Suvestinė redakcija nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 99-4045, i. k. 10700VIISAK000VAS-6
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL 26-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS“ TVIRTINIMO
2007 m. rugsėjo 17 d. Nr. VAS-6
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001 Nr. 99-3515) 3 straipsnio 4 dalimi ir įgyvendindama Verslo apskaitos standartų tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 3-15.1,
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
apskaitos instituto direktoriaus 2007 m.
rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. VAS-6
26-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis standartas nustato iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.
2. Iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų apskaitai šį standartą turi taikyti visos įmonės, kurios apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia pagal verslo apskaitos standartus.
3. Šis standartas netaikomas:
3.1. finansiniam turtui ir finansiniams įsipareigojimams, kurie atsiranda iš paprastųjų finansinių priemonių;
3.2. draudimo ir perdraudimo sutartims, pagal kurias draudikas prisiima reikšmingą kitos šalies (draudėjo) draudimo riziką sutikdamas, įvykus sutartyje apibrėžtam draudiminiam įvykiui, išmokėti kompensaciją (draudimo išmoką);
3.3. pirkimo ir pardavimo sutartims, kurios sudaromos atsargoms ar kitam turtui, reikalingam įmonės tipinei veiklai vykdyti, įsigyti;
3.4. lizingo (finansinės nuomos) sutartims, išskyrus atvejus, kai jose įterptos išvestinės finansinės priemonės;
3.5. garantijoms ir laidavimams, išskyrus atvejus, kai pagal laidavimų ar garantijų sąlygas kreditorius iš garantuotojo ar laiduotojo turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę atsižvelgiant į konkrečios palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, prekės kainos, kreditingumo įvertinimo, valiutos kurso, kainų indekso ar kito kintamo rodiklio pasikeitimą;
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Apdraudžiamasis objektas – turtas, įsipareigojimai, tvirtas pasižadėjimas, sudarytas ar planuojamas sandoris, kurie įmonei kelia jų tikrosios vertės pasikeitimo ar ateityje sukuriamų pinigų srautų pasikeitimo riziką.
Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumas – procentais išreikšta lyginamoji dalis, kuria draudžiamo objekto tikrosios vertės arba sukuriamų pinigų srautų pasikeitimai yra kompensuojami išvestinės finansinės priemonės, naudojamos apsidrausti nuo rizikos, tikrosios vertės pasikeitimais.
Apsidraudimo priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kurią naudojant yra tikimasi, kad jos tikroji vertė ar iš jos gaunami pinigų srautai kompensuos visus apdraudžiamojo objekto tikrosios vertės ar jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus ar didžiąją jų dalį.
Apsikeitimo sandoris – sandoris, kuriuo dvi šalys susitaria apsikeisti periodiniais mokėjimais. Pagal šį sandorį dažniausiai viena šalis nustatytu laiku ateityje išmoka sutartą pinigų sumą, o kita – pinigų sumą, priklausančią nuo įmonės veiklos nepriklausomo kintamojo.
Ateities sandoris – standartizuotas išankstinis sandoris, kuriuo prekiaujama biržose.
Balansinė vertė – vertė, kuria turtas arba įsipareigojimai parodomi balanse.
Finansinis įsipareigojimas – sutartinis įsipareigojimas: 1) perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą kitai šaliai; 2) pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau nepalankiomis sąlygomis.
Finansinė priemonė – sandoris, pagal kurį viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavą kapitalą.
Finansinė rizika – palūkanų normos, valiutos kurso, kredito, likvidumo ar kitokia rizika, kuri kyla iš įmonės turimo finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų.
Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto.
Įsigytas pasirinkimo sandoris – sandoris, pagal kurį už tam tikrą atlygį įsigyjama teisė, bet neprisiimamas įsipareigojimas, ateityje pirkti arba parduoti prekes ar finansinį turtą sutarta kaina.
Išankstinis sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalys susitaria nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti prekes ar finansinį turtą už sutartą kainą.
Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė:
2) kurios vertė kinta dėl prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, valiutos kurso, kainos ar palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo, kredito indekso ar dėl panašaus nuo įmonės veiklos nepriklausomo kintamojo;
3) kuriai, palyginus su kitomis sandorių rūšimis, reikia labai mažų arba iš viso nereikia pradinių investicijų;
4) kurios vykdymo laikas yra ateityje.
Išvestinės finansinės priemonės grynoji vertė – iš išvestinės finansinės priemonės atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrųjų verčių skirtumas.
Išvestinės finansinės priemonės objektas – turtas, įsipareigojimai, tvirtas pasižadėjimas, sudarytas arba planuojamas sandoris.
Įterptoji išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, įterpta į kitą finansinę priemonę.
Kredito rizika – rizika, kai viena iš sandorio šalių gali tapti nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų ir dėl to kita šalis patirs nuostolių.
Likvidumo rizika – rizika, kai gali būti patiriama nuostolių, jei turtas negali būti greitai realizuotas, o įsipareigojimas – įvykdytas.
Mišrioji finansinė priemonė – finansinė priemonė, sudaryta iš kelių finansinių priemonių, iš kurių bent viena yra išvestinė.
Palūkanų normos rizika – rizika, kai galimi nuostoliai dėl palūkanų normos svyravimo.
Pasirašytas pasirinkimo sandoris – sandoris, pagal kurį už tam tikrą atlygį prisiimamas įsipareigojimas ateityje pirkti ar parduoti prekes, finansinį turtą sutarta kaina, jei kita sandorio šalis to pareikalautų.
Pasirinkimo sandoris – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas, ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą.
Planuojamas sandoris – įmonės įprastinės veiklos sandoris, kurio sudarymo tikimybė ateityje yra labai didelė.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Tvirtas pasižadėjimas – neatšaukiamas susitarimas ateityje sutartu laiku pasikeisti nustatytu turtu ar įsipareigojimu už sutartą kainą.
Valiutos kurso rizika – rizika, kad turimo finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo vertė pasikeis dėl valiutos kurso pasikeitimo.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. VAS-37, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7405 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-37
III. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ESMĖ
4. Iš sandorio kylančios teisės ir pareigos, pagal kurias viena sandorio šalis padidina finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą ar nuosavą kapitalą, yra laikomos finansine priemone.
6. Iš paprastųjų finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo pavyzdžiai gali būti:
6.1. finansinis turtas – gautinos sumos, įsigyjami kitos įmonės skolos arba nuosavybės vertybiniai popieriai;
7. Iš paprastųjų finansinių priemonių atsirandantis finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai apskaitomi 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, nuosavas kapitalas – 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ nustatyta tvarka.
8. Iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė kinta dėl kintamojo, nepriklausančio nuo įmonės veiklos.
IV. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS
10. Registruojant apskaitoje finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, kurie atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių, turi būti atsižvelgiama į sandorio ekonominę prasmę, ne tik į jo pateikimo formą.
12. Išvestinės finansinės priemonės yra dažniausiai susietos su akcijų, obligacijų, valiutų, žaliavų, energijos pirkimo ar pardavimo sandoriais.
13. Išvestinių finansinių priemonių pavyzdžiai gali būti:
14. Išvestinės finansinės priemonės gali būti įterptos į kitas finansines priemones. Įterptoji išvestinė finansinė priemonė yra sudėtinė mišriosios finansinės priemonės dalis, todėl įterptosios išvestinės finansinės priemonės ir mišriosios finansinės priemonės pinigų srautai kinta panašiai.
15. Įterptoji išvestinė finansinė priemonė gali būti glaudžiai susijusi arba nesusijusi su pagrindiniu sandoriu.
16. Įterptoji išvestinė finansinė priemonė turi būti atskiriama nuo pagrindinio sandorio ir į apskaitą įtraukiama kaip atskira išvestinė finansinė priemonė, jei atitinka visas šias sąlygas:
16.1. įterptosios išvestinės finansinės priemonės ekonominės ypatybės ir rizika nėra glaudžiai susijusios su pagrindinio sandorio ekonominėmis ypatybėmis ir rizika;
17. Jei įterptoji išvestinė finansinė priemonė yra atskiriama, pagrindinio sandorio rezultatas yra registruojamas apskaitoje pagal tokio sandorio apskaitai keliamus reikalavimus, o iš įterptosios išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas ar finansinis įsipareigojimas – pagal šio standarto reikalavimus.
18. Jei įmonė negali atskirai įvertinti įterptosios išvestinės finansinės priemonės nei įsigijimo momentu, nei balanso datą, visą mišriąją finansinę priemonę ji turi laikyti viena išvestine finansine priemone ir iš jos atsirandantį finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą registruoti apskaitoje pagal šio standarto reikalavimus.
V. APSIDRAUDIMO PRIEMONĖS
19. Apsidraudimo priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė, naudojama apsidrausti nuo rizikos, kylančios finansiniam turtui ar finansiniam įsipareigojimui, ar jų grupei.
20. Išvestinė finansinė priemonė, naudojama apsidrausti nuo rizikos, gali būti laikoma apsidraudimo priemone, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
20.1. Jei išvestinė finansinė priemonė yra susijusi su konkrečia, įmonės parengtoje rizikos valdymo politikoje aprašyta rizika, turinčia įtakos įmonės pelnui arba nuostoliui, o ne su bendra įmonės verslo rizika. Prieš sudarydama sandorį dėl išvestinės finansinės priemonės, pagal savo nustatytą tvarką įmonė parengia dokumentą, kuriame nurodoma rizika, nuo kurios apsidraudžiama, jos valdymo tikslas, strategija, apdraudžiamas objektas ir apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo vertinimo metodika.
20.2. Tikimasi, kad išvestinė finansinė priemonė apsidrausti nuo rizikos bus veiksminga, t. y. kompensuos apdraudžiamo objekto tikrosios vertės ar pinigų srautų kitimo riziką taip, kaip buvo numatyta parengtame dokumente.
20.3. Planuojamas sandoris, kurį įmonė apdraudžia, turi būti labai tikėtinas ir susijęs su pinigų srautų, turinčių įtakos įmonės pelnui ar nuostoliui, pasikeitimu.
21. Apsidraudimo priemonės gali būti naudojamos apsidrausti nuo šių rizikų:
22. Apsidrausti nuo rizikos gali būti naudojamos tik tos išvestinės finansinės priemonės, kurių tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta.
23. Apsidrausti nuo rizikos negali būti naudojami pasirašyti pasirinkimo sandoriai, išskyrus tuos atvejus, kada jie naudojami įsigytiems pasirinkimo sandoriams kompensuoti.
24. Kai kuriais atvejais apsidrausti nuo rizikos gali būti naudojamos paprastosios finansinės priemonės.
25. Apdraudžiamu objektu gali būti:
26. Finansinis turtas ar finansinis įsipareigojimas gali būti apdraudžiamas nuo visos ar dalies tikrosios vertės, ar pinigų srautų pasikeitimo rizikos.
27. Jei apdraustas objektas nėra finansinis turtas ar finansinis įsipareigojimas, laikoma, kad jis gali būti apdraudžiamas tik nuo valiutos kurso pasikeitimo rizikos arba nuo visų rizikos rūšių iš karto neskaidant objekto į atskiras dalis.
28. Viena išvestinė finansinė priemonė gali būti naudojama apsidrausti nuo kelių rizikos rūšių, jei šios rizikos rūšys gali būti aiškiai nustatytos ir galima pagrįsti, kad išvestinė finansinė priemonė gali būti naudojama apsidrausti nuo kelių rizikos rūšių.
29. Jei panašus turtas ar įsipareigojimai yra sujungiami ir apdraudžiami kaip grupė, kiekvieno grupę sudarančio turto vieneto ar įsipareigojimo tikrosios vertės pasikeitimas nustatomas proporcingai apdraustos grupės tikrosios vertės pasikeitimui.
30. Iš išvestinės finansinės priemonės, naudojamos apsidrausti nuo rizikos, atsirandančio finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pasikeitimas apskaitoje registruojamas grynąja verte, kuri iš dalies ar visiškai kompensuoja apdraudžiamojo objekto tikrosios vertės ar jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
VI. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA
31. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantį finansinį turtą ir finansinį įsipareigojimą įmonė turi registruoti apskaitoje, kai pagal sutartį įgyja teisę gauti turtą arba prievolę vykdyti įsipareigojimą.
32. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas pirmą kartą apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
33. Su finansiniu turtu, atsirandančiu iš išvestinės finansinės priemonės, susijusios sandorio sudarymo išlaidos turi būti priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.
34. Su finansiniu įsipareigojimu, atsirandančiu iš išvestinės finansinės priemonės, susijusios sandorio sudarymo išlaidos yra priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.
35. Registruojant apskaitoje ir kiekvieno balanso datą iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas turi būti vertinami ir pateikiami finansinėse ataskaitose tikrąja verte, išskyrus tuos atvejus, kai jų tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta. Nustatant tikrąją vertę, galimos sandorio vykdymo išlaidos neatimamos.
36. Tikrosios vertės pasikeitimas, nustatytas vertinant iš išvestinės finansinės priemonės, išskyrus apsidraudimo priemones, atsirandantį finansinį turtą ir finansinį įsipareigojimą, parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tą laikotarpį, kai jis atsiranda.
37. Jei išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, tai iš tos priemonės atsiradęs finansinis turtas ar finansinis įsipareigojimas parodomas įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimą.
38. Įsigijimo savikaina finansinėse ataskaitose gali būti parodomos tos išvestinės finansinės priemonės, kurios:
38.1. aktyvioje rinkoje neturi skelbiamos rinkos kainos, todėl tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta;
38.2. yra susijusios su skelbiamos rinkos kainos neturinčiais nuosavybės vertybiniais popieriais, kurių tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta;
39. Jei atsiranda galimybė išvestinę finansinę priemonę, kuri neturėjo tikrosios vertės ir buvo užregistruota įsigijimo savikaina, įvertinti tikrąja verte, tai ji turi būti įvertinta tikrąja verte, o jos įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės skirtumas turi būti parodomas ataskaitinio laikotarpio, kada buvo nustatyta tikroji vertė, pelno (nuostolių) ataskaitoje.
VII. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMAS
40. Išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma įmonės pasirinktu periodiškumu, bet ne rečiau, kaip kiekvieno balanso datą.
41. Išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė gali būti nustatoma dviem būdais:
42. Jei išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė nustatoma pagal aktyvioje rinkoje skelbiamą rinkos kainą, tai šiam tikslui turi būti naudojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje aktyvioje rinkoje esanti uždarymo kaina.
VIII. APSIDRAUDIMO NUO RIZIKOS VEIKSMINGUMO ĮVERTINIMAS
44. Apsidraudimo priemonė yra laikoma veiksminga, jei per visą jos galiojimo laikotarpį apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumas yra nuo 80 iki 125 procentų.
45. Vertinant apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumą, turi būti vertinami ir palyginami ne apdraudžiamo objekto balansinės vertės, o jo tikrosios vertės pasikeitimai.
46. Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo vertinimo metodiką įmonė pasirenka pati, ją aprašydama atitinkamuose dokumentuose.
IX. APSIDRAUDIMO PRIEMONIŲ, NAUDOJAMŲ APSIDRAUSTI NUO TIKROSIOS VERTĖS PASIKEITIMO, APSKAITA
48. Apsidraudimo priemonė nuo tikrosios vertės pasikeitimo ir apdraustas objektas turi būti įvertinti tikrosiomis vertėmis. Pelnas ar nuostolis, gautas dėl jų tikrųjų verčių pasikeitimo, parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
X. APSIDRAUDIMO PRIEMONIŲ, NAUDOJAMŲ APSIDRAUSTI NUO PINIGŲ SRAUTŲ PASIKEITIMO, APSKAITA
50. Apsidraudimo priemonė nuo pinigų srautų pasikeitimo ir apdraustas objektas turi būti įvertinti tikrosiomis vertėmis.
51. Įvertinus apsidraudimo priemonę tikrąja verte, turi būti nustatytas jos draudimo nuo rizikos veiksmingumas.
52. Pelno ar nuostolio dalis, tenkanti veiksmingajai apsidraudimo priemonei, registruojama nuosavo kapitalo dalyje, perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.
53. Pelno ar nuostolio dalis, tenkanti neveiksmingajai apsidraudimo priemonei, parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje.
54. Įmonė turi nurašyti iš apsidraudimo priemonės atsiradusį finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą, jei:
54.1. apsidraudimo priemonė nuo pinigų srautų pasikeitimo pasibaigia ar įvykdomas sudarytas ar planuotas sandoris;
XI. APSIDRAUDIMO PRIEMONIŲ, NAUDOJAMŲ APSIDRAUSTI NUO GRYNŲJŲ INVESTICIJŲ Į UŽSIENIO ĮMONĘ VALIUTOS KURSO PASIKEITIMO, APSKAITA
56. Apsidraudimo priemonė nuo grynosios investicijos į užsienio įmonę valiutos kurso pasikeitimo ir apdraustas objektas turi būti įvertinti tikrosiomis vertėmis.
57. Įvertinus apsidraudimo priemonę tikrąja verte, turi būti nustatytas jos apdraudimo nuo rizikos veiksmingumas.
58. Pelno ar nuostolio dalis, tenkanti veiksmingajai apsidraudimo priemonei, registruojama nuosavo kapitalo dalyje, perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.
59. Pelno ar nuostolio dalis, tenkanti neveiksmingajai apsidraudimo priemonei, parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje.
60. Iš apsidraudimo priemonės atsiradusį finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą įmonė turi nurašyti, jei:
60.1. Apsidraudimo priemonė nuo grynosios investicijos į užsienio įmonę valiutos kurso pasikeitimo pasibaigia, pavyzdžiui, įvykdoma, perleidžiama, nutraukiama ir kt.;
61. Jei grynoji investicija į užsienio įmonę, apdrausta nuo valiutos kurso pasikeitimo, perleidžiama, su apsidraudimo priemone susijusios perkainojimo rezerve (rezultatuose) sukauptos sumos turi būti įtrauktos į ataskaitinio laikotarpio pelną arba nuostolius. Jei perleidžiama tik dalis investicijos į užsienio įmonę, į pelną ar nuostolius įtraukiama tik sukauptos sumos dalis, proporcinga perleistai investicijos daliai.
XII. IŠ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ATSIRANDANČIO FINANSINIO TURTO NUVERTĖJIMAS
62. Jei iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, įmonė, sudarydama finansines ataskaitas, turi patikrinti, ar to turto balansinė vertė neviršija tikėtinos už tą turtą gauti sumos.
XIII. IŠ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ATSIRANDANČIO FINANSINIO TURTO AR FINANSINIO ĮSIPAREIGOJIMO NURAŠYMAS
64. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas ar finansinis įsipareigojimas neturi būti rodomi balanse tada, kai pasibaigia iš išvestinės finansinės priemonės kylančios teisės ir įsipareigojimai.
14 skyrius. Neteko galios nuo 2013-01-01
Skyriaus naikinimas:
Nr. VAS-44, 2012-12-21, Žin. 2012, Nr. 153-7901 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-44
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. VAS-44, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7901 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-44
66. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Standartas gali būti taikomas ir sudarant 2007 metų finansines ataskaitas.
______________
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. VAS-44, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7901 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-44
Pakeitimai:
1.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-37, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7405 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-37
Dėl 26-ojo verslo apskaitos standarto "Išvestinės finansinės priemonės" pakeitimo
2.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-44, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7901 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-44
Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. VAS-6 "Dėl 26-ojo verslo apskaitos standarto "Išvestinės finansinės priemonės" tvirtinimo" pakeitimo