Įsakymas netenka galios 2000-06-10:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 301, 2000-05-31, Žin., 2000, Nr. 47-1365 (2000-06-09), i. k. 1002250ISAK00000301

Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose

 

Suvestinė redakcija nuo 1999-04-01 iki 2000-06-09

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 20-526, i. k. 0982250ISAK00000055

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 1992 04 21 ĮSAKYMO NR. 144 „DĖL GYVENTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS“ 10 PRIEDO PAKEITIMO

 

1998 m. sausio 30 d. Nr. 55

Vilnius

 

Pasikeitus dirbančiųjų laivyne pareigybėms bei ligų pavadinimams,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti:

1.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimą;

1.2. medicininę jūrininko knygelę;

1.3. medicininį jūrininko pažymėjimą (jūrininkams, dirbantiems užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikos laivuose);

1.4. laivo vaistinėlių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 medikamentų sąrašus;

1.5. gelbėjimo valties vaistinėlės medikamentų sąrašą;

1.6. būtinųjų vaistų sąrašą, skirtą laivams, kuriuose medicinos pagalbą teikia gydytojas.

2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ ankstesnį 10 priedą laikyti netekusiu galios.

3. Įsakymo vykdymą kontroliuos viceministrė Romalda Baranauskienė.

 

 

Viceministrė                                                                                            R. Baranauskienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 01 30 įsakymu Nr. 55

10 priedas

 

LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS

 

Tikslas – nustatyti, ar tikrinamas asmuo tinkamas dirbti laivyne dėl sveikatos būklės.

 

1 skyrius. TIKRINIMŲ TVARKA

 

1.1. Sveikatos tikrinimą organizuoja viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė pagal sudarytas sutartis su jūros įmonių ir organizacijų administracija.

1.2. Priimamų į laivyną dirbti ir dirbančiųjų sveikatą periodiškai tikrina speciali gydytojų komisija, patvirtinta viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus.

1.3. Laivyno darbuotojų sveikatą periodiškai tikrina speciali gydytojų komisija, kuri, vadovaudamasi šio priedo 1.5, 1.6, 1.7 punktais, nustato reikiamus papildomus specialistų tikrinimus, tyrimų apimtis ir dažnumą.

1.4. Tikrinant sveikatą tų laivyno darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, mitybos padaliniuose ir kitur, kur periodinis sveikatos tikrinimas yra privalomas ir apsprendžia profesinį tinkamumą dėl sveikatos būklės, vadovaujamasi šio įsakymo 7 priedu.

1.5. Šio priedo 2 skyriuje išvardytų laivyno profesijų dirbantiesiems sveikatą tikrintis privalu kas 12 mėnesių, moterims tikrintis pas akušerį-ginekologą privalu kas 6 mėnesius.

1.6. Tikrinant sveikatą kas 12 mėnesių, būtina atlikti šiuos tyrimus:

– kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV);

– kraujo – cukraus kiekiui nustatyti (įsidarbinant, pagal medicinines indikacijas ir asmenims, kuriems per 50 metų);

– kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje);

– šlapimo;

– krūtinės ląstos fluorogramą;

– matuoti akispūdį (asmenims, kuriems per 40 metų – kartą per 3 metus);

– EKG (asmenims, kuriems per 40 metų);

– audiometriją (narams, mechanikos ir radionavigacijos tarnyboje dirbantiems asmenims);

– onkocitologinį (moterims);

– kolposkopiją (moterims, kurioms per 35 metus);

– urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų;

– kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 125, 1999-03-18, Žin., 1999, Nr. 29-842 (1999-03-31), i. k. 0992250ISAK00000125

 

1.7. Tikrinant sveikatą, yra privalomos šių specialybių gydytojų apžiūros:

– gydytojo terapeuto (bendrosios praktikos gydytojo),

– chirurgo,

– neurologo,

– oftalmologo,

– otorinolaringologo,

– stomatologo,

– akušerio-ginekologo (moterims),

– psichiatrijos – narkologijos įstaigos (kabineto) gydytojo išvados (įsidarbinančiam – iš tikrinamojo gyvenamosios vietos).

1.7. Tikrinimo duomenis ir išvadą apie tinkamumą dirbti laivyne – eiti konkrečias pareigas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis – kiekvienas gydytojas įrašo į ambulatorinę kortelę (F.025/a) bei patvirtina asmeniniu antspaudu ir parašu.

Gydytojų komisijos pirmininkas galutinę išvadą įrašo į medicininę jūrininko knygelę, jūrininko knygelę, medicininę privalomojo sveikatos tikrinimo pažymą (F 047/a), tvirtina parašu, asmeniniu bei gydymo įstaigos antspaudu, nurodo kitą sveikatos tikrinimo datą.

1.8. Neaiškiais atvejais apie tinkamumą dirbti laivyne – atsižvelgiant į patologijos išraišką, bendrą organizmo būklę, amžių, profesinį tikrinamojo pasirengimą, reiso sunkumą ir trukmę – sprendžia GKK, o tvirtinta viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius įsakymu.

1.9. Gydytojai išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrų ir upių laivyne, uoste; pažymi konkrečią specialybę ir apribojimus (plaukiojimo klimato zoną, reiso ilgumą), ar gali dirbti su individualia deguonies dujokauke (IDD).

1.10. Asmenis, kurie dėl sveikatos būklės laivyne dirbti netinkami, medicininės komisijos sekretorė įrašo į specialų žurnalą ir išrašo apie juos pažymas uosto karantino tarnybai bei laivų savininkams.

1.11. Prireikus sveikatą tikrinantis gydytojas tikrinamąjį gali siųsti konsultuoti pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus (ir nenumatytus 1.6 punkte), skiepyti (žr. šio įsakymo 6 priedo 1.6 punktą), užklausti ir gauti atsakymus iš kitų gydymo įstaigų (odos ir veneros, psichiatrijos, infekcinių ligų ir kt.) bei privačiai dirbančių gydytojų.

1.12. Laivyno, žvejų ir jūrų transporto įmonės ar organizacijos administracija, laivo gydytojas, gydymo įstaiga, teikianti medicinos paslaugas laivyno darbuotojams, gali siųsti asmenį tikrintis sveikatos anksčiau, negu nustatyta, nurodydama tikrinimo priežastį (pvz., po sunkių susirgimų, traumų ar kitų išryškėjusių kontraindikacijų).

1.13. Už sveikatos nepasitikrinusių asmenų (kuriems tikrintis privaloma) priėmimą į darbą laivyne, taip pat už periodinio sveikatos tikrinimo terminų pažeidimus pagal veikiančius įstatymus ir darbo sutartis atsako laivyno (žvejų bei jūrų ir upių transporto) organizacijos ar įmonės administracija ir patys darbuotojai.

1.14. Gydytojas, dirbantis laive, arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive, kontroliuoja laivo įgulos narių sveikatos tikrinimosi terminus, informuoja laivo administraciją apie asmenis, nepasitikrinusius sveikatos, ir tiems, kuriems išryškėjo medicininių kontraindikacijų, rekomenduoja laikinai pakeisti darbo profilį.

1.15. Asmenims, sergantiems ūminėmis, infekcinėmis, odos ir veneros ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu, o asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, – paūmėjimo ir gydymosi laikotarpiu ar nėštumo atveju sveikata dėl tinkamumo dirbti laivyne netikrinama.

1.16. Medicininėje jūrininko knygelėje turi būti nurodyta profesija, asmens nuotrauka, patvirtinta laivo savininko antspaudu.

1.17. Jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkai, dirbantys Lietuvos Respublikos laivuose, privalo turėti medicininį jūrininko pažymėjimą (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos). Šį pažymėjimą užpildo medicininės komisijos pirmininkas.

 

2 skyrius. LAIVYNO DARBUOTOJŲ, KURIEMS PRIVALU TIKRINTIS SVEIKATĄ, TIKRINIMAS, PROFESINĖS GRUPĖS

 

I grupė – vadovaujančioji grandis

Kapitonai, kapitonų padėjėjai (laivavedžiai), locmanai, savaeigių laivų škiperiai ir jų padėjėjai, savaeigių kranų kapitonai ir jų padėjėjai.

II grupė – vadovaujančioji grandis (su sugretintomis specialybėmis)

Kapitonai-mechanikai, kapitonai-mechanikų padėjėjai, laivavedžiai-mechanikų padėjėjai, mechanikų padėjėjai-laivavedžiai, savaeigių kranų kapitonai-vyresnieji mechanikai.

III grupė – mechaninė laivų tarnyba

Mechanikai, refrižeratorių mechanikai, elektromechanikai, mechanikų padėjėjai, elektrikai, siurblių mašinistai (dokermanai), motoristai (mašinistai), kranų mašinistai, refrižeratorių mašinistai (motoristai), tekintojai, šaltkalviai, plaukiojančių kranų kranininkai meistrai ir jų padėjėjai, gervininkai, gervininkai-mašinistai, plaukiojančių kranų kranininkai, gervininkai ir vyresnieji gervininkai, vyresnieji gervininkai-motoristai, gervininkai-motoristai, vyresnieji gervininkai-mašinistai, savaeigių kranų dyzelininkai, žuvų taukų virinimo agregato mašinistai, žuvies miltų agregato mašinistai, tankų plovėjai.

IV grupė – radionavigacinių įrenginių specialistai

Radijo operatoriai (radistai), radijo technikai, hidroakustikai.

V grupė – denio komandos specialistai

Bocmanai, jūreiviai, jūreiviai-narai, žūklės meistrai, žuvies apdorojimo meistrai, kranininkai, gervininkai, staliai, motoristai-vairininkai, vyresnieji motoristai-vairininkai, motoristai-jūreiviai, vyresnieji motoristai-jūreiviai, kūrikai-jūreiviai, mašinistai-jūreiviai, mašinistai-vairininkai, jūreiviai-kasininkai, motoristai-bocmanai, pagalbinių katilų kūrikai-jūreiviai.

VI grupė – nesavaeigio laivyno ir keltų įrenginių specialistai

Kapitonai, škiperiai ir jų padėjėjai, jūreiviai, plaukiojančių valymo stočių viršininkai, priešgaisrinės apsaugos viršininkai, technikai, kapitono padėjėjai, ugniagesiai ir jų padėjėjai, žemsiurbių jūreiviai, dujų aptarnautojai, techninio laivyno karavanų viršininkai, hidrotechninių įrenginių ir perkėlų prižiūrėtojai, hidrotechninių įrenginių akumuliatorininkai, postų brigadininkai-motoristai, hidrotechninių įrenginių montuotojai, sprogdinimų darbininkai ir instruktoriai, dokų viršininkai, mechanikai-dokų viršininkų pavaduotojai, dokų viršininkų pamainos padėjėjai.

VII grupė – pagalbinė laivyno grandis

Laivų medicinos darbuotojai, maisto tarnybų ir laivų restoranų darbuotojai, valytojai, muzikantai, laivyno inspekcijos inspektoriai, inžinieriai-inspektoriai, kapitonų padėjėjai (ūkio, keleivių, gamybos ir technologijos reikalams), inžinieriai hidrologai, mokslo darbuotojai, laborantai, komandiruotieji asmenys, vertėjai, skalbėjai.

Pastabos:

1. Asmenys, kurių specialybės sugretintos, mediciniškai tikrinami atsižvelgiant į pirmąją specialybę.

2. Stojant į jūrininkų specialybių mokymo įstaigas, profesinė grupė nustatoma pagal pasirinktą specialybę.

3. Asmenys, papildomai dirbantys narais, mediciniškai tikrinami pagal specialius reikalavimus.

 

3 skyrius. BENDROSIOS MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS DIRBTI LAIVYNE

 

1. Žmogaus imunodeficito virusinės infekcijos susirgimai (B20-B24 pagal X Tarptautinę ligų klasifikaciją).

Punkto pakeitimai:

Nr. 125, 1999-03-18, Žin., 1999, Nr. 29-842 (1999-03-31), i. k. 0992250ISAK00000125

 

2. Visi piktybiniai generalizuoti susirgimai.

3. Ūminės infekcinės ligos (iki pasveikimo).

4. Užkrečiamosios odos ligos, lėtinis piodermatitas.

5. Psoriazės, difuzinis neurodermatitas.

6. Mikozės (iki pasveikimo).

7. Psichiniai susirgimai, dėl kurių būtina dispanserinė priežiūra.

8. Epilepsija.

9. Ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, limfosarkoma ir hemoblastozė.

10. Ozena.

11. Įvairios etiologijos tinklainės atšokimas bet kurioje akies dalyje (nepriklausomai nuo gydymo rezultatų).

12. Pasireiškę neišgydomi vokų kraštų, konjunktyvos ir ašarų takų susirgimai, sukeliantys regėjimo sutrikimų.

13. Anoftalmija arba visiškas apakimas viena akimi, regėjimas viena akimi mažiau kaip 0,1D, kai regėjimas kita akimi – mažiau kaip 0,5D.

14. Vestibulinio aparato susirgimai, kai sutrinka pusiausvyra arba dažnai kartojasi Menjero ligos simptomų komplekso priepuoliai.

15. Įvairios etiologijos progresuojantis klausos susilpnėjimas viena ar abiem ausimis – kai šnabždesį tikrinamasis girdi per mažesnį kaip 1 metro atstumą.

16. Įvairios etiologijos kalbos defektai, trukdantys bendrauti, taip pat ryški logoneurozė (mikčiojimas).

17. Lėtiniai kvėpavimo takų susirgimai ir anatominiai defektai, kurie dažnai paūmėja arba nuo kurių sutrinka kvėpavimas ir uoslė.

18. Nefritai ir neurozės.

19. Nėštumas.

20. Lėtiniai gimdos ir jos priedų uždegimai disfunkcinio gimdos kraujavimo atveju.

21. Moters lytinių organų antro ir trečio laipsnio nusileidimas arba iškritimas, kai sutrinka gretimų organų funkcijos.

22. Lėtinis osteomielitas.

23. Galvos ir nugaros smegenų, periferinės nervų sistemos organiniai susirgimai bei traumos, kai pasireiškia judėjimo, koordinacijos ir taktilinio jutimo sutrikimai.

24. Būklė po išplėstinių chirurginių operacijų, pašalinus organą, kai yra funkcinių tos sistemos sutrikimų.

25. Būklė po operacinio širdies kraujagyslių ir širdies vožtuvų gydymo.

26. Dviejų ir daugiau stambių sąnarių ankilozė, vieno klubo sąnario ankilozė persirgus kaulų tuberkulioze.

27. Įgimtos judėjimo aparato anomalijos, trukdančios vaikščioti, įgytos kaulų ir sąnarių deformacijos.

28. Kurios nors galūnės amputacija.

29. Ūmus miokardo infarktas.

30. Vidutinė ar sunki cukrinio diabeto forma.

31. Bronchinė astma ir astminis bronchitas.

32. Amžius – per 65 metus.

 

4 skyrius. PAPILDOMOS KONTRAINDIKACIJOS DIRBTI LAIVYNE

 

(Pagal atskiras profesines grupes, nurodytas šio priedo 2 skyriuje)

 

Eil.

Nr.

Susirgimų pavadinimas

Profesinės grupės

 

 

 

 

 

 

Pastabos

 

 

I

II

III

IV

V

VI

VII

 

 

 

 

NS

NS

NS

NS

NS

NS

NS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Širdies ligos (įvairios etiologijos miokarditas, perikarditas, miokardo distrofija ir kt.)

 

 

 

 

 

 

 

Diagnozė patvirtinama elektrokardiografijos, echokardiografijos krūvio mėginiais

 

1.1.

Širdies ritmo sutrikimai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a) kompensuotos kraujo apytakos būklė,

11

11

11

11

11

11

11

 

 

b) dekompensuotos kraujo apytakos būklė

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

Širdies ritmo sutrikimai

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

(virpamoji aritmija, paroksizminė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

tachikardija)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.3.

Širdies dirglumo sutrikimai:

 

 

 

 

 

 

 

Galimybė dirbti laivyne sprendžiama atsižvelgiant į pagrindinį susirgimą

 

 

a) pavienės, retos (iki 4–5 per minutę)

11

11

11

11

11

11

11

 

 

ekstrasistolės,

 

 

 

 

 

 

 

 

 

b) dažnos grupinės ir kt. ekstrasistolės

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.4.

Širdies laidumo sutrikimai (širdies blokados)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a) A–V blokada I–III,

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

b) dalinė bet kurios Hiso pluošto

32

32

32

32

32

32

32

 

 

 

kojytės blokada,

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

c) visiška bet kurios Hiso pluošto

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

kojytės blokada

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Lėtinė išeminė širdies liga (krūtinės angina,

poinfarktinė kardiosklerozė)

,

33

33

33

33

33

33

33

Visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys, nesant širdies ritmo ir laidumo sutrikimų, krūtinės anginos priepuolių

hemodinamikos sutrikimų ir išeminių

pokyčių EKG, gali dirbti laivyne, tačiau apie

tai sprendžiama individualiai ir tik visiškai

ištyrus kardiologiškai, prižiūrint gydytojui

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Pirminė arterinė hipertenzija

 

 

 

 

 

 

 

Seniai dirbantys asmenys, neturintys ritmo ir

laidumo sutrikimų bei krūtinės anginos

priepuolių, gali dirbti laivyne, tačiau apie tai

sprendžiama individualiai

 

a) I stadija,

32

32

32

32

32

32

32

 

b) II stadija,

32

32

32

32

32

32

32

 

c) III stadija

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Įgimtos bei įgytos širdies ir stambiųjų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kraujagyslių ydos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a) I ir II mitralinio vožtuvo prolapsas be

31

31

31

31

31

31

31

 

 

 

hemodinamikos ir ritmo sutrikimų,

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

b)WPW sindromas be hemodinamikos

32

32

32

32

32

32

32

 

 

 

ir ritmo sutrikimų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Kvėpavimo organų ligos (lėtinis bronchitas,

pneumosklerozė, bronchektazinė liga,

plaučių emfizema) esant plaučių ir širdies

funkcijos nepakankamumui

32

32

32

32

32

32

32

Lengvo laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumo atveju seniai dirbantys asmenys

gali dirbti laivyne, bet sprendžiama individualiai; apie persirgusių plaučių uždegimu

galimybę dirbti laivyne sprendžiama praėjus

6 mėnesiams po ligos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Virškinimo sistemos ligos (dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligė, gastritai, gastroduodenitai, neinfekcinės kilmės

enteritai, kolitai, lėtinės kepenų, tulžies

pūslės, kasos ir kt. ligos)

32

32

32

32

32

32

32

a) Po gydymo esant pastoviai remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus persirgusius dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opalige

b) po operacinio arba konservatyviojo dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opaligės gydymo, esant pastoviai remisijai, tačiau ne

anksčiau kaip po 12 mėnesių visų profesinių

grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti

laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Tulžies pūslės akmenligė

33

33

33

33

33

33

33

Po operacinio arba konservatyviojo gydymo,

nesant konkrementų, rentgenologinio arba

echoskopinio tyrimo metu, seniai dirbantys

visų profesinių grupių asmenys gali dirbti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8.

Endokrininės sistemos ligos

33

33

33

33

33

33

33

Seniai dirbantys asmenys, turintys lengvo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

laipsnio funkcinių sutrikimų, išskyrus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

antinksčių nepakankamumą, gali dirbti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.

Kraujo ir kraujodaros ligos

33

33

33

33

33

33

33

Seniai dirbantys asmenys, sergantys

ferodeficitine anemija, kurių hemodinaminiai

rodikliai geri, gali dirbti laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.

Jungiamojo audinio ligos (reumatas,

reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodermija,

mazginis periartritas, dermatomiozitas ir kt.)

jeigu per 12 mėnesių liga nepaūmėja, gali

dirbti laivyne

33

33

33

33

33

33

33

a) Seniai dirbantys visų profesinių grupių

asmenys, išskyrus III, V, VI bei VII grupių, taip

pat virėjus, skalbėjus bei VII grupės kambuzo

pagalbinius darbininkus, sergantys neaktyvia reumato forma, be vožtuvų pažeidimo,

b) seniai dirbantys visų profesinių grupių

asmenys, sergantys neaktyvia reumatoidinio

artrito forma, be funkcijos pažeidimo, gali

dirbti laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11.

Alerginės ligos (nazofaringitai, bronchitai,

konjunktyvitai, artritai, dermatitai,

 

Reiter sindromas ir kt.)

 

33

33

33

33

33

33

33

Nustačius alergeną, kuris tiesiogiai nesusijęs su profesija, seniai dirbantys visų profesinių

grupių asmenys, kurie neturi funkcinių sutrikimų visiškos kompensacijos stadijoje,

gali dirbti laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.

Šlapimą išskiriančios sistemos ligos (pielonefritai, cistitai, uretritai ir kt.)

 

33

33

33

33

33

33

33

Jei po gydymo yra ilgalaikė remisija, gali dirbti laivyne, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (nuo gydymo pabaigos)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.

Inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės akmenligė

 

33

33

33

33

33

33

33

Po operacinio ar konservatyviojo gydymo, jei rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu nėra konkrementų, seniai

dirbantys visų profesinių grupių asmenys

gali dirbti laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.

Šlapimą išskiriančios sistemos

vystymosi anomalijos

11

11

11

11

11

11

11

Apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai ir tik išsamiai ištyrus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15.

Vyriškų lytinių organų ligos (prostatitai,

epididimitai, varikocelės ir kt.)

 

32

32

32

32

32

32

32

Po konservatyviojo ar operacinio gydymo apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16.

Išeinamosios angos fistulės ir

tiesiosios žarnos iškritimas

 

33

33

33

33

33

33

33

Po operacinio fistulės gydymo visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17.

Abortas, persileidimas

laivyne

33

33

33

33

33

33

33

Atsinaujinus mėnesinių ciklui, gali dirbti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18.

Pastovus mėnesinių ciklo sutrikimas,

kai yra disfunkcinis kraujavimas

 

32

32

32

32

32

32

32

Seniai dirbančios moterys gali dirbti laivyne, tačiau kas 6 mėnesius būtina akušerio-ginekologo konsultacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19.

Venų ir limfagyslių ligos (tromboflebitai,

kojų venų varikozė, hemorojus)

 

33

33

33

33

33

33

33

a) Nedidelio laipsnio venų išsiplėtimo atveju apie seniai dirbančių visų profesinių grupių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama

individualiai,

b) po konservatyviojo ar operacinio gydymo

visų profesinių grupių asmenys gali dirbti

laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20.

Įvairios lokalizacijos išvaržos

 

33

33

33

33

33

33

33

Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą

galimybę dirbti laivyne sprendžiama ne

anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21.

Lėtinis apendicitas

 

33

33

33

33

33

33

33

Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą

galimybę dirbti laivyne sprendžiama ne

anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po

operacijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

22.

Viršutinės ar apatinės galūnės amputacija

arba sutrumpėjimas daugiau kaip 10 cm,

kelio ir čiurnos sąnario deformacija,

esant funkcijos nepakankamumui,

pėdos deformacija

33

33

33

33

33

33

33

Apie seniai dirbančių asmenų – kurie neteko vienos ar kitos plaštakos pirštų (išskyrus I)

arba pėdos pirštų – galimybę dirbti laivyne

sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į

profesiją

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

23.

Lėtinės raumenų, kaulų, kremzlių, sąnarių,

stuburo ligos, esant judėjimo funkcijos

sutrikimų (radikulitai, miozitai ir kt.)

33

33

33

33

33

33

33

Apie visų profesinių grupių seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne po konservatyviojo gydymo sprendžiama individualiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

24.

Plaučių ir kt. organų bei sistemų

tuberkuliozė (aktyvi forma)

33

33

33

33

33

33

33

Ilgiau kaip dvejus metus sergantys neaktyvia, nuolatos kompensuojama tuberkuliozės forma visų profesinių grupių asmenys

gali dirbti laivyne, jeigu tokią išvadą padaro

ftiziatras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25.

Lėtiniai infekciniai ir parazitiniai

susirgimai, bakterinės zoonozės, linkusios dažnai paūmėti (difterija, bruceliozė,

lepra, virusinis hepatitas ir kt.), helmintozės

33

33

33

33

33

33

33

Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per 6 mėnesius, apie galimybę dirbti laivyne

sprendžiama individualiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

26.

Nepūlinės odos ligos (psoriazė,

neurodermitas, egzema ir kt.)

33

33

33

33

33

33

33

Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per 12 mėnesių, seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus tropinius reisus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

27.

Sifilis ir kitos venerinės ligos

33

33

33

33

33

33

33

Po gydymo laivyne gali dirbti visų profesinių grupių asmenys, tačiau tik gydytojui dermato–

venerologui leidus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

28.

Gerybiniai navikai

33

33

33

33

33

33

33

Po operacijos laivyne gali dirbti visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys, tačiau

tik esant palankiai onkologo išvadai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

29.

Gerybinis gimdos navikas (mioma)

33

33

33

33

33

33

33

Seniai dirbančios moterys, sergančios besimptome mioma, kuri per 6 mėnesius

neaugo ir nekraujuoja, gali dirbti laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

30.

Psichiniai susirgimai be psichozės reiškinių

(neurozės, neurostenijos ir kt.)

33

33

33

33

33

33

33

Apie visų profesinių grupių seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai, tačiau tik esant palankiai

psichiatro išvadai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31.

Regėjimo pablogėjimas dėl laužiamųjų

terpių drumstumo, refrakcijos anomalijų

bei kt. organinių pakitimų:

 

 

 

 

 

 

 

1. Visų profesinių grupių asmenų regėjimo

aštrumas nustatomas su korekcija linzėmis

arba akiniais (leistinos optinės korekcijos

ribos nurodytos šios tvarkos 34 str.)

 

 

a) regėjimas viena akimi – mažiau

kaip 0,1 D, o kita akimi – mažiau kaip 0,5,

33

33

33

33

33

33

31

 

 

b) regėjimas gerąja akimi – mažiau

kaip 0,6 D, o blogąja – mažiau kaip 0,4,

33

33

22

22

33

22

11

2. Asmenų, stojančių mokytis į laivybos fakultetus, leidžiamas regėjimas kiekviena akimi – ne mažiau kaip 0,8 D su korekcija

 

 

c) regėjimas viena akimi – mažiau kaip 0,8 D

31

31

11

11

11

11

11

(leidžiama įvairių rūšių ametropija – iki 6,0 D su korekcija); asmenų, stojančių mokytis į

kitus fakultetus, leidžiamas regėjimas – ne

mažiau kaip 0,6 D gerąja akimi ir ne mažiau

kaip 0,4 D blogąja akimi su korekcija;

leidžiama visų rūšių ametropija – iki 6,0 D su

korekcija

Indikacijų su adaptometru atveju laivininkams, upeiviams tiriama tamsinė adaptacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32.

Gerosios akies ametropija: refrakcija

didesnės ametropijos meridiano arba

mišraus astigmento laipsnis nustatomi

medikamentinės cikloplegijos sąlygomis:

 

 

 

 

 

 

 

1. Po 3 dienų atropino lašinimo, taikant optimalią koreguojamąją linzę, nustatomas

ametropijos laipsnis; esant astigmatizmui,

atsižvelgiama į cilindro stiprumą; esant paprastam ir mišriam – į cilindro ir sferos

stiprumo sumą; esant sudėtiniam, atsižvelgiama į gerosios akies refrakciją; blogajai

akiai ametropijos ribų nėra – atsižvelgiama tik

į regėjimą su korekcija, esant leidžiamam dioptrijų skirtumui

 

 

a) daugiau kaip 12,0 D

33

33

33

33

33

33

33

 

 

b) nuo 10,25 iki 12,0 D

33

33

33

33

33

31

11

 

 

c) nuo 6,25 iki 10,0 D

33

33

33

33

33

11

11

 

 

d) nuo 3,25 iki 6,0 D

31

31

31

31

31

11

11

 

 

e) iki 3,0 D

11

11

11

11

11

11

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

33.

Žvairakumas

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

34.

Bet kurios formos ir stadijos

 

33

33

33

33

33

33

33

Pradinės kompensuotos glaukomos atveju glaukoma

seniai dirbantys asmenys gali dirbti uosto

laivyne

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

35.

Progresuojantys arba recidyvuojantys

ragenos, tinklainės, kraujagyslių trakto ir regos nervo uždegimai, trikdantys regėjimą

 

33

33

33

33

33

33

33

a) Po akies obuolio operacijų apie seniai

dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai – priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo charakterio

b) po keratotomijos ir lazerio operacijos, kai

regėjimas grąžinamas, seniai dirbantys

asmenys gali mokytis ir dirbti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

36.

Spalvų jutimo sutrikimas

33

33

11

11

31

11

11

Narais, jūreiviais narais, jūreiviais vairininkais, kranininkais, mašinistais-vairininkais,

motoristais-vairininkais dirbti negali

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

37.

Lėtinis pūlingas otitas (epitimpanitas,

mazotompanitas)

33

33

33

33

33

33

33

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

38.

Vienpusis lėtinis nepūlingas otitas girdint

kalbą pašnibždomis: nesveika ausimi –

ne mažiau kaip iš 2 metrų atstumo,

o sveika ausimi – ne mažiau kaip

iš 5 metrų atstumo

31

31

31

31

31

11

11

Stojantiems mokytis jūrininkų specialybių, būtina girdėti kalbą pašnibždomis iš ne

mažiau kaip 6 metrų atstumo abiem ausimis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

39.

Abipusis lėtinis nepūlingas otitas girdint

31

31

31

31

31

11

11

 

 

 

kalbą pašnibždomis kiekviena ausimi

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ne mažiau kaip iš 3 metrų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

40.

Lėtiniai pridėtinių veido daubų uždegimai,

esant dažniems paūmėjimams (daugiau

kaip 3 kartus per metus)

33

33

33

33

33

33

33

Po konservatyviojo ar operacinio gydymo

seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne

 

 

Pastabos:

1. Sutrumpinimų reikšmės

1 – gali dirbti laivyne.

2 – gali dirbti laivyne, tačiau kiekvienu atveju individualiai ribojamas plaukiojimo rajonas.

3 – negali dirbti laivyne.

N – naujai priimami.

S – seniai dirbantys.

2. Terminų paaiškinimai

Ilgi reisai – ilgesni kaip 6 mėnesių reisai.

Seniai dirbantys – išdirbę laivyne ne mažiau kaip 3 metus be pertraukos.

Naujai priimami – priimami į darbą laivyne ar mokytis laivyno darbuotojų rengimo mokyklose.

______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 125, 1999-03-18, Žin., 1999, Nr. 29-842 (1999-03-31), i. k. 0992250ISAK00000125

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr.55 "Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr.144 "Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos" 10 priedo pakeitimo" dalinio pakeitimo