Suvestinė redakcija nuo 2009-05-31 iki 2010-05-29

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 38-1253, i. k. 1052230ISAK78/V-179

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) 20 straipsnio 8 dalimi,

1. Tvirtiname pridedamus:

1.1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą;

1.2. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.

2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

3. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretoriui ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal nustatytas administravimo sritis.

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą.

2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenims darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

3. Asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus:

3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas);

3.2. funkcinius (2 priedas);

3.3. profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).

4. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:

6.1. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55 dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

6.2. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45–40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

6.4. kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0-10 bazinio darbingumo procentų.

7. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

8. Darbingumo lygio nustatymo kriterijai vertinami, atliekant darbingumo lygio nustatymą.

9. Bazinis darbingumas vertinamas procentais:

9.1. nuo 0 iki 25 procentų;

9.2. nuo 30 iki 55 procentų;

9.3. nuo 60 iki 100 procentų.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus.

11. Funkciniai kriterijai:

11.1. valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius:

11.1.1. gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dieną ar 2 ir mažiau dienas per savaitę;

11.1.2. gali dirbti 4–5 valandas per dieną ar 3–4 dienas per savaitę;

11.1.3. gali dirbti 6 ir daugiau valandas per dieną ar 5 dienas per savaitę.

12. Profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms:

12.1. išsilavinimas:

12.1.1. pradinis, pagrindinis;

12.1.2. vidurinis, profesinis;

12.1.3. aukštesnysis, aukštasis. * Tais atvejais, kai asmuo negali dirbti pagal įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, šis kriterijus vertinamas kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

12.2. profesinė kvalifikacija:

12.2.1. neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti;

12.2.2. negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus;

12.2.3. turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

12.3. darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje:

12.3.1. neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, negali jų panaudoti, ar prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką;

12.3.2. neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti;

12.3.3. turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

12.4. amžius:

12.4.1. nuo 55 m. iki senatvės pensijos amžiaus;

12.4.2. nuo 45 m. iki 55 m.;

12.4.3. iki 45 m.

12.5. fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas:

12.5.1. būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas;

12.5.2. būtinas darbinės aplinkos pritaikymas;

12.5.3. nebūtinas fizinės, darbinės, informacinės aplinkos pritaikymas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

13. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 11.1.2; 12.1.2; 12.2.2; 12.3.2; 12.4.2; 12.5.2 punktuose, vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

14. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.1; 11.1.1; 12. 1.1; 12.2.1; 12.3.1; 12.4.1; 12.5.1 punktuose, vertinami kaip nepalankios darbui aplinkybės.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

15. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.2; 11.1.3; 12. 1.3; 12.2.3; 12.3.2; 12.4.3; 12.5.3 punktuose, vertinami kaip palankios darbui aplinkybės.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

16. Sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

17. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginamai iš koeficiento 0,7.

18. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.

19. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3.

20. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens bazinis darbingumas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

21. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą, pridedama viena palanki darbui aplinkybė.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

22. Neteko galios nuo 2006-05-13

Punkto naikinimas:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin. 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

23. Neteko galios nuo 2006-05-13

Punkto naikinimas:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin. 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

24. Tuo atveju, kai asmens bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 procentų, jo darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, neatsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, t. y. jo darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai vertinami tik asmeniui pačiam pageidaujant.

25. Tuo atveju, kai siunčiamo asmens į NDNT sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir(ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio.

Papildyta punktu:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 


 

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

1 priedas

 

BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI

 

I. Nervų sistemos ligos

 

 

 

Proc.

1.

Galvinių nervų neuralgija:

 

1.1.

lengva (apima retus neuralgijų priepuolius)

100–90

1.2.

vidutinio sunkumo (vidutinio dažnumo neuralginiai skausmai, sukeliami nestiprių dirgiklių)

80–60

1.3.

sunki (dažnai pasikartojantys neuralginio skausmo priepuoliai)

50–20

2.

Veido nervų periferinis paralyžius:

 

2.1.

vienos pusės, kosmetiškai mažai trukdanti parezė

100–90

2.2.

išryškėjusi parezė ar kontraktūros

80–70

2.3.

visiškas vienos ar abiejų pusių paralyžius ir / ar kontraktūra

60–50

3.

Galvos ir / ar nugaros smegenų pažeidimai:

 

 

Pastabos:

■ Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt).

■ Trauminių pažeidimų, kraujotakos sutrikimų, auglių atvejais turi būti įrodyti (klinikiniais ir / ar instrumentiniais diagnostiniais tyrimais) organiniai smegenų pakitimai.

 

3.1.

galvos ir / ar nugaros smegenų pažeidimai su lengvu funkcijos sutrikimu

100–70

3.2.

galvos ir / ar nugaros smegenų pažeidimai su vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimu (hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir / ar tuštinimasis)

60–40

3.3.

galvos smegenų ir / ar nugaros smegenų pažeidimai su ryškiu funkcijos sutrikimu (ryški hemiparezė, hemiplegija ar paraplegija (pilnas vienpusis arba abiejų galūnių paralyžius)), visiškai sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir / ar tuštinimasis)

30–0

4.

Smegenų pažeidimai su psichikos sutrikimais:

 

4.1.

lengvi (kasdienėje veikloje nežymiai pasireiškiantys)

90–70

4.2.

vidutinio sunkumo (aiškiai pasireiškiantys)

60–40

4.3.

sunkūs

30–0

 

Pastaba. Vertinant psichikos sutrikimus, tikslinga atsižvelgti į asmens ypatybes, buvusias iki ligos.

 

5.

Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai:

 

5.1.

pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.:

 

5.1.1.

lengvi

100–90

5.1.2.

vidutinio sunkumo, pasireiškiantys pavieniais nualpimo ar nukritimo priepuoliais

80–70

5.2.

ryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai, darantys žymų poveikį bendrai savijautai, pasireiškiantys dažnais nualpimais ar nevalingais kritimais, nevaldomu užmigimu

70–30

6.

Smegenų pažeidimai su pažintinių funkcijų sutrikimu (apraksija, afazija, agnozija ir kt.):

 

6.1.

lengvi (dalinė afazija ir kt.)

80–60

6.2.

vidutinio sunkumo (ryški afazija su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu ir kt.)

50–20

6.3.

sunkūs (pilna afazija, sunki demencija ir kt.)

10–0

7.

Smegenų pažeidimai su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais priklausomai nuo sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus):

80–0

7.1.

lengvi

80–60

7.2.

vidutiniai

50–40

7.3.

ryškūs (ryški ataksija)

30–0

8.

Dalinis arba visiškas cerebrinis paralyžius:

 

8.1.

Išlikusi lengva galūnių parezė ir tonuso sutrikimai

80–60

8.2.

vidutinio laipsnio galūnių paralyžiai, parezės ir tonuso sutrikimai

50–30

8.3.

sunkūs galūnių paralyžiai (plegija), ryškios parezės ir tonuso sutrikimai

20–0

9.

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai:

 

9.1.

vienos arba abiejų pusių nežymūs judėjimo sutrikimai, sulėtėjimas, kai pusiausvyros sutrikimų nėra, neryškios hiperkinezės

100–80

9.2.

vidutiniai judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, nestabilumas pasisukimų metu, ryškus sulėtėjimas

70–30

9.3.

sunkus judėjimo sutrikimai (negali savarankiškai judėti), ryškios hiperkinezės

20–0

 

Pastaba: vertinant judesių (tarp jų hiperkinezių) sutrikimo ryškumą, atsižvelgiama į sutrikimų apimtį ir jų kupiravimo galimybes.

 

10.

Epilepsija

 

 

Vertinami pagal jų pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu:

 

10.1.

reti generalizuoti ir / ar židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kas keletą mėnesių

100–70

10.2.

vidutinio dažnumo generalizuoti ir / ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, ir/ar asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos

60–30

10.3.

dažni generalizuoti ir / ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną

20–0

 

Pastabos:

■ Asmuo laikomas pagijusiu, jei per 3 metų laikotarpį, nevartojant vaistų nuo epilepsijos, priepuoliai nepasikartoja.

■ Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas ne tik priepuolių dažniu, bet ir diagnostiniais tyrimais (EEG, KT, MRT, laboratoriniai tyrimai kt.).

