Suvestinė redakcija nuo 2020-05-01 iki 2020-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 66-1572, i. k. 0961010ISTA00I-1367

 

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-940,1998.11.24, Žin., 1998, Nr. 109-2995 (1998.12.11)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

 

1996 m. birželio 6 d. Nr. I-1367

Vilnius

 

 

I dalis

Bendrosios nuostatos

 

I skyrius

ĮSTAtymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2643, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20986

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos

1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga) – juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas šio įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

Nr. XIII-2643, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20986

 

2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.

3. LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos.

4. Neteko galios nuo 2016-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1642, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06583

 

5. Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.

6. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

7. Neteko galios nuo 2016-05-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

8. Valstybinis medicininis auditas – asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinė priežiūra.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

9. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

10. Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.

11. Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.

12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2538, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20556

 

13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2538, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20556

 

14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2538, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20556

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2035, 2000.10.12, Žin., 2000, Nr.92-2875 (2000.10.31)

Nr. X-1204, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 72-2834 (2007-06-30)

 

II skyrius

ĮSTAIGŲ RŪŠYS, JŲ AKREDITAVIMO, VEIKLOS VALSTYBINIO REGULIAVIMO IR LICENCIJAVIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI PAGRINDAI

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

3 straipsnis. Įstaigų klasifikavimas

1. LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai (toliau – licencija) turinčios:

1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2443, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16070

 

2) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;

3) valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei;

4) kitos įmonės ir įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

2. Pagal sveikatos priežiūros paslaugų rūšis yra šios įstaigų grupės:

1) asmens sveikatos priežiūros;

2) visuomenės sveikatos priežiūros;

3) mišrios.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą yra:

1) ambulatorinės;

2) stacionarinės;

3) mišrios.

4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal jų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra:

1) medicinos pagalbos;

2) slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos);

3) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo;

4) medicininės–socialinės ekspertizės;

5) specializuotos medicininės ekspertizės;

6) mišrios.

5. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:

1) visuomenės sveikatos monitoringo ir visuomenės sveikatos ekspertizės;

2) visuomenės sveikatos saugos (maisto ir ne maisto produktų saugos, radiacinės saugos, aplinkos higienos, darbo medicinos);

3) neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės;

4) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės;

5) visuomenės sveikatos ugdymo;

6) mišrios.

6. Įstaigų suskirstymą pagal klasifikavimo požymius nustato šių įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimą reglamentuojantys teisės aktai bei šių įstaigų nuostatai (įstatai).

 

4 straipsnis. Įstaigų pavadinimo naudojimas

1. Įstaigos ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Įstaigų pavadinimai ar jų junginiai privalo atitikti jų klasifikavimo požymius.

 

5 straipsnis. Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, (toliau – pareiškėjas) gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Išduodamos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai yra neterminuotos. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi vieną licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodomos visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias ji šiame straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę teikti. Šias paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti tik konkrečiais licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytais adresais, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos turi būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

2. Licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba). Vykdydama šias funkcijas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, siekdama užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą ir pacientų saugą, turi teisę gauti iš pareiškėjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų visą informaciją, įskaitant asmens duomenis (pareiškėjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, atstovų (fizinių asmenų) vardą ir pavardę, kontaktinius, kvalifikaciją ir atitinkamą asmens sveikatos priežiūros praktiką patvirtinančius duomenis), reikalingą atitikčiai šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimams įvertinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

3. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimo, atsisakymo išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo panaikinimo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

4. Pareiškėjas, siekiantis gauti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba kreipdamasis tiesiogiai pateikia prašymą išduoti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar prašymą patikslinti licenciją, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, nustatytus higienos, medicinos priemonių (prietaisų) (toliau – medicinos priemonės), personalo, patalpų ir teisinės formos reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2378, 2019-07-18, paskelbta TAR 2019-08-02, i. k. 2019-12801

 

5. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamasi tiesiogiai informuoja pareiškėją, siekiantį gauti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apie Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje gautus pareiškėjo dokumentus ir, jeigu reikia, apie reikalingumą patikslinti ar pateikti trūkstamus dokumentus. Patikslintų ar trūkstamų dokumentų pateikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo pareiškėjo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos.

6. Atsisakoma išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinti licenciją šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju, jeigu:

1) pareiškėjas pateikia ne visus reikiamus ar neteisingai užpildytus dokumentus ir neįvykdo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti nustatytus trūkumus per jos nustatytą terminą;

2) pareiškėjas neatitinka licencijuojamai veiklai keliamų reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ir neįvykdo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus per jos nustatytą terminą.

7. Pareiškėjui licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinta licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju turi būti išduota arba motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo ir tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoti, gavimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje dienos. Jeigu per šį terminą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pareiškėjui licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslintos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju neišduoda ir nepateikia jam motyvuoto rašytinio atsisakymo, laikoma, kad licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinta licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju yra išduota.

8. Licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinama įstaigos iniciatyva, kai:

1) pakeičiami licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai turėtojo rekvizitai;

2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidauja nevykdyti dalies licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytų licencijuojamų paslaugų;

3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidauja įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

9. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinimo ypatumai:

1) šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pranešti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikdama prašymą patikslinti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir dokumentus, patvirtinančius tokių aplinkybių atsiradimą. Licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų prašymo ir dokumentų gavimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje dienos;

2) šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinama šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka;

3) patikslinus licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, šios licencijos turėtojui pateikiama nauja (perrašyta) licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai su visais aktualiais duomenimis.

10. Neteko galios nuo 2020-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

11. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas sustabdomas:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašomam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip vieneri metai, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga prašo sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą;

2) ne ilgiau kaip trims mėnesiams, kai paaiškėja, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidžia šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus (išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimas stabdomas šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka) arba Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytą įpareigojimą į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą mokėti įmokas, reikalingas pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, ir yra bent viena iš šių sąlygų:

a) yra realus pavojus pacientų sveikatai ar gyvybei;

b) per Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nustatytą licencijuojamos veiklos pažeidimų pašalinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai turėtojo informavimo apie pažeidimo padarymą dienos, asmens sveikatos priežiūros įstaiga Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2378, 2019-07-18, paskelbta TAR 2019-08-02, i. k. 2019-12801

 

111. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai ar jos dalies galiojimas stabdomas tik toms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias teikiant nustatyti pažeidimai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1223, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09503

 

12. Sprendimas sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą priimamas:

1) šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą gavimo dienos;

2) šio straipsnio 11 dalies 2 punkto a papunktyje nurodytu atveju – nedelsiant po pažeidimo nustatymo, o šio straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytu atveju – ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šiame papunktyje nurodyto termino, per kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėjo pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus, bet jų nepašalino, pabaigos.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1223, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09503

 

13. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas sustabdytas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikdama paraišką, o šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju – paraišką ir pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas įsitikinus, kad yra pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų paraiškos ir dokumentų gavimo dienos.

14. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas panaikinamas:

1) kai yra gautas asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymas panaikinti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą;

2) jeigu sustabdžius licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą asmens sveikatos priežiūros įstaiga per šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytą terminą nesikreipė dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo arba per šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas;

3) kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga likviduojama;

4) kai paaiškėja, kad licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai;

5) šio įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju.

15. Sprendimas panaikinti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą priimamas:

1) šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo gavimo dienos;

2) šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyto termino kreiptis dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo pabaigos arba ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodyto termino, per kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėjo pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus, dėl kurių jos licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalis) yra sustabdyta, bet jų nepašalino, pabaigos;

3) šio straipsnio 14 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie šias aplinkybes dienos;

4) šio straipsnio 14 dalies 5 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos.

16. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba informaciją apie licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar galiojimo panaikinimą, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

17. Už licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą ir jos patikslinimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

18. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išduodamos ir registruojamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdomoje ir tvarkomoje Sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo informacinėje sistemoje šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-287, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1357 (2001 05 09)

Nr. XI-886, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 71-3558 (2010-06-19)

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

6 straipsnis. Įstaigų akreditavimas sveikatos priežiūros veiklai

1. Įstaigos, turinčios licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį, turi teisę kreiptis dėl akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai.

2. Įstaigas akredituoja ar jų akreditavimą panaikina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, priimdama sprendimą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintuose Akreditavimo sveikatos priežiūrai nuostatuose nustatyta tvarka.

3. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimas akredituoti įstaigą ar neakredituoti įstaigos turi būti priimtas ne vėliau kaip per šimtą dvidešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų akreditavimui, gavimo dienos. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba apie priimtą sprendimą privalo raštu informuoti įstaigą ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas.

4. Įstaiga akredituojama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

5. Išlaidas, susijusias su akreditavimu, apmoka akreditavimą inicijavusi įstaiga.

6. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

7. Akreditavimo reikalavimus rengia aukštosios mokyklos ir mokslo įstaigos kartu su sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis. Akreditavimo reikalavimų rengimą užsako, juos tvirtina ir registruoja Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

 

7 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-05-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

8 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-05-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą

1. Įstaigų veiklą nustato:

1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;

2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;

3) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

6) įstaigų įstatai (nuostatai).

2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.

3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams.

4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka.

 

10 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio

reguliavimo klausimais

Sveikatos apsaugos ministerija:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;

3) Neteko galios nuo 2016-05-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

4) nustato pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;

5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;

6) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;

7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;

8) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;

9) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;

10) kartu su Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo krašto apsaugos sistemos ar vidaus reikalų sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;

11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;

12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį;

13) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1122, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7106 (2010-11-27)

 

11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio

nustatymas

1. LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa.

2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.

 

12 straipsnis. Investicijos sveikatos priežiūrai

1. Investicijomis sveikatos priežiūrai laikoma lėšų naudojimas paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei gerinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

2. Investicijų sveikatos priežiūrai ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

 

13 straipsnis. Paslaugų kainų valstybinis reguliavimas

1. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

2. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato jų valdymo organai ar savininkai šių įstaigų įstatuose nustatyta tvarka.

3. LNSS įstaigos privalo teikti fiziniams ir juridiniams asmenims rašytinę informaciją, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

 

14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas

LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:

1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;

2) jiems išduota licencija panaikinama;

3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;

4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

 

15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

 

1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.

5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.

6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

 

7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

 

8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

Nr. X-1204, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 72-2834 (2007-06-30)

Nr. XI-1770, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 154-7261 (2011-12-17)

 

151 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarka

1. LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau kartu – vadovaujantieji darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalių.

2. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento, kuris yra apskaičiuotas atsižvelgus į šiuos kriterijus: LNSS viešųjų įstaigų praėjusiais kalendoriniais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų dydį ir praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) faktiškai užimtų etatų skaičių.

3. LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis (pDU) nustatomas pagal formulę pDU = SvVDU x k, čia:

1) pDU – mėnesinio darbo užmokesčio pastovioji dalis;

2) SvVDU – LNSS viešosios įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinis vidurkis;

3) k – koeficientas.

4. LNSS viešosios įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinis vidurkis (SvVDU) apskaičiuojamas pagal formulę SvVDU = (gVDU x GES + sVDU x SES) / (GES + SES), čia:

1) gVDU – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis;

2) sVDU – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos vidutinis mėnesinis slaugytojų darbo užmokestis;

3) GES – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos užimtų gydytojų etatų skaičius;

4) SES – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos užimtų slaugytojų etatų skaičius.

5. Koeficientas (k) apskaičiuojamas pagal formulę k = 50 % kPSDF + 50 % kE, čia:

1) kPSDF – praėjusių kalendorinių metų įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų koeficientas;

2) kE – praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų faktiškai užimtų etatų skaičiaus koeficientas.

6. Praėjusių kalendorinių metų įstaigos gautų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų koeficientai (kPSDF) yra šie:

1) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos iki 0,1 mln. Eur, – 1;

2) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 0,1 mln. Eur, bet neviršija 1 mln. Eur, – 1,1;

3) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 1 mln. Eur, bet neviršija 3 mln. Eur, – 1,8;

4) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 3 mln. Eur, bet neviršija 5 mln. Eur, – 2,1;

5) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 5 mln. Eur, bet neviršija 6 mln. Eur, – 2,2;

6) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 6 mln. Eur, bet neviršija 7 mln. Eur, – 2,3;

7) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 7 mln. Eur, bet neviršija 10 mln. Eur, – 2,4;

8) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 10 mln. Eur, bet neviršija 30 mln. Eur, – 2,6;

9) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 30 mln. Eur, bet neviršija 50 mln. Eur, – 2,8;

10) LNSS viešųjų įstaigų, kurių pajamos didesnės kaip 50 mln. Eur, – 3.

7. Praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų faktiškai užimtų etatų skaičiaus koeficientai (kE) yra:

1) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, – 1;

2) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 50 darbuotojų, – 1,1;

3) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 51 iki 100 darbuotojų, – 1,8;

4) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 101 iki 150 darbuotojų, – 2,1;

5) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 151 iki 200 darbuotojų, – 2,2;

6) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 201 iki 250 darbuotojų, – 2,3;

7) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 251 iki 300 darbuotojų, – 2,4;

8) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų, – 2,6;

9) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 501 iki 1 000 darbuotojų, – 2,8;

10) LNSS viešųjų įstaigų, kuriose dirba daugiau kaip 1 001 darbuotojas, – 3.

8. Naujai įsteigtų LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio, mokamo pirmaisiais kalendoriniais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų visų to paties Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto lygmens ir tos pačios šio įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos nomenklatūros (jeigu LNSS viešoji įstaiga nėra priskirta Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytam lygmeniui, vertinamas tik priskyrimas šio įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytai nomenklatūrai) LNSS viešųjų įstaigų vadovams praėjusiais kalendoriniais metais nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio vidurkį. Duomenis apie visų to paties Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto lygmens ir (ar) tos pačios šio įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos nomenklatūros LNSS viešųjų įstaigų vadovų praėjusiais kalendoriniais metais nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio vidurkį naujai įsteigtos LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui teikia Sveikatos apsaugos ministerija.

9. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas 10–40 procentų mažesnis už įstaigos vadovui nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį.

10. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis negali viršyti 20 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinio darbo užmokesčio kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

11. LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio maksimalų dydį (pastovioji ir kintamoji darbo užmokesčio dalys kartu) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas (atsižvelgdami) į tai, kad įstaigos visų darbuotojų ir įstaigos vadovo mėnesinio darbo užmokesčių suma negali viršyti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyto LNSS viešosios įstaigos darbo užmokesčio fondo dydžio.

12. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiajam darbuotojui už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų atlikimą paskutinį kalendorinių metų mėnesį iš sutaupytų viešosios įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti išmokama premija, kuri negali būti didesnė už praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį.

13. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantiesiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti trijų jų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka.

TAR pastaba. Įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1762 iki šio įstatymo nustatytas LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio dydis turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio nuostatas. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo (2019-09-01) LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio dydis buvo didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnyje nustatomą atitinkamos pareigybės mėnesinio darbo užmokesčio dydį, vadovaujančiajam darbuotojui, iki jis eina šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio dydis (apskaičiuotas pastoviąją dalį sudedant su kintamąja dalimi), o nuo 2021 m. sausio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis nustatomas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnyje nustatytas LNSS vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1563, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4177 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1898, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7799 (2011-12-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1762, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21108

 

152 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas

1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:

1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas);

2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;

3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;

4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;

5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas.

2. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:

1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;

3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;

5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);

6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;

8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;

9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);

12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.

3. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 10 dalyje nurodytu pagrindu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1762, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21108

 

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes.

5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių.

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma.

8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas):

1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas;

2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;

3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms;

4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija.

10. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

12. Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-903, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21326

 

153 straipsnis. Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai

1. Visos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais.

2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:

1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;

2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;

3) antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

5) stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustajam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus.

5. Jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje.

6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje.

7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento.

8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką.

9. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-903, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21326

Nr. XIII-1763, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20876

 

16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba

1. Įstaigų raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba. Medicinos dokumentai (ligos ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba. Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba.

2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija.

 

II dalis

Sveikatos priežiūros įstaigos

 

I skyrius

LNSS NEPRIKLAUSANČIOS įstaigOS

 

17 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų steigimas

LNSS nepriklausančios įstaigos steigiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu, Individualių įmonių įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-593, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 97-3419 (2001-11-21)

Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1335, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17988

 

18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai

LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

 

19 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos ypatumai

1. LNSS nepriklausančių įstaigų išlaidos už būtinosios medicinos pagalbos pacientams suteikimą atlyginamos iš juridinių ir fizinių asmenų, savo neteisėta veikla padariusių žalą šių pacientų sveikatai, lėšų. Šių išlaidų atlyginimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindus ir tvarką reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas.

2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.

3. LNSS nepriklausančios įstaigos gali naudotis LNSS įstaigų paslaugomis (tyrimais, specialistų konsultacijomis ir kt.) tik pagal sudarytas su šiomis įstaigomis sutartis. Už paslaugas apmokama sutartinėmis kainomis, kurios negali būti mažesnės už nustatytas LNSS įstaigoms.

4. LNSS nepriklausančios įstaigos pagal savo kompetenciją ir savo lėšomis privalo įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

5. Jeigu LNSS nepriklausančios įstaigos įstatymų nustatyta tvarka gauna lėšų iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, Sveikatos apsaugos ministerija bei įgalioti Valstybės kontrolės pareigūnai, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos turi teisę tikrinti, kaip tos lėšos naudojamos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1637, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-23, i. k. 2018-18927

 

II skyrius

LNSS įstaigos

 

20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai

1. LNSS biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji tai pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšų.

2. LNSS biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija.

3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

 

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų

steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą

Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

 

22 straipsnis. Biudžetinių įstaigų valdymo, veiklos ir lėšų naudojimo ypatumai

1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

 

2. Biudžetinė įstaiga turi teisę sudaryti sveikatos priežiūros sutartis su LNSS veiklos užsakovais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl nemokamų ir mokamų paslaugų teikimo, gauti nebiudžetinių lėšų už mokamų paslaugų teikimą. Visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos turi teisę verstis su jų kompetencija susijusia leidybos veikla ir iš šios veiklos gauti nebiudžetinių lėšų.

 

23 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra

LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos yra:

1) sporto medicinos centrai;

2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;

3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;

6) priklausomybės ligų centrai;

7) kitos LNSS biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1943, 2000.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2579 (2000.10.11)

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

 

24 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra

1. LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:

1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1715, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08058

 

2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;

3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;

4) Radiacinės saugos centras;

5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;

6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;

7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;

8) Higienos institutas;

9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

3. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

Nr. XI-1758, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7195 (2011-12-15)

 

25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai

1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1642, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06583

 

2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1642, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06583

Nr. XIII-1907, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00839

 

3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Vyriausybė. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1907, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00839

 

4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1642, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06583

 

5. Neteko galios nuo 2016-05-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas

1. LNSS viešoji įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

 

27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai

1. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:

1) Sveikatos apsaugos ministerija;

2) neteko galios nuo 2010-07-01;

3) savivaldybių tarybos;

4) valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;

5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.

2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

 

28 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija

LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso:

1) priimti, keisti ir papildyti LNSS viešosios įstaigos įstatus;

2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;

3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;

4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;

5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;

6) organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;

7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;

9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;

10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams.

 

29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai

1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi.

2. LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:

1) įstaigos pavadinimas;

2) buveinė;

3) įstaigos steigėjai;

4) steigėjų teisės, pareigos;

5) įstaigos veiklos tikslai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1335, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17988

 

6) steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli steigėjai);

7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka;

8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

 

9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;

10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;

11) disponavimo įstaigos turtu tvarka;

12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;

13) finansinės veiklos kontrolė;

14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;

15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16) įstaigos veiklos terminai;

17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams.

3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai).

4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

 

30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai

1. Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai.

2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas.

3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.

 

31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai

1. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą.

2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai.

 

32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos

apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai

Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.

 

33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba

1. LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba.

2. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau - stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams.

3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo.

4. Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.

5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2378, 2019-07-18, paskelbta TAR 2019-08-02, i. k. 2019-12801

 

34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba

1. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau - gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų.

2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).

3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau - slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų.

4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus.Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).

5. Gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.

 

35 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisija

1. LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.

2. LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.

 

36 straipsnis. Viešosios įstaigos turtas

1. Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – valstybės turtas) Vyriausybės nustatyta tvarka viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė (toliau – valstybės viešoji įstaiga), perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo  sutartį. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali šio valstybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.

3. Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – savivaldybės turtas) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduoda savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti savivaldybės turto patikėjimo sutartį. Savivaldybių viešosios įstaigos negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.

4. Valstybės turto ir savivaldybės turto (toliau – turtas) patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.

5. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas turtas.

6. Turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos pareiga ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos interneto svetainėje.

7. Valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Į turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

9. Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2443, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16070

 

37 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas

1. Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:

1) pasibaigęs įstatuose nustatytas įstaigos veikimo laikas;

2) steigėjo (steigėjų) sprendimas likviduoti viešąją įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;

3) teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.

2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.

5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.

6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka.

 

38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai

1. Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

2. Viešosios įstaigos likvidatorius:

1) parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);

2) įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais;

3) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;

4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams);

5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;

6) likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.

3. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.

 

39 straipsnis. LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra

1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra:

1) pirminės sveikatos priežiūros centrai;

2) poliklinikos;

3) ambulatorijos;

4) psichikos sveikatos centrai;

5) šeimos gydytojų kabinetai;

6) greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai;

7) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės;

8) ligoninės;

9) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.

2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, nomenklatūra:

1) ligoninės;

2) kraujo donorystės įstaigos;

3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytos LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūros subjektai savivaldybės tarybos motyvuotu sprendimu gali veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų padaliniai (filialai).

TAR pastaba. 3 dalis taikoma tik po įstatymo Nr. XIII-63 įsigaliojimo (2016-12-15) reorganizuojamoms Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūros įstaigoms

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1335, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17988

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-63, 2016-12-08, paskelbta TAR 2016-12-14, i. k. 2016-28883

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1931, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-37 (2004-01-07)

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

 

40 straipsnis. Neteko galios nuo 2010-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

 

41 straipsnis. LNSS įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

1. Iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai:

1) išlaikomos šio ir kitų įstatymų numatytos uždarosios biudžetinės įstaigos;

2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėjai yra Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);

3) finansuojama pabėgėlių, nelegalių imigrantų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;

5) finansuojamos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės, skirtos užkirsti kelią pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir paplisti, užkrečiamųjų ligų protrūkiams ir epidemijoms likviduoti, taip pat užkirsti kelią branduolinių ir radiologinių avarijų ir ekologinių nelaimių medicininėms pasekmėms atsirasti ir priemonės joms likviduoti;

6) finansuojamos valstybinės sveikatos programos;

7) finansuojami medicinos mokslo taikomieji tyrimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas prioritetines programas, jei šie tyrimai skirti LNSS valdymo ir gyventojų sveikatos saugos, grąžinimo ir stiprinimo, paslaugų tinkamumo, prieinamumo, jų teikimo, socialinio teisingumo plėtojimo aktualioms problemoms spręsti.

2. Iš savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai:

1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybių taryba;

2) teikiama papildoma parama savivaldybių tarybų nustatytų kategorijų socialiai remtinų asmenų sveikatos priežiūrai;

3) finansuojamos privalomosios savivaldybių sveikatos programos;

4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos pirminės visuomenės sveikatos priežiūros priemonės. Šios priemonės turi būti suderintos su Lietuvos savivaldybių asociacija.

3. Viešosios įstaigos turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės meru.

4. LNSS įstaigų nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir per valstybės investicijų programas.

5. Iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamos sveikatos priežiūros įstaigų psichiatrijos skyriuose gydomų pacientų, kuriems pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika bei priverstinio gydymo priemonės, apsaugos ir priežiūros programos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

Nr. XI-1545, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4322 (2011-07-19)

Nr. XII-302, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2846 (2013-06-01)

 

42 straipsnis. LNSS įstaigų nemedicininės veiklos išlaidų apskaita

Jei LNSS įstaiga ne tik atlieka sveikatos priežiūrą, bet ir verčiasi nemedicinine veikla, ji privalo tvarkyti atskirą sveikatos priežiūros ir nemedicininės veiklos išlaidų apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka.

 

43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka

1. LNSS įstaigų, kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1377, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 138-5643 (2007-12-29)

 

III skyrius

Įstaigų teisės ir pareigos

 

44 straipsnis. Įstaigų teisės

Sveikatos priežiūros įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

 

45 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo:

1) užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;

2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;

3) teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

4) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

5) užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

6) atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą;

7) saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;

8) informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją, savo steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;

9) teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę tokias paslaugas gauti;

10) teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

11) jeigu ji priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos ir odontologijos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

12) naudoti, instaliuoti ir prižiūrėti medicinos priemones vadovaujantis gamintojo su medicinos priemonėmis pateikiama informacija ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų;

13) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie naudojamas medicinos priemones ir sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis;

14) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie incidentus, susijusius su medicinos priemonėmis;

15) sužinojus, kad medicinos priemonės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų ar gali kenkti pacientų, medicinos priemonių naudotojų saugai, nutraukti medicinos priemonių naudojimą ir (ar) imtis reikiamų veiksmų keliamam pavojui pašalinti, taip pat apie tai informuoti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją, atsakingą už medicinos priemones;

16) pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2. Savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatytais atvejais sudaro sutartis su laisvės atėmimo vietų ligonine, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatoriumi dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Tipinę šios sutarties formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras.

3. Už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas jas suteikusioms savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms laisvės atėmimo vietų ligoninė, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatorius sumoka pagal sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatytus paslaugų įkainius ir mokėjimo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2702, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21420

 

46 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarkos taisyklės

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos pacientams susipažinti.

2. Vidaus tvarkos taisyklėse turi būti nurodyta:

1) pacientų kreipimosi į įstaigą tvarka;

2) nemokamų paslaugų nomenklatūra ir asortimentas, jų teikimo tvarka;

3) pacientų teisės ir pareigos įstaigoje;

4) pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka;

5) ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir pacientų sprendimo tvarka;

6) informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarka;

7) ligos istorijų, ambulatorinių kortelių, kitų dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka;

8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;

9) darbų saugą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų nuostatos;

10) paciento turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo bei saugojimo tvarka.

3. Įstaigos darbuotojai privalo turėti pareigines instrukcijas.

 

47 straipsnis. Paciento guldymo į stacionarinę įstaigą tvarka

1. Draudžiama paguldyti į stacionarinę įstaigą asmenį be jo sutikimo.

2. Draudžiama paguldyti į stacionarinę įstaigą nepilnametį ar neveiksnų asmenį be jo įstatyminių atstovų sutikimo.

3. Paciento ar jo įstatyminių atstovų sutikimo nereikia:

1) kai yra grėsmė asmens gyvybei ir jis pats dėl to negali tokio sutikimo duoti;

2) kai yra grėsmė nepilnamečio ar neveiksnaus asmens gyvybei, o jo įstatyminių atstovų negalima greitai surasti;

3) kitais įstatymų numatytais atvejais.

4. Asmens skubaus paguldymo į įstaigą tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

 

48 straipsnis. Pacientų registravimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose

1. Įstaigos privalo tvarkyti pacientų apskaitą bei Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti pacientų sveikatos priežiūros patvirtintos formos ataskaitas. Turi būti tvarkoma kiekvieno paciento ligos ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė ar apie jo kreipimąsi turi būti pažymima registracijos žurnale. Šių dokumentų originalai saugomi įstaigoje.

2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

 

49 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareigos pacientui mirus

1. Pacientui mirus, įstaiga privalo ne vėliau kaip per dvylika valandų pranešti apie tai jo šeimos nariams, jo įstatyminiams atstovams arba paciento prieš mirtį nurodytiems asmenims.

2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Pacientui mirus įstaigoje, patologoanatominis jo lavono tyrimas daromas, jei:

1) reikalauja mirusiojo šeimos nariai ar jo įstatyminiai atstovai;

2) mirtis staigi ar netikėta;

3) neaiški mirties priežastis;

4) mirštama po chirurginių intervencijų, diagnostikos ir gydymo procedūrų;

5) mirštama nuo profesinių ar infekcinių ligų arba įtariama, jo g mirties priežastis profesinė ar infekcinė liga;

6) miršta naujagimis ar vaikas;

7) miršta nėščioji ar gimdyvė;

8) miršta asmuo, neišbuvęs stacionare dvidešimt keturių valandų;

9) kitais įstatymų numatytais atvejais.

4. Pacientui mirus, jo lavono teisės medicinos ekspertizė daroma, jei:

1) mirtis įvyksta nuo sužalojimo, apsinuodijimo ar kriminalinio aborto;

2) nežinoma mirusiojo asmenybė;

3) įtariama, jog staigios mirties priežastis yra smurtas;

4) kitais būdais negalima nustatyti mirties priežasties;

5) kitais įstatymų numatytais atvejais, gavus teisėsaugos institucijų reikalavimą.

5. Įstaiga garantuoja mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės.

6. Pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nurodytam terminui, įstaiga mirusiojo kūną perduoda teritorinei lavoninei.

 

50 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pareigos

1. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms privaloma:

1) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones;

2) teikti tik tas paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

3) naudoti tik tuos tyrimo metodus ir tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra aprobuotos Lietuvos Respublikoje;

4) išsaugoti fizinių ir juridinių asmenų komercinę paslaptį;

5) naudoti, instaliuoti ir prižiūrėti medicinos priemones vadovaujantis gamintojo su medicinos priemonėmis pateikiama informacija ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų;

6) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie naudojamas medicinos priemones ir sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis;

7) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie incidentus, susijusius su medicinos priemonėmis;

8) sužinojus, kad medicinos priemonės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų ar gali kenkti pacientų, naudotojų saugai, nutraukti medicinos priemonių naudojimą ir (ar) imtis reikiamų veiksmų keliamam pavojui pašalinti, taip pat apie tai informuoti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją, atsakingą už medicinos priemones.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

2. Įstatymai ir kiti teisės aktai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms gali nustatyti ir kitų pareigų.

 

51 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarkos taisyklės

1. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos privalo turėti įstaigos įstatų nustatyta tvarka patvirtintas vidaus tvarkos taisykles.

2. Vidaus tvarkos taisyklėse turi būti nurodyta:

1) juridinių ir fizinių asmenų kreipimosi į įstaigą tvarka;

2) su įstaiga susijusių juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos;

3) ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir juridinių ar fizinių asmenų sprendimo tvarka;

4) informacijos suinteresuotiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie įstaigos veiklą suteikimo tvarka;

5) įstaigos darbo laikas ir jo paskirstymas.

3. Šių įstaigų darbuotojai privalo turėti pareigines instrukcijas.

 

III dalis

Įstaigų veiklos kontrolė

 

52 straipsnis. Įstaigų teikiamų paslaugų valstybinė kontrolė

Įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka:

1) sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai;

2) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą;

3) Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo;

4) Lietuvos bioetikos komitetas – asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą;

5) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – paslaugų, teikiamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės globos ir slaugos įstaigose, prieinamumo, tinkamumo ir efektyvumo valstybinę kontrolę, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nurodytą valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1800, 2000.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1811 (2000.07.26)

Nr. XI-1758, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7195 (2011-12-15)

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

53 straipsnis. Valstybės institucijų, kontroliuojančių paslaugų teikimą, teisės ir pareigos

1. Valstybės institucijų, nurodytų šio įstatymo 52 straipsnyje, vadovai ar jų paskirti pareigūnai (toliau – pareigūnai) turi teisę:

1) bet kuriuo laiku, pateikę paskyrimo dokumentą įstaigos vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui, netrukdomi patekti į įstaigą ir tikrinti, ar nėra pažeidžiami teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimai;

2) reikalauti ir gauti visą reikalingą informaciją, dokumentus, medžiagą, laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir sveikatos duomenis, kurie reikalingi patikrinimui atlikti ir paslaugų kokybės, pacientų saugos užtikrinimo bei neteisėtos sveikatinimo veiklos užkardymo tikslams pasiekti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

3) reikalauti, kad pacientams būtų atlikti papildomi tyrimai;

4) teikti motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą;

5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;

6) įstatymų nustatyta tvarka patraukti įstaigos darbuotojus atsakomybėn už sveikatinimo įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;

7) vykdydami medicinos priemonių valstybinę priežiūrą, iš įstaigos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui paimti, jeigu tai techniškai įmanoma, medicinos priemonių pavyzdžius ir neatlygintinai juos išbandyti, iki bus gautos bandymo išvados.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.

3. Pareigūnas per nustatytą terminą privalo pateikti tikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui.

4. Trukdymas pareigūnui atlikti pareigas užtraukia įstaigos vadovui įstatymų nustatytą atsakomybę.

5. Už tarnybinių įgaliojimų viršijimą pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

54 straipsnis. Paslaugų teikimo įstaigoje sustabdymas

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal kompetenciją priimtais sprendimais turi teisę sustabdyti įstaigoje visų ar tam tikrų paslaugų teikimą, jeigu:

1) įstaiga arba jos padalinys (filialas) verčiasi veikla, kuriai neturi licencijos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

 

2) įstaigos arba jos padalinio (filialo) atliekama sveikatos priežiūra neatitinka teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų ir dėl to yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims;

3) įstaigoje sveikatos priežiūrą atlieka asmenys, neturintys tam teisės;

4) įstaigos ar jos padalinio patalpos, jų eksploatavimas neatitinka teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų;

5) medicinos priemonės naudojamos, instaliuojamos ir prižiūrimos nesilaikant sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1715, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08058

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

2. Įstaigos paslaugų teikimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybinės institucijos, priėmusios tokį sprendimą, privalo raštu informuoti įstaigos vadovą apie konkrečius sprendimo motyvus bei terminą pažeidimams ar trūkumams pašalinti.

3. Įstaigos vadovai, nevykdantys priimtų pagal šį įstatymą sprendimų sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4. Sustabdžius asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugų teikimą, įstaigos pacientai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka perkeliami (perregistruojami) į kitas įstaigas.

5. Įstaiga per šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų nustatytą terminą privalo pašalinti trūkumus. Pašalinus trūkumus, įstaigos veikla šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų įsakymu gali būti atnaujinta.

6. Jeigu per nustatytą terminą įstaiga trūkumų nepašalina, paslaugų teikimą sustabdžiusi institucija kreipiasi į licenciją išduodančią instituciją dėl įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo ir į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl įstaigos valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus paskyrimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1800, 2000.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1811 (2000.07.26)

Nr. XI-1758, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7195 (2011-12-15)

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

 

55 straipsnis. Įstaigos valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus

skyrimo tvarka

1. Įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:

1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos bei kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;

2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;

3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės.

2. Laikinasis administratorius skiriamas laikotarpiui iki šešių mėnesių. Laikinojo administratoriaus prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienerių metų.

 

56 straipsnis. Įstaigos laikinasis administratorius

1. Įstaigos laikinasis administratorius - tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.

2. Nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos visi įstaigos valdymo organų įgaliojimai pereina laikinajam administratoriui.

3. Laikinasis administratorius turi teisę nutraukti ar sudaryti darbo sutartis su įstaigos valdymo organų nariais ir kitais darbuotojais.

4. Laikinajam administratoriui neprivalomi įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

5. Laikinasis administratorius be įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.

6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.

7. Laikinasis administratorius privalo paskirti įstaigos reviziją ir atlikti higienos, epidemiologinę, darbų saugos ir medicininio audito ekspertizę. Ekspertizės turi būti atliktos per 3 mėnesius nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos.

8. Revizijos metu nustačius įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų pažeidimus, laikinasis administratorius kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir informuoja apie tai Sveikatos apsaugos ministeriją.

9. Laikinasis administratorius už žalą įstaigai, atsiradusią dėl jo kaltės, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

 

57 straipsnis. Įstaigos laikinojo administratoriaus atšaukimas

Įstaigos laikinasis administratorius sveikatos apsaugos ministro įsakymu atšaukiamas prieš terminą, jeigu;

1) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nustato, kad įstaiga gali patikimai ir stabiliai veikti;

2) panaikintas įstaigos licencijos galiojimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

 

58 straipsnis. Įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teisės

1. Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę:

1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas;

3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija;

4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą;

5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises.

2. Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

3. Šiame įstatyme nurodytų įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame įstatyme, nutarimų vykdymo.

 

59 straipsnis. Įstaigų veiklos kontrolės priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės;

2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

2. Klausimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai svarstomas dalyvaujant jos atstovams. Jeigu įstaigos atstovai neatvyksta į klausimo svarstymą, sprendimas taikyti kontrolės priemonę priimamas be jų.

21. Sprendimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu priimamas nedelsiant, netaikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1223, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09503

 

3. Sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus atvejus, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

Nr. XIII-1223, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09503

 

60 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-05-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

 

61 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.Veikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vykdomai sveikatos priežiūros veiklai turi gauti licencijas iki 2002 metų gruodžio 31 dienos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą planą - grafiką. Šių įstaigų atliekama sveikatos priežiūra be licencijos nuo 2003 metų sausio 1 dienos yra neteisėta.

2. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovai turi būti atestuojami per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1512, 1999.12.23, Žin., 2000, Nr.1-6 (2000.01.05)

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-288, 1997.06.24, Žin., 1997, Nr. 62-1462 (1997.07.01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-940, 1998.11.24, Žin., 1998, Nr. 109-2995 (1998.12.11)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1512, 1999.12.23, Žin., 2000, Nr. 1-6 (2000.01.05)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1800, 2000.07.04, Žin., 2000, Nr. 61-1811 (2000.07.26)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 52 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1943, 2000.09.19, Žin., 2000, Nr. 85-2579 (2000.10.11)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2035, 2000.10.12, Žin., 2000, Nr. 92-2875 (2000.10.31)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-287, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1357 (2001 05 09)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-593, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 97-3419 (2001-11-21)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1931, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-37 (2004-01-07)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 15, 17, 29 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1204, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 72-2834 (2007-06-30)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 2, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1377, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 138-5643 (2007-12-29)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-767, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2477 (2010-05-04)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 13, 20, 23, 24, 27, 39, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-886, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 71-3558 (2010-06-19)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1122, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7106 (2010-11-27)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1563, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4177 (2011-07-13)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

16.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1898, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7799 (2011-12-31)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1545, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4322 (2011-07-19)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1758, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7195 (2011-12-15)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 24, 52 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1770, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 154-7261 (2011-12-17)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2370, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6861 (2012-11-22)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 5, 6, 14, 52, 54, 56 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-302, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2846 (2013-06-01)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1335, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17988

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15-1, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1642, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06583

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1940, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14258

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 52 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1715, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08058

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24, 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2229, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00087

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 5, 10, 12, 25, 45, 50, 52, 53, 54, 59 straipsnių, I dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 7, 8, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-63, 2016-12-08, paskelbta TAR 2016-12-14, i. k. 2016-28883

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2468, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18824

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-136, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29840

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15-1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2468 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-702, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-10, i. k. 2017-17816

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2538, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20556

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-2, 15-3 straipsniais įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-903, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21326

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-2, 15-3 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1223, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09503

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1763, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20876

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-2, 15-3 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-903 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1637, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-23, i. k. 2018-18927

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1907, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00839

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1762, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21108

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15-1 ir 15-2 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2378, 2019-07-18, paskelbta TAR 2019-08-02, i. k. 2019-12801

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2443, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16070

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2561, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19869

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 9, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2702, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21420

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2643, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20986

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas