Įstatymas skelbtas: Žin., 1992, Nr. 14-378

Neoficialus įstatymo tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI

ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI

Į S T A T Y M A S

 

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. (keistas įstatymo pavadinimas):

Nr. IX-1188, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

2. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, sukakusiems 18 metų. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Būstas (gyvenamosios patalpos) vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.

2. Būsto kreditas - banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.

3. Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

4. Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

5. Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi  sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

6. Savivaldybės socialinio būsto fondas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą.

7. Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).

8. Šeima – sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (toliau – vaikai (įvaikiai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių). Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

9. Tinkamas būstas - būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).

10. Valstybės remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

11. Visiškas našlaitis (toliau - našlaitis) – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, iki šiam asmeniui sukankant 18 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI

 

3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti.

 

4 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos

1. Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė tvirtindama Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir  (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, jei tokiems asmenims yra nustatytas I ar II grupės invalidumas, arba šeimoje yra neįgalus vaikas, kurio judėjimo funkcija sutrikusi, arba tokios pat negalios asmuo, kuriam nustatytas I ar II grupės invalidumas. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarka.

2. Valstybės remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:

1) 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 240 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

3) 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

3. Kaip teikiami valstybės remiami būsto kreditai, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje Tvarkoje. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito įstaigos) turi sudaryti sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymo nustatytų subsidijų padengimo) tvarkos. Sutartyse turi būti nustatytos didžiausios metinės šių kreditų apimtys (limitai) atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

 

5 straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas

1. Vyriausybės įsteigta būsto kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.

2. Draudimo įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų pagal šio Įstatymo 4 straipsnio sąlygas, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų padengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkoje.

 

6 straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai padengti

1. Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, atitinkantiems šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas, ir jeigu jie yra:

1) pilnamečiai našlaičiai, kol jie sukanka 35 metus, arba I ar II grupės invalidai, arba šeimos, kuriose yra I ar II grupės invalidas ar vaikas invalidas – padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;

2) šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, – padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.

2. Subsidijos teikiamos pagal Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką.

3. Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kredito suteikimo dienos perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į valstybės biudžetą. Subsidiją pagal kredito sutartį grąžina kreditą suteikęs bankas.

4. Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į šią subsidiją įgijo po kredito gavimo, subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ SOCIALINIO BŪSTO NUOMA

 

7 straipsnis. Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas

1. Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise. Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą.

2. Socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12 straipsnyje.

 

8 straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

1. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Asmuo (šeima), gyvenantis savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, sunkia forma, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, asmuo (šeima) privalo patuštinti nuomotą savivaldybės būstą. Šiais atvejais asmens (šeimos) turtas ir pajamos taip pat neturi viršyti dydžių, kurie nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

 

9 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

1. Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

2. Išnuomojant socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų galimybė turėti atskirus kambarius I ir II grupės invalidams, vaikui invalidui, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

3. Išnuomojant vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus normatyvus.

 

10 straipsnis. Socialinio būsto nuompinigiai

Socialinio būsto nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.

 

11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

1. Asmenys (šeimos), turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės institucijos.

2. Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų. Į šį sąrašą įrašomi našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys (jų šeimos), kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

3) neįgaliųjų asmenų (šeimų). Į šį sąrašą įrašomi I ar II grupės invalidai, taip pat šeimos, kuriose yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

4) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys, nepatenkantys į 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus sąrašus;

5) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

3. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Sąrašų prioritetus nustato ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad nuomininko turtui ir pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS (VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS

 

12 straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas

lengvatinėmis sąlygomis

1. Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:

1) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);

5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;

6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu.

2. Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai:

1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojamos pagalbinės ir ūkinės patalpos (sandėliukai, garažai ir kt., išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų – jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;

4) tarnybinės gyvenamosios patalpos – Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Kriterijus, kuriais vadovaujantis tokios patalpos negali būti privatizuojamos, nustato Vyriausybė.

3. Už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties.

Straipsnio pakeitimai:

12 straipsnio 3 dalies atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3 (2003-01-10)

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                    VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.

            Nr. I-2455

 

________________

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-358; 93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-800; 95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-875, 95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-194, 97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-472, 97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000, Nr.56-1639 (00.07.12)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2874 (2000 10 31)

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAPILDYMO
13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS - ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1188, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06)

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3 (2003-01-10)

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO 2, 4, 6, 8, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2217, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2004-05-18)

                  autrap@lrs.lt