Suvestinė redakcija nuo 2017-12-01 iki 2018-11-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 39-1088, i. k. 1001010ISTAIII-1631
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo patvirtinimas
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos
2000 m. balandžio 18 d.
įstatymu Nr. VIII-1631
(Lietuvos Respublikos
2014 m. gruodžio 16 d.
įstatymo Nr. XII-1447 redakcija)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
STATUTAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Statuto paskirtis
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pataisos pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.
2 straipsnis. Statute vartojamos sąvokos
1. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos.
2. Kursantas – asmuo, kuris mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas.
3. Pakaitinis pataisos pareigūnas – pataisos pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų pataisos pareigūną.
4. Pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje.
5. Prievarta – pataisos pareigūno veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
6. Statute vartojamos sąvokos „fizinė prievarta“, „psichinė prievarta“ ir „specialiosios priemonės“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
3 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statusas ir uždaviniai
1. Kalėjimų departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija). Kalėjimų departamentas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
2. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra biudžetinės įstaigos. Kiekviena Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos atlieka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas), Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas), kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose nurodytus uždavinius.
4 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir pataisos pareigūnų veiklos etikos principai
1. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatytais valstybės tarnybos veiklos principais ir šiais principais:
1) tarnybos ypatumų kompensavimo. Pataisos pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;
5 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisiniai pagrindai
Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, Probacijos įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
6 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas
1. Kalėjimų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teisingumo ministro teikimu.
ANTRASIS SKIRSNIS
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ VALDYMAS. PATAISOS PAREIGŪNAI, KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR DARBUOTOJAI, DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS
8 straipsnis. Pataisos pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
1. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).
2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius, darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas.
3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems karjeros valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.
4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.
9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas
2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas.
3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius.
4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
TREČIASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ
10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai
1. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip įstatymuose nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;
3) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį būtų skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
5) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
3. Į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:
2) kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
101 straipsnis. Pataisos pareigūnų išsilavinimo reikalavimai
1. Jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją.
2. Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) arba jam lygiavertį išsilavinimą.
3. Vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą.
4. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas
1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą (išskyrus asmenis, kurių sveikatos būklės tikrinimas buvo atliktas per paskutinius 12 mėnesių ir kuriems šio tikrinimo metu nustatyta, kad sveikatos būklė leidžia eiti pataisos pareigūno pareigas), sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.
2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu.
3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos, taip pat ar jiems taikytini šio statuto 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
12 straipsnis. Asmenų atranka į pataisos pareigūnų pareigas
1. Asmenys į pataisos pareigūnų pareigas atrenkami organizuojant atranką, kurioje vertinami jų gebėjimai, įgūdžiai, kvalifikacija ir privalumai eiti konkrečias pataisos pareigūno pareigas ir atrenkamas asmuo, kuris galėtų būti paskirtas į pataisos pareigūno pareigas.
2. Asmenų atranką į pataisos pareigūnų pareigas atlieka atrankos komisija. Atrankos komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo sprendimu. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas atrankos komisijos narys turi būti profesinės sąjungos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į atrankos komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas.
13 straipsnis. Skyrimas į pataisos pareigūno pareigas
1. Asmuo, baigęs profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, šios įstaigos vadovo įsakymu siunčiamas į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, išdavusią šio statuto 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą siuntimą. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pataisos pareigūnų švietimo įstaigos vadovo įsakymo dėl asmens siuntimo gavimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pataisos pareigūno pareigas.
2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktą asmenį į pataisos pareigūno pareigas skiria atitinkamą pataisos pareigūno pareigybės aprašymą patvirtinęs vadovas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
3. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiriami 5 metų kadencijai, tačiau ne ilgiau negu jiems sukaks įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
4. Asmenys, baigę profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, taip pat šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys skiriami pakaitiniais pataisos pareigūnais į laikinai negalinčių eiti pareigų pataisos pareigūnų pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas.
5. Pataisos pareigūnas su įsakymu dėl jo paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas ir pareigybės, į kurią paskiriamas, aprašymu supažindinamas jo paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas dieną.
14 straipsnis. Priesaika
1. Pataisos pareigūnas, prieš pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei pasirinkdamas vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas ir pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą pataisos pareigūno vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas ir pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą pataisos pareigūno vardą.“
2. Prisiekusio pataisos pareigūno pasirašytas priesaikos lapas saugomas šio pareigūno asmens byloje.
15 straipsnis. Išbandymo terminas
1. Tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje pradedančiam pataisos pareigūnui, išskyrus šio statuto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus asmenis, į pataisos pareigūno pareigas skiriantis vadovas nuo skyrimo į pareigas dienos nustato 6 mėnesių išbandymo terminą ir paskiria kuratorių.
2. Kuratoriumi skiriamas ne mažiau kaip 5 metų tarnybos stažą turintis pataisos pareigūnas, kuris pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje yra išklausęs kuratorių kursus ir kuris nebuvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
3. Kuratorius išbandymo laikotarpiu supažindina į pareigas paskirtą pataisos pareigūną su įstaigos veikla, jam pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo specifika, padeda jam atlikti šias funkcijas ir pataisos pareigūno išbandymo laikotarpio ataskaitą pateikia šį pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui.
4. Jeigu išbandymo terminas yra pasibaigęs ir pataisos pareigūnas iš pareigų neatleistas, laikoma, kad jo tarnyba tęsiasi. Įvadinio mokymo, atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą neįskaitomas.
5. Jeigu pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas pripažįsta, kad pataisos pareigūno tarnyba išbandymo laikotarpiu yra nepatenkinama, pataisos pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima išbandymo terminui nepasibaigus.
16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu.
2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti perkeltas:
4. Pataisos pareigūnas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas, gali būti perkeltas:
3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau tarnavęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;
5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas.
6. Pataisos pareigūną perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama:
1) jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;
2) jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigūno sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo arba šių asmenų priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigūno perkėlimas į kitas pataisos pareigūno pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.
8. Pataisos pareigūnas įsakymą dėl jo perkėlimo į kitas pataisos pareigūno pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.
9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
10. Aukštesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra didesnis už šio statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą. To paties lygio pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra vienodas. Žemesnėmis pataisos pareigūno pareigomis laikomos pataisos pareigūnų pareigybės, kurių maksimalus pareiginės algos koeficientas, nustatytas šio statuto priede, yra mažesnis už šios statuto priede nustatytą maksimalų pareigybės, į kurią yra paskirtas pataisos pareigūnas, pareiginės algos koeficientą.
11. Karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į pataisos pareigūno pareigas (išskyrus pataisos pareigūno pareigas, kurioms nustatyta kadencija) toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir tos pataisos pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
12. Perkeliant karjeros valstybės tarnautojus į pataisos pareigūno pareigas, taikomos šio straipsnio 6 dalies nuostatos.
13. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pataisos pareigūno pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
161 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitas pareigas
1. Kai pataisos pareigūnas laikinai negali eiti pareigų arba kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija).
2. Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama, iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas.
3. Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.
4. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniu sutikimu. Be pataisos pareigūno rašytinio sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.
5. Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
6. Šio statuto 16 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais pataisos pareigūną laikinai perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama.
7. Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ MOKYMAS
17 straipsnis. Mokymo organizavimas
1. Asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pataisos pareigūnų mokymas vyksta pataisos pareigūnų švietimo įstaigose, kitose institucijose ar įstaigose ir tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose.
2. Asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pataisos pareigūnų mokymas apima:
1) asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, profesinį mokymą pagal programas, apimančias socialinio reabilitacinio darbo su nuteistaisiais organizavimą ir vykdymą, taip pat kitus darbo su nuteistaisiais ir suimtaisiais aspektus, pataisos pareigūnų švietimo įstaigose;
3. Kvalifikacijos tobulinimo tikslus ir prioritetus, organizavimo ir vykdymo, pataisos pareigūnų rengimo užduotis ir reikalavimus, taip pat mokymo kokybės priežiūros tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
4. Kursantų statusas, jų mokymo ir kvalifikacijos suteikimo sąlygos ir tvarka nustatyta šiame statute, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, pataisos pareigūnų švietimo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
18 straipsnis. Priėmimas į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas
1. Į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas mokytis pagal profesinio mokymo programą priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir atitinkantys šio statuto 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytąjį.
2. Asmenų, pageidaujančių mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigose, tikrinimą organizuoja Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos šio statuto 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
3. Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir nėra šio statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių, Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, pataisos pareigūnų švietimo įstaigos atrinkti mokytis pagal profesinio mokymo programą ir pasirašę mokymo sutartį, priimami į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą ir įrašomi į kursantų sąrašus.
19 straipsnis. Mokymo sutartis
1. Mokymo sutartis yra trišalis kursanto, pataisos pareigūnų švietimo įstaigos ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, išdavusios šio statuto 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą siuntimą, rašytinis susitarimas. Juo kursantas įsipareigoja laikytis šiame statute ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, pataisos pareigūnų švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas, o Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga įsipareigoja, kad baigęs mokymą kursantas bus paskirtas į pataisos pareigūno pareigas.
2. Privaloma mokymo sutarties sąlyga yra kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš pataisos pareigūnų švietimo įstaigos arba atsisakys tarnauti, arba bus atleistas iš pataisos pareigūno pareigų jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti pataisos pareigūnų švietimo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam tarnybos laikui.
20 straipsnis. Įvadinis mokymas
1. Pataisos pareigūnai, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių, šio departamento direktoriaus pavaduotojus ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorius ir direktoriaus pavaduotojus, prieš pradėdami eiti pareigas turi išklausyti įvadinį mokymą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje.
21 straipsnis. Kvalifikacijos tobulinimas
1. Pataisos pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pataisos pareigūnai, pradėję eiti įstaigos vadovo pareigas, per vienus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti įstaigų vadovų mokymo programas.
2. Pataisos pareigūnai siunčiami tobulinti kvalifikaciją į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas, kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas abipusiu susitarimu.
3. Pataisos pareigūnams kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas vidutinis darbo užmokestis.
4. Su pataisos pareigūnais, kurių kvalifikacijos tobulinimas trunka ilgiau kaip 2 mėnesius ir yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, sudaroma sutartis dėl kvalifikacijos tobulinimui skirtų lėšų grąžinimo ir šias lėšas pataisos pareigūnai grąžina Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
TARNYBINIAI RANGAI IR TARNYBINĖ UNIFORMA
22 straipsnis. Tarnybiniai rangai
1. Pataisos pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti ir jų tarnybos patirčiai nustatyti suteikiami tarnybiniai rangai (toliau – rangai).
2. Jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies rangai:
3. Pataisos pareigūnų grandies rangai:
4. Vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies rangai:
23 straipsnis. Tarnybinių rangų suteikimas
1. Pataisos pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje:
1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, baigusiam profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje arba turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;
2) eiti pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, – pataisos pareigūno II rangas;
3) eiti vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;
4) eiti vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
2. Aukštesnis jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies rangas suteikiamas pataisos pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:
3. Aukštesnis pataisos pareigūnų grandies rangas suteikiamas pataisos pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:
4. Aukštesnis vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies rangas suteikiamas pataisos pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:
5. Pataisos generalinio pareigūno rangas suteikiamas asmeniui, kuris skiriamas į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.
6. Už nuopelnus tarnyboje aukštesnis rangas anksčiau už nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) rangas suteikiamas tik vieną kartą per pataisos pareigūno tarnybą.
7. Šio statuto nustatyta tvarka perkėlus pataisos pareigūną į žemesnes pareigas, turėtas pataisos pareigūno rangas prilyginamas tos grandies, kuriai priskirtos pataisos pareigūno pareigos, į kurias jis perkeltas, aukščiausiam rangui, o į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas perkeltam pataisos pareigūnui tarnybinis rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
8. Pakaitiniam pataisos pareigūnui, paskirtam į pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, tarnybinis rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
9. Pataisos pareigūnams tarnybinius rangus suteikia pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas.
10. Pataisos pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai, aukštesnis rangas nesuteikiamas.
11. Neteko galios nuo 2017-12-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
24 straipsnis. Tarnybinė uniforma
1. Kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigas.
2. Tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS. PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
25 straipsnis. Pataisos pareigūnų teisinė padėtis
1. Pataisos pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
3. Pataisos pareigūnas, gavęs įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar teisingumo ministrui. Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pataisos pareigūno nuo atsakomybės.
4. Kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes.
5. Pataisos pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
26 straipsnis. Pataisos pareigūnų teisės
1. Pataisos pareigūnai turi šias teises:
1) atlikti asmenų, įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos įstaigas (įstaigų) ir tardymo izoliatorius (izoliatorių), ir įmones (įmonių), kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, apžiūrą ir daiktų patikrinimą;
2) tikrinti į pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių teritoriją įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus;
3) sulaikyti asmenis, įeinančius (išeinančius) į (iš) pataisos įstaigas (įstaigų) ir tardymo izoliatorius (izoliatorių), ir įmones (įmonių), kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, jei jie įtariami padarę teisės pažeidimą, iki atvyks policijos pareigūnai ar kiti subjektai, turintys teisę priimti sprendimą dėl teisės pažeidimo;
4) šiame statute nustatytomis sąlygomis panaudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
2. Pataisos pareigūnai turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka dirbti kitą darbą ir gauti už tai atlyginimą.
261 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
1. Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.
3. Prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;
4. Pataisos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
5. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
6. Pataisos pareigūnas fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
7. Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
8. Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
9. Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pataisos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
262 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo sąlygos
1. Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
2. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
3. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą pataisos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pataisos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.
4. Kai neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
5. Pataisos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
6. Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamųjų ginklų naudojimu. Pataisos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
27 straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas
1. Pataisos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti, sudaryti darbo tarybas.
2. Pataisos pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.
3. Įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos profesinės sąjungos ir darbo tarybos turi teisę vesti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis.
28 straipsnis. Pataisos pareigūnams taikomi draudimai
Pataisos pareigūnams draudžiama:
3) turėti alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), stipriai veikiančių medikamentų ir daiktų (reikmenų), įrašytų į Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą sąrašą, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuteistieji, taip pat įmonių teritorijose, kuriose dirba nuteistieji;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ
29 straipsnis. Pataisos pareigūnų skatinimas ir tarnybinė atsakomybė
1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:
3) Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 1 iki 3 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka – už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
3. Pataisos pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar pataisos pareigūnas atsako baudžiamąja, ar administracine tvarka.
5. Pataisos pareigūnams skatinimo priemonės, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytąją, skiriamos teisingumo ministro nustatyta tvarka, o tarnybinės nuobaudos – šio statuto nustatyta tvarka.
6. Tarnybinės nuobaudos negali būti skiriamos profesinių sąjungų nariams dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
291 straipsnis. Duomenų apie galimus pataisos pareigūnų tarnybinius nusižengimus teikimas
1. Duomenys apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui.
2. Kai duomenis apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių nustatyti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Ji skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ir (ar) į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota pataisos pareigūnui skiriant tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už:
3. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
4. Į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
6. Teisingumo ministras, gavęs informaciją, kuri leidžia pagrįstai manyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ar direktoriaus pavaduotojas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, per 7 darbo dienas paveda Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, atlikti tarnybinį patikrinimą, o kai gauta informacija apie galimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, – gali sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kai informacija apie galimą Kalėjimų departamento direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo tarnybinį nusižengimą yra susijusi su finansų ir (ar) turto valdymu, gali būti atliekamas vidaus auditas ir tik gavus audito išvadą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos priimamas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Teisingumo ministras, gavęs informaciją apie galimus kitų pataisos pareigūnų tarnybinius nusižengimus, per 3 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą. Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių ar direktoriaus pavaduotoją, tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas paveda Kalėjimų departamento administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti jam pavaldžios įstaigos, kurioje tarnauja tarnybinį nusižengimą galimai padaręs pataisos pareigūnas, vadovui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
7. Tarnybinis patikrinimas, gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:
1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
8. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo, kurių tyrimas priskirtinas kitų institucijų kompetencijai, požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, o turima informacija perduodama kompetentingai institucijai. Gavus sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba nutraukti baudžiamąją bylą ar administracinio nusižengimo teiseną, taip pat kompetentingos institucijos išvadą dėl perduotos tirti tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2713, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26497
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
9. Tarnybinę nuobaudą pataisos pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas.
10. Skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
11. Duomenys apie pataisos pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į asmens bylą, kaupiami ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui.
12. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pataisos pareigūnų, atleistų iš tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato teisingumo ministras.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
32 straipsnis. Pataisos pareigūnų nušalinimas nuo pareigų
33 straipsnis. Pataisos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Pataisos pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu šis neatvykimas nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybos pareigas arba teisės aktuose nėra nustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką.
2. Pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos:
4) kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada), o perkelti pataisos pareigūną jo sutikimu į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės;
5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
7) kai pataisos pareigūnas, kurio tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;
8) kai pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti pataisos pareigūną iš pareigų;
10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
12) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;
13) kai per 2 mėnesius nuo atleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos negrįžta į eitas pareigas;
15) kai jam sukanka 55 metai ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
16) kai baigiasi šio statuto 34 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 34 straipsnyje nustatyta tvarka;
18) kai pasibaigia pakaitinio pataisos pareigūno paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pataisos pareigūno pareigas laikas;
20) kai pataisos pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su pareigų atlikimu;
23) kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų pataisos pareigūną į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad pataisos pareigūnas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti pataisos pareigūno pareigų;
24) kai sudaromas šalių susitarimas dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
25) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
26) kai nustatoma, kad pataisos pareigūnas tarnybos (darbo), pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti dienos (pamainos) laiku buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
4. Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
34 straipsnis. Tarnybos pratęsimo tvarka
1. Pataisos pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.
2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
35 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pataisos pareigūno prašymu
1. Pataisos pareigūnas, kuris nori nutraukti tarnybą paties prašymu, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų pateikia prašymą vadovui, turinčiam įgaliojimus atleisti iš tarnybos to prašantį pataisos pareigūną. Vadovo, turinčio įgaliojimus atleisti iš tarnybos pataisos pareigūną, sutikimu pataisos pareigūnas gali būti atleistas ir anksčiau.
351 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu
1. Pataisos pareigūnas gali pateikti rašytinį pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali pateikti rašytinį pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Šalis, sutikdama su tokiu gautu pasiūlymu, per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per šį terminą nepranešus apie sutikimą su pasiūlymu dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, laikoma, kad šis pasiūlymas atmestas.
2. Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios, be kita ko, gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
36 straipsnis. Reikalavimai, taikomi atleidžiant pataisos pareigūną iš tarnybos atskirais pagrindais
1. Negalima atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 24, 25 ir 26 punktus).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
2. Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 17 ir 19 punktus galima tik jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Pataisos pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nėščiai pataisos pareigūnei (kai likviduojama įstaiga, kurioje tarnauja ši pataisos pareigūnė), pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas netenka galios, jeigu pasibaigus įspėjimo terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pataisos pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko, ir pataisos pareigūnas neatleidžiamas iš tarnybos. Kai pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
3. Nėščia pataisos pareigūnė, taip pat pataisos pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, negali būti atleisti iš tarnybos šio statuto 33 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 8, 19 ir 21 punktuose nurodytais pagrindais.
4. Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 18, 19, 21 ir 22 punktus galima tik tuo atveju, kai jis nesutinka eiti kitų jam pasiūlytų pareigų Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, išskyrus šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas, arba Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje nėra kitų pareigų, į kurias pataisos pareigūnas galėtų būti perkeltas.
37 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21, 22 ir 24 punktus, išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
2. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išeitinės išmokos dydį, į nepertraukiamą pataisos pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat įskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas šio statuto 16 straipsnyje numatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, ir laikas, kurį pataisos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo atrankos būdu paskirtas į kitas pareigas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pataisos pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Kai asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas, buvusias iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS
38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis
1. Pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje.
2. Pataisos pareigūnams mokami šie priedai:
1) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus į pagal šio statuto 43 straipsnyje nustatytą pataisos pareigūnų tarnybos stažą. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos;
3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:
4. Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos:
1) už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, funkcijas;
2) už darbą pavojingomis darbo sąlygomis. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius;
3) už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu atlikti tarnybines pareigas;
5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
6. Pataisos pareigūnams, kuriems pavesta laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokama iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų.
7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
381 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytų pareiginės algos koeficientų.
2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
3. Skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, pareiginė alga jam nustatoma taikant ne didesnį negu trečią, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei nustatyto žemiausiojo, šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą. Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai.
4. Aukštesnis arba žemesnis šio statuto priede nustatytas pareiginės algos koeficientas tarnaujančiam pataisos pareigūnui taikomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą.
5. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas.
6. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis jam einant to paties lygio pareigas.
7. Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis iki perkėlimo, o jeigu tokio pareiginės algos koeficiento nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausią, bet mažesnį negu jo turėtasis pareiginės algos koeficientą.
8. Laikinai perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui taikomas šio statuto priede šiai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtasis, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas pareiginės algos koeficientas.
9. Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama iki jo perkėlimo nustatytoji pareiginė alga.
10. Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
39 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas
40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas
1. Tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinama pataisos pareigūno tarnybinė veikla per kalendorinius metus, dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, fizinis ir specialusis pasirengimas, administraciniai gebėjimai.
2. Pataisos pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pataisos pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.
4. Tiesioginis vadovas pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.
5. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų.
6. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo.
7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų.
9. Pataisos pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje svarstant jo tarnybinę veiklą.
10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma iš 5 narių į pareigas skiriančio vadovo įsakymu 2 metams. Jeigu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją neskiriamas.
11. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pataisos pareigūnui pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios.
12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.
13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą, tai pareigybei nustatytą šio statuto priede;
2) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę.
15. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) nustatyti nuosekliai žemesnį tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą;
16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui siūlo:
1) taikyti žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti pataisos pareigūno, kuriam pareiginė alga nustatyta taikant žemiausią tai pareigybei šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, kvalifikaciją;
3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui pateikia vieną iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte nurodytų siūlymų.
18. Pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:
1) pagrįstų abejonių dėl pataisos pareigūno gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;
2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas taikyti aukštesnį šio statuto priede tai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų pareigas;
19. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.
20. Nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu.
21. Pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus įgyvendina per 10 darbo dienų nuo šių siūlymų gavimo.
22. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.
23. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PATAISOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
41 straipsnis. Pataisos pareigūnų socialinis draudimas
1. Pataisos pareigūnai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
2. Kursantai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
3. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato teisingumo ministras.
4. Pataisos pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260
42 straipsnis. Pataisos pareigūnų atostogos
1. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į pataisos pareigūno tarnybos stažą:
2. Ištarnavusiam iki 10 metų pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos.
3. Pataisos pareigūnams kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai ištarnautam laikui.
4. Pataisos pareigūnams, tarnaujantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kasmetinių atostogų trukmė pailginama 10 kalendorinių dienų.
5. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti suteikiamos pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pataisos pareigūno susitarimu.
6. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Pataisos pareigūnui, pagal šio statuto 16 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pataisos pareigūno perkėlimo į kitas pareigas. Už šį laikotarpį pataisos pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas.
43 straipsnis. Pataisos pareigūnų tarnybos stažas
1. Pataisos pareigūno tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą datą ir į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;
4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos buvo priskirtos pareigūno pareigoms;
6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, ugniagesiu (gaisrininku), ugniagesiu (gaisrininku) vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;
7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;
8) asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigose, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės;
10) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;
12) Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tarnybos Lietuvos valstybei stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
44 straipsnis. Kompensacijos pataisos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais
1. Pataisos pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas) nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
2. Žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat jo vaikai (įvaikiai), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo vaikai, gimę po jo žūties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).
3. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu):
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
4. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.
5. Neteko galios 2017-12-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
6. Didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija gali būti mokama dalimis, bet ne ilgiau negu per 12 mėnesių. Sprendimą dėl kompensacijos pataisos pareigūnui mokėjimo dalimis priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į pataisos pareigūno prašymą, jei šis prašymas buvo pateiktas, ir įstaigai skirtas valstybės biudžeto lėšas.
