Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 36-1070

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAŠTO

ĮSTATYMAS

1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141
Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2013-01-01:

Nr. XI-2379, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6867 (2012-11-22)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai

1. Šis įstatymas reglamentuoja pašto paslaugos teikimo veiklą, pašto srities politikos formavimo ir pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijų sistemą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.

2. Šis įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

3. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo principai

Pašto paslaugos teikimo veikla reguliuojama vadovaujantis laisvės teikti pašto paslaugą, sąžiningos konkurencijos ir universaliosios pašto paslaugos prieinamumo visiems naudotojams principais.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.

2. Galutinis atlygis – atlygis universaliosios pašto paslaugos teikėjui už gaunamų tarptautinių pašto siuntų surinkimą, paskirstymą, vežimą ir pristatymą gavėjams.

3. Gavėjas – asmuo, kuriam adresuota pašto siunta.

4. Išperkamoji pašto siunta – pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugos teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

5. Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.

6. Korespondencijos siunta – pašto siunta, kurią sudaro ant bet kokios fizinės medžiagos užrašytas pranešimas, įskaitant smulkiuosius paketus, siųstina ir pristatytina ant jos nurodytu gavėjo adresu. Knygos, katalogai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai nelaikomi korespondencijos siuntomis.

7. Naudotojas – pašto siuntos siuntėjas arba gavėjas.

8. Pašto mokos ženklas – galiojantis Lietuvos Respublikos pašto ženklas, pašto blokas, ženklintas vokas ir atvirukas (atvirlaiškis), ženklinta aerograma, ženklintuvo spaudas ir specialus patvirtintas mokėjimo už pašto paslaugą spaudas.

9. Pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas.

10. Pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.

11. Pašto paslaugos teikimo vieta – pašto tinklo dalis, įskaitant viešai naudoti skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba pašto paslaugos teikėjo patalpose. Šioje vietoje pašto siuntų siuntėjai gali pateikti siuntas pašto tinklui, o gavėjai – jas atsiimti.

12. Pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, siuntas, kuriose siunčiamos knygos, katalogai, laikraščiai, kiti periodiniai leidiniai, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai.

13. Pašto siuntinys – iki 50 kilogramų sverianti pašto siunta, kurią sudaro daiktas ar prekė (daiktai ar prekės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.

14. Pašto tinklas – visuma pašto infrastruktūros elementų ir kitų priemonių, naudojamų pašto paslaugai teikti.

15. Periodinių leidinių pristatymas kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams – laikraščių ir žurnalų, išskyrus priskirtų prie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinių ir tų, kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, priėmimas iš leidėjų, paskirstymas ir pateikimas kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams.

16. Pristatymas – visuma veiksmų, atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo gavėjams per pašto tinklą, įskaitant įteikimą asmeniškai pasirašytinai gavėjams.

17. Registruotoji pašto siunta – pašto siunta, už kurią sumokamas šiame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui.

18. Rūšiavimas – visuma veiksmų, atliekamų su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki jų pateikimo vežti arba pristatyti – skirstymas pagal įvairius pristatyti būtinus kriterijus.

19. Siuntėjas – asmuo, kuris nurodytas ant pašto siuntos. Jeigu siuntėjas nenurodytas ant pašto siuntos, juo laikomas asmuo, kuris pateikia pašto siuntą pašto paslaugos teikėjui pristatyti gavėjui.

20. Surinkimas – pašto paslaugos teikėjo veiksmai, kuriuos atliekant pašto siuntos patenka į pašto tinklą.

21. Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

22. Universalioji pašto paslauga – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams.

23. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įpareigotas teikti universaliąją pašto paslaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

24. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto siuntinių reglamente, Pašto korespondencijos reglamente, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme.

II SKYRIUS

PAŠTO SRITIES POLITIKOS FORMAVIMO IR PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS REGULIAVIMO SISTEMA

4 straipsnis. Valstybinio valdymo institucijos pašto srityje

Valstybinio valdymo institucijos pašto srityje yra:

1) Vyriausybė;

2) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);

3) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba).

5 straipsnis. Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos funkcijos pašto srityje

1. Vyriausybė:

1) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašą ir įpareigoja pašto paslaugos teikėją teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) praneša Europos Komisijai apie pašto paslaugos teikėją, įpareigotą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie valstybinio valdymo instituciją, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams sudarytas galimybes naudotis informacija, nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

3) tvirtina nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisykles, įskaitant nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus, ir nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisykles;

4) tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir kas 3 metai tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus.

2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką pašto srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

3. Susisiekimo ministerija:

1) rengia įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto paslaugos teikimo veikla ir užtikrinančių pašto srities ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, projektus;

2) užtikrina, kad universaliosios pašto paslaugos plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines, socialines aplinkybes ir naudotojų poreikius;

3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;

4) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles;

5) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus;

6) ekstremaliųjų situacijų atvejais nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą;

7) tvirtina universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus;

8) tvirtina pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisykles;

9) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikas;

10) nustato Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomą taikymą;

11) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, atsakingomis už pašto sritį, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas pašto paslaugos teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos pašto srityje

1. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija pagal šio įstatymo priede nurodytą 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB. Tarnybos statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas).

2. Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų;

2) įgyvendina šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;

3) Europos Komisijai paprašius, pagal kompetenciją teikia informaciją;

4) dalyvauja rengiant universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;

5) pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus;

6) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių, įskaitant nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus, projektą;

7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisyklių projektą;

8) tvirtina pašto paslaugos teikimo taisykles ir prižiūri, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų;

9) rengia ir teikia pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų;

10) rengia ir teikia tvirtinti Susisiekimo ministerijai universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles;

11) prižiūri, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas laikosi Susisiekimo ministerijos nustatytų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų, universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų;

12) prižiūri, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas organizuoja universaliosios pašto paslaugos kokybės patikrinimą ir vieną kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;

13) nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus;

14) tvirtina naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų;

15) tvirtina pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugos teikėjų;

16) tvirtina universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisykles;

17) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taiko sankcijas šio įstatymo nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

18) atlieka universaliosios pašto paslaugos tarifų ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų taikymo priežiūrą;

19) skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės aktus, reglamentuojančius konfidencialios informacijos apsaugą, nustato šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą;

20) savo nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu;

21) bendradarbiauja su užsienio valstybių pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir darbo grupių veikloje;

22) teikia pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomo taikymo;

23) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, turi šiame ir kituose įstatymuose jai suteiktas teises.

III SKYRIUS

PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS

REGULIAVIMO PAGRINDAI

7 straipsnis. Teisė teikti pašto paslaugą

1. Asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis šiame straipsnyje nustatyta tvarka praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai.

2. Asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, turi pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimą apie pašto paslaugos teikimo pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimą galima pateikti raštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą.

3. Pranešimo formą ir jo pateikimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba pašto paslaugos teikimo taisyklėse. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir jo pateikimo tvarką, gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad asmenį būtų galima identifikuoti ir įrašyti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą (vardą ir pavardę arba pavadinimą, kodą, adresą, kitą kontaktinę informaciją, trumpą pašto paslaugos, kurią asmuo ketina teikti, aprašymą, pašto paslaugos teikimo pradžios datą ir kt.).

4. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą. Pašto paslaugos teikėjų sąrašas yra viešai skelbiamas Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad pranešimas neatitinka pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos informuoja apie tai asmenį ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokiu atveju šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo patikslinto pranešimo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.

6. Asmeniui nepašalinus trūkumų per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą arba pateikus klaidingus duomenis, Ryšių reguliavimo tarnyba neįrašo asmens į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir per 5 darbo dienas informuoja apie tai asmenį, nurodydama neįrašymo į pašto paslaugos teikėjų sąrašą motyvus.

7. Pašto paslaugos teikėjas išbraukiamas iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo, jeigu:

1) pašto paslaugos teikėjas pateikia pranešimą apie veiklos ir (ar) pašto paslaugos teikimo nutraukimą;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad pašto paslaugos teikėjas nutraukė veiklą ir (ar) pašto paslaugos teikimą;

3) pašto paslaugos teikėjas miršta arba yra likviduotas;

4) yra įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti pašto paslaugos teikėją, kai jis yra juridinis asmuo ar kita organizacija, dėl pašto paslaugos teikėjo bankroto;

5) Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad pašto paslaugos teikėjas pateikė klaidingus duomenis, dėl kurių asmuo negalėjo būti įrašytas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą;

6) pašto paslaugos teikėjas vienus metus neteikė Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitų apie suteiktą pašto paslaugą;

7) pašto paslaugos teikėjas vienus metus nebuvo surastas jo buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresu.

8. Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš išbraukdama pašto paslaugos teikėją iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo pagal šio straipsnio 7 dalies 5 ir 6 punktus, įspėja pašto paslaugos teikėją apie galimą išbraukimą iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo ir suteikia galimybę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti reikalingus patikslintus duomenis arba suteiktos pašto paslaugos ataskaitas.

9. Apie išbraukimą iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo Ryšių reguliavimo tarnyba praneša pašto paslaugos teikėjui, nurodo išbraukimo iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo pagrindą ir informuoja, kad asmenys, teikiantys pašto paslaugą, nepranešę apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Pašto paslaugos teikėjas, nutraukęs savo veiklą ir (ar) pašto paslaugos teikimą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8 straipsnis. Pašto tinklo naudojimas

Siekiant užtikrinti naudotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, pašto paslaugos teikėjas, valdantis pašto tinklą, privalo derėtis, kai to reikalauja kitas pašto paslaugos teikėjas, ir sudaryti sutartį su kitu pašto paslaugos teikėju, kai jis kreipiasi, dėl šio pašto tinklo, įskaitant pašto kodų sistemą, adresų duomenų bazę, abonentines pašto dėžutes, informaciją apie adreso pasikeitimą, peradresavimo ir grąžinimo siuntėjui paslaugas, naudojimo. Pašto tinklą valdantis pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti, kad tokia sutartis dėl pašto tinklo naudojimo būtų sudaroma laikantis nediskriminacinių, proporcingų ir skaidrių sąlygų. Už naudojimąsi kito pašto paslaugos teikėjo pašto tinklu pašto paslaugos teikėjas moka sutarties šalių sutartą užmokestį.

9 straipsnis. Ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimas

1. Iškilus ginčui tarp pašto paslaugos teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių, pašto paslaugos teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų ginčą. Pašto paslaugos teikėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

2. Ginčams tarp pašto paslaugos teikėjų nagrinėti mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos, susijusios su ginčų nagrinėjimu tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintos pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklės. Pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra, ginčų nagrinėjimo procedūra ir kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

IV SKYRIUS

PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMAS

10 straipsnis. Pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teisės ir pareigos

1. Pašto paslaugos teikėjas privalo:

1) viešai skelbti informaciją apie pašto paslaugos teikimo vietas;

2) pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui;

3) pašto siuntas, adresuotas asmeniui į jo darbo ar mokymosi vietą, bendrabutį, karo tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatyti administracijai arba jos įgaliotiems asmenims;

4) registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę;

5) saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 2 mėnesius, o universaliosios pašto paslaugos teikėjas – Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, nors jam buvo išsiųstas rašytinis pranešimas, pašto paslaugos teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugos teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas atsiimti pašto siuntą neatvyko arba pašto siuntos atsisakė;

6) viešai skelbti pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugos teikėjo patvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga;

7) atsakyti į naudotojo su pašto paslaugos teikimu susijusį skundą per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos;

8) ant pašto siuntos nurodyti arba prie pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto paslaugos teikėją, pašto paslaugos teikimo vietą (adresą), į kurią naudotojas galėtų kreiptis, pašto siuntos priėmimo siųsti datą, pristatymo gavėjui datą;

9) periodiškai teikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas jos nustatyta tvarka apie suteiktą pašto paslaugą;

10) grąžinti siuntėjui nepristatytas ar neįteiktas gavėjui pašto siuntas, kai nutraukia pašto paslaugos teikimo veiklą;

11) sudaryti galimybę naudotojams su juo susisiekti buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresu.

2. Pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo:

1) pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą, palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą;

2) saugoti pašto paslaugos teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos; kai kyla ginčas tarp pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų dėl pašto siuntos įteikimo, šiuos dokumentus pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti iki ginčo išsprendimo dienos;

3) pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui. Pašto paslaugos teikėjas gali susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui.

3. Pašto siuntos vežamos pašto paslaugos teikėjų arba vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis.

4. Siuntėjas yra atsakingas už pašto siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui, nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes).

5. Kai naudotojo netenkina suteiktos pašto paslaugos kokybė, prieš kreipdamasis į Ryšių reguliavimo tarybą, jis privalo kreiptis į pašto paslaugos teikėją ir pateikti skundą. Jeigu naudotojas nesutinka su pašto paslaugos teikėjo gautu atsakymu arba pašto paslaugos teikėjas atsakymo per šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą terminą nepateikia, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia gavėjai. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje: daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte, sudarant galimybes pašto paslaugos teikėjams netrukdomai prie jų prieiti, arba prie kiekvienos laiptinės įėjimo; įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie pagrindinių įėjimų. Individualių ar sodininkų bendrijose esančių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos, ant įmonių, įstaigų ir organizacijų gaunamųjų laiškų dėžučių turi būti įskaitomai užrašytas įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas.

7. Jeigu gavėjas neįsirengia gaunamųjų laiškų dėžutės arba ji neatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to neįmanoma pristatyti pašto siuntos, pašto paslaugos teikėjas informuoja gavėją apie gautą pašto siuntą ir nurodo, kur ir kokiu laiku gavėjas gali atvykti ir atsiimti pašto siuntą. Jeigu informuoti gavėjo neįmanoma, pašto paslaugos teikėjas informuoja apie tai siuntėją.

8. Pašto siuntų, siunčiamų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklu, rūšys, didžiausi ir mažiausi matmenys teikiant universaliąją pašto paslaugą turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytus reikalavimus.

9. Jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Pašto paslaugos teikimo sąlygos išsamiai apibrėžiamos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose pašto paslaugos teikimo taisyklėse.

11 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

1. Pašto paslaugos teikėjai naudotojams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą.

2. Pašto paslaugos teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą, gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jeigu tokių daiktų randa, gali siuntos nepriimti.

3. Pašto paslaugos teikėjams draudžiama teikti informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslauga arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

12 straipsnis. Pašto paslaugos teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

1. Siuntėjas pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

2. Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

3. Pašto paslaugos teikėjas turi parengti ir patvirtinti naudotojų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą.

4. Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų atlyginama vadovaujantis šiuo įstatymu. Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.

5. Jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto siuntą, taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

3) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu visos įvertintosios pašto siuntos įvertinimo suma.

6. Tais atvejais, kai gavėjas nesumoka išperkamosios pašto siuntos mokesčio dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės, pašto paslaugos teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išperkamojo pašto siuntos mokesčio sumą.

7. Jeigu pašto paslaugos teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją pašto siuntą ar pašto siuntinį, jis siuntėjui atlygina siuntimo išlaidas.

8. Pašto paslaugos teikėjas, gavęs per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateiktą pagrįstą pretenziją, žalą atlygina:

1) už pašto siuntą, siųstą Lietuvos Respublikoje, – per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos;

2) už tarptautinę pašto siuntą – per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

9. Pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu:

1) prarasti draudžiami pašto siuntose siųsti daiktai (prekės);

2) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi dokumentai, o pašto paslaugos teikėjo kaltė kitaip neįrodoma;

3) žala atsirado dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugos teikėjo reikalavimus dėl daiktų pakuotės ar dėl ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

4) pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuoti;

5) pateikiant gavėjui asmeniškai pasirašytinai registruotąją ir įvertintąją pašto siuntą ar pašto siuntinį, pakuotė, lipdukas su specialiu spaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto siuntos ar siuntinio svoris atitinka nurodytąjį;

6) gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

7) pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

8) pašto siunta dingo ar buvo sugadinta valstybėje, kurioje už tai nenumatytas žalos atlyginimas;

9) siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų korespondencijos siuntos.

10. Pašto paslaugos teikėjams šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su siuntėjais nenustatyta kitaip. Jeigu pašto paslaugos teikėjo sutarties su siuntėjo nuostatos pablogina siuntėjo padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

13 straipsnis. Ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų sprendimas

1. Iškilus ginčui tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto paslaugos teikėju. Naudotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

2. Ginčams tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėti mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos, susijusios su ginčų tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų nagrinėjimu, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintos naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklės. Naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

14 straipsnis. Universalioji pašto paslauga

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šios universaliosios pašto paslaugos teikimas:

1) iki 2 kilogramų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

3) registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

4) iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta universalioji pašto paslauga apima vidaus ir tarptautinę pašto paslaugą.

3. Jeigu universaliosios pašto paslaugos teikėjas pašto siuntas siunčia dideliais kiekiais ir yra susitaręs su siuntėju dėl šių pašto siuntų surinkimo vietos, pristatymo terminų ir kitų sąlygų, tai tokia jo teikiama pašto paslauga nelaikoma universaliąja pašto paslauga. Dideliu kiekiu laikoma, kai vienas siuntėjas per vieną mėnesį universaliosios pašto paslaugos teikėjui pateikia siųsti 1 000 ir daugiau korespondencijos siuntų arba 250 ir daugiau pašto siuntinių.

4. Pašto paslauga, turinti pridėtinę vertę, nėra priskiriama prie universaliosios pašto paslaugos. Pašto paslauga, turinčia pridėtinę vertę, laikoma:

1) pašto siuntų pristatymas ir surinkimas naudotojo pageidaujamu laiku ir (ar) vietoje;

2) patvirtinimas apie pašto siuntos įteikimą, pašto siuntos pristatymo eigos keitimas;

3) galimybės bet kuriuo laiku gauti informaciją apie pašto siuntos buvimo vietą suteikimas;

4) kita pridėtinę vertę turinti paslauga.

5. Universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti šios paslaugos sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai.

6. Jeigu universaliosios pašto paslaugos teikimas universaliosios pašto paslaugos teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus tvirtina Vyriausybė.

15 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimas

1. Vyriausybė įpareigoja pašto paslaugos teikėją (teikėjus) 7 metus teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Vyriausybė, įpareigodama pašto paslaugos teikėją (teikėjus) teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi užtikrinti, kad įpareigojimo laikotarpis būtų pakankamas pašto paslaugos teikėjo (teikėjų) investicijoms dėl tokio įpareigojimo susigrąžinti, todėl įpareigojimo terminą gali pratęsti iki 2 metų.

3. Vyriausybė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumą.

4. Asmuo, kuris gali būti įpareigojamas teikti universaliąją pašto paslaugą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) būti įrašytas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą;

2) turėti pašto tinklą, atitinkantį universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikose nustatytus reikalavimus.

5. Vyriausybė nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarką, kuri turi būti pagrįsta skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, garantuoti universaliosios pašto paslaugos teikimo tęstinumą, užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą.

16 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo teisės ir pareigos

1. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas neturi teisės pavesti teikti universaliąją pašto paslaugą kitam pašto paslaugos teikėjui. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas atsako už kokybišką jos teikimą šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure); taip pat užtikrinti bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą atvejį;

2) reguliariai teikti ir viešai skelbti pašto paslaugos teikimo vietose ir savo interneto svetainėje išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams apie universaliąją pašto paslaugą, galimybę ja naudotis, jos kainas ir kokybės reikalavimus arba Lietuvos standartus ir kitus leidinius;

3) pagal universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį skaičių pašto paslaugos teikimo vietų;

4) vykdyti universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus, kiekvienais metais organizuoti universaliosios pašto paslaugos kokybės patikrinimą ir pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai tokio patikrinimo rezultatus;

5) išleisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus;

6) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių ir internuotų asmenų korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

7) savo interneto svetainėje skelbti metinę ataskaitą apie suteiktą universaliąją pašto paslaugą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių ir informaciją apie tai, kaip jie buvo išspręsti;

8) tvarkyti apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus; sąnaudų apskaitos sistemoje aiškiai atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą ir su universaliąja pašto paslauga nesusijusią pašto paslaugą;

9) universaliosios pašto paslaugos tarifus pagrįsti sąnaudomis;

10) kiekvienais metais atlikti universaliosios pašto paslaugos sąnaudų apskaitos nepriklausomą auditą ir pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai šio audito išvadas;

11) taikyti Susisiekimo ministerijos nustatytus privalomai taikomus Lietuvos standartus ir kitus leidinius, tarptautines ir Europos specifikacijas ir (ar) rekomendacijas, susijusias su pašto paslaugos teikimu;

12) pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas skaidriomis, proporcingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikti galimybę kitiems pašto paslaugos teikėjams naudotis pašto tinklu;

13) nustatydamas galutinį atlygį už tarptautinę pašto paslaugą, laikytis tokių principų: nustatyti galutinio atlygio dydį atsižvelgiant į gaunamų tarptautinių pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir pristatymo sąnaudas, tarptautinių susitarimų nuostatas; galutinį atlygį susieti su universaliosios pašto paslaugos kokybe; galutiniai atlygiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir prilyginami atlygiams už universaliąją pašto paslaugą.

3. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas gali taikyti specifinius tarifus pagal sudarytas sutartis su naudotojais. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamos universaliosios pašto paslaugos sąnaudomis. Tarifai turi būti vienodi visiems tos pačios kategorijos universaliosios pašto paslaugos naudotojams.

17 straipsnis. Periodinių leidinių pristatymas kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams

1. Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslauga nėra priskiriama universaliajai pašto paslaugai.

2. Pašto paslaugos teikėjas (teikėjai), Vyriausybės įpareigotas (įpareigoti) teikti universaliąją pašto paslaugą, privalo pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams.

3. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas (teikėjai) privalo periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifus pagrįsti sąnaudomis, o šios paslaugos apskaitą tvarkyti pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus.

4. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas (teikėjai) turi atlikti 6 mėnesių ir kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų nepriklausomą auditą ir pateikti audito išvadas, 6 mėnesių ir kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų ataskaitas Susisiekimo ministerijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai.

5. Jeigu Vyriausybė pagal iš anksto patvirtintus kriterijus periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifus nustato mažesnius už šios paslaugos sąnaudas, tokių sąnaudų ir tarifų skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų. Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų skirtumas už periodinių leidinių pristatymą kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams universaliosios pašto paslaugos teikėjui (teikėjams) kompensuojamas kas 6 mėnesiai.

V SKYRIUS

INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO

LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

18 straipsnis. Informacijos gavimas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, prašydama pateikti jai su funkcijų atlikimu susijusią reikalingą informaciją.

2. Pašto paslaugos teikėjai, naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus pagal jos nustatytus protingus terminus ir prašomos konfidencialios informacijos išsamumo lygį.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinti konfidencialios informacijos konfidencialumą.

4. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys apie atskirų pašto paslaugos teikėjų užimamas pašto rinkos dalis, apibendrinti korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių kiekiai, pajamos, gautos teikiant konkrečią pašto paslaugą, taip pat informacija, susijusi su įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą vykdymu.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, privalo nurodyti tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

19 straipsnis. Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra

1. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su ūkio subjektų veiklos priežiūros teisiniu reguliavimu.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami priežiūrą, pateikia tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę:

1) pagal šio, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų gauti jiems reikalingą informaciją;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto paslaugos teikėjų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas duoti paaiškinimus;

3) gauti duomenis ir dokumentus (arba jų nuorašus) apie tikrinamo pašto paslaugos teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų;

4) siekdami nustatyti, ar pašto paslaugos teikėjai nepažeidžia šiame įstatyme, pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, tikrinti pašto paslaugos teikėjų ūkinę veiklą; išsamiai patikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir (ar) pajamų sistemą (sistemas);

5) laikinai (iki 30 kalendorinių dienų) paimti dokumentus ir (ar) daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą, reikalauti padaryti nurodytų dokumentų kopijas;

6) tyrimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;

7) atlikti kitus šiame ir kituose įstatymuose nurodytus veiksmus.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kt.). Jų formas ir pildymo tvarką įsakymu tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises, reikalavimai asmenims yra privalomi. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

EKONOMINĖS SANKCIJOS

20 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nustačius pažeidimą

1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad pašto paslaugos teikėjas nesilaiko pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų, nevykdo ar netinkamai vykdo vieną ar daugiau pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pareigų, universaliosios pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 14 ir 16 straipsniuose nustatytų pareigų, praneša pašto paslaugos teikėjui apie nustatytus pažeidimus ir nustato terminą pažeidimams pašalinti ir apie tai informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą per terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

2. Jeigu pašto paslaugos teikėjas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pažeidimų nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.

21 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo procesą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša (kartu išsiųsdamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopiją) pašto paslaugos teikėjui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, apie:

1) posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą;

2) reikalavimą atstovams turėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus;

3) poreikį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;

4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus pateikti duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant pašto paslaugos teikėjo padarytą pažeidimą.

22 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant pažeidimą

1. Pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui. Pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį.

2. Tuo atveju, kai pašto paslaugos teikėjui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.

3. Jeigu yra gautas pašto paslaugos teikėjo ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – Civilinio proceso kodeksas), pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta pašto paslaugos teikėjo ar jo atstovo prašymą.

4. Posėdyje dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto asmens iniciatyva ar pašto paslaugos teikėjo, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti pašto paslaugos teikėjo prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas pašto paslaugos teikėjui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.

23 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai

1. Pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.

2. Ekonominė sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto paslaugos teikėjo pažeidimo padarymo dienos.

24 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas

Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

25 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas

1. Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto pareigūno teikimu. Teikime išdėstoma pažeidimo sudėtis, pažeidimo padarymo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys motyvai.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą, surengia posėdį dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo. Į posėdį kviečiami pašto paslaugos teikėjai ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.

3. Posėdžiui pirmininkauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys pašto paslaugos teikėjai, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.

4. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (ar) iš jos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo kviečia į posėdį vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

5. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas pašto paslaugos teikėjo ar jo atstovo prašymas, paskirdamas kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Apie tai pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu pašto paslaugos teikėjas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą.

6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti reikalingus duomenis (dokumentus).

7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu gavus reikalingus duomenis (dokumentus), dėl kurių pažeidimo nagrinėjimo procesas buvo sustabdytas.

8. Posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia pašto paslaugos teikėjui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, o šis turi teisę per 5 darbo dienas nuo posėdžio protokolo gavimo dienos pareikšti pastabas raštu ir prašyti patikslinti protokolą.

26 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1. Pašto paslaugos teikėjui, kuris nesilaiko Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų, nevykdo ar netinkamai vykdo vieną ar daugiau pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pareigų, universaliosios pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 14 ir 16 straipsniuose nustatytų pareigų ir per šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pažeidimų nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.

2. Pašto paslaugos teikėjui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000 litų.

27 straipsnis. Šiurkštus ar sistemingas pažeidimas

1. Už šiurkštų ir sistemingą Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, vienos ar daugiau pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti teikti pašto paslaugą iki vienų metų.

2. Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė didelius finansinius nuostolius ar pašto paslaugos teikimo veiklos apribojimus kitiems pašto paslaugos teikėjams.

3. Sistemingu pažeidimu laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, vienos ar daugiau pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.

28 straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas

1. Skiriant pašto paslaugos teikėjams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

1) kaltę;

2) pažeidimo pobūdį;

3) pažeidimu pašto paslaugos teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;

4) pašto paslaugos teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) pašto paslaugos teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

6) kiekvieno pašto paslaugos teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto paslaugos teikėjai.

2. Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus ekonominės sankcijos dydžius, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

3. Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal pašto paslaugos teikėjo, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš pašto paslaugos teikimo veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (pašto paslaugos teikėjas neteikė pašto paslaugos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš pašto paslaugos teikimo veiklos gautos pajamos.

4. Nustatant pažeidimu pašto paslaugos teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltas pasekmes (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

5. Įvertinant pašto paslaugos teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią pašto paslaugos teikėjas gavo dėl padaryto pažeidimo.

6. Įvertinant kiekvieno pašto paslaugos teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto paslaugos teikėjai, atsižvelgiama į tai, ar pašto paslaugos teikėjas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į pašto paslaugos teikėjo užimamą rinkos dalį.

7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto paslaugos teikėjai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto paslaugos teikėjai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.

29 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti

1. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas ir kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba pateikia išvadą dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ekonominės sankcijos skyrimo klausimo apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai pateikimo dienos. Ši išvada Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui yra patariamojo pobūdžio ir neprivaloma.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo, išnagrinėję visą medžiagą dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo ir įvertinę Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, priima galutinį sprendimą skirti pašto paslaugos teikėjui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Sprendime skirti pašto paslaugos teikėjui ekonominę sankciją turi būti nurodytas teisinis pagrindas ir ekonominę sankciją pagrindžiantys motyvai. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens galutinis sprendimas dėl ekonominės sankcijos prieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadai, šiame sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:

1) nėra pažeidimo sudėties;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia pašto paslaugos teikėjas;

4) pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaręs esminės žalos kitų asmenų interesams, pašto paslaugos teikėjas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių savo veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais.

4. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo procesą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą pašto paslaugos teikėjui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti, ir yra atsakingas už ekonominės sankcijos įvykdymo kontrolę.

30 straipsnis. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimo tvarka

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimas sustabdo šio sprendimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.

31 straipsnis. Informacijos apie uždraudimą teikti pašto paslaugą paskelbimas

Informacija apie uždraudimą pašto paslaugos teikėjui teikti pašto paslaugą skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo uždrausti pašto paslaugos teikėjui teikti pašto paslaugą priėmimo dienos. Ši informacija pašalinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai toks draudimas netenka galios.

32 straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga

Pašto paslaugos teikėjas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, taip pat kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (ar) jų atstovai, taip pat ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga (Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu, posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolu, kita medžiaga, turinčia reikšmės pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimui), išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

33 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

1. Pašto paslaugos teikėjas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos arba nutraukdamas pašto paslaugos teikimą kitą dieną nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Kai yra motyvuotas pašto paslaugos teikėjo prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgę į pašto paslaugos teikėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.