Redaguota: 1994

Redaguota: 1994.05.27.

Pakeitimai:

1. Nr.1-671; 1990.10.11.; Žin., 1990, Nr.31-746;

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSINIO

APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2. Nr.1-716; 1990.10.30; Žin., 1990, Nr.32-767;

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSINIO

APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

3. Nr.783; 1990.11.15.; Žin., 1990, Nr.33-799;

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSIJINIO

APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO

4. Nr.1-462; 1994.05.17.; Žin., 1994, Nr.39-705.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSINIO

APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PENSINIO APRŪPINIMO GERINIMO

Į S T A T Y M A S

Šis įstatymas reglamentuoja visų rūšių pensijų, paskirtų iki

jo įsigaliojimo, padidinimą, nustato socialines pensijas

nedarbingiems asmenims, neturintiems teisės gauti kitų rūšių

pensijų, taip pat minimalius pensijų dydžius ir kitas pensinio

aprūpinimo sąlygas bei normas, reglamentuoja pensijų skyrimo ir

mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t

a r i a:

1 straipsnis. Padidinti visų rūšių pensijas, paskirtas iki

šio įstatymo įsigaliojimo: 10 rublių, jeigu žmogus gavo iki 10

metų imtinai; 15 rublių - nuo 10 iki 15 metų; 20 rublių - nuo 15

iki 20 metų; 30 rublių - nuo 20 iki 25 metų; 40 rublių - nuo 25

metų ir daugiau.

2 straipsnis. Skirti ir mokėti socialines pensijas

nedirbantiems asmenims, jeigu jie neturi teisės į kitos rūšies

pensiją:

I, II ir III grupės invalidams, tarp jų invalidams nuo

vaikystės;

vaikams, netekusiems maitintojo, nesukakusiems 18 metų arba

vyresniems, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų;

vaikams invalidams iki 16 metų;

kitiems asmenims, kuriems sukako: vyrams - 60 metų, moterims

- 55 metai.

Invalidams nuo vaikystės skirti ir mokėti socialines

pensijas nepriklausomai nuo to, dirba jie ar nedirba.

3 straipsnis. Nustatyti šiuos socialinių pensijų dydžius:

a) I grupės invalidams, I ir II grupės invalidams nuo

vaikystės ir vaikams invalidams iki 16 metų - 100 procentų

minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis), bet ne mažiau

už nustatytus mėnesinių pašalpų dydžius iki šio įstatymo

įsigaliojimo;

b) II grupės invalidams (išskyrus invalidus nuo vaikystės):

kitiems asmenims, kuriems sukako 60 metų (vyrams) ir 55 metai

(moterims), ir kiekvienam maitintojo netekusiam vaikui - 50

procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio;

c) III grupės invalidams - 30 procentų minimalaus senatvės

pensijos dydžio.

Motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ir daugiau vaikų

ir turinčioms teisę gauti socialinę pensiją pagal šio straipsnio

pirmosios dalies "a" - "c" punktus, šią pensiją skirti ne mažesnę

kaip 100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio. Motinoms,

pagimdžiusioms ir išauginusioms mažiau kaip 5 vaikus, skirti

socialinę pensiją po 20 procentų minimalaus senatvės pensijos

dydžio už kiekvieną vaiką, bet ne mažiau už šio straipsnio

pirmosios dalies "a" - "c" punktuose nustatytus dydžius.

Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,

Nr.31-746;

4 straipsnis. Jeigu tuo pat metu yra teisė į socialinę

pensiją ir į senatvės ar invalidumo pensijų priedą už nedarbingus

šeimos narius, suteikti gavėjui teisę pasirinkti skiriamą išmoką.

5 straipsnis. Skiriant ir mokant socialines pensijas,

atitinkamai taikyti šio įstatymo 28-34 straipsnius.

6 straipsnis. Nustatyti minimalią senatvės pensiją - 80

procentų minimalaus gyvenimo lygio

Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,

31-746; 1-783; 1990.11.15; Žin., 1990, Nr.33-799;

7 straipsnis. Suteikti teisę gauti senatvės pensiją I ir II

grupės invalidų nuo vaikystės ir vaikų-invalidų iki 16 metų

amžiaus motinoms, išauginusioms šiuos vaikus iki 8 metų,

sukakusioms 50 metų ir turinčioms ne mažesnį kaip 15 metų darbo

stažą. Kai į šį stažą įtraukiamas I grupės invalidų nuo vaikystės

ir vaikų-invalidų iki 16 metų amžiaus priežiūros laikas, senatvės

pensijai skirti reikalingas ne mažesnis kaip 20 metų darbo

stažas.

8 straipsnis. Suteikti teisę į padidintą maksimalią senatvės

pensiją anglies, metalurgijos bei kitų pramonės šakų ir statybos

darbininkams ir tarnautojams, palikusiems darbą, duodantį teisę į

pensiją, iki 1979 metų (iki padidintų maksimalių pensijų dydžių

šios kategorijos darbuotojams nustatymo). Šių šakų

darbuotojams, turintiems įstatymų nustatytą darbo stažą,

reikalingą padidintam maksimaliam senatvės pensijos dydžiui

gauti, pensiją apskaičiuoti nuo uždarbio (15 ir 26

straipsniai) ir mokėti ne daugiau kaip 210 rublių per mėnesį.

Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,

Nr.31-746;

9 straipsnis. Nustatyti šiuos minimalius invalidumo pensijų

dydžius darbininkams, tarnautojams, kolūkiečiams, moksleiviams ir

kitiems piliečiams: I ir II grupės invalidams - 80 procentų, bet

ne mažiau už nustatytus dydžius iki šio įstatymo įsigaliojimo,

III grupės - 50 procentų minimalaus gyvenimo lygio

Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,

Nr.31-746; 1-783; 1990.11.15; Žin., 1990, Nr.33-799;

10 straipsnis. Nustatyti, kad darbininkų, tarnautojų,

kolūkiečių, moksleivių ir kitų piliečių šeimų narių minimalūs

maitintojo netekimo pensijų dydžiai negali būti mažesni už

socialinę pensiją, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių

kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies "a" -"c"

punktuose ir ne mažesni už minimalius dydžius, nustatytus iki šio

įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,

Nr.31-746;

11 straipsnis. Skirti maitintojo netekimo pensijas

visiškiems našlaičiams, tai yra netekusiems abiejų tėvų vaikams

arba mirusios vienišos motinos vaikams, - 30 procentų maitintojo

darbo užmokesčio (26 straipsnis) kiekvienam vaikui, bet ne mažiau

kaip dvigubą socialinės pensijos dydį, nustatytą atitinkamai

nedarbingų žmonių kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios

dalies "a" - "c" punktuose. Vaikams - visiškiems našlaičiams ir

kitiems šeimos, kurioje yra vaikų - visiškų našlaičių, nariams,

turintiems teisę gauti maitintojo netekimo pensiją nors už vieną

iš mirusių visiško našlaičio tėvų, pensiją apskaičiuoti iš

bendros abiejų tėvų uždarbio sumos (26 straipsnis).

12 straipsnis. Padidinti invalidumo ir maitintojo netekimo

pensijas (tarp jų ir minimalaus dydžio) invalidams nuo vaikystės

dėl sužeidimo, kontuzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos

veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo

pasekmėmis, - 15 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio (6

straipsnis).

13 straipsnis. Pensijas, kurios pagal galiojančius įstatymus

skiriamos ne už visą darbo stažą, apskaičiuoti proporcingai

turimam stažui, tačiau nustatant jas ne mažesnes už socialinę

pensiją, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių kategorijai šio

įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies "a" - "c" punktuose.

Papildomas sąlygas, kurios buvo nustatytos šioms pensijoms

skirti, panaikinti.

14 straipsnis. Nustatyti, kad reabilituotiems politiniams

kaliniams, tremtiniams bei rezistencijos dalyviams, kurie tapo

invalidais būdami kalėjime, tremtyje arba dalyvaudami

rezistencinėje kovoje, asmenims, kurie tapo armijose Antrojo

pasaulinio karo metais, būtinosios tarnybos kariams, kurie tapo

invalidais atlikdami karinę tarnybą, kariškiams bei vidaus

reikalų organų eiliniams ir viršininkams, kurie tapo invalidais

vykdydami karinės tarnybos (tarnybines) pareigas ir gauna

pensijas iš socialinio aprūpinimo įstaigos, taikomos tos pačios

pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, kuriomis skiriamos ir

mokamos pensijos karo invalidams pagal galiojančius pensijų

įstatymus ir šį įstatymą (15-16 straipsniai, 17 straipsnio

pirmoji dalis, 18 straipsnio antroji pastraipa, 19 straipsnio

antroji ir ketvirtoji pastraipos, 20 straipsnio antroji dalis, 21

straipsnio pirmosios dalies "a" ir "b" punktai, 26-27

straipsniai).

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų, mirusių

kalėjime, tremtyje, rezistencijos būriuose ir junginiuose bei

atitinkamos tarnybos ar veiklos metu, šeimoms ir mirusių šios

kategorijos invalidų šeimoms taikomos tos pačios pensinio

aprūpinimo sąlygos ir normos, kuriomis skiriamos ir mokamos

pensijos mirusių karo invalidų šeimoms pagal galiojančius pensijų

įstatymus ir šį įstatymą (23 straipsnio antroji pastraipa, 24

straipsnio pirmoji dalis, 25-27 straipsniai).

Reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams bei

rezistencijos dalyviams, asmenims, tarnavusiems antihitlerinėje

koalicijoje dalyvavusių užsienio šalių armijose Antrojo

pasaulinio karo metais, būtinosios tarnybos kariams, kariškiams

bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams, tarnavusiems

veikiančioje armijoje, partizanų būriuose ir junginiuose arba

dalyvavusiems karo veiksmuose, asmenims, Antrojo pasaulinio karo

metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose ir

kituose laisvės atėmimo vietose, asmenims, dirbusiems Leningrado

blokados metu įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir

apdovanotiems medaliu "Už Leningrado gynybą" arba ženklu

"Leningrado blokados gyventojui" taikomos galiojančių pensijų

įstatymų ir šio įstatymo nustatytos karo dalyviams pensinio

aprūpinimo sąlygos ir normos (15-16 straipsniai, 18 straipsnio

antroji pastraipa, 19 straipsnio antroji ir ketvirtoji

pastraipos, 20 straipsnio antroji dalis, 21 straipsnio pirmosios

dalies "a" ir "b" punktai, 22, 26-27 straipsniai). Šiomis

sąlygomis ir normomis pensijos skiriamos ir visiems nurodytųjų

kategorijų asmenims, vėliau tapusiems invalidais dėl ligos.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų mirties

atveju jų šeimoms taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos,

galiojančių įstatymų ir šio įstatymo nustatytos mirusių karo

dalyvių šeimoms (24 straipsnio antroji dalis, 25-27 straipsniai).

Kitiems kariams (išskyrus būtinosios tarnybos karius),

liktinės tarnybos kariškiams ir vidaus reikalų organų eiliniams

bei viršininkams, tapusiems invalidais per nelaimingą atsitikimą,

nesusijusį su karinės tarnybos (tarnybinių) pareigų vykdymu, arba

dėl ligos tarnybos metu ir gaunantiems pensijas iš socialinio

aprūpinimo įstaigos, taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir

normos, nustatytos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo

kitiems kariams-invalidams (19 straipsnio 3 pastraipa).

Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų mirties

atveju jų šeimoms taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos,

nustatytos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo kitų

karių-invalidų šeimoms (24 straipsnio antroji dalis).

15 straipsnis. Skirti senatvės pensijas 14 straipsnio

pirmojoje ir trečiojoje dalyse nurodytiems asmenims, išskyrus

reabilituotus politinius kalinius, tremtinius ir rezistencijos

dalyvius, karo invalidams ir karo dalyviams, invalidų nuo

vaikystės motinoms (7 straipsnis) - 55 procentų uždarbio (26

straipsnis) dydžio. Be to, padidinti pensiją vienu procentu

uždarbio už kiekvienus visus darbo metus (16 straipsnis)

išdirbusiems daugiau kaip 25 metus vyrams ir daugiau kaip 20

metų - moterims, tačiau ne daugiau kaip iki 75 procentų

uždarbio. Reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir

rezistencijos dalyviams skirti senatvės pensiją 55 procentų

uždarbio už kiekvienus visus darbo metus (16 straipsnis)

išdirbusiems daugiau kaip 25 metus vyrams ir daugiau kaip 20 metų

- moterims. Jų pensijos neturi būti mažesnės kaip 120 rublių ir

didesnės kaip 300 rublių.

Straipsnio pakeitimai: 1-716; 1990.10.30; Žin., 1990,

Nr.32-767;

16 straipsnis. Įskaityti į 14 straipsnio pirmojoje ir

trečiojoje dalyse nurodytų asmenų, karo invalidų ir karo dalyvių,

invalidų nuo vaikystės motinų (7 straipsnis) darbo metus, už

kuriuos senatvės pensija didinama 1 procentu uždarbio (15

straipsnis), šiuos laikotarpius:

reabilituotų piliečių arešto laiką, bausmės atlikimo

įkalinimo vietose ir buvimo tremtyje laiką - trigubai;

karinę tarnybą veikiančioje armijoje kovos veiksmų

laikotarpiu, buvimą partizanų būriuose ir junginiuose - trigubai;

asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais

priverstiniams darbams, darbo laiką bei buvimo getuose ir kitose

laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais laiką -

trigubai;

darbą Leningrade jo blokados laikotarpiu Antrojo pasaulinio

karo metais nuo 1941 m. rugsėjo 8 d. iki 1944m. sausio 27 d. -

trugubai;

darbą, tarp jo ir laisvai samdomo personalo darbą, Antrojo

pasaulinio karo metais kariniuose daliniuose ir tarnybą, išskyrus

šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytą karinę tarnybą, -

dvigubai;

mokymosi aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose,

kadrų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo

mokyklose ir kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir

klinikinėje ordinatūroje laiką nepriklausomai nuo to, ar buvo

dirbta prieš pradedant mokytis;

I grupės invalido ir vaiko invalido iki 16 metų bei

sukakusio 80 metų asmens priežiūros laiką;

laiką, kai nedirbanti motina prižiūrėjo mažamečius vaikus,

bet ne ilgiau kaip iki tol, kol kiekvienas vaikas sukako 3 metus,

iš viso ne daugiau kaip 6 metus.

16 1 straipsnis Nustatyti šiuos priedus prie senatvės

pensijų (tarp jų ir prie minimalių pensijų), skiriamų šio

įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytiems

invalidams ir karo invalidams, šio įstatymo 14 straipsnio

trečiojoje dalyje išvardytiems asmenims ir karo dalyviams:

a) nedirbantiems pensininkams, išlaikantiems nedarbingus

šeimos narius, kurie priskiriami prie asmenų, aprūpinamų

maitintojo netekimo pensija, - kiekvienam nedarbingam šeimos

nariui socialinės pensijos, nustatytos atitinkamai nedarbingų

asmenų kategorijai, dydžio (3 straipsnio pirmosios dalies "a" -

"c" punktai). Šį priedą priskaičiuoti tik už tuos šeimos narius,

kurie negauna socialinės ar kitokios pensijos. Esant tuo pat metu

teisei į socialinę pensiją ir į priedą prie pensijos už

nedarbingą šeimos narį, gavėjas turi teisę skiriamą išmoką

pasirinkti;

b) vienišiems pensininkams, sukakusiems 80 metų,jų

priežiūrai - socialinės pensijos dydžio.

Abu šie priedai gali būti priskaičiuojami kartu.

Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,

Nr.31-746;

17 straipsnis. Padidinti senatvės pensijas šio įstatymo 14

straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems invalidams ir karo

invalidams minimalaus invalidumo pensijos dydžio pagal atitinkamą

invalidumo grupę suma, nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio

antrojoje pastraipoje.

Senatvės pensijas šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje

dalyje išvardintiems asmenims ir karo dalyviams padidinti 25

procentais minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis).

18 straipsnis. Skirti invalidumo pensijas:

šio įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems I

ir II grupės invalidams ir I ir II grupės karo invalidams - 75

procentus, III grupės - 50 procentų uždarbio (26 straipsnis);

šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintiems I

ir II grupės invalidams - karo dalyviams 55 procentus, III

grupės - 30 procentų uždarbio (26 straipsnis).

19 straipsnis. Nustatyti šiuos minimalius invalidumo pensijų

dydžius:

šio įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems I

ir II grupės invalidams ir I ir II grupės karo invalidams

(būtinosios tarnybos kareiviams ir jūreiviams) - 150 procentų,

III grupės - 75 procentai minimalaus senatvės pensijos dydžio (6

straipsnis);

šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintiems I

ir II grupės invalidams, I ir II grupės invalidams - karo

dalyviams ir kitiems kariams - I ir II grupės invalidams (14

straipsnio penktoji dalis) - 100 procentų, bet ne mažiau už

nustatytus dydžius iki šio įstatymo įsigaliojimo, III grupės - 50

procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio;

invalidams - būtinosios tarnybos seržantams, viršiloms,

grandiniams ir vyresniesiems jūreiviams - 110 procentų,

praporščikams, mičmanams ir liktinės tarnybos kariškiams, vidaus

reikalų organų eiliniams ir jaunesniesiems viršininkams - 120

procentų, karininkams ir vidaus reikalų organų viršininkams

(išskyrus jaunesniuosius) - 130 procentų atitinkamų minimalių

invalidumo pensijų dydžių, nustatytų šio straipsnio antrojoje ir

trečiojoje pastraipose, priklausomai nuo invalidumo priežasties.

20 straipsnis. Padidinti 20 rublių invalidumo pensijas,

apskaičiuotas pagal šio įstatymo 18 ir 19 straipsnius,

karininkams, praporščikams, mičmanams ir liktinės tarnybos

kariškiams bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams.

Kartu nustatyti, kad pensija su šiuo padidinimu neturi viršyti

150 rublių per mėnesį.

Padidinti minimalius invalidumo pensijų dydžius šio įstatymo

14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems II grupės invalidams

ir II grupės karo invalidams, neturintiems teisės gauti kitos

rūšies pensijos ir priedo priežiūrai, nustatyto šio įstatymo 21

straipsnio pirmosios dalies "b" punkte, bei III grupės šios

kategorijos invalidams 25 procentais minimalaus senatvės

pensijos dydžio (6 straipsnis).

21 straipsnis. Nustatyti šiuo priedus prie invalidumo

pensijų (tarp jų ir prie minimalių pensijų), skiriamų šio

įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems invalidams

ir karo invalidms, šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje

išvardintiems asmenims ir karo dalyviams:

a) nedirbantiems I ir II grupės invalidams, išlaikantiems

nedarbingus šeimos narius, kurie priskiriami prie asmenų,

aprūpinamų maitintojo netekimo pensija,-kiekvienam nedarbingams

šeimos nariui - socialinės pensijos, nustatytos atitinkamai

nedarbingų asmenų kategorijai, dydžio (3 straipsnio pirmosios

dalies "a" - "c" punktai). Šį priedą priskaičiuoti tik už tuos

šeimos narius, kurie negauna socialinės ar kitos rūšies pensijos.

Esant tuo pat metu teisei į socialinę pensiją ir į priedą prie

pensijos už nedarbingą šeimos narį, teisę pasirinkti skiriamą

išmoką turi gavėjas;

b) I grupės invalidams ir vienišiems, kitų pagalbos

reikalingiems II grupės invalidams - jų priežiūrai 100 procentų

minimalaus senatvės pensijos dydžio.

Abu šie priedai gali būti priskaičiuojami kartu.

22 straipsnis. Padidinti invalidumo pensijas (tarp jų ir

minimalias šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje

išvardintiems asmenims ir karo dalyviams 25 procentais minimalaus

senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis).

23 straipsnis. Skirti šių dydžių maitintojo netekimo

pensijas:

šio įstatymo 14 straipsnio antrojoje dalyje išvardintų

mirusių asmenų ir mirusių karo invalidų kiekvienam šeimos nariui

- 40 procentų maitintojo uždarbio (26 straipsnis). Tokio pat

dydžio pensijas skirti mirusių šios kategorijos asmenų šeimoms,

kuriose yra vaikų - visiškų našlaičių;

šio įstatymo 14 straipsnio šeimos nariui - 30 procentų

maitintojo uždarbio (26 straipsnis).

24 straipsnis. Nustatyti, kad šio įstatymo 14 straipsnio

antrojoje dalyje nurodytų mirusių asmenų karo invalidų kiekvieno

šeimos nario maitintojo netekimo pensija negali būti mažesnė kaip

100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis)

būtinosios tarnybos kareivių ir jūreivių šeimoms, 110 procentų

būtinosios tarnybos seržantų, viršilų, grandinių ir vyresniųjų

jūreivių šeimoms, 120 procentų praporščikų, mičmanų, liktinės

tarnybos kariškių, vidaus reikalų organų jaunesniųjų viršininkų

ir eilinių šeimoms, 130 procentų karininkų, vidaus reikalų organų

viršininkų (išskyrus jaunesniuosius) šeimoms.

Šio įstatymo 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų

mirusių asmenų šeimoms ir mirusių karo dalyvių šeimoms bei kitų

mirusių karių ir mirusių šios kategorijos karių invalidų šeimoms

(14 straipsnio šeštoji dalis) -75 procentai pensijų dydžių,

nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje atitinkamų kategorijų

asmenų šeimoms.

25 straipsnis. Skirti ir mokėti maitintojo netekimo pensijas

vaikams iki 18 metų arba vyresniems negu šio amžiaus, jeigu

pastarieji tapo invalidais iki 18 metų, o nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų ir aukštesniųjų bei vidurinių mokyklų

dieninių skyrių studentams ir moksleiviams - iki šių mokyklų

baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

Pakeitimai: Nr.1-462; 1994.05.17.; Žin., 1994, Nr.39-

705

26 straipsnis. Pensijas pagal šio įstatymo 7, 11, 15, 18 ir

23 straipsnius apskaičiuoti iš uždarbio šia tvarka: jeigu

uždarbis lygus keturiems minimaliems darbo apmokėjimams arba

mažesnis, pensija skaičiuojama iš viso uždarbio. Jeigu uždarbis

viršija 4 minimalius darbo apmokėjimus, tai nuo penktojo

minimalaus darbo apmokėjimo uždarbio pensijai skaičiuoti imami 85

procentai, šeštojo - 70 procentų, septintojo - 55 procentai,

aštuntojo - 40 procentų, devintojo - 25 procentai, dešimtojo - 15

procentų. Uždarbio dalis, viršijanti dešimt minimalių darbo

apmokėjimų, skaičiuojant pensiją atmetama.

27 straipsnis. Perskaičiuojant pensijas pagal šio įstatymo

normas, remtis amžiaus, stažo, uždarbio ir kitais dokumentais,

kurie perskaičiavimo metu yra pensijos byloje, taip pat

papildomais dokumentais, kuriuos pensininkas pateikia iki

perskaičiavimo laiko.

Pensininkui vėliau pateikus papildomus dokumentus,

duodančius teisę didinti pensiją pagal šį įstatymą, pensiją

perskaičiuoti už praėjusį laiką, bet ne daugiau kaip už 12

mėnesių prieš pateikiant papildomus dokumentus ir ne anksčiau

kaip nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

28 straipsnis. Nustatyti, kad pensijas pagal šį įstatymą ir

kitus galiojančius pensijų įstatymus skiria miestų ir rajonų

socialinio aprūpinimo skyrių vedėjai.

29 straipsnis. Nustatyti, kad pensijas visiems pensininkams

moka miestų ir rajonų socialinio aprūpinimo skyriai iš socialinio

draudimo lėšų ir iš Respublikos valstybės biudžeto lėšų

pensininko faktiškoje gyvenamojoje vietoje nepriklausomai nuo

priregistravimo.

30 straipsnis. Pensija gali būti mokama pagal įgaliojimą,

išduotą ne ilgiau kaip trejiems metams.

31 straipsnis. Mokėti vaikams - visiškiems našlaičiams viso

dydžio pensijas ir per tą laiką, kai juos visiškai išlaiko

valstybė.

Kitiems vaikams, kuriuos visiškai išlaiko valstybė, mokėti

25 procentu paskirtos pensijos.

32 straipsnis. Vienišiems pensininkams, gyvenantiems senelių

ir invalidų pensionatuose, mokėti 10 procentų paskirtos pensijos,

bet ne mažiau kaip 20 procentų minimalios senatvės pensijos per

mėnesį. Kai pensijos dydis viršija išlaikymo šiuose internatuose

kainą, mokėti skirtumą tarp pensijos ir išlaikymo kainos, bet ne

mažiau kaip 10 procentų paskirtos pensijos ir ne mažiau kaip 20

procentų minimalios senatvės pensijos per mėnesį (6 straipsnis).

Jeigu pensininkas, gyvenantis senelių ir invalidų

pensionate, turi išlaikomų nedarbingų šeimos narių, pensiją

mokėti šia tvarka: 10 procentų pensijos, bet ne mažiau kaip 20

procentų minimalios senatvės pensijos (6 straipsnis), mokėti

pačiam pensininkui, o likusiąją pensijos dalį, bet ne daugiau

kaip 50 procentų paskirtos pensijos dydžio, mokėto nurodytiems

šeimos nariams.

33 straipsnis. Pensininkui mirus, mokėti jo šeimai arba jį

palaidokusiems asmenims dviejų mėnesių pensijos dydžio laidojimo

pašalpą.

34 straipsnis. Skundai dėl pensijas skiriančių ir išmokančių

organų ir pareigūnų veiksmų gali būti paduodami Vyriausiajai

valstybinio socialinio draudimo valdybai arba rajono (miesto)

teismui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius,

1990 m. liepos 28 d.

Nr. I-422