Suvestinė redakcija nuo 2016-07-14 iki 2016-07-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 85-2968, i. k. 1011010ISTA00IX-517

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

 

2001 m. rugsėjo 25 d. Nr. IX-517
Vilnius

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas.

2. Šis įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams.

3. Šis įstatymas skirtas Įstatymo 2 priede nurodytiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

2. Daugkartinis pakuočių naudojimas (toliau – pakartotinis naudojimas) – operacija, kai pakuotės (sukonstruotos taip, kad naudojimo laikotarpiu galima būtų transportuoti daugiau nei vieną kartą) yra vėl pripildomos naudojant pripildant reikalingus papildomus rinkoje esančius produktus ar jų nenaudojant ar panaudojamos tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos. Jei tokios daugkartinės pakuotės daugiau nebenaudojamos pagal paskirtį, jos tampa pakuočių atliekomis.

21. Daugkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį daugiau negu vieną kartą.

3. Energijos gavyba degių pakuočių atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą.

4. Gamintojas (pakuočių naudotojas) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį), net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.

5. Grupinė, arba antrinė, pakuotė (toliau – grupinė pakuotė) – pakuotė, kurioje vartotojams ar gaminio naudotojams pateikiama tam tikra grupė prekinių vienetų ar kuri naudojama prekių atsargoms papildyti. Grupinę pakuotę galima pašalinti nepažeidus gaminio.

6. Importuotojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

7. Organinis perdirbimas – aerobinis (kompostavimas) ar anaerobinis (biometanizavimas) pakuočių atliekų biologiškai skylančios dalies apdorojimas naudojant mikroorganizmus, kurio metu gaunama stabilizuota organinė liekana arba metanas. Šalinimas į sąvartyną negali būti laikomas pakuočių atliekų organinio perdirbimo būdu.

8. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

9. Pakuočių atliekų naudojimas – pakuočių atliekų tvarkymo būdas, numatytas atliekų naudojimo būdų sąraše, parengtame pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus.

10. Pakuočių atliekų prevencija – pakuotes ir pakuočių atliekas sudarančių medžiagų, taip pat pakuočių ir pakuočių atliekų, susidarančių gaminant, parduodant, kitaip platinant, naudojant ar šalinant supakuotus (sufasuotus) produktus, kiekio ir kenksmingumo aplinkai mažinimas, pirmiausia siekiant kurti aplinkos neteršiančius produktus ir technologijas.

11. Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys susidariusių pakuočių atliekų sutvarkymą.

12. Pakuočių atliekų sutvarkymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas).

13. Pakuočių atliekų tvarkymas – pakuočių atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, tokios veiklos organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant minėtus veiksmus, atliekamus prekiautojo atliekomis ar tarpininko.

14. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis – trišalė sutartis tarp savivaldybės (arba tarp savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir gamintojų ir importuotojų organizacijos, ir atliekų tvarkytojo dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

15. Pakuočių gamybos atliekos – pakuočių gaminimo ar pripildymo gaminiais metu susidariusios atliekos.

16. Pakuočių gamintojas asmuo, kuris gamina ir (ar) įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją tuščias pakuotes, skirtas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.

17. Pakuočių pardavėjasasmuo, parduodantis kitiems asmenims gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus.

18. Pakuočių platintojas – asmuo, platinantis (perduodantis kitiems asmenims) gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus.

19. Pakuočių sunaudojimas savoms reikmėmsį Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų supakuotų gaminių išpakavimas siekiant šiuos gaminius panaudoti savo vykdomoje veikloje ar perleisti kitam asmeniui.

20. Pakuočių vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis ar vartojantis supakuotus (sufasuotus) produktus.

21. Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams:

1) gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte);

2) gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 2 punkte);

3) pakuotę sudarantys pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra šios pakuotės dalys. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie gaminio ir atliekantys pakuotės funkciją, yra pakuotė, išskyrus atvejus, kai jie yra gaminio sudedamoji dalis ir visos dalys yra skirtos kartu naudoti ir pašalinti (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 3 punkte).

22. Perdirbimas – pakuočių atliekas sudarančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint pakuočių atliekas sudarančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

23. Prekinė, arba pirminė, pakuotė (toliau – prekinė pakuotė) – pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams.

24. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai – tuščių ar gaminiais pripildytų pakuočių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba gaminiais pripildytų pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms.

25. Transporto, arba tretinė, pakuotė (toliau – transporto pakuotė) – pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklauso kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai.

26. Ūkinės veiklos vykdytojai – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys:

1) pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų (sufasuotų) produktų gamintojai (pakuočių naudotojai), importuotojai, pardavėjai, platintojai, pakuočių atliekų tvarkytojai, kitos šiame ir kituose įstatymuose numatytos organizacijos;

2) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ir pakuočių atliekų tvarkymą koordinuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

27. Užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais.

28. Užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratoriaus, siekiant, kad pakuočių vartotojams būtų grąžintas gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtas užstatas, gamintojams ir (ar) importuotojams grąžintos daugkartinės pakuotės būtų pakartotinai panaudotos, o vienkartinių pakuočių atliekos būtų sutvarkytos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais.

29. Vienkartinė pakuotė pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį vieną kartą.

30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

3 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetai

Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalies 1 punkte, privalo vadovautis šiais pagal svarbą išdėstytais prioritetais:

1) naudoti visas galimas pakuočių atliekų prevencijos priemones pakuočių atliekų susidarymui mažinti;

2) pakartotinai naudoti pakuotes;

3) perdirbti susidariusias pakuočių atliekas ir gauti iš jų naudoti tinkamus gaminius arba antrines žaliavas, tinkamas tokiems gaminiams gaminti;

4) naudoti pakuočių atliekas energijai gauti;

5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka saugiai šalinti susidariusias pakuočių atliekas, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

4 straipsnis. Pagrindiniai pakuočių reikalavimai

1. Pakuotės turi būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni, atsižvelgiant į būtinybę nepažeisti pakuojamo gaminio ir vartotojo saugumo, higienos ir transportavimo reikalavimų, ir kad pakuotės būtų priimtinos pakuočių vartotojui, atsižvelgiant į pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnyje.

2. Pakuotės turi būti projektuojamos, gaminamos, parduodamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar kitaip panaudoti ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai šalinant pakuočių atliekas ir (ar) pakuočių atliekų apdorojimo liekanas.

3. Pakuotės turi būti pagamintos taip, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomus standartus. Perdirbama pakuotės masės dalis priklauso nuo pakuotės medžiagų savybių.

4. Pakuotės turi būti gaminamos taip, kad pakuotes, pakuočių atliekas ar jų tvarkymo liekanas deginant ar šalinant sąvartyne į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą patektų kiek galima mažiau pakuotėse ar jų sudedamosiose dalyse esančių kenksmingų ir kitų pavojingų medžiagų. Ribinį leistiną kenksmingų medžiagų kiekį pakuotėse ir kenksmingų medžiagų kiekio kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus šiame įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus.

6. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties šiame įstatyme nurodytų pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

41 straipsnis. Daugkartinių pakuočių reikalavimai

1. Daugkartinės pakuotės turi būti pagamintos taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis būtų įmanoma jas transportuoti ir naudoti keletą kartų.

2. Turi būti įmanoma panaudotas daugkartines pakuotes paruošti pakartotiniam naudojimui (išplauti, dezinfekuoti) nesukeliant pavojaus aplinkai ir šiuos darbus atliekančių žmonių saugai ir sveikatai.

3. Daugkartinėms pakuotėms tapus atliekomis, šios turi atitikti šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytus pakuočių atliekų naudojimo reikalavimus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

42 straipsnis. Pakuočių atliekų naudojimo reikalavimai

1. Energijai gauti gali būti naudojamos tos pakuočių atliekos, kurios turi bent minimalų kaloringumą, leidžiantį optimizuoti energijos išgavimą.

2. Pakuočių atliekos gali būti kompostuojamos, jeigu joms biologiškai skylant neigiamai neveikiamas atskiras atliekų surinkimas, kompostavimas ar kita veikla.

3. Biologiškai skaidžios pakuočių atliekos turi fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai suirti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

5 straipsnis. Pakuočių ženklinimas

1. Kad pakuotes būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, jos turi būti ženklinamos nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį. Pakuočių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, gali savo gaminių pakuotes žymėti tam tikru ženklu.

3. Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamos užstato sistemos taikymo pakuotei ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (administratorių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką nustato aplinkos ministras.

4. Ant gaminio pakuotės turi būti nurodytas gaminio importuotojas ir (ar) gamintojas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

6 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita

Ūkinės veiklos vykdytojai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 26 dalies 1 punkte, pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą tvarko ir pagal šios apskaitos duomenis atsiskaito Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

 

7 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

1. Gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybes ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti pakuočių apskaitą ir atsiskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, pakuotes ir supakuotus gaminius Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad tuščios prekinės, grupinės, transporto pakuotės ir šių pakuočių atliekos būtų tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais prioritetais.

3. Gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

4. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias pakuočių atliekų surinkimo sistemas.

5. Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti:

1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

2) kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais;

3) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą.

6. Gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.

7. Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą.

8. Gamintojai ir importuotojai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

71 straipsnis. Šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių taikymo išimtys

Gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių, atleidžiami nuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytos pareigos atsiskaityti ir nuo šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Papildyta straipsniu :

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

 

8 straipsnis. Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje

1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.

2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

3. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, privalo priimti visas pakuotes, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, privalo priimti visas pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas.

5. Pakuočių pardavėjai už visų užstato sistemoje dalyvaujančių gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikti teisę įsigyti pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų už sumą, lygią užstato dydžiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2242, 2015-12-23, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00088

 

6. Pakuočių pardavėjai, prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi nurodyti užstato dydį kainos etiketėje.

7. Pakuočių pardavėjai, prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi teikti rašytinę informaciją (ne mažesniame kaip A3 formato
(420 x 297 mm) plakate) apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1565, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 71-2699 (2008-06-21)

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

81 straipsnis. Informacija pakuočių vartotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams

1. Pakuočių gamintojai, gamintojai ir (ar) importuotojai per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais turi informuoti pakuočių vartotojus ir kitus pakuočių atliekų turėtojus apie:

1) jiems prieinamas grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemas;

2) pakuočių vartotojų ir kitų pakuočių atliekų turėtojų vaidmenį skatinant pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą;

3) pakuočių ženklų reikšmes.

2. Aplinkos ministerija savo interneto svetainėje turi skelbti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytus pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimus ir užduotis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

 

9 straipsnis. Vartotojų ir pakuočių atliekų turėtojų pareiga

1. Atliekų turėtojas privalo atskirti pakuočių atliekas nuo kitų atliekų, tai yra rūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje.

2. Vartotojai ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų turėtojai privalo naudotis organizuotomis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

 

10 straipsnis. Kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinančiais kalendoriniais metais (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 dienos. Šiuo atveju gamintojai ir importuotojai organizacijai privalo pavesti pareigų vykdymą per vieną mėnesį nuo registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade dienos). Gamintojai ir importuotojai, pavedę savo pareigas vykdyti vienai organizacijai, negali pavesti savo pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu (išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2586, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20335

 

2. Organizacija steigiama ir veikia, gamintojai ir importuotojai jos veikloje dalyvauja Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Organizacija, gavusi licenciją ir sudariusi visas šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sutartis, gamintojų ir importuotojų pareigas, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, gali pradėti vykdyti nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos.

4. Siekdama įvykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, organizacija privalo sudaryti sutartis:

1) su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti. Šiose sutartyse turi būti numatyta bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sąlygos, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarka;

2) ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis;

3) su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinktais pakuočių atliekų surinkėjais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo arba su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinktais pakuočių atliekų surinkėjais dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir pakuočių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti pakuočių atliekų panaudojimo (taip, kad būtų užtikrintas pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas, vežimas ir paruošimas naudoti visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą tvarka, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

5. Organizacija šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį.

6. Siekdama vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę, organizacija privalo inicijuoti sudaryti kontrolės tarybą, kurioje turi dalyvauti vienodas organizacijos, pakuočių atliekų surinkėjų ir pakuočių atliekų naudotojų (ir eksportuotojų) asociacijų atstovų skaičius. Be to, į kontrolės tarybą įeina vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir vienas Aplinkos ministerijos atstovas.

7. Kontrolės taryba sudaroma pasirašant daugiašalę sutartį, kurioje turi būti nustatyta:

1) organizacijos ir pakuočių atliekų surinkėjų, pakuočių atliekų naudotojų ir eksportuotojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) gamintojų, importuotojų, kurie sutartiniais pagrindais organizacijai pavedė vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

3) kontrolės tarybos narių pareiga trečiajam asmeniui neatskleisti kontrolės tarybos veiklos vykdymo metu gautos informacijos, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;

4) kontrolės tarybos narių skyrimo tvarka.

8. Atstovus į kontrolės tarybą skiria tos pakuočių atliekų surinkėjų ir pakuočių atliekų naudotojų ir eksportuotojų asociacijos, kurių nariai per paskutinius ataskaitinius metus Lietuvos Respublikos teritorijoje surinko ir panaudojo, išvežė panaudoti ne mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų ir panaudotų, išvežtų panaudoti pakuočių atliekų.

9. Organizacijos atstovai į kontrolės tarybą skiriami organizacijos valdymo organų sprendimu. Organizacijos valdymo organas atstovus į kontrolės tarybą paskiria ne ilgesnei negu trejų metų kadencijai, užtikrindamas galimybę kiekvienam organizacijos dalyviui tapti kontrolės tarybos nariu. Tas pats asmuo negali eiti pareigų dvi kadencijas iš eilės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

Nr. XII-714, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00038

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

11 straipsnis. Užstatai už pakuotes

1. Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojų ir importuotojų pageidavimu Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia aplinkos ministras.

2. Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai:

1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);

2) PET (polietileno tereftalatas);

3) metalinę.

3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams;

2) patys arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį;

3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai;

4) dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 2 dalį.

4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų.

5. Pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų.

6. Daugkartinė pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji:

1) nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)

2) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai.

7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:

1) jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)

2) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar);

3) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar);

4) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti.

8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį.

9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras.

10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas.

11. Gamintojai ir importuotojai ne trumpiau kaip vienus metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gamintojas ir (ar) importuotojas ne trumpiau kaip vienus metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pardavėjams užstatą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1565, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 71-2699 (2008-06-21)

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2242, 2015-12-23, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00088

 

111 straipsnis. Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius

Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms atlikti:

1) valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;

2) organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą tokių pakuočių pardavėjams;

3) rengti ir teikti daugkartinių pakuočių pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

112 straipsnis. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius

1. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius atlieka šias funkcijas:

1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą;

2) organizuoja užstato sistemoje surinktų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymą, viešo konkurso būdu parinkdamas atliekų tvarkytojus, kurie perdirba užstato sistemoje surinktas vienkartinių pakuočių atliekas, užtikrindamas nustatytų pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, atliekų surinkimo ir perdirbimo užduočių įvykdymą;

3) vykdo visuomenės švietimą ir informavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais;

4) aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo lėšomis užtikrina automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba kompensuoja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams jų įsigytų ir (ar) išsinuomotų automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių, atitinkančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus nustatytus techninius reikalavimus, remonto bei techninės priežiūros sąnaudas;

5) kompensuoja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams jų patiriamas teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudas, susijusias su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu (įskaitant šių pardavėjų patirtas sąnaudas, susijusias su automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių, atitinkančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus nustatytus techninius reikalavimus, įsigijimu ir (ar) nuoma), užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu;

6) atlieka kitas šiame įstatyme užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui numatytas ir sutartimis su gamintojais ir importuotojais, Lietuvos Respublikos rinkai tiekiančiais gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, ir šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais pavestas funkcijas.

3. Asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, turi turėti:

1) susitarimais su šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais gamintojais ir importuotojais grindžiamas finansines galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius gali pradėti vykdyti veiklą tik turėdamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitiktį įrodančius šiuos aplinkos ministro atsižvelgiant į užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo specifiką nustatyta tvarka parengtus ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderintus dokumentus:

1) užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įgyvendinta šiame įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga imti užstatą už vienkartines pakuotes ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, ir pakuočių pardavėjams nustatyta pareiga – priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą;

2) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą, garantuojančią, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema, įskaitant šios sistemos organizavimo plano bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos įgyvendinimą, bus finansuojama. Finansavimo schemoje turi būti nurodytas gamintojų ir importuotojų mokamos įmokos už užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimą dydis;

3) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programą, kurioje turi būti numatytos visuomenės švietimo ir informavimo prioritetinės kryptys ir priemonės.

5. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atsisako derinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, jeigu pateikti derinti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planas ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schema, ir (ar) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programa neatitinka aplinkos ministro nustatytų reikalavimų ir (ar) juose pateikti skaičiavimai, duomenys yra nepagrįsti.

6. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo visiems gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, ir pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems šiais gaminiais, teikti paslaugas vienodomis sąlygomis.

7. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiam gamintojui ir importuotojui ar pakuočių pardavėjui atskleisti informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų ir pakuočių pardavėjų parduotų gaminių, jiems pakuoti panaudotų vienkartinių pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

8. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigėjai ir dalyviai negali veikti atliekų tvarkytojų ar automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių gamintojų ar platintojų naudai ar interesams.

9. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytas priemones ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą.

10. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius ne mažiau kaip 1 procentą lėšų nuo metinės apyvartos turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui pakuočių atliekų tvarkymo klausimais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

12 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

121 straipsnis. Juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teisena

Juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teiseną nustato šis įstatymas ir Aplinkos apsaugos įstatymas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

122 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo

Šiame įstatyme nurodytus juridinių asmenų padarytus pažeidimus Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

123 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą

1. Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

2. Pareigos pakuotę pažymėti atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

3. Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

4. Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

5. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitos ir informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą nepateikimas nustatytu laiku užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

6. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymas užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

7. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų iki septyniasdešimties tūkstančių litų.

8. Šio straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

9. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

13 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, priima teisės aktus, nustatančius ribinius leistinus kenksmingų medžiagų kiekius pakuotėse ir jų kontrolės tvarką, pakuočių ženklinimo bei pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarką, daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašą, užstato už daugkartines pakuotes sistemos įgyvendinimo tvarką, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

 

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

 

 


 

Lietuvos Respublikos

pakuočių ir pakuočių atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
2 STRAIPSNIO 21 DALYJE NURODYTIEMS PAKUOČIŲ KRITERIJAMS PAAIŠKINTI SKIRTI PAVYZDŽIAI

 

1. 2 straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatytam kriterijui skirti pavyzdžiai:

1.1. pakuotė:

1.1.1. dėžutės saldainiams;

1.1.2. kompaktinių diskų dėklų plėvelinis apvalkalas;

1.1.3. katalogų ir žurnalų pašto maišeliai (su žurnalu viduje);

1.1.4. popierinės kepimo formelės, parduodamos su pyragaičiais;

1.1.5. ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga (pvz., plastikine plėvele, aliuminio folija, popieriumi), išskyrus ritinius, vamzdelius ir cilindrus, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip pardavimo vienetą;

1.1.6. tik augalams parduoti ir gabenti, bet ne auginti, skirti vazonai;

1.1.7. injekcijų tirpalams skirti stikliniai buteliai;

1.1.8. kompaktinių diskų ašinės dėžutės (parduodamos kartu su kompaktiniais diskais, neskirtos diskams laikyti);

1.1.9. drabužių pakabos (parduodamos kartu su drabužiais);

1.1.10. degtukų dėžutės;

1.1.11. sterilios apsauginės sistemos (produkto sterilumui išsaugoti reikalingi maišeliai, padėklai ir medžiagos);

1.1.12. gėrimų kapsulės (pvz., kavos, kakavos, pieno), kurios panaudotos lieka tuščios;

1.1.13 įvairių rūšių dujoms skirti daugkartinio naudojimo plieniniai cilindrai, išskyrus gesintuvus;

1.2. ne pakuotė:

1.2.1. vazonai, kuriuose augalas auga visą savo gyvavimą;

1.2.2. įrankių dėžės;

1.2.3. arbatos maišeliai;

1.2.4. sūrius dengiantis vaško sluoksnis;

1.2.5. dešrų apvalkalai;

1.2.6. drabužių pakabos (parduodamos atskirai);

1.2.7. kavos kapsulės, kavos maišeliai iš folijos ir kavos filtrai, išmetami kartu su panaudotu kavos produktu;

1.2.8. spausdintuvų kasetės;

1.2.9. kompaktinių diskų, skaitmeninių vaizdo diskų ir vaizdo kasečių dėžutės (parduodamos kartu su kompaktiniais diskais, skaitmeniniais vaizdo diskais ir vaizdo kasečių dėžutėmis);

1.2.10. kompaktinių diskų ašinės dėžutės (parduodamos tuščios ir skirtos kompaktiniams diskams laikyti);

1.2.11. tirpūs ploviklių maišeliai;

1.2.12. kapinių žvakidės (žvakių indeliai);

1.2.13. mechaninis malūnėlis (įmontuotas į daugkartinio naudojimo talpyklą, pvz., daugkartinio naudojimo pipirų malūnėlis).

2. 2 straipsnio 21 dalies 2 punkte nustatytam kriterijui skirti pavyzdžiai:

2.1. pakuotė, jeigu suprojektuota ir skirta užpildyti pardavimo vietoje:

2.1.1. popieriniai arba plastikiniai maišai, skirti prekėms nešti;

2.1.2. vienkartinės lėkštės ir puodeliai;

2.1.3. maistui vynioti skirta plėvelė;

2.1.4. maišeliai sumuštiniams;

2.1.5. aliuminio folija;

2.1.6. plastikinė plėvelė skalbykloje išskalbtiems drabužiams vynioti;

2.2. ne pakuotė:

2.2.1. maišiklis;

2.2.2. vienkartiniai stalo įrankiai;

2.2.3. vyniojamasis popierius (parduodamas atskirai);

2.2.4. popierinės kepimo dėžutės (parduodamos tuščios);

2.2.5. popierinės kepimo formelės, parduodamos be pyragaičių;

3. 2 straipsnio 21 dalies 3 punkte nustatytam kriterijui skirti pavyzdžiai:

3.1. pakuotė:

3.1.1. etiketės, prikabintos arba pritvirtintos prie produkto;

3.2. pakuotės dalis:

3.2.1. blakstienų tušo šepetėlis (flakono dangtelio dalis);

3.2.2. lipnios etiketės, priklijuotos ant kitos pakuotės;

3.2.3. sąsagėlės;

3.2.4. plastikiniai dėklai;

3.2.5. ploviklių pakuotės dangtelyje esantis dozatorius;

3.2.6. mechaninis malūnėlis (įmontuotas į vienkartinio naudojimo talpyklą, pripildytas produkto, pvz., pipirų pripildytas pipirų malūnėlis);

3.3. ne pakuotė:

3.3.1. radijo dažnio atpažinimo žymenys.

Įstatymas papildytas nauju 1 priedu:

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

 

Lietuvos Respublikos

pakuočių ir pakuočių atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 1994 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349).

2. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB, iš dalies keičianti direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 3).

3. 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2013/2/ES, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų I priedas (OL 2013 L 37, p. 10).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-286, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 86-3206 (2005-07-16)

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 5, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1565, 2008-06-03, Žin., 2008, Nr. 71-2699 (2008-06-21)

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1627, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6526 (2011-11-17)

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1), 4(2), 8(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1893, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-191 (2012-01-10)

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3 ir 7 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-545, 2013-10-08, Žin., 2013, Nr. 110-5429 (2013-10-19)

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 1 PRIEDU ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-714, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00038

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-864, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-01-21, i. k. 2014-05579

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 2, 4-1, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11-1, 11-2, 12-1, 12-2, 12-3 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalis ir šio įstatymo 6 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2015 m. vasario 1 d.

Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

Asmuo, norintis užsiimti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla, iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderina dokumentus, nurodytus šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje.

Gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir kuri nėra pažymėta atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti ne ilgiau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pakuočių atliekos privalo būti tvarkomos laikantis reikalavimų, taikomų vienkartinėms pakuotėms, už kurias užstatas nenustatytas.

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2242, 2015-12-23, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00088

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4-1, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1, 11-2, 12-1, 12-2, 12-3 straipsniais įstatymo Nr. XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2586, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20335

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 10 straipsnio pakeitimo įstatymas