Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.06.10)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr.55-1049

 

Neoficialus įstatymo tekstas:

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-835, 95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1033, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1041, 95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1227, 96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1262, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15, 18 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 d.

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-95, 97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 12, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 17, 18, 19, 26, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-233, 97.06.03, Žin., 1997, Nr.53-1228 (97.06.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

 

                           VIETOS SAVIVALDOS

                              ĮSTATYMAS

 

                       1994 m. liepos 7 d. Nr.I-533

                                Vilnius

 

 

                               I skyrius

                        BENDROSIOS NUOSTATOS

 

     1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir įstatymo paskirtis

 

     Vietos savivalda  (toliau - savivalda) - tai Lietuvos Respublikos  teritorijos  administracinio  vieneto  gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos  Konstituciją ir  įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.

     Savivaldybė - tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę.

     Savivaldybės gyventojų  bendruomenė  -  tai  konkrečios savivaldybės gyventojai, susiję savivaldos teisiniais santykiais.

     Savivaldos  teisinius  santykius  reguliuoja  Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai, tarybų statutai.

     Šis įstatymas  nustato  bendrą  savivaldos  institucijų organizavimo ir veiklos tvarką.

     Jeigu savivaldybei deleguojamos kitokios valstybės valdymo ar administravimo funkcijos arba to reikia jos išskirtiniam statusui įgyvendinti, tai įstatymai gali nustatyti ir kitokią tos savivaldybės institucijų organizavimo ir veiklos tvarką.

 

     2 straipsnis. Savivaldos principai

 

     Savivalda realizuojama vadovaujantis šiais principais:

     1) savivaldybės ir valstybės interesų derinimo;

     2) tiesioginio  toje savivaldybėje  gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose;

     3) savivaldos institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams;

     4) viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę;

     5) teisėtumo ir socialinio teisingumo;

     6) ekonominio savarankiškumo;

          7) žmogaus teisių ir laisvių gerbimo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     3 straipsnis. Savivaldos teritorinis pagrindas

 

     Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams.

 

                               II skyrius

             SAVIVALDOS INSTITUCIJOS, JŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS TVARKA

 

     4 straipsnis. Savivaldos institucijos

 

     Savivaldos institucijos yra:

     1) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau - taryba);

     2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);

     3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.

     Kadencijos pradžioje  pasirinkta vykdomųjų  institucijų, išvardintų šio straipsnio antrajame punkte, struktūra nekeičiama iki tarybos įgaliojimų pabaigos.

     Per du  mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinkti savivaldybės meras, mero  pavaduotojas,  suformuotos  savivaldos  institucijos, patvirtinta administracijos struktūra bei tarybos statutas.

     Savivaldybės institucijų  įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį  susirenka naujai išrinkta taryba. Pirmajame tarybos posėdyje atsistatydina meras, valdyba ir kontrolierius, o taryba paveda jiems eiti pareigas tol, kol nustatyta tvarka bus išrinkti ar paskirti nauji pareigūnai.

     Jeigu savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, savivaldybės institucijų įgaliojimai tęsiasi iki tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybėje.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-233, 97.06.03, Žin., 1997, Nr.53-1228 (97.06.11)

 

     5 straipsnis. Taryba

 

     

     Tarybų narius trejiems metams renka savivaldybės gyventojai - Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

     Taryba įgyvendina valstybės laiduotą savivaldos teisę ir turi juridinio asmens teises.

     Taryba  sudaro komitetus, komisijas ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus organus.

     Tarybos struktūrą  ir veiklos  tvarką nustato  tarybos statutas.

     Taryba netenka įgaliojimų prieš terminą, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     6 straipsnis. Tarybos veiklos formos

 

     Tarybos darbo tvarką nustato šis įstatymas ir jos priimtas statutas.

     Posėdis yra pagrindinė tarybos veiklos forma.

     Taryba savo įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama klausimus tarybos, komitetų bei komisijų posėdžiuose, frakcijų ir grupių pasitarimuose.  Taryba svarstomais  klausimais priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę.

     Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą, šalinti nurodytus darbo trūkumus, įgyvendinti konstruktyvius pasiūlymus.

     Pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už tarybos, komitetų, komisijų bei valdybos posėdžiuose praleistą laiką tarybos nariams mokamas ir su darbu taryboje susijusios išlaidos kompensuojamos tarybos nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     7 straipsnis. Tarybos posėdis

 

     Tarybos  posėdis  yra  teisėtas,  jeigu jame dalyvauja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų  rezultatų paskelbimo. Jį pradeda rinkimų komisijos pirmininkas ir pirmininkauja iki mero išrinkimo. Jeigu komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui.

     Kitus tarybos posėdžius šaukia meras, o jei jo nėra - mero pavaduotojas savo iniciatyva arba komiteto, valdybos siūlymu, taip pat kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto skaičiaus  tarybos narių, nurodydami svarstytinus klausimus. Meras, mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo.

     Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, apie tai raštu pranešę kitiems tarybos nariams ir gyventojams. Jei meras ir jo pavaduotojas  posėdyje  nedalyvauja,  pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš tarybos narių.

     Apie posėdžio sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus meras, jo pavaduotojas arba 1/3 tarybos narių praneša visiems tarybos nariams ir gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio pradžios.

     Klausimus svarstyti tarybai pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, meras, valdyba. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro  meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu  komitetui  ar  komisijai,  frakcijai,  grupei, kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui pasiūlius.

     Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai. Tarybos sprendimai įsigalioja po jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tarybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo diena.

     Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos sprendimus pasirašo meras. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.

     Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

     Tarybos posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir tarybai leidus pasisakyti savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administratorius, apskrities viršininkas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų ir gyventojų dalyvavimo tarybos posėdžiuose tvarką nustato tarybos statutas.

     Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių tarybos  statuto  nustatyta  tvarka  yra pateikti sprendimų projektai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-835, 95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     8 straipsnis. Tarybos komitetai

 

     Tarybos komitetai - tai tarybos organai, sudaromi klausimams preliminariai nagrinėti,  rengti ir  teikti tarybai, merui, valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai.

     Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavusios savivaldos institucijos, administracijos  padaliniai,   savivaldybės  įmonės   bei organizacijos.

     Komitetai taip pat teikia pasiūlymus ir išvadas dėl tarybai svarstyti pateiktų sprendimų ir kitų dokumentų projektų.

     Komitetai sudaromi iš tarybos narių. Komitetų ir jų narių skaičių, kompetenciją bei darbo tvarką nustato tarybos statutas. Komitetų pirmininkai renkami mero siūlymu.

     Komitetų posėdžiai protokoluojami. Išvadas ir sprendimus pasirašo komitetų pirmininkai.

     Komitetų bei komisijų darbe su patariamojo balso teise tarybos statuto nustatyta tvarka gali dalyvauti ekspertai bei visuomenės atstovai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     9 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

 

     Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu - mero pavaduotoją. Jeigu savivaldybėje yra daugiau kaip 300 tūkstančių gyventojų, renka mero pirmąjį pavaduotoją ir mero pavaduotoją. Meras ir jo pavaduotojai renkami slaptu balsavimu. Meras, mero pavaduotojai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Už savarankiškosios kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras, mero pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai.

     Meras, mero  pavaduotojas yra  tiesiogiai atsakingi už valstybės deleguotų  įgaliojimų vykdymą.  Jei  meras,  mero pavaduotojas nevykdo arba blogai vykdo valstybės deleguotus įgaliojimus, Vyriausybė  apie tai praneša tarybai, o šiuos pareigūnus įspėja ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą  laiką trūkumai nepašalinami, Vyriausybė savo nutarimu kreipiasi į tarybą dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo. Vyriausybės kreipimasis tarybos posėdyje turi būti apsvarstytas per dvi  savaites. Jeigu  taryba  mero,  mero  pavaduotojo neatleidžia, Vyriausybė kreipiasi į Seimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

     Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų, jeigu:

     l)  įsigalioja  teismo  nuosprendis  dėl  jų  padarytų nusikaltimų;

     2) jie neatsisako kito darbo ar pareigų pagal šio straipsnio dešimtąją dalį;

     3) savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

     Prieš terminą  motyvuotu tarybos sprendimu meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų 1/3 tarybos narių iniciatyva, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš terminą ir kitais Darbo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

     Jeigu  sprendimas  atleisti  merą,  mero  pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų, išskyrus tuos atvejus, kai išaiškėja šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardintos aplinkybės.

     Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu meras, mero pavaduotojas neišrenkami naujam terminui ir jų negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

     Mero, mero  pavaduotojo  atlyginimą  pagal  Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato taryba.

     Meras, mero pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų,  dirbti jokiose  kitose  valstybinėse  ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

     Mero pavaduotojas vykdo mero jam deleguotus įgaliojimus ir atlieka visas mero pareigas, kai šio nėra.

     Mero pavaduotojas  pirmininkauja tarybos  bei  valdybos posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai.

     Merui, mero pavaduotojui įgaliojimai pratęsiami ir po naujų rinkimų iki reikalų perdavimo naujai išrinktam merui, mero pavaduotojui arba Vyriausybės įgaliotiniui, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

     Savo įgaliojimų laikui meras gali turėti sekretorių ir patarėjus.

     

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     10 straipsnis. Valdyba

 

     Taryba gali nuspręsti savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą ir nustatyti jos narių skaičių. Su šios institucijos nariais darbo sutartis nesudaroma.

     Atskirais įstatymuose nurodytais atvejais sudaryti valdybą gali būti privaloma, o jos sudėtis reglamentuota.

     Jeigu valdyba sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras.

     Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

     Valdybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista valdybos sprendimu, pasiūlius valdybos nariams, savivaldybės kontrolieriui ar apskrities viršininkui.

     Valdybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo meras ir posėdžių sekretorius.

     Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Valdybos sprendimai įsigalioja po jų pasirašymo. Valdybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasirašo meras. Valdybos sprendimus tarybos savarankiškosios kompetencijos klausimais privalo pasirašyti meras. Meras turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų, susijusių su valstybės deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prieštarauja įstatymams. Piliečių ir organizacijų teises pažeidžiantys mero veiksmai dėl sprendimo nepasirašymo gali būti skundžiami teisme.

     Taryba gali  1/3 tarybos  narių  iniciatyva  pareikšti nepasitikėjimą visa valdyba, jeigu ši sudaroma, arba atskiru valdybos nariu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus  dauguma. Kai  pareiškiamas nepasitikėjimas, valdyba ar atskiras jos narys privalo iš pareigų atsistatydinti. Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų.

     Valdybos įgaliojimai pratęsiami ir po tarybos narių rinkimų iki naujos valdybos sudarymo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     11 straipsnis. Administracija

 

     Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija.

     Administracijos struktūrą, jos nuostatus tvirtina taryba, o etatus bei  administracijos darbuotojų  atlyginimus - meras (valdyba, jeigu  ji sudaroma), vadovaudamasis įstatymų arba Vyriausybės nutarimų patvirtintais normatyvais ir neviršydamas nustatyto mokos fondo.

     Administracijai vadovauja administratorius.

     Administratorius:

     1) yra atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius ir nurodymus;

     2) organizuoja tarybos ir valdybos posėdžių parengimą ir dokumentų įforminimą;

     3) atsako už administracijos vidaus darbo tvarką;

     4) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.

     Administratorių skiria ir atleidžia meras. Jeigu sudaroma valdyba, ji skiria ir atleidžia administratorių mero teikimu.

     Administracijos padalinių vadovus, jų pavaduotojus, merui pritarus,  skiria  ir  atleidžia  administratorius.  Kitus administracijos tarnautojus  priima į  darbą  ir  atleidžia administratorius.

     Administracijos darbuotojai negali būti tarybos, kurią jie aptarnauja, nariai.

 

     12 straipsnis. Seniūnas

 

     Seniūnas yra savivaldybės pareigūnas seniūnijoje - tarybos nustatytoje ir jam administruoti priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia meras. Seniūnu gali būti skiriamas savivaldybės tarybos narys.

     Seniūnas paprastai turi būti tos seniūnijos gyventojas - Lietuvos Respublikos pilietis.

     Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

     Seniūno įgaliojimai tęsiasi ir po naujų tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui.

     Seniūno atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-95, 97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

 

 

     13 straipsnis. Kontrolierius

 

     Taryba  savo  įgaliojimų  laikui  skiria  kontrolierių. Kontrolieriumi gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Kontrolierius skiriamas slaptu balsavimu. Kontrolierius laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Tokia pat tvarka kontrolieriaus teikimu skiriamas kontrolieriaus pavaduotojas.

     Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų  ar skiriamų  pareigų, dirbti  jokiose kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

     Jeigu kontrolierius negali eiti savo pareigų arba jo nėra, šias pareigas eina kontrolieriaus pavaduotojas.

     Kontrolierius,  kontrolieriaus  pavaduotojas  gali  būti atleisti iš pareigų prieš terminą 1/3 tarybos narių iniciatyva motyvuotu tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Jeigu sprendimas  atleisti kontrolierių,  kontrolieriaus pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų.

     Pasibaigus  įgaliojimų  laikui,  jeigu  kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas neskiriami naujam terminui ir jų negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

     Kontrolieriaus,  kontrolieriaus  pavaduotojo  įgaliojimai tęsiasi ir po tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam kontrolieriui.

 

 

                            III skyrius

                 SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA

 

     14 straipsnis. Bendrosios nuostatos

 

     Savivaldos institucijų kompetencija yra savarankiškoji ir valstybės deleguotoji.

     Savivaldos institucijos pagal šio įstatymo joms priskirtą savarankiškąją kompetenciją  turi veikimo,  iniciatyvos  bei sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai  ir poįstatyminiai  aktai.  Be  to, savivaldybėse sprendžiamos ir kitos jų gyventojų bendruomenės nariams iškylančios  problemos, kurias  spręsti  nepriskirta valstybės institucijų kompetencijai.

     Valstybės funkcijos  deleguojamos savivaldybėms šiuo ir kitais įstatymais.

     Savivaldos institucijos, priimdamos sprendimus valstybės deleguotosios kompetencijos klausimais, vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais aktais.

     Valstybės institucijos veikia bei kontroliuoja savivaldos institucijas, įgyvendinančias valstybės deleguotąsias funkcijas, tik įstatymuose numatytais atvejais ir formomis.

 

      15 straipsnis. Tarybos savarankiškoji kompetencija

 

     Taryba:

     1) renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero pavaduotoją;

     2) sudaro komitetus, o nutarusi - ir valdybą, administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras;

     3) mero pasiūlymu sprendžia sekretoriaus ir patarėjų pareigybių įsteigimo klausimą. Pritarus pasiūlymui, nustato sekretoriaus atlyginimą, patarėjų skaičių bei jų darbo užmokesčio fondą;

     4) nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių, darbo užmokesčio fondą;

     5) skiria ir atleidžia savivaldybės kontrolierių bei jo pavaduotoją, nustato jiems atlyginimus;

     6) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas;

     7) tvirtina tarybos statutą;

     8) tvirtina mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kontrolieriaus veiklos nuostatus;

     9) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

     10) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą;

     11) tvirtina specializuotų (tikslinių, nebiudžetinių) fondų sudarymo tvarką ir nuostatus;

     12) skirsto arba įgalioja merą (valdybą, jeigu ji sudaroma) skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas;

     13) tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

     14) tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą;

     15) įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas;

     16) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir organizacijas;

     17) priima sprendimus dėl iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomų įstaigų, įmonių, organizacijų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo, taip pat dėl steigėjo atskirų funkcijų vykdymo delegavimo;

     18) nustato mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydį;

     19) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo generalines schemas;

     20) įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

     21) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis ir užsienio valstybių savivaldybėmis sudarymo tvarką;

     22) gali teikti finansines lengvatas savo sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;

     23) naudojasi bankų kreditais, ima ir teikia paskolas įstatymų nustatyta tvarka, nustato savivaldybės vykdomųjų institucijų naudojimosi bankų kreditais bei paskolų ėmimo ir teikimo sąlygas;

     24) nagrinėja tarybos narių keliamus klausimus, priima dėl jų sprendimus;

     25) išklauso mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kitų tarybos sudarytų organų ataskaitas, tarybos narių paklausimus administracijos pareigūnams, savivaldybės įmonių, organizacijų vadovams bei priima dėl jų sprendimus;

     26) savo iniciatyva, apskrities viršininko arba kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu panaikina ar atšaukia įstatymams, Vyriausybės nutarimams ar tarybos sprendimams prieštaraujančius tarybos (valdybos, jeigu ji sudaroma) sprendimus ir mero potvarkius, taip pat  savivaldybės pareigūnų įsakymus;

     27) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir miestelių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles, už kurių pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė;

     28) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;

     29) tvirtina savivaldybės simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą;

     30) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

 

 

     16 straipsnis. Valstybės deleguotoji kompetencija

 

     Savivaldos  institucijos  atlieka civilinės metrikacijos funkcijas, tvarko savivaldybių ir valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą, taip pat gali valdyti valstybinius parkus (nacionalinius ir regioninius), organizuoti savivaldybių policiją, civilinę ir priešgaisrinę saugą, organizuoti sveikatinimo veiklą savivaldybės teritorijoje Vyriausybės  nustatyta  tvarka,  įgyvendinti  kitas įstatymų deleguotas funkcijas.

     Savivaldos   institucijos,  įgyvendindamos  deleguotas valstybės funkcijas, vadovaujasi įstatymais, vykdo Vyriausybės nutarimus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1033, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

 

 

     17 straipsnis. Mero įgaliojimai ir kompetencija

 

     Meras numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą,  pasirašo tarybos  sprendimus ir  posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą.

     Jei sudaroma kolegiali  vykdomoji institucija - valdyba, meras jai vadovauja ir pirmininkauja jos posėdžiams, pasirašo sprendimus savarankiškosios kompetencijos klausimais ir turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų valstybės deleguotosios kompetencijos klausimais, jeigu šie, jo nuomone, prieštarauja įstatymams ar Vyriausybės nutarimams.

     Mero darbą reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

     Vykdydamas savo įgaliojimus, meras:

     1)  atstovauja  arba įgalioja kitus asmenis atstovauti tarybai  ir  valdybai  teisme,  santykiuose  su  kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių bei savivaldos institucijomis, savivaldybės gyventojais;

     2) siūlo mero pavaduotojo, komitetų, komisijų pirmininkų, kitų tarybos sudaromų organų vadovų kandidatūras;

     3) skiria ir atleidžia administratorių, sekretorių, patarėjus ir seniūnus; tvirtina sekretoriaus, patarėjo ir  seniūno veiklos nuostatus;

     4)  sudaro  ir  teikia  tarybai tvirtinti sutartis ir susitarimus su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir užsienio įmonėmis bei kitomis savivaldybėmis, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra laisvoji ekonominė zona, - taip pat sutartis ir susitarimus su šios zonos valdymo bendrove;

     5)  organizuoja vaikų ir jaunimo bendrąjį lavinimą ir papildomą  ugdymą,  suaugusiųjų  bendrąjį  ugdymą,  rūpinasi gyventojų  kultūros  ugdymu,  bendrosios  ir  etnokultūros puoselėjimu, organizuoja gyventojų pirminę sveikatos apsaugą ir sergamumo  prevenciją, ligonių, invalidų ir senelių slaugą, rūpinasi teritorijos sanitarija ir kad būtų laikomasi higienos bei gamtos apsaugos reikalavimų, plėtoja gyventojų poilsio ir turizmo industriją;

     6) organizuoja invalidų, vienišų nusenusių asmenų rūpybą, priežiūrą ir aptarnavimą, labdaros renginius, tarybos nustatyta tvarka skirsto surinktas lėšas ir aukas.

     Vykdydamas šiuos ir kitus įstatymų numatytus įgaliojimus meras priima potvarkius.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1262, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     18 straipsnis. Valdybos kompetencija

 

     Jeigu taryba  sudaro valdybą,  tai ši, vykdydama savo įgaliojimus:

     1) tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

     2) tarybai  įgaliojus skirsto  papildomas  savivaldybės biudžeto lėšas bei kitus išteklius;

     3) organizuoja  teritorijos  raidos  analizę,  bendrųjų ilgalaikių  socialinių,  kultūrinių,  ūkinių,  investicinių, demografinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimą;

     4) organizuoja tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

     5) organizuoja teritorijos generalinio plano, jo pakeitimų projektų bei detalių planų rengimą;

     6) kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos, pastatų ir teritorijos statybų, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos reikalavimų;

     7) teikia tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir gamybinės infrastruktūros  objektų projektavimo  ir statybos klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka, o prireikus - atliekamos užsakovo funkcijos;

     8) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti biudžeto projektą, biudžeto įvykdymo apyskaitą;

     9) pagal tarybos patvirtintus nuostatus sudaro specializuotus (tikslinius, nebiudžetinius) fondus, kontroliuoja, kaip jie naudojami;

     10) nustato biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles, tvirtina jų naudojimo apyskaitą;

     11)  kontroliuoja,  kaip  laikomasi  tarybos  nustatytų taisyklių, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė;

     12) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja gyvenamųjų patalpų statybą, eksploataciją, sudaro ir tvarko piliečių eiles valstybės paramai  gauti,  nuomoja  ir  parduoda  savivaldybių  fondo gyvenamąsias patalpas;

     13) tiria ir analizuoja migracijos procesus, kartu su teritorinėmis darbo biržomis organizuoja racionalų gyventojų užimtumą, gyventojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą bei viešuosius darbus;

     14) kartu su kitomis valstybės institucijomis rengia ir įgyvendina prevencines  priemones, gyventojų  gelbėjimą  nuo katastrofų, stichinių  nelaimių, epidemijų, užkrečiamų ligų, likviduoja jų padarinius;

     15) rengia tarybai pasiūlymus steigti, reorganizuoti ir likviduoti iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomas įstaigas, įmones ir organizacijas;

     16) valdo, naudoja ir saugo savivaldybės turtą;

     17) rengia gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip kartą per metus pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus, taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo veiklą tarybai.

     Valdybos  kompetenciją  reguliuoja  tarybos  patvirtinti nuostatai.

     Jeigu  valdyba nesudaroma, tai visus valdybai priskirtus įgaliojimus vykdo meras.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

 

     19 straipsnis. Seniūno kompetencija

 

     Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai.

     Seniūnas:

     1) mero pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos sprendimų, jeigu ji sudaroma) projektus seniūnijos klausimais;

     2) teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos;

     3)  teikia  merui  pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio objektų priežiūros;

     4) renka jo kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;

     5) išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės padėties;

     6) šaukia seniūnijos gyventojų sueigas;

     7) organizuoja kapinių priežiūrą;

     8) renka žinias apie žemės nuomos poreikius;

     9) tvarko ūkines knygas;

     10) kontroliuoja ir teikia savivaldybei informaciją apie tarybos (valdybos, jeigu ji sudaroma) sprendimų, mero potvarkių įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje;

     11) rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas, kuriose yra civilinės metrikacijos skyriai bei notariniai biurai, registruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus, įrašo Lietuvos Respublikos piliečio pase duomenis apie nuolatinę gyvenamąją vietą;

     12) atlieka kitas mero potvarkiu (valdybos sprendimu, jeigu ji sudaroma) deleguotas funkcijas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1041, 95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

 

     20 straipsnis. Kontrolieriaus kompetencija

 

     Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų   nustatytų  įgaliojimų,  prižiūri,  kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai eksploatuojama  savivaldybės nuosavybė, taip pat savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.

     Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja nuostatai. Kontrolierius pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.

     Kontrolierius:

     1) vadovauja kontrolieriaus tarnybai, priima į darbą ir atleidžia tarnybos darbuotojus (neviršydamas biudžeto asignavimų ir nustatyto mokos fondo);

     2) teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo;

     3) tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) siūlymu arba  savo iniciatyva  organizuoja patikrinimus bei revizijas  administracijoje,  savivaldybės  valstybinėse  ir valstybinėse akcinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose;

     4) teikia savivaldybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų;

     5) atlieka  kitus  veiksmus,  užtikrinančius  nustatytų pažeidimų pašalinimą.

     Kontrolierius yra juridinis asmuo.

 

                              IV skyrius

              SAVIVALDYBIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS PAGRINDAS

 

 

     21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

 

     Savivaldybės ekonominės veiklos pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.

     Savivaldybės nuosavybė - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba.

     Savivaldybės nuosavybės objektus nustato įstatymai.

     Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda:

     1) perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės objektus savivaldybės  nuosavybėn. Šiuo  atveju  gali  būti įstatymuose nustatytos disponavimo tokiais objektais apribojimo sąlygos;

     2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;

     3) sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais atvejais.

     Taryba  teisę  valdyti  bei  eksploatuoti  konkrečius savivaldybės nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba ūkio subjektams.

 

 

     22 straipsnis. Turtiniai santykiai, keičiant Lietuvos Respublikos

                    savivaldybių teritorijų ribas

 

     Likviduojant savivaldybę ar keičiant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto ribas, kitai savivaldybei priskiriama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamojoje teritorijoje;  kitas jos  turtas ir  skolos paskirstomos  savivaldybėms  proporcingai  iš  priskiriamos teritorijos juridinių ir fizinių asmenų surenkamiems mokesčiams į savivaldybės biudžetą.

     Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų turtinius ginčus,  kilusius dėl  teritorijos administracinių vienetų ribų pertvarkymo, sprendžia teismas.

 

 

     23 straipsnis. Savivaldybės finansai

 

     Savivaldybės finansinius  išteklius sudaro  savivaldybės biudžetas, nebiudžetės lėšos.

     Kiekviena  savivaldybė  turi  savarankišką  biudžetą. Savivaldybės biudžetas  sudaromas ir  tvirtinamas vieneriems metams.

     Biudžetiniais metais taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas.

     Lietuvos valstybės  biudžeto ir  savivaldybių  biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros ir Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

     Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos  Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų šaltinių.

     Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtų pajamų neužtenka jų socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetams gali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėms programoms įgyvendinti.

     Papildomos savivaldybių biudžetų pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat sutaupytos išlaidos lieka savivaldybėms.

     Jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl Lietuvos valstybės institucijų priimtų aktų keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės biudžetų. Kompensacijų sumas derina suinteresuotos šalys. Kilus ginčui, galutinį  sprendimą priima teismas. Lėšos valstybės deleguotosioms funkcijoms  įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos valstybės biudžeto.

     Savivaldybė gali naudotis bankų kreditais, imti ir teikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1330, 96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

 

 

                            V skyrius

       SAVIVALDYBIŲ SANTYKIAI SU VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS IR

                   TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

 

 

     24 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis

 

     Tarybų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų santykiai su valstybės  institucijomis  grindžiami  Lietuvos  Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

     Savivaldos  institucijos  nėra  pavaldžios  valstybės institucijoms.

     Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie tai privalo pranešti savivaldybei. Taryba teikia pasiūlymus, kuriuos  privalo   išnagrinėti  aukštesniosios  valstybės institucijos.

     Vyriausybė ir  jos  institucijos  sprendimus  valstybės teritorijos planavimo klausimais derina su savivaldybėmis ir savivaldybių ribas siūlo keisti, atsižvelgdamos į savivaldybių pasiūlymus.

     Vyriausybė remia  savivaldybes rengiant,  tobulinant ir perkvalifikuojant savivaldybių tarnautojus.

     Savivaldybės informuojamos  ir konsultuojamos  valstybės institucijose visais su savivaldybėmis susijusiais klausimais.

 

 

     25 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių atstovavimas

 

     Lietuvos Respublikos savivaldybėms Seime, santykiuose su Respublikos  Prezidentu,  Vyriausybėje  ir  tarptautinėse organizacijose atstovauja Respublikinė savivaldybių asociacija.

 

                              VI skyrius

                SAVIVALDYBIŲ VEIKLOS TEISINĖS GARANTIJOS

 

 

     26 straipsnis. Savivaldybių veiklos teisinių garantijų bendrosios

                    nuostatos

 

     Savivaldybės tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, neviršijantys jų kompetencijos, yra privalomi visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams.

     Šio įstatymo nustatytos savivaldybės teisės negali būti varžomos ar ribojamos, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

     Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucijų nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybių asociacija.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-95, 97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

 

     27 straipsnis. Tarybų veiklos teisinė apsauga

 

     Tarybos dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

 

     28 straipsnis. Savivaldos institucijų ir pareigūnų veiklos teisinė

                    priežiūra

 

     Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, įstatymų nustatyta tvarka prižiūri apskričių viršininkai.

     Piliečių skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, kurių įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas.

     Tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų aktai ar veiksmai,  pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     29 straipsnis. Savivaldybių atributika ir raštvedyba

 

     Savivaldybės herbu laikomas savivaldybės centro herbas. Savivaldybės, kurios  neturi  nustatyta  tvarka  patvirtinto savivaldybės herbo, naudoja valstybės herbą.

     Savivaldybės herbas  naudojamas savivaldybės  vėliavoje, vietos savivaldos institucijų, savivaldybės administracijos bei jos padalinių  ir pareigūnų  antspauduose, merų  ženkluose, dokumentų blankuose ir iškabose.

     Savivaldybių raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba ir turi atitikti valstybės nustatytus raštvedybos reikalavimus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1227, 96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

 

 

     30 straipsnis. (Neteko galios)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-123, 97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

 

     31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

     Šis įstatymas įsigalioja pirmą dieną po įvykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos  savivaldybių tarybas. Įsigaliojus šiam įstatymui, nustoja galios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas.

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS