Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.2-18

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1288, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-986 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOSTOGŲ ĮSTATYMO 6 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1383, 96.06.13, Žin., 1996, Nr. 57-1348 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOSTOGŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO

LAIKINASIS ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-271, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1475 (97.07.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOSTOGŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-365, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1655 (97.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOSTOGŲ ĮSTATYMO 20, 25 IR 26 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATOSTOGŲ

ĮSTATYMAS

 

 

I skirsnis. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis įstatymas nustato atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir apmokėjimo už jas tvarką bei sąlygas.

 

     2 straipsnis. Teisė į atostogas, jų suteikimo ypatumai

 

     Lietuvos Respublikos  piliečiai, dirbantys  pagal darbo sutartį arba narystės pagrindais Lietuvos teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau tekste - įmonė), taip pat už jos ribų esančiose įmonėse, priklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai  nepriklausomai nuo  jų nuosavybės formos, turi teisę į atostogas.

     Krašto apsaugos tarnybos kariams, vidaus reikalų sistemos, sukarintų bei kai kurių kitų formuočių darbuotojams teisę į atostogas, jų suteikimo ypatumus nustato atitinkami Lietuvos Respublikos norminiai aktai.

     Užsienio piliečiai, asmenys be pilietybės, dirbantys šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose įmonėse, turi teisę į atostogas kaip  ir Lietuvos  Respublikos  piliečiai,  jeigu tarpvalstybiniuose susitarimuose (sutartyse) nenustatyta kitaip.

 

     3 straipsnis. Atostogų rūšys

 

     Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės.

 

 

 II skirsnis. KASMETINĖS ATOSTOGOS

 

 

     4 straipsnis. Kasmetinių atostogų sąvoka

 

     Kasmetinės atostogos - tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti  ir  atstatyti  darbingumą,  paliekant darbovietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos  nedarbo  dienomis,  į  atostogų  trukmę neįskaičiuojamos.

 

     5 straipsnis. Kasmetinių atostogų rūšys

 

     Kasmetinės atostogos yra:

     minimalios;

     pailgintos.

 

     6 straipsnis. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė

 

     Kasmetinių minimalių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos.

     Darbuotojams  iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų, - 35 kalendorinės dienos.

     Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1288, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-986 (96.05.08)

 

     7 straipsnis. Kasmetinės pailgintos atostogos

 

     Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos.

     Darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     8 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

 

     Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų  pabaigos. Nesuėjus šešiems nepertrauktojo darbo mėnesiams, atostogos suteikiamos moterims, jeigu jos pageidauja, prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iš karto po jų.

     Mokymo įstaigų  pedagogams, pradėjusiems  dirbti mokymo įstaigose, pirmaisiais  mokslo metais  atostogos gali  būti suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų laikotarpiu.

     Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę, kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur ši sutartis nesudaroma, - atostogų suteikimo eilė nustatoma šalims susitarus.

 

     9 straipsnis. Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką

 

     Teisę  pasirinkti  atostogų  laiką  po  šešių  mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje turi:

     asmenys iki 18 metų;

     nėščios moterys ir moterys, turinčios vaikų iki 14 metų arba vaiką invalidą.

     Vyrams, kurių  žmonoms suteiktos  nėštumo  ir  gimdymo atostogos, jų pageidavimu, atostogos suteikiamos žmonos atostogų metu.

     Darbuotojams, vykstantiems gydytis į sanatorijas, kitas sveikatos įstaigas, taip pat į poilsio namus su šeimyniniais kelialapiais, jų pageidavimu, atostogos suteikiamos kelialapyje nurodytu laiku.  Darbuotojai, pageidaujantys gauti atostogas šeimyniniame kelialapyje  nurodytu laiku,  privalo apie tai pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.

     Darbuotojams, slaugantiems ligonius ir invalidus, turintiems medicininę rekomendaciją, atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.

     Darbuotojams, sergantiems  chroniškomis  ligomis,  kurių paūmėjimas priklauso nuo metų sezono, turintiems medicininę išvadą, šalims susitarus, atostogos suteikiamos pageidaujamu laiku.

     Besimokantiesiems neatsitraukus nuo darbo atostogos, jų pageidavimu, derinamos prie egzaminų, įskaitų, diplominio darbo gynimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.

 

     10 straipsnis. Kasmetinių atostogų pratęsimo ir perkėlimo

                    atvejai

 

     Atostogos suteikiamos kiekvienais darbo metais nustatytu laiku.

     Atostogų laikas gali būti perkeltas šalims susitarus.

     Į atostogų laiką neįskaičiuojama ir atostogos pratęsiamos, kai:

     darbuotojas yra laikinai nedarbingas;

     darbuotojas kasmetinių atostogų metu įgyja teisę į tikslines atostogas, nustatytas šio įstatymo 18 ir 23 straipsniuose;

     darbuotojas dalyvauja  likviduojant  stichinių  nelaimių aravarijų pasekmes nepriklausomai nuo to, kokia tvarka jis buvo patelktas šiems darbams, taip pat, kai jis pašaukiamas atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų valstybinių pareigų.

     Atostogas pratęsus, apmokėjimas už jas neperskaičiuojamas.

 

     11 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis

 

     Atostogos suteikiamos dalimis šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

 

     12 straipsnis. Atšaukimas iš kasmetinių atostogų

 

     Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus.

     Nepanaudota atostogų dalis turi būti suteikiama kitu darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo metų atostogų šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

     13 straipsnis. Laikotarpiai, įskaitomi į darbo stažą, už

                    kurį suteikiamos kasmetinės atostogos

 

     Į darbo stažą, už kurį suteikiamos atostogos, įskaitomas:

     faktiškai dirbtas laikas;

     laikas, kai pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis, taip pat, kai jam mokama stipendija arba kitokios išmokos;

     laikas, kai darbuotojas gavo laikinojo nedarbingumo arba nėštumo ir gimdymo pašalpą;

     nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų;

     nemokamos atostogos iki 30 kalendorinių dienų invalidams, taip pat tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems invalidą (šio įstatymo 25 straipsnio antroji dalis);

     priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;

     teisėto streiko laikas;

     asmenų, atleistų  iš darbo  dėl  darbuotojų  skaičiaus sumažinimo, įmonės likvidavimo, persikvalifikavimo laikas;

     kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

 

     14 straipsnis. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas

                    atleidžiant iš darbo

 

     Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiamas dėl jo paties kaltės), nepanaudotos atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo data yra laikoma kita diena po atostogų pasibaigimo dienos.

 

     15 straipsnis. Kasmetinių atostogų apmokėjimas

 

     Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis.

     Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Darbo užmokestis už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms. Darbo užmokestis už kasmetines pailgintas atostogas gali būti mokamas dalimis. Už pirmąją atostogų dalį (30 kalendorinių dienų) sumokama ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms, o už likusią atostogų dalį - ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki jų tęsinio.

     Jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už praleistą laiką mokant kaip už atostogas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-271, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1475 (97.07.02)

 

 

     16 straipsnis. Piniginė kompensacija už nepanaudotas

                    kasmetines atostogas

 

     Darbuotojams  pakeisti  atostogas pinigine kompensacija neleidžiama. Kai dėl darbo santykių pasibaigimo darbuotojui negali  būti  suteiktos  atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.

     Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama nutraukiant  darbo  sutartį  neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos  dydis  nustatomas pagal nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo  metus,  kompensacija  išmokama už visas nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenustato kitaip.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1288, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-986 (96.05.08)

 

                         III skirsnis. TIKSLINĖS ATOSTOGOS

 

 

     17 straipsnis. Tikslinių atostogų rūšys

 

     Tikslinės atostogos yra :

     nėštumo ir gimdymo;

     vaiko priežiūros;

     mokymosi;

     nemokamos.

 

     18 straipsnis. Nėštumo ir gimdymo atostogos

 

     Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų  iki gimdymo  ir 56 kalendorinės dienos pogimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ar daugiau vaikų  - 70  kalendorinių dienų).  Šios  atostogos apskaičiuojamos  bendrai  ir  suteikiamos  moteriai  visos nepriklausomai nuo  faktiškai iki  gimdymo išnaudotų  dienų skaičiaus. Už šių atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.

 

     19 straipsnis. Atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai

 

     Motinai, jos  pageidavimu, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai.

     Šeimos pasirinkimu, šios atostogos suteikiamos vaiko tėvui, senelei,  seneliui  arba  kitiems  giminaičiams,  faktiškai auginantiems vaiką. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis, taip pat asmenys, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

     Šių atostogų laikotarpiu mokama valstybės nustatyta pašalpa, taip pat paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.

 

     20 straipsnis. Papildomos nemokamos atostogos vaikui prižiūrėti

 

     Motinos, auginančios vaiką iki 14 metų, pageidavimu, šalių suderintu laiku kasmet suteikiamos nemokamos iki 14 kalendorinių dienų trukmės atostogos. Motinoms, auginančioms vaiką invalidą iki 16 metų , šalių suderintu laiku kasmet suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės nemokamos atostogos.

     Moters nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki jam sueis treji metai atostogų metu tėvui jo pageidavimu suteikiamos nemokamos atostogos, kurių bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-365, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1655 (97.07.16)

 

 

     21 straipsnis. Atostogos įvaikinusiems asmenims

 

     Asmenims,  įvaikinusiems  naujagimius,  ir  globėjams, paėmusiems kūdikius į globą, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar paėmimo į globą dienos iki kūdikiui sueis 70 dienų, mokant už jas taip, kaip numatyta šio įstatymo 18 straipsnyje. Jiems taip pat suteikiamos atostogos, numatytos šio įstatymo 19 ir 20 straipsniuose.

 

     22 straipsnis. Atostogos tėvams ir kitiems asmenims, auginantiems

                    vaikus be  motinos

 

     Tėvas,  globėja  (globėjas),  rūpintoja  (rūpintojas), auginantys vaikus be motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises arba kai ji dėl sveikatos būklės, esant medicininei išvadai, negali prižiūrėti vaiko, taip pat kitais atvejais, kai motina prižiūrėti  vaiko negali), globos ar rūpybos organo teikimu, turi teisę į šio įstatymo 9, 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytas atostogas ir garantijas.

 

     23 straipsnis. Mokymosi atostogos

 

     Darbuotojams suteikiamos atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.

     Darbuotojams, kurie sėkmingai mokosi mokymo įstaigose, pagal šių įstaigų pažymas-iškvietimus suteikiamos mokymosi atostogos:

     eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;

     įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai;

     laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nurodyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

     diplominiam darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų;

     valstybiniams egzaminams (tarp jų ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestato egzaminui) pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui.

     Į atostogų laiką neįskaitomas kelionėje sugaištas laikas.

 

     24 straipsnis. Atostogų, suteikiamų besimokantiesiems

                    neatsitraukus nuo darbo, apmokėjimo sąlygos

 

     Šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi,  laiko  stojamuosius  egzaminus  į  aukštąsias  ir aukštesniąsias mokyklas su įmonių siuntimais, už suteikiamas atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį.

     Darbuotojams,  laikantiems  stojamuosius  egzaminius  ir besimokantiems savo  iniciatyva, mokymosi  laiko  apmokėjimo klausimas sprendžiamas  kolektyvinėje sutartyje  arba šalims susitarus.

 

     25 straipsnis. Nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių

                    ir kitų svarbių priežasčių

 

     Nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka arba šalims susitarus esant darbuotojo raštiškam prašymui.

     Jeigu invalidai, taip pat tėvai, globėjai, rūpintojai, slaugantys invalidą, kuriam, invalidumą nustatančios komisijos sprendimu, nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, pageidauja, jiems kasmet suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės nemokamos atostogos šalių suderintu laiku.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-365, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1655 (97.07.16)

 

 

                       IV skirsnis. BAIGIAMOJI DALIS

 

     26 straipsnis. Teisė nustatyti papildomas atostogų garantijas

 

     Kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti atostogų laiką, numatyti didesni apmokėjimai už atostogas, negu garantuoja šis įstatymas. Šios garantijos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti atostogų laiką, negali būti nustatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sudaromose Lietuvos banke.    

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-365, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1655 (97.07.16)

 

 

     27 straipsnis. Ginčų sprendimas

 

     Ginčai, kylantys taikant šį įstatymą, nagrinėjami darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.

 

     28 straipsnis. Įstatymo laikymosi kontrolė

 

     Šio įstatymo  laikymąsi kontroliuoja  Valstybinė  darbo inspekcija.

 

     29 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

 

     Nuostolius, atsiradusius  pažeidus šį įstatymą, privalo atlyginti kaltoji šalis.

     Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais už šio įstatymo pažeidimus  taikoma  drausminė,  administracinė  ar baudžiamoji atsakomybė.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                 VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. gruodžio 17 d.

        Nr.I-2113