Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.05.05)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr.59-1153

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-860, 95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 15, 38, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.

 

*** Pabaiga ***

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMAS

 

 

1994 m. liepos 18 d. Nr.I-549

Vilnius

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

ASMENYS

 

     1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją

 

     Teisę gauti  valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką  buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

     Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę  gauti valstybinę  socialinio draudimo pensiją, kai tai nustatyta tarpvalstybinėmis  sutartimis arba  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą  teisę  gauti  valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.

 

 

     2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų

                   draudimu

 

     Valstybiniu  socialiniu  pensijų  draudimu  privalomai draudžiami:

     1) asmenys,  dirbantys  pagal darbo  sutartis, taip pat dirbantys  narystės pagrindu renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose,  žemės  ūkio  bendrovėse  arba  kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

     2) Vidaus reikalų  ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai taip pat prokuratūros pareigūnai;

     3) tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

     4) valstybės saugumo pareigūnai;

     5) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys;

     6) ūkininkai ir pilnamečiai jų šeimų nariai,  dirbantys ūkyje;

     7) tikrosios  krašto apsaugos  tarnybos  prievolininkai (būtinosios tarnybos kariai).

     8) motina arba tėvas, turintys vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas.

     Šio straipsnio pirmosios dalies 7 ir 8 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu  socialiniu pensijų  draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis.

     Kiti asmenys gali savanoriškai   draustis   valstybiniu socialiniu  pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose,  vykdančiose  šį  draudimą  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.1-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

 

 

     3 straipsnis.  Valstybinių socialinio  draudimo pensijų skyrimo

                    sąlygos

 

     Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1-2 straipsniuose, jeigu  jie atitinka šio įstatymo nustatytus   valstybinio socialinio  pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais,  o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.

 

 

PENSIJŲ RŪŠYS

 

 

     4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys

 

     Pagal šį įstatymą skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.

 

 

     5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį

 

     Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir invalidumo valstybines  socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų. Našlių ir našlaičių  pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis.

     Asmenims,  turintiems  teisę  gauti  arba  gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją, skiriama pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų, jei įstatymų nenustatyta kitaip.

     Asmenys, turintys   teisę  gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, nepraranda  teisės gauti kitas valstybines pensijas, taip  pat nevalstybines  pensijas,  jei  įstatymų nenustatyta kitaip.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

 

 

PENSIJŲ SANDARA

 

 

     6 straipsnis.  Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara

 

     Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys.

     Pagrindinė valstybinės  socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo  nustatytą  būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas.

     Pagrindinė valstybinės  socialinio draudimo pensijos dalis lygi visai valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai (12 straipsnis) ar jos daliai.

     Papildoma valstybinės  socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą  pensinį aprūpinimą pagal darbo sutartį ar narystės pagrindu dirbusiems asmenims, taip pat pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktai), draustiems valstybiniu  socialiniu  pensijų draudimu atsižvelgiant į šio draudimo stažo ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo laikotarpį.

 

 

PENSIJŲ MOKĖJIMO ŠALTINIS

 

 

     7 straipsnis.  Valstybinių socialinio  draudimo pensijų mokėjimo

                    šaltinis

 

     Valstybinės socialinio   draudimo  pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto.

 

 

STAŽAS

 

     8 straipsnis. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas

 

     Apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą  sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio  socialinio  pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai.

     Valstybinio  socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu įgyja asmenys, išvardyti 2  straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose. Šį sažą sudaro:

     1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos  įstatymo  jiems  nustatytos  privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos;

     2) laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio draudimo ligos  (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio pašalpas.  Bedarbio  pašalpų gavimo laikas  įskaitomas  tik draustiems nuo nedarbo asmenims.

     Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 5-8 punktuose. Jį sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio  socialinio draudimo pensijų  įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

 

 

     9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai

                   buvo dirbta pagal darbo sutartį,  narystės  ar

                   tarnybos pagrindu, apskaičiavimas

 

     Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar  tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo  įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo  įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis  už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

     Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio  pensijų draudimo įmokos, ne mažesnės už minimalaus  darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu  atveju išėjimo į pensiją  metų   stažas laikomas proporcingai mažesniu.

 

 

     10 straipsnis.  Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai

                     buvo dirbta savarankiškai,  apskaičiavimas

 

     Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio  socialinio pensijų draudimo  stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio socialinio draudimo pensijos įmoka.

 

 

     11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo

                    apskaičiavimas

 

     Asmens  valstybinio socialinio pensijų draudimo  stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal  darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai.

     Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai.

     Stažas išreiškiamas  metais. Jei jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.

 

 

DYDŽIAI PAGRINDINEI IR PAPILDOMAI PENSIJOS DALIMS APSKAIČIUOTI

 

 

     12 straipsnis.  Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

                     dydis

 

     Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos  dydis negali būti mažesnis  už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio (MGL).

     Valstybinės  socialinio  draudimo bazinės  pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo tarybos teikimu.

 

 

     13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos

 

     Asmenų, išvardytų  2 straipsnio  pirmosios dalies  1-4 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos.

 

 

     14 straipsnis. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos

 

     Vidutinės mėnesinės  draudžiamosios  pajamos  yra  visų apdraustųjų asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose,  draudžiamųjų  pajamų vidurkis,  tenkantis vienam apdraustajam.

     Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas,  nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į valstybinio  socialinio  draudimo biudžetą, taip pat pagal išmokėtas  valstybinio  socialinio draudimo pašalpas.

     Vidutinės  mėnesinės  draudžiamosios pajamos  pagal metų duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 dienos.

     Vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas pagal ketvirčio duomenis ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį tvirtina Valstybinio socialinio draudimo  taryba pagal praeito ketvirčio valstybinio socialinio draudimo biudžeto rodiklius.

     Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis turi būti patvirtintos  ne  vėliau  kaip per mėnesį prasidėjus naujam ketvirčiui.

 

 

     15 straipsnis.  Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento

                     apskaičiavimas

 

     Metinis apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens  kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio  pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal  darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal tų metų duomenis.

     Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų  metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos  paskutinės  patvirtintos  vidutinės  mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis. Patvirtinus praeitų  metų vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, paskirtoji  pensija,  atsižvelgiant  į  šias  pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

 

 

     16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas

 

     Apdraustojo  asmens  draudžiamųjų  pajamų  koeficientas apskaičiuojamas kaip   metinių  koeficientų vidurkis  pagal dvidešimt penkerius  to  asmens pasirinktus  palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant  pagal darbo sutartį,  narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos.

     Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54 straipsnyje.

     Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas  dirbant  pagal darbo  sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis  už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje,  bet ne mažesnis kaip vienas mėnuo, asmens draudžiamųjų pajamų  koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą.

     Jei stažas mažesnis už mėnesį, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas  apdraustajam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su paskutinėmis patvirtintomis  vidutinėms       mėnesinėmis draudžiamosiomis  pajamomis.  Jei  darbo  užmokestis  nebuvo nustatytas, laikoma,  kad jis  lygus to mėnesio minimaliai mėnesinei algai.

 

 

II SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJOS

 

 

     17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės

                    pensiją

 

     Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio  draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

     1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

     2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai;

     3) turi ne mažiau kaip trejus metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per paskutinius penkerius metus

     arba turi  vienerius metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per vienerius paskutinius metus,

     arba turi  ne mažiau kaip 35 metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo.

     Pareigūnams ir  kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą  ir  įgijusiems  teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga netaikoma.

     Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus  senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių.

 

 

     18 straipsnis. Senatvės pensijos amžius

 

     Senatvės pensijos  amžius nuo 2009 metų sausio 1 dienos nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams.

     Šio straipsnio  įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

     19 straipsnis. Minimalus ir būtinasis  draudimo stažas senatvės

                    pensijai

 

     Minimalus valstybinio  socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.

     Būtinasis valstybinio  socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.

     Šio straipsnio  įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.

 

 

     20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos

                    pagrindinės dalies dydis

 

     Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi  būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

     Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės  socialinio  draudimo  senatvės  pensijos  dalis apskaičiuojama proporcingai  turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.

 

 

     21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos

                    dalies dydis

 

     Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo  senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų  draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės   ar  tarnybos pagrindu,  pagal  formulę 0,005xSxKxD, kurioje:

     dydis S - asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;

     dydis K -  asmens  draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis);

     dydis D - vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis, kurios buvo patvirtintos iki to mėnesio, už kurį mokama pensija, pirmosios dienos (14 straipsnis).

 

 

     22 straipsnis.  Amžiaus ir  būtinojo stažo sumažinimas asmenims,

                     sergantiems hipofiziniu nanizmu

 

     Asmenims, sergantiems  hipofiziniu nanizmu (liliputams), senatvės pensijos  amžius nustatomas  15 metų  mažesnis už nurodytąjį 18  straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo stažas - 10 metų mažesnis už nurodytąjį 19 straipsnyje.

 

 

     23 straipsnis. Senatvės pensijos mokėjimas pensininksms turintiems

                    draudžiamųjų pajamų

 

     Pensininkams, sukakusiems 65 metus ir vyresniems, mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, nustatyta šio įstatymo, neatsižvelgiant į jų pajamas.

     Jaunesniems kaip  65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį valstybinio socialinio  pensijų  draudimo  stažą  ir  kurių draudžiamosios pajamos neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Jeigu jų draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama pagrindinė senatvės pensijos dalis.

     Pensininkams, nepaminėtiems  šio  straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse  ir turintiems draudžiamųjų pajamų, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nemokama.

     Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, šio straipsnio nuostatos    taikomos  mažinant amžiaus ir būtinojo stažo reikalavimus pagal 22 straipsnį.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

     24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi

 

     Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio  pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą.

     Gaunančiam  senatvės  pensiją  ir  turinčiam  būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais  apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo momento.

     Atidėjus pensijos mokėjimą nevisiems metams, už paskutinių nevisų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama. Išmokant pensiją,  atsižvelgiama į pensininko draudžiamąsias pajamas ir amžių (23 straipsnis) per laikotarpį, už kurį išmokama pensija.

     Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus.

     Jei teisė  gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją vienąsyk  buvo įgyta, tai atidėjus kreipimąsi  17 straipsnio pirmosios  dalies 3 punkto reikalavimas  pensijai skirti netaikomas.

     Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis  pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas.

 

 

III SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO INVALIDUMO PENSIJOS

 

 

     25 straipsnis. Invalidumo sąvoka

 

     Invalidumu laikomas  visiškas arba  dalinis  darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo  pabaigos ir kuris riboja asmens  galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

 

     26 straipsnis. Invalidumo grupės

 

     Atsižvelgiant į  darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės.

     Invalidumo grupes,  priežastis, atsiradimo laiką ir terminą nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

     Valstybinio  socialinio  draudimo  valdyba  Vyriausybės nustatyta tvarka  turi teisę  ginčyti invalidumo  nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.

 

 

     27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo

                    invalidumo pensiją

 

     Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę   socialinio draudimo  invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis atitinka šias sąlygas:

     1) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai;

     2) yra draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne mažiau kaip vienerius metus per paskutinius penkerius metus

     arba turi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų.

     Asmuo, kuriam nustatoma sunkesnio invalidumo grupė negu turėta anksčiau, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jei neturėjo šios teisės anksčiau, pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodytomis sąlygomis.

     Asmuo, kuriam  nustatomas  invalidumas  arba  sunkesnio invalidumo grupė  ir kuris neatitinka šio straipsnio pirmosios dalies sąlygų, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją tada, kai  kreipimosi dėl pensijos metu yra įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų, bet ne mažesnį kaip trejų metų.

     Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4 punktai), išleistiems į atsargą  ir įgijusiems teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto sąlyga netaikoma.

 

 

     28 straipsnis.  Minimalus ir būtinasis draudimo stažas invalidumo

                     pensijai

 

     Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems invalidumas arba sunkesnio  invalidumo  grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo draudimo stažo  invalidumo  pensijai reikalavimus, ir netaikant jiems 27 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų.

     Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus  valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:

     iki sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26 metus - 2 metai, sukakus 29 metus - 3 metai, sukakus 32 metus - 4 metai, sukakus 35 metus ir daugiau - 5 metai.

     Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas:

     iki sukanka 24 metai - 1 metai, sukakus 24 metus - 2 metai, sukakus 25 metus - 3 metai, sukakus 26 metus - 4 metai; viršijus šį  amžių, už kiekvienus pusantrų metų amžiaus po 26 metų būtinasis  stažas nustatomas vieneriais metais didesnis, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

 

 

     29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos

                    dydis

 

     Valstybinė socialinio  draudimo invalidumo pensija I ir II grupės   invalidams, turintiems  teisę gauti  šią pensiją, apskaičiuojama sudedant  pagrindinę ir  papildomą invalidumo pensijos dalis.

     Pagrindinė invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai, jei asmuo turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo  pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė  jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant bazinę pensiją iš turimo stažo ir dalinant iš būtinojo.

     Papildoma invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip  ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą:

     1) visą  asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;

     2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų  draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės  ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės  pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio  pensijų  draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo invalidumo pensijai stažo.

     Valstybinė socialinio  draudimo invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama  taip, kaip I ir II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.

 

 

     30 straipsnis. Invalidumo pensijos priedas

 

     Prie invalidumo  pensijos I grupės invalidams jų slaugai nustatomas 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas.

 

 

     31 straipsnis.  Invalidumas dėl   sužalojimo darbe ar profesinės

                     ligos

 

     Pensijų draudimą  invalidumo dėl  sužalojimo darbe  ar profesinės ligos   atveju  reguliuoja privalomo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.

 

 

     32 straipsnis. Pensijų mokėjimas invalidams, turintiems

                    draudžiamųjų pajamų

 

     Invalidams, sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių (18,  55  straipsniai) ir  vyresniems, mokama visa paskirta valstybinė  socialinio    draudimo  invalidumo  pensija neatsižvelgiant į jų pajamas.

     Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems šio įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, invalidumo pensija mokama tik tuo atveju, kai jie turi būtinąjį stažą invalidumo pensijai išskyrus I grupės invalidus, kuriems būtinojo stažo reikalavimas netaikomas. Ši pensija mokama:

     1) I grupės invalidams - visa paskirta invalidumo pensija (be priedo slaugai), nepaisant draudžiamųjų pajamų;

     2) II ir III grupių invalidams - paskirtos invalidumo pensijos visa pagrindinė dalis ir 50 procentų papildomos dalies, o turintiesiems draudžiamųjų pajamų, neviršijančių 1,5 minimalios mėnesinės algos, - visa paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

 

 

IV SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ

(MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJOS

 

 

     33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją

   

     [33 straipsnio redakcija iki 1997 m. liepos 1 d.]

     Teisę gauti  valstybinę socialinio  draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka  pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu  socialiniu pensijų   draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo  nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo.

 

     [33 straipsnio redakcija nuo 1997 m. liepos 1 d.]

    Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos  praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

     Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

 

     34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją

 

     [34 straipsnio redakcija iki 1997m. liepos 1 d.]

     Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų:

     našlė arba  našlys, auginantys  mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip  pat slaugantys  namuose mirusiojo  vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija;

     našlė arba našlys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už  senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais;

     faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.

     Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi vienas iš mirusiojo tėvų, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

     Asmeniui,  gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.

 

     [34 straipsnio redakcija nuo 1997m. liepos 1 d.]

    Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų:

     našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija;

     našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją;

     našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties  arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais  per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos  praėjo ne mažiau kaip 5 metai;  

     faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.

     Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

     Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

 

     35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją

 

     Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų.  Mirusiojo posūniai  ir podukros, kurie iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos,  turi  teisę gauti  valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vaikai.

     Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,   aukštesniųjų, profesinių bei  vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

     Mirusiojo vaikams,   turintiems  teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

 

 

     36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis

 

     [36 straipsnio redakcija iki 1997m. liepos 1 d.]

  Valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip  pat kaip valstybinė socialinio draudimo II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir skiriama:

     asmeniui,  turinčiam  teisę gauti  našlių  pensiją (34 straipsnis) - 50 procentų jos dydžio;

     - našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei teisę gauti šią pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, skiriama kiekvienam po lygiai, bet ne daugiau kaip 50 procentų  viso apskaičiuotos pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po 25 procentus apskaičiuotos pensijos, bet ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio.

     Senatvės ar  invalidumo pensininkui  mirus,  valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio  pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III grupės invalidumo  pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis) ir neįskaitant į pensijos dydį  I  grupės  invalidumo pensijos priedo.

 

     [36 straipsnio redakcija nuo 1997m. liepos 1 d.]     

   Valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip  pat kaip valstybinė socialinio draudimo II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir skiriama:

     asmeniui,  turinčiam  teisę gauti  našlių  pensiją (34 straipsnis) - 20 procentų jos dydžio;

     - našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei teisę gauti šią pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, skiriama kiekvienam po lygiai, bet ne daugiau kaip 50 procentų  viso apskaičiuotos pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po 25 procentus apskaičiuotos pensijos, bet ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio.

      Senatvės ar  invalidumo pensininkui  mirus,  valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio  pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III grupės invalidumo  pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis) ir neįskaitant į pensijos dydį  I  grupės  invalidumo pensijos priedo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

 

     37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų, pensijos

                    apskaičiavimas

 

     Našlaičiams (35  straipsnis), netekusiems  abiejų tėvų, valstybinės socialinio  draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną  iš mirusių tėvų atskirai.

 

 

V SKYRIUS. VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS,

MOKĖJIMAS IR GINČŲ DĖL PENSIJŲ NAGRINĖJIMAS

 

 

     38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas

 

     Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio  draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

     Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo  fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, už sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka. Konkursą skelbia ir rezultatus tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau kaip viena įmonė ir jų siūloma pensijų pristatymo kaina ir kitos sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama paštui.

     Kreiptis  dėl pensijos paskyrimo galima prieš  tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo.

     Kreipiantis  dėl pensijos, privaloma pateikti  visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

     Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  valdybos teritorinis  skyrius per Valstybinių socialinio  draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą  laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą  paskirti pensiją ir apie sprendimą  pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

 

 

     39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai

 

     Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo valstybinio socialinio draudimo skyriuje dienos.

     Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta mokėjimo tvarka.

     Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.

     Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos.

     Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

 

 

     40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo

 

     Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo kreipimosi momento. Skiriant pensiją iš naujo, 17 straipsnio pirmosios dalies reikalavimai nebetaikomi.

     Jei asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija jo pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (nusačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti priedą slaugai (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (jei ji buvo paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o mokama ankstesnė pensija, tik be priedo slaugai (nustačius vietoj I grupės II) arba 50 procentų mažesnė (nustačius vietoj II grupės III).

 

 

     41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus gyventi į užsienį

 

     Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija jam mokama, jei:

     pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba

     pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis).

     Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama.

     Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

 

 

     42 straipsnis. Pensijos permokėjimas arba neprimokėjimas

 

     Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu ir ją indeksuojant Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

     Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.

 

 

     43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendimų

                    apskundimas

 

     Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

     Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.

 

 

VI SKYRIUS. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO TVARKA

 

 

     44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data

 

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

     Iki bus priimtas ir įsigalios privalomojo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, pensijų skyrimą ir mokėjimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju (31 straipsnis) reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

     Šio įstatymo 41 straipsnio pirmosios dalies antroji pastraipa įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

PASKIRTŲ PENSIJŲ MOKĖJIMO TVARKA

 

 

     45 straipsnis. Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo,

                    perskaičiavimas

 

     [45 straipsnio redakcija iki 1997m. liepos 1 d.]

     Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 metų spalio 1 dienos imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo ir jam prilyginamą stažą bei pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 metų liepos 1 dienos, pensijos perskaičiuojamos nuo 1995 metų spalio 1 dienos, pateikus juos vėliau - nuo mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

     Asmenų, kuriems valstybinė socialinio draudimo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau kaip 3 metais padidėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, pageidavimu pensija gali būti paskirta iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų.

     Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos pagal šį įstatymą skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo. Anksčiau paskirtos maitintojo netekimo pensijos neperskaičiuojamos. Už asmenis, mirusius iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriamos maitintojo netekimo pensijos anksčiau galiojusia Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Maitintojo netekimo pensijos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis nemokamos.

     Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Priešingu atveju pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

     Valstybinio socialinio draudimo valdybos  teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti perskaičiuotas pensijas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki to laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota pensija yra didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

 

      [45 straipsnio redakcija nuo 1997m. liepos 1 d.]

    Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 metų spalio 1 dienos imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo ir jam prilyginamą stažą bei pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 metų liepos 1 dienos, pensijos perskaičiuojamos nuo 1995 metų spalio 1 dienos, pateikus juos vėliau - nuo mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.

     Asmenų, kuriems valstybinė socialinio draudimo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau kaip 3 metais padidėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, pageidavimu pensija gali būti paskirta iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų.

     Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos už mirusius po 1995 m. sausio 1 d. asmenis skiriamos pagal šio įstatymo 33-37 straipsnius. Už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis našlių pensijos skiriamos pagal šio įstatymo 45(1) straipsnį, o maitintojo netekimo pensijos - anksčiau galiojusia Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Maitintojo netekimo pensijos pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos ir kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis nemokamos.

     Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Priešingu atveju pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

     Valstybinio socialinio draudimo valdybos  teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti perskaičiuotas pensijas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki to laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota pensija yra didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.1-860, 95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860

Nr.1-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

 

     45(1) straipsnis. Našlių pensijos už mirusius iki 1995 m.

                      sausio 1 d. sutuoktinius

 

     [45(1) straipsnio redakcija nuo 1997m. liepos 1 d.]

     Valstybinė socialinio draudimo našlių pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį skiriama, jei mirusysis buvo įgijęs minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą invalidumo pensijai  (28 ir 52  straipsniai) arba gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją.

     Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį turi:

     našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) gavo ar turėjo teisę gauti maitintojo netekimo pensiją;

     našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties  arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais  per 5 metus po sutuoktinio mirties.

     Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos  praėjo ne mažiau kaip 5 metai. 

     Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją tik tuo atveju, jei sutuoktinis, miręs po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. po 1991 m. birželio 1d., mirties metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

     Našlei arba našliui,  turinčiam teisę gauti našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensija skiriama 25 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

     Našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)

 

     46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis

 

     Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, jei asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija.

     Jei asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos dalimi laikoma bazinės pensijos dalis, kuri gaunama dauginant valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

     47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas

                    pensijas

 

     Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme.

     Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę  po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims, išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, mokėjusiems nustatytas  valstybinio socialinio draudimo įmokas.

     Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte.

 

      48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento

                     apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas

 

     Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų  koeficientas (16 straipsnis) apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:

     jei pensija paskirta pagal byloje fiksuotą asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą pagal asmens uždarbio iki 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai šis vidurkis dalijamas iš atitinkamo laikotarpio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje;

     jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje.

     Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis kaip 5.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

 

 

     49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė

 

     Jei perskaičiavus pensiją jos dydis sumažėja palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau paskirtoji indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Jei asmuo, kuriam perskaičiuojama pensija, turi teisę gauti nukentėjusiojo asmens pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymą, tai ši pensija jam paskiriama kartu su perskaičiuota valstybine socialinio draudimo pensija. Jei abiejų pensijų suma mažesnė už anksčiau gautą pensiją, tai toliau mokama ankstesnioji pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Jei nustatoma sunkesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal lengvesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:

     1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi;

     2) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis;

     3) toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:

     1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi;

     2) šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis;

     3) II grupės invalidui toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

     50 straipsnis. Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas

 

     Neperskaičiuota pensija indeksuojama kiekvieną kartą patvirtinus naują bazinės pensijos arba vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį.

     Pensijos dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos dydžio, indeksuojama kaip bazinė pensija, o likusi dalis - pagal naujai patvirtintų ir ankstesnių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų santykį.

     Jei neperskaičiuota pensija viršija ar po eilinio indeksavimo pradeda viršyti 500 litų, ji mokama 500 litų dydžio ir toliau nebeindeksuojama bei jokiu kitu būdu nedidinama, kol tam asmeniui mokėtina pagal šį įstatymą pensija ima viršyti 500 litų.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.1-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

 

 

NAUJAI SKIRIAMOS PENSIJOS

 

 

     51 straipsnis. Sąlygos dėl teisės gauti pensiją įsigaliojimas

 

     17 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga dėl teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir 27 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto sąlyga dėl teisės gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pradedamos taikyti praėjus penkeriems metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

     52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio

                    pensijų draudimo stažui

 

     Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

     1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių  darbo kolūkiuose laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;

     2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė atitinkami profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;

     3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.

     Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

     1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;

     2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;

     3) apdraustų (dirbančių) asmenų  ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikas;

     4) mokymosi laikas kvalifikacijos  kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje  ordinatūroje (rezidentūroje);

     5) faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko. Šiame punkte minėti laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos;

     6) prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo  pareigūnų tarnybos laikotarpiai;

     7) reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas (vaikams tremtiniams - nuo 14 metų), jei šis laikas neįskaitytas pagal 1 punktą;

     8) asmenų, išvežtų Antrojo  pasaulinio karo metais priverstiniams darbams, darbo laikas, taip pat buvimo getuose ir kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais laikas (vaikams - nuo 14 metų).

     Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo šie laikotarpiai:

     1) motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;

     2) šeimos nariams - I grupės invalido slaugos namuose laikas;

     3) tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laikas - asmenims, negaunantiems kitos valstybės pensijos.

     4) visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.

     Šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą  įskaitomi  Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

 

 

     53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms

                    pajamoms

 

     Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama:

     1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai;

     2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje;

     3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras;

     4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis.

     Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo įtraukiama:

     1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos;

     2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo sumos;

     3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų, nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas;

     4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.

 

 

     54 straipsnis. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo

                    ypatumai

 

     Metiniams draudžiamųjų pajamų koeficientams apskaičiuoti iki 1995 metų sausio 1 dienos vietoj vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų naudojamas Statistikos departamento skelbiamas valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

     Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir pagal visus metus, įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po šios datos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos vidurkiui skaičiuoti įskaitomi tik ketveri paeiliui einantys asmeniui palankiausi stažo metai iš 1984-1993 metų laikotarpio; nuo 2005 metų sausio 1 dienos - tik treji palankiausi metai ir t.t. iki 2008 metų sausio 1 dienos, kada asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi.

     Asmens draudžiamųjų  pajamų koeficientas  pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 metų sausio 1 dienos ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5.

     Jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (53 straipsnis), dėl to, kad visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, kad asmuo dirbo buvusios TSRS respublikose arba turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Jeigu visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 metų birželio 1 dienos, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

     Jeigu asmuo neturi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbus pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos buvo įgijęs tam tikrą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu penkerių metų stažą buvo įgijęs per ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu buvo įgijęs mažesnį kaip penkerių metų stažą arba iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka, imant iki penkerių metų stažo trūkstamus metus iš ankstesnio laikotarpio skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475

Nr.1-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901

 

 

     55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir

                    stažo reguliavimai

 

     Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams.

     Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims - keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius moterims - 60 metų, vyrams - 62 metai ir 6 mėnesiai.

     Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams.

     Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

 

 

     56 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

 

     Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija ir kurie  dirbo  šiame  straipsnyje nustatytą  laiką  šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę  socialinio draudimo pensiją tokiems  asmenims suteikiama bendra šio įstatymo nustatyta tvarka.

     Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :

     1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1, kompensacija išmokama už 10 metų;

     2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2, kompensacija išmokama už 5 metus.

     Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams - vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų, kompensacija išmokama už 10 metų.

     Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo toliau nurodytus darbus kompensacija išmokama už 5 metus:

     1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;

     2) moterims, dirbusioms tekstilės pramonės įmonėse darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir profesijų sąraše ne mažiau kaip 20 metų;

     3) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybų ir profesijų sąrašą;

     4) artistams, išdirbusiems tam tikrą stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko pensiją pagal galiojusius iki šio įstatymo priėmimo Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro - žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;

     5) civilinės aviacijos darbuotojams vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų;

     6) civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojų pareigų sąrašą, vyrams - išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims - ne mažiau kaip 15 metų.

     Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio antrojoje - ketvirtojoje dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau pusės šio laiko 1988- 1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1986- 1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1983-1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1980-1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1978-1994 metais.

     Jei asmuo dėl šiame straipsnyje minėtų priežasčių turi teisę į kelias kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.

     Mėnesio  kompensacijos dydis  sudaro  150  procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, kompensacija gali būti mokama jų pasirinkto tvirto dydžio, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų ir ne daugiau kaip 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio per mėnesį.

     Asmenims, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytuosius, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių iki jiems sukaks šio įstatymo nustatytas  senatvės pensijos amžius,  už  kiek  mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jei jie nebedirba  pagal  pareigas,  suteikusias  teisę  gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiuo atveju bendras  išmokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius  neturi viršyti  šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus.

     Asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, privalo per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis dėl jos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius.

     Kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017

Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)

 

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS