Suvestinė redakcija nuo 2000-05-04 iki 2001-05-02

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 11-266, i. k. 0991100NUTA00000078

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. sausio 22 d. Nr. 78

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu (Žin., 1996, Nr. 52-1239), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso naudotojai, kurių pateiktos garantijos buvo mažesnės kaip 2 mln. litų (naudotojų, kurie numato laikyti muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose akcizais apmokestinamas prekes ir cukrų, – 5 mln. litų), iki 1999 m. gegužės 1 d. privalo pateikti 2 mln. litų (naudotojai, kurie numato laikyti muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose akcizais apmokestinamas prekes ir cukrų, – 5 mln. litų) banko ar draudimo įmonės garantiją arba nutraukti savo veiklą, susijusią su prekių perkrovimu bei saugojimu, taip pat asmenų ir transporto priemonių judėjimu šiose zonose.

3. Pavesti Susisiekimo ministerijai iki 1999 m. liepos 1 dienos:

3.1. kartu su Užsienio reikalų ministerija parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei prisijungimo prie 1965 metų Tarptautinio jūrų transporto sąlygų palengvinimo konvencijos (FAL 65) dokumentų projektus;

3.2. kartu su Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti tikrinimą atliekančių valstybės institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uosto komplekso naudotojų bendradarbiavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių projektą;

3.3. kartu su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos nustatyti ir patvirtinti šiuo nutarimu patvirtintų Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių 12 punkte nurodytų dokumentų formas lietuvių kalba ir jų pildymo tvarką.

4. Pavesti Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas):

4.1. kartu su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerija parengti ir iki 1999 m. vasario 15 d. patvirtinti pavyzdinę sutarties tarp uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės formą;

4.2. parengti ir iki 1999 m. kovo 1 d. patvirtinti laivo bylos registravimo ir tvarkymo taisykles;

4.3. kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per 2 savaites nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos apsaugos ir muitinės postų įrengimo bei šių priemonių finansavimo programą.

5. Pavesti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso naudotojams per 2 mėnesius po pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo sudaryti sutartis su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine.

6. Įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją iki 1999 m. liepos 1 d. patikslinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijų ribas ir patvirtinti šių punktų schemas, suderintas su Muitinės departamentu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kitomis šiame uoste tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis.

7. Pavesti Ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir Susisiekimo ministerijai parengti ir iki 1999 m. vasario 15d. patvirtinti prekių gavėjo pakeitimo, kai uosto komplekso zonose laikomi naftos produktai skolinami siekiant suformuoti tanklaivio krovinio siuntą, tvarką.

8. Pavesti Susisiekimo ministerijai ir Teisingumo ministerijai iki 1999 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių krovinių ekspeditorių veiklą, projektus.

9. Pripažinti netekusiais galios nuo 1999 m. kovo 1 dienos:

9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 482 „Dėl Prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 37-944) 1 punktą;

9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1811)“ 4 punktą;

9.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 329 „Dėl muitinio sandėliavimo procedūros taikymo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose laikomoms prekėms“ (Žin., 1998, Nr. 29-772);

9.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 1236 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 329 muitinio sandėliavimo procedūros taikymo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose laikomoms prekėms“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 91-2532).

10. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklės taikomos nuo 1999 m. kovo 1 d., išskyrus jų 12–14 punktus, kurie taikomi nuo 1999 m. liepos 1 dienos.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                   Rimantas Didžiokas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78

 

Prekių gabenimo, LAIKYMO ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoJe esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklės

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja prekių gabenimą per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksą (toliau vadinama – uosto kompleksas), jų krovimą, tvarkymą, laikymą ir tikrinimą uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

uosto kompleksas – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, į kurią įeina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija ir akvatorija, taip pat „Draugystės“ ir Klaipėdos geležinkelio stočių teritorijos;

uosto komplekso naudotojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, nuomojantis dalį uosto komplekso teritorijos;

muitinės prižiūrima uosto komplekso zona – uosto pasienio kontrolės punkto teritorijos dalis (su joje esančiais statiniais), kurioje atliekamas prekių, asmenų, transporto priemonių muitinis, pasienio policijos bei kitoks būtinas tikrinimas ir kurioje gali būti laikomos prekės. Šios zonos ribos ir atribojimo sąlygos nustatomos uosto komplekso naudotojo, nuomojančio atitinkamą uosto komplekso teritorijos dalį, ir Klaipėdos teritorinės muitinės bei Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės sutartyje. Laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, prišvartuotos prie krantinės, laikomos uosto komplekso muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, kuriai priklauso krantinė, dalimi;