 

11.

Narkolepsija

 

 

Vertinama, atsižvelgiant į pasireiškimą ir simptomų kombinacijas (dienos metu pasireiškiantis mieguistumas, mieguistumo priepuoliai, katapleksija, automatiškas elgesys, pasireiškiantis nuovargio požymiais, paralyžius miegant neretai yra susijęs su hipnogeninėmis haliucinacijomis)

80–20

12.

Galvos, nugaros smegenų ir stuburo navikai

 

 

Pastaba. Procentai priklauso nuo pasekmių, atsiradusių dėl naviko rūšies, lokalizacijos, apimties ir / ar likusių pooperacinio, spindulinio ir / ar chemoterapinio gydymo pasekmių.

100–0

13.

Nugaros smegenų pažeidimai:

 

13.1.

nugaros smegenų lengvas pažeidimas su motorikos ir neryškiais jutimo sutrikimo simptomais, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų

90–70

13.2.

nugaros smegenų arba cauda equina pažeidimas su apatine parapareze, kai nėra dubens organų funkcijų sutrikimų

60–40

13.3.

nugaros smegenų arba cauda equina pažeidimas su apatine parapareze, kai yra dubens organų funkcijos sutrikimų

30–20

13.4.

nugaros smegenų kaklo dalies pažeidimas su abipusiu viršutinių ir apatinių galūnių pažeidimu bei dubens organų funkcijos sutrikimų

20–0

13.5.

nugaros smegenų visiško nutraukimo sindromas (tetraplegija)

10–0

14.

Išsėtinė sklerozė

 

 

Vertinama priklausomai nuo cerebrinių ir spinalinių funkcijų sutrikimo

90–0

15.

Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos:

 

15.1.

lengvas funkcijos sutrikimas

100–80

15.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas

80–50

15.3.

sunkus funkcijos sutrikimas

50–0

 

Pastaba. Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). Nustatant darbingumo sumažėjimo procentą, šie negalavimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais.

 

 

II. Psichikos ir elgesio sutrikimai

 

 

 

Proc.

16.

Demencijos (F00.0, F00.1, F00.2, F01.0, F01.1, F01.2, F01.3, F02.0, F02.1, F02.2, F02.3, F02.4, F02.8, F03)*

Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus:

 

16.1.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas

20–0

16.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas

35–20

16.3.

21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas

55–40

17.

Organinis amnezinis sindromas (F04)

25–0

18.

Organinės psichozės (F06.0, F06.2, F06.8)*

Epizodų dažnumas, jų trukmė (adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti socialinį prisitaikymą), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai vaistų reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą)

70–20

19.

Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3)*

epizodų dažnis, epizodo trukmė, taikant adekvatų gydymą, užsitęsusi ilgiau nei 6 mėn. ir nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita

90–30

20.

Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0)*

80–30

21.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas*:

 

21.1.

psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė

70–20

21.2.

amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas

25–0

21.3.

demencija (F1X.73) – taip pat kaip kitos demencijos

25–0

22.

Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai*:

55–0

22.1.

šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8) sutrikimo eigos pobūdis, priepuolių dažnumas, jų trukmė taikant adekvatų gydymą, rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą), psichikos defekto remisijos pobūdis, liekamoji simptomatika

 

22.2.

šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti asmens socialinę veiklą, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą)

80–30

22.3.

šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F 25.1, F25.2) Recidyvų dažnis, dalinis adekvataus gydymo efektas (išlieka persistuojanti simptomatika), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą).

90–25

23.

Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32..3, F33.2, F33.3, F33.1)*

Epizodų dažnis, kai epizodas užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn. ir taikant adekvatų gydymą nepavyksta pasiekti visavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita.

90–30

24.

Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0, F45.5)*, valgymo sutrikimai (F50).

Kai adekvatus gydymas ne mažiau kaip 6 mėn. (psichofarmakoterapija ir / ar psichoterapija) neduoda teigiamo efekto ir esami simptomai reikšmingai trikdo asmens tiek buitinę, tiek profesinę veiklą.

100–30

25.

Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78). Atsižvelgiant į IQ 0,

25–0

25.1.

F72 – intelekto koeficientas – 20–34, F73 – intelekto koeficientas >20, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

25–0

25.2.

F71 – intelekto koeficientas – 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją.

40–30

25.3

F70 – intelekto koeficientas – 50–69 su elgesio sutrikimu, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją.

70–45

 

*Pastaba. Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose).

 

 

III. Akies ir jos priedinių organų ligos

 

 

 

Proc.

26.

Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

15–0

 

Pastaba. Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

 

27.

Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas:

 

27.1.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,1

30–20

27.2.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3

50–30

27.3.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 0,5

60–40

27.4.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

20–5

27.5.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

40–30

27.6.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

60–50

27.7.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

20–0

27.8.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

30

27.9.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško, ar abiejų akių centrinės dalies akipločio iškritimas nuo 10 iki 15 laipsnių

70–60

27.10.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško, ar abiejų akių centrinės dalies akipločio iškritimas nuo 10 iki 15 laipsnių

90–70

27.11.

dvejinimasis abiejose akyse

75

27.12.

glaukoma IV stadija

20–0

27.13.

glaukoma III stadija

30

27.14.

ryškus abiejų akių nistagmas

30

27.15.

abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius

50

27.16.

abiejų akių akomodacijos paralyžius

70

28.

Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 1,0:

 

28.1.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04

70

28.2.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1

80

28.3.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3

90

28.4.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

28.5.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

75

28.6.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

80

28.7.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

28.8.

rainelės ir krumplyno arba gyslinės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos

70

28.9.

vienos akies aklumas ir kito organo patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę

50–0

29.

Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas iškritimas:

 

29.1.

homoniminė hemianopsija

60

29.2.

bitemporalinė hemianopsija:

 

29.2.1.

išliekant abiejų akių regėjimui, iškrenta centrinis matymas – taip vadinamos centrinės skotomos 10–25 laipsniai

50–40

29 2 2

regėjimo abiem akimis nėra. Abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija iki 0,5

60

29.3.

homoniminė kvadrianopsija:

 

29.3.1.

viršuje

60

29.3.2.

apačioje

60

29.4.

nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse

40

29.5.

nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla

40–30

30.

Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanoma, retinoblastoma) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu:

 

30.1.

piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachi terapijos, histologiškai patvirtintas nuo 0,5 metų iki 5 metų sekimo

40

30.2.

peržengęs akies ribas navikas

20

 

Pastaba. Dėl akies ligų (glaukoma, akies dugno ligos ir pan.) procentai vertinami priklausomai nuo regėjimo pablogėjimo (regėjimo aštrumas, regėjimo laukas)

 

31.

Spalvų juslės sutrikimas:

 

31.1.

pilnas spalvų juslės nebuvimas (achromazija)

70

31.2.

dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos iškritimas)

90

 

IV. Ausų, nosies ir gerklų ligos

 

 

 

Proc.

32.

Klausos ir pusiausvyros organai

 

32.1.

Klausos pablogėjimas:

 

 

Pastaba. Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato, tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau:

 

 

garso dažnis 500, 1000 ir 2000 Hz klausos pablogėjimas:

 

32.1.1.

20–29 dB

90–80

32.1.2.

30–49 dB

80–70

32.1.3.

50–69 dB

70–60

32.1.4.

70–89 dB

60–50

32.1.5.

daugiau kaip 90 dB

50–40

32.1.6.

ne tik pablogėjusi klausa, bet yra ir kalbėjimo sutrikimų:

 

32.1.6.1.

kalba neaiški, bet lengvai suprantama – atimama 20%, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip

50

32.1.6.2.

kalba sunkiai suprantama – atimama 30 %, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip

40

32.1.6.3.

nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas

40–30

32.2.

pusiausvyros sutrikimai:

 

 

Pastaba. Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija.

 

32.2.1.

lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams

80

32.2.2.

vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai – nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas su polinkiu kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, stiprus galvos svaigimas esant didesniems ir nekasdieniams krūviams, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti net esant mažiems krūviams

70–60

32.2.3.

sunkus funkcinis sutrikimas – stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos

50–30

32.3.

ūžesys ausyse:

 

32.3.1.

be psichikos sutrikimų

100–90

32.3.2.

su padidėjusiu psichovegetaciniu nestabilumu

80

32.3.3.

su emocijų ir kognityviniais sutrikimais (depresija ir kt.)

70–60

32.3.4.

su ryškiais psichikos sutrikimais ir sutrikusia socialine adaptacija

50

32.4.

Meniere'io liga:

 

32.4.1.

vienas ar du priepuoliai per metus

100–90

32.4.2.

daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą

80–60

32.4.3.

sunkaus pobūdžio priepuoliai kelis kartus per mėnesį

50

 

Pastaba. Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai ir ūžesys ausyse vertinami atskirai.

 

32.5.

lėtinis vidurinės ausies uždegimas:

 

32.5.1.

be išskyrų

100

32.5.2.

su pastovia vienos pusės arba epizodiška abiejų pusių sekrecija

90

32.5.3.

pastovus abipusis pūlių išsiskyrimas

80

32.6.

ausies kaušelio praradimas:

 

32.6.1.

vienos ausies kaušelio praradimas

80

32.6.2.

abiejų ausų kaušelių praradimas

70

33.

Nosies ligos ir pažeidimai

 

33.1.

nosies praradimas:

 

33.1.1.

visiškas nosies praradimas

50

33.1.2.

dalinis nosies praradimas, kosmetiškai mažai trukdantis

90

33.2.

sunkus, deformuojantis defektas

80–70

33.3.

Ozenos sloga

80–60

33.4.

nosies landų susiaurėjimas:

 

33.4.1.

vienos pusės, priklausomai nuo kvėpavimo sutrikimo dydžio

100–90

33.4.2.

abiejų pusių, esant lengvam, vidutiniam kvėpavimo sutrikimui

90

33.4.3.

abiejų pusių, esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui

80

33.5.

lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas

80–60

33.6.

visiškas kvapo jutimo praradimas su skonio jutimo sutrikimais

90

33.7.

skonio jutimo praradimas

90

34.

Burnos ligos ir pažeidimai:

 

34.1.

bedantystė, protezus naudoti yra sunku arba neįmanoma

90–80

34.2.

kramtymo funkcijos sutrikimas

100–80

34.3.

negalėjimas atverti burnos

100–70

34.4.

dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama

100–70

34.5.

liežuvio neturėjimas

60–40

35.

Gerklų ligos ir pažeidimai:

 

35.1.

užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių

90

35.2.

užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos

70–60

35.3.

gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių

60–40

 

V. Kvėpavimo sistemos ligos

 

 

 

Proc.

 

Asmenų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į ligos pobūdį, kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, profesiją ir darbo vietos ypatumus.

 

 

Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, bronchodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio toleravimo mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Funkciniai kvėpavimo mėginiai atliekami prietaisais, kurie atitinka diagnostinius tokių prietaisų techninius reikalavimus pagal Amerikos krūtinės sąjungos (ATS) ir Europos respiratologų sąjungos (ERS) rekomendacijas (2005), bei griežtai prisilaikant tyrimų atlikimo metodikos (ATS ir ARS, 2005). Tyrimų rezultatai lyginami su ERS (1993) patvirtintomis funkcinių rodmenų norminėmis formulėmis ir pateikiami procentais normos. Tyrimo duomenys turi būti pateikti spausdinta forma bei saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimo rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas.

 

 

Kvėpavimo sistemos funkcija vertinama, kai yra stabili ligos eiga, bet ne ligos paūmėjimo ar neadekvataus gydymo metu. Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus.

 

 

Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, atliekama spirometrija su bronchodilataciniu mėginiu.

Sergant intersticinėmis plaučių ligomis tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas.

 

 

Fizinio krūvio toleravimo mėginį reikia atlikti tuomet, kai dusulio intensyvumas fizinio krūvio metu ar ramybėje neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimu nustatomas sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti 38 punkte), fizinio krūvio mėginio atlikti nereikia.

 

 

Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimo rezultatus.

 

 

Ligonių, segančių kvėpavimo sistemos ligomis, kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo klasifikacija:

 

36.

Lengvas kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas:

Forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) ³ 60 proc. normos, bet mažiau už apatinės normos ribą (ANR), kai FEV1/VC (ar FEV1/VC) rodiklis yra mažesnis kaip 70 proc., arba difuzinis plaučių pajėgumas (DL, CO) ³ 60 proc. normos, bet mažiau už ANR

arba

VO2max ³ 20 ml/(kg min), bet < 25 ml/(kg min).

75–90

37.

Vidutinio sunkumo kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas:

FEV1 ³ 40 proc. normos, bet < 60 proc., kai FEV1/VC (ar FEV1/VC) rodiklis yra mažesnis kaip 70 proc. normos, arba (Dl, co) ³ 40 proc. normos, bet < 60 proc. normos

arba

VO2max ³ 15 ml/(kg min), bet < 20 ml/(kg min).

70–55

38.

Sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas:

FEV1< 40 proc. normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/VC) rodiklis yra mažesnis kaip 70 proc., arba

(DL, C0) < 40 proc. normos

arba

VO2max ³ 15 ml/(kg min)

arba

arterinio kraujo pO2 £ 55 mm Hg arba < 60 mm Hg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 proc.)

arba

kvėpavimo sistemos ligų padariniai: tracheostoma, pleuros fistulė

0–50

39.

Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra didesnis kaip 20 ml/kg/min.

75–100

 

VI. Kraujotakos sistemos ligos

 

 

 

Proc.

40.

Širdies ligos

 

40.1.

širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis:

 

40.1.1.

I funkcinė klasė (ligoniai, turintys minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei būdami ramybės būsenos (ramybėje) jokio diskomforto nejaučia. Objektyvizuojama 6 min. ėjimo testu, kai ligonis be simptomų gali nueiti 426–551 metrą. Tiriant nustatoma širdies patologija.

100

40.1.2.

II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu, sali nueiti nuo 301 iki 425 metru. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene)

80–50

40.1.3.

III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusi širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi)

50–20

40.1.4.

IV funkcinė klasė (ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. yra ramybės būsenos ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų.)

20–0

40.1.5.

širdies nepakankamumo D stadija. Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą išlieka ryškūs simptomai būnant ramybėje; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos

0

40.2.

svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.), kai yra I funkcinės klasės širdies nepakankamumas

80–50

40.3.

širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui:

80–50

40.3.1.

esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

80–70

40.3.2.

esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

60–40

40.3.3.

esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

40–20

40.4.

miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką

80–50

40.5.

lėtinė ekstrasistolija, kai yra bent vienas iš toliau išvardytų požymių, registruotų elektrokardiogramoje: dažnos ekstrasistolės (> 30/val); grupinės (po dvi), salvinės (trys ir daugiau iš eilės); „R ant T“ fenomenas; ekstrasistolių atsiradimas ar pagausėjimas po nedidelio fizinio krūvio (25–50 W). Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada, laidumo sutrikimai, kitos širdies aritmijos.

80–50

40.6.

lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas. Paroksizminis prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai kartojasi dažniau nei 2 kartus per savaitę

80–50

40.7.

daugiau kaip 2 kartus per paskutinius 12 mėnesių užregistruoti širdies ritmo sutrikimo(paroksizminių tachikardijų) epizodai sutrikdę hemodinamiką

80–50

40.8.

automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas

50–20

40.9.

elekardiostimuliatoriaus implantavimas

80–60

40.10.

stabili krūtinės angina (stabilios KA funkcines klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją):

 

40.10.1.

I funkcinė klasė. KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis; angininiai priepuoliai reti

100

40.10.2.

II funkcinė klasė. Priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo

80–60

40.10.3.

III funkcinė klasė. Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus.

60–40

40.10.4.

IV funkcinė klasė. KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)

20–0

40.11.

arterinė hipertenzija (priklausomai nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų):

 

40.11.1.

mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio AKS padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir / ar diabetą)

100

40.11.2.

vidutinės rizikos grupė: antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas be rizikos veiksnių ir / ar 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir / ar diabetą)

100–90

40.11.3.

didelės rizikos grupė: vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir / ar diabeto)

80–70

40.11.4.

trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos – hipertenzinė nefropatija ir / ar retinopatija ir / ar kardiopatija ir / ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis

70–40

41.

Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonten), esant reikalui, kraujotakos sutrikimas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą < 0,9 priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą.

 

41.1.

Arterijų obliteruojamosios ligos. Apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atstatančių chirurginių ar radiologinių operacijų), kai:

 

41.1.1.

arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija

100–80

41.1.2.

kraujo cirkuliacija yra apribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai:

 

41.1.2.1.

arterinės kraujotakos nepakankamumas vienoje kojoje – II B stadija, kitoje kojoje I arba II A stadija, abiejose kojose – IIA stadija

75–50

41.1.2.2.

arterinės kraujotakos nepakankamumas abiejose kojose – II B stadija arba vienoje kojoje III stadija

45–35

41.1.2.3.

arterinės kraujotakos nepakankamumas abiejose kojose – III stadija

30–25

41.1.2.4.

po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais

80

41.1.2.5.

arterinės kraujotakos nepakankamumas abiejose kojose – IV stadija. Esant amputacijoms – vadovautis 14 skyriuje išdėstytais punktais.

20–15

 

Pastaba. Fonteno klasifikacija:

I stadija – ligonis nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi aparatiniais metodais: dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba esant galimybėms – dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais;

II stadija – protarpinis šlubumas {claudicatio intermittens), kai ligonis gali nueiti daugiau nei 200 m lygia vieta (nesergančių diabetu kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto/kulkšnių indeksas < 0,9);

II A stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus daugiau nei 200 m;

II B stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus mažiau nei 200 m;

III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai;

IV stadija – gangrena.

 

41.2.

Aneurizmos priklausomai nuo vietos ir dydžio:

 

41.2.1.

mažosios pilvo aortos aneurizmos, echoskopiškai iki 3,5 cm diametro, ir mažosios klubinių arterijų aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai neviršija 2,5 cm. Be fizinio krūvio apribojimų

100–80

41.2.2.

pilvo aortos aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 2,5 cm. Bendras fizinio krūvio pajėgumas yra apribotas

40–35

41.2.3.

bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių diametras 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos. Bendras fizinio krūvio pajėgumas ryškiai apribotas

35–30

41.2.4.

lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija. Bendras fizinio krūvio pajėgumas labai ryškiai apribotas

25–0

41.3.

Kojų paviršinių venų varikozė

 

41.3.1.

Įvairios kilmės lėtinis venų nepakankamumas (venų varikozė, protrombozinis sindromas, pirminis venų vožtuvų nepakankamumas, venų displazijos) klasifikuojamas pagal 3 veninės kraujotakos nepakankamumo stadijas (Widmer)

 

41.3.1.1.

lėtinis venų nepakankamumas I – stadija. Išsiplėtusios smulkios pėdos venos (corona phlebectatica), nežymiai išsiplėtusios poodžio venos pagal vidinį blauzdos paviršių, edema kulkšnių srityje

100–70

41.3.1.2.

lėtinis venų nepakankamumas II – stadija. Odos trofiniai pakitimai: išplitusi hiperpigmentacija, balta trofinė odos dėmė, stazinis dermatitas, lipodermatosklerozė (oda indukuota, nesusiima į raukšlę čiurnos srityje ir virš kulkšnių)

60–50

41.3.1.3.

lėtinis venų nepakankamumas – III stadija. Aktyvi trofinė opa arba užgijusi trofinė opa.

40–30

41.4.

limfedema, kai:

 

41.4.1.

I laipsnio galūnės edema, kuri atsiranda tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių

100–90

41.4.2.

II-III laipsnio galūnės edema, kuri išlieka ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota

80–60

41.4.3.

IV laipsnio galūnės edema. Galūnės funkcija ribota, nežiūrint, kad taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis

50–30

 

Pastaba. Pagal Mikos klasifikaciją:

I laipsnio galūnės edema – nuo 1 iki 2 cm storesnė galūnė;

II laipsnio galūnės edema – nuo 2 iki 4 cm storesnė galūnė;

III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė;

IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė.

 

41.5.

ortostatinė hipotