Suvestinė redakcija nuo 2005-06-12 iki 2009-04-10

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 113-5097, i. k. 10330MTISAK000V-145

 

 

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL FASUOTŲ PRODUKTŲ KIEKIO IR MATAVIMO INDŲ KONTROLĖS TECHNINIO REGLAMENTO TVIRTINIMO

 

2003 m. lapkričio 19 d. Nr. V-145

Vilnius

 

 

 

Įgyvendindamas Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą:

 

1. Tvirtinu Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninį reglamentą (toliau – Reglamentas) (pridedamas), atitinkantį Europos Bendrijos Tarybos direktyvas 75/106/EEB, 1974 m. gruodžio 19 d. (su pakeitimais 79/1005/EEB, 85/10/EEB, 88/316/EEB, 89/676/EEB); 75/107/EEB, 1974 m. gruodžio 19 d.; 76/211/EB, 1976 m. sausio 20 d. (su pakeitimais 78/891/EEB); 80/232/EEB, 1980 m. sausio 15 d. (su pakeitimais 86/96/EEB, 87/356/EEB).

 

2. Nustatau, kad Reglamentas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                      OSVALDAS STAUGAITIS


Patvirtinta

Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus

2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-66

 

Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninis reglamentas

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Europos ekonominės bendrijos šalyse fasuotų prekių pateikimo prekybai sąlygos neturi kliudyti prekybai šiomis prekėmis. Dėl šios priežasties fasuotų prekių pateikimo prekybai nuostatos turi būti suderintos, nustatant, kaip ant pakuotės žymėti joje esančio produkto vardinį kiekį, tiksliai apibrėžiant didžiausias leistinas produkto kiekio pakuotėje paklaidas, nustatant pamatinį metrologinės kontrolės metodą, kuris leistų nesudėtingu būdu patikrinti, ar fasuotos prekės atitinka pateiktas nuostatas.

Šis techninis reglamentas (toliau vadinama Reglamentu) parengtas pagal šias Europos Bendrijos (EB) Tarybos direktyvas: 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 75/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kai kurių skystųjų produktų fasavimu pagal tūrį, derinimo (su pakeitimais, nustatytais Tarybos direktyvomis 79/1005/EEB; 85/10/EEB, 88/316/EEB, 89/676/EEB; 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 75/107/EEB, reguliuojanti EB valstybių narių įstatymų dėl indų, naudojamų kaip matavimo indai, derinimą; 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kai kurių produktų fasavimu pagal masę ir tūrį, derinimo (su pakeitimais, nustatytais Tarybos direktyva 78/891/EEB); 1980 m. sausio 15 d. Tarybos direktyva 80/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų prekių leistinųjų vardinių kiekių ir tūrių, derinimo (su pakeitimais, nustatytais Tarybos direktyvomis 86/96/EEB, 87/356/EEB).

2. Reglamentas nustato fasuotų prekių ir matavimo indų, paženklintų atitinkamai „e“ ir „“ ženklais, produktų kiekio pakuotėje, metrologinių parametrų, kontrolės, žymėjimo normas, suderintas su aukščiau minėtų direktyvų reikalavimais.

3. Reglamentas privalomas:

3.1. juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems į Lietuvos rinką ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių rinkas Reglamento taikymo sritį apimančias, atitinkamai „e“ ir „“ ženklais paženklintas fasuotas prekes ir matavimo indus,

3.2. fasuotų prekių ir matavimo indų metrologinę kontrolę vykdančioms paskirtosioms bandymų laboratorijoms,

3.3. rinkos priežiūros institucijai.

4. Reglamente vartojamos sąvokos:

Fasuota prekė vieno ar kelių produktų ir tam tikros pakuotės, į kurią produktas patalpintas, visuma. Produktas laikomas fasuotu tuomet, kai jis patalpintas į bet kurios rūšies pakuotę pirkėjui nedalyvaujant, o toje pakuotėje esančio produkto kiekis turi iš anksto nustatytą reikšmę, kurios negalima pakeisti neatidarius ar nepažeidus pakuotės.

Faktinis produkto kiekis pakuotėje – produkto kiekis (masė arba tūris), kurį pakuotė iš tiesų talpina (produkto kiekis pakuotėje be įpakavimui skirtų ir bet kokių kitų kartu su produktu įpakuotų medžiagų). Kai vienoje pakuotėje yra keli produkto ar produktų vienetai, turintys savo atskiras pakuotes, ženklinami ne atskiri produktai, o jų bendroji pakuotė.

Importuotojas – bet kuris juridinis ar fizinis asmuo, kuris pateikia į Lietuvos rinką gaminį, patenkantį į Reglamento taikymo sferą.

Imtis – tam tikras bandinių kiekis, imamas atsitiktinai iš partijos fasuotų prekių patikrinimui atlikti.

Indo sklidinoji talpa – skysčio tūris, kurį ji talpina, kai pripildoma iki krašto.

LNP produkto kiekio pakuotėje leistinoji neigiama paklaida.

Matavimo indai indai, pagaminti iš stiklo arba kitos tokios pat standžios ir patvarios medžiagos, galinčios suteikti tokias pačias metrologines garantijas kaip ir stiklas (išsamesnis paaiškinimas 5.2 punkte).

Mažiausias leistinas kiekis – kiekis, gaunamas iš vardinio produkto kiekio pakuotėje atimant leistinąją neigiamą paklaidą.

Metrologinė kontrolė akredituotų ir Valstybinės metrologijos tarnybos paskirtųjų bandymų laboratorijų vykdoma produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indų kontrolė fasuotų prekių ir matavimo indų partijoms.

Pakuotė – iš bet kurios rūšies medžiagų padarytas gaminys, skirtas prekėms, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, talpinti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui.

Pakuotojas – juridinis arba fizinis asmuo, atliekantis produktų fasavimą ir teikiantis fasuotą prekę į rinką.

Partija to paties vardinio kiekio, tipo, tomis pačiomis sąlygomis supakuotų produkto vienetų skaičius.

Patikrinimas – statistinis bandinių patikrinimas, atliekamas pagal Reglamento 6 arba 8 priedo reikalavimus.

Produkto kiekio pakuotėje neigiama paklaida – yra kiekis, kuriuo faktinis produkto kiekis pakuotėje yra mažesnis už vardinį kiekį.

Profesionalus naudojimas naudojimas profesiniams, nemėgėjiškiems tikslams.

Reglamentas – tiesiogiai šalyje taikomas teisės aktas.

Vardinis produkto kiekis pakuotėje – masė ar tūris, nurodyti ant pakuotės, t. y. produkto kiekis, kurį pakuotė, kaip manoma, talpina.

 

II. Taikymo sritis

5. Reglamentas taikomas:

5.1. fasuotoms prekėms, kurias sudaro fasuoti pagal tūrį arba masę produktai, skirtoms parduoti atskirais vienetais nuo 5 mililitrų arba gramų iki 10 litrų arba kilogramų imtinai;

5.2. matavimo indams, pagamintiems iš stiklo arba kitos tokios pat standžios ir patvarios medžiagos, galinčios suteikti tokias pačias metrologines garantijas kaip ir stiklas. Jie yra:

5.2.1. uždaromi arba suprojektuoti būti uždaromais, skirti skysčiams laikyti, pervežti ar tiekti;

5.2.2. vardinės talpos nuo 50 ml iki 5 l imtinai;

5.2.3. tokių metrologinių savybių (konstrukcijos savybės bei gamybos panašumas), kad juos galima naudoti kaip matavimo indus, t. y. kai jie yra pripildomi iki tam tikro lygio arba iki normuojamos jų sklidinosios talpos, skysčio kiekis gali būti įvertinamas pakankamai tiksliai.

6. Reglamentas netaikomas:

6.1. fasuotoms prekėms, nepaminėtoms 5.1 punkte;

6.2. fasuotoms prekėms, neturinčioms žymenų, parodančių, kad jos pagamintos laikantis Reglamento nuostatų, išskyrus vynus, išvardytus 1 priedo 1.1, 1.2, 2.1 punktuose, spiritus ir spiritinius gėrimus, išvardytus 1 priedo 4 punkte, ir mezgimo siūlus;

6.3. 1 priedo 1.1 punkte išvardytiems produktams, kurie išpilstyti į ne didesnio kaip 0,25 litro tarą arba butelius ir skirti profesionaliam naudojimui.

 

III. Tiekimo į rinką ir bendrieji reikalavimai

 

7. Fasuotos prekės ir matavimo indai, atitinkantys Reglamento nuostatas, gali būti tiekiami į rinką.

8. 5.1 punkte minimos fasuotos prekės privalo tenkinti Reglamento nuostatas, išdėstytas 5 priede.

9. 5.2 punkte minimi matavimo indai privalo tenkinti Reglamento nuostatas, išdėstytas 7 priede.

10. Skystiesiems produktams ir fasuotoms prekėms, išvardytiems 1 priedo 1.1, 1.2, 2.1 ir 4 punktuose ir 4 priedo 11 punkte, leidžiami tik šiuose prieduose nurodyti vardiniai kiekiai.

11. Skystiesiems produktams ir fasuotoms prekėms, išvardytiems 1, 2, 3 ir 4 prieduose, bet nepaminėtiems 10 punkte, rekomenduojami šiuose prieduose pateikti vardiniai kiekiai.

12. Jei gaminamas sudėtinis paketas iš dviejų ar daugiau atskirų fasuotų prekių, kiekvienai fasuotai prekei taikomi 2, 3 arba 4 priede nurodyti vardiniai kiekiai.

13. Jei fasuotą prekę sudaro du ar daugiau atskirų paketų, kurie nėra skirti parduoti atskirai, fasuotai prekei taikomi 2, 3 arba 4 prieduose nurodyti vardiniai kiekiai.

 

IV. metrologinė kontrolė

 

14. Fasuotų prekių metrologinė kontrolė užtikrinama procedūromis, nurodytomis 5 priedo 5 punkte ir 6 priede.

15. Matavimo indų metrologinė kontrolė užtikrinama procedūromis, nurodytomis 8 priede.

16. Produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indų patikrinimus atlieka akredituotos ir Valstybinės metrologijos tarnybos paskirtosios bandymų laboratorijos (toliau vadinama paskirtosiomis laboratorijomis). Paskirtųjų laboratorijų darbuotojai, atlikdami bakteriologiškai pažeidžiamų fasuotų maisto produktų patikrinimą, turi laikytis Lietuvos teisės aktuose numatytų higienos reikalavimų.

 

V. ŽENKLINIMAS

 

17. Tik tos fasuotos prekės, kurios atitinka Reglamento nuostatas, gali turėti žymenis ir įrašus, nurodytus 5 priedo 3 punkte. Papildomi reikalavimai:

17.1. aerozoliams ir pagal masę arba tūrį parduodamiems ir į standžią pakuotę fasuotiems produktams, išvardytiems 3 priede, ant pakuotės taip pat turi būti nurodytas jos vardinis tūris (šis žymuo turi skirtis nuo anksčiau minėtų žymenų);

17.2. ant fasuotų prekių su skystais produktais žymimas jų vardinis tūris, o ant fasuotų prekių su kitais produktais žymima jų vardinė masė, išskyrus atvejus, kai prekybos praktika arba šalies nacionaliniai teisės aktai numato kitokius reikalavimus, identiškus taikomiems visose valstybėse narėse, arba jeigu Europos bendrijos teisės aktuose numatyta kitaip.

18. Jei atskirų šalių narių prekybos tam tikrais produktais ar fasuotomis prekėmis praktika yra skirtinga, ant tokios fasuotos prekės nurodoma bent metrologinė informacija, atitinkanti importuojančios šalies nacionalinius reikalavimus arba prekybos praktiką.

19. Tik tie matavimo indai, kurie atitinka Reglamento nuostatas, gali turėti žymenis ir įrašus, nurodytus 7 priedo 8.1, 8.2 punktuose.

 

VI. ATSAKOMYBĖ

 

20. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Reglamento nuostatas, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

1 priedas

 

Skystųjų produktų*, skirtų parduoti atskirais vienetais nuo 5 ml iki 10 l imtinai, vardiniai tūriai

 

*– produktams taikoma Europos Bendrijos Kombinuotoji nomenklatūra, kuri buvo patvirtinta 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies pakeičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo I priedą.

1 lentelė

Eil. Nr.

Skystieji produktai

Vardinis tūris, litrais

1.

1.1. Šviežių vynuogių vynas; šviežių vynuogių misa, kurios fermentacija sustabdyta pridedant alkoholio, įskaitant iš nefermentuotų vynuogių sulčių pagamintą vyną, į kurį pridėta alkoholio, išskyrus desertinius vynus, fermentuota vynuogių misa arba misa, kurios fermentacija sustabdyta ne pridedant alkoholio, o kitaip.

 

1.2. „Geltonieji“ vynai, kuriems galima taikyti tokius kilmės apibūdinimus: „Côta du Jura“, „Arbois“, „L’Étoile“ ir „Château-Chalon“.

1.3. Kiti neputojantys fermentuoti gėrimai, pvz., sidras, kriaušių sidras ir midus.

 

 

1.4. Vermutai ir kiti iš šviežių vynuogių pagaminti aromatizuoti vynai, desertiniai vynai.

0,1 – 0,25 – 0,1871

0,375 – 0,5 – 0,75

1 – 1,5 – 2

3 – 4 – 5

6 – 8 – 9

10

0,62

 

0,1 – 0,25 – 0,375

0,5 – 0,75 – 1

1,5 – 2 – 5

0,05 iki 0,1

0,1 – 0,2 – 0,375

0,5 – 0,75 – 1

1,5 – 3 – 5

2.

2.1. Putojantys vynai, vynai, išpilstyti į butelius su „grybo pavidalo“ kamščiais, pritvirtintais raiščiais arba apkaustais; kitu pavidalu pateikiami vynai, kurių perteklinis slėgis, atsiradęs dėl ištirpusio anglies dioksido, 20° C temperatūroje yra ne mažesnis kaip 1 baras, tačiau mažesnis kaip 3 barai.

 

2.2. Kiti fermentuoti putojantys gėrimai, pvz.: sidras, kriaušių sidras ir midus.

0,125 – 0,2 – 0,375

0,75 – 1,5 – 3

4,5 – 6 – 9

 

 

0,1 – 0,2 – 0,375

0,75 – 1 – 1,5

3

3.

3.1. Salyklinis alus, išskyrus rūgštųjį alų.

 

 

3.2. Rūgštusis alus, stiprus dvigubos fermentacijos belgiškas alus.

0,25 – 0,33 – 0,5

0,75 – 1 – 2

3 – 4 – 5

0,25 – 0,375 – 0,75

4.

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80% tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai.

0,02 – 0,03 – 0,04

0,05 – 0,12 – 0,2

0,35 – 0,5 – 0,7

1 – 1,1253 – 1,5

2 – 2,5 – 3

4,5 – 53 – 103

5.

Actas ir acto pakaitalai.

0,25 – 0,5 – 0,75

1 – 2 – 5

6.

Alyvų aliejai, kiti valgomieji aliejai.

0,25 – 0,5 – 0,75

1 – 2 – 3

5 – 10

7.

Šviežias pienas, nekondensuotas ir nesaldintas, išskyrus jogurtą, kefyrą, rūgpienį, išrūgas ir kitą fermentuotą ar raugintą pieną,

iš pieno gaminami gėrimai.

0,2 – 0,25 – 0,5

0,75 – 1 – 2

 

8.

8.1. Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotus vandenis.

 

 

8.2. Limonadas, aromatizuotas mineralinis ir aromatizuotas gazuotas vanduo ir kiti nealkoholiniai gėrimai be pieno arba pieno riebalų, išskyrus vaisių ir daržovių sultis bei koncentratus.

8.3. Nealkoholinis aperityvas.

0,125 – 0,2 – 0,25

0,33 – 0,5 – 0,75

1 – 1,5 – 2

0,125 – 0,2 – 0,25

0,33 – 0,5 – 0,75

1 – 1,5 – 2

 

0,1

9.

Vaisių (įskaitant vynuogių misą) arba daržovių sultys, su cukrumi ar be jo, tačiau nefermentuotos ir be spirito, vaisių nektaras.

0,125 – 0,2 – 0,25

0,33 – 0,5 – 0,75

1,0 – 1,5 – 2

 

1 vertė taikoma tik vartojant lėktuvuose, laivuose bei traukiniuose ir parduodant neapmuitinamų prekių parduotuvėse;

2 alkoholiniams gėrimams, į kuriuos įpilta gazuoto vandens arba sodos, be apribojimų leidžiami visi mažesni už 0,1 tūriai;

3 vertės, skirtos naudoti tik prekyboje.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

2 priedas

 

AEROZOLINIŲ PRODUKTŲ*, IŠSKYRUS PRODUKTUS, NEĮTRAUKTUS Į 4 PRIEDO 7.4 PUNKTĄ, IR MEDIKAMENTUS, VARDINIAI TŪRIAI

 

Ant aerozolinių produktų, atitinkančių šio Reglamento nuostatas, nereikia žymėti jų pakuotės vardinės masės.

 

1. METALINĖSE PAKUOTĖSE PARDUODAMI PRODUKTAI

2 lentelė

Skystosios fazės tūris, ml

Pakuotės tūris, ml

 

Suskystintomis dujomis išstumiami produktai

Tik suslėgtomis dujomis išstumiami produktai.

Tik diazoto oksidu ar anglies dvideginiu arba tik jų dviejų mišiniu išstumiami produktai, jei produkto Burdono koeficientas 1,2 arba mažesnis

25

50

75

100

125

150

200

250

300

400

500

600

750

40

75

110

140

175

210

270

335

405

520

650

800

1 000

47

89

140

175

210

270

335

405

520

650

800

1 000

-

 

2. SKAIDRIOJE AR NESKAIDRIOJE STIKLO ARBA PLASTIKO PAKUOTĖJE PARDUODAMI PRODUKTAI (skystosios fazės tūris, ml):

25 – 50 – 75 – 100 – 125 – 150.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

3 priedas

 

Fasuotų prEKIŲ VARDINIAI TŪRIAI

 

Taikomi standartai LST EN 23-1: 2001 ir LST EN 76: 2001, išskyrus tuos atvejus, kai juose minimi produktai ir vardiniai tūriai skiriasi nuo išvardytų šiame priede.

1. KONSERVAI IR PUSIAU KONSERVUOTI PRODUKTAI SKARDINĖSE BEI STIKLINĖJE PAKUOTĖJE: DARŽOVIŲ PRODUKTAI (VAISIAI, DARŽOVĖS, POMIDORAI, BULVĖS, IŠSKYRUS ŠPARAGUS, SRIUBAS, VAISIŲ ARBA DARŽOVIŲ SULTIS IR VAISIŲ NEKTARUS) ŽMONIŲ MAISTUI

1.1. Skardinės ir stiklinė pakuotė (tūris ml):

106 – 156 – 314 – 370 – 580 – 720 – 850 – 1 062 – 1 700 – 2 650 – 3 100 – 4 250 – 10 200.

1.2. Kai kuriems produktams leidžiamas tūris (ml):

– triufeliai: 26 – 53 – 71 – 106 – 212 – 425 – 720 – 850;

– pomidorai

koncentratai: 71 – 142 – 212 – 370 – 425 – 720 – 850 – 3 100 – 4 250;

nulupti arba ne: 236 – 370 – 425 – 720 – 850 – 2 650 – 3 100;

– vaisių kokteiliai, vaisiai sirupe: 106 – 156 – 236 – 314 – 370 – 580 – 720 – 850 – 1 062 – 1 700 – 2 650 – 3 100 – 4 250 – 10 200.

2. DRĖGNAS KAČIŲ IR ŠUNŲ Ėdalas (tūris, ml)

314 – 850 – 1 062 – 1 700 – 2 650.

3. SKALBIMO IR VALYMO MILTELIAI

Fasuotų prekių tūriai yra tokie:

Pakelio Nr.

Tūris, ml

E 0,5

375

E 1

750

E 2

1 500

E 3

2 250

E 5

3 750

E 10

7 700

Cilindrinės pakuotės Nr.

Tūris, ml

E 5

3 950

E 10

7 700

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

4 priedas

 

FASUOTŲ PREKIŲ* VARDINIAI KIEKIAI

 

*– produktams taikoma Europos Bendrijos Kombinuotoji nomenklatūra, kuri buvo patvirtinta 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies pakeičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo I priedą.

 

1. PAGAL MASĘ PARDUODAMI MAISTO PRODUKTAI (masė, g)

1.1. Sviestas, margarinas, emulsuoti arba negyvuliniai ir augaliniai riebalai (neriebūs užtepai):

125 – 250 – 500 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 2 500 – 5 000.

1.2. Švieži sūriai, išskyrus „petits suisses“ ir kitus tokiu pat būdu supakuotus sūrius:

62,5 – 125 – 250 – 500 – 1 000 – 2 000 – 5 000.

1.3. Valgomoji ir virimui skirta druska:

125 – 250 – 500 – 750 – 1 000 – 1 500 – 5 000.

1.4. Smulkus cukrus, raudonasis arba rudasis cukrus, karamelinis cukrus:

125 – 250 – 500 – 750 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 2 500 – 3 000 – 4 000 – 5 000.

1.5. Grūdų produktai (išskyrus kūdikių maistą):

1.5.1. grūdų miltai, kruopos, dribsniai ir avižiniai bei rupūs miltai, avižiniai dribsniai (išskyrus 1.5.4 nurodytus produktus):

125 – 250 – 500 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 2 5001 – 5 000 – 10 000;

1.5.2. makaronų gaminiai:

125 – 250 – 500 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 3 000 – 4 000 – 5 000 – 10 000;

1.5.3. ryžiai:

125 – 250 – 500 – 1 000 – 2 000 – 2 500 – 5 000;

1.5.4. paruoštos košės ir grūdų dribsniai:

250 – 375 – 500 – 750 – 1 000 – 1 500 – 2 000.

1.6. Džiovintos daržovės2, džiovinti vaisiai:

125 – 250 – 500 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 5 000 – 7 500 – 10 000.

1.7. Malta arba nemalta skrudinta kava, cikorija ir kavos pakaitalai:

125 – 250 – 500 – 1 000 – 2 000 – 3 000 – 4 000 – 5 000 – 10 000.

1.8. Šaldyti produktai:

1.8.1. vaisiai ir daržovės bei iš anksto traškučiams paruoštos bulvės:

     150 – 300 – 450 – 600 – 750 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 2 500;

1.8.2. žuvies filė ir porcijos džiuvėsėliuose arba be jų:

100 – 200 – 300 – 400 – 500 – 600 – 800 – 1 000 – 2 000;

1.8.3. žuvies piršteliai:

150 – 300 – 450 – 600 – 900 – 1 200 – 1 500 – 1 800.

2. PAGAL TŪRĮ PARDUODAMI MAISTO PRODUKTAI (kiekis, ml)

Valgomieji ledai didesniais nei 250 ml kiekiais (išskyrus valgomuosius ledus, kurių tūris nepriklauso nuo pakuotės formos):

300 – 500 – 750 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 2 500 – 3 000 – 4 000 – 5 000.

3. SAUSAS ŠUNŲ IR KAČIŲ Ėdalas3 (kiekis, g):

200 – 300 – 400 – 500 – 600 – 800 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 3 000 – 5 000 – 7 500 – 10 000.

4. NAUDOJIMUI PARUOŠTI DAŽAI IR LAKAI (SU PRIDĖTAIS TIRPIKLIAIS ARBA BE JŲ) (kiekis, ml):

25 – 50 – 125 – 250 – 375 – 500 – 750 – 1 000 – 2 000 – 2 500 – 4 000 – 5 000 – 10 000.

5. KIETIEJI ARBA MILTELINIAI KLIJAI IR LIPALAI (kiekis, g):

25 – 50 – 125 – 250 – 500 – 1 000 – 2 500 – 5 000 – 8 000 – 10 000.

6. ŠVAROS IR VALYMO PRIEMONĖS (kietos priemonės ir milteliai, g, skysčiai ir pastos, ml):

blizginimo priemonės ir kremai odai ir avalynei, medžio ir grindų dangoms, orkaitėms ir metalams, įskaitant automobilius, langams ir veidrodžiams, įskaitant automobilius; buityje naudojami dėmių valikliai, krakmolai ir dažai, buitiniai insekticidai, priemonės nuoviroms pašalinti, buitiniai oro gaivikliai, nefarmacinės dezinfekavimo medžiagos:

25 – 50 – 75 – 100 – 150 – 200 – 250 – 375 – 500 – 750 – 1 000 – 1 500 – 2 000 – 5 000 – 10 000.

7. KOSMETIKA: GRAŽINIMOSI IR TUALETO REIKMENYS (kieti reikmenys ir milteliai, g, skysčiai ir pastos, ml):

7.1. Odos ir burnos higienos priemonės: skutimosi kremai, universalūs kremai ir losjonai, rankų kremai ir losjonai, priemonės nuo saulės, burnos higienos priemonės (išskyrus dantų pastą):

15 – 30 – 40 – 50 – 75 – 100 – 125 – 150 – 200 – 250 – 300 – 400 – 500 – 1 000.

7.2. Dantų pasta:

25 – 50 – 75 – 100 – 125 – 150 – 200 – 250 – 300.

7.3. Plaukų priežiūros priemonės (išskyrus dažus) ir vonios priemonės: lakai, šampūnai, skalavimo priemonės, standikliai, briliantinai, plaukų kremas (išskyrus 7.4 nurodytus plaukų losjonus), „putos voniai“ ir kiti putojantys produktai voniai ir dušui:

25 – 50 – 75 – 100 – 125 – 150 – 200 – 250 – 300 – 400 – 500 – 750 – 1 000 – 2 000.

7.4. Spirituoti produktai, turintys mažiau nei 3 proc. tūrio natūralaus arba sintetinio kvepiančiojo aliejaus ir mažiau nei 70 proc. tūrio gryno etilo alkoholio: aromatiniai vandenys, plaukų losjonai, losjonai prieš skutimąsi ir po skutimosi:

15 – 25 – 30 – 40 – 50 – 75 – 100 – 125 – 150 – 200 – 250 – 300 – 400 – 500 – 750 – 1 000.

7.5. Dezodorantai ir asmeninės higienos priemonės:

20 – 25 – 30 – 40 – 50 – 75 – 100 – 150 – 200.

7.6. Talkas:

50 – 75 – 100 – 150 – 200 – 250 – 500 – 1 000.

8. SKALBIMO PRIEMONĖS:

8.1. Kietasis tualetinis ir skalbiamasis muilas (g):

25 – 50 – 75 – 100 – 150 – 200 – 250 – 300 – 400 – 500 – 1 000.

8.2. Skystasis muilas (g):

125 – 250 – 500 – 750 – 1 000 – 5 000 – 10 000.

8.3. Muilo dribsniai, drožlės ir t. t. (g):

250 – 500 – 750 – 1 000 – 3 000 – 5 000 – 10 000.

8.4. Skystosios skalbimo, valymo ir šveitimo priemonės bei pagalbiniai produktai, vandenilio chlorido preparatai (išskyrus 6 punkte nurodytus produktus) (ml):

125 – 250 – 500 – 750 – 1 000 – 1 2504 – 1 500 – 2 000 – 3 000 – 4 000 – 5 000 – 6000 – 7 000 – 10 000.

8.5. Šveitimo milteliai (g):

250 – 500 – 750 – 1 000 – 10 000.

8.6. Parengiamojo skalbimo ir mirkymo milteliai (g):

250 – 500 – 1 000 – 2 000 – 5 000 – 10 000.

9. TIRPIKLIAI (ml):

25 – 50 – 75 – 125 – 250 – 500 – 1 000 – 1 500 – 2 500 – 5 000 – 10 000.

10. TEPALINĖS ALYVOS (ml):

125 – 250 – 500 – 1 000 – 2 000 – 2 500 – 3 000 – 4 000 – 5 000 – 10 000.

11. MEZGIMO SIŪLAI (kiekis, g), susidedantys iš natūralaus pluošto (gyvūninio, augalinio, mineralinio), cheminio pluošto arba šių pluoštų mišinių:

10 – 25 – 50 – 100 – 150 – 200 – 250 – 300 – 350 – 400 – 450 – 500 – 1 000.

Pastabos. Mezgimo siūlai gali būti pateikiami įvairių formų pakuotėse. Šiame punkte nurodytos nusausintų siūlų masės vertės. Nusausintos masės įvertinimui naudojami sutartiniai drėgnumo dydžiai, nurodyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 „Dėl tekstilės pavadinimų techninio reglamento ir tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 10-246; 2002, Nr. 79-3373) patvirtintuose techniniuose reglamentuose.

12. KAVOS IR CIKORIJOS EKSTRAKTAI (g):

50 – 100 – 200 – 100 – 250 (tik kavos ir cikorijos ekstraktų mišiniams bei kavos ekstraktams, skirtiems išimtinai naudoti prekyboje, automatiniuose aparatuose);

300 (tik kavos ekstraktams);

500 – 750 – 1000 – 2000 – 2500 – 3000 – 4000 – 5000 – 6000 – 7000 – 8000 – 9000 – 10000.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

5 priedas

 

REIKALAVIMAI FASuotoms prekėms

 

1. Galutinai fasuotos prekės turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.1. Fasuotų prekių partijos faktinis produkto kiekis pakuotėse vidutiniškai nėra mažesnis už vardinį kiekį.

1.2. Fasuotų prekių, kurių produkto kiekio pakuotėje neigiama paklaida yra didesnė nei šio priedo 2.2 punkte nurodyta leistinoji paklaida, dalis partijoje turi būti pakankamai maža, kad tenkintų 6 priede pateiktų tyrimų reikalavimus.

Pastaba. Bendru atveju fasuotų prekių, kurių produkto kiekio pakuotėje neigiama paklaida yra didesnė nei leistinoji neigiama paklaida, dalis partijoje neturi viršyti 2,5%.

1.3. Fasuotos prekės, kurių produkto kiekio pakuotėje neigiama paklaida yra didesnė nei dviguba leistinoji neigiama paklaida (2xLNP), nurodyta šio priedo 2.2 punkte pateiktoje 3 lentelėje, negali būti paženklintos EB ženklu, pateiktu šio priedo 3.3 punkte.

Pastaba. Pakuotojas, aptikęs fasuotą prekę, kurios produkto kiekio pakuotėje neigiama paklaida yra didesnė nei dviguba leistinoji neigiama paklaida, turi stabdyti partijos gamybą ir imtis visų būtinų veiksmų gamybos procesui sutvarkyti.

2. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

2.1. Tikrinant produkto kiekį, išreikštą tūrio vienetais, kiekio faktinė vertė nustatoma ar tikslinama normuotoje 20oC temperatūroje, nepriklausomai nuo to, kokioje temperatūroje fasuota prekė pakuojama arba tikrinama. Tačiau ši taisyklė netaikoma šaldytiems arba atšaldytiems produktams, kurių kiekis išreiškiamas tūrio vienetais.

2.2. Produkto kiekio pakuotėje leistinosios neigiamos paklaidos:

3 lentelė

Vardinis kiekis Qv

g arba ml

Leistinosios neigiamos paklaidos

% nuo Qv

g arba ml

nuo 5 iki 50

nuo 50 iki 100

nuo 100 iki 200

nuo 200 iki 300

nuo 300 iki 500

nuo 500 iki 1000

nuo 1 000 iki 10 000

9

-

4,5

-

3

-

1,5

-

4,5

-

9

-

15

-

 

Pastaba. Leistinųjų neigiamųjų paklaidų reikšmės, kurios lentelėje nurodytos procentais, apskaičiuotos masės ir tūrio vienetais, suapvalinamos iki artimiausios 1/10 g arba ml dalies.

3. ĮRAŠAI IR ŽYMENYS

Fasuotos prekės, atitinkančios Reglamento nuostatas, turi būti ženklinamos taip, kad žemiau išvardyti ženklai (įrašai), pateikiant prekes normaliomis sąlygomis, nenusitrintų, būtų lengvai įskaitomi ir matomi ant pakuotės:

3.1. vardinis produkto kiekis (vardinė masė arba tūris), išreikštas kilogramais, gramais, litrais, centilitrais arba mililitrais, ir žymimas mažiausiai:

3.1.1. 6 mm aukščio skaitmenimis, jei vardinis kiekis viršija 1000 g arba 100 cl,

3.1.2. 4 mm aukščio, jei vardinis kiekis mažesnis arba lygus 1000 g arba 100 cl, tačiau ne mažesnis kaip 200 g arba 20 cl,

3.1.3. 3 mm aukščio, jei vardinis kiekis yra mažesnis kaip 200 g arba 20 cl, tačiau ne mažesnis kaip 50 g arba 5 cl,

3.1.4. 2 mm aukščio, jei vardinis kiekis yra mažesnis kaip 50 g arba 5 cl.

Po vardinio kiekio nurodomas taikomo matavimo vieneto simbolis ar, kur tinkama, vieneto pavadinimas.

Leidžiama ant fasuotos prekės vardinį produkto kiekį išreikšti masės ir tūrio (abiejų kartu) vienetais, jeigu to reikalauja kiti nacionaliniai teisės aktai.

3.2. Ženklas ar įrašas, leidžiantis paskirtajai laboratorijai atpažinti pakuotoją ar už fasavimą atsakingą asmenį arba importuotoją.

3.3. Mažiausiai 3 mm aukščio „e“ ženklas. Ženklas žymimas tame pačiame regėjimo lauke kaip ir vardinė masė ar vardinis tūris, patvirtinantis, kad fasuota prekė atitinka šio Reglamento reikalavimus. Ženklas „e“ žymimas išlaikant proporcijas tarp aukščio ir pločio, kaip parodyta 1 paveiksle.

Pastaba. Jei pakuotė yra graduota laikantis nacionalinio teisės akto, perkeliančio atitinkamos direktyvos reikalavimus, ir jei nurodytas vardinis tūris yra matomas pateikiant fasuotą prekę normaliomis sąlygomis, nereikalaujama nurodyti vardinį fasuotos prekės tūrį taip, kaip reikalaujama šio priedo 3.1 punkte.

Ši pastaba neturėtų būti taikoma, kai toks vardinis fasuotos prekės tūris skiriasi ne daugiau 0,05 l nuo kito tos pačios kategorijos produktų vardinio tūrio, numatyto 1 priede.

 


 

1 pav. „e“ ženklo žymėjimas

 

4. PaKuotojo ir IMPORTUOTOJO ATSAKOMYBĖ

Tik gavus Valstybinės metrologijos tarnybos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos įstaigos leidimą, galima pradėti ženklinti fasuotas prekes „e“ ženklu.

Pakuotojas arba importuotojas turi užtikrinti, kad „e“ ženklu paženklintos fasuotos prekės atitiktų Reglamento nuostatas.

Už pakuotėje esančio produkto kiekio, vadinamo faktiniu kiekiu, matavimą arba tikrinimą atsako pakuotojas ir/arba importuotojas. Matavimai turi būti atliekami įteisintomis matavimo priemonėmis, turinčiomis galiojantį patikros liudijimą ir tinkamomis numatytoms operacijoms atlikti.

Kai faktinis produkto kiekis nematuojamas, pakuotojo atliekamas tikrinimas turi būti organizuotas taip, kad užtikrintų, jog pakuotėje yra produkto kiekis, atitinkantis vardinį kiekį. Ši sąlyga yra laikoma įvykdyta, jei pakuotojas kontroliuoja produktų fasavimą laikydamasis Valstybinės metrologijos tarnybos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos įstaigos pripažintos tvarkos ir jeigu šioms institucijoms pateikia patikrinimų rezultatus, patvirtindamas, kad šie patikrinimai, taip pat pataisos ir paderinimai, kurių būtinumą parodė patikrinimas, buvo atliekami tinkamai ir tiksliai.

Importuojant prekes ne iš Europos ekonominės erdvės valstybių, importuotojas prekių gali nematuoti ir netikrinti, o pateikti įrodymų, kad jam suteiktos visos būtinos garantijos, leidžiančios prisiimti atsakomybę.

Produktams, kurių kiekiai išreiškiami tūrio vienetais, vienas iš kelių metodų atitikti matavimo ir tikrinimo reikalavimus – fasavimui naudoti 5.2 punkte minimą matavimo indą, užpildant jį pagal Reglamento nuostatas.

5. PATIKRINIMAI, inspekcinė priežiūra, JŲ ATLIKIMO vieta ir dažnumas

Produkto kiekio pakuotėje patikrinimus fasuotų prekių partijoms organizuoja pakuotojas ir (arba) importuotojas.

Periodiniai patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

Užsakovo prašymu paskirtoji laboratorija gali atrinkti bandinius pakuotojo arba, jeigu tai neįmanoma, importuotojo ar jo įgaliotojo atstovo patalpose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1103 „Dėl gaminių bandinių paėmimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Bandinių atranka ir patikrinimas turi remtis standartu LST ISO 2859.

Paskirtoji laboratorija tikrindama, ar fasuotos prekės atitinka Reglamento nuostatas, atlieka atrinktų imčių tikrinimą pakuotojo, importuotojo arba jo įgaliotojo atstovo, jeigu tai neįmanoma, savo laboratorijos patalpose ir apie tokio patikrinimo rezultatus informuoja užsakovą, o esant neigiamiems patikrinimo rezultatams, ir rinkos priežiūros instituciją. Esant neigiamiems patikrinimo rezultatams, kol pakuotojas, importuotojas ar jo įgaliotas atstovas nepateikia įrodymų, kad koregavimo veiksmai atlikti ir fasuotos prekės atitinka Reglamento nuostatas, draudžiama pateikti į rinką tikrintų fasuotų produktų partijas.

Inspekcinę produkto kiekio pakuotėje priežiūrą vykdo rinkos priežiūros institucija. Šie patikrinimai gali būti atliekami vartotojams, laboratorijoms, visuomeninėms organizacijoms pateikus prašymą ar remiantis ankstesnių matavimų statistika. Rinkos priežiūros institucija gali atrinkti bandinius jau prekyboje, ypač jei yra pagrįstų įtarimų, kad fasuotos prekės neatitinka Reglamento nuostatų.

Valstybinė metrologijos tarnyba, atsižvelgdama į statistinius ankstesnių patikrinimų rezultatus arba patirtį ir ekspertų rekomendacijas, gali spręsti, kaip dažnai turi būti imami bandiniai.

Paskirtųjų laboratorijų ir rinkos priežiūros institucijos atrankinis statistinis patikrinimas atliekamas pagal priimtus kokybės kontrolės metodus. Jo veiksmingumas turi būti palyginamas su 6 priede apibrėžto standartinio metodo veiksmingumu.

Europos ekonominės erdvės valstybės naudojamas bandinių ėmimo planas, jei jis vertinamas pagal mažiausią leistinąjį produkto kiekį pakuotėje, laikomas palygintinu su rekomenduojamuoju 6 priede, jeigu pirmo plano darbinės tipiškos kreivės ordinatės taško 0,10 abscisė (partijos priėmimo tikimybė = 0,10) nuo atitinkamo 6 priede rekomenduojamo bandinių ėmimo plano kreivės taško abscisės nukrypsta mažiau kaip 15 proc.

Europos ekonominės erdvės valstybės naudojamas bandinių ėmimo planas, jei jis vertinamas pagal vidurkio kriterijų, kuris apskaičiuojamas standartinio nuokrypio metodu, laikomas palygintinu su rekomenduojamuoju 6 priede, jeigu, atsižvelgiant į abiejų planų darbines charakteristines kreives, kurių abscisės ašis yra , čia m*faktinis partijos vidurkis, pirmo plano kreivės ordinatės taško 0,10 abscisė (partijos priėmimo tikimybė = 0,10) nuo atitinkamo 6 priede rekomenduojamo bandinių ėmimo plano kreivės taško abscisės nukrypsta mažiau kaip 0,05.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

6 priedas

 

Fasuotų prekių PARTIJŲ TIKRINIMAS

 

1. Faktinio PRODUKTO KIEKIO pakuotėje MATAVIMO REIKALAVIMAI

Faktinis produkto kiekis pakuotėje gali būti matuojamas tiesiogiai, naudojant masės arba tūrio matavimo priemones, arba netiesiogiai, kai skysčio tūriui įvertinti fasuotas produktas sveriamas bei matuojamas jo tankis.

Neatsižvelgiant į tai, koks metodas yra taikomas, išplėstinė neapibrėžtis matuojant faktinį produkto kiekį pakuotėje neturi viršyti 1/5 leistinosios produkto vardinio kiekio neigiamos paklaidos.

 

2. REIKALAVIMAI Fasuotų PREKIŲ PARTIJŲ TIKRINIMUI

Fasuotos prekės turi būti tikrinamos imčių metodu, t. y. atrenkant bandinius iš fasuotų prekių partijos. Patikrinimas atliekamas dviem vienu metu vykdomais etapais: pirmame etape tikrinamas faktinis produkto kiekis kiekvienoje pakuotėje, antrame etape tikrinamas vidutinis faktinis produkto kiekis pakuotėje.

Fasuotų prekių partija priimama, jeigu abiejų minėtųjų patikrinimų rezultatai atitinka priėmimo kriterijus.

Kiekvienam iš šių patikrinimų yra numatyti du fasuotų prekių tikrinimo būdai: neardomasis bandymas, t. y. kai bandymo metu pakuotė neatidaroma, ir ardomasis bandymas, t. y. kai bandymo metu pakuotė atidaroma arba išardoma.

Pastaba. Ekonominiais ir praktiniais sumetimais ardomojo bandymo taikymas ribojamas. Ardomasis bandymas turėtų būti atliekamas tik tokiais atvejais, kai neardomojo bandymo praktiškai atlikti neįmanoma. Paprastai jis netaikomas partijoms, kuriose yra mažiau nei 100 vienetų.

2.1. Fasuotų prekių partijos sudėtis.

2.1.1. Partiją sudaro to paties vardinio kiekio, tipo, tomis pačiomis sąlygomis supakuotos fasuotos prekės, kurios turi būti patikrintos.

2.1.2. Tikrinant fasuotas prekes pakavimo linijos pabaigoje, prekių skaičius kiekvienoje partijoje turi būti toks, kiek pakavimo linija pagamina per valandą dirbdama normaliu darbo našumu. Kitais atvejais didžiausias partijos dydis ribojamas iki 10 000.

2.1.3. Visoms partijoms, kurias sudaro mažiau nei 100 fasuotų prekių, jeigu pasirenkamas neardomasis tikrinimo metodas, tikrinamos visos pakuotės jų neišardant.

2.1.4. Prieš atliekant šio priedo 2.2.1 arba 2.2.2 ir 2.3 punktuose numatytus veiksmus, iš partijos atsitiktine tvarka turi būti išimamas pakankamas skaičius fasuotų prekių, kad būtų galima atlikti bandymą, kuriam būtina antroji imtis. Išimtos fasuotos prekės pažymimos.

PASTABA. Toks žymėjimas turi būti atliekamas prieš matavimo operacijas. Turi būti aiškiai nurodytas imties ėmimo laikas: pradžia ir pabaiga, bandiniai aiškiai sunumeruoti.

2.2. Faktinio kiekio pakuotėje tikrinimas.

Mažiausias leistinas kiekis pakuotėje gaunamas iš vardinio produkto kiekio pakuotėje atimant leistinąją neigiamą paklaidą.

Partijoje esančios fasuotos prekės, kurių faktinis produkto kiekis pakuotėje yra mažesnis už mažiausią leistiną kiekį, laikomos defektuotomis.

2.2.1. Neardomasis bandymas.

Neardomasis bandymas turi būti atliekamas remiantis dvigubu bandinių atrinkimo būdu.

Pirmasis tikrinamųjų fasuotų prekių skaičius turi būti lygus pirmosios imties vienetų skaičiui, kuris pateiktas 4 lentelėje.

Jei defektuotų fasuotų prekių skaičius pirmoje imtyje yra mažesnis arba lygus pirmajam priėmimo kriterijui, fasuotų prekių partija priimama. Jei defektuotų fasuotų prekių skaičius pirmoje imtyje yra lygus ar didesnis nei atmetimo kriterijus, fasuotų prekių partija atmetama. Jei defektuotų fasuotų prekių skaičius pirmoje imtyje svyruoja tarp pirmojo priėmimo ir pirmojo atmetimo kriterijų, turi būti tikrinama antroji imtis.

Antrosios imties vienetų skaičius nurodytas 4 lentelėje.

Defektuotų fasuotų prekių skaičiai pirmoje ir antroje imtyse sudedami. Jei bendras defektuotų fasuotų prekių skaičius yra mažesnis arba lygus antrajam priėmimo kriterijui, partija priimama. Jei bendras defektuotų fasuotų prekių skaičius yra didesnis arba lygus antrajam atmetimo kriterijui, partija atmetama.

4 lentelė

Fasuotų prekių

skaičius partijoje

Imtys

Defektuotų fasuotų prekių skaičius

Eilės Nr.

Vienetų skaičius

Bendras skaičius

Priėmimo kriterijus

Atmetimo kriterijus

<40

 

Visos

 

0

1

40–79

 

Visos

 

1

2

80–99

 

Visos

 

2

3

Nuo 100 iki 500

pirmas

antras

30

30

30

60

1

4

3

5

Nuo 501 iki 3200

pirmas

antras

50

50

50

100

2

6

5

7

3201 ir daugiau

pirmas

antras

80

80

80

160

3

8

7

9

 

2.2.2. Ardomasis bandymas.

Ardomasis bandymas atliekamas atrenkant bandinius vieną kartą.

Tikrinamųjų fasuotų prekių skaičius turi būti lygus 20, išskyrus tuos atvejus, kai fasuotų prekių skaičius partijoje mažesnis už 100. Jei defektuotų fasuotų prekių skaičius imtyje yra mažesnis arba lygus priėmimo kriterijui, fasuotų prekių partija priimama. Jei defektuotų fasuotų prekių skaičius imtyje yra lygus arba didesnis nei atmetimo kriterijus, fasuotų prekių partija atmetama.

5 lentelė

Fasuotų prekių skaičius partijoje

Vienetų skaičius imtyje

Fasuotų prekių su defektu skaičius

Priėmimo kriterijus

Atmetimo kriterijus

< 40

visi

0

1

40–79

visi

1

2

80–99

visi

2

3

Bet koks skaičius

(³ 100)

20

1

2

 

2.3. Vidutinio faktinio produkto kiekio pakuotėje tikrinimas.

2.3.1. Fasuotų prekių partija priimama, jeigu n fasuotų prekių faktinio produkto kiekio pakuotėje xi vidutinė reikšmė  yra didesnė už reikšmę , čia n – fasuotų prekių skaičius imtyje, xi – faktinis produkto kiekis pakuotėje, faktinio produkto kiekio vidurkis, Qv – vardinis produkto kiekis pakuotėje, s – standartinis faktinio kiekio nuokrypis, t(1-a) Stjudento skirstinio pasikliovimo lygmuo 0,995, kai laisvės laipsnis n ? n ? 1.

2.3.2. Kai xi yra i-tosios fasuotos prekės imtyje faktinio kiekio vertė, o imtyje yra n vienetų (fasuotų prekių), imties išmatuotų verčių vidurkis apskaičiuojamas taip: , o

standartinis nuokrypis s apskaičiuojamas taip: , čia n – dispersija:                .

2.3.3. Priėmimo ar atmetimo kriterijai patikrintų fasuotų prekių partijoms:

Neardomojo bandymo kriterijai.

6 lentelė

Skaičius partijoje

Skaičius imtyje

Kriterijai

Priėmimas

Atmetimas

Bet koks skaičius < 100

nuo 100 iki 500

> 500

visi

30

50

 ³ Qv

 ³ Qv – 0,503 s

 ³ Qv – 0,379 s

 < Qv

 < Qv – 0,503 s

 < Qv – 0,379 s

 

Ardomojo bandymo kriterijai.

7 lentelė

Skaičius partijoje

Skaičius imtyje

Kriterijai

Priėmimas

Atmetimas

Bet koks skaičius < 100

visi

 ³ Qv

 < Qv

Bet koks skaičius ³ 100

20

 ³ Qv – 0,640 s

 < Qv0,640 s

 

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis Reglamentas

7 priedas

 

Matavimo indams keliami reikalavimai

 

1. Matavimo indų tūris yra normuotas 20°C temperatūroje:

1.1. vardinė talpa Vv yra tūris, kuris pažymėtas ant indo; tai skysčio tūris, kurį, kaip manoma, indas talpina, kai jis pripildomas nepažeidžiant naudojimosi sąlygų;

1.2. faktinė indo talpa yra skysčio tūris, kurį jis iš tikrųjų talpina, kai yra tiksliai pripildomas pagal sąlygas, kurios teoriškai atitinka vardinę talpą.

2. Yra du matavimo indų pripildymo būdai: iki pastovaus lygio ir iki pastovios tuštumos.

Atstumas tarp vardinės talpos teorinio pripildymo lygio ir sklidinojo lygio bei skirtumas tarp sklidinosios talpos ir vardinės talpos, t. y. išsiplėtimo arba tuštumos tūris, yra pastebimai pastovūs visuose tokios pačios rūšies matavimo induose.

3. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai pripildoma nevienodai ir kad būtų įmanoma išmatuoti matavimo indo skysčio tūrį pakankamu tikslumu, leidžiamosios paklaidos (teigiamos arba neigiamos) ribos matavimo indo talpoje, t. y. didžiausias leidžiamas faktinės ir vardinės talpų skirtumas, esant 20°C temperatūrai ir 8 priede nustatytomis kontrolės sąlygomis, nurodytas 8 lentelėje.

8 lentelė

Vardinė talpa Vv, ml

Leidžiamosios paklaidos ribos ±

% nuo Vv

ml

nuo 50 iki 100

-

3

nuo 100 iki 200

3

-

nuo 200 iki 300

-

6

nuo 300 iki 500

2

-

nuo 500 iki 1000

-

10

nuo 1000 iki 5000

1

-

 

Sklidinosios talpos leidžiamosios paklaidos riba yra tokia pati kaip ir atitinkamos vardinės talpos leidžiamosios paklaidos riba.

Pastaba. Sistemingas tų pačių paklaidų pasikartojimas draudžiamas.

4. Praktiškai faktinė matavimo indo talpa gali būti patikrinama svoriniu, tūriniu arba gravimetriniu metodu.

5. Kiekvienas matavimo indų gamintojas turi pateikti Valstybinei metrologijos tarnybai patvirtinti ženklą, pagal kurį jis gali būti atpažįstamas, jei toks ženklas nebuvo patvirtintas kitoje Europos ekonominės erdvės šalyje.

Ženklas turi būti ne mažesnis kaip 3 mm dydžio.

Valstybinė metrologijos tarnyba, leidusi gamintojui ženklinti matavimo indus „'„ ženklu, per mėnesį apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms įstaigoms bei Europos Komisijai, pateikdama gamintojo identifikacinį ženklą.

6. Periodinius matavimo indų patikrinimus organizuoja gamintojas ir/arba importuotojas.

Periodiniai patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

Bandiniai gali būti atrinkti gamybos vietoje arba, jeigu tai neįmanoma, Lietuvoje įsisteigusio importuotojo arba jo įgaliotojo atstovo patalpose.

Paskirtoji laboratorija tikrindama, ar matavimo indai atitinka Reglamento nuostatas, atlieka atrinktų imčių tikrinimą gamintojo, importuotojo arba jo įgaliotojo atstovo, jeigu tai neįmanoma, savo laboratorijos patalpose ir apie tokio patikrinimo rezultatus informuoja užsakovą bei Valstybinę metrologijos tarnybą, o esant neigiamiems patikrinimo rezultatams, ir rinkos priežiūros instituciją. Esant neigiamiems patikrinimo rezultatams, kol gamintojas, importuotojas ar jo įgaliotas atstovas nepateikia įrodymų, kad koregavimo veiksmai atlikti ir matavimo indai atitinka Reglamento nuostatas, draudžiama pateikti į rinką tikrintų matavimo indų partijas.

Inspekcinę matavimo indų priežiūrą vykdo rinkos priežiūros institucija. Šie patikrinimai gali būti atliekami fiziniams ir juridiniams asmenims pateikus prašymą ar remiantis ankstesnių matavimų statistika. Rinkos priežiūros institucija gali atrinkti bandinius jau prekyboje, ypač jei yra pagrįstų įtarimų, jog matavimo indai neatitinka Reglamento nuostatų.

7. Paskirtųjų laboratorijų ir rinkos priežiūros institucijos statistinis atrankinis patikrinimas atliekamas pagal priimtus kokybės kontrolės metodus. Jo veiksmingumas turi būti palyginamas su 8 priede apibrėžto standartinio metodo veiksmingumu.

8. Ant matavimo indo turi būti tokie patvarūs, lengvai įskaitomi ir matomi įrašai:

8.1. ant jo šono, ant dugno krašto arba ant dugno:

8.1.1. jo vardinė talpa litrais, centilitrais ar mililitrais mažiausiai 6 mm dydžio skaitmenimis, jei vardinė talpa viršija 100 cl, 4 mm dydžio – jei ji mažesnė arba lygi 100 cl ir viršija 20 cl, ir 3 mm dydžio – jei ji mažesnė arba lygi 20 cl, šalia nurodant vartojamo matavimo vieneto simbolį arba, jeigu reikia, vieneto pavadinimą;

8.1.2. gamintojo atpažinimo ženklas, nurodytas 5 punkto pirmoje pastraipoje;

8.1.3. atvirkštinė epsilon „'„;

8.2. ant dugno arba ant dugno krašto, taip, kad būtų išvengta painiavos su aukščiau minėtu įrašu, tokio paties dydžio skaičiais kaip ir tie, kurie išreiškia atitinkamą vardinę talpą pagal pripildymo metodą arba metodus, kam indas yra skirtas:

8.2.1. sklidinoji talpa, išreikšta centilitrais ir be simbolio cl;

8.2.2. ir (arba) atstumo nuo sklidinojo lygio iki pripildymo lygio, atitinkančio vardinę talpą, įrašas milimetrais, šalia nurodant simbolį mm.

Pastaba. Kiti įrašai gali būti nurodomi ant indo, jei jie nesukelia painiavos su privalomais įrašais.

9. Gamintojas atsako už simbolį „'„ (atvirkštinę epsilon), žymintį, kad indai atitinka 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvos 71/316/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su bendromis matavimo priemonių ir metrologinės kontrolės metodų nuostatomis, suderinimo 6 straipsnį su paskutiniais pakeitimais, padarytais aktu dėl stojimo sąlygų ir sutarčių pritaikomųjų pataisų, bei šio Reglamento nuostatas. Tačiau nereikalaujama nurodyti minėtos direktyvos I priedo 6 skirsnio 3 dalyje numatytų duomenų: datos, kilmės ir identifikavimo kodo.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 


Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų

kontrolės techninis reglamentas

8 priedas

 

Matavimo indų TIKRINIMO metodai

 

1. IMČIŲ ATRANKOS METODAS

Tokios pačios konstrukcijos ir to paties gamintojo matavimo indų imtis turi būti paimama iš partijos, kuri atitinka valandos produkciją.

Jeigu partijos, kuri atitinka valandos produkciją, patikrinimo rezultatas nėra patenkinamas, atliekamas antras patikrinimas, t. y. imama antra imtis iš partijos, atitinkančios ilgesnį gamybos laikotarpį, arba, jeigu produkcija turi būti valstybės narės paskirtos laboratorijos patikrinimo objektu, remiamasi ant gamintojo patikrinimų kortelių pateiktais rezultatais.

Matavimo indų skaičius imtyje turi būti 35 arba 40, atsižvelgiant į tai, kuris iš dviejų metodų, išdėstytų šio priedo 3 skyriuje, pasirenkamas.

2. MATAVIMO INDŲ TALPŲ MATAVIMAS

Faktinę matavimo indo talpą tikrinant svoriniu metodu iš pradžių matavimo indai sveriami tušti. Vėliau jie pripildomi žinomo tankio vandeniu 20°C temperatūroje iki lygio, atitinkančio matavimo indo vardinę talpą. Tuomet jie sveriami pripildyti.

Patikrinimas atliekamas naudojant etalonines priemones, susietas su aukštesnio lygmens etalonais.

Paklaida matuojant talpą turi būti mažesnė arba lygi 1/5 leidžiamosios paklaidos, atitinkančios matavimo indo vardinę talpą.

3. TIKRINIMO METODAI

3.1. Standartinio nuokrypio metodas.

Matavimo indų skaičius imtyje lygus 35.

3.1.1. Standartinis nuokrypis įvertinamas (šio priedo 3.1.4 punktas) tokia veiksmų seka: skaičiuojamas atrinktų matavimo indų faktinės talpos xi vidurkis , po to – atrinktų matavimo indų faktinės talpos xi standartinis nuokrypis s.

3.1.2. Apskaičiuojamos talpos viršutinė ir apatinė ribos Ts ir Ti. Viršutinė riba Ts lygi nurodytos talpos (žr. 7 priedo 8 punktą) ir šią talpą atitinkančios leidžiamosios paklaidos ribos (8 lentelė) sumai. Apatinė riba Ti lygi nurodytos talpos (žr. 7 priedo 8 skyrių) ir šią talpą atitinkančios leidžiamosios paklaidos ribos (8 lentelė) skirtumui.

3.1.3. Pripažinimo kriterijai:

Partija laikoma atitinkančia Reglamento nuostatas, jei tenkinamos trys sąlygos: ; ; ; kai k = 1,57 ir F = 0,266.

3.1.4. Imties vidutinės vertės  ir standartinio nuokrypio s skaičiavimas:

35 išmatuotų verčių vidurkis apskaičiuojamas taip: ; čia n = 35;

standartinis nuokrypis s apskaičiuojamas taip: , čia n – dispersija: .

3.2. Vidutinio kitimo metodas.

Matavimo indų skaičius imtyje lygus 40.

3.2.1. Veiksmų seka (žr. šio priedo 3.2.4 punktą): skaičiuojamas atrinktų matavimo indų faktinės talpos xi vidurkis , po to – atrinktų matavimo indų faktinės talpos xi vidutinis kitimas .

3.2.2. Apskaičiuojamos talpos viršutinė ir apatinė ribos Ts ir Ti. Viršutinė riba Ts lygi nurodytos talpos (žr. 7 priedo 8 skyrių) ir šią talpą atitinkančios leidžiamosios paklaidos ribos (8 lentelė) sumai. Apatinė riba Ti lygi nurodytos talpos (žr. 7 priedo 8 skyrių) ir šią talpą atitinkančios leidžiamosios paklaidos ribos (8 lentelė) skirtumui.

3.2.3. Pripažinimo kriterijus:

Partija laikoma atitinkančia Reglamento nuostatas, jei tenkinamos trys sąlygos: ; ; ; kai k’ = 0,668 ir F = 0,628

3.2.4. Vidutinės vertės  ir vidutinio kitimo , kai imtyje yra 40 vienetų, skaičiavimas:

faktinės talpos matavimų suma: ,

matavimų vidutinė vertė: .

3.2.5.  įvertinimas:

Chronologine atrankos tvarka imtį padalinti į aštuonias grupes, kurių kiekvienoje būtų penki matavimo indai.

Skaičiuojama taip: įvertinamas didžiausios ir mažiausios faktinės talpos kiekvienoje grupėje skirtumas. Gaunamos aštuonios kitimo sritys: R1; R2; …….. R8. Aštuonių grupių kitimo sričių suma lygi: .

Vidutinis kitimas  lygus: .

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė metrologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Įsakymas

Nr. V-66, 2005-06-03, Žin., 2005, Nr. 73-2673 (2005-06-11), i. k. 10530MTISAK0000V-66

Dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. V-145 keitimo ir dėl įstaigų atlikti atitikties įvertinimo procedūras, nustatytas Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techniniame reglamente, paskyrimo

 

 



1 Netaikomas avižiniams miltams ir dribsniams.

2 Išskyrus bulves ir daržoves, iš kurių pašalintas vanduo.

3Mažiau kaip 14 % drėgnumo turintys produktai.

4 Tik hidrochloridams.