Suvestinė redakcija nuo 2010-07-01 iki 2015-12-08

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 84-2931, i. k. 1011100NUTA00001171

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠO IR MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVŲ PATVIRTINIMO

 

2001 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1171

Vilnius

 

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 547, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 68-2588 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000547

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašą;

Punkto pakeitimai:

Nr. 547, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 68-2588 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000547

 

1.2. Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus.

2. Pavesti Aplinkos ministerijai parengti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus ir pateikti juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 434 „Dėl miškų skirstymo į grupes tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 28-638).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ                                                       PETRAS ČĖSNA

 


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 547

redakcija)

 

 

MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) reglamentuoja miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką, nustato institucijas, atsakingas už miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų, kurių neatskiriama dalis yra miškų priskyrimo miškų grupėms schemos (toliau vadinama – sąrašai), rengimo organizavimą, rengimą ir derinimą.

2. Sąrašų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų projektus rengia Valstybinė miškų tarnyba (toliau vadinama – rengėjas). Parengtus sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 3 straipsnio 8 dalimi.

Punkto pakeitimai:

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

 

3. Sąvokos šiame apraše suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme.

 

II. MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS SĄRAŠŲ RENGIMAS

 

4. Sąrašai rengiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu pagal patvirtintų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų – miškų tvarkymo schemų – sprendinius dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Sprendiniai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms rengiami vadovaujantis Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

5. Sąrašai pradedami rengti, kai miškų tvarkymo schema patvirtinama ir įregistruojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir aplinkos ministras paveda rengėjui parengti sąrašų projektą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

 

6. Sąrašuose miškų grupių ir pogrupių plotas nurodomas 0,1 hektaro tikslumu, miškų priskyrimo miškų grupėms schemų mastelis – 1:50000.

7. Rengėjas per 30 darbo dienų nuo aplinkos ministro pavedimo parengia sąrašų projektus ir pateikia derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracijai, valstybinių parkų direkcijoms, valstybės įmonėms miškų urėdijoms ar kitiems valstybinių miškų valdytojams (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos), kurių teritoriją apima parengtų sąrašų projektas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

 

8. Suinteresuotos institucijos, nurodytos šio aprašo 7 punkte, per 20 darbo dienų nuo pateiktų sąrašų projekto gavimo raštu patvirtina, kad pritaria projektui be pastabų, arba raštu pateikia motyvuotus atsakymus dėl nederinimo. Jeigu suinteresuotos institucijos per nurodytą terminą nepateikia pastabų, laikoma, kad jos projektui neprieštarauja.

9. Užbaigus derinimo procedūrą, rengėjas sąrašų projektą su suinteresuotų institucijų raštais, kuriais pritariama projektui be pastabų, ir derinimo pažyma, jeigu suinteresuotos institucijos raštu pateikė pastabų ir į jas neatsižvelgta, teikia Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo jį išnagrinėja ir parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų tvirtinimo projektą, o jeigu pateiktas projektas neatitinka šiame apraše nustatytų reikalavimų, Aplinkos ministerija raštu pateikia rengėjui pastabas ir grąžina projektą tikslinti, nurodydama darbų atlikimo terminus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

 

III. MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS SĄRAŠŲ TIKSLINIMAS

 

10. Sąrašai tikslinami šiais atvejais:

10.1. pakeitus miškų tvarkymo schemą ir ją užregistravus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu keičiami sprendiniai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms ir/ar pogrupiams;

10.2. tvirtinant ar keičiant saugomų teritorijų ribas arba šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais miškuose keičiant apsaugos ir tvarkymo režimą, jeigu dėl jo pokyčių reikia keisti miškų grupę ir/ar pogrupį. Šiuo atveju pasiūlymus dėl sąrašų tikslinimo, parengtus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu, Aplinkos ministerijai teikia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

11. Aplinkos ministerija šio aprašo 10 punkte nurodytais atvejais per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl patikslintų sąrašų projektų parengimo organizavimo šio aprašo 7–9 punktuose nustatyta tvarka.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus sąrašus, rengėjas pateikia miškų priskyrimo miškų grupėms schemas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybėms, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kurių teritoriją apima parengti sąrašai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 547, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 68-2588 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000547

 

 


 

MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS NORMATYVAI

 

Eil. Nr.

Miškų grupė

Pogrupiai

Funkcinė paskirtis

Normatyvai

1.

I grupė. Rezervatiniai miškai

palikti miškus natūraliai augti, naudoti juos moksliniams tyrimams ir mokymui

miškai, esantys valstybinių rezervatų, valstybinių parkų rezervatų, biosferos monitoringo teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių teritorijose

2.

II grupė. Specialios paskirties miškai:

A. Ekosistemų apsaugos miškai

draustinių miškai

užtikrinti telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, miško genetinių draustinių, kraštovaizdžio ir kitų draustinių dalių, kuriose saugomos biologinės vertybės, išsaugojimą, palaikant jų miškus tokios būklės, kad šią funkciją jie galėtų geriausiai atlikti

miškai, esantys telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose, miško genetiniuose draustiniuose, šių rūšių draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio ir kitų draustinių dalyse, kuriose saugomos biologinės vertybės

3.

 

saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai

išsaugoti saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus, saugomas buveines, saugomus gamtos išteklių sklypus, palaikant jų miškus tokios būklės, kad šią funkciją jie galėtų geriausiai atlikti

miškai, esantys saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, saugomų buveinių teritorijose ir saugomuose gamtos išteklių sklypuose. Priskiriama pagal šiuos reikalavimus:

 

 

 

 

 

 

4.

 

Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai

išsaugoti Baltijos jūros ir Kuršių marių artimiausioje aplinkoje susiformavusį kraštovaizdį, gamtines vertybes ir pakrantės ruožą nuo vandens ir vėjo erozijos

miškai, esantys 1 kilometro nuotoliu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės.

Maži (iki 10 hektarų) miškai, esantys ant 1 kilometro ribinės linijos, priskiriami šiam pogrupiui. Didesni kaip 10 hektarų miškai, esantys ant ribinės linijos, skirstomi į dalis sklypų ribomis

5.

 

priešeroziniai miškai

apsaugoti dirvožemį nuo vandens ir vėjo erozijos labiausiai tikėtinose jos atsiradimo vietose

miškai, esantys erozijai palankiose vietovėse, kurios skiriamos pagal šiuos požymius:

a) daubų ir skardžių šlaitai, statūs 150 ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai;

b) raguvos, nuošliaužų vietos;

c) lengvai pustomi, atviri ar rekultivuojami smėlynai;

d) karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemės.

Minimalus šių miškų plotas – 1 hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlaitų pridedama ir 5–10 metrų pločio prieššlaitinė dalis

6.

II grupė. Specialios paskirties miškai

B. Rekreaciniai miškai

miško parkai

tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas poilsiui, turizmui, sportui, reabilitacijai, mokymui ar kitai rekreacinei, kultūrinei, pažintinei veiklai gamtoje; kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą

 

intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3 hektarų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra, jeigu juose yra masinių renginių vieta arba stovyklavietė, arba ne mažiau kaip trys iš išvardytų rekreacinės infrastruktūros objektų: poilsiavietės; paplūdimiai; sporto, žaidimų, apžvalgos, automobilių stovėjimo aikštelės; pėsčiųjų, dviračių, slidinėjimo, jodinėjimo takai (trasos) su atitinkama rekreacine įranga (informaciniais stendais, pavėsinėmis, apžvalgos bokšteliais, sanitariniais mazgais, suolais, laužavietėmis, žaidimų ir sporto įranga, dekoratyviniais meniniais akcentais ir panašiai); teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtos vandens turizmo trasos;

ne mažesnio kaip 3 hektarų ploto valstybinių parkų miškai, kuriuose yra įrengtas pažintinis takas;

 

ne mažesnio kaip 3 hektarų ploto rekreaciniai miškai (išskyrus miestų ir kurortų miškus) prie viešąsias paslaugas teikiančių rekreacinių objektų (rekreacinių centrų, sporto kompleksų, sanatorijų, poilsio namų, kempingų), priskiriami teritorijų planavimo proceso metu atsižvelgiant į esamą rekreacinę įrangą, infrastruktūrą ir lankytojų srautų intensyvumą

7.

 

kurortų miškai

išsaugoti mineralinių vandenų, gydomojo purvo išteklius ir jų aplinką, kitas gydomąsias kurorto gamtos vertybes, sudaryti sąlygas, palankias kurorto naudotojams (lankytojams) būti gamtoje, maksimaliai pritaikyti miškus šiam tikslui, kartu išsaugoti jų stabilumą

kurortų I ir II apsaugos zonose esantys miškai

8.

 

miestų miškai

tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų orą, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus

miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančius draustinius, miško parkus ir priešerozinius miškus

9.

 

valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai

sudaryti palankias sąlygas poilsiui, turizmui, sportui, pasivaikščiojimui ir panašiai veiklai valstybiniuose parkuose; kartu išsaugoti rekreacijos išteklius ir mažinti šios veiklos žalingą poveikį valstybinių parkų miškams ir kitiems gamtiniams ištekliams

miškai, esantys valstybinių parkų rekreacinėse (rekreacinio prioriteto) zonose, išskyrus jose pagal šiuos normatyvus išskirtus miško parkus ir rekreacinius miško sklypus

10.

 

rekreaciniai miško sklypai

tenkinti visuomenės poreikius trumpalaikiam poilsiavimui gamtoje, pasivaikščiojimams, sportui ir panašiai veiklai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti

rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektarų ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklėmis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai)

11.

 

valstybinių parkų apsauginių zonų miškai

sumažinti neigiamą žmogaus veiklos ir infrastruktūros objektų poveikį valstybinių parkų rezervatų, draustinių, vandenų aplinkai ir produkuoti medieną

miškai, esantys valstybinių parkų viduje nustatytose apsaugos zonose

12.

 

valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai

užtikrinti valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų artimiausios aplinkos gamtinių vertybių ir kraštovaizdžio stabilumą, produkuoti medieną

miškai, esantys valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonose

13.

 

gamyklų sanitarinių zonų miškai

gerinti aplinkos sąlygas ją teršiančių gamyklų poveikio zonose, produkuoti medieną

miškai, esantys gamyklų sanitarinės apsaugos zonose. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus

14.

 

kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai

išsaugoti estetiniu požiūriu vertingiausius medynus ir pakelių kraštovaizdį intensyvaus eismo kelių aplinkoje, produkuoti medieną

 

 

15.

 

laukų apsauginiai miškai

sudaryti palankias žemės ūkiui vietines klimato sąlygas, saugoti laukus nuo vėjo ir vandens erozijos, produkuoti medieną

agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas. Jiems priskiriami:

a) visi pavieniai (iki 1 hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai;

b) 1,1-5 hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip 5 hektarų miško nutolę daugiau kaip 400 metrų;

c) grupės mažų (iki 5 hektarų) miškų, kurių bendras plotas neviršija 10 hektarų, o tarpusavio atstumas – ne mažesnis kaip 100 metrų

16.

 

miško sėkliniai medynai

išsaugoti vertingų medynų genofondą, naudoti medynus miško selekcijos plėtrai, tinkamų sodmenų išauginimui ir produkuoti medieną

sėkliniai medynai, priskirti selekcinės sėklininkystės objektų miškams

17.

 

vandens telkinių apsaugos zonų miškai

palaikyti vandens telkinių lygio režimą, mažinti jo svyravimus (saugoti nuo potvynių), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medieną

miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose. Vandens telkinių apsaugos zonoms priskiriama pagal Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus

18.

 

vandens telkinių apsaugos zonų miškai

palaikyti vandens telkinių lygio režimą, mažinti jo svyravimus (saugoti nuo potvynių), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medieną

miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose prie ilgesnių kaip 50 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 ha. Vandens telkinių apsaugos zonoms priskiriama pagal Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 547, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 68-2588 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000547

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 547, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 68-2588 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000547

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 "Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 855, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 77-3949 (2010-06-30), i. k. 1101100NUTA00000855

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 "Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo" pakeitimo