Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 85-2968
Neoficialus įstatymo tekstas
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas.
2. Šis įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams.
3. Šis įstatymas skirtas Įstatymo priede nurodytiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
1. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
2. Daugkartinis pakuočių naudojimas (toliau – pakartotinis naudojimas) – operacija, kai pakuotės (sukonstruotos taip, kad naudojimo laikotarpiu galima būtų transportuoti daugiau nei vieną kartą) yra vėl pripildomos naudojant pripildant reikalingus papildomus rinkoje esančius produktus ar jų nenaudojant ar panaudojamos tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos. Jei tokios daugkartinės pakuotės daugiau nebenaudojamos pagal paskirtį, jos tampa pakuočių atliekomis.
3. Energijos gavyba – degių pakuočių atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą.
4. Gamintojas (pakuočių naudotojas) – asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis gaminius, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.
5. Grupinė, arba antrinė, pakuotė (toliau – grupinė pakuotė) – pakuotė, kurioje vartotojams ar gaminio naudotojams pateikiama tam tikra grupė prekinių vienetų ar kuri naudojama prekių atsargoms papildyti. Grupinę pakuotę galima pašalinti nepažeidus gaminio.
6. Importuotojas – asmuo, kuris įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos vidaus rinkai skirtus į pakuotę supakuotus gaminius.
7. Organinis perdirbimas – aerobinis (kompostavimas) ar anaerobinis (biometanizavimas) pakuočių atliekų biologiškai skylančios dalies apdorojimas naudojant mikroorganizmus, kurio metu gaunama stabilizuota organinė liekana arba metanas. Šalinimas į sąvartyną negali būti laikomas pakuočių atliekų organinio perdirbimo būdu.
8. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
9. Pakuočių atliekų naudojimas – pakuočių atliekų tvarkymo būdas, numatytas atliekų naudojimo būdų sąraše, parengtame pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus.
10. Pakuočių atliekų prevencija – pakuotes ir pakuočių atliekas sudarančių medžiagų, taip pat pakuočių ir pakuočių atliekų, susidarančių gaminant, parduodant, kitaip platinant, naudojant ar šalinant supakuotus (sufasuotus) produktus, kiekio ir kenksmingumo aplinkai mažinimas, pirmiausia siekiant kurti aplinkos neteršiančius produktus ir technologijas.
11. Pakuočių atliekų tvarkymas – pakuočių atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, tokios veiklos organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant minėtus veiksmus, atliekamus prekiautojo atliekomis ar tarpininko.
12. Pakuočių gamintojas – asmuo, kuris gamina ir (ar) įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją tuščias pakuotes, skirtas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.
13. Pakuočių pardavėjas – asmuo, parduodantis kitiems asmenims gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus.
14. Pakuočių platintojas – asmuo, platinantis (perduodantis kitiems asmenims) gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus.
15. Pakuočių vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis ar vartojantis supakuotus (sufasuotus) produktus.
16. Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams:
1) gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (pavyzdžiui, ne pakuotė – kompaktinių diskų, vaizdo kasečių dėklai, vazonai, kuriuose augalas auga visą savo gyvavimą, įrankių dėžės, arbatos maišeliai, sūrius dengiantis vaško sluoksnis, dešrų apvalkalai; pakuotė – dėžutė saldainiams);
2) gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (pavyzdžiui, pakuotė – maišeliai, skirti prekėms nešti, vienkartiniai puodeliai ir lėkštės, maistui vynioti skirta plėvelė, maišeliai sumuštiniams, aliuminio folija; ne pakuotė – maišiklis, vienkartiniai stalo įrankiai);
3) pakuotę sudarantys pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra šios pakuotės dalys. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie gaminio ir atliekantys pakuotės funkciją, yra pakuotė, išskyrus atvejus, kai jie yra gaminio sudedamoji dalis ir visos dalys yra skirtos kartu naudoti ir pašalinti (pavyzdžiui, pakuotė – etiketės, pritvirtintos prie gaminio; pakuotės dalys – blakstienų tušo šepetėlis, lipnios etiketės, priklijuotos prie gaminio, sąsagėlės, plastikiniai dėklai, ploviklių pakuotės dangtelyje esantis dozatorius).
17. Perdirbimas – pakuočių atliekas sudarančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint pakuočių atliekas sudarančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
18. Prekinė, arba pirminė, pakuotė (toliau – prekinė pakuotė) – pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams.
19. Transporto, arba tretinė, pakuotė (toliau – transporto pakuotė) – pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklauso kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai.
20. Ūkinės veiklos vykdytojai – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys:
1) pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų (sufasuotų) produktų gamintojai (pakuočių naudotojai), importuotojai, pardavėjai, platintojai, pakuočių atliekų tvarkytojai, kitos šiame ir kituose įstatymuose numatytos organizacijos;
2) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ir pakuočių atliekų tvarkymą koordinuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.
21. Užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotė bus grąžinta gamintojui ir (ar) importuotojui bei naudojama pakartotinai ar tvarkoma laikantis šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo prioritetų.
22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
3 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetai
Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalies 1 punkte, privalo vadovautis šiais pagal svarbą išdėstytais prioritetais:
1) naudoti visas galimas pakuočių atliekų prevencijos priemones pakuočių atliekų susidarymui mažinti;
2) pakartotinai naudoti pakuotes;
3) perdirbti susidariusias pakuočių atliekas ir gauti iš jų naudoti tinkamus gaminius arba antrines žaliavas, tinkamas tokiems gaminiams gaminti;
4) naudoti pakuočių atliekas energijai gauti;
5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka saugiai šalinti susidariusias pakuočių atliekas, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
4 straipsnis. Pagrindiniai pakuočių reikalavimai
1. Pakuotės turi būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni, atsižvelgiant į būtinybę nepažeisti pakuojamo gaminio ir vartotojo saugumo, higienos ir transportavimo reikalavimų, ir kad pakuotės būtų priimtinos pakuočių vartotojui, atsižvelgiant į pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnyje.
2. Pakuotės turi būti projektuojamos, gaminamos, parduodamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar kitaip panaudoti ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai šalinant pakuočių atliekas ir (ar) pakuočių atliekų apdorojimo liekanas.
3. Pakuotės turi būti pagamintos taip, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomus standartus. Perdirbama pakuotės masės dalis priklauso nuo pakuotės medžiagų savybių.
4. Pakuotės turi būti gaminamos taip, kad pakuotes, pakuočių atliekas ar jų tvarkymo liekanas deginant ar šalinant sąvartyne į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą patektų kiek galima mažiau pakuotėse ar jų sudedamosiose dalyse esančių kenksmingų ir kitų pavojingų medžiagų. Ribinį leistiną kenksmingų medžiagų kiekį pakuotėse ir kenksmingų medžiagų kiekio kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus šiame įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus.
6. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties šiame įstatyme nurodytų pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
41 straipsnis. Pakartotinio naudojimo pakuočių reikalavimai
1. Pakartotinio naudojimo pakuotės turi būti pagamintos taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis būtų įmanoma jas transportuoti ir naudoti keletą kartų.
2. Turi būti įmanoma panaudotas pakartotinio naudojimo pakuotes paruošti pakartotiniam naudojimui (išplauti, dezinfekuoti) nesukeliant pavojaus aplinkai ir šiuos darbus atliekančių žmonių saugai ir sveikatai.
3. Pakartotinio naudojimo pakuotėms tapus atliekomis, šios turi atitikti šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytus pakuočių atliekų naudojimo reikalavimus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
42 straipsnis. Pakuočių atliekų naudojimo reikalavimai
1. Energijai gauti gali būti naudojamos tos pakuočių atliekos, kurios turi bent minimalų kaloringumą, leidžiantį optimizuoti energijos išgavimą.
2. Pakuočių atliekos gali būti kompostuojamos, jeigu joms biologiškai skylant neigiamai neveikiamas atskiras atliekų surinkimas, kompostavimas ar kita veikla.
3. Biologiškai skaidžios pakuočių atliekos turi fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai suirti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
1. Kad pakuotes būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, jos turi būti ženklinamos nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį. Pakuočių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, gali savo gaminių pakuotes žymėti tam tikru ženklu.
3. Ant gaminio pakuotės turi būti nurodytas gaminio importuotojas ir (ar) gamintojas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
6 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita
Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalies 1 punkte, pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
7 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų pareiga tvarkyti pakuotes ir pakuočių atliekas
1. Gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad tuščios transporto, grupinės ir prekinės pakuotės bei šių pakuočių atliekos būtų tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais prioritetais ir kad būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos pakuočių atliekų, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotys ir (ar) pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotys.
2. Gamintojai ir importuotojai gali patys tvarkyti savo pakuočių atliekas (taip pat sutartiniais pagrindais pavesti šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms) arba kartu su kitais gamintojais ir (ar) importuotojais steigti organizaciją (tapti organizacijos steigėjais), nurodytą šio įstatymo 10 straipsnyje, ar sutartiniais pagrindais tapti tokios organizacijos nariais ir jai pavesti organizuoti pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą bei vykdyti visas ar tam tikras šio įstatymo jiems nustatytas pareigas. Gamintojas ir (ar) importuotojas, nusprendęs pats tvarkyti savo pakuotes ir (ar) pakuočių atliekas, privalo jas surinkti ir įvykdyti šio straipsnio l dalyje nustatytas pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
3. Gamintojai ir importuotojai, nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduočių ir (ar) nevykdantys ar nevisiškai vykdantys pakuočių atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
8 straipsnis. Pakuočių pardavėjų ir platintojų pareiga surinkti pakuotes ir pakuočių atliekas
1. Pakuočių pardavėjai privalo priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose.
2. Pakuočių pardavėjai ir platintojai gali patys organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemas arba pagal sutartis naudotis organizuotomis atliekų tvarkymo sistemomis.
3. Pakuočių pardavėjai prekybos vietose turi teikti informaciją apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ir pakuočių atliekas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1565, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 71-2699 (2008-06-21)
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
Įstatymas papildomas 81 straipsniu nuo 2012-01-01:
81 straipsnis. Informacija pakuočių vartotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams
1. Pakuočių gamintojai, gamintojai ir (ar) importuotojai per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais turi informuoti pakuočių vartotojus ir kitus pakuočių atliekų turėtojus apie:
1) jiems prieinamas grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemas;
2) pakuočių vartotojų ir kitų pakuočių atliekų turėtojų vaidmenį skatinant pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą;
3) pakuočių ženklų reikšmes.
2. Aplinkos ministerija savo interneto svetainėje turi skelbti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytus pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimus ir užduotis.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
Vartotojai privalo naudotis organizuotomis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemomis.
10 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
Gamintojų ir importuotojų organizacijos steigiamos ir veikia bei gamintojai ir importuotojai dalyvauja jų veikloje Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
1. Gamintojai ir importuotojai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes.
2. Pardavėjai, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šie grąžina pakuotes.
3. Pakartotinio naudojimo pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1565, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 71-2699 (2008-06-21)
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2002 m. liepos 1 d. nustato pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, parengia ir patvirtina teisės aktus, nustatančius ribinius leistinus kenksmingų medžiagų kiekius pakuotėse bei jų kontrolės tvarką, pakuočių ženklinimo bei pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarką, pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašą ir užstato dydį, užstato sistemos įgyvendinimo tvarką bei kitus šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
pakuočių ir pakuočių
atliekų tvarkymo įstatymo
priedas
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
2. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB, iš dalies keičianti direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
_____________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)
PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 5, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1565, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 71-2699 (2008-06-21)
PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)
PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1), 4(2), 8(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-11-21)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt