Redaguota : 1995 07 26
g
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr.61-1527
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO
KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALKOHOLIO KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
1995 m. balandžio 18 d. Nr.I-857
Vilnius
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos
Etilo alkoholis (toliau - alkoholis) - narkotinio veikimo
medžiaga, galinti lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jos.
Alkoholio produktai - nedenatūruotas etilo alkoholis,
denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis,
alkoholiniai gėrimai, ingredientai ir žaliavos, kuriuose yra
etilo alkoholio.
Alkoholiniai gėrimai - gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio
koncentracija sudaro nuo 1 iki 50 procentų.
Alkoholio reklama - su alkoholiniais gėrimais
supažindinančios, jų gamybą, prekybą, importą, aptarnavimo būdus
ar vartojimą remiančios audio arba vizualinės informacijos
neasmeniškas perdavimas įvairiais būdais ir priemonėmis,
įskaitant netiesioginę alkoholio reklamą tiesioginiam ar
netiesioginiam alkoholinių gėrimų rėmimo efektui gauti.
Netiesioginė alkoholio reklama - alkoholinių gėrimų
realizavimo ir vartojimo rėmimas populiarinant alkoholinius
gėrimus gaminančių, importuojančių ar realizuojančių įmonių
pavadinimus, naudojant prekės ženklus, simbolius, kitus būdingus
alkoholinių gėrimų požymius, taip pat Lietuvos Respublikoje
realizuojamas prekes, gaminius, kitas materialines informacijos
laikmenas, paslaugas, tiesiogiai nesusietas su alkoholiniais
gėrimais ir jų vartojimu.
Alkoholinių gėrimų rėmimas - į vartotoją orientuoti
informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos apsispręsti
pirkti alkoholinius gėrimus.
Alkoholio kontrolė - šiame įstatyme ir kituose teisės
aktuose numatytų alkoholio produktų gamybos, importo, vidaus
prekybos, vartojimo, alkoholio reklamos valstybinio reguliavimo
priemonių, skirtų alkoholinių gėrimų bendrajam suvartojimui, taip
pat alkoholinių gėrimų, kitų produktų, kuriuose yra etilo
alkoholio, vartojimo nulemtoms kenksmingoms pasekmėms sveikatai
ir ūkiui mažinti, visuma.
Stacionarinės prekybos įmonės ir stacionarinės viešojo
maitinimo įmonės - prekybos ir viešojo maitinimo įmonės, kurių
pastatams, kaip nekilnojamajam turtui, Lietuvos Respublikos
įstatymai ir kiti teisės aktai nustato valstybinę teisinę
registraciją.
2 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis ir
jo reguliuojami santykiai
Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis - mažinti bendrąjį
alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą
sveikatai ir ūkiui, nustatyti alkoholio produktų gamybos ir
prekybos valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės
teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus
alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius
pagrindus.
Šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su alkoholio
produktų, maisto produktų su alkoholio priedais, kitų produktų,
kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, vidaus prekyba, laikymu,
importu, eksportu, vartojimu, bei nustato valstybės alkoholio
kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus.
3 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos
principai
Valstybės alkoholio kontrolės politikos principai yra:
1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ;
2) valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną,
gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos
alkoholiniais gėrimais;
3) skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuoti
alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija
mažesnė kaip 22 procentai;
4) riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo
rėmimą;
5) papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už
alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir
įgyvendinti;
6) skatinti privačias įmones prisidėti įgyvendinant
valstybės alkoholio kontrolės politiką;
7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo
daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui
klausimais;
8) didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėrimus
vartojančių gyventojų skaičių remiant blaivybės organizacijų
veiklos programas;
9) remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą;
10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos
planavimą;
11) skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplinkos
formavimą ir socialinę veiklą.
Jeigu šio įstatymo 2 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti
santykiai nėra įstatymų sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti
teisės aktų, reguliuojančių panašius santykius, nuostatų, tai
sprendžiant kilusius ginčus, taikomi šio straipsnio pirmojoje
dalyje išvardinti principai.
II SKYRIUS. ALKOHOLIO IR KITŲ PRODUKTŲ, KURIUOSE YRA
ETILO ALKOHOLIO, GAMYBOS, PREKYBOS, IMPORTO, EKSPORTO
BEI VARTOJIMO REGULIAVIMO YPATUMAI, ALKOHOLIO PRODUKTŲ
KLASIFIKAVIMO, KOKYBĖS BEI VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS
REIKALAVIMŲ IR RODIKLIŲ REGLAMENTAVIMAS
4 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos, prekybos ir
importo reguliavimo ypatumai
Alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams,
kurių gamybai, importui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus
įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio
reguliavimo režimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Prekybos įstatymo
4 straipsnio pirmąja dalimi, ypatingais atvejais gali įvesti
alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos valstybės
monopolį. Monopolio įvedimo pagrindus ir sąlygas, jo įgyvendinimo
tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ypatingais atvejais, kai
Lietuvos gyventojų ligotumas alkoholinėmis psichozėmis viršija
nustatytą rodiklį, gali nustatyti alkoholinių gėrimų grupių
gamybos ir importo kvotas. Ligotumo alkoholinėmis psichozėmis
rodiklį, kurį viršijus įvedamos alkoholinių gėrimų grupių gamybos
ir importo kvotos, šias kvotas bei jų įvedimo terminus nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos
teikimu.
5 straipsnis. Produktų, kuriuose yra etilo alkoholio,
gamybos, prekybos, importo ir vartojimo
valstybinio reguliavimo ypatumai
Jei skysčiai (technologiniai, parfumerijos ir kosmetikos
pramonės gaminiai ir kt.), kuriuose yra etilo alkoholio,
vartojami kaip apsvaigimą sukeliantys gėrimai, tai Lietuvos
Respublikos Vyriausybė turi teisę, remdamasi Sveikatos apsaugos
ministerijos pateiktais šių skysčių vartojimo ir jo sąlygojamų
žalingų pasekmių sveikatai statistikos atrankinių tyrimų
duomenimis, reguliuoti jų gamybą, importą, vidaus prekybą ir
vartojimą pagal šio įstatymo normas.
Maisto produktų su alkoholio priedais gamybos, importo bei
vidaus prekybos tvarką, remdamasi šiuo ir kitais įstatymais bei
teisės aktais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6 straipsnis. Alkoholio produktų kokybės ir higieninių
rodiklių reglamentavimas
Lietuvos Respublikoje įmonių gaminami, į ją importuojami ir
Lietuvos Respublikoje realizuojami alkoholio produktai (toliau -
alkoholio produktai) pagal kokybės ir higieninius rodiklius
privalo atitikti Lietuvos Respublikos norminius dokumentus.
Reikalavimai alkoholio produktų kokybei nustatomi
norminiuose dokumentuose, kuriuos rengia ir tvirtina Lietuvos
standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių
reikalų ministerijos.
Alkoholio produktų higieniniai rodikliai nustatomi
norminiuose dokumentuose, kuriuos rengia ir tvirtina Sveikatos
apsaugos ministerija.
Kiekvienai Lietuvos Respublikoje pagamintų alkoholio
produktų siuntai įmonė gamintoja privalo išduoti Lietuvos
valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos
ir vartotojų teisių gynimo tarnybos nustatyto pavyzdžio šių
produktų kokybę liudijantį pažymėjimą (sertifikatą).
Asmenys, atsakingi už alkoholio produktų, kurie neatitinka
kokybės ir (ar) higieninių rodiklių, nustatytų Lietuvos
Respublikos norminiuose dokumentuose, pagaminimą ir išleidimą į
apyvartą, atsako pagal įstatymus bei kitus teisės aktus.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
7 straipsnis. Alkoholio produktų atitikimo norminių
dokumentų reikalavimams nustatymas
Ar alkoholio produktai atitinka šio įstatymo bei Lietuvos
Respublikos norminių dokumentų reikalavimus, pagal kompetenciją
kontroliuoja Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija prie
Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos,
Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos, Valstybinė visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kontrolės institucijos.
Alkoholio produktų tyrimus atlieka nustatyta tvarka
akredituotos laboratorijos. Alkoholinių gėrimų kokybės ir
higieninės ekspertizės pagrindus, tvarką ir įkainius nustato
atitinkamai Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija prie Lietuvos
standartizacijos tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Jeigu šio įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos kontrolės
institucijos, tirdamos nustatyta tvarka paimtus alkoholio
produktų pavyzdžius, nustato, kad šie neatitinka norminių
dokumentų reikalavimų, tai laikoma, kad šių reikalavimų
neatitinka visa alkoholio produktų siunta, iš kurios buvo paimti
pavyzdžiai. Alkoholio produktų siuntų, kurios pagal kontrolės
institucijų užsakymu atliktos ekspertizės išvadas pripažintos
neatitinkančiomis šio įstatymo ir norminių dokumentų reikalavimų,
realizavimo sustabdymo ir tolesnio naudojimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8 straipsnis. Alkoholinių gėrimų klasifikavimas
Lietuvos Respublikoje įmonių gaminamų, į ją importuojamų ir
Lietuvos Respublikoje realizuojamų alkoholinių gėrimų rūšys
(toliau - alkoholiniai gėrimai) klasifikuojamos į grupes,
atsižvelgiant į jų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją.
Kiekvienai alkoholinių gėrimų grupei turi būti nustatyta
maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija. Alkoholinių
gėrimų grupes ir etilo alkoholio koncentraciją jose nustato
norminiai dokumentai, kuriuos rengia Valstybinė tabako ir
alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau - VTAKT) ir tvirtina Lietuvos standartizacijos tarnyba
prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.
9 straipsnis. Alkoholinių gėrimų prekinis žymėjimas
Alkoholinių gėrimų prekinio žymėjimo reikalavimus nustato
Lietuvos Respublikos norminiai dokumentai, kuriuos rengia ir
tvirtina Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų
ir savivaldybių reikalų ministerijos.
Lietuvos Respublikoje gaminamų ir realizuojamų alkoholinių
gėrimų etiketėse privalo būti nurodyta tūrinė etilo alkoholio
koncentracija juose.
III SKYRIUS. ALKOHOLIO PRIEINAMUMO RIBOJIMAS
I skirsnis. Alkoholio produktų gamybos
valstybinis reguliavimas
10 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų
gaminimo reguliavimas
Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti naminę degtinę,
brogą, kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus.
Alkoholinių gėrimų pripažinimo namų gamybos stipriais
alkoholiniais gėrimais kriterijus nustato VTAKT.
11 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos Lietuvos
Respublikoje valstybinio reguliavimo ypatumai
Alkoholinių gėrimų, maisto produktų etilo alkoholio priedų
gamybai naudojamas etilo alkoholis turi būti pagamintas tik iš
maisto žaliavų ir nedenatūruotas. Alkoholio produktų pripažinimo
denatūruotais kriterijus nustato norminiai dokumentai, kuriuos
rengia ir tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikoje įmonėms draudžiama gaminti vyną
pramoniniu būdu iš sulfituotų sulčių.
Lietuvos Respublikoje draudžiama diegti tokias užsienio
šalių alkoholinių gėrimų gamybos technologijas, kurios skirtos
žemesnės kokybės alkoholiniams gėrimams gaminti negu tose pačiose
šalyse ir Lietuvoje išleidžiama analogiška aukštesnės kokybės
produkcija.
12 straipsnis. Teisės gaminti alkoholio produktus
suteikimas įmonėms
Įmonėms leidžiama gaminti alkoholio produktus tik turint
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT trejiems
metams išduotą leidimą. Leidimas gaminti alkoholio produktus
įmonėms išduodamas tik turint nustatyta tvarka patvirtintus
norminius dokumentus, nustatančius šių produktų gamybos technines
sąlygas (įrangą), kokybės ir higieninius reikalavimus bei
rodiklius, alkoholinių gėrimų kokybės tyrimo laboratoriją ir
nustatytos kvalifikacijos personalą. Personalo kvalifikacinius
reikalavimus nustato VTAKT.
Leidimuose turi būti įrašytos leidžiamų gaminti alkoholio
produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, rūšys.
Leidimų gaminti alkoholio produktus išdavimo ir atšaukimo
sąlygas bei tvarką, atsisakymo juos išduoti pagrindus, remdamasi
šiuo bei Įmonių įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
13 straipsnis. Teisės gaminti atskirus alkoholio
produktus suteikimas nustatytų rūšių
įmonėms
Tik valstybės
(valstybinėms) įmonėms ir specialiosios paskirties bendrovėms šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama teisė
gaminti nedenatūruotą etilo alkoholį bei alkoholinius gėrimus,
kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22 procentus.
Šis reikalavimas netaikomas šio straipsnio antrojoje dalyje
nurodytai įmonei ir jai nustatytam alkoholinių gėrimų asortimentui
bei AB "Sema", gaminančiai nedenatūruotą etilo alkoholį, kaip
pagrindinės mielių gamybos papildomą produktą.
Tik UAB "Lietuviškas midus" šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka suteikiama teisė gaminti iki šio įstatymo
priėmimo gamintus alkoholinius gėrimus.
Kitų rūšių įmonėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka suteikiama teisė gaminti kitus alkoholio
produktus, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo
alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų.
Šio straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių
nuostatos galioja iki 2000 m. gruodžio 31 d. Nuo 2001 m. sausio 1
d. teisė gaminti alkoholio produktus, kurių tūrinė alkoholio
koncentracija viršija 22 procentus, suteikiama tik valstybinėms
įmonėms. Alkoholio produktų gamybos valstybės monopolio įvedimo
sąlygas ir tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimai.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
II skirsnis. Alkoholio produktų importo ir eksporto
valstybinis reguliavimas
14 straipsnis. Alkoholinių gėrimų įvežimo į Lietuvos
Respubliką reguliavimo ypatumai
Lietuvos Respublikos piliečiams, užsieniečiams,
užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, laivų ir lėktuvų
atsargoms priskiriamą alkoholinių gėrimų kiekį, kurį leidžiama
įvežti į Lietuvos Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė VTAKT teikimu. Leidžiamas įvežti į Lietuvos Respubliką
alkoholinių gėrimų kiekis nustatomas pagal alkoholinių gėrimų
grupes.
Alkoholio produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir gabenimo
tranzitu per jos teritoriją tvarką įmonėms nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
15 straipsnis. Alkoholio produktų importo valstybinio
reguliavimo ypatumai
Tik įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos pavedimu VTAKT išduotą leidimą gaminti alkoholio produktus,
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama
importuoti nedenatūruotą etilo alkoholį be teisės jį realizuoti
kitoms įmonėms.
16 straipsnis. Alkoholio produktų importo tvarka
Importuoti alkoholio produktus įmonėms leidžiama tik, kai
jos turi:
1) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų
nustatyta tvarka išduotą leidimą;
2) įmonės gamintojos - užsienio šalies ūkio subjekto išduotą
pažymėjimą (sertifikatą), liudijantį alkoholio produktų kokybę;
3) nustatytą alkoholinių gėrimų talpų specialų ženklinimą.
Dokumentų, nurodytų šio straipsnio pirmosios dalies 2
punkte, įforminimo reikalavimus nustato Lietuvos valstybinė
kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų
teisių gynimo tarnybos.
Importuojamų alkoholinių gėrimų talpų specialaus ženklinimo
ir jo taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įmonės, kurios importavo alkoholio produktus, privalo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais
juos užpajamuoti.
Alkoholio produktų importo tvarką, remdamasi šiuo įstatymu,
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17 straipsnis. Leidimų importuoti alkoholio produktus
išdavimo tvarka
Vienerius metus galiojančius leidimus importuoti alkoholio
produktus, remdamasi šiuo įstatymu, išduoda Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos pavedimu VTAKT.
Leidžiamų kiekvienais metais išduoti leidimų importuoti
alkoholinius gėrimus skaičių nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos pavedimu VTAKT, remdamasi alkoholio bendrojo
suvartojimo tendencijomis, alkoholio vartojimo nulemtų kenksmingų
pasekmių sveikatai ir ūkiui statistikos duomenimis, tačiau
kiekvienais metais galiojančių leidimų importuoti skaičius neturi
viršyti dešimties.
Leidimai importuoti alkoholinius gėrimus išduodami pagal
viešą konkursą, kurio sąlygas bei tvarką nustato ir visuomenės
informavimo priemonėse skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Leidimai importuoti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų)
išduodami tik toms įmonėms, kurios pateikia dokumentus,
liudijančius apie sudarytas sutartis tik su tokiais užsienio ūkio
subjektais, kurie dėl savo produkcijos kokybės patikimumo yra
įtraukti į alkoholinių gėrimų gamintojų asociacijų leidžiamus
biuletenius.
Leidimuose importuoti alkoholio produktus įrašomi leidžiamų
importuoti alkoholio produktų rūšys, taip pat alkoholinių gėrimų
grupės.
Įmonėms, kurios turi leidimus importuoti alkoholio
produktus, draudžiama pagal sutartį perduoti kitiems ūkio
subjektams teisę importuoti alkoholio produktus naudojant
gabenimo dokumentuose įmonių, turinčių šią teisę, pavadinimus.
Leidimų importuoti alkoholio produktus išdavimo ir atšaukimo
sąlygas bei tvarką, atsisakymo juos išduoti pagrindus, remdamasi
šiuo bei Įmonių įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
18 straipsnis. Alkoholio produktų eksporto valstybinis
reguliavimas
Alkoholio produktų eksporto tvarką, remdamasi šiuo įstatymu,
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
III skirsnis. Vidaus prekybos alkoholio produktais reguliavimas
19 straipsnis. Vidaus prekybos alkoholio produktais
leidimai
Didmeninė prekyba alkoholio produktais leidžiama tik turint
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT vieneriems
metams išduotus leidimus. Didmeninės prekybos leidimai išduodami
konkurso tvarka.
Leidimai, kurie nustatyta tvarka išduodami įmonėms gaminti
ar importuoti alkoholio produktus, galioja, išskyrus šio įstatymo
15 straipsnyje nustatytus atvejus, ir didmeninei prekybai
alkoholio produktais, tačiau tik tomis jų rūšimis, taip pat
alkoholinių gėrimų grupėmis, kurios yra įrašytos į leidimą
gaminti ar importuoti alkoholio produktus. Didmeninės prekybos
apimtys privalo atitikti alkoholio produktų gamybos ar importo
apimtis.
Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik
turint atitinkamos savivaldos vykdomosios institucijos vieneriems
metams pagal šio įstatymo 20, 21 straipsnių nuostatas
išduotus, esant atitinkamo policijos komisariato sutikimui,
leidimus. Sezoninės prekybos alumi ir alkoholiniais gėrimais,
kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų,
leidimai išduodami kurortinio sezono laikotarpiui.
Savivaldos vykdomosios institucijos leidžiamų kiekvienais
metais išduoti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais
prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse leidimų konkretų skaičių
nustato, remdamosi alkoholio bendrojo suvartojimo tendencijomis
atitinkamos teritorijos administraciniame vienete, alkoholio
vartojimo nulemtų kenksmingų pasekmių sveikatai ir ūkiui
statistikos duomenimis.
Savivaldybė nustato išduodamų vienkartinių leidimų prekybos
ir viešojo maitinimo įmonėms prekiauti alkoholiniais gėrimais,
kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 12 procentų,
masiniuose, sporto, kultūros, religiniuose, šventiniuose
renginiuose, mitinguose, manifestacijose ir parodose skaičių ir
juos išduoda.
Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir prekybos
alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse leidimai
išduodami pagal viešą konkursą, kurio sąlygas ir tvarką nustato
ir visuomenės informavimo priemonėse skelbia savivaldybės.
Leidimų išdavimo tvarką savivaldybėse kontroliuoja VTAKT
atstovai.
Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir
viešojo maitinimo įmonėse leidimuose turi būti įrašyta leidžiamų
realizuoti alkoholinių gėrimų rūšys, alkoholinių gėrimų grupės
bei prekybos jais laikas ir vieta.
Leidimų įmonėms užsiimti vidaus prekyba alkoholio produktais
išdavimo bei atšaukimo sąlygas ir tvarką, atsisakymo juos išduoti
pagrindus, remdamasi šiuo bei Įmonių įstatymu, taip pat prekybos
alkoholio produktais tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
20 straipsnis. Alkoholio produktų realizavimo
reikalavimai
Lietuvos Respublikoje realizuoti draudžiama:
1) alkoholio produktus be įmonės gamintojos išduoto
atitikimo pažymėjimo, liudijančio kiekvienos alkoholio produktų
siuntos kokybę;
2) tokių rūšių alkoholio produktus, taip pat alkoholinius
gėrimus pagal jų grupes, kurie neįrašyti į leidimus juos
importuoti, realizuoti;
3) importuotus alkoholinius gėrimus be nustatyto specialaus
ženklinimo, taip pat tuos importuotus alkoholinius gėrimus, kurių
ženklinimas neturi įmonės, turinčios importo ir (ar) didmeninės
prekybos alkoholiniais gėrimais teisę, papildomos specialios
žymos;
4) alkoholinius gėrimus, kurių etilo alkoholis pagamintas ne
iš maisto žaliavų;
5) importuotus ar Lietuvos Respublikoje pagamintus alkoholio
produktus, kurių kokybės ir (ar) higieniniai rodikliai neatitinka
Lietuvos Respublikos norminių dokumentų reikalavimų;
6) importuotus ir Lietuvos Respublikoje pagamintus
alkoholinius gėrimus, kurių prekinis žymėjimas neatitinka Codex
Alimentarius reikalavimų bei Lietuvos Respublikoje
galiojančių prekių ženklinimo taisyklių;
7) falsifikuotus alkoholio produktus;
8) alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė
kaip 9,5 procento;
9) vynus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė
kaip 22 procentai;
10) distiliuoto etilo alkoholio gaminius, kurių tūrinė etilo
alkoholio koncentracija didesnė kaip 50 procentų;
11) namų gamybos alų (išskyrus pagamintą pagal norminius
dokumentus, kai turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį
gaminti) ar namų gamybos vyną;
12) nedenatūruotą, denatūruotą etilo alkoholį bei techninį
etilo alkoholį gyventojams, išskyrus nedenatūruotą etilo
alkoholį, realizuojamą gyventojams vaistinėse Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka;
13) pilstomus alkoholinius gėrimus, išskyrus prekybą jais
stacionarinėse viešojo maitinimo įmonėse (be teisės išsinešti) ir
pilstomą alų, parduodamą firminėse alaus daryklų parduotuvėse;
14) alkoholinius gėrimus nestacionarinėse prekybos įmonėse,
išskyrus kioskuose parduodamą alų, gamyklų supilstytą į tarą;
15) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;
16) alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims;
17) alkoholinius gėrimus uniformuotiems pareigūnams.
Importuotų alkoholinių gėrimų (išskyrus alų) specialaus
ženklinimo papildymo specialia įmonės, turinčios didmeninės
prekybos alkoholiniais gėrimais teisę, žyma tvarką nustato VTAKT.
Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, reikalui esant,
reikalauti iš asmenų, kurie perka alkoholinius gėrimus, pateikti
asmens amžių liudijantį dokumentą.
Didmeninės prekybos įmonėms, turinčioms teisę parduoti
alkoholinius gėrimus, leidžiama juos realizuoti tik toms
mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo įmonėms, kurios turi
šios prekybos leidimus.
Įmonėms, turinčioms leidimą gaminti alkoholio produktus,
leidžiama juos realizuoti didmeninės, mažmeninės prekybos ar
viešojo maitinimo įmonėms, turinčioms leidimus užsiimti šia
veikla.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, gaminantys arba
realizuojantys nekokybiškus, falsifikuotus alkoholio produktus,
suklastoję ar pateikę melagingus alkoholio produktų kokybę
liudijančius atitikimo pažymėjimus ar nustatytą specialųjį
ženklinimą bei žymas, atsako pagal šį ir kitus įstatymus.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
21 straipsnis. Prekybos alkoholiniais gėrimais
mažmeninės prekybos ir viešojo
maitinimo įmonėse tvarka
Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais
gėrimais:
1) sveikatos priežiūros, ugdymo, sporto įstaigose ir jų
teritorijose, prie maldos namų (atstumu, kurį nustato
savivaldybės kartu su religinėmis bendruomenėmis);
2) vaikams ir paaugliams skirtų prekių prekyvietėse;
3) masiniuose sporto, kultūros, religiniuose, šventiniuose
renginiuose, mitinguose, manifestacijose (išskyrus alkoholinius
gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 12
procentų);
4) iš prekybos automatų;
5) tarptautinių ir respublikinių kelių pakelėse, išskyrus
Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose nustatytu atstumu
nuo jų įrengtose stacionarinėse viešojo maitinimo įmonėse;
6) prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, kurios įrengtos
degalinėse ir prie jų (savivaldybių nurodytu atstumu);
7) asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;
8) kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais
atvejais.
Prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama tik išimtinai
tokiai prekybai skirtose stacionarinėse prekybos įmonėse arba jų
specializuotuose skyriuose, skirtuose tokiai prekybai, ir viešojo
maitinimo įmonėse, išskyrus prekybą kioskuose alumi, gamyklų
supilstytu į tarą.
Prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo
įmonėse, įrengtose ar įrengiamose daugiabučiuose gyvenamuosiuose
namuose, leidžiama Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos
daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo"
nustatyta tvarka.
Prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse leidžiama prekiauti
alkoholiniais gėrimais tik nuo 11 valandos iki kitos dienos 6
valandos ryto (prekyba alumi leidžiama nuo 8 valandos ryto). Už
leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos įmonėse po 22
valandos, o viešojo maitinimo įmonėse - po 24 valandos išdavimą
imamas dvigubo tarifo žyminis mokestis.
Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę riboti
nustatytą alkoholinių gėrimų pardavimo laiką pagal nustatytas
alkoholinių gėrimų grupes, atsižvelgdamos į įmonių padarytus
prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus ir į
atitinkamų policijos komisariatų pasiūlymus.
Prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir
prekybos įmonėse, įskaitant neapmuitinamas parduotuves,
taisykles, remdamasi šiuo įstatymu, tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Atitinkamų policijos komisariatų vadovai turi teisę už
prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus sustabdyti
prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse
iki 24 valandų.
Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę riboti ar
uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais valstybinių bei
religinių švenčių ir masinių renginių dienomis.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
22 stripsnis. Neteko galios.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
IV SKYRIUS. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMO
MAŽINIMAS IR KONTROLĖ
I skirsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo
mažinimo organizacinės priemonės
23 straipsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo
planavimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veiklos programoje
privalo nustatyti savo kadencijos laikotarpiui alkoholio bendrojo
suvartojimo mažinimo rodiklius.
24 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos, prekybos,
importo, eksporto, vartojimo, jo daromos
žalos sveikatai ir ūkiui statistika
Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka tvarkoma alkoholio
produktų gamybos, vidaus ir užsienio prekybos apskaita ir
statistikos informacija.
Visos įmonės, kurios gamina ir realizuoja Lietuvos
Respublikoje alkoholio produktus, privalo tvarkyti jų gamybos ir
vidaus prekybos apskaitą bei nustatyta tvarka teikti apie tai
statistikos informaciją Statistikos departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos užsienio prekybos alkoholio produktais
apskaita tvarkoma pagal muitinėms pateikiamų krovinių deklaracijų
duomenis. Statistikos informaciją apie Lietuvos Respublikos
užsienio prekybą Statistikos departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Muitinės
departamentas prie Finansų ministerijos.
Alkoholio produktų gamybos, vidaus ir užsienio prekybos
statistikoje naudojamos apskaitos ir statistikos informacijos
teikimo bei skelbimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Lietuvos Respublikoje ne rečiau kaip kartą per metus
atliekami alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos
sveikatai ir ūkiui valstybiniai ir žinybiniai atrankiniai
statistikos tyrimai.
Alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai
ir ūkiui valstybinių ir žinybinių atrankinių statistikos tyrimų
organizavimo teisinius pagrindus nustato Statistikos įstatymas.
25 straipsnis. Alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimas
Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus
draudžiama:
1) visose ugdymo, sveikatos priežiūros, karinėse ir
sukarintos tarnybos, policijos įstaigose ir jų teritorijose;
2) valstybės valdžios ir valdymo institucijose, išskyrus
oficialius priėmimus;
3) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo
susisiekimo traukinius, laivus, kur yra atskirai įrengtos viešojo
maitinimo vietos, taip pat lėktuvus, skrendančius už Lietuvos
Respublikos ribų.
Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę nustatyti
viešąsias vietas, kuriose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus
ar jų atitinkamas grupes.
26 straipsnis. Visuomenės informavimas apie alkoholį, jo
vartojimo lemiamą žalą sveikatai ir ūkiui
Švietimo ir mokslo ministerija privalo parengti sveikatos
ugdymo visose bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose švietimo
įstaigose programas bei įtraukti sveikatos ugdymo klausimus į
naujai leidžiamus vadovėlius.
Visos švietimo įstaigos, suderinusios su Sveikatos apsaugos
ministerija, privalo į ugdymo programas įtraukti žinias apie
alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą sveikatai ir ūkiui,
sveikatai palankios aplinkos, užkertančios kelią alkoholio
vartojimo daromai žalai, sveikos gyvensenos formavimą.
Lietuvos radijo ir televizijos laidose ne rečiau kaip du
kartus per savaitę ir ne mažiau kaip po 5 minutes bendro laiko
televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams patogiausiu laiku
turi būti transliuojamos laidos sveikatos ugdymo klausimais.
27 straipsnis. Alkoholio kontrolės programos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia, tvirtina ir
įgyvendina valstybės alkoholio kontrolės programą. Valstybės
alkoholio kontrolės programa finansuojama iš Valstybinio
sveikatos fondo lėšų. Valstybinio sveikatos fondo steigimo ir jo
lėšų šaltinių formavimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Valstybės alkoholio kontrolės programos tikslams pasiekti
savivaldybės rengia ir įgyvendina savivaldybių alkoholio
kontrolės programas. Savivaldybių alkoholio kontrolės programos
finansuojamos iš savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Savivaldybių
sveikatos fondų steigimo ir jų lėšų šaltinių formavimo tvarką
nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali rengti ir kitas
alkoholio kontrolės programas, dėl jų rengimo ir įgyvendinimo
teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei
sveikatos tarybai (toliau - NST), VTAKT ir kitoms valstybės
alkoholio kontrolės politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms
institucijoms.
Alkoholio kontrolės programos rengiamos, finansuojamos,
įgyvendinamos ir kontroliuojamos pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintus sveikatos programų rengimo, tvirtinimo,
finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės nuostatus.
28 straipsnis. Blaivybės organizacijų veiklos programų
rėmimas
Blaivybės organizacijų veiklos programos nustatyta tvarka
remiamos:
1) iš Sveikatos sistemos įstatyme nustatyto Valstybinio
sveikatos fondo ir savivaldybių sveikatos fondų, labdaros ir
paramos davėjų;
2) įmonių, įstaigų ir organizacijų Labdaros ir paramos
įstatymo nustatyta tvarka;
3) iš kitų teisėtai įgytų lėšų.
Tvarką, pagal kurią iš Sveikatos sistemos įstatyme nustatytų
sveikatos fondų remiamos blaivybės organizacijų veiklos
programos, nustato šių fondų nuostatai.
II skirsnis. Alkoholinių gėrimų rėmimo ribojimas
29 straipsnis. Alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo
ribojimas
Įmonėms, turinčioms teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais,
draudžiama naudoti tokius jų pardavimo rėmimo būdus:
1) dalį prekių išduoti veltui arba kaip premiją;
2) taikyti fiksuotas nuolaidas kuponų, išspausdintų
visuomenės informavimo priemonėse, savininkams;
3) organizuoti nemokamą naujų alkoholinių gėrimų pavyzdžių
platinimą;
4) teikti savo produkciją į loterijas, konkursus, žaidimus
kaip prizus arba kartu su jais, išskyrus alų ir šampaną;
5) organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus dėl
alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė įmonėms, kurios turi
nustatyta tvarka išduotus leidimus prekiauti alkoholiniais
gėrimais, turi teisę nustatyti ir kitus alkoholinių gėrimų
pardavimo rėmimo ribojimus.
30 straipsnis. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas
Lietuvos Respublikoje alkoholinių gėrimų reklama draudžiama:
1) per Lietuvos radijo ir televizijos stotyse pagamintas
radijo ir televizijos programas, taip pat per Lietuvos spaudą;
2) panaudojant užsienio šalyse atspausdintus, įvežtus į
Lietuvos Respubliką ir joje realizuojamus specializuotus
reklaminius leidinius, skirtus alkoholio reklamai;
3) paštu (naudojant atvirlaiškius, vokus, pašto ženklus);
4) kitais audio arba vizualinės informacijos perdavimo
būdais, priemonėmis, įskaitant netiesioginę alkoholinių gėrimų
reklamą.
Kaip įgyvendinamas alkoholio reklamos draudimas,
kontroliuoja VTAKT, Spaudos kontrolės valdyba prie Teisingumo
ministerijos, savivaldybės.
Audio arba vizualinės informacijos turinio, apipavidalinimo,
jos perdavimo būdų pripažinimo alkoholio reklama kriterijus,
alkoholio reklamos draudimo kontrolės tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
31 straipsnis. Alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos
įmonių populiarinimo ribojimas
Lietuvos Respublikos ir užsienio alkoholinių gėrimų gamybos
ir prekybos įmonės gali užsiimti sporto, kultūros ir kitų
renginių, kurie nesusieti su alkoholiniais gėrimais ir jų
vartojimu, rėmimu. Rėmimas nesuteikia jokių teisių alkoholio
reklamos srityje.
III skirsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo
mažinimo ekonominės priemonės
32 straipsnis. Importo muito mokesčio ir akcizų tarifų už
alkoholio produktus diferencijavimas
Alkoholio produktų apmokestinimo muito mokesčiu ir akcizais
tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimai.
Muito mokesčio bei akcizų už Lietuvos Respublikoje
realizuojamus ir importuojamus alkoholinius gėrimus tarifai
diferencijuojami pagal nustatytas alkoholinių gėrimų grupes.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė muito mokesčio ir akcizų
tarifus turi reguliuoti taip, kad alkoholinių gėrimų kainos
didėtų greičiau negu gyventojų pajamos.
33 straipsnis. Žyminio mokesčio už leidimus gaminti,
importuoti, prekiauti alkoholio produktais
tarifų diferencijavimas
Žyminio mokesčio už leidimus gaminti, parduoti, importuoti
alkoholio produktus tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į
nustatytas alkoholinių gėrimų rūšis, jų grupes, prekybos
alkoholiniais gėrimais laiką ir kitas šio įstatymo nustatytas
sąlygas.
34 straipsnis. Minimalaus gyvenimo lygio nustatymo
ypatumai
Alkoholinius gėrimus įtraukti į minimalų maisto produktų ir
ne maisto prekių bei paslaugų rinkinį minimaliam gyvenimo lygiui
apskaičiuoti draudžiama.
IV skirsnis. Piktnaudžiavimo alkoholiu ribojimas
35 straipsnis. Vairavimo kontrolės tvarka
Asmenys, vairuojantys transporto priemones Lietuvos
Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo, girtumo ir
alkoholio kiekio kraujuje. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad jų
darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto
priemones, prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl neblaivumo
(girtumo).
Asmenis, vairuojančius transporto priemones, vairavimo metu
dėl neblaivumo ir girtumo tikrina policija. Įtarusi, kad šie
asmenys neblaivūs (girti), policija panaudoja norminiuose aktuose
numatytas priemones apsvaigimo laipsniui nustatyti. Asmenys,
nesutinkantys su patikrinimo rezultatais, pristatomi į Sveikatos
apsaugos ministerijos įgaliotas sveikatos priežiūros įstaigas
apsvaigimo laipsniui nustatyti. Sveikatos priežiūros įstaigų
išvada dėl neblaivumo (girtumo) yra galutinė. Sveikatos apsaugos
ministerijos įgaliotos neblaivumui (girtumui) nustatyti sveikatos
priežiūros įstaigos atlieka pristatytų ar besikreipiančių asmenų
medicininę apžiūrą.
Asmenų, vairuojančių transporto priemones, neblaivumo
(girtumo) tikrinimo tvarką, vairavimo metu leidžiamą maksimalią
etilo alkoholio koncentraciją asmenų, vairuojančių antžeminio,
vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje,
iškvepiamame ore ir kraujuje nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Neblaivių vairuotojų vairavimas transporto priemonių,
leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims arba
perdavimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims
užtraukia įstatymų nustatytą baudžiamąją ar administracinę
atsakomybę.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
36 straipsnis. Narkologinės priežiūros organizavimas
Narkologinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją atlieka
akredituotos valstybinės ir nevalstybinės sveikatos priežiūros
įstaigos, medicinos personalas, besiverčiantis privačia
narkologinės priežiūros praktika.
Narkologinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje koordinuoja
Lietuvos narkologijos centras, kurį steigia ir jo nuostatus
tvirtina Sveikatos apsaugos
ministerija. Narkologinės priežiūros
tvarką nustato įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimai, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai.
Lietuvos Respublikoje asmenys, apsinuodiję alkoholiu, gali
būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka detoksikuojami
savivaldybių detoksikacijos centruose ir kitose sveikatos
priežiūros įstaigose. Šiuos asmenis policija gali priverstinai
hospitalizuoti detoksikacijos centruose ir kitose sveikatos
priežiūros įstaigose tik tuo atveju, kai:
1) jie savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar
aplinkinių sveikatai, gyvybei;
2) jų būklė nesąmoninga.
Asmenų, apsinuodijusių alkoholiu, savivaldybių
detoksikacijos centrų veiklos, detoksikavimo tvarką ir sąlygas
nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Įstatymų numatytais atvejais ir tvarka gali būti apribotas
asmenų, sergančių priklausomybės nuo alkoholio sindromu,
veiksnumas ir jiems taikomos socialinės bei psichologinės
reabilitacijos priemonės.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
V SKYRIUS. VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS VALDYMO
INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA
37 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos
formavimo sistema
Valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją
formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė,
Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos
įstatymų nustatytos institucijos. Jų įgaliojimus alkoholio
kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
38 straipsnis. Nacionalinės sveikatos tarybos
kompetencija alkoholio kontrolės srityje
Nacionalinės sveikatos tarybos bendrąją kompetenciją ir
teises sveikatos politikos koordinavimo srityje, jos sudarymo
pagrindus nustato Sveikatos sistemos įstatymas.
Nacionalinė sveikatos taryba alkoholio kontrolės srityje:
1) prisideda formuojant ir įgyvendinant valstybės alkoholio
kontrolės politiką;
2) prisideda rengiant, aprobuojant valstybės alkoholio
kontrolės programą ir koordinuojant jos įgyvendinimą;
3) prižiūri, kaip VTAKT ir kitos Vyriausybės institucijos
įgyvendina alkoholio kontrolės politiką;
4) kaupia, apibendrina informaciją apie alkoholio kontrolės
politikos efektyvumą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Seimui ir
Vyriausybei;
5) skelbia mokslinę, informacinę ir analitinę medžiagą,
leidžia leidinius apie alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje;
6) dalyvauja tarptautinių organizacijų, tiriančių ir
koordinuojančių šalių alkoholio kontrolės politiką, veikloje;
7) kiekvienais metais daro Seime pranešimą apie alkoholio
kontrolės būklę Lietuvoje;
8) atlieka kitas funkcijas, priskirtas jai pagal šį ir kitus
įstatymus bei NST nuostatus.
39 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos
vykdomųjų institucijų sistema
Valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka
ministerijos, VTAKT, kitos Vyriausybės institucijos, valstybinės
tarnybos, valstybinės inspekcijos, savivaldos vykdomosios
institucijos, policija, sveikatos sistemos įstaigos. Jų
kompetenciją alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti
įstatymai bei teisės aktai.
40 straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės
tarnyba
Šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybė steigia Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybą. Jos kompetenciją nustato Sveikatos sistemos įstatymas,
šis įstatymas bei VTAKT veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41 straipsnis. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybos veiklos kontrolė
Kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Valstybės
kontrolės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus
reikalų ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos atstovų
skiria komisiją, kuri tikrina, kaip VTAKT vykdo šio įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus, įgyvendina valstybės alkoholio
kontrolės politiką.
VI SKYRIUS. ATSAKOMYBĖS UŽ ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO
PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA
42 straipsnis. Atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo
pažeidimus
Asmenys, pažeidę Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus,
atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Administracinės atsakomybės už Alkoholio
kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo
tvarka
Piliečius ir pareigūnus administracinėn atsakomybėn už
Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka
traukia ir administracines nuobaudas skiria valstybės įgaliotų
institucijų pareigūnai.
Piliečių ir pareigūnų patraukimas administracinėn
atsakomybėn neatleidžia jų nuo prievolės atlyginti Alkoholio
įstatymo pažeidimais padarytą žalą sveikatai ir turtui.
Lietuvos Respublikoje pagaminti falsifikuoti, į ją įvežti
kaip kontrabanda bei joje realizuojami alkoholio produktai, kurie
neatitinka kokybės reikalavimų, reglamentuotų Lietuvos
Respublikos norminiuose dokumentuose, Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka gali būti VTAKT ar kitų tam
įgaliotų institucijų, kontroliuojančių įmonių komercinę ir ūkinę
ar sveikatinimo veiklą, konfiskuojami.
Konfiskuotų alkoholio produktų realizavimo ar sunaikinimo,
jei jie neatitinka norminių dokumentų kokybės klausimais
reikalavimų, ir už juos gautų lėšų panaudojimo, specialių
sandėlių ir parduotuvių konfiskuotiems alkoholio produktams
realizuoti steigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
44 straipsnis. Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės
įstatymo pažeidimus taikymas
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT)
arba Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos, arba Lietuvos valstybinė kokybės
inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių
gynimo tarnybos, arba Spaudos kontrolės valdyba prie Teisingumo
ministerijos, arba Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų
ministerijos, arba policija pagal savo kompetenciją turi teisę
skirti įmonėms, įstaigoms, organizacijoms baudas už šio įstatymo
pažeidimus.
Įmonės, pagaminusios ir išleidusios alkoholio produktus,
neatitinkančius kokybės ar higienos normų reikalavimų,
gaminančios, importuojančios alkoholio produktus ar jais
prekiaujančios ir neturinčios šiai veiklai atitinkamo leidimo,
nesilaikančios šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1-12
punktuose, ketvirtojoje ir penktojoje šio straipsnio dalyse
numatytų alkoholio produktų realizavimo reikalavimų ar
pažeidusios prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, privalo
sumokėti iki 10 procentų jų metinės bendrosios apyvartos dydžio
baudą.
Už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 13-17
punktuose numatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės moka dviejų
tūkstančių litų baudą, o jei šiuos reikalavimus pažeidžia
pakartotinai - 1 procento jų metinės bendrosios apyvartos dydžio
baudą.
Įmonės, įstaigos ir organizacijos, remiančios alkoholinių
gėrimų pardavimą šio įstatymo 29 straipsnyje numatytais būdais ir
(ar) pažeidžiančios šio įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, moka
5 procentų jų metinės bendrosios apyvartos dydžio baudą (įstaigos
ir organizacijos, neužsiimančios komercine-ūkine veikla, moka
dešimties tūkstančių litų baudą).
Baudas už alkoholio produktų, neatitinkančių kokybės normų
reikalavimų, gamybą ir išleidimą į apyvartą, šio įstatymo 20
straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose numatytų alkoholio
produktų realizavimo reikalavimų nesilaikymą skiria Lietuvos
valstybinė kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir
vartotojų teisių gynimo tarnybos.
Baudas už alkoholio produktų, neatitinkančių higienos normų
reikalavimų, gamybą ir išleidimą į apyvartą, šio įstatymo 20
straipsnio pirmosios dalies 5 ir 12 punktuose numatytų alkoholio
produktų realizavimo reikalavimų nesilaikymą skiria Valstybinė
higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos.
Baudas už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 2, 3,
6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 punktuose, šio straipsnio
ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytų reikalavimų
nesilaikymą bei prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir
viešojo maitinimo įmonėse tvarkos pažeidimus skiria policija.
Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos komisariatų
vadovai.
Kitais šio įstatymo pažeidimų atvejais, taip pat baudas už
alkoholio produktų gamybą, importą, eksportą ar prekybą be šiai
veiklai reikalingo leidimo, kaip ir už alkoholinių gėrimų
pardavimo rėmimą ir (ar) reklamą, skiria VTAKT (už reklamą
spaudoje baudą skiria Spaudos kontrolės valdyba prie Teisingumo
ministerijos).
Šiame straipsnyje numatytos baudos išieškomos įstatymų
nustatyta tvarka ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo
dienos.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
45 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų
institucijų nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo už šio
įstatymo pažeidimus, kuriame nurodomas baudos dydis (suma),
siunčiamas teisės aktų pažeidėjui.
Piniginė bauda turi būti sumokama į šio įstatymo 44
straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų sąskaitas banke
ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo
pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą.
46 straipsnis. Nesumokėtų piniginių baudų išieškojimas ir
delspinigių už laiku nesumokėtas pinigines
baudas skaičiavimas
Ūkio subjektų nesumokėtas pinigines baudas kartu su
delspinigiais, kurie už kiekvieną dieną sudaro 0,2 procento
piniginės baudos, išieško šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje
dalyje nurodytos institucijos ne ginčo tvarka.
47 straipsnis. Nutarimo taikyti ekonominę sankciją
vykdymo atidėjimas
Jei yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą
taikyti ekonominę sankciją negalima, šio įstatymo 44 straipsnio
pirmojoje dalyje nurodytų institucijų pareigūnas, kuris priėmė
nutarimą, pagal ūkio subjektų, dėl kurių priimtas nutarimas,
motyvuotą pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki mėnesio.
Nutarimų taikyti ekonomines sankcijas atidėjimo pagrindus
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
48 straipsnis. Nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo
apskundimas
Ūkio subjektai, nesutinkantys su šio įstatymo 44 straipsnio
pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimu dėl ekonominių
sankcijų taikymo, gali per vieną mėnesį nuo nutarimo paskelbimo
dienos kreiptis į teismą dėl šio nutarimo atšaukimo arba jo
pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.
Kreipimasis į teismą nesustabdo šio įstatymo 44 straipsnio
pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimų dėl ekonominių
sankcijų taikymo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.
Šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos
institucijos nutarimas dėl ekonominių sankcijų už teisės aktų
pažeidimus taikymo ir jo pagrindimas skelbiami viešai.
49 straipsnis. Nuostolių atlyginimo tvarka
Nuostoliai, ūkio subjektų patirti dėl šio įstatymo 44
straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimų,
pažeidžiančių šio įstatymo reikalavimus, atlyginami iš nutarimus
priėmusių institucijų lėšų, kurios vėliau išieškomos iš kaltųjų
asmenų.
50 straipsnis. Išieškotų ekonominių sankcijų sumų
skirstymo tvarka
Lėšos, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka išieškomos į šio
įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos
sąskaitą pagal šios institucijos pareigūnų priimtus nutarimus
taikyti ekonomines sankcijas, naudojamos tokia tvarka:
1) 50 procentų pagal pavedimus pervedama į pagal Sveikatos
sistemos įstatymą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto
Valstybinio sveikatos fondo specialiąją sąskaitą;
2) 25 procentai pagal pavedimus skiriama savivaldybių, kurių
teritorijoje yra ūkio subjektai, kuriems taikomos ekonominės
sankcijos, sveikatos fondams, o 5 procentai iš jų - savivaldybių
švietimo fondams sveikatos ugdymo mokyklose tikslams;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dalys jos
nustatyta tvarka skiriamos šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje
dalyje nurodytos institucijos pareigūnams ir asmenims,
padėjusiems išaiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus,
dėl kurių buvo skirta piniginė bauda, skatinti (iki 5 procentų,
bet ne daugiau 10 000 litų už kiekvieną išaiškintą pažeidimą).
Asmens, padėjusio išaiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo
pažeidimus, anonimiškumą garantuoja šis įstatymas.
Ekonominių sankcijų sumos, kurias išieško ne ginčo tvarka
šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos
institucijos, Sveikatos sistemos įstatymo nustatytiems sveikatos
fondams turi būti pervedamos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tų
sumų patekimo į šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytos institucijos sąskaitą.
51 straipsnis. Ginčai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo
pažeidimų
Juridinių ir fizinių asmenų ginčai dėl šio įstatymo
pažeidimų bei materialinės atsakomybės už juos sprendžiami
teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos ir užsienio juridinių bei fizinių
asmenų ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitaip.
VII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo įsigaliojimas
Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio antroji ir
trečioji dalys, 5 straipsnio antroji dalis, 6 straipsnio antroji,
trečioji ir ketvirtoji dalys, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 9
straipsnio pirmoji dalis, 10 straipsnis, 11 straipsnio pirmoji
dalis, 12 straipsnis, 13 straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys,
14 straipsnis, 16 straipsnio antroji, trečioji, ketvirtoji ir
penktoji dalys, 17 straipsnio antroji, trečioji ir septintoji
dalys, 18 straipsnis, 19 straipsnio aštuntoji dalis, 20
straipsnio antroji dalis, 21 straipsnio šeštoji dalis, 24
straipsnis, 30 straipsnio trečioji dalis, 32 straipsnio antroji
dalis, 33 straipsnis, 35 straipsnio trečioji dalis, 36 straipsnio
antroji ir ketvirtoji dalys, 43 straipsnio ketvirtoji dalis, 47
straipsnio antroji dalis, 50 straipsnio pirmosios dalies 3
punktas įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnyje
nurodytų straipsnių įgyvendinimo" nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03
Įstatymas Nr. 1-987
Žin., 1995, Nr. 1-1527
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_