Suvestinė redakcija nuo 2020-07-01 iki 2020-09-30

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 58-1133, i. k. 0941010ISTA000I-555

 

Nauja įstatymo redakcija 2002-02-06:

Nr. IX-703, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-465 (2002-02-06)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO
BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ
Į S T A T Y M A S

Įstatymo pavadinimas keistas:

Nr. VIII-621, 98.02.03, Žin., 1998, Nr.17-399 (98.02.19)

Nr. VIII-1860, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1930 (00.07.31)

Nr. IX-703, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-465 (2002-02-06)

 

1994 m. liepos 19 d. Nr. I-555

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje įtvirtintą siekį vadovaujantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo,

suvokdamas Lietuvos saugumą kaip Europos ir transatlantinės valstybių bendrijos saugumo dalį,

patvirtindamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme išreikštą Lietuvos pasirengimą dalyvauti stiprinant tarptautinį saugumą ir prisiimti savąją dalį įsipareigojimų, taip pat pasiryžimą tapti visateise kolektyvinės transatlantinės gynybos organizacijos – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos – nare ir prisiimti savąją bendros atsakomybės dalį šioje organizacijoje bei dalyvauti bendroje Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje,

pripažindamas fundamentalųjį kolektyvinės gynybos sutarčių principą, įtvirtintą Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, pagal kurį vienos ar kelių šios sutarties šalių ginkluotas užpuolimas laikomas visų sutarties šalių ginkluotu užpuolimu,

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikai tapus Šiaurės Atlanto sutarties dalyve, kitos arba kitų šios sutarties šalių ginkluotas užpuolimas taip pat reikš Lietuvos Respublikos ginkluotą užpuolimą, keliantį grėsmę valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui,

siekdamas išplėtoti teisinius Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose pagrindus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135, 136, 140 ir 142 straipsniuose,

priima šį Įstatymą.

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai), dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1813, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21829

 

2. Įstatymas nereglamentuoja ginkluotosioms pajėgoms nepriskirtų Lietuvos policijos ir kitų sukarintų valstybės institucijų pajėgų bei jų pareigūnų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose bei kituose tarptautinio bendradarbiavimo renginiuose.

 

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Tarptautinė operacija – kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais.

2. Kolektyvinės gynybos sutartis – pagrįsta Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsnio, pripažįstančio kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną, nuostatomis ir nustatanti bendros gynybos įsipareigojimus Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, pagal kurią vienos ar kelių sutarties šalių ginkluotas užpuolimas laikomas visų sutarties šalių užpuolimu.

3. Kolektyvinės gynybos operacija – bendros gynybos operacija, vykdoma pagal kolektyvinės gynybos sutartį vienos ar kelių sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju, taip pat pasirengimas šiai operacijai.

4. Kita karinė operacija (toliau – kita operacija) – bet kuri kita, nei kolektyvinės gynybos, tarptautinė operacija (taip pat pasirengimas šiai operacijai), atitinkanti Jungtinių Tautų tikslus ir principus, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas kolektyvinės savigynos operacijas įgyvendinant Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsnyje pripažintą kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną. Kitai karinei operacijai prilyginami atvejai, kai įgyvendinant tarptautinės organizacijos sprendimą ir (arba) užsienio valstybės pagalbos prašymą daugiau kaip 10 Lietuvos Respublikos karių siunčiami į užsienio valstybę ilgesniam kaip 90 dienų terminui vykdyti mokymo užduočių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1599, 2018-11-06, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18210

 

5. Tarptautinės karinės pratybos (toliau – pratybos) – pasirengimo tarptautinėms operacijoms ir kitos kovinio parengimo pratybos, kuriose Lietuvos Respublikos kariniai vienetai dalyvauja kartu su kitų valstybių kariniais vienetais arba užsienio valstybių kariniai vienetai naudojasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos reikmėms skirtais infrastruktūros objektais ir karinio mokymo teritorijomis.

6. Kiti karinio bendradarbiavimo renginiai (toliau – kiti renginiai) – prie tarptautinių operacijų ir tarptautinių pratybų nepriskiriami Lietuvos Respublikos karinės ar gynybos institucijos bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai ir kitų valstybių karinių ar gynybos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-924, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21596

 

7. Karinis vienetas – kiekvienas bet kokio dydžio Lietuvos ar kitos valstybės kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetas, vadovaujamas vado ir turintis bendrą užduotį dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ar kituose renginiuose.

8. Tarptautinių operacijų karinis vienetas – Lietuvos Respublikos arba bendras su užsienio valstybe (valstybėmis) karinis vienetas, skirtas dalyvauti tarptautinėse operacijose.

9. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

 

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrindai

Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar kompetentingo pareigūno sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas ar principus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1599, 2018-11-06, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18210

 

II SKYRIUS
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose formos ir sąlygos

1. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, skirtų dalyvauti tarptautinėse operacijose, sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Lietuvos Respublikos kariniai vienetai krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto kariuomenės vado įsakymu gali būti perduoti kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.

3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Krašto apsaugos ministerija pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų. Tokie susitarimai sudaromi, jeigu juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

4. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar susitarimą gali būti steigiami bendri su NATO, Europos Sąjungos ir Vakarų Europos Sąjungos bei kitomis valstybėmis kariniai vienetai, skirti dalyvauti tarptautinėse operacijose. Bendriems su užsienio valstybėmis kariniams vienetams priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai dėl šių vienetų steigimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

5. Bendrų su užsienio valstybėmis karinių vienetų panaudojimo sąlygas ir jų operacinio vadovavimo bei valdymo tvarką, taip pat Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių šiuose vienetuose nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai dėl bendrų karinių vienetų steigimo.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

6. Atlikti tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiriami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai. Pagrindinį karinį parengtumą įgiję privalomosios karo tarnybos kariai tarptautinių operacijų kariniam vienetui gali būti priskirti jų mokymo ir rengimo tarptautinėms operacijoms tikslais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1813, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21829

Nr. XIII-2673, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21316

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

7. Civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose ir rengimosi šiai tarnybai sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dalyvaujančių tarptautinėje operacijoje, besirengiančių tarptautinei operacijai, tarptautinės operacijos vietovėje vykdančių tarnybinę užduotį, tarnybos apmokėjimą nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1313, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10966

Nr. XIII-1813, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21829

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

8. Kolektyvinės gynybos operacijoms vykdyti gali būti panaudojami visi Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, netaikant jų sudarymui šio straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų. Kitoms operacijoms vykdyti paprastai naudojami tik tarptautinių operacijų kariniai vienetai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

9. Ypatingais atvejais, kai gali kilti grėsmė Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ar jų šeimos narių saugumui, siunčiamų atlikti tarnybą tarptautinėje operacijoje Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų asmens tapatybė gali būti užšifruojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

10. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose užsienyje, užduotims atlikti gali būti pasitelkti kalbos, religijos ar socialinio gyvenimo žinovai. Tokių asmenų paslaugų teikimo, atlyginimo už jas, jų aprūpinimo ir sutarties su jais sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės nustatyta tvarka tokiems asmenims gali būti taikomos su užduočių padedant Lietuvos Respublikos kariniams vienetams atlikimu susijusios socialinės garantijos, kurios negali būti didesnės negu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77² straipsnyje, 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos mutatis mutandis taikytinos garantijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1813, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21829

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1994, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-762 (2004-02-14)

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

Nr. XI-288, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3067 (2009-06-25)

Nr. XI-1513, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4155 (2011-07-13)

 

5 straipsnis. Kolektyvinės gynybos operacijos

1. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teises ir įsipareigojimus pagal kolektyvinės gynybos sutartį:

1) kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos kariniai vienetai gali išvykti į kitas valstybes ir būti panaudoti kitų valstybių teritorijose;

2) kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių – Lietuvos Respublikos sąjungininkių – kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti panaudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.

3. Lietuvos Respublikos, kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įskaitant sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje, prireikus išsiųsti ir panaudoti Lietuvos karinius vienetus kitų valstybių teritorijose, leisti atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei imtis kitų priemonių, reikalingų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams pasiekti.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Užtikrindamas Seimo ratifikuotos kolektyvinės gynybos sutarties ir ją įgyvendinančių bendrų šios sutarties šalių sprendimų vykdymą bei ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui, Seimas priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento sprendimo patvirtinimo.

5. Kitų valstybių teritorijose kolektyvinės gynybos operacijos tikslais naudojamų Lietuvos Respublikos karinių vienetų skaičius, dydis ir jų buvimo kitų valstybių teritorijose laikas, taip pat kitų valstybių – Lietuvos Respublikos sąjungininkių – karinių vienetų skaičius, dydis ir jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos ir kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ar kitų Lietuvos Respublikos sąjungininkių sutartis ar susitarimus bei bendrus kolektyvinės gynybos sutarties šalių sprendimus.

 

6 straipsnis. Kitos operacijos

1. Įgyvendinant kitus negu kolektyvinės gynybos Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir teises:

1) kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos kariniai vienetai gali išvykti į kitas valstybes ir būti panaudoti kitų valstybių teritorijose;

2) kitos operacijos tikslais kitų valstybių kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti panaudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.

3. Neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimą, leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, priima Respublikos Prezidentas.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas nedelsdamas teikia jį tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ir bendrus šios sutarties šalių sprendimus, Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą, taip pat šiuo nutarimu priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų panaudojimo kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose ir (ar) kitų valstybių karinių vienetų panaudojimo kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Kitų valstybių teritorijose naudojamų kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos karinių vienetų maksimalų dydį ir maksimalų jų buvimo kitų valstybių teritorijose laiką, taip pat kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamų kitų valstybių karinių vienetų maksimalų dydį ir maksimalų jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laiką nustato Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą nutarimą, arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – Respublikos Prezidentas ir Seimas, pagal šio straipsnio 4 dalį tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą. Tikslų kitų valstybių teritorijose naudojamų kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos karinių vienetų dydį ir buvimo kitų valstybių teritorijose laiką, taip pat kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamų kitų valstybių karinių vienetų dydį ir buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laiką nustato krašto apsaugos ministras, neviršydamas Seimo nutarimu nustatyto ar patvirtinto maksimalaus dydžio ir maksimalios trukmės.

6. Pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytas maksimalus Lietuvos Respublikos karinių vienetų dydis ir maksimalus jų buvimo kitų valstybių teritorijose laikas, taip pat maksimalus kitų valstybių karinių vienetų dydis ir maksimalus jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikas, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės interesus, prireikus gali būti sumažintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį bei bendrus šios sutarties šalių sprendimus.

 

7 straipsnis. Karo padėtis ir mobilizacija

1. Priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, prireikus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gali būti įvedama karo padėtis ir (ar) skelbiama mobilizacija.

2. Kolektyvinės gynybos operacijos atveju taip pat taikomas Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1416, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3467 (2011-06-14)

 

III SKYRIUS
PRATYBOS IR KITI RENGINIAI

8 straipsnis. Pratybų ir kitų renginių organizavimas

1. Bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis institucijomis:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti rengiamos bendros Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių karinių vienetų pratybos arba kitų valstybių karinių vienetų pratybos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai skirtuose infrastruktūros objektuose ir karinio mokymo teritorijose, taip pat organizuojami kiti renginiai, kuriuose dalyvauja kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai;

2) Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali būti siunčiami dalyvauti pratybose bei kituose renginiuose kitų valstybių teritorijose.

2. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose, šie kariniai vienetai krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto kariuomenės vado įsakymu gali būti perduoti kitų valstybių, taip pat Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.

3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karių ar karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose ar kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos Respublikoje, Krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos kariuomenė pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl pratybų ir kitų renginių sąlygų. Tokie susitarimai sudaromi, jeigu juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado ar jų įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

 

9 straipsnis. Sprendimų surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas ir organizuoti kitus renginius priėmimas

1. Sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 1 600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą atvejį, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

2. Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, sprendimas surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 150 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, priimamas krašto apsaugos ministro siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

3. Krašto apsaugos ministras priima sprendimą surengti Lietuvos Respublikos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, šiais atvejais:

1) jeigu pratybose ar kitame renginyje vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 150 užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų;

2) jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 1 600 šios valstybės (valstybių) karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

3) jeigu rengiamos bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 6 000 NATO ar Europos Sąjungos valstybių narių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

 

4. Priimdamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, krašto apsaugos ministras nustato maksimalų galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičių bei maksimalią pratybų ar kito renginio trukmę, taip pat informuoja apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

5. Nedalyvaujant Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kitų valstybių karinių vienetų pratybos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos reikmėms skirtuose infrastruktūros objektuose ir karinio mokymo teritorijose gali būti rengiamos, jeigu šiam tikslui krašto apsaugos ministras suteikia kitos valstybės (valstybių) kariniams vienetams teisę pagal panaudos ar nuomos sutartį naudotis šiais objektais ir teritorijomis. Kitų valstybių karinių vienetų naudojimosi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos reikmėms skirtais infrastruktūros objektais ir karinio mokymo teritorijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

 

10 straipsnis. Sprendimų siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus, karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus į pratybas ir kitus renginius užsienyje priėmimas

1. Sprendimas siųsti į kitą valstybę Lietuvos Respublikos karinius vienetus, kurių bendras karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius yra ne mažesnis kaip 800, dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu Seimo nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių išvykti Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius, taip pat maksimali jų buvimo kitų valstybių teritorijose trukmė.

2. Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 punkte numatytus atvejus, sprendimas siųsti į kitą valstybę Lietuvos Respublikos karinius vienetus, kurių bendras karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius yra ne mažesnis kaip 150, dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose priimamas krašto apsaugos ministro siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių išvykti Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius, taip pat maksimali jų buvimo kitų valstybių teritorijose trukmė.

3. Krašto apsaugos ministras priima sprendimą siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus, karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose šiais atvejais:

1) jeigu pratybose ar kitame renginyje vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 150 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

2) jeigu rengiamos bendro su kita valstybe (valstybėmis) karinio vieneto pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 800 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, arba bendros su NATO ar Europos Sąjungos institucijomis arba valstybėmis pratybos ar kitas renginys, kuriame vienu metu gali dalyvauti mažiau nei 800 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

4. Priimdamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, krašto apsaugos ministras nustato maksimalų galinčių vienu metu būti kitų valstybių teritorijose Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių bei maksimalią pratybų ar kito renginio trukmę, taip pat informuoja apie šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

 

IV SKYRIUS
TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ RENGINIŲ
ORGANIZAVIMO SĄLYGOS

11 straipsnis. Tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų vykimas per valstybės sieną bei jų statusas

1. Siunčiamam į kitą valstybę Lietuvos Respublikos kariniam vienetui, kariui ar civiliui krašto apsaugos sistemos tarnautojui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas išleidžia kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą (lietuvių ir anglų (prancūzų) kalbomis). Įsakymas patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenamų oficialių dokumentų paketų skaičių, taip pat karinio vieneto judėjimo kryptį. Išsivežamos ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis, reikalingas vartojimo poreikiams, nurodomas teisės aktų nustatyta tvarka pagal NATO standartus patvirtintos formos pažymoje, o šią pažymą pasirašo kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas. Šio dokumento pagrindu Lietuvos Respublikos karinis vienetas, karys ar civilis krašto apsaugos sistemos tarnautojas sąraše nurodytą turtą nedeklaruodamas išveža per Lietuvos valstybės sieną, o grįždamas įveža atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Lietuvos Respublikos karinio vieneto vadas, karys ir civilis krašto apsaugos sistemos tarnautojas, vykdamas per kitos valstybės sieną, privalo pateikti šios valstybės sienos kontrolės pareigūnams šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsakymą.

3. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, jų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų teisinį statusą kitose valstybėse nustato tarptautinės teisės normos dėl užsienio valstybių karinių pajėgų statuso, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai bei susitarimai su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis, taip pat tarptautinės organizacijos ar užsienio valstybės, kurios operaciniam vadovavimui ir valdymui buvo perduotas Lietuvos Respublikos karinis vienetas, sprendimai ar (ir) tokios tarptautinės organizacijos arba užsienio valstybės susitarimai su šio vieneto buvimo valstybe.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

 

12 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimas per Lietuvos valstybės sieną bei jų statusas

1. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, jų karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiami susitarimai, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitos kontrolės institucijos taiko jiems specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo pasų bei vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Ši tvarka taikoma valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra daugiašalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso dalyvės, kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, o Vyriausybės nutarimu – taip pat kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, jeigu jos taiko tokią pačią sienos perėjimo tvarką Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinių vienetų vadai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą. Jį kompetentinga siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija išleidžia savo šalies kalba, taip pat anglų (prancūzų) kalba. Įsakymas patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenamų oficialių dokumentų paketų skaičių, taip pat karinio vieneto judėjimo kryptį. Kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams pereinant Lietuvos valstybės sieną, valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams kilusius klausimus sprendžia krašto apsaugos ministro įgalioti atstovai.

4. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos savo ginkluotę, karinę techniką ir amuniciją bei oficialius dokumentus, taip pat savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes). Įvežamos ar išvežamos ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis nurodomas specialios formos pažymoje, o šią pažymą pasirašo kompetentingas siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos pareigūnas.

5. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, kuriems šio Įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojasi savo tarnybinėmis transporto priemonėmis, nemokėdami mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos Respublikos keliais, valstybiniais oro ir jūrų uostais. Vykstantį kitos valstybės karinį vienetą per Lietuvos Respublikos teritoriją prireikus lydi Lietuvos kariuomenės vado paskirta karinė palyda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

 

13 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimas per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu

1. Tos valstybės, kurios kariniam vienetui, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams pagal šį Įstatymą gali būti leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką tarptautinės operacijos tikslais arba dalyvauti pratybose ar kituose renginiuose, kariniam vienetui, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams taip pat gali būti leidžiama vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją į tarptautines operacijas, pratybas ar kitus renginius trečiojoje šalyje, jeigu kaimyninė valstybė sutinka priimti per Lietuvos Respubliką tranzitu vykstantį karinį vienetą, karius ir karinėms pajėgoms priskirtus civilius tarnautojus. Šiais atvejais taikoma ta pati šio Įstatymo nustatyta sprendimų leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams priėmimo tvarka (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), taip pat šio Įstatymo nustatyta dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka bei jų statusą reglamentuojančios kitos šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiamų susitarimų nuostatos.

2. Neatidėliotinu atveju kitos valstybės kariniam vienetui vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją į tarptautinę operaciją, pratybas ar kitą renginį trečiojoje šalyje leidimo gali būti paprašyta diplomatiniais kanalais. Tokiais atvejais leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu išduoda užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas atstovas krašto apsaugos ministro sutikimu.

 

14 straipsnis. Apribojimai, susiję su Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ nuostatomis

1. Lietuvos Respublika gali steigti bendrus karinius vienetus su NVS valstybėmis ar kitomis valstybėmis, priklausančiomis kitoms buvusios SSRS pagrindu sukurtoms sąjungoms, jeigu bendras karinis vienetas yra skirtas dalyvauti kitose operacijose, o jo steigėjos taip pat yra NATO, Europos Sąjungos, Vakarų Europos Sąjungos valstybės arba valstybės, nepriklausančios NVS ar kitoms buvusios SSRS pagrindu sukurtoms sąjungoms ir dalyvaujančios NATO Partnerystės taikos labui programoje.

2. NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti tik tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo bei didelių nelaimių padarinių likvidavimo operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius.

3. NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje tik pagal NATO Partnerystės taikos labui programą arba kartu su NATO, Europos Sąjungos ar Vakarų Europos Sąjungos valstybėmis rengiamose pratybose, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius. Šios sąlygos netaikomos NVS šalių kariniams pareigūnams, kuriuos Lietuvos Respublika yra pakvietusi stebėtojais.

4. Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti NVS šalių teritorijose tik pagal NATO Partnerystės taikos labui programą arba kartu su NATO, Europos Sąjungos ar Vakarų Europos Sąjungos valstybėmis rengiamose pratybose. Ši sąlyga netaikoma Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, kuriuos pratybas rengianti šalis yra pakvietusi stebėtojais.

5. NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamuose kituose renginiuose, kurie organizuojami plėtojant Lietuvos Respublikos tarptautinį karinį bendradarbiavimą Lietuvos valstybės ir kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių bei tarptautinio ar regioninio saugumo užtikrinimo tikslais ir yra valdomi bei kontroliuojami Lietuvos Respublikos. Bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, vienu metu dalyvaujančių kituose renginiuose Lietuvos Respublikoje, skaičius turi būti mažesnis, negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius. NVS šalių kariniai vienetai gali atvykti į Lietuvos Respublikoje organizuojamus kitus renginius ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tik to renginio metu.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-03-15, Žin., 2011, Nr. 32-1503 (2011-03-17)

Nr. XI-1331, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2506 (2011-05-03)

 

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso nustato kitokias negu šis Įstatymas normas, reglamentuojančias karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimą per valstybės sieną bei jų teisinį statusą, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

 

16 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio įsigaliojimas

Šio Įstatymo 5 straipsnis įsigalios tą pačią dieną, kai Lietuvos Respublikai įsigalios Šiaurės Atlanto sutartis.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1523, 96.09.17, Žin., 1996, Nr.92-2148 (96.10.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS PADALINIŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE" PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-621, 98.02.03, Žin., 1998, Nr.17-399 (98.02.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO “DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS PADALINIŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE” PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Keistas įstatymo pavadinimas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1860, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1930 (00.07.31)

KARIUOMENĖS VIENETŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE IR PRATYBOSE, TAIP PAT TARPTAUTINIŲ PRATYBŲ RENGIMO LIETUVOS TERITORIJOJE ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 6, 8, 9, 10, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Keistas įstatymo pavadinimas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-703, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-465 (2002-02-06)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, KARINIŲ PRATYBŲ IR KITŲ RENGINIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Keistas įstatymo pavadinimas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1994, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-762 (2004-02-14)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 1 d.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-182, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 66-2351 (2005-05-26)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-288, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3067 (2009-06-25)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1331, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2506 (2011-05-03)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1416, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3467 (2011-06-14)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1513, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4155 (2011-07-13)

TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011-09-01.

 

 

 

 

Konstitucinio Teismo nutarimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-03-15, Žin., 2011, Nr. 32-1503 (2011-03-17)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO (2002 M. SAUSIO 15 D. REDAKCIJA) 5 STRAIPSNIO 1, 2, 3, 4 DALIŲ, 6 STRAIPSNIO 2, 3, 4 DALIŲ, 10 STRAIPSNIO (2005 M. GEGUŽĖS 12 D. REDAKCIJA) 1, 2, 3 DALIŲ, 14 STRAIPSNIO 2, 3, 5 DALIŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1931, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11104

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-924, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21596

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1313, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10966

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1599, 2018-11-06, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18210

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1813, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21829

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2673, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21316

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymas