Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.27)

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.I-1626, 91.07.30

Dėl ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMAS

( žin., 1991, Nr. 23-593)

Švietimas - prioritetiška valstybės remiama Lietuvos

Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos

ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei

visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas

lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina

žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo

sistemos sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias

mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.

Preambulės pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai

Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:

1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti

tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo

intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei;

2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį

išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;

3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi

galimybes;

4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai,

tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį

dalyvauti Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame

ir politiniame gyvenime.

2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,

bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį

mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių

tipų švietimo įstaigose:

ikimokyklinėse ugdymo įstaigose,

bendrojo lavinimo mokyklose,

profesinio mokymo įstaigose,

aukštesniosiose mokyklose,

aukštosiose mokyklose,

papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.

Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi

perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.

Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti

nesiekianti pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo,

mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas."

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai,

rūpintojai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir

darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi

vaikų globos įstaigose.

Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,

teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio

amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos

teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų

trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali

sudaryti atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę

ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.

Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo

įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.

Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir

atitinkamo lygio profesinėje mokykloje.

Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų

bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo

mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).

Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali

įsigyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,

namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo

bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

5 straipsnis. Profesinis mokymas

Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio

mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose

mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose

švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju

lavinimu.

Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį

ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal

vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys

pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15

metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia

aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į

aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį

išsilavinimą.

Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.

Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir

profesinio rengimo skyrius.

Aukštesniosios mokyklos gali rengti studentus bakalauro

kvalifikaciniam laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,

studijų tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų

mokyklų statutai.

Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,

gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,

neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir

organizuoti jose mokymą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

7 straipsnis. Papildomas mokymas

Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis

organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,

technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.

8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas

Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:

pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas

ir likvidavimas

Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia,

reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip

pat apskričių valdytojai ir savivaldybių tarybos Švietimo ir

mokslo ministerijai ir apskričių valdytojams raštu sutikus.

Valstybines švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir

likviduoti gali kitos ministerijos bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijai raštu

sutikus.

Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja, Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, Lietuvos

Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos

piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali

steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų

steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos

leidimą.

Valstybinės švietimo įstaigos gali steigti bendras su

užsieniu švietimo įstaigas, gavusios steigėjo sutikimą bei

Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.

Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia

Lietuvos Respublikos įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija

gali savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus

išspręstas teismine tvarka.

Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra

pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo

tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

10 straipsnis. Dėstomoji kalba

Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra

lietuvių kalba.

Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos

tautinėms mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar

valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo

mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą

atitinkama dėstomąja kalba.

Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms

gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo

lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,

taip pat sekmadieninės mokyklos.

Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir

literatūra dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams

pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių

kalba.

Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti

lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatytą standartą.

Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės

mokytis lietuvių kalba.

11 straipsnis. Sveikatos apsauga

Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų

sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įstaigos, apskričių valdytojai, vietos

savivaldos institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys

savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose

nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto,

poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas

šiose mokyklose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir

psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas

Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais

ar psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų

bendrosiose ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse

įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse

klasėse, specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios

vietos.

Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia

specialiosios diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto

pobūdį, sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su

specialiosios diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto

respublikinė diagnostikos komisija.

Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės

pagalbos teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Švietimo ir

mokslo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,

profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas

valstybinėse ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),

mokymasis valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo

institucijose yra iš dalies apmokamas.

Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal

susitarimą.

14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir

studentams

Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia materialinės

paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir

kreditams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas

Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą

pagal pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą

kvalifikaciją ir atliktą darbą.

Valstybinėse švietimo įstaigose pedagogams apmokama už

papildomą nepamokinį darbą.

Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo

įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių

plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams

teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

15-1 straipsnis. Pedagogų rengimas

Pedagogus Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir

aukštesniosios mokyklos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Aukštosiose mokyklose rengtinų pedagogų skaičių,

atsižvelgdama į valstybės reikmes, užsako Lietuvos Respublikos

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

Aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei

specialybes nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos

Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo

organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,

pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda

tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų

veikla grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir

neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir

įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo

organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo

įstaigose

Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)

pageidavimu dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos

(norimų konfesijų).

Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal

jų šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.

Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su

doroviniu ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1626, 91.07.30

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė

18 straipsnis. Moksleivių teisės

Moksleiviai turi teisę:

1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas

ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir

t.t.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;

2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos

mokymosi;

3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų

veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;

4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos

nuostatuose numatyta tvarka;

5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio

lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.

19 straipsnis. Moksleivių pareigos

Moksleiviai privalo:

1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų

bendrojo lavinimo arba kito tipo mokykloje;

2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti

mokymo įstaigą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;

1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba

nevalstybinę švietimo įstaigą:

2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba

kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo

mokyklą;

3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;

4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų

mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.

21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:

1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,

laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių

plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir

vystymąsi;

2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,

jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę

vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali

leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6

metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;

3) bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei

moksleivių mokymosi klausimus, užtikrinti pagrindinio

išsilavinimo įgijimą arba bendrojo lavinimo ar kito tipo mokyklos

lankomumą iki 16 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą

Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)

švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba

aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį

aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą

pedagoginę kvalifikaciją.

Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir

asmenys tik su profesiniu išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti

pedagoginę kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

22-1 straipsnis. Pedagogų atestacija

Pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams

sudaromos sąlygos atestuotis. Atestavimo tvarką ir kvalifikacines

kategorijas nustato Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti

atestavimo nuostatai.

Atestuotis privaloma ne rečiau kaip kas penkeri metai.

Švietimo įstaigų vadovai ir inspektoriai, per penkerius

darbo metus nepatvirtinę žemiausios kvalifikacinės kategorijos,

netenka teisės užimti šių pareigų. Pedagogai, per penkerius metus

nepatvirtinę mokytojo (pedagogo) kvalifikacinės kategorijos,

netenka teisės dirbti pedagoginį darbą.

Įsatatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

23 straipsnis. Pedagogų teisės

Pedagogas turi teisę:

1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus

ir formas;

2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją

atitinkantį atlyginimą;

3) į tinkamas darbo sąlygas;

4) į kasmetines pailgintas atostogas;

5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;

6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines

organizacijas;

7) gauti iki vienerių metų mokamų atostogų vadovėliams

rašyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

24 straipsnis. Pedagogų pareigos

Pedagogai privalo:

1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią

ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;

2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;

3) laikytis pedagoginės etikos normų;

4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti

moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų

kultūrinius interesus;

5) tobulinti savo kvalifikaciją;

6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,

rūpintojais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.

25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų, rūpintojų)

ir pedagogų atsakomybė

Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo

įstaigos nuostatuose numatyta tvarka.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka

savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,

atsako įstatymų numatyta tvarka.

III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas

26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas

Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo

ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka

suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys

ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius

bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo

turinys derinamas tarpusavyje.

Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,

religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti

militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai

pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo principams.

Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali

būti papildomos etnokultūros elementais.

Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos

taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos

galimybes.

Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio

disciplinos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

27 straipsnis. Mokslo metų pradžia

Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą

dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai

Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų

savivaldos institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais

įstaigos nuostatais, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems

Lietuvos Respublikos įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo

įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.

Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai

Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba

atskiras jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyto pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą

išsilavinimą.

Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,

analogiškas dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas

išsilavinimas atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo

dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės

veiklos priežiūra

Visų švietimo įstaigų pedagoginę veiklą prižiūri vieninga

valstybinė švietimo inspekcija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo

ministerijos bei apskričių valdytojų administracijos švietimo

inspektorių ir veikianti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos

patvirtintus nuostatus. Valstybinė švietimo inspekcija

periodiškai informuoja visuomenę apie Lietuvos ir atskirų jos

regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų teikiamo ugdymo kokybę

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,

valstybinės mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose

numatyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik

gavę jo sutikimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

31 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos

kompetencija švietimo srityje

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija:

1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias

švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus, kartu su

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis

užtikrina, kad visi vaikai iki 16 metų, nebaigę pagrindinės

mokyklos, mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo mokykloje;

2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių

švietimo įstaigų steigimą ir reorganizavimą, išskyrus ikimokyklines

ugdymo įstaigas, bendrojo lavinimo pradines mokyklas, papildomo

ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas;

3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,

jeigu ji prieštarauja įstatymams;

4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių

arba jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;

5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir

jaunimo organizacijų nuostatų registravimo;

6) tvirtina bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus,

bendrąsias programas, vadovėlius) valstybinėms ir savivaldybių

švietimo įstaigoms;

7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių

ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;

8) kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą)

išsilavinimo valstybinius standartus;

9) raštu aprobuoja apskričių valdytojų administracijos

švietimo padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų

padalinių vadovų skyrimą ir atleidimą, apskričių valdytojams ar

savivaldybėms pavaldžių švietimo įstaigų, išskyrus ikimokyklines

ugdymo įstaigas, pradines mokyklas, papildomo ugdymo bei

suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas, steigimą,

reorganizavimą ir likvidavimą, jų vadovų skyrimą ir atleidimą.

Švietimo įstaigų vadovai gali būti atleisti ministerijos,

apskričių valdytojų arba savivaldybių iniciatyva Švietimo ir

mokslo ministerijai sutikus;

10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos

tobulinimu bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų,

švietimo įstaigų vadovų bei Valstybinės mokyklų inspekcijos

inspektorių atestaciją;

11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo

užsakytų numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų

architektūrinius projektus;

12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį, profesinį ir

aukštesnįjį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus,

diplomus).

13) nustato bendruosius švietimo įstaigų finansavimo

principus;

14) finansuoja valstybines švietimo programas;

15) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;

16) nustato ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei

pasiūlymus, kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti

aukštosios mokyklos;

17) derina ir kartu su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų

pedagogikos bakalauro ir pedagogikos magistro studijų planus;

18) organizuoja bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių

mokymo dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų

užduotims parengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;

19) organizuoja švietimo įstaigų ir aukštesniojo bei

profesinio mokymo specialybių registravimą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

20) prižiūri ir koordinuoja apskričių valdytojų

administracijos ir savivaldybių administracijos švietimo

padalinių veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

32 straipsnis. Kitų ministerijų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje

Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaigos:

1) suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, steigia,

reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria

ir atleidžia jų vadovus;

2) suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina jų

reguliavimo sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų

bendruosius veiklos nuostatus;

3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,

programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

4) derina su Švietimo ir mokslo ministerija pavaldžių

švietimo įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir

programas;

5) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių bei

aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;

6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų

kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

33 straipsnis. Apskrities valdytojo kompetencija švietimo

srityje

Apskrities valdytojas:

1) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus, steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities valdytojo administracijos

švietimo padalinius, skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus, steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo

įstaigas, išskyrus aukštąsias mokyklas;

3) raštu aprobuoja apskrities teritorijoje esančių švietimo

įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

4) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus, skiria ir

atleidžia pavaldžių valstybinių švietimo įstaigų vadovus;

5) raštu aprobuoja apskrities teritorijoje esančių

savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų vadovų skyrimą ir

atleidimą;

6) užtikrina pavaldžių valstybinių švietimo įstaigų

funkcionavimą ir išlaikymą;

7) tvirtina pavaldžių valstybinių švietimo įstaigų veiklos

nuostatus;

8) prižiūri, kaip vykdoma bendroji švietimo politika

apskrityje, inspektuoja apskrities teritorijoje esančias

valstybines ir nevalstybines švietimo įstaigas;

9) prižiūri, kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus

vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi apskrities teritorijoje

gyvenantys vaikai iki 16 metų, nebaigę pagrindinės mokyklos,

mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo mokyklose, rūpinasi

vaiko teisių apsauga;

10) sudaro sąlygas apskrities valstybinių švietimo įstaigų

vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;

11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

registruoja švietimo įstaigas;

12) inicijuoja apskrities švietimo tarybos ir kitų

savivaldos institucijų kūrimąsi;

13) nustatyta tvarka teikia informaciją Švietimo ir mokslo

ministerijai apie švietimo būklę ir problemas apskrityje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

33-1 straipsnis. Savivaldybės kompetencija švietimo srityje

Savivaldybė:

1) apskrities valdytojui sutikus, steigia, reorganizuoja ir

likviduoja ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo lavinimo

pradines mokyklas, papildomo ugdymo bei suaugusiųjų neformaliojo

švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskrities valdytojui

raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų tipų

bendrojo lavinimo pagrindines ir vidurines mokyklas, skiria ir

atleidžia šių švietimo įstaigų vadovus;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu

aprobuoja šio straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytų nevalstybinių

švietimo įstaigų, esančių savivaldybės teritorijoje, steigimą,

reorganizavimą ir likvidavimą;

4) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus;

5) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų bei kitų

institucijų teisės aktų įgyvendinimą pavaldžiose švietimo

įstaigose;

6) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir

išlaikymą;

7) tvarko tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, sudaro

jų sąrašus ir užtikrina, kad visi savivaldybės teritorijoje

gyvenantys vaikai iki 16 metų, nebaigę pagrindinės mokyklos,

mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo mokykloje, rūpinasi

vaiko teisių apsauga;

8) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių,

gyvenančių toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir

atgal;

9) sudaro sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų vadovams ir

pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;

10) nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenei,

apskrities valdytojui ir Švietimo ir mokslo ministerijai apie

švietimo būklę ir problemas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba

Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti

mokslinio eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant

strateginius Respublikos švietimo plėtotės klausimus.

Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų

savivalda

Kiekvienoje valstybinėje švietimo įstaigoje turi veikti

savivaldos institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų

taryba, gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.

Savivaldos institucijos:

1) aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;

2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės

veiklos perspektyvas;

3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę

veiklą.

Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti

iš administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.

Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija

apibrėžiama atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų

bendruosiuose veiklos nuostatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas

Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo

šaltiniai yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės

biudžetai. Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių

įstaigų veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra

Lietuvos švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir

švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.

Steigiant bendras su užsieniu švietimo institucijas,

užsienio kapitalo dydis neribojamas.

Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.

Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto

išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos biudžeto

lėšos, kaip atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms.

Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam

vaikui, moksleiviui atitinkamo profilio valstybinėse ugdymo

įstaigose.

Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį

standartą atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami

biudžetiniai asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

37 straipsnis. Švietimo fondai

Lietuvos švietimo fondo bei apskričių, savivaldybių švietimo

fondų sudarymo šaltiniai yra:

1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;

2) pajamos iš paties fondo veiklos;

3) užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat

tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės

vertybės.

Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)

švietimo fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

IV. Tarptautiniai ryšiai

38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir

lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.

Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.

Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per

tarpvalstybinius susitarimus.

Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse

organizuojamos bei finansinė-materialinė parama joms teikiama

tarpvalstybiniais susitarimais nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės

pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje

Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti

pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir

darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami

Lietuvos Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.

40 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias

numato šis įstatymas, taikomos tarptautinėje sutartyje nurodytos

taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.

Nr. I-1489