pasienio kontrolės punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vieta, kurioje galioja pasienio kontrolės punkto režimas. Pasienio kontrolės punkto teritorijos ribas nustato Vidaus reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas);

pasienio kontrolės punkto režimas – asmenų ir transporto priemonių vykimo, krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka, suteikianti teisę atlikti pasienio policijos, muitinės, visuomenės sveikatos priežiūros, augalų apsaugos, veterinarinį bei kitokį būtiną tikrinimą;

pasienio policijos tikrinimas (kontrolė) – priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės sienos apsaugą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, visuma;

reeksportas iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos – muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikinai saugomų ne Lietuvos prekių išgabenimas vandens transportu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

laivo byla – transporto, prekybos ir kitų dokumentų rinkinys, kurio reikia muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, kai laivas įplaukia į uostą ar iš jo išplaukia. Dokumentai (ar jų kopijos) registruojami ir tvarkomi Muitinės departamento nustatyta tvarka;

laivo atsargos – prekės (maisto produktai, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, gėląjį vandenį, vaistus ir panašiai), skirtos keleiviams ir įgulos nariams naudoti laivuose reiso metu, parduodamos (restoranuose, kavinėse, baruose ir panašiai) arba neparduodamos, taip pat prekės (įskaitant degalus ir tepalus, tačiau išskyrus atsargines dalis bei įrangą), kurių reikia laivams funkcionuoti, jų priežiūrai ir eismo saugumui užtikrinti;

tarptautinis maršrutas – susisiekimas vandens transportu iš Lietuvos Respublikos jūrų (upių) uostų (ir į juos), kuriuose atliekamas muitinis, pasienio policijos bei kitoks būtinas pasienio kontrolės punkto teritorijoje tikrinimas ir formalumai;

laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą;

žvejybos laivas – laivas, turintis klasifikacinių bendrovių išduotuose laivo dokumentuose įrašą „žvejybos laivas“ ir naudojamas (ar rengiamas naudoti) žvejybai, žuvų žaliavai perdirbti ir kitiems pagalbiniams darbams atlikti;

laivo savininkas – asmuo, kuriam laivas priklauso nuosavybės teise;

laivo valdytojas – asmuo, eksploatuojantis laivą kaip jo savininkas ar kitokiu teisėtu pagrindu;

laivo kapitonas – jūrininkas, vadovaujantis laivo įgulai ir valdantis laivą;

laivo agentas – įmonė, sudariusi sutartį su laivo savininku, frachtuotoju, operatoriumi ar valdytoju ir įsipareigojusi atstovauti savo atstovaujamojo interesams uosto tarnybose bei valstybės institucijose, tarpininkauti parduodant ir perkant laivus, pirkti ir parduoti, tarpininkauti laivų frachtavimo klausimais ir tai kontroliuoti, rinkti frachtą ir užsakomųjų paslaugų mokesčius, atsiskaityti su uosto subjektais, tvarkyti muitinės ir krovinių dokumentus, juos rengti ir išsiųsti krovinius, laiku pranešti atitinkamoms tarnyboms apie laivo atplaukimą, duomenis apie laivą ir krovinį, parengti sąlygas laivui atplaukti ir išplaukti, taip pat vykdyti brokerines operacijas, užtikrinti greitą ir tinkamą laivo krovimą, remontą, techninį ir materialinį tiekimą, teikti kitas paslaugas, neprieštaraujančias laivo savininko interesams;

krovinio ekspeditorius – įmonė, sudariusi sutartį su krovinio siuntėju ar gavėju (pardavėju ar pirkėju) ir įsipareigojusi kliento lėšomis, jo vardu išsiųsti arba priimti klientui priklausantį krovinį, vykdyti kitus su tuo susijusius veiksmus (lydėti krovinius, įforminti vežimo, prekių priėmimo ir perdavimo, atsiskaitymo už vežimą bei kitus dokumentus).

Punkto pakeitimai:

Nr. 460, 2000-04-25, Žin., 2000, Nr. 36-995 (2000-05-03), i. k. 1001100NUTA00000460

 

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 2 straipsnyje.

4. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose tvarką, taip pat taikomos eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos Lietuvos ir ne Lietuvos prekėms, kurios (atlikus jų eksporto muitinės formalumus) laikomos nurodytose zonose, iki bus baigtas komplektuoti laivo krovinys.

5. Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ženklinamos draudžiamuoju ženklu „Muitinė“ (Kelių eismo taisyklėse – 320) lietuvių ir anglų kalbomis. Ribas ženklina ir už ženklų saugumą atsako atitinkamos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos naudotojas.

6. Pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose savo teisėtą veiklą vykdo Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinė, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Sveikatos apsaugos ministerijos maisto kontrolės postai ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas. Visos kitos įstaigos ir organizacijos, susijusios su asmenų perėjimu ir prekių (įskaitant keleivių bagažą) vežimu per valstybės sieną, savo veiklą muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose derina su nurodytomis valstybės institucijomis ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiomis taisyklėmis.

7. Leidimus patekti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną išduoda uosto naudotojai pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nustatytą Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją tvarką, suderintą su uosto naudotojais, Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine.

Leidimus patekti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną išduoti taip pat gali Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento vadovai pareigūnams, vykstantiems tarnybos tikslais.

8. Muitinės prižiūrimų uosto komplekso zonų ir jose esančių prekių apsaugą užtikrina uosto komplekso naudotojai, suderinę tai su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine.

9. Į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną prekės gali būti iškrautos iš jas atgabenusių transporto priemonių (įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones) tik muitinės sutikimu. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visas prekes (arba jų dalį) reikia iškrauti dėl joms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina informuoti muitinę per valandą nuo muitinės darbo pradžios. Be muitinės leidimo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančios prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos.

10. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja Klaipėdos teritorinę muitinę ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinę apie visų laivų judėjimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Perstatant laivą į kitą uosto prieplauką, kurią aptarnauja ne tas pats muitinės postas, į šį laivą pakrautoms prekėms muitinio tranzito procedūra neforminama.

11. Uosto komplekso naudotojas komercinę ir ūkinę veiklą, atitinkančią uosto funkcinę paskirtį, gali vykdyti tik pasirašęs sutartį su Klaipėdos teritorine muitine bei Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine ir pateikęs garantiją (banko įstaigos arba draudimo įmonės laidavimo dokumentą), lygią 2 mln. litų (jeigu muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje numatoma laikyti akcizais apmokestinamas prekes ir cukrų, – 5 mln. litų). Uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės pavyzdinės sutarties formą nustato Muitinės departamentas kartu su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Pasienio policijos departamentas) ir Susisiekimo ministerija.

Nesutarimus dėl sutartyje nurodytų sąlygų sprendžia susisiekimo ministro sudaryta bendra komisija iš Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento ir Pasienio policijos departamento atstovų.

 

II. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių priežiūra

 

12. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą arba iš jo išplaukiančio laivo kapitonas pats arba per savo įgaliotą asmenį ar laivo agentą muitinei ir pasienio policijai privalo pateikti šiuos 1965 metų Tarptautinio jūrų transporto sąlygų palengvinimo konvencijoje (FAL 65) nustatytos formos dokumentus, užpildytus lietuvių arba anglų kalba:

12.1. laivo įgulos narių sąrašą (Crew List);

12.2. bendrąją deklaraciją (General Declaration);

12.3. krovinio deklaraciją (Cargo Declaration);

12.4. laivo keleivių sąrašą (Passengers List), kuriame kartu arba atskirai pateikiami geležinkelio darbuotojų sąrašas (Railway Personal List) ir vairuotojų, gabenančių prekes kelių transporto priemonėmis, sąrašas (Drivers List);

12.5. laivo įgulos narių asmeninių daiktų deklaraciją (Crew’s Effects Declaration);

12.6. laivo atsargų deklaraciją (Ship’s Stores Declaration);

12.7. krovinio sąrašą (Cargo Manifest).

Jeigu laive yra augalų arba augalinės kilmės produktų, krovinio sąrašas (Cargo Manifest) pateikiamas ir Valstybinei augalų apsaugos tarnybai.

13. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, muitinei pateikia konosamentus (Bill of Lading), TIR knygeles, CMR važtaraščius, SMGS važtaraščius, Pasaulinės pašto sąjungos aktų nustatytus dokumentus (jeigu gabenamos pašto siuntos) ir kitus krovinį lydinčius dokumentus arba jų kopijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

14. Iš šių taisyklių 12 ir 13 punktuose nurodytų dokumentų, laivu atgabentoms prekėms įformintų bendrųjų deklaracijų (ar šių taisyklių 27 punkte nurodytais atvejais vietoj jų naudojamų dokumentų) ir kitų muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų (muitinės patvirtintų kopijų) suformuojama laivo byla, kuri Muitinės departamento nustatyta tvarka registruojama ir tvarkoma.

15. Laivai (išskyrus karo ir kitus valstybinius nekomercinius laivus), atplaukę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir esantys uosto akvatorijoje (išoriniame ir vidiniame reiduose, prišvartuoti prie krantinės), visą buvimo uoste laiką yra muitinės ir pasienio policijos prižiūrimi ir kiekvienu metu gali būti tikrinami. Laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo atidaryti ir parodyti muitinės ar pasienio policijos pareigūnams visas laive esančias patalpas.

16. Mažųjų laivų (jachtų, katerių, pramoginių, sportinių ir kitų šio tipo laivų), plaukiojančių į užsienio valstybių teritorinius vandenis ar uostus arba grįžtančių iš ten, muitinis, pasienio policijos bei kitoks būtinas tikrinimas ir dokumentų įforminimas atliekamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskirtoje ir šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje prieplaukoje arba krantinėje. Mažųjų laivų savininkai (valdytojai) apie laivo atplaukimą ir išplaukimą privalo pranešti (nurodydami tikslų vietos laiką) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri apie tai informuoja muitinę ir pasienio policiją. Po tikrinimo šie laivai privalo stovėti tik prie jachtklubų krantinių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine pasirašo tokių prieplaukų įrengimo sutartį.

17. Kol laivas stovi uoste, jame esančių draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką prekių neleidžiama iš jo išnešti, iškrauti ar kitaip perduoti į krantą ir iš laivo į kitą laivą. Nustatytąja tvarka šias prekes deklaravus, laivo kapitonas privalo parodyti jų buvimo laive vietas. Šias patalpas muitinės pareigūnai apžiūri ir įsitikinę, kad jas įmanoma patikimai užplombuoti, plombuoja tam laikui, kol laivas stovės uoste. Jeigu nurodytų patalpų patikimai užplombuoti neįmanoma, muitinės pareigūnų reikalavimu prekės turi būti perkeltos į kitas joms laikyti tinkamas laivo patalpas.

18. Atplaukusių laivų muitinis, pasienio policijos bei kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimą. Leidimas muitinei perduodamas tiesiogiai arba per laivo agentą.

19. Išplaukti iš uosto laivams ir kitokioms plaukiojimo priemonėms leidžiama tik po to, kai juos ir atitinkamus dokumentus patikrina bei įformina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, taip pat muitinė ir pasienio policija.

20. Žvejybos bei kitokių laivų, išplaukiančių iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Baltijos jūrą dirbti Lietuvos Respublikos ir kitų kaimyninių valstybių (su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl žvejybos santykių) išimtinėse ekonominėse zonose ir nenumatančių įplaukti į užsienio uostus bei turėti kontaktų ne vien su šioje zonoje plaukiojančiais laivais, muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas. Laivų savininkas (valdytojas) iš anksto pateikia muitinei ir pakrančių apsaugos pasienio policijai tokių laivų sąrašus. Jeigu jūroje būta kontaktų ne vien su Lietuvos Respublikos išimtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančiais laivais, pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į užsienio uostą, išgelbėtas jūroje rastas krovinys, apie tai laivo kapitonas, prieš įplaukdamas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša muitinei bei pasienio policijai, ir laivo muitinis tikrinimas atliekamas įprasta tvarka. Tokių laivų pasienio policijos tikrinimas atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir išplaukiančių iš jo laivų įforminimo taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos.

21. Žvejybos produktai, kuriuos žvejybos laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės teritoriniuose vandenyse ir (arba) perdirba (pagamina) iš šių laivų pagautų arba išgautų žvejybos produktų, įvežami bei išleidžiami laisvai cirkuliuoti (importuojami vidaus vartojimui) laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Žvejybos produktų, sugautų (išgautų) ir perdirbtų (pagamintų) žvejybos laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, muitinio įforminimo tvarkos.

22. Laivų atsargos neapmokestinamos importo ir eksporto muitais, mokesčiais bei rinkliavomis (išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas) ir tiekiamos į Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų registruose įregistruotus laivus, išvykstančius iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarptautiniais maršrutais, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarkos.

23. Panaudotos medžiagos, atliekos ir šiukšlės (įskaitant tanklaivių balastinius vandenis) gali būti pakrautos į laivą, iškrautos iš laivo, perduotos iš vieno laivo į kitą tik muitinės leidimu, nustatytąja tvarka atlikus muitinį tikrinimą bei įforminimą. Panaudotos medžiagos ir atliekos pakraunamos ar perduodamos, suderinus tai su Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu, išskyrus tuos atvejus, kai nurodytosios medžiagos ar atliekos perduodamos į specialius laivus.

 

III. Prekių LAIKYMAS ir muitinis tikrinimas muitinės

prižiūrimose uosto komplekso zonose

 

24. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose gali būti laikomos visos eksportuojamos, importuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, išskyrus tas, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka taikomi draudimai ar apribojimai.

Alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03 – 22.08), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02 – 24.03), cukrus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), prekės, nurodytos Finansų ministerijos sąraše, pavojingos prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms reikia specialių laikymo įrenginių, turi būti laikomos tiktai specialiai pritaikytose vietose, suderinus tai su Klaipėdos teritorine muitine ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose draudžiama laikyti Lietuvos prekes, išskyrus tuos atvejus, kai muitinės leidimu jos naudojamos objektams, esantiems muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, eksploatuoti bei remontuoti, taip pat kai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojamos Lietuvos prekės (atlikus jų eksporto muitinės formalumus) laikomos nurodytose zonose, iki bus baigtas komplektuoti laivo krovinys.

25. Muitinei kartu su prekėmis, atgabentomis į jos prižiūrimą uosto komplekso zoną, turi būti pateikiama bendroji deklaracija. Bendroji deklaracija turi būti pateikiama, jeigu muitinei pateiktoms prekėms iš karto (muitinės posto arba pamainos viršininko leidimu – ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, skaičiuojant nuo tos dienos, kai prekės pateiktos muitinei) neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Nurodytas vienos darbo dienos terminas prasideda atgabento į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną krovinio perdavimo akto surašymo dieną ir baigiasi kitos darbo dienos (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) 24 valandą, jeigu muitinės įstaiga, kuriai turi būti pateikta bendroji deklaracija, dirba visą parą, arba tuo momentu, kai baigiasi šios muitinės įstaigos darbo laikas, jeigu ji dirba ne visą parą.

26. Bendrosios deklaracijos formą ir jos pildymo bei muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.

27. Muitinės departamento nustatytais atvejais ir tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti prekių identifikavimo duomenys. Nurodytų dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Uosto komplekso naudotojams vietoj bendrosios deklaracijos leidžiama naudoti kitus dokumentus jų sutartyje su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine nustatyta tvarka, jeigu uosto komplekso naudotojai:

27.1. įtraukti į Muitinės departamento sudarytą ūkio subjektų, turinčių teisę taikyti supaprastintas muitinės procedūras, sąrašą;

27.2. prisiima atsakomybę už duomenų, pateiktų vietoj bendrosios deklaracijos naudojamuose dokumentuose, teisingumą ir dokumentų tikrumą;

27.3. tvarko kompiuterizuotą muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų (perkraunamų) prekių bei vietoj bendrosios deklaracijos naudojamų dokumentų apskaitą ir leidžia muitinei ją tiesiogiai kontroliuoti;

27.4. muitinei priimtinu būdu papildomai pateikia dokumentuose nenurodytus duomenis, kurie turi būti pateikiami bendrojoje deklaracijoje.

28. Bendrąją deklaraciją privalo pateikti asmuo, įvežęs prekes į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, arba asmuo, kurio įgaliotas veikė prekių įvežėjas (uosto komplekso naudotojas, prekių gavėjas, vežėjas, krovinio ekspeditorius ir panašiai).

29. Prekės kraunamos iš laivų, į laivus, iš vienų laivų į kitus, taip pat į sandėlius, aikšteles, vagonus, automobilių transporto priemones, konteinerius ir kitur tik muitinei bei pasienio policijai leidus ir atlikus jų muitinį tikrinimą bei įforminimą. Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę kiekvienu metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms krauti, pakuoti ir tikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.

30. Iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, surašomas krovos darbų aktas (krovinio perdavimo aktas) trimis egzemplioriais, kurį pasirašo prekes perdavusio ir jas priėmusio asmenų įgaliotieji atstovai. Visi krovinio perdavimo akto egzemplioriai turi būti pateikiami muitinei, juose muitinės pareigūnas nurodo akto pateikimo datą, pasirašo ir deda muitinės įstaigos antspaudą, paskui vienas akto egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, o kiti grąžinami krovinį priėmusio asmens atstovui. Jeigu krovimo metu nustatoma, kad faktinis prekių kiekis neatitinka nurodytojo krovinio dokumentuose, taip pat kilus ginčui tarp prekes perduodančio ir jas priimančio asmenų, muitinė turi teisę reikalauti, kad prekės būtų pakartotinai pasvertos, perskaičiuotos ar išmatuotos. Visas prekių tikrinimo išlaidas apmoka asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti.

31. Prekės, kurias turi tikrinti pasienio veterinarijos tarnyba, augalų apsaugos tarnyba ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos gali būti išgabentos tik po to, kai jas nustatytąja tvarka patikrina šių valstybės institucijų pareigūnai.

32. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje prekės, pateikus bendrąją deklaraciją, gali būti laikomos, iki bus baigtas komplektuoti (iškomplektuoti) laivo krovinys, bet ne ilgiau kaip 45 dienas, jeigu jos atgabentos jūra, arba ne ilgiau kaip 20 dienų, jeigu atgabentos ne jūra. Alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03 – 22.08), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02 – 24.03), cukrus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90) ir prekės, nurodytos Finansų ministerijos sąraše, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje gali būti laikomos ne ilgiau kaip 10 dienų.

Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne ilgiau, negu tai būtina susidariusiomis aplinkybėmis. Uosto komplekso naudotojui raštu pateikus prašymą, prekių laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminą (jeigu jis nepasibaigęs) gali pratęsti Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininkas (jo pavaduotojas) iki 15 dienų, o ilgiau kaip 15 dienų (arba laikymo terminui pasibaigus) – Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (jo pavaduotojas). Alkoholinių gėrimų, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03 – 22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02 – 24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90) ir prekių, nurodytų Finansų ministerijos sąraše, laikymo terminą gali pratęsti (bet ne ilgiau kaip iki 30 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo) tik Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (jo pavaduotojas), kuris apie tai turi informuoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

33. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose laikomoms ne Lietuvos prekėms, kurios atgabentos sausumos transportu, bet numatomos išgabenti jūrų transportu arba atgabentos jūrų transportu, išskyrus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40 1702.90), naftos produktus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2710.00.27.1–2710.00.37.0, 2710.00.51.0, 2710.00.55.0, 2710.00.66.1–2710.00.68.9), mėsą ir mėsos subproduktus bei maisto produktus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 02.01–02.10, 1601.00, 16.02), sviestą, sūrį ir varškę (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 04.05, 04.06), leidžiama įforminti muitinio sandėliavimo procedūrą nepadedant jų į muitinės sandėlį. Prekės, kurioms buvo įforminta ši procedūra, turi būti išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba pateiktos šių taisyklių 41 punkte nurodytiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Šioms prekėms draudžiama įforminti kitas importo muitinės procedūras.

Įforminant prekių muitinio sandėliavimo procedūrą nepadedant jų į muitinės sandėlį, taikoma atitinkamo uosto komplekso zonos naudotojo garantija. Ši procedūra įforminama tokia pat tvarka, kaip ir prekėms, padedamoms į atvirąjį muitinės sandėlį. Prekės apskaitomos pagal joms įformintų muitinės deklaracijų duomenis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 488, 1999-04-28, Žin., 1999, Nr. 38-1171 (1999-04-30), i. k. 0991100NUTA00000488

 

34. Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis, kurios laikomos muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, arba jas vežti, ar jo atstovui, pateikusiam atitinkamą prašymą Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininkui (jo pavaduotojui), leidžiama:

34.1. apžiūrėti prekes;

34.2. pasverti, išmatuoti ir (arba) suskaičiuoti prekes;

34.3. komplektuoti (iškomplektuoti) prekes, parengti jas toliau transportuoti;

34.4. imti prekių pavyzdžius arba mėginius (nustatytąja tvarka juos deklaravus ir pateikus muitiniam įforminimui);

34.5. atlikti operacijas, būtinas prekių kondicijai išsaugoti.

35. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančios patalpos (aikštelės) turi būti tinkamos prekėms laikyti ir perkrauti. Uosto komplekso naudotojas privalo užtikrinti, kad nurodytose patalpose (aikštelėse) būtų reikiama techninė įranga ir apsaugos priemonės.

Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, taip pat prekių joje laikymo, perkrovimo, muitinės priežiūros, inventorizavimo ir apskaitos klausimus sprendžia uosto komplekso naudotojas, suderinęs juos su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine.

Norint išplėsti ar pertvarkyti muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, būtina gauti Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės sutikimą (šiuo atveju pakeičiama sutartis).

36. Prieš baigiantis prekių laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui:

36.1. importuojamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos išleidimo laisvai cirkuliuoti (importo vidaus vartojimui), laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinio sandėliavimo arba muitinio tranzito procedūrai (muitinio tranzito procedūra taikoma, jeigu importuojamos prekės gabenamos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, neapmuitinamą parduotuvę arba tiekiamos kaip atsargos laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais);

36.2. tranzitu gabenamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos muitinio tranzito procedūrai arba reeksportuotos. Tranzitu gabenamos prekės, kurios į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną buvo atgabentos sausumos transportu, turi būti išgabentos vandens transportu. Sausumos transportu atgabenti juodieji metalai ir jų dirbiniai (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 72.01-73.26), trąšos (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 31.01.00.00.0-31.05) bei prekės, kurių sąrašą tvirtina Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, gali būti grąžintos siuntėjui arba užsienio asmens, turinčio teisę disponuoti prekėmis, nurodymu išgabentos jam arba kitam užsienio asmeniui ne tik vandens, bet ir sausumos transportu;

Punkto pakeitimai:

Nr. 460, 2000-04-25, Žin., 2000, Nr. 36-995 (2000-05-03), i. k. 1001100NUTA00000460

 

36.3. eksportuojamos prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos turi būti išgabentos. Jeigu eksportuojamos prekės, pasibaigus laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui, neišgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, jos gali būti išleistos laisvai cirkuliuoti tik Muitinės departamento nustatyta tvarka pripažinus negaliojančia joms įformintą eksporto deklaraciją.

37. Paimant prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, atliekamas jų muitinis tikrinimas ir nustatytąja tvarka įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Eksportuojant arba reeksportuojant tiesiogiai jūrų transportu išgabenamas prekes, kurioms laikyti muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje buvo įforminta bendroji deklaracija, bendrojoje deklaracijoje reikia nurodyti laivo, kuriuo jos išgabenamos, krovinių sąrašą, išgabenimo datą ir jų paskirties valstybę. Asmuo, paimantis prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, privalo pateikti muitinei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti, arba kad jis atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui. Prekės, kurioms išgabenimo dokumentai įforminti, turi būti išgabentos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ne vėliau kaip per 24 valandas (jeigu jos išgabenamos ne jūra) arba ne vėliau kaip per 72 valandas (jeigu jos išgabenamos jūra).

38. Tranzitu gabenamų alkoholinių gėrimų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), naftos produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2710.00.27.1–2710.00.37.0, 2710.00.51.0, 2710.00.55.0, 2710.00.66.1–2710.00.68.9), išskyrus nustatytąja tvarka skolinamus naftos produktus, mėsos ir mėsos subproduktų bei maisto produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 02.01–02.10, 1601.00, 16.02), sviesto, sūrio ir varškės (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 04.05, 04.06) gavėjas negali būti keičiamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios prekės grąžinamos siuntėjui. Kitų tranzitu gabenamų prekių gavėjas gali būti pakeistas tik pateikus muitinei dokumentus, įrodančius, jog šis pakeitimas būtinas (gavėjas atsisako priimti prekes, asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, jas nurodo gabenti kitam užsienio gavėjui). Kai formuojant tanklaivio krovinio siuntą iš naftos produktų, laikomų muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, krovinys skolinamas, gavėjas gali būti pakeistas Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

Importuojamų alkoholinių gėrimų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), naftos produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2710.00.27.1–2710.00.37.0, 2710.00.51.0, 2710.00.55.0, 2710.00.66.1–2710.00.68.9), mėsos ir mėsos subproduktų bei maisto produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 02.01–02.10, 1601.00, 16.02), sviesto, sūrio ir varškės (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 04.05, 04.06) gavėjas negali būti keičiamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios prekės grąžinamos siuntėjui. Kitų importuojamų prekių gavėjo pakeitimo priežastis negali būti prekių gavėjo (nurodyto priimant laikyti prekes muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje) sudarytas šių prekių pardavimo ar kitoks jų tiekimo sandoris, išskyrus tuos atvejus, kai prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

Punkto pakeitimai:

Nr. 488, 1999-04-28, Žin., 1999, Nr. 38-1171 (1999-04-30), i. k. 0991100NUTA00000488

 

39. Išleidžiamoms laisvai cirkuliuoti (importuojamoms vidaus vartojimui) muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomoms ir sugedusioms dėl medžiagos savybių (prekių prigimties) ar sugadintoms nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių aplinkybių ar nenugalimos jėgos (force majeure) arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, prekėms taikomi šioms (sugedusioms ar sugadintoms) prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai. Apie tokias prekes informuojamas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas.

40. Jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti, įrodo muitinei, kad muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos prekės sunaikintos arba visiškai prarastos dėl jų medžiagos savybių (prekių prigimties), nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių nenumatytų aplinkybių ar nenugalimos jėgos (force majeure) arba veiksmų, įvykdytų turint muitinės leidimą, importo skola muitinei už šias prekes neatsiranda (importo muitai ir mokesčiai neimami). Prekės laikomos sunaikintomis arba prarastomis, kai jos visiškai nebetinkamos naudoti. Apie prekių sunaikinimą arba praradimą informuojamas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas.

41. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, gali atsisakyti visų ar dalies muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų prekių valstybės naudai arba muitinės prižiūrimas jas sunaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sunaikinimo būdą suderinęs su Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu. Prekės sunaikinamos nurodyto arba kito suinteresuoto asmens lėšomis.

42. Už išleidžiamas laisvai cirkuliuoti (importuojamas vidaus vartojimui) antrines žaliavas ir laužą, likusius sunaikinus prekes, imami importo muitai ir mokesčiai, nustatyti už šių atliekų ar laužo importą.

43. Muitinė privalo:

43.1. neleisti priimti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, perkrauti joje arba išduoti iš jos prekių, jeigu nesilaikoma nustatytų jų priėmimo, perkrovimo ar išdavimo reikalavimų;

43.2. tikrinti muitinės prižiūrimų uosto komplekso zonų prekių laikymo patalpas (aikšteles);

43.3. nustatyti uosto komplekso naudotojui privalomus prekių apskaitos reikalavimus.

44. Uosto komplekso naudotojas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už atitinkamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų prekių praradimą, sugadinimą, išgabenimą be muitinės leidimo ar jų neišgabenimą pasibaigus nustatytam prekių laikymo terminui. Muitinė išieško iš uosto komplekso naudotojo arba garanto už prekes nustatytus importo muitus ir mokesčius bei taiko uosto komplekso naudotojui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sankcijas.

45. Jeigu per nustatytą laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikotarpį prekėms neįforminami šių taisyklių 36 ar 41 punktuose nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai, uosto komplekso naudotojo atsakingi asmenys (pareigūnai) traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą už paslaugų teikimo veiklos laikinojo saugojimo vietose pažeidimą ir nustatomas papildomas 10 dienų laikas nurodytiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Neįforminus šių veiksmų per nustatytą papildomą laiką, taikomos Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 54 straipsnyje numatytos priemonės.

46. Muitinė kontroliuoja į muitinės prižiūrimas uosto komplekso zonas priimamų laikyti ir iš jų išgabenamų prekių apskaitą. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos eksportuojamos, importuojamos, tranzitu gabenamos prekės ir prekės, kurioms muitinio sandėliavimo procedūra taikoma nepadedant jų į muitinės sandėlį turi būti apskaitomos atskirai. Uosto komplekso naudotojas privalo iki kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio 10 dienos pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei Muitinės departamento nustatytos formos praėjusio ketvirčio prekių apyvartos ataskaitą, o Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentui – ataskaitą apie tai, kaip vykdomos šių taisyklių 23 ir 39 – 41 punktų nuostatos.

47. Laivo kapitono reikalavimu muitinė leidžia nustatytąja tvarka iškrauti prekes (jeigu joms netaikomi įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją draudimai ar apribojimai) iš laivo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, nors pagal konosamentus buvo skirta jas iškrauti kitame uoste.

48. Išmestos į krantą arba išgelbėtos jūroje iš avariją patyrusių arba nuskendusių laivų prekės perduodamos muitinei ir laikomos 2 mėnesius. Per šį laiką suinteresuotiems asmenims nepateikus muitinei dokumentų, įrodančių teisę disponuoti šiomis prekėmis, jos realizuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 488, 1999-04-28, Žin., 1999, Nr. 38-1171 (1999-04-30), i. k. 0991100NUTA00000488

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 "Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 460, 2000-04-25, Žin., 2000, Nr. 36-995 (2000-05-03), i. k. 1001100NUTA00000460

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 "Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo