir  mokymasis Lietuvos Respublikoje

 

     Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti

pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir

darbo sąlygas  Lietuvos  švietimo  įstaigose  nustato  atitinkami

Lietuvos Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.

 

          40 straipsnis. Tarptautinės sutartys

 

     Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos

Respublika,  nustatytos  kitokios  taisyklės,  negu  tos,  kurias

numato šis  įstatymas, taikomos tarptautinėje sutartyje nurodytos

taisyklės.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                      BRONISLOVAS KUZMICKAS

 

 

Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.

          Nr. I-1489