7. Pataisos pareigūno žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.
8. Ar pataisos pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma teisingumo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, vadovaudamasis Vyriausybės tvirtinamu pataisos pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, Vyriausybės nustatyta tvarka, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
45 straipsnis. Kompensacijų nemokėjimas
Šio statuto 44 straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
2) pataisos pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;
4) pataisos pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba kai perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;
46 straipsnis. Pašalpos ir kitos kompensacijos
1. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pataisos pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų dydį, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Kartu su pataisos pareigūnais gali būti vežami ir karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, jei jų tarnybos (darbo) vieta yra ta pati kaip ir tarnybiniu transportu vežamų pataisos pareigūnų. Pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
5. Pataisos pareigūną, kuris mirė dėl su tarnyba nesusijusių priežasčių, laidojančiam asmeniui išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas iš įstaigai, kurioje tarnavo pataisos pareigūnas, skirtų lėšų. Pašalpa neskiriama šio statuto 45 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
47 straipsnis. Papildoma pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra
1. Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teikiamos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.
2. Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
3. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.
4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
48 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-12-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
49 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo ir poilsio laiko ypatumai
1. Pataisos pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – darbo kodeksas) numatytais atvejais pavesti pataisos pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.
2. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pataisos pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pataisos pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje nurodytų pataisos pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
3. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus ar jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš anksto patvirtintą grafiką pataisos pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus būtų galima juos iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali pavesti pataisos pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pataisos pareigūno sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nepertraukiamo budėjimo trukmė negali viršyti 24 valandų, o bendra budėjimo trukmė negali viršyti 96 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 30 kalendorinių dienų privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba pataisos pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba už tai apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnų budėjimo Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
4. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti pataisos pareigūnė, pataisos pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, pataisos pareigūnas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, ir pataisos pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali būti skiriami tik jų sutikimu.
5. Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktorių darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato Kalėjimų departamento direktorius, o kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų – šių įstaigų direktoriai.
6. Po budėjimo iš anksto aptartoje vietoje netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl nepertraukiamo paros poilsio laiko.
50 straipsnis. Kitos socialinės garantijos
Pataisos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pataisos pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš įstaigos, kurioje tarnauja pataisos pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS
51 straipsnis. Finansavimas
52 straipsnis. Techninis aprūpinimas
1. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
GINČŲ SPRENDIMAS
53 straipsnis. Ginčų sprendimas
1. Pataisos pareigūno ir Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos ginčai dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus ginčus dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka Kalėjimų departamente sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems ginčams spręsti Kalėjimų departamente ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų atstovų ir profesinės sąjungos atstovų. Ginčų nagrinėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
3. Pataisos pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
4. Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą komisijos sprendimu, jeigu:
1) pataisos pareigūno prašymas jau buvo išnagrinėtas tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta;
2) pataisos pareigūnas atsisakė prašymo iki tarnybinių ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Pataisos pareigūnui atsisakius dalies prašymo, tarnybinių ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašymų, kurių atsisakė pataisos pareigūnas;
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-1447, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21326
Tarnybos Kalėjimų departamente prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto
priedas
PATAISOS PAREIGŪNŲ GRANDYS, PAREIGYBĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
| Eilės Nr. |
Pataisos pareigūnų grandys |
Pataisos pareigūnų pareigybės |
Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) |
|
| Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų |
Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų |
|||
| 1. |
Vyriausieji pataisos pareigūnai |
Direktorius |
19 |
17 |
| 18,5 |
16,5 |
|||
| 18 |
16 |
|||
| 17,5 |
15,5 |
|||
| 17 |
15 |
|||
| 16,5 |
14,5 |
|||
| 16 |
14 |
|||
| 15,5 |
13,5 |
|||
| 15 |
13 |
|||
| Direktoriaus pavaduotojas |
16 |
15 |
||
| 15,5 |
14,5 |
|||
| 15 |
14 |
|||
| 14,5 |
13,5 |
|||
| 14 |
13 |
|||
| 13,5 |
12,5 |
|||
| 13 |
12 |
|||
| 12,5 |
11,5 |
|||
| 12 |
11 |
|||
| Valdybos viršininkas |
15 |
|
||
| 14,5 |
|
|||
| 14 |
|
|||
| 13,5 |
|
|||
| 13 |
|
|||
| 12,5 |
|
|||
| 12 |
|
|||
| 11,5 |
|
|||
| 11 |
|
|||
| 2. |
Vyresnieji pataisos pareigūnai |
Skyriaus (tarnybos) viršininkas |
13 |
12 |
| 12,5 |
11,5 |
|||
| 12 |
11 |
|||
| 11,5 |
10,5 |
|||
| 11 |
10 |
|||
| 10,5 |
9,5 |
|||
| 10 |
9 |
|||
| 9,5 |
8,5 |
|||
| 9 |
8 |
|||
| Skyriaus (tarnybos) viršininko pavaduotojas, poskyrio (grupės) viršininkas |
12 |
11 |
||
| 11,5 |
10,5 |
|||
| 11 |
10 |
|||
| 10,5 |
9,5 |
|||
| 10 |
9 |
|||
| 9,5 |
8,5 |
|||
| 9 |
8 |
|||
| 8,5 |
7,5 |
|||
| 8 |
7 |
|||
| Vyriausiasis specialistas |
11 |
10 |
||
| 10,5 |
9,5 |
|||
| 10 |
9 |
|||
| 9,5 |
8,5 |
|||
| 9 |
8 |
|||
| 8,5 |
7,5 |
|||
| 8 |
7 |
|||
| 7,5 |
6,5 |
|||
| 7 |
6 |
|||
| 3. |
Pataisos pareigūnai |
Specialistas |
10 |
9 |
| 9,5 |
8,5 |
|||
| 9 |
8 |
|||
| 8,5 |
7,5 |
|||
| 8 |
7 |
|||
| 7,5 |
6,5 |
|||
| 7 |
6 |
|||
| 6,5 |
5,5 |
|||
| 6 |
5 |
|||
| 4. |
Jaunesnieji pataisos pareigūnai |
Jaunesnysis specialistas |
|
8 |
|
|
7,5 |
|||
|
|
7 |
|||
|
|
6,5 |
|||
|
|
6 |
|||
|
|
5,5 |
|||
|
|
5 |
|||
|
|
4,5 |
|||
|
|
4 |
|||
Papildyta priedu:
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1545, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 21, 22, 23, 24, 28, 32, 36, 37, 41, 42, 44, 47, 50, 51, 52, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 42(1), 42(2), 47(1) STRAIPSNIAIS IR 43, 45, 48 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnis įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 13-467), t. y. nuo 2003 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-124, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-876 (2005-02-26)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.
Jeigu pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70 procentų vidutinio jų darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei mokėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-419, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5181 (2005-12-08)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-661, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 42, 471 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-793, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3404 (2006-08-08)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1341, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5349 (2007-12-15)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, pareigūnams iki tol mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamas, padidinamas ir (ar) pratęsiamas jo mokėjimo laikotarpis.
Pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1623, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2869 (2008-06-30)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
Pareigūnams, kuriems išmokų mokėjimas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu buvo nutrauktas dėl to, kad jiems buvo paskirta tokia išmoka už kitą vaiką, šių išmokų mokėjimas tęsiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju išmokų dydžiai iš naujo neperskaičiuojami.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-369, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3923 (2009-07-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1791, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5230 (2008-11-25)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja Statuto redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. (įstatymo įsigaliojimas keistas)
Šio Įstatymo pakeitimai:
9.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-123, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6043 (2008-12-30)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-370, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2013 m. spalio 1 d.
Įstatymo įsigaliojimas keistas:
9.2.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-947, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4301 (2010-07-13)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.2.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1725, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7040 (2011-12-08)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.2.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-117, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7995 (2012-12-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.2.4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-521, 2013-09-19, Žin., 2013, Nr. 102-5030 (2013-09-28)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.3
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-535, 2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2013-12-31.
Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2014-01-01.
Įstatymo įsigaliojimas keistas:
9.3.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-948, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.3.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1724, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7039 (2011-12-08)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.3.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-118, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7996 (2012-12-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-987, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4538 (2010-07-20)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo nuostatos dėl laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms išmokoms.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1837, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7748 (2011-12-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1857, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7755 (2011-12-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ligos išmokas nuo 2012 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1864, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-111 (2012-01-06)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 2, 7 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-299, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2843 (2013-06-01)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-454, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3933 (2013-07-20)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 29, 30 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1447, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21326
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260
Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1447 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2713, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26497
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-496, 2017-06-22, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10917
Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 26-1, 26-2 straipsniais įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-697, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16999
Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 10-1, 16-1, 29-1, 35-1, 38-1 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas