Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas skelbtas: Žin., 1992, Nr. 14-378

Neoficialus įstatymo tekstas

Aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-01-01

Lietuvos Respublikos

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)

ĮSTATYMAS

Keistas įstatymo pavadinimas:

Nr. IX-1188, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06)

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Nr. XI-355, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. :

Nr. IX-1188, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

*1. Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Be to, šis Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką.

2. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.

*Pastaba. Šis įstatymas (Nr. XI-1053) taikomas visiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-100, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6024 (2008-12-30)

Nr. XI-355, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

Nr. XI-1053, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6378 (2010-10-23)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.

2. Būsto kreditas - banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.

3. Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

4. Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

5. Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

6. Nepasiturintys gyventojai – kaip ši sąvoka apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

7. Savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.

8. Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).

9. Šeima – sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

10. Tinkamas būstas - būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).

11. Valstybės remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

12. Našlaitis arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), iki 18 metų.

13. Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

14. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, arba pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-355, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

Nr. XI-1776, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7357 (2011-12-20)

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI

3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

4 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka

1. Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jeigu tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

2. Didžiausius valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato Vyriausybė.

3. Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo) tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

5 straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas

1. Vyriausybės įsteigta būsto kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.

2. Draudimo įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

6 straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti

1. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu jie yra:

1) buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos.

2. Subsidijos teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.

3. Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.

4. Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos.

5. Jeigu valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su prašymu pakeisti minėtą sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ SOCIALINIO BŪSTO NUOMA

7 straipsnis. Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas

1. Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise. Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą.

2. Socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12 straipsnyje.

8 straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

1. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

2. Šeima ar asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, šeima ar asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.

3. Šeimos ir asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

9 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

1. Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

2. Išnuomojant socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

3. Išnuomojant vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus normatyvus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

10 straipsnis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis

1. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio būsto nuomininkams, atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas.

2. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas, jeigu nuomininkas savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia rašytinį prašymą ir duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių).

3. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų, išnuomotų pagal šiame Įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, jeigu šių patalpų nuomininkui ar jo šeimos nariui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir jeigu jo metinės pajamos (šeimos atveju – visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) neviršija 12 valstybės remiamų pajamų dydžių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

1. Šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija.

2. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;

6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

3. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto termino pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai.

5. Socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu.

6. Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1073, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

11¹ straipsnis. Šeimų ir asmenų išbraukimas iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti

1. Šeimos ir asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami, kai:

1) šeima ar asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje;

2) šeimos ar asmens Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ar gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus pajamų ir turto dydžius, išskyrus atvejus, kai socialinio būsto suteikimo metu gautos šeimos ar asmens pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytą pajamų dydį, ir jeigu asmuo ar jo šeimos narys teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu;

3) miršta į sąrašą įsirašęs asmuo;

4) šeima (visi šeimos nariai) ar asmuo išvyksta nuolat gyventi į kitos savivaldybės ar valstybės teritoriją;

5) šeimai ar asmeniui jau išnuomotas socialinis būstas, išskyrus socialinio būsto nuomininkus, įrašytus į šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą sąrašą;

6) šeimai ar asmeniui suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas ir apmokėta subsidija būsto kredito daliai apmokėti;

7) šeima ar asmuo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą išbraukti iš socialinio būsto nuomos sąrašo.

2. Šeima ir asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka.

3. Apie sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji institucija per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti priėmimo dienos šeimas ir asmenis informuoja raštu.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-101, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS (VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS

12 straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimas

1. Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:

1) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);

5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;

6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu.

2. Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:

1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, – jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;

4) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį;

5) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje.

3. Už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Lėšos, gautos privatizavus savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais socialinio būsto fondo plėtros būdais. Lėšos, gautos privatizavus valstybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos sąskaitą. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties.

5. Ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami.

Straipsnio pakeitimai:

12 straipsnio 3 dalies atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-1681, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3182 (2008-07-17)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

Įstatymas papildytas penktuoju skirsniu:

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Penktojo skirsnio pakeitimai:

Nr. XI-355, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS PARAMA DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)

*13 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir būdai, lėšų kaupimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)

1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių tarybų patvirtintas programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D (šiluminės energijos sąnaudos 110–145 kwh/m² per metus, priklausomai nuo namo dydžio pagal Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. Valstybės parama teikiama šiais būdais:

1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir

2) kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą kompensuotiną atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį, ir

3) kompensuojant 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, ir

4) apmokant atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kreditą ir palūkanas nepasiturintiems gyventojams ir

**5) kai yra lėšų Klimato kaitos specialiojoje programoje, šios programos lėšomis prioriteto tvarka Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jeigu skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.

2. Jeigu savivaldybė ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius savo iniciatyva ir lėšomis, pirkdami paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, parengia daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidos apmokamos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos kompensacijos lėšomis atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengėjui (savivaldybei ar administratoriui), kai šiam projektui balsų dauguma pritaria daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu pasirašoma pirmoji rangos darbų sutartis.

3. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) konkretų dydį, vadovaudamiesi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, nustato daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

5. Daugiabučio namo, kuriame daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįsteigta arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį.

6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo (modernizavimo) projektą, gali priimti sprendimą nekaupti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų, jeigu yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas). Šioje dalyje nurodytos lėšos gali būti nekaupiamos nuo minėtos kreditavimo sutarties su banku ar kita kredito įstaiga pasirašymo iki šio kredito sugrąžinimo dienos arba nuo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų įgyvendinimo pradžios iki šio namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos.

**7. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė. Valstybės paramos teikimą administruoja ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

**Pastaba. Šis įstatymas (Nr. XI-1657) taikomas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1574, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1053, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6378 (2010-10-23)

Nr. XI-1657, 2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 143-6708 (2011-11-26)

Nr. XI-1776, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7357 (2011-12-20)

Nr. XI-1791, 2011-12-09, Žin., 2011, Nr. 155-7358 (2011-12-20)

14 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) finansavimas

*1. Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, 20 procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, ir kitų lėšų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Valstybės parama nepasiturintiems gyventojams apmokant kreditą ir palūkanas teikiama pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

*Pastaba: įstatymo penktojo skirsnio 14 straipsnio 1 dalies nuostata dėl 20 procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, panaudojimo valstybės paramai daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įsigalioja atitinkamo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1732, 2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1776, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7357 (2011-12-20)

15 straipsnis. Sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo priėmimo ir jų vykdymo tvarka

Sprendimus dėl lėšų skolinimosi ir kreditavimo sutarties sąlygų daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti butų ir kitų patalpų savininkai priima mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl kredito daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų vardu sudaro bendrojo naudojimo objektų valdytojas.

16 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų, įgyvendinančių daugiabučio namo

atnaujinimo (modernizavimo) projektus, interesų apsauga

1. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas.

2. Draudžiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame (modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio asmens) būstas.

*3. Buto ar kitų patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1053, 2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6378 (2010-10-23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.

Nr. I-2455

________________

Pakeitimai: