Suvestinė redakcija nuo 2001-07-19 iki 2001-11-14

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 11-266, i. k. 0991100NUTA00000078

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. sausio 22 d. Nr. 78

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu (Žin., 1996, Nr. 52-1239), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso naudotojai, kurių pateiktos garantijos buvo mažesnės kaip 2 mln. litų (naudotojų, kurie numato laikyti muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose akcizais apmokestinamas prekes ir cukrų, – 5 mln. litų), iki 1999 m. gegužės 1 d. privalo pateikti 2 mln. litų (naudotojai, kurie numato laikyti muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose akcizais apmokestinamas prekes ir cukrų, – 5 mln. litų) banko ar draudimo įmonės garantiją arba nutraukti savo veiklą, susijusią su prekių perkrovimu bei saugojimu, taip pat asmenų ir transporto priemonių judėjimu šiose zonose.

3. Pavesti Susisiekimo ministerijai iki 1999 m. liepos 1 dienos:

3.1. kartu su Užsienio reikalų ministerija parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei prisijungimo prie 1965 metų Tarptautinio jūrų transporto sąlygų palengvinimo konvencijos (FAL 65) dokumentų projektus;

3.2. kartu su Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti tikrinimą atliekančių valstybės institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uosto komplekso naudotojų bendradarbiavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių projektą;

3.3. kartu su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos nustatyti ir patvirtinti šiuo nutarimu patvirtintų Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių 12 punkte nurodytų dokumentų formas lietuvių kalba ir jų pildymo tvarką.

4. Pavesti Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas):

4.1. kartu su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Susisiekimo ministerija parengti ir iki 1999 m. vasario 15 d. patvirtinti pavyzdinę sutarties tarp uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės formą;

4.2. parengti ir iki 1999 m. kovo 1 d. patvirtinti laivo bylos registravimo ir tvarkymo taisykles;

4.3. kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per 2 savaites nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos apsaugos ir muitinės postų įrengimo bei šių priemonių finansavimo programą.

5. Pavesti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso naudotojams per 2 mėnesius po pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo sudaryti sutartis su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktine.

6. Įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją iki 1999 m. liepos 1 d. patikslinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijų ribas ir patvirtinti šių punktų schemas, suderintas su Muitinės departamentu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kitomis šiame uoste tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis.

7. Pavesti Ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir Susisiekimo ministerijai parengti ir iki 1999 m. vasario 15d. patvirtinti prekių gavėjo pakeitimo, kai uosto komplekso zonose laikomi naftos produktai skolinami siekiant suformuoti tanklaivio krovinio siuntą, tvarką.

8. Pavesti Susisiekimo ministerijai ir Teisingumo ministerijai iki 1999 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių krovinių ekspeditorių veiklą, projektus.

9. Pripažinti netekusiais galios nuo 1999 m. kovo 1 dienos:

9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 482 „Dėl Prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 37-944) 1 punktą;

9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1811)“ 4 punktą;

9.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 329 „Dėl muitinio sandėliavimo procedūros taikymo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose laikomoms prekėms“ (Žin., 1998, Nr. 29-772);

9.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 1236 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 329 muitinio sandėliavimo procedūros taikymo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose laikomoms prekėms“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 91-2532).

10. Nustatyti, kad:

10.1. šiuo nutarimu patvirtintos Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklės taikomos nuo 1999 m. kovo 1 d., išskyrus 12–14 punktus, kurie taikomi nuo 1999 m. liepos 1 dienos;

10.2. šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinąjį saugojimą ir muitinį sandėliavimą nepadedant jų į muitinės sandėlį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, įvykdžius Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytus reikalavimus, taikomos ir laikant prekes uosto komplekso naudotojo nusipirktoje, išsinuomotoje ar kitaip įsigytoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalyje, kuri ribojasi su to paties uosto komplekso naudotojo išsinuomota uosto komplekso teritorijos dalimi.

Punkto pakeitimai:

Nr. 875, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 62-2262 (2001-07-18), i. k. 1011100NUTA00000875

 

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                   Rimantas Didžiokas

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. balandžio 27 d. nutarimo

Nr. 486 redakcija)

 

PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja prekių gabenimą per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksą (toliau vadinama – uosto kompleksas), jų krovimą, tvarkymą, laikymą ir tikrinimą uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, nepriklausančiose laisvojo uosto teritorijai.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

uosto kompleksas – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, į kurią įeina Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (teritorija ir akvatorija), taip pat „Draugystės“ ir Klaipėdos geležinkelio stočių teritorijos;

uosto komplekso naudotojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, nuomojantis dalį uosto komplekso teritorijos, arba geležinkelio valdytojas;

muitinės prižiūrima uosto komplekso zona – uosto teritorijos dalis (su joje esančiais statiniais), kurioje atliekamas prekių, asmenų, transporto priemonių muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kitoks būtinas tikrinimas ir kurioje gali būti laikomos prekės. Šios zonos ribos ir atribojimo sąlygos nustatomos uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės sutartyje, taip pat detalioje schemoje, suderintoje su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

pasienio kontrolės punkto teisinis režimas – asmenų ir transporto priemonių vykimo, krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka, suteikianti teisę atlikti muitinį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, visuomenės sveikatos priežiūros, augalų apsaugos, veterinarinį, kitokį būtiną tikrinimą;

laikinasis saugojimas – muitinei pateiktų ne Lietuvos prekių laikymas muitinės nustatytose vietose pagal muitinės nustatytas sąlygas, kol įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Su laikinai saugomomis prekėmis leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie būtini jų pirminei būklei išsaugoti ir kurie nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų;

laivo byla – transporto, prekybos ir kitų dokumentų rinkinys, kurio reikia muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, kai laivas įplaukia į uostą ar iš jo išplaukia. Dokumentai (ar jų kopijos) registruojami ir tvarkomi Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka;

tarptautinis maršrutas – susisiekimas vandens transportu iš Lietuvos Respublikos jūrų (upių) uostų (ir į juos), kuriuose atliekamas muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitoks pasienio kontrolės punkto teritorijoje būtinas tikrinimas ir formalumai;

žvejybos laivas – laivas, klasifikacinių bendrovių išduotuose dokumentuose turintis įrašą „žvejybos laivas“ ir pritaikytas verslinei žvejybai;

laivo agentas – įmonė, teikianti laivų agentavimo paslaugas;

krovinio ekspeditorius – įmonė, sudariusi sutartį su krovinio siuntėju ar gavėju (pardavėju ar pirkėju) ir įsipareigojusi kliento lėšomis, jo vardu atlikti muitinės formalumus ir tvarkyti krovinių dokumentus arba priimti klientui priklausantį krovinį, vykdyti kitus su tuo susijusius veiksmus (lydėti krovinius, įforminti vežimo, prekių priėmimo ir perdavimo, atsiskaitymo už vežimą ir kitus dokumentus).

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239; 2000, Nr. 85-2587) 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1192, Nr. 92-2850) 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 101-2300; 1999, Nr. 60-1951; 2000, Nr. 75-2266, Nr. 85-2584) 2 straipsnyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 82-2479) 2 straipsnyje ir susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Įmonių, teikiančių laivų agentavimo ir laivų aprūpinimo paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2001, Nr. 17-531) patvirtintos Įmonių, teikiančių laivų agentavimo ir laivų aprūpinimo paslaugas, atestavimo tvarkos 3 punkte.

4. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose tvarką, taip pat taikomos eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos Lietuvos ir ne Lietuvos prekėms (kurioms jau buvo atlikti eksporto muitinės formalumai), kaupiamoms ir laikomoms nurodytose zonose, iki bus baigtas komplektuoti laivo krovinys.

5. Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ribos ženklinamos draudžiamuoju ženklu „Muitinė“ (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 66-1250) 1 priedo 320 punktas) lietuvių ir anglų kalbomis ir informacinėmis lentelėmis su užrašu „Muitinės prižiūrima zona“ (pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo 8 punkte pateiktus pavyzdžius). Ribas ženklina ir už ženklų saugumą atsako atitinkamos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos naudotojas.

6. Leidimus patekti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną išduoda uosto naudotojai pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nustatytą Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją tvarką, suderintą su uosto naudotojais, Klaipėdos teritorine muitine ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine.

Policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento, laivybos priežiūrą bei kontrolę vykdančių valstybės institucijų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pareigūnai, vykstantys tarnybos tikslais, į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną gali patekti be leidimo, pateikę tarnybinius pažymėjimus.

7. Muitinės prižiūrimų uosto komplekso zonų ir jose esančių prekių apsaugą užtikrina uosto komplekso naudotojai, apsaugos taisykles suderinę su Klaipėdos teritorine muitine ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine.

8. Į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną prekės gali būti iškrautos iš jas atgabenusių transporto priemonių (įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones) tik muitinės sutikimu. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visas prekes (arba jų dalį) reikia iškrauti dėl joms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina informuoti per valandą nuo muitinės darbo pradžios tą zoną aptarnaujančio muitinės posto pamainos viršininką. Uosto komplekso naudotojas, kurio teritorijoje laikomos prekės, turi užtikrinti, kad be muitinės leidimo jos nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.

9. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja Klaipėdos teritorinę muitinę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinę ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrių apie visų laivų judėjimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Perstatant laivą į kitą uosto prieplauką, kurią aptarnauja ne tas pats muitinės postas, į šį laivą pakrautoms prekėms muitinio tranzito procedūra neforminama.

10. Uosto komplekso naudotojas komercinę ir ūkinę veiklą, atitinkančią uosto funkcinę paskirtį, gali vykdyti tik pasirašęs sutartį su Klaipėdos teritorine muitine bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine ir pateikęs garantiją (banko įstaigos arba draudimo įmonės laidavimo dokumentą) Klaipėdos teritorinei muitinei šio asmens įsipareigojimų, susijusių su zonoje laikinai saugomomis prekėmis, įvykdymui užtikrinti. Ši garantija lygi 2 mln. litų (jeigu muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje numatoma laikyti akcizu apmokestinamas prekes – 5 mln. litų). Uosto komplekso naudotojo garantija taip pat gali būti taikoma šio asmens įsipareigojimų, susijusių su laikinojo įvežimo perdirbti procedūra (kai atitinkamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje remontuojami laivai), prekių gabenimu į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną ir iš jos (kai netaikoma muitinio tranzito procedūra), taip pat su tais atvejais, kai krovinys autotransportu (taikant muitinio tranzito procedūrą) iš vienos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos gabenamas į kitą, įvykdymui užtikrinti. Uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pavyzdinės sutarties formą nustato Muitinės departamentas kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Susisiekimo ministerija.

Nesutarimus dėl sutartyje nurodytų sąlygų sprendžia susisiekimo ministro sudaryta bendra komisija iš Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų.

 

II. LAIVŲ IR KITŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ PRIEŽIŪRA

 

11. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą arba iš jo išplaukiančio laivo kapitonas pats arba per savo įgaliotą asmenį muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai privalo pateikti laivą apžiūrai, lydėti asmeniškai arba paskirti atsakingą asmenį, kuris tikrinimo metu lydės laive tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnus, bei pateikti šiuos Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija), sudarytoje 1965 m. balandžio 9 d. Londone, nustatytos formos dokumentus, užpildytus lietuvių arba anglų kalba:

11.1. bendrąją deklaraciją (General Declaration);

11.2. krovinio deklaraciją (Cargo Declaration);

11.3. laivo atsargų deklaraciją (Ship’s Stores Declaration);

11.4. įgulos sąrašą (Crew List) (Valstybės sienos apsaugos tarnybai jį būtina pateikti kuo anksčiau prieš laivo atplaukimą arba išplaukimą);

11.5. įgulos asmeninių daiktų deklaraciją (Crew’s Effects Declaration);

11.6. keleivių sąrašą (Passengers List);

11.7. jūrų medicininę deklaraciją (Maritime Declaration of Health);

11.8. multimodalinio pavojingo krovinio formą (Multi Modal Dangerous Goods Form);

11.9. pavojingo krovinio manifestą (Dangerous Goods Manifest).

Šiame punkte išvardytų dokumentų pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarką nustato susisiekimo ministras, suderinęs su Muitinės departamentu.

12. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivo, kuriuo gabenamos prekės, kapitonas (pats arba per savo įgaliotą asmenį ar laivo agentą) pateikia muitinei krovinio sąrašą (Cargo Manifest).

Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), muitinei pateikia konosamentus (Bill of Lading), TIR knygeles, ATA knygeles, CMR važtaraščius, SMGS važtaraščius, Pasaulinės pašto sąjungos aktų nustatytus dokumentus (jeigu gabenamos pašto siuntos) ir kitus krovinio lydimuosius dokumentus (originalus, nuorašus ar kopijas, nelygu kaip nustatyta atitinkamų dokumentų naudojimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose).

Jeigu laive yra augalų arba augalinės kilmės ar veterinarijos priežiūros prekių, krovinio sąrašas (Cargo Manifest) pateikiamas Valstybinei augalų apsaugos tarnybai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

13. Iš šių taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodytų dokumentų, laivu atgabentoms prekėms įformintų bendrųjų deklaracijų (ar šių taisyklių 26 punkte nurodytais atvejais vietoj jų naudojamų dokumentų) ir kitų muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų (muitinės patvirtintų kopijų) suformuojama laivo byla, kuri Muitinės departamento nustatyta tvarka registruojama ir tvarkoma.

14. Laivai (išskyrus karo ir kitus valstybinius nekomercinius laivus), atplaukę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir esantys uosto akvatorijoje (išoriniame ir vidiniame reiduose, prišvartuoti prie krantinės), visą buvimo uoste laiką yra muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prižiūrimi ir bet kuriuo metu gali būti tikrinami. Laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo atidaryti ir parodyti muitinės ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams visas laive esančias patalpas.

15. Mažųjų laivų (jachtų, katerių, pramoginių, sportinių ir kitų šio tipo laivų), plaukiančių į užsienio valstybę arba grįžtančių iš ten, muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitoks būtinas tikrinimas ir dokumentų įforminimas atliekamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskirtoje ir šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje prieplaukoje arba krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Mažųjų laivų savininkai (valdytojai) apie laivo atplaukimą ir išplaukimą privalo pranešti (nurodydami tikslų vietos laiką) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri apie tai informuoja muitinę ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Po tikrinimo šie laivai privalo stovėti tik prie jachtklubų krantinių.

16. Kol laivas stovi uoste, jame esančių draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką prekių neleidžiama iš jo išnešti, iškrauti ar kitaip perduoti į krantą ir iš laivo į kitą laivą. Nustatytąja tvarka šias prekes deklaravus, laivo kapitonas privalo parodyti jų buvimo laive vietas. Šias patalpas muitinės pareigūnai apžiūri ir įsitikinę, kad jas įmanoma patikimai užplombuoti, plombuoja tam laikui, kol laivas stovės uoste. Jeigu nurodytų patalpų patikimai užplombuoti neįmanoma, muitinės pareigūnų reikalavimu prekės turi būti perkeltos į kitas joms laikyti tinkamas laivo patalpas, kurios plombuojamos.

Laivo įgulos nariams kaip ir kitiems keleiviams taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas muito režimas keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

17. Atplaukusių laivų įgulos, keleivių, transporto priemonių bei prekių muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimą. Leidimas tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms duodamas tiesiogiai arba per laivo agentą.

18. Išplaukti iš uosto laivams ir kitokioms plaukiojimo priemonėms leidžiama tik po to, kai pagal savo kompetenciją juos, įgulą, keleivius, transporto priemones, prekes ir atitinkamus dokumentus patikrina bei įformina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, taip pat muitinė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

19. Žvejybos ir kitokių laivų, išplaukiančių iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Baltijos jūrą dirbti Lietuvos Respublikos ir kitų kaimyninių valstybių (su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl žvejybos santykių) išimtinėse ekonominėse zonose ir nenumatančių įplaukti į užsienio uostus ar turėti kontaktų ne vien su šioje zonoje plaukiojančiais laivais, muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimas, kad laivas galėjo būti įplaukęs į užsienio uostą ar turėjo tokių kontaktų, o laivo kapitonas apie tai nepranešė muitinei. Laivų savininkas (valdytojas) iš anksto pateikia muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei tokių laivų sąrašus. Jeigu jūroje būta kontaktų ne vien su Lietuvos Respublikos išimtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančiais laivais (pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į užsienio uostą, išgelbėtas jūroje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas, prieš įplaukdamas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, ir laivo muitinis tikrinimas atliekamas įprasta tvarka. Tokių laivų Valstybės sienos apsaugos tarnybos tikrinimas atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 878 „Dėl Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 71-1720), ir Įplaukiančių į Klaipėdos jūrų uostą ir išplaukiančių iš jo laivų dokumentų įforminimo taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos 1994 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 162 „Dėl Įplaukiančių į Klaipėdos jūrų uostą ir išplaukiančių iš jo laivų dokumentų įforminimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 33-617).

20. Žvejybos produktai, kuriuos žvejybos laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės teritoriniuose vandenyse ir (arba) perdirba (pagamina) iš šių laivų pagautų arba išgautų žvejybos produktų, įvežami bei išleidžiami laisvai cirkuliuoti (importuojami vidaus vartojimui) laikantis Žvejybos produktų, sugautų (išgautų) ir perdirbtų (pagamintų) žvejybos laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, muitinio įforminimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 848 „Dėl Žvejybos produktų, sugautų (išgautų) ir perdirbtų (pagamintų) žvejybos laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, muitinio įforminimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 73-1877).

21. Laivų atsargos tiekiamos į Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų registruose įregistruotus laivus, išvykstančius iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarptautiniais maršrutais, laikantis Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 804 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba krovinius) tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1811).

22. Panaudotos medžiagos, atliekos ir šiukšlės (įskaitant tanklaivių balastinius vandenis) gali būti pakrautos į laivą, iškrautos iš laivo, perduotos iš vieno laivo į kitą tik muitinės leidimu, nustatytąja tvarka atlikus muitinį tikrinimą ir įforminimą. Panaudotos medžiagos ir atliekos kraunamos ar perduodamos, suderinus tai su Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu, išskyrus tuos atvejus, kai nurodytosios medžiagos ar atliekos perduodamos į specialius laivus.

 

III. PREKIŲ LAIKYMAS IR MUITINIS TIKRINIMAS MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE

 

23. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose gali būti laikomos visos eksportuojamos, importuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, išskyrus tas, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka taikomi draudimai ar apribojimai.

Alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukrus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90), prekės, nurodytos Finansų ministerijos sąraše, pavojingos prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms reikia specialių laikymo įrenginių, turi būti laikomos tiktai specialiai pritaikytose vietose, suderinus tai su Klaipėdos teritorine muitine ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose leidžiama laikyti Lietuvos prekes, kurios muitinės leidimu bus naudojamos objektams, esantiems muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, eksploatuoti bei remontuoti, Lietuvos prekių statusą turintį laivų kurą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 30-530; 1997, Nr. 117-2996) nustatyta akcizo lengvata, taip pat prekes, numatomas eksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, kurių eksporto muitinės formalumai dar neatlikti, kurios kaupiamos ir laikomos muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, iki bus baigtas komplektuoti laivo krovinys. Prekės, kurių eksporto muitinės formalumai neatlikti, turi būti laikomos atskirai nuo kitų, muitinės prižiūrimų, prekių.

24. Muitinei kartu su prekėmis, atgabentomis į jos prižiūrimą uosto komplekso zoną, turi būti pateikiama bendroji deklaracija. Bendroji deklaracija turi būti pateikiama, jeigu muitinei pateiktoms prekėms iš karto (muitinės posto arba pamainos viršininko leidimu – ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, skaičiuojant nuo tos dienos, kai prekės pateiktos muitinei) neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Nurodytas vienos darbo dienos terminas prasideda atgabento į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną krovinio perdavimo akto surašymo dieną ir baigiasi kitos darbo dienos (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) 24 valandą, jeigu muitinės įstaiga, kuriai turi būti pateikta bendroji deklaracija, dirba visą parą, arba tuo momentu, kai baigiasi šios muitinės įstaigos darbo laikas, jeigu ji dirba ne visą parą. Prekėms, kurios dar neiškrautos iš laivo arba nebus iškraunamos ir liks laive, bendrąja deklaracija laikomas krovinio sąrašas (Cargo Manifest).

25. Bendrosios deklaracijos formą ir jos pildymo bei muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.

26. Finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-264) patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti prekių identifikavimo duomenys.

27. Prekės kraunamos iš laivų, į laivus, iš vienų laivų į kitus, taip pat į sandėlius, aikšteles, vagonus, automobilių transporto priemones, konteinerius ir kitur tik muitinei bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai leidus. Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę kiekvienu metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms krauti, pakuoti ir tikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.

28. Iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, surašomas krovos darbų aktas (krovinio perdavimo aktas) trimis egzemplioriais, kurį pasirašo prekes perdavusio ir jas priėmusio asmenų įgaliotieji atstovai. Visi krovinio perdavimo akto egzemplioriai turi būti pateikiami muitinei, juose muitinės pareigūnas nurodo akto pateikimo datą, pasirašo ir deda muitinės įstaigos antspaudą, paskui vienas akto egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, o kiti grąžinami krovinį priėmusio asmens atstovui. Jeigu krovimo metu nustatoma, kad faktinis prekių kiekis neatitinka nurodytojo krovinio dokumentuose, taip pat kilus ginčui tarp prekes perduodančio ir jas priimančio asmenų, muitinė turi teisę reikalauti, kad prekės būtų pakartotinai pasvertos, perskaičiuotos ar išmatuotos. Visas prekių tikrinimo išlaidas apmoka asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo).

29. Prekės, kurias turi tikrinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos gali būti išgabentos tik po to, kai jas nustatytąja tvarka patikrina šių valstybės institucijų pareigūnai.

30. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje prekės, pateikus bendrąją deklaraciją, nuo bendrosios deklaracijos pateikimo momento gali būti laikomos, iki bus baigtas komplektuoti (iškomplektuoti) laivo krovinys, bet ne ilgiau kaip 45 dienas, jeigu jos atgabentos jūra, arba ne ilgiau kaip 20 dienų, jeigu atgabentos ne jūra. Alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukrus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90) ir prekės, nurodytos Finansų ministerijos sąraše, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje gali būti laikomi ne ilgiau kaip 10 dienų.

Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo momento, bet ne ilgiau, negu būtina susidariusiomis aplinkybėmis. Uosto komplekso naudotojui arba bendrąją deklaraciją pateikusiam asmeniui raštu pateikus prašymą, prekių laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminą (jeigu jis nepasibaigęs) gali pratęsti Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininkas (arba jo pavaduotojas) iki 15 dienų, o ilgiau kaip 15 dienų (arba laikymo terminui pasibaigus) – Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (arba jo pavaduotojas). Alkoholinių gėrimų, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90) ir prekių, nurodytų Finansų ministerijos sąraše, laikymo terminą gali pratęsti (bet ne ilgiau kaip iki 30 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo) tik Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (arba jo pavaduotojas), kuris apie tai turi informuoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Ypatingomis aplinkybėmis alkoholinių gėrimų, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90) ir prekių, nurodytų Finansų ministerijos sąraše, laikymo terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 50 straipsniu, gali pratęsti Muitinės departamento direktorius.

31. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomoms ne Lietuvos prekėms, išskyrus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90), naftos produktus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2710.00.27.2–2710.00.37.0, 2710.00.51.0, 2710.00.55.0, 2710.00.66.1–2710.00.68.9), muitinio sandėliavimo procedūrą leidžiama įforminti nepadedant jų į muitinės sandėlį.

Įforminant nepadedamų į muitinės sandėlį prekių muitinio sandėliavimo procedūrą, taikoma atitinkamo uosto komplekso zonos naudotojo garantija. Ši procedūra įforminama tokia pat tvarka, kaip ir prekėms, padedamoms į atvirąjį muitinės sandėlį. Prekės apskaitomos pagal joms įformintų muitinės deklaracijų duomenis.

32. Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui), kurios laikomos muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, pateikus atitinkamą prašymą Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininkui (jo pavaduotojui), leidžiama:

32.1. prekes apžiūrėti;

32.2. prekes pasverti, išmatuoti ir (arba) suskaičiuoti;

32.3. prekes komplektuoti (iškomplektuoti), paruošti jas toliau transportuoti;

32.4. imti prekių pavyzdžius arba mėginius (nustatytąja tvarka juos deklaravus ir pateikus muitiniam įforminimui);

32.5. atlikti operacijas, būtinas prekių kondicijai išsaugoti.

33. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančios patalpos (aikštelės) turi būti tinkamos prekėms laikyti ir perkrauti. Uosto komplekso naudotojas privalo užtikrinti, kad nurodytose patalpose (aikštelėse) būtų reikiama techninė įranga ir apsaugos priemonės.

Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos tvarkymo, suplanavimo, taip pat prekių joje laikymo, perkrovimo, muitinės priežiūros, inventorizavimo ir apskaitos klausimus sprendžia uosto komplekso naudotojas, suderinęs juos su Klaipėdos teritorine muitine ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine.

Norint išplėsti ar pertvarkyti muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, būtina gauti Klaipėdos teritorinės muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės sutikimą ir pakeisti šių taisyklių 10 punkte nurodytą sutartį.

34. Prieš baigiantis prekių laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui:

34.1. importuojamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos išleidimo laisvai cirkuliuoti (importo vidaus vartojimui), laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinio sandėliavimo arba muitinio tranzito procedūrai (muitinio tranzito procedūra taikoma, jeigu importuojamos prekės gabenamos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančią muitinės įstaigą), jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip;

34.2. tranzitu gabenamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos muitinio tranzito procedūrai arba reeksportuotos;

34.3. eksportuojamos prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos turi būti išgabentos. Jeigu eksportuojamos prekės, kurioms buvo atlikti jų eksporto formalumai, pasibaigus laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui neišgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, jos gali būti išleistos laisvai cirkuliuoti arba pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti tik Muitinės departamento nustatyta tvarka pripažinus negaliojančia joms įformintą eksporto deklaraciją.

35. Paimant prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, atliekamas jų muitinis tikrinimas ir nustatytąja tvarka įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Eksportuojant arba reeksportuojant tiesiogiai jūrų transportu išgabenamas prekes, kurioms laikyti muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje buvo įforminta bendroji deklaracija, bendrojoje deklaracijoje reikia nurodyti laivo, kuriuo jos išgabenamos, krovinių sąrašą, išgabenimo datą ir jų paskirties valstybę. Asmuo, paimantis prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, privalo pateikti muitinei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui. Prekės, kurių išgabenimo dokumentai (bendroji deklaracija ir transporto dokumentai) įforminti, turi būti išgabentos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ne vėliau kaip per 24 valandas (jeigu jos išgabenamos ne jūra) arba ne vėliau kaip per 72 valandas (jeigu jos išgabenamos jūra). Dėl susidariusių ypač nepalankių aplinkybių (blogų klimato sąlygų, stichinių nelaimių, transporto priemonių gedimo, eismo nelaimės, vairuotojo ligos ir panašiai) neišgabenus prekių, kurioms buvo įforminti išgabenimo dokumentai, asmeniui, disponuojančiam prekėmis (krovinio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui), pateikus rašytinį prašymą, išgabenimo terminą gali pratęsti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (arba jo pavaduotojas), tačiau ne daugiau kaip 10 dienų nuo išgabenimo dokumentų įforminimo dienos.

36. Tranzitu gabenamų alkoholinių gėrimų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90), naftos produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2710.00.27.2–2710.00.37.0, 2710.00.51.0, 2710.00.55.0, 2710.00.66.1–2710.00.68.9) gavėjas negali būti keičiamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios prekės grąžinamos siuntėjui. Kitų tranzitu gabenamų prekių gavėjas gali būti pakeistas tik pateikus muitinei asmens, turinčio teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininko arba jo įgalioto asmens), nurodymą gabenti jas kitam gavėjui.

Draudimas keisti tranzitu gabenamų naftos produktų gavėją netaikomas, kai:

36.1. formuojant tanklaivio krovinio siuntą iš naftos produktų, laikomų muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, jie skolinami. Šiuo atveju gavėjas gali būti pakeistas Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka;

36.2. akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ naftos produktus, laikomus muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, importuoja kaip žaliavą tolesniam perdirbimui. Šiuo atveju importo muitinės procedūros įforminamos atitinkamą uosto komplekso zoną aptarnaujančiame muitinės poste.

37. Importuojamų alkoholinių gėrimų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukraus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90), naftos produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą –2710.00.27.2–2710.00.37.0, 2710.00.51.0, 2710.00.55.0, 2710.00.66.1–2710.00.68.9) gavėjas negali būti keičiamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios prekės grąžinamos siuntėjui. Kitų importuojamų prekių gavėjo pakeitimo priežastis negali būti prekių gavėjo (nurodyto priimant laikyti prekes muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje) sudarytas šių prekių pardavimo ar kitoks jų tiekimo sandoris, išskyrus tuos atvejus, kai prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

38. Išleidžiamoms laisvai cirkuliuoti (importuojamoms vidaus vartojimui) muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomoms ir sugedusioms dėl sandaros savybių (prekių prigimties) ar sugadintoms nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių aplinkybių ar nenugalimos jėgos (force majeure) arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, prekėms taikomi importo muitai ir mokesčiai, nustatyti šioms (sugedusioms ar sugadintoms) prekėms. Apie tokias prekes pranešama Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentui.

39. Jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), įrodo muitinei, kad muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos prekės sunaikintos arba visiškai prarastos dėl jų sandaros savybių (prekių prigimties), nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių nenumatytų aplinkybių ar nenugalimos jėgos (force majeure) arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, importo skola muitinei už šias prekes neatsiranda (importo muitai ir mokesčiai neimami). Prekės laikomos sunaikintomis arba prarastomis, kai jos visiškai nebetinkamos naudoti. Apie prekių sunaikinimą arba praradimą pranešama Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentui.

40. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), gali atsisakyti visų ar dalies muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų prekių valstybės naudai arba, muitinės prižiūrimas, jas sunaikinti (arba pavesti jas sunaikinti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sunaikinimo būdą suderinęs su Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu. Prekės sunaikinamos asmens, turinčio teisę disponuoti prekėmis, arba kito suinteresuoto asmens lėšomis.

41. Už išleidžiamas laisvai cirkuliuoti (importuojamas vidaus vartojimui) antrines žaliavas ir laužą, likusius sunaikinus prekes, imami importo muitai ir mokesčiai, nustatyti už šių atliekų ir laužo importą.

42. Muitinė privalo:

42.1. neleisti priimti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, perkrauti joje arba išduoti iš jos prekių, jeigu nesilaikoma nustatytų jų priėmimo, perkrovimo ar išdavimo reikalavimų;

42.2. tikrinti prekių laikymo muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose patalpas (aikšteles);

42.3. nustatyti uosto komplekso naudotojui privalomus prekių apskaitos reikalavimus.

43. Uosto komplekso naudotojas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už atitinkamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų prekių praradimą, sugadinimą, išgabenimą be muitinės leidimo ir už nustatyto prekių laikymo termino kontrolę. Likus iki šio termino pabaigos ne mažiau kaip 3 darbo dienoms, uosto komplekso naudotojas apie tai privalo informuoti asmenį, turintį teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininką arba jo įgaliotą asmenį), ir Klaipėdos teritorinės muitinės postą, aptarnaujantį atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną. Muitinė išieško iš uosto komplekso naudotojo arba garanto nustatytus už prekes importo muitus bei mokesčius ir taiko uosto komplekso naudotojui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sankcijas.

44. Jeigu per nustatytąjį laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikotarpį prekėms neįforminami šių taisyklių 34 ar 40 punktuose nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai, asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nustatomas papildomas 10 dienų laikas nurodytiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Neįforminus šių veiksmų per nustatytą papildomą laiką, taikomos Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 54 straipsnyje numatytos priemonės.

45. Muitinė kontroliuoja į muitinės prižiūrimas uosto komplekso zonas priimamų laikyti ir iš jų išgabenamų prekių apskaitą. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose laikomos eksportuojamos, importuojamos, tranzitu gabenamos prekės ir prekės, kurioms muitinio sandėliavimo procedūra įforminama nepadedant jų į muitinės sandėlį, turi būti apskaitomos atskirai. Uosto komplekso naudotojas privalo iki kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio 10 dienos pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei Muitinės departamento nustatytos formos praėjusio ketvirčio prekių, kurioms muitinio sandėliavimo procedūra įforminama nepadedant jų į muitinės sandėlį, apyvartos ataskaitą, o Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentui – ataskaitą apie tai, kaip vykdomos šių taisyklių 22 ir 38–40 punktų nuostatos.

46. Krovinio siuntėjo, gavėjo arba laivo kapitono prašymu muitinė leidžia nustatytąja tvarka iškrauti prekes (jeigu joms netaikomi įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją draudimai ar apribojimai) iš laivo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, nors pagal konosamentus buvo skirta jas iškrauti kitame uoste.

47. Išmestos į krantą arba išgelbėtos jūroje iš avariją patyrusių arba nuskendusių laivų ne Lietuvos prekės arba prekės, kurių statusas nežinomas, perduodamos muitinei ir laikomos 2 mėnesius. Per šį laiką suinteresuotiems asmenims nepateikus muitinei dokumentų, įrodančių teisę disponuoti šiomis prekėmis, jos realizuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 486, 2001-04-27, Žin., 2001, Nr. 37-1255 (2001-05-02), i. k. 1011100NUTA00000486

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 488, 1999-04-28, Žin., 1999, Nr. 38-1171 (1999-04-30), i. k. 0991100NUTA00000488

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 "Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 460, 2000-04-25, Žin., 2000, Nr. 36-995 (2000-05-03), i. k. 1001100NUTA00000460

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 "Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 486, 2001-04-27, Žin., 2001, Nr. 37-1255 (2001-05-02), i. k. 1011100NUTA00000486

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 "Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 875, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 62-2262 (2001-07-18), i. k. 1011100NUTA00000875

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 "Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo