Įsakymas netenka galios 2012-10-14:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-812/3D-782, 2012-10-05, Žin., 2012, Nr. 119-6008 (2012-10-13), i. k. 112301MISAK2/3D-782

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų

 

Suvestinė redakcija nuo 2005-01-01 iki 2012-10-13

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 1-10, i. k. 102301MISAK0616/471

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 616/471

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 382 punktu,

1. Tvirtiname Lietuvos miškingumo didinimo programą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „miškai“, „valdymo sistema“.

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471

 

LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PROGRAMA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Lietuvos miškingumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones bei Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją, kurioje per artimiausius 20 metų šalies miškingumą numatoma padidinti 3 %.

Lietuvos žemės fondas yra 6530 tūkst. ha. Miškai užima 2037,4 tūkst. ha. Lietuvos teritorijos miškingumas 2002 m. sausio 1 d. buvo 31,2 %. Jis yra vienas iš žemiausių ne tik Baltijos, bet ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse.

Žemės ūkiui netinkamos ir nenaudojamos žemės apželdinimas mišku Lietuvoje pradėtas XVI amžiuje. Manoma, kad Lietuvos miškingumas XVI amžiuje siekė apie 60 %. Iki 1948 m. šis rodiklis mažėjo dėl įvairių, dažniausiai ekonominių, priežasčių ir tais metais nesiekė 20 %.

Daugiausia žemės ūkio paskirties žemės apželdinta mišku po Antrojo pasaulinio karo. Per 1946–1950 m. buvo apželdinta apie 15 tūkst. ha, 1951–1970 m. kasmet buvo apželdinama net po 11–12 tūkst. ha. Miško želdinimo apimtys žemės ūkio paskirties žemėje nuo 1971 m. sumažėjo iki 3 tūkst. ha kasmet, o 1999–2002 m. kasmet buvo želdoma tik po 0,8–1,0 tūkst. ha.

Lietuvos miškingumas antroje XX amžiaus pusėje padidėjo 10 %. Tai lėmė ne tik dirbtiniu būdu įveisti, bet ir savaime sužėlę miškai. Šis procesas ypač paspartėjo pastaraisiais metais, kai kasmet savaime mišku apauga po 4–5 tūkst. ha nenaudojamos žemės. Daugiausia savaime mišku apaugo nenaudojami dirvonai, ganyklos bei pelkėtos vietovės, durpynai. Menkavertėmis lapuočių medžių rūšimis (baltalksniais, beržais) bei krūmais apaugo apie 70–85 % žemės ūkio paskirties žemės, spygliuočiais (pušimis ir eglėmis) – tik apie 7–15 %.

Lietuvos miškingumo didinimo nuostatos per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi keletą kartų. Lietuvos gamtos apsaugos kompleksinėje schemoje (1986 m.) optimalus ekologinis miškingumas buvo nustatytas 33–35 %, kurį pasiekti buvo planuojama iki 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ numatė Lietuvos miškingumą padidinti 2–3 %, t. y. iki 32,0–33,3 %. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma, kad, apželdinus žemės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas galėtų padidėti iki 38 %.

Rengiant Programą, panaudoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) duomenys, regionų pasiskirstymo pagal aplinkosauginių funkcijų prioritetus schemos, rekreacinio miškų poreikio schemos, Lietuvos nacionalinės turizmo plėtojimo programos ir kt. duomenys. Nustatant miško želdinimo apimtis apskrityse ir rajonuose, daugiausia įtakos turėjo nenašios ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės kiekis bei būtinumas subalansuoti žemės ūkio plėtrą.

2. Programos tikslas – parengti Lietuvos miškingumo didinimo strategiją 2004 – 2020 m. bei numatyti jos įgyvendinimo priemones.

3. Svarbiausieji Programos uždaviniai yra:

3.1. nustatyti žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui želdinti kriterijus;

3.2. nustatyti Lietuvos miškingumo didinimo veiksnius ir galimybes;

3.3. nustatyti miškų įveisimo apimtis;

3.4. numatyti Programos įgyvendinimo priemones, lėšų poreikį bei finansavimo šaltinius.

4. Programos paskirtis – didinti šalies miškingumą.

5. Programos vykdytojai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, miškų urėdijos, privačių žemių savininkai.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-685/3D-683, 2004-12-27, Žin., 2004, Nr. 188-7039 (2004-12-31), i. k. 104301MISAK5/3D-683

 

II. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS PARINKIMO MIŠKUI ĮVEISTI KRITERIJAI

 

6. Žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui įveisti prioritetai nustatomi, siekiant ekologinio efekto, todėl pirmiausia reikia apželdinti tokias žemes:

• nederlingus smėlio dirvožemius;

• rišlaus smėlio ir žvyro dirvožemius kalvotame ir banguotame reljefe (kai šlaito statumas didesnis nei 4o);

• priesmėlio, priemolio ir molio dirvožemius, statesniuose negu 15o kalvų šlaituose ir lėkštesnių bei ilgų šlaitų vietose įrengiant vandenį sulaikančias juostas;

• upių ir ežerų šlaitus, statesnius kaip 10o, o tais atvejais, kai šlaitas priartėja prie pat upės vagos ar ežero – statesnius kaip 6o;

• griovas ir priegriovines juostas;

• ežerų, upių ir upelių krantus, taip pat – prievagines salpų dalis, ypač su ardomais krantais;

• kitas nenaudojamas žemės ūkiui žemes;

• dalį žemės ūkio naudmenų, neatsparių defliacijos poveikiui, veisiant laukų apsaugines juostas;

• pažeistas pelkes;

• ekologinį stabilumą užtikrinančias (mažo miškingumo) teritorijas.

Atskiruose rajonuose žemių parinkimo želdinimui prioritetai gali skirtis. Tai priklauso nuo kraštovaizdžio stabilumą veikiančių nepalankių aplinkos veiksnių pasireiškimo laipsnio rajonuose ir vietovėse.

7. Biologinės įvairovės, kultūros paveldo išsaugojimo bei gausinimo ir kraštovaizdžio stabilumo išsaugojimo tikslais gali būti paliktos neželdintos kai kurios pelkės, aikštės, mažų upelių ir kitų vandens telkinių pakrantės, sklypai, kurie gali būti išskirti kaip saugomos teritorijos, taip pat vietos, kuriose miško įveisimą reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

 

III. MIŠKINGUMO DIDINIMĄ sąlygojantys VEIKSNIAI IR GALIMYBĖS

 

8. Miškingumo didinimą lemia teisinių, organizacinių, socialinių-ekonominių ir ekologinių-aplinkosauginių veiksnių kompleksas.

Miškingumo didinimui svarbūs yra demografiniai pokyčiai atskirose vietovėse (gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didelis nedarbo lygis). Didėjantys rekreacijos, turizmo ir estetiško natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo poreikiai įpareigoja plėsti miškų plotus rekreacinio prioriteto arealuose, prie miestų, kai kurių vandens telkinių, kelių, gerinant kultūros vertybių apsaugą ir naudojimą. Miškas yra vienas iš svarbiausių kraštovaizdžio komponentų, lemiančių biologinės įvairovės, tvarių ekosistemų, kraštovaizdžio formavimą ir išsaugojimą. Svarbu plėsti miškų plotus jūros pakrantėje, nes šie miškai sušvelnina vėjų griaunamąją jėgą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu drėgmės naudojimu garantuoja stabilią gruntinių ir požeminių vandenų mitybą, išsaugo šių vandenų gerą kokybę, reguliuoja upių nuotėkį ir oro sudėtį. Miško konservacinės, apsauginės, rekreacinės ir įvairios socialinės-kultūrinės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Tačiau ir medienos poreikiai nuolat didėja. Miškų išsaugojimas, naujų tvarių miškų veisimas ir subalansuotas, tausojantis jų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetinė miško ūkio plėtros strateginė nuostata. Miškingumui didinti palankias sąlygas Lietuvoje sudaro tai, kad yra net 652,7 tūkst. ha nenašių ir žemės ūkiui netinkamų žemės ūkio naudmenų. Mažo našumo (32 balų ir mažesnio) žemė sudaro 19 % visos žemės ūkio paskirties žemės, iš jos – beveik pusė vidutiniškai ir stipriai eroduota žemė. Pažeista žemė (išeksploatuoti durpynai ir karjerai) sudaro 5,2 tūkst. ha. Taip pat yra nemažas laisvos valstybinės žemės fondas. Kai kurių savivaldybių miškingumas yra labai mažas, todėl dideli žemės plotai nepatenka į miško palankaus poveikio zonas. Miškų trūksta gamtinio karkaso teritorijose, kai kurių didžiųjų miestų rekreacinėse zonose.

9. Svarbesni miškingumo didinimą sąlygojantys veiksniai yra:

9.1. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą bei galimybės gauti paramą iš jos struktūrinių fondų;

9.2. didelis nenašių, apleistų ir pažeistų žemių kiekis;

9.3. ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo būtinybė;

9.4. naujų darbo vietų sukūrimas.

10. Svarbesni miškingumo didinimą stabdantys veiksniai yra:

10.1. nebaigta žemės reforma;

10.2. nepalankios kai kurių miško įveisimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos;

10.3. neparengtos savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos;

10.4. ribotos galimybės gauti finansinę paramą iš valstybės;

10.5. grybinių ligų, vabzdžių, žvėrių, gaisrų ir antropogeninių pakenkimų tikimybė;

10.6. apsirūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis problemos.

11. Programoje numatytos miško įveisimo apimtys, atsižvelgiant į nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų kiekį (1 lentelė). Iš 652,7 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų ir nenaudojamų žemių ploto apie 163,2 tūkst. ha (30–32 balų našumo) siūloma laikinai konservuoti, todėl 489,5 tūkst. ha ateityje tikslinga auginti mišką.

 

IV. MIŠKŲ ĮVEISIMO APIMTYS

 

12. Norint įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją ir padidinti šalies miškingumą 3 %, reikia apželdinti mišku apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t. y. kasmet miškas turi būti įveisiamas arba savaime apželti turi vidutiniškai apie 11 tūkst. ha. Remiantis valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis, kasmet mišku savaime apželia apie 4–5 tūkst. ha ne miško žemių, todėl iki 2021 m. mišku savaime gali apaugti apie 70–90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Todėl dirbtinai mišką įveisti reikėtų apie 100–120 tūkst. ha plote, kasmet vidutiniškai po 6–7 tūkst. ha (2 lentelė).

13. Programa parengta 2004–2020 m. laikotarpiui, išskiriant du jos etapus: paruošiamąjį bei miškingumo didinimo subalansavimo. Atskiruose miškingumo didinimo etapuose juos sąlygojantys ir stabdantys veiksniai turės nevienodos įtakos, todėl pateikiami tik svarbesni atskiriems etapams būdingi veiksniai:

13.1. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)

Paruošiamajame etape numatoma želdinti vidutiniškai po 5000 ha kasmet. Kaimo plėtros programoje numatoma finansinė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, privačių žemių savininkams kasmet apsodinant mišku 4000 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatyta, kad miškų urėdijos kasmet turi įveisti iki 1000 ha naujų miškų.

Šį procesą sąlygojantys veiksniai:

• galimybės gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų;

• didelis nenašios ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės kiekis;

• ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo būtinybė.

Stabdantys veiksniai:

• nebaigta žemės reforma;

• neparengtos savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos;

• ribotos galimybės gauti valstybės finansinę paramą;

• apsirūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis miškams įveisti problemos.

Šio etapo metu numatoma užbaigti žemės reformą, parengti savivaldybių miškų išdėstymo schemas, supaprastinti miškų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje tvarką, parengti daigynų-medelynų plėtros programą ir užtikrinti reikiamo asortimento ir kiekio miško sodmenų išauginimą, atsižvelgiant į miškingumo didinimo programoje numatytas miškų įveisimo apimtis.

13.2. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)

Šiame etape numatoma kasmet įveisti vidutiniškai po 7000 ha miško.

Jį sąlygojantys veiksniai:

• Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama naujų miškų veisimui;

• apsirūpinimas reikiamo asortimento ir kiekio miško sodmenimis.

Stabdantys veiksniai:

• mažos valstybinių miškų valdytojų galimybės gauti valstybės finansinę paramą veisiant miškus laisvos valstybinės žemės fondo žemėje;

• problemos, susijusios su laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimu valstybinių miškų valdytojams miškams veisti.

Antrajam etapui būdinga: miško įveisimo apimčių subalansavimas, išspręstos apsirūpinimo miško sodmenimis problemos, parengtos ir taikomos tobulesnės miškų įveisimo technologijos.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, LĖŠŲ POREIKIS BEI FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

14. Veisiant mišką žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, būtina atsižvelgti į želdaviečių paruošimo, želdinių rūšinės sudėties parinkimo ir želdinių priežiūros bei apsaugos ypatumus. Įvairiarūšė miško želdinių sudėtis, siekiant užtikrinti veisiamų miškų stabilumą, apsaugoti nuo galimų miško ligų ir kenkėjų pažeidimų, intensyvesni piktžolių ir grybinių ligų, kenkėjų naikinimo darbai bei jautresnė negu miške želdinių reakcija į kraštutinius klimato svyravimus (šalnas, karščius, sausras, vėją) reikalauja ir didesnių išlaidų. Miško želdinių įveisimo išlaidas sudaro šie darbai:

• miško želdinimo projekto parengimas;

• želdavietės paruošimas, mikorizacija;

• dirvos dirbimas;

• sodmenų įsigijimas;

• sodinimas arba sėjimas;

• želdinių priežiūra;

• želdinių pildymas;

• želdinių priešgaisrinė apsauga;

• želdinių sanitarinė apsauga;

• želdinių apsauga nuo žvėrių.

15. Miško želdinių pasodinimo ne miško žemėje vidutinės išlaidos (2002 m. kainomis):

• pušyno – 1670 Lt/ha;

• beržyno – 1690 Lt/ha;

• juodalksnyno – 1900 Lt/ha;

• eglyno – 2080 Lt/ha;

• uosyno – 3030 Lt/ha;

• ąžuolyno – 5150 Lt/ha.

Naudojant apsaugos priemones nuo žvėrių, želdinių įveisimo kainos padidėja 30–50 % ir sudaro 4600–7600 Lt/ha. Įveisus mišką, jį būtina 1–3 metus intensyviai prižiūrėti, t. y. būtinos nuolatinės investicijos, kurios sudaro 15–20 % želdinių įveisimo išlaidų. Vidutinė miško želdinių įveisimo, priežiūros ir apsaugos kaina – nuo 1700 Lt/ha (beržyno) iki 9100 Lt/ha (ąžuolyno). Atsižvelgiant į želdintinų medžių rūšių kiekį, vidutinė miško želdinių įveisimo, priežiūros ir apsaugos kaina Lietuvoje sudarys apie 6000 Lt/ha.

16. Programoje numatytoms miško želdinimo apimtims įgyvendinti (vidutiniškai po 6415 ha per metus) kasmet vidutiniškai reikės: I etape – 30 mln. Lt, II etape – 42 mln. Lt.

17. Numatoma, kad miškų įveisimas bus finansuojamas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir miškų urėdijų lėšų. Pirmajame etape iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo miškų įveisimui privačioje žemėje numatoma skirti 72 mln. Lt (24 mln. Lt kasmet), miškų įveisimui valstybinėje žemėje – 18 mln. Lt (6 mln. Lt kasmet) miškų urėdijų lėšų. Antrajame etape iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo miškų įveisimui privačioje žemėje tikimasi gauti 336 mln. Lt (24 mln. Lt kasmet), miškų įveisimui valstybinėje žemėje numatoma skirti 84 mln. Lt (6 mln. Lt kasmet) miškų urėdijų lėšų. Taip pat turėtų būti skiriamas tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų – 168 mln. Lt (12 mln. Lt kasmet). Jei bus skiriamos šios lėšos, miškų urėdijos kasmet papildomai galės įveisti 2000 ha miškų.

______________


 

1 lentelė. Žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų, bei pažeistų žemių, kuriose galėtų augti miškas, plotai (hektarais)

 

Eil. Nr.

Apskritys

Bendras žemės ūkio naudmenų plotas

Tarp jų – žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau našumo balų, plotas

% nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto

Išnaudoti durpynai, palikti renatūralizacijai

Miškui augti skirti išnaudoti karjerai

Dabartinis miškingumas

Potencialus miškingumo padidėjimas %

ariama

daugiamečiai sodai

pievos

ganyk-los

iš viso žemės ūkio naudmenų

I.

Alytaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Alytaus r.

80557

17526

-

3996

3035

24557

30,5

-

31

30,3

18,0

2.

Lazdijų r.

63875

11661

18

3015

5950

20644

32,3

-

12

35,7

17,2

3.

Varėnos r.

49047

14957

-

2793

4639

22389

45,6

90

22

66,3

10,4

 

Iš viso apskrityje:

193479

44144

18

9804

13624

67590

34,9

90

65

45,9

12,6

II.

Kauno apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Jonavos r.

42625

479

-

966

1105

2550

6

8

-

38,9

2,7

2.

Kaišiadorių r.

57064

5982

-

3357

2565

11904

20,9

70

7

30,0

10,2

3.

Kauno r.

75374

-

-

1397

798

2195

2,9

-

14

29,7

1,4

4.

Kėdainių r.

106494

-

-

829

-

829

0,8

100

10

24,2

0,1

5.

Prienų r.

64234

22

-

2869

1408

4299

6,7

-

10

27,1

4,4

6.

Raseinių r.

96279

-

10

4032

-

4042

4,2

-

55

21,2

2,3

 

Iš viso apskrityje:

442070

6483

10

13450

5876

25819

5,8

178

96

27,7

3,1

III.

Klaipėdos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Klaipėdos r.

71825

3255

-

2982

3900

10137

14,1

-

42

22,5

7,6

2.

Kretingos r.

50764

-

-

3122

2391

5513

10,9

-

58

33,1

5,3

3.

Skuodo r.

63183

4534

-

3299

800

8633

13,7

-

32

14,9

8,4

4.

Šilutės r.

118558

6851

37

9239

1605

17732

15

-

179

17,7

9,3

 

Iš viso apskrityje:

304328

14640

37

18642

8696

42015

13,8

-

311

22,2

7,4

IV.

Marijampolės apskritis:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Marijampolės r.

92622

186

7

1012

143

1348

1,5

-

1

23,7

0,9

2.

Šakių r.

101862

-

43

2804

949

3796

3,7

251

22

24,6

3,3

3.

Vilkaviškio r.

96667

2359

-

4460

4154

10973

11,4

-

30

9,1

9,0

 

Iš viso apskrityje:

291151

2545

50

8276

5246

16117

5,5

251

53

19,7

3,8

V.

Panevėžio apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Biržų r.

93230

163

-

1987

14

2164

2,3

355

57

26,0

1,8

2.

Kupiškio r.

60500

3618

8

3310

1434

8370

13,8

-

18

25,6

7,2

3.

Panevėžio r.

122564

-

-

3527

-

3527

2,9

-

33

33,4

1,6

4.

Pasvalio r.

95758

-

-

567

17

584

0,6

-

25

16,6

0,5

5.

Rokiškio r.

99116

128

7

9685

1555

11375

11,5

400

34

27,7

6,6

 

Iš viso apskrityje:

471168

3909

15

19076

3020

26020

5,5

755

167

26,7

3,4

VI.

Šiaulių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Akmenės r.

59145

-

-

669

-

669

1,1

-

23

30,2

0,8

2.

Joniškio r.

81406

-

-

490

-

490

0,6

-

14

18,1

0,4

3.

Kelmės r.

95413

17021

73

11659

11600

40353

42,3

-

33

25,6

23,3

4.

Pakruojo r.

92523

-

2

1695

5

1702

1,8

-

36

17,8

1,2

5.

Radviliškio r.

102070

-

-

3423

-

3423

3,4

-

98

23,5

2,3

6.

Šiaulių r.

97210

129

-

3878

1

4008

4,1

-

57

32,4

2,3

 

Iš viso apskrityje:

527767

17150

75

21814

11606

50645

9,6

-

251

24,9

6,0

VII.

Tauragės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Jurbarko r.

79805

-

-

2565

-

2565

3,2

100

19

36,0

1,7

2.

Šilalės r.

66645

22739

10

10940

12724

46413

69,6

-

12

23,1

36,5

3.

Tauragės r.

60125

1290

-

4159

2482

7931

13,2

-

34

35,2

6,8

 

Iš viso apskrityje:

206575

24029

10

17664

15206

56909

27,5

100

65

31,8

13,4

VIII

Telšių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Mažeikių r.

58132

1643

17

228

1003

2891

5

-

38

26,2

2,2

2.

Plungės r.

74121

24387

30

10667

10780

45864

61,9

-

15

38,0

26,8

3.

Telšių r.

72274

18210

-

10332

12428

40970

56,7

50

17

28,8

27,4

 

Iš viso apskrityje:

204527

44240

47

21227

24211

89725

43,9

50

70

31,8

19,9

IX.

Utenos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Anykščių r.

97126

10768

48

7914

9050

27780

28,6

-

110

30,1

15,7

2.

Ignalinos r.

60498

13507

37

7322

5582

26448

43,7

-

21

33,4

17,5

3.

Molėtų r.

62394

29574

9

4377

8662

42622

68,3

-

24

25,1

29,8

4.

Utenos r.

60945

18049

-

4876

7308

30233

49,6

-

48

29,3

24,2

5.

Zarasų r.

49361

15951

-

5486

8107

29544

59,9

85

37

32,5

19,6

 

Iš viso apskrityje:

330324

87849

94

29975

38709

156627

47,4

85

241

30,1

20,9

X.

Vilniaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Šalčininkų r.

64555

3980

10

3879

7756

15625

24,2

-

55

43,5

10,4

2.

Širvintų r.

49841

2574

15

5909

4152

12650

25,4

-

38

30,1

14,8

3.

Švenčionių r.

45418

4017

-

2986

3258

10261

22,6

-

7

53,7

6,0

4.

Trakų r.

56365

27619

16

2631

6071

36337

64,5

174

33

41,7

32,0

5.

Ukmergės r.

74713

5754

11

4772

894

11431

15,3

30

47

31,0

8,8

6.

Vilniaus r.

94860

12672

28

8463

12241

33404

35,2

994

48

36,2

15,4

 

Iš viso apskrityje:

385752

56616

80

28640

34372

119708

31

1198

185

40,2

12,8

 

Iš viso šalyje:

3357141

301605

436

188568

160566

651175

19,4

2707

1515

30,9

10,1

______________


 

2 lentelė. Miško želdinimo ne miško žemėje apimtys 2004–2020 m. pagal apskritis (hektarais)

 

Apskritys

Apželdinamas plotas pagal etapus

Apželdinamas plotas

Aplinkosauginių funkcijų prioritetai*

I. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)

II. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)

per visą 2004–2020 m.

laikotarpį

iš viso

kasmet vidutiniškai

iš viso

kasmet vidutiniškai

iš viso

kasmet vidutiniškai

I. Alytaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Alytaus r.

564

188

3784

270

4348

256

LRVS

2. Lazdijų r.

474

158

3183

227

3657

215

LRVS

3. Varėnos r.

516

172

3450

247

3966

233

RLVS

Iš viso apskrityje:

1554

518

10417

744

11971

704

-

II. Kauno apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Jonavos r.

60

20

390

28

450

26

VSRL

2. Kaišiadorių r.

270

90

1835

131

2105

124

LVSR

3. Kauno r.

51

17

346

25

397

23

RVSL

4. Kėdainių r.

21

7

132

9

153

9

SVRL

5. Prienų r.

99

33

659

47

758

45

RVLS

6. Raseinių r.

93

31

625

45

718

42

VSRL

Iš viso apskrityje:

594

198

3987

285

4581

269

-

III. Klaipėdos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Klaipėdos r.

234

78

1563

112

1797

106

RVSL

2. Kretingos r.

129

43

860

61

989

58

RVSL

3. Skuodo r.

201

67

1339

96

1540

91

VRLS

4. Šilutės r.

411

137

2758

197

3169

186

VRLS

Iš viso apskrityje:

975

325

6520

466

7495

441

-

IV. Marijampolės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Marijampolės r.

30

10

201

14

231

14

LVSR

2. Šakių r.

87

29

594

43

681

40

LVSR

3. Vilkaviškio r.

255

85

1695

121

1950

115

LVSR

Iš viso apskrityje:

372

124

2490

178

2862

169

-

V. Panevėžio apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Biržų r.

51

17

347

25

398

23

SVLR

2. Kupiškio r.

195

65

1294

92

1489

88

VSLR

3. Panevėžio r.

81

27

547

39

628

37

VRSL

4. Pasvalio r.

12

4

91

7

103

6

SVLR

5. Rokiškio r.

261

87

1753

125

2014

118

VLSR

Iš viso apskrityje:

600

200

4032

288

4632

272

-

VI. Šiaulių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Akmenės r.

15

5

101

7

116

7

SVLR

2. Joniškio r.

12

4

77

6

89

5

SVLR

3. Kelmės r.

930

310

6219

444

7149

421

LVSR

4. Pakruojo r.

39

13

269

19

308

18

SVLR

5. Radviliškio r.

81

27

547

39

628

37

VSLR

6. Šiaulių r.

93

31

626

45

719

42

VRSL

Iš viso apskrityje:

1170

390

7839

560

9009

530

-

VII. Tauragės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Jurbarko r.

60

20

402

29

462

27

LVSR

2. Šilalės r.

1068

356

7145

510

8213

483

LRSV

3. Tauragės r.

183

61

1229

88

1412

83

LSVR

Iš viso apskrityje:

1311

427

8776

627

10087

593

-

VIII. Telšių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Mažeikių r.

66

22

447

32

513

30

SVLR

2. Plungės r.

1056

352

7068

505

8124

478

RLVS

3. Telšių r.

942

314

6309

450

7251

427

LRVS

Iš viso apskrityje:

2064

688

13824

987

15888

935

-

IX. Utenos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Anykščių r.

639

213

4289

306

4928

290

VLRS

2. Ignalinos r.

609

203

4076

291

4685

276

RLVS

3. Molėtų r.

981

327

6565

469

7546

444

RLVS

4. Utenos r.

696

232

4668

334

5364

315

RLVS

5. Zarasų r.

681

227

4555

325

5236

308

RLVS

Iš viso apskrityje:

3606

1202

24153

1725

27759

1633

-

X. Vilniaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

1. Šalčininkų r.

360

120

2412

172

2772

163

SLRV

2. Širvintų r.

291

97

1954

140

2245

132

VLSR

3. Švenčionių r.

237

79

1585

113

1822

107

RLSV

4. Trakų r.

837

279

5595

400

6432

379

RLSV

5. Ukmergės r.

264

88

1764

126

2028

119

VLSR

6. Vilniaus r.

768

256

5149

368

5917

348

RSLV

Iš viso apskrityje:

2757

919

18459

1319

21216

1248

-

Iš viso šalyje:

15000

5000

100500

7179

115500

6794

 

* Svarbesnės aplinkosauginės būsimų miškų funkcijos: L – laukų apsauginė, R – rekreacinė, S – sanitarinė-higieninė, V – vandenų apsauginė.

______________


 

3 lentelė. Programos įgyvendinimo priemonės ir lėšų poreikis pagal etapus

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

Vykdytojai

I. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)

1.

Teisės aktų, susijusių su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, leidimų miškui įveisti išdavimo procedūrų supaprastinimu bei miško įveisimo ne miško žemėje tvarkos nustatymu parengimas

2003

-

Aplinkos ministerija,

Žemės ūkio ministerija

2.

Laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas miškų valdytojams miškams veisti

2003–2006

300

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

3.

Miškų įveisimas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kasmet iki 1000 ha

2004–2006

18000

Generalinė miškų urėdija

4.

Miško daigynų/medelynų plėtros programos parengimas ir įgyvendinimas

2003–2006

10000

Generalinė miškų urėdija

5.

Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo
ne miško žemėje technologinių modelių parengimas

2003

10

Aplinkos ministerija, Lietuvos žemės ūkio universitetas

6.

Miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos nuo konkuruojančios augmenijos, žvėrių, vabzdžių ir grybinių ligų pažeidimo bei gaisrų rekomendacijų parengimas

2003

15

Aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas

7.

Savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemų parengimas

2004–2006

2000

Žemės ūkio ministerija, Valstybinis žemėtvarkos institutas

8.

Organizacinių priemonių Programai įgyvendinti plano parengimas

kasmet

-

Aplinkos ministerija

9.

Įveistų želdinių ir žėlinių monitoringo programos ir metodikos parengimas

2004

30

Aplinkos ministerija, LŽŪU, Lietuvos miškų institutas

II. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)

10.

Laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas miškų valdytojams miškams veisti

2007–2020

-

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

11.

Miškų įveisimas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kasmet iki 3000 ha

2007–2020

252000

Generalinė miškų urėdija

12.

Daigynų/medelynų plėtros programos įgyvendinimas

2007–2010

20000

Generalinė miškų urėdija

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. D1-685/3D-683, 2004-12-27, Žin., 2004, Nr. 188-7039 (2004-12-31), i. k. 104301MISAK5/3D-683

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 616/471 "Dėl Lietuvos miškingumo didinimo programos patvirtinimo" pakeitimo