Suvestinė redakcija nuo 1999-11-05 iki 2004-05-14

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 42-1348, i. k. 0992250ISAK00000229

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRŲ BAZINIŲ KAINŲ, LIGŲ IR PARODYMŲ, KURIEMS TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS BEI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMAI, PATVIRTINIMO

 

1999 m. gegužės 10 d. Nr. 229

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 61-1441) 24 str. 1 d. ir suderinęs su Privalomojo sveikatos draudimo taryba (1999 04 29) bei Valstybine ligonių kasa,

1. Tvirtinu:

1.1. vidutinę vienos diagnostinės intervencinės radiologijos procedūros bazinę kainą – 350 Lt.;

1.2. vidutinę vienos gydomosios intervencinės radiologijos procedūros bazinę kainą – 1500 Lt.;

1.3. ligas ir parodymus, kuriems taikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros (1 priedas);

1.4. ligas ir parodymus, kuriems taikomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai (2 priedas).

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 12 18 įsakymą Nr. 753 „Dėl SAM 1997 12 31 įsakymo Nr. 721 papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3119);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 12 31 įsakymo Nr. 721 (Žin., 1998, Nr. 25-652) 1 priedo „Brangiųjų tyrimų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinės kainos, ligų ir indikacijų sąrašai bei bazinių kainų taikymo tvarka“:

2.2.1. 1 punkto „Bazinės kainos“ eilutę:

Boliusinė angiografija

vienas tyrimas

187

 

2.2.2. 2 punktą „Ligos ir indikacijos, kurių atveju taikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama kompiuterinės tomografijos bei boliusinė angiografija“;

2.2.3. 3 punktą „Ligos ir indikacijos, kurių atveju taikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama magnetinio rezonanso tomografija“.

3. Iš dalies pakeičiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 12 31 įsakymo Nr. 721 (Žin., 1998, Nr. 25-652) 4 punktą „Bazinių kainų taikymo tvarka“, 4 ir 5 papunkčiuose išbraukdamas žodžius „boliusinė angiografija“, ir 4 punktą pavadinu „2. Bazinių kainų taikymo tvarka“.

4. Apmokėti sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose buvo naudojamos centralizuotai pirktos vienkartinės medicinos pagalbos priemonės, už suteiktas intervencinės radiologijos procedūras nuo 1999 m. sausio 1 d.

5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrei D. Jankauskienei.

 

 

 

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS        MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 


PATVIRTINTA

l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas

1999 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 229

1 priedas

 

Ligos ir parodymai, kuriems taikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros

 

1. Diagnostinės

(vienam ligoniui suteiktos diagnostinės intervencinės radiologijos procedūros vertinamos kaip viena procedūra)

 

Eil.

Nr.

Procedūra

TLK kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Parodymai intervencinės radiologijos

 

 

 

diagnostinei procedūrai

 

 

 

 

 

1.

Neuroradiologija

 

 

 

1.1. 

Karotidinė arteriografija

G 45.1

Karotidinės (miego) arterijos sindromas (hemisferinis)

Cerebrovaskulinis nepakankamumas:

 

 

G 45.2

Dauginiai ir abipusiai precerebrinių arterijų sindromai

1. Parodymai, esant simptominei eigai:

 

 

G 45.3

Trumpalaikis aklumas (amaurosis fugax)

1.1. Insultas, tranzitorinė išeminė

 

 

G 45.8

Kiti praeinantys (tranzitiniai) galvos smegenų išemijos

ataka, amaurosis fugax, kai

 

 

 

priepuoliai ir su jais susiję sindromai

nenustatomos kitos priežastys

 

 

G 45.9

Praeinantys (tranzitiniai) galvos smegenų išemijos

(hemoragija, navikas ir kt.). Šiems

 

 

 

priepuoliai, nepatikslinti

simptominiams ligoniams neinvaziniai

 

 

I 60.0-9

Subarachnoidinė kraujosrūva

tyrimai nebūtini

 

 

I 63.0-9

Smegenų infarktas

1.2. Simptominiai ligoniai, kuriems

 

 

I 64

Insultas, nepatikslintas, kaip kraujosrūva, ar infarktas

neinvaziškai nustatyta karotidinės

 

 

I 65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė

arterijos stenozė ir būtina patikslinti

 

 

I 65.3

Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebral)

parodymus chirurginiam gydymui

 

 

 

arterijų užsikimšimas ir stenozė

1.3. Simptominiai ligoniai, kai

 

 

I 65.8

Kitų priešsmegeninių (precerebral) arterijų

neinvazinių tyrimų rezultatai

 

 

 

užsikimšimas ir stenozė

neinformatyvūs

 

 

I 65.9

Nepatikslintas priešsmegeninių arterijų

2. Asimptominiai ligoniai, kuriems

 

 

 

užsikimšimas ir stenozė

neinvaziškai nustatyta žymi stenozė ar

 

 

 

 

išopėjusi plokštelė ir būtina patikslinti

 

 

 

 

parodymus chirurginiam gydymui

 

 

 

 

 

 

 

I 67.0

Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs

Karotidinės dissekacijos diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 72.0

Miego arterijos aneurizma

Karotidinės aneurizmos diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

S 15.0

Miego arterijos sužalojimas

Kraujagyslių traumos diagnostika ir

 

 

S 15.7

Dauginis kraujagyslių sužalojimas kaklo lygyje

įvertinimas

 

 

S 15.8

Kitų kaklo kraujagyslių sužalojimas

 

 

 

S 15.9

Nepatikslintų kaklo kraujagyslių sužalojimas

 

 

 

 

 

 

 

 

C 71

Galvos smegenų piktybiniai navikai

Galvos ir kaklo navikų diagnostika ir

 

 

C 79.3

Metastaziniai galvos smegenų ir smegenų dangalų

įvertinimas

 

 

 

piktybiniai navikai

 

 

 

D 33.0

Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

 

 

 

D 33.1

Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

 

 

 

D 33.2

Galvos smegenų nepatikslinti gerybiniai navikai

 

 

 

 

 

 

1.2.

Arteriae carotis

C 01

Liežuvio šaknies piktybiniai navikai

Diagnostika ir įvertinimas, įtarus naviką

 

externae arteriografija

C 02

Kitų ir nepatikslintų liežuvio dalių piktybiniai navikai

 

 

 

C 03

Dantenų piktybiniai navikai

 

 

 

C 04

Burnos dugno piktybiniai navikai

 

 

 

C 05

Gomurio piktybiniai navikai

 

 

 

C 06

Kitų ir nepatikslintų burnos ertmės dalių piktybiniai navikai

 

 

 

C 07

Paausinės seilių liaukos piktybiniai navikai

 

 

 

C 08

Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybiniai navikai

 

 

 

C 09

Migdolų piktybiniai navikai

 

 

 

D 10.1

Liežuvio gerybiniai navikai

 

 

 

D 10.2

Burnos dugno gerybiniai navikai

 

 

 

D 10.3

Kitų ir nepatikslintų burnos ertmės dalių gerybiniai navikai

 

 

 

D 10.4

Migdolų gerybiniai navikai

 

 

 

D 11

Didžiųjų seilių liaukų gerybiniai navikai

 

 

 

 

 

 

 

 

R 04.0

Kraujavimas iš nosies

Rekurentinės epistaxis ar trauminio

 

 

 

 

kraujavimo, kurio nepavyksta kitaip

 

 

 

 

sustabdyti, diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

Q 28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

Kraujagyslinių malformacijų, vaskulitų,

 

 

Q 28.1

Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

kitų pirminių kraujagyslių anomalijų

 

 

 

 

diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

Įvertinti galimą arterinį nuosruvį ar jau

 

 

 

 

esamą ekstra-intrakranijinį nuosruvį

 

 

 

 

 

1.3.

Cerebrinė arteriografija

C 71

Galvos smegenų piktybiniai navikai

Intrakranijinių navikų diagnostika ir

 

 

C 79.3

Metastaziniai galvos smegenų ir smegenų dangalų

įvertinimas

 

 

 

piktybiniai navikai

 

 

 

D 33.0

Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

 

 

 

D 33.1

Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

 

 

 

D 33.2

Galvos smegenų nepatikslinti gerybiniai navikai

 

 

 

 

 

 

 

 

I 61.0-9

Intracerebrinė kraujosrūva

Intracerebrinės kraujosrūvos, įskaitant

 

 

 

 

ir trauminę, įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

Q 28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

Pirminių kraujagyslių anomalijų,

 

 

Q 28.3

Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

įskaitant aneurizmas, kraujagyslių

 

 

 

 

malformacijas, okliuzinę ligą ar

 

 

 

 

vaskulitus, diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 67.1

Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi

Aneurizmos diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 66.0

Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

Įtartos intrakranijinės okliuzinės ligos ar

 

 

I 66.1

Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

kolateralinės kraujotakos įvertinimas

 

 

I 66.2

Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

Pooperacinis chirurginių ar

 

 

I 66.4

Dauginis ir abipusis smegenų arterijų užsikimšimas ir stenozė

neurointervencinių procedūrų

 

 

I 66.8

Kitų smegenų arterijų užsikimšimas ir stenozė

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

S 06.4

Epiduralinis kraujo išsiliejimas

Kraujo išsiliejimo diagnostika ir

 

 

S 06.5

Trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas

įvertinimas

 

 

S 06.6

Trauminis subarachnoidinis kraujo išsiliejimas

 

 

 

S 06.7

Intrakranijinis sužalojimas su ilgalaike koma

 

 

 

S 06.8

Kiti intrakranijiniai sužalojimai

 

 

 

S 06.9

Intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas

 

 

 

 

 

 

1.4.

Vertebralinė arteriografija

G 45.0

Vertebro-baziliarinės arterijos sindromas

Epizodiniai galvos svaigimai, vertigo,

 

 

 

 

lygsvaros sutrikimai ar ataksija

 

 

 

 

 

 

 

G 46.4

Smegenėlių insulto sindromas

Cerebeliarinio infarkto diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

G 46.5

Grynas motorinis lakūninis sindromas

Kiti simptomai, susiję su

 

 

G 46.6

Grynas sensorinis lakūninis sindromas

vertebrobaziliariniu nepakankamumu

 

 

 

 

 

 

 

I 65.0

Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir stenozė

Kartu su karotidine arteriografija, kai

 

 

I 65.1

Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė

reikia įvertinti intrakranijinę

 

 

I 66.3

Smegenėlių arterijos užsikimšimas ir stenozė

okliuzuojančią ligą bei kolateralinę

 

 

 

 

kraujotaką

 

 

 

 

“Subklavinio apvogimo” diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

S 15.1

Slankstelinės arterijos sužalojimas

Kraujagyslių traumos diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

2.

Torakoabdominalinė radiologija

 

 

 

 

 

 

 

2.1.

Pulmonalinė arteriografija

I 26

Plaučių arterijos embolija

Įtariama plautinė embolizacija, kai

 

 

 

 

negalima atlikti plaučių perfuzijos

 

 

 

 

tyrimo

 

 

 

 

Plaučių perfuzijos tyrimo duomenimis

 

 

 

 

yra didelė plaučių arterijos embolijos

 

 

 

 

tikimybė, tačiau yra priešparodymai

 

 

 

 

antikoaguliantams

 

 

 

 

Yra klinikinis plaučių arterijos embolijos

 

 

 

 

įtarimas, tačiau plaučių perfuzijos

 

 

 

 

tyrimo duomenys neinformatyvūs

 

 

 

 

Yra didelis plaučių arterijos embolijos

 

 

 

 

klinikinis įtarimas, tačiau plaučių

 

 

 

 

perfuzijos tyrimas to nepatvirtina

 

 

 

 

Įtariamos chroniškos plaučių arterijos

 

 

 

 

embolizacijos diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

Kitų įtariamų plaučių anomalijų

 

 

 

 

(vaskulitas, įgimtos ar įgytos plaučių

 

 

 

 

kraujagyslių anomalijos, kraujagyslių

 

 

 

 

malformacijos, neaiškūs (inkapsuliuoti)

 

 

 

 

navikai

 

 

 

 

 

2.2.

Bronchialinė arteriografija

R 04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

Savaime nenutrūkstančios hemoptojos

 

 

 

diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

Q 33

Įgimta plaučio formavimosi yda

Įtariamų įgimtų kardiopulmonalinių

 

 

 

 

anomalijų diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

2.3.

Aortografija

Q 25.0

Atviras arterinis latakas

Aortos patologinių pakitimų

 

 

Q 25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

(transsekcija, dissekacija, aneurizma,

 

 

Q 25.2

Aortos atrezija

okliuzinė liga, aortitas bei įgimti aortos

 

 

Q 25.3

Aortos stenozė (susiaurėjimas)

defektai) diagnostika bei įvertinimas

 

 

Q 25.4

Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos

Aortos ir jos stambiųjų šakų

 

 

I 71

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)

įvertinimas, besiruošiant selektyvioms

 

 

I 74.0

Pilvinės aortos dalies embolija ir trombozė

angiografijoms

 

 

I 74.1

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

 

 

 

 

 

 

2.4.

Abdominalinė visceralinė arteriografija

K 92.0

Vėmimas krauju

Ūmus ar chroniškas kraujavimas į

 

K 92.1

Kraujas išmatose

virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta

 

 

K 92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta

kitaip lokalizuoti ir sustabdyti

 

 

 

 

 

 

 

C 22.0-9

Kepenų ir intrahepatitinių tulžies latakų piktybiniai navikai

Intraabdominalinių navikų diagnostika

 

 

C 25

Kasos piktybiniai navikai

ir įvertinimas

 

 

C 26.1

Blužnies piktybiniai navikai

 

 

 

C 74

Antinksčių piktybiniai navikai

 

 

 

D 13.4

Kepenų gerybiniai navikai

 

 

 

D 13.6

Kasos gerybiniai navikai

 

 

 

D 13.7

Endokrininės kasos dalies gerybiniai navikai

 

 

 

D 13.9

Netiksliai nurodytos virškinimo sistemos lokalizacijos

 

 

 

 

gerybiniai navikai

 

 

 

D 35.0

Antinksčio gerybiniai navikai

 

 

 

 

 

 

 

 

S 36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

Parenchiminių organų traumos

 

 

 

 

diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

K 76.6

Portinė hipertenzija

Portinės hipertenzijos ir varikozinių

 

 

I 81

Portinės venos trombozė

stemplės venų mazgų diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

K 55

Žarnų kraujagyslių ligos

Ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos

 

 

 

 

diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 77.4

Pilvinės arterijos (truncus celiacus) suspaudimo sindromas

Pirminės kraujagyslių patologijos

 

 

 

 

(aneurizmos, malformacijos, okliuzinės

 

 

 

 

ligos, vaskulito) diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Portosisteminių jungčių pre- ir

 

 

 

 

postoperacinis įvertinimas

 

 

 

 

Preoperacinis įvertinimas, ruošiantis

 

 

 

 

parenchiminių organų transplantacijai

 

 

 

 

Paruošiamoji procedūra

 

 

 

 

kompiuterizuotai tomografinei

 

 

 

 

portografijai

 

 

 

 

 

2.5.

Renalinė arteriografija

C 64

Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai

Inkstų navikų diagnostika ir įvertinimas

 

 

D 30.0

Inkstų gerybiniai navikai

 

 

 

 

 

 

 

 

I 12

Hipertenzinė (inkstų liga) [nefropatija]

Renovaskulinės okliuzinės ligos

 

 

I 13

Hipertenzinė (širdies ir inkstų liga) [kardiopatija ir nefropatija]

diagnostika ir įvertinimas

 

 

I 15.0

Renovaskulinė hipertenzija

 

 

 

I 70.1

Inkstų arterijų aterosklerozė

 

 

 

N 28.0

Inkstų išemija ir infarktas

 

 

 

 

 

 

 

 

S 35.4

Inkstų kraujagyslių sužalojimas

Renovaskulinės traumos įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 72.2

Inkstų arterijos aneurizma

Pirminės renovaskulinės patologijos

 

 

Q 27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

(aneurizmos, malformacijos, vaskulito)

 

 

Q 27.2

Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos

diagnostika

 

 

 

 

 

 

 

R 31

Hematurija, nepatikslinta

Neaiškios kilmės hematurijos

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

2.6.

Dubens organų arteriografija

K 92.1

Kraujas išmatose

Gastrointestinalinio ar genitourinarinio

 

K 92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta

kraujavimo diagnostika ir įvertinimas

 

 

R 31

Hematurija, nepatikslinta

 

 

 

 

 

 

 

 

C 48

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybiniai navikai

Retroperitoninio ar dubens organų

 

 

D 20

Retroperitoninio tarpo minkštųjų audinių ir pilvaplėvės

kraujavimo dėl traumos, naviko ar kt.

 

 

 

gerybiniai navikai

priežasčių diagnostika ir įvertinimas

 

 

S 35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

 

 

 

S 36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

 

 

 

 

 

 

 

 

N 50.1

Vyro lytinių organų kraujagysliniai pakitimai

Vyrų impotencijos, sukeltos arterijų

 

 

 

 

okliuzinės ligos, diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 70.8

Kitų arterijų aterosklerozė

Aortos-klubinės srities arterijų

 

 

I 74.0

Pilvinės aortos dalies embolija ir trombozė

aterosklerotinių pakitimų diagnostika ir

 

 

I 74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

I 72.3

Klubinės arterijos aneurizma

Pirminės kraujagyslių patologijos

 

 

I 77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

(aneurizmos, malformacijos, vaskulito)

 

 

 

 

diagnostika ir įvertinimas

 

 

 

 

 

2.7.

Ileokavografija

I 80

Flebitas ir tromboflebitas

Įtariamas trombas ileokavaliniame

 

 

I 82

Kitų venų embolija ir trombozė

venos segmente

 

 

 

 

 

3.

Kardiologija

 

 

 

 

3.1. Koronarografija

I 25

Lėtinė išeminė širdies liga

Stabili krūtinės angina, jei:

 

 

 

 

nėra efekto gydant medikamentais

 

 

 

 

ryškiai teigiami krūvio mėginiai,

 

 

 

 

jei neinvaziniais metodais nepavyksta

 

 

 

 

patvirtinti ar ekskliuduoti IŠL

 

 

 

 

(diagnostinė koronarografija)

 

 

 

 

 

 

 

I 20.0

Nestabili krūtinės angina

Nestabili krūtinės angina, jei:

 

 

 

 

nėra efekto, 1-2 paras gydant

 

 

 

 

medikamentais

 

 

 

 

praėjus paūmėjimui ir esant

 

 

 

 

teigiamiems krūvio mėginiams

 

 

 

 

angiospastinė krūtinės angina

 

 

 

 

po MI per pirmus 2 mėn. atsiradusi

 

 

 

 

krūtinės angina arba teigiamas krūvio

 

 

 

 

mėginys, išrašant iš stacionaro

 

 

 

 

 

 

 

I 21

Ūminis miokardo infarktas

Ūminis miokardo infarktas, jei:

 

 

I 22

Pakartotinis miokardo infarktas

nuo skausmo pradžios iki 12 val.

 

 

I 23

Neabejotinai susijusios su ūminiu miokardo infarktu

išlieka skausmai ar atsiranda grįžtamoji

 

 

 

komplikacijos

išemija – ir vėliau įtariamos

 

 

 

 

mechaninės MI komplikacijos ne Q MI

 

 

 

 

 

 

 

I 25.6

Beskausmė (nebyli) miokardo išemija

Besimptominiai ligoniai, jei ryškiai

 

 

 

 

teigiami krūvio mėginiai

 

 

 

 

 

 

 

I 46.0

Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija

Po dokumentuotos klinikinės mirties

 

 

 

 

be ūminio MI

 

 

 

 

 

 

 

I 05

Reumatinės dviburio vožtuvo ydos

Aortinės ydos – jei numatomas

 

 

I 06

Reumatinės aortos vožtuvo ydos

chirurginis gydymas

 

 

I 07

Reumatinės triburio vožtuvo ydos

Kitos įgytos širdies ydos prieš

 

 

I 08

Daugiavožtuvinės ydos

chirurginį gydymą vyrams virš 40 m.,

 

 

I 34

Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos

moterims – virš 50 m.

 

 

I 35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

 

 

 

I 36

Nereumatinės triburio vožtuvo ydos

 

 

 

I 37

Plautinio kamieno vožtuvo ydos

 

 

 

 

 

 

3.2.

Endomiokardo biopsija

I 40

Ūminis miokarditas

Diagnozuoti:

 

 

I 41

Miokarditas, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

aktyvųjį ar besirezorbuojantį miokarditą

 

 

I 42

Kardiomiopatija

persodintos širdies atmetimo reakciją

 

 

I 43

Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

kitą miokardo patologiją, turinčią

 

 

Z 94.1

Persodinta širdis

būdingą morfologinį vaizdą

 

 

 

 

(pvz., amiloidozę, sarkoidozę,

 

 

 

 

hemochromatozę, spindulinį

 

 

 

 

pažeidimą, susikaupusį glikogeną,

 

 

 

 

širdies navikus, endokardo fibrozę ar

 

 

 

 

fibroelastozę)

 

 

 

 

Įvertinti ir kontroliuoti:

 

 

 

 

transplantato atmetimo

 

 

 

 

imunosupresinės terapijos efektyvumą

 

 

 

 

chemoterapijos, ypač antraciklinų,

 

 

 

 

toksinį poveikį miokardui

 

 

 

 

Skirti konstrikcinį perikarditą nuo

 

 

 

 

restrikcinės kardiomiopatijos

 

 

 

 

 

3.3.

Ventrikuloangiografija, oksigenometrija, manometrija

Q 20

Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos

Įgimtų ir įgytų ydų diagnozės

 

Q 21

Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos

patikslinimas ir parodymų

 

Q 22

Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydos

perkateterizavimui bei chirurginiam

 

 

Q 23

Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvo formavimosi ydos

gydymui nustatymas

 

 

Q 24

Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos

 

 

 

Q 25

Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos

 

 

 

Q 26

Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

 

 

 

I 05-I 09

Įgytos širdies ydos

 

 

 

I 34-I 39

 

 

 

 

 

 

 

4.

Elektrofiziologija

I 44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada

AV laidumo funkcijos ištyrimas

 

Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas

I 44.1

Atrioventrikulinė blokada, antro laipsnio

(AV mazgo, Hiso pluošto bei

 

I 44.3

Atrioventrikulinė blokada, kita ir nepatikslinta

intraskilveliniame lygyje) vaistų fone ir

 

 

I 45.2

Bifascikulinė blokada

be jo, tikslaus blokados lygio

 

 

I 45.3

Trifascikulinė blokada

(suprahisinė, intrahisinė, infrahisinė)

 

 

I 45.4

Nespecifinė (atipinė) intraskilvelinė blokada

nustatymas

 

 

I 45.9

Laidumo sutrikimas, nepatikslintas

1) simptomatiniai pacientai, kurių

 

 

 

 

simptomų priežastis nėra aiški

 

 

 

 

2) asimptomatiniai pacientai su kojyčių

 

 

 

 

blokadomis, kuriems ketinama skirti

 

 

 

 

vaistų, galinčių bloginti laidumą

 

 

 

 

 

 

 

I 45.6

Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas

1) Pacientai, kuriems reikalinga

 

 

 

 

kateterinė ar chirurginė papildomo

 

 

 

 

laidumo pluošto abliacija

 

 

 

 

2) Pacientai, sergantys skilveline

 

 

 

 

preeksitacija, kuriems yra buvusi

 

 

 

 

klinikinė mirtis ar nepaaiškinama

 

 

 

 

sinkopė

 

 

 

 

3) Simptomatiniai pacientai, kurių

 

 

 

 

aritmijos mechanizmo ir papildomo

 

 

 

 

laidumo pluošto bei normalios

 

 

 

 

laidžiosios sistemos elektrofiziologinių

 

 

 

 

savybių žinojimas galėtų padėti parinkti

 

 

 

 

tinkamą gydymo taktiką

 

 

 

 

4) Asimptomatiniai pacientai, kurių

 

 

 

 

giminėje yra pasitaikiusių staigios

 

 

 

 

kardialinės mirties atvejų arba

 

 

 

 

sergantys skilveline preeksitacija, bet

 

 

 

 

be spontaninių aritmijų, kurie nori dirbti

 

 

 

 

rizikingą darbą ir kuriems papildomo

 

 

 

 

pluošto savybių ar tachikardijos

 

 

 

 

sukeliamumo įvertinimas padėtų

 

 

 

 

nustatyti rekomendacijas darbui ar

 

 

 

 

gydymui

 

 

 

 

5) Pacientai, sergantys skilveline

 

 

 

 

preeksitacija, kuriems bus atliekama

 

 

 

 

širdies operacija dėl kitų priežasčių

 

 

 

 

 

 

 

I 47.0

Skilvelinė aritmija re-entry tipo

Pacientai, sergantys plačių QRS

 

 

I 47.2

Skilvelinė tachikardija

tachikardija, kuriems EKG neleidžia

 

 

 

 

nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia

 

 

 

 

gydymo taktikos parinkimui

 

 

 

 

 

 

 

I 47.1

Supraventrikulinė tachikardija

1) Pacientai, sergantys paroksizmais,

 

 

I 47.9

Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta

kurie nepasiduoda medikamentiniam

 

 

I 48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

gydymui ir kuriems informacija apie

 

 

 

 

tachikardijos kilmę, mechanizmą bei

 

 

 

 

atskirų re-entry žiedo dalių

 

 

 

 

elektrofiziologines savybes yra esminė,

 

 

 

 

parenkant gydymo taktiką (vaistai,

 

 

 

 

kateterinė abliacija, stimuliacija arba

 

 

 

 

chirurgija)

 

 

 

 

2) Pacientai, kuriems dažnai

 

 

 

 

pasikartoja tachikardijos epizodai,

 

 

 

 

reikalaujantys gydymo vaistais, ir yra

 

 

 

 

abejonių dėl proaritminio veikimo ar

 

 

 

 

poveikio į sinusinį mazgą ar AV

 

 

 

 

laidumą

 

 

 

 

 

 

 

I 49.5

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

1) Pacientai, kuriems dokumentuota

 

 

 

 

sinusinio mazgo disfunkcija bei

 

 

 

 

atrioventrikulinio ir ventrikuloatrialinio

 

 

 

 

laidumo ar aritmijų tikimumo

 

 

 

 

įvertinimas gali padėti parinkti

 

 

 

 

tinkamiausią stimuliacijos būdą

 

 

 

 

2) Simptomatiniai pacientai, sergantys

 

 

 

 

sinusine bradiaritmija, ir reikia įvertinti,

 

 

 

 

ar negali kitos aritmijos būti simptomų

 

 

 

 

priežastimi

 

 

 

 

 

 

 

I 49.8

Kitos patikslintos širdies aritmijos

Diagnozės patikslinimui

 

 

I 49.9

Širdies aritmija, nepatikslinta

 

 

 

 

 

 

5. Periferinė angiografija

5.1. Galūnių arteriografija

E 10.5

Cukrinis diabetas su periferinės kraujotakos sutrikimais

Aterosklerotinės kraujagyslių ligos

 

 

 

I 70.2

Galūninių arterijų aterosklerozė

(aneurizmos, embolijos, okliuzinės

 

 

I 72.1

Viršutinių galūnių arterijų aneurizma

ligos, trombozės) diagnostika ir

 

 

I 72.4

Apatinių galūnių arterijų aneurizma

įvertinimas

 

 

I 74.2

Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.3

Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.4

Galūnių arterijų nepatikslinta embolija ir trombozė

 

 

 

I 73

Kitos periferinių arterijų ligos

 

 

 

I 77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

 

 

 

 

 

 

 

 

Q 27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos

Kitų pirminės kraujagyslių patologijos

 

 

 

formavimosi ydos

būklių (malformacijos, vaskulito,

 

 

 

 

apvogimo sindromo, kt.) diagnostika ir

 

 

 

 

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

 

S 55

Dilbio kraujagyslių sužalojimas

Kraujagyslių traumų diagnostika ir

 

 

S 75

Klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimas

įvertinimas

 

 

S 85

Blauzdos kraujagyslių trauma

 

 

 

 

 

 

 

 

C 49

Kiti jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai

Tumorų diagnostika ir įvertinimas

 

 

D 21

Kiti jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių ir pilvaplėvės

Chirurginių, dializės jungčių bei fistulių

 

 

 

gerybiniai navikai

įvertinimas

 

 

 

 

 

 

2. Gydomosios

(vienam ligoniui suteiktos gydomosios intervencinės radiologijos procedūros vertinamos kaip viena procedūra)

Eil.

Procedūra

TLK kodas

Klinikinė diagnozė

Parodymai gydomosios radiologijos

Nr.

 

 

 

diagnostinei procedūrai

 

 

 

 

 

1.

Neuroradiologija:

 

 

 

1.1.

Karotidinė perkutaninė

G 45.1

Karotidinės (miego) arterijos sindromas (hemisferinis)

Cerebrovaskulinis nepakankamumas

 

transliuminalinė

G 45.2

Dauginiai ir abipusiai precerebrinių arterijų sindromai

Parodymai, esant simptominei eigai, jei

 

angioplastika

G 45.3

Trumpalaikis apakimas (amaurosis fugax)

angiografijos metu konstatuojama

 

 

G 45.8

Kiti praeinantys (tranzitiniai) galvos smegenų išemijos

arterijos stenozė >50 proc.

 

 

 

priepuoliai ir su jais susiję sindromai

 

 

 

G 45.9

Praeinantys (tranzitiniai) galvos smegenų išemijos

 

 

 

 

priepuoliai, nepatikslinti

 

 

 

I 60.0-9

Subarachnoidinė kraujosrūva

 

 

 

I 63.0-9

Smegenų infarktas

 

 

 

I 64

Insultas, nepatikslintas, kaip kraujosrūva, ar infarktas

 

 

 

I 65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė

 

 

 

I 65.3

Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebral)

 

 

 

 

arterijų užsikimšimas ir stenozė

 

 

 

I 65.8

Kitų priešsmegeninių (precerebral) arterijų

 

 

 

 

užsikimšimas ir stenozė

 

 

 

I 65.9

Nepatikslintas priešsmegeninis (precerebral) arterijų

 

 

 

 

užsikimšimas ir stenozė

 

 

 

 

 

 

1.2.

Aneurizmos

Q 28

Kitos įgimtos kraujo apytakos sistemos

Nustačius aneurizmą, jei nėra

 

embolizacija

 

formavimosi ydos

parodymų chirurginiam gydymui, ar

 

 

I 60.9

Subarachnoidinė kraujosrūva, nepatikslinta

nėra galimybių operuoti

 

 

I 67.1

Smegenų aneurizma, neplyšusi

 

 

 

I 72.0

Miego arterijos aneurizma

 

 

 

 

 

 

2.

Torakoabdominalinė

 

 

 

 

radiologija

 

 

 

2.1.

Renalinė perkutaninė transliuminalinė angioplastika

I 70.1

Inkstų arterijų aterosklerozė

Esant bent vienam iš išvardytų

 

Q 27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

simptomų:

 

 

 

• įtariama renovaskulinės kilmės

 

 

 

 

hipertenzija, paremta klinikiniais ir

 

 

 

 

laboratoriniais duomenimis

 

 

 

 

• inkstų funkcijos nepakankamumas

 

 

 

 

(padidintas kreatinino kiekis serume)

 

 

 

 

Esant vienam iš angiografinių požymių:

 

 

 

 

• pagrindinės ar segmentinės

 

 

 

 

renalinės arterijos trumpo segmento

 

 

 

 

hemodinamiškai reikšminga

 

 

 

 

terosklerotinė stenozė

 

 

 

 

• tipinis fibromuskulinės displazijos

 

 

 

 

vaizdas

 

 

 

 

• renalinės arterijos žiočių stenozė ar

 

 

 

 

• okliuzija ligoniams, kuriems yra žymi

 

 

 

 

operacinė rizika

 

 

 

 

• nuosruvio stenozė

 

 

 

 

 

2.2.

Emboloterapija

I 77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Arterioveninės malformacijos

 

 

 

 

embolizacija

 

 

 

 

 

 

a. bronchialis

embolizacija

I 28.0

Plaučių arterioveninė fistulė (jungtis)

Nustačius fistulę

 

 

 

 

 

 

R 04.2

Atsikosėjimas krauju (hemoptoja)

Kai kitaip nepavyksta sustabdyti

 

 

R 04.8

Kraujavimas iš kitų kvėpavimo takų vietų

kraujavimo

 

 

 

 

 

 

a. lienalis embolizacija

S 35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

Inkstų, kepenų, blužnies

 

 

S 36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

penetruojančių traumų atvejais, kai

 

 

 

 

medikamentinio gydymo metu

 

 

 

 

nepavyksta likviduoti arterioveninės

 

 

 

 

fistulės

 

 

 

 

 

 

 

S 36.0

Blužnies sužalojimas

Potrauminiai kraujavimai iš

 

 

 

 

parenchiminių vidaus organų

 

 

 

 

Potrauminis kraujavimas iš blužnies

 

 

 

 

 

 

 

I 85.0

Kraujuojantys stemplės varikoziniai mazgai

Kraujavimo iš varikozinių stemplės

 

 

 

 

venų kontrolė portinės hipertenzijos

 

 

 

 

atveju bei blužnies venų trombozės

 

 

 

 

atveju

 

 

 

 

 

 

 

D 73.1

Hipersplenizmas

Hipersplenizmas portinės hipertenzijos

 

 

 

 

atveju

 

 

 

 

 

 

 

D 56.1

Beta talasemija

Thalassemia major

 

 

 

 

 

 

 

D 69.3

Idiopatinė trombocitopeninė purpura

Trombocitopenija Gaucher’o ir

 

 

D 69.4

Kitos pirminės trombocitopenijos

Hodgkin’o ligų atvejais

 

 

D 69.5

Antrinė trombocitopenija

 

 

 

D 69.6

Trombocitopenija, nepatikslinta

 

 

 

 

 

 

 

Embolizacija navikų

C 22.0-9

Kepenų ir intrahepatitinių tulžies latakų piktybiniai navikai

Pirminių navikų ikioperacinė

 

atvejais

C 25

Kasos piktybiniai navikai

embolizacija (inkstų)

 

 

C 26.1

Blužnies piktybiniai navikai

Paliatyvinė embolizacija neoperabiliais

 

 

C 54

Gimdos kūno piktybiniai navikai

atvejais, norint palengvinti simptomus,

 

 

C 67

Šlapimo pūslės piktybiniai navikai

mažinti diseminaciją, pagerinti atsaką

 

 

 

 

į chemoterapiją ar švitinimą

 

 

 

 

 

 

Embolizacija

I 86

Kitų vietų venų varikozė

Varikocelės gydymo metodas

 

Varikocelės atvejais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Emboloterapija+

K 92.0

Vėmimas krauju

Kraujavimui į virškinamąjį traktą

 

vazopresinas

K 92.1

Kraujas išmatose

stabdyti, kai kitos priemonės

 

 

K 92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija

neefektyvios

 

 

 

 

 

2.3. 

Intravaskulinė (topinė)

I 80

Plaučių arterijos embolija

Vienas iš gydymo būdų

 

fibrinolitinė terapija

I 82

Kitų venų embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.2

Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.3

Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.4

Galūnių arterijų nepatikslinta embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

 

 

 

I 74.8

Kitų arterijų embolija ir trombozė

 

 

 

K 55.0

Ūminiai žarnų kraujotakos sutrikimai

 

 

 

 

 

 

2.4.

Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas

I 97.8

Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai po procedūrų,

Svetimkūniai kraujagyslėse, kaip

 

 

neklasifikuojami kitaip

buvusios procedūros komplikacija

 

T 82.5

Kitos širdies ir kraujagyslių įtaisų ir implantatų mechaninės

 

 

 

 

komplikacijos

 

 

 

 

 

 

2.5.

Intraarterinė

C 00-C 75

Piktybiniai navikai

Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų

 

chemioterapija

 

 

atvejais

 

 

 

 

 

2.6.

Tuščiosios venos filtro

I 26

Plaučių embolija

1. Pasikartojantys embolijos epizodai,

 

implantacija

I 80

Flebitas ir tromboflebitas

nepaisant adekvataus gydymo

 

 

I 82

Kitų venų embolija ir trombozė

antikoaguliantais

 

 

 

 

2. Priešparodymai antikoaguliantams

 

 

 

 

3. Flotuojantys trombai apatinėje

 

 

 

 

tuščiojoje venoje

 

 

 

 

4. Embolektomija iš apatinių galūnių venų ar v.cava inf.

 

 

 

 

5. Aukštas embolijų

 

 

 

 

pasikartojimo rizikos laipsnis

 

 

 

 

 

3.

Kardiologija

 

 

 

3.1

Perkutaninė transliuminalinė koronarinė angioplastika (PTKA)

I 25

Lėtinė išeminė širdies liga

PTKA indikuotina, kai konstatuojami

 

 

 

vienos ar kelių koronarinių arterijų

 

 

 

susiaurėjimai (>50 %) ir:

 

 

 

 

ryškiai teigiami krūvio mėginiai

 

 

 

 

anamnezėje buvo klinikinė mirtis,

 

 

 

 

nesant miokardo infarkto

 

 

 

 

kai konservatyvus gydymas

 

 

 

 

neefektyvus

 

 

 

 

ligonis netoleruoja būtinų

 

 

 

 

medikamentų

 

 

 

 

kai yra poinfarktinė krūtinės angina ar

 

 

 

 

išryškėja besikartojančios skilvelinės

 

 

 

 

tachikardijos, refrakterinės

 

 

 

 

medikamentams, požymiai

 

 

 

 

 

 

 

I 20.0

Nestabili krūtinės angina

Esant IIIB laipsnio krūtinės anginai

 

 

 

 

(pagal Braunwald), kai konservatyvus

 

 

 

 

gydymas per pirmąsias 1–2 paras

 

 

 

 

nestabilizuoja ligos eigos

 

 

 

 

Esant IIIC laipsnio krūtinės anginai,

 

 

 

 

pasireiškiančiai ankstyvajame

 

 

 

 

poinfarktiniame laikotarpyje

 

 

 

 

Esant ne Q MI su gydymo metu

 

 

 

 

besikartojančiais skausmais

 

 

 

 

Kai po būklės stabilizavimo vėl

 

 

 

 

atsinaujina krūtinės angina

 

 

 

 

 

 

 

I 21

Ūminis miokardo infarktas

Skubi PTKA atliekama:

 

 

I 22

Pakartotinis miokardo infarktas

esant plačiam miokardo infarktui, kai

 

 

I 23

Ūminio miokardo infarkto komplikacijos

nuo skausmų pradžios praėjo < 12 val.

 

 

 

 

ir kartojasi skausmai ar vystosi

 

 

 

 

komplikacijos

 

 

 

 

esant kardiogeniniam šokui dėl

 

 

 

 

miokardo infarkto

 

 

 

 

esant kontraindikacijoms trombolitinei

 

 

 

 

terapijai

 

 

 

 

po neefektyvios trombolitinės terapijos

 

 

 

 

(gelbstinti PTKA)

 

 

 

 

 

3.2.

Vainikinių arterijų

I 25

Lėtinė išeminė širdies liga

Stentavimo indikacijos labai susijusios

 

stentavimas

I 20.0

Nestabili krūtinės angina

su PTKA indikacijomis

 

 

I 21

Ūminis miokardo infarktas

Stentuojama, jei:

 

 

I 22

Pakartotinis miokardo infarktas

PTKA metu įvyksta žymi disekacija

 

 

I 23

Ūminio miokardo infarkto komplikacijos

PTKA metu konstatuojama

 

 

 

 

rezistentiška balionui stenozė

 

 

 

 

nustatoma restenozė

 

 

 

 

 

3.3.

Balioninė valvuloplastika

I 05.0

Reumatinė dviburė stenozė (mitralinė stenozė)

Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai

 

 

I 34.2

Nereumatinė mitralinė (dviburio vožtuvo) stenozė

išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet

 

 

 

 

yra II laipsnio plautinė hipertenzija ir

 

 

 

 

III-IV funkcinės klasės ligoniai, kurių

 

 

 

 

mitralinės angos plotas <1.5 cm, esant

 

 

 

 

jaunam amžiui, nedideliam

 

 

 

 

povožtuvinio aparato pažeidimui,

 

 

 

 

išlikus burių judrumui, neišreikštai

 

 

 

 

vožtuvų kalcinozei, ar neoperabiliais

 

 

 

 

atvejais, kai pati operacija ar

 

 

 

 

protezavimas nepageidaujami

 

 

 

 

 

 

 

Q 22.1

Įgimta plautinio kamieno vožtuvo stenozė (susiaurėjimas)

Vožtuvinė stenozė, esant spaudimo

 

 

 

 

gradientui > 50 mmHg

 

 

 

 

 

 

 

I 06.0

Reumatinė aortos vožtuvo (anginos) stenozė

Asimptominiai ir simptominiai ligoniai,

 

 

I 35.0

Nereumatinė aortos vožtuvo (anginos) stenozė

esant kritinei aortos angos stenozei

 

 

 

 

(anga <0.8 cm ir vidutinis spaudimo

 

 

 

 

gradientas >50 mmHg):

 

 

 

 

1) jauno amžiaus ligoniai, esant įgimtai

 

 

 

 

aortos angos stenozei be kalcinozės

 

 

 

 

2) paruošiamuoju etapu prieš

 

 

 

 

protezavimą, esant kardiogeniniam

 

 

 

 

šokui, kai protezuoti artimiausiu metu

 

 

 

 

nebus galima, kaip paliatyvinė

 

 

 

 

priemonė stipriai išreikštos aortinės

 

 

 

 

stenozės atveju, esant

 

 

 

 

priešparodymams operacijai ar ligoniui

 

 

 

 

atsisakius

 

 

 

 

 

3.4.

Rushkind’o septostomija

Q 20.3

Diskordantinė ventrikuloarterinė jungtis

Naujagimio gyvybę gelbstinti

 

 

 

 

procedūra

 

 

 

 

 

3.5.

Transkoronarinė alkoholinė septalinės hipertrofijos abliacija

I 42.1

Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija

Esant kairiojo skilvelio išvarymo trakto

 

 

 

spaudimo gradientui >60 mmHg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Elektrofioziologija

 

 

 

4.1. 

Perkateterinės aritmijų

I 45.6

Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas

1) Pacientai, sergantys simptomatine

 

abliacijos operacijos

I 47

Paroksizminė tachikardija

supraventrikuline tachikardija (SVT), jei

 

 

I 47.0

Skilvelinė aritmija re-entry tipo

medikamentai neefektyvūs, pacientas

 

 

I 47.1

Supraventrikulinė tachikardija

jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti

 

 

I 47.2

Skilvelinė tachikardija

medikamentus

 

 

I 47.9

Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta

2) Pacientai, sergantys prieširdžių

 

 

I 48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

virpėjimu (PV) ar kita prieširdine

 

 

I 49.1

Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija

tachikardija, lydima skilvelinės

 

 

I 49.2

Jungties priešlaikinė depoliarizacija

tachisistolijos dėl impulso vedimo per

 

 

I 49.3

Skilvelių priešlaikinė depoliarizacija

papildomą laidumo pluoštą, jei

 

 

I 49.4

Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos

medikamentai neefektyvūs, pacientas

 

 

I 49.8

Kitos patikslintos širdies aritmijos (ritmo vadovo

jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti

 

 

 

padėties pakitimai)

medikamentus

 

 

I 49.9

Širdies aritmija, nepatikslinta. Aritmija (širdies),

3) Asimptominiai pacientai, sergantys

 

 

 

neklasifikuojama kitaip

skilvelių preeksitacija (EKG), kuriems

 

 

 

 

spontaninė tachiaritmija dėl paciento

 

 

 

 

gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti

 

 

 

 

grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai

 

 

 

 

4) Pacientai, sergantys simptomatine

 

 

 

 

hemodinamiškai stabilia monomorfine

 

 

 

 

skilveline tachikardija, jei medikamentai

 

 

 

 

neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja

 

 

 

 

ar nenori ilgą laiką vartoti

 

 

 

 

medikamentus

 

 

 

 

5) Pacientai su Hiso pluošto kojyčių re-

 

 

 

 

entry tachikardija

 

 

 

 

6) Dažna monomorfinė skilvelinė

 

 

 

 

tachikardja pacientams su implantuotu

 

 

 

 

kardioverteriu-defibriliatoriumi, kai

 

 

 

 

medikamentinis gydymas ir

 

 

 

 

defibriliatoriaus perprogramavimas

 

 

 

 

neapsaugo nuo daugybinių šokų

 

 

 

 

7) Trumpalaikė simptomatinė skilvelinė

 

 

 

 

tachikardija, jei medikamentai

 

 

 

 

neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja

 

 

 

 

ar nenori ilgą laiką vartoti

 

 

 

 

medikamentus

 

 

 

 

 

5.

Periferinė (klubinės, femoropoplitealinės ir tibialinės srities) perkutaninė transliuminalinė angioplastika

I 70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

Esant bent vienam iš išvardytų

 

 

 

simptomų:

 

 

 

• intermituojanti klaudikacija, ribojanti

 

 

 

įprastą gyvenimo stilių ir dokumentuota

 

 

 

neinvaziniais tyrimais

 

 

 

 

• išeminiai galūnių skausmai ramybėje

 

 

 

 

• išeminės opos ar kitokie audinių

 

 

 

 

defektai

 

 

 

 

Ir vienam iš angiografinių požymių:

 

 

 

 

• viena ar daugiau trumpų (<10 cm),

 

 

 

 

hemodinamiškai reikšmingų arterinių

 

 

 

 

stenozių, esant įžiūrimai distalinei

 

 

 

 

kraujotakai

 

 

 

 

• trumpo (<10 cm) segmento okliuzija,

 

 

 

 

jei yra konstatuojama distalinė

 

 

 

 

kraujotaka

 

 

 

 

• labiau išreikšta liga, nei 1–2 atvejais,

 

 

 

 

tačiau ligoniui yra labai didelė

 

 

 

 

operacijos rizika, ar nėra tinkamos

 

 

 

 

nuosruviui medžiagos

 

 

 

 

Nuosruvio stenozė

 

Pastabos:

1.Diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros taikomos:

- Kauno medicinos universiteto klinikose,

- Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose,

- Klaipėdos jūrininkų ligoninėje,

- Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje,

- Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje,

- Lietuvos onkologijos centre.

2. Diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros gali būti teikiamos ir kitose stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių paslaugų teikimo kokybę įvertino ir apie tai informavo Valstybinę ligonių kasą Valstybinė medicininio audito inspekcija.

3. Vienkartinės medicinos pagalbos priemonės ir kontrastinės medžiagos yra įskaičiuotos į intervencinės radiologijos procedūrų bazines kainas.

______________


 

PATVIRTINTA

l. e. sveikatos apsaugos

ministro pareigas

1999 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr.229

2 priedas

 

Ligos ir parodymai, kuriems taikomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai

 

Ligų grupių pavadinimai

Ligos ir parodymai

 

 

Neurologinės

Ūmūs galvos bei nugaros smegenų kraujotakos išeminiai ir hemoraginiai sutrikimai (atliekama ekstra tvarka)

 

Galvos ir nugaros smegenų augliai (pirminiai ir metastaziniai)

 

Galvos smegenų abscesai

 

Galvos smegenų parazitinės ligos

 

Galvos ir nugaros smegenų traumos (ekstra tvarka)

 

Degeneracinės galvos smegenų ligos

 

Siringomielija

 

Demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos (tik magnetinio rezonanso tomografija)

 

Epilepsija

 

Intrakranijinė hipertenzija ir hidrocefalija

 

Tarpslankstelinių diskų išvaržos

 

 

LOR

Klausos nervo neurinomos

 

Lėtiniai hiperplastiniai sinusitai (prienosinių ertmių tomografija)

 

Ūminiai ir lėtiniai prienosinių ertmių uždegimai su (arba įtariamomis) intaorbitinėmis ar intrakranijinėmis komplikacijomis

 

Ausų, nosies, ryklės, gerklų augliai

 

Nazolikvorėja

 

Nosies, prienosių ančių, akiduobių traumos ir svetimkūniai (kai galutinės diagnozės ir išvados negalima padaryti iš

 

rentgenogramų)

Lėtinis epitimpanitas (smilkinkaulio tomografija)

Lėtiniai otitai ir intrakranijinės komplikacijos (smilkinkaulio ir smegenų tomografija)

Ūminiai pūlingi otitai, kai neefektyvus gydymas (užsitęsus intensyviam gydymui)

(smilkinkaulio tomografija)

Ūminių otitų komplikacijos

 

 

Kardiochirurginės ir kardiologinės

Aortos aneurizmos ir koarktacijos

 

Aortos disekacija

 

Širdies augliai

 

Perikardo ligos

 

Kylančios aortos ligos

 

 

Vidaus

Tūriniai dariniai vidaus organuose, mediastinume ir paraarterinėje zonoje

 

Limfogramuliomatozė

 

Neaiškios kilmės limfmazgių padidėjimas

 

Paratracheitas, paraezofagitas, fibrozuojantis mediastinitas

 

 

Endokrinologinės

Hipofizės ir hipotaliamo augliai

 

Paraskydinių liaukų adenomos

 

Užkrūčio liaukos patologija

 

Kasos ląstelių augliai

 

Antinksčių hiperplazija (žievės ir smegeninės dalies)

 

 

Gastroenterologinės

Kasos ir kepenų augliai

 

Neaiškios lokalizacijos augliai

 

Ūmus ir lėtinis pankreatitas (jei neinformatyvus tyrimas ultragarsu)

 

 

Pulmonologinės

Plaučių arterijų tombembolija

 

Plaučių ir mediastinumo navikai

 

Bronchektazinė liga (jei numatomas chirurginis gydymas)

 

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika, įtariant bulas

 

Pleuros navikai

 

Plaučių ir mediastinumo cistos

 

Įgimtos plaučių ligos

 

Pleuros empiema (jei neinformatyvus rentgenologinis tyrimas)

 

 

Pilvo organų

Kai kitais tyrimais neįmanoma ar negalima įvertinti parenchiminių organų pakitimų

 

Pūlingų procesų pilvo ertmėje įtarimas, diagnozės patikslinimas, drenavimas KT kontrolės metu

 

Pilvo vėžio išplitimo laipsnio, penetracijos į gretimus organus

 

Kraujagyslių struktūros nustatymas

 

 

Akių

Gerybiniai ir piktybiniai akiduobės ir akių obuolio augliai

 

Potrauminiai ar kitos kilmės celiulitai

 

Kraujagyslių malformacijos (tik megnetinio rezonanso tomografija)

 

 

Skeleto ir dubens srities

Skeleto patologija (kai rentgenologinis tyrimas neinformatyvus)

 

Navikai, metastazės

 

Osteoporozė (su specialia osteologine programa), kai neinformatyvus osteodensitometrinis tyrimas

 

Smulkūs daugybiniai lūžiai

 

Dubens srities organų pakitimai, kai tyrimas ultragarsu neinformatyvus

 

 

Angiochirurginės

Abdominalinės aortos aneurizmos

 

Torakalinės nusileidžiančios aortos aneurizmos

 

Kitos intraabdominalinės aneurizmos ir arterioveninės fistulės

 

Intraabdominaliniai kraujagyslių augliai

 

Viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų sindromai

Pastaba. Magnetinio rezonanso tyrimai atliekami, kai visi kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti diagnozę.

______________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 340, 1999-07-22, Žin., 1999, Nr. 65-2104 (1999-07-28), i. k. 0992250ISAK00000340

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 340, 1999-07-22, Žin., 1999, Nr. 65-2104 (1999-07-28), i. k. 0992250ISAK00000340

Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 1999 05 10 įsakymo Nr. 229 2 priedo papildymo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 468, 1999-10-28, Žin., 1999, Nr. 93-2718 (1999-11-04), i. k. 0992250ISAK00000468

Dėl SAM įsakymų 1998 06 18 Nr.329, 1999 01 11 Nr.17, 1999 01 22 Nr.45, 1999 02 25 Nr.92, 1999 03 09 Nr.110, 1999 03 15 Nr.116, 1999 03 16 Nr.120, 1999 05 10 Nr.229, 1999 05 27 Nr.256 dalinio pakeitimo ir papildymo