Nutarimas netenka galios 2017-07-01:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 496, 2017-06-21, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10853

Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2014-08-26 iki 2017-06-30

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 93-4206, i. k. 1031100NUTA00001196

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL DARBO ARBITRAŽO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1196

Vilnius

 

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 787, 2014-08-20, paskelbta TAR 2014-08-25, i. k. 2014-11222

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 787, 2014-08-20, paskelbta TAR 2014-08-25, i. k. 2014-11222

 

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Darbo arbitražo nuostatus;

1.2. Neteko galios nuo 2014-08-26

Punkto naikinimas:

Nr. 787, 2014-08-20, paskelbta TAR 2014-08-25, i. k. 2014-11222

 

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 386 „Dėl Darbo arbitražo nuostatų ir Trečiųjų teismo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-580).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

 

 

Teisingumo ministras                                                             Vytautas Markevičius

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu

Nr. 1196

 

DARBO ARBITRAŽO NUOSTATAI

 

1. Darbo arbitražas nagrinėja kolektyvinius darbo ginčus, kai taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta ir taikinimo komisija priima sprendimą perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

2. Darbo arbitražą sudaro apylinkės teismo teisėjas, paskirtas to teismo pirmininko, ir 6 arbitrai, paskirti kolektyvinio darbo ginčo šalių. Paskirtas į arbitražą apylinkės teismo teisėjas yra darbo arbitražo pirmininkas.

3. Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio darbo ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė.

Taikinimo komisija, vadovaudamasi savo sprendimu kolektyvinį darbo ginčą perduoti nagrinėti darbo arbitražui, apylinkės teismui pateikia prašymą sudaryti darbo arbitražą. Prie šio prašymo turi būti pridėtas taikinimo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo įformintas taikinimo komisijos sprendimas kolektyvinį darbo ginčą perduoti nagrinėti darbo arbitražui.

Apylinkės teismo pirmininkas, išnagrinėjęs šių nuostatų 1 punkte nurodytą sprendimą, per 10 dienų nuo taikinimo komisijos prašymo sudaryti darbo arbitražą įregistravimo teisme priima sprendimą dėl šio teismo teisėjo paskyrimo darbo arbitražo pirmininku.

Paskirtas darbo arbitražo pirmininku teisėjas pasiūlo kolektyvinio darbo ginčo šalims ne vėliau kaip per 5 dienas paskirti į darbo arbitražą po 3 arbitrus. Arbitrais gali būti tik asmenys, nesuinteresuoti ginčo išsprendimo rezultatais. Kolektyvinio darbo ginčo šalys apie savo paskirtus arbitrus raštu praneša darbo arbitražo pirmininkui. Darbo arbitražas laikomas sudarytu, kai kolektyvinio darbo ginčo šalys paskiria visus arbitrus.

4. Darbo arbitražo pirmininkas, gavęs iš apylinkės teismo pirmininko nagrinėtino ginčo medžiagą, numato ją nagrinėti arbitražo posėdyje ir apie posėdžio vietą ir laiką praneša kolektyvinio darbo ginčo šalims, arbitrams, liudytojams ir ekspertams, be to, surenkami būtini dokumentai.

Atlikdamas parengiamuosius veiksmus, darbo arbitražo pirmininkas vadovaujasi atitinkamomis civilinio proceso normomis.

5. Darbo arbitražo posėdyje dalyvauja kolektyvinio darbo ginčo šalys arba jų atstovai. Posėdyje dalyvaujantys asmenys darbo arbitražo pirmininko pasirinkta tvarka išdėsto savo argumentus dėl iškeltų reikalavimų, atsakymus į juos ir savo prašymus dėl būsimo sprendimo. Posėdyje dalyvaujantiems asmenims klausimus gali pateikti darbo arbitražo pirmininkas, arbitrai ir priešingos šalies dalyviai.

Posėdyje dalyvaujantys asmenys turi teisę reikšti pastabas dėl kitų asmenų paaiškinimų, ekspertų išvadų ir nagrinėjamų dokumentų.

6. Rašomas arbitražo posėdžio protokolas. Protokolą rašo darbo arbitražo pirmininko pakviestas teismo sekretorius (toliau vadinama – posėdžio sekretorius).

Protokolą pasirašo darbo arbitražo pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

7. Kolektyvinis darbo ginčas turi būti išnagrinėtas per 14 dienų nuo darbo arbitražo sudarymo. Užbaigus nagrinėti ginčą posėdyje, balsų dauguma priimamas darbo arbitražo sprendimas. Sprendimas įforminamas raštu, jis turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Sprendime turi būti nurodyta:

7.1. sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

7.2. darbo arbitražo sudėtis, posėdžio sekretorius, posėdyje dalyvavę kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovai;

7.3. kolektyvinio darbo ginčo šalys;

7.4. kolektyvinio darbo ginčo esmė;

7.5. darbdaviui ar kolektyvinės sutarties subjektui iškeltų reikalavimų turinys;

7.6. kolektyvinio darbo ginčo šalių paaiškinimai ir prašymai;

7.7. ekspertų, specialistų ir kitų darbo arbitražo procese dalyvavusių asmenų paaiškinimai, išvados ir panašiai;

7.8. nustatytos aplinkybės ir motyvai, kuriais remdamasis darbo arbitražas padarė išvadas;

7.9. darbo arbitražo sprendimas;

7.10. darbo arbitražo sprendimo vykdymo tvarka ir terminai;

7.11. darbo arbitražo sprendimo paskelbimo darbuotojams tvarka.

8. Sprendimą pasirašo darbo arbitražo pirmininkas ir visi arbitrai.

Sprendimas paskelbiamas posėdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuorašai ne vėliau kaip per 5 dienas išsiunčiami kolektyvinio darbo ginčo šalims.

Darbo arbitražo sprendimas neskundžiamas.

9. Jeigu priimtu sprendimu pripažinta, kad iškelti reikalavimai yra nepagrįsti ar jų patenkinti šiomis sąlygomis neįmanoma, ginčas nutraukiamas.

10. Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo šalims.

Darbo arbitražo sprendimas gali įpareigoti darbdavį, atitinkamą valdymo organą ar administracijos pareigūną, kurie privalo jį vykdyti sprendime nurodyta tvarka ir terminais.

11. Jeigu darbuotojus tenkinantis darbo arbitražo sprendimas nevykdomas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka gali būti skelbiamas streikas.

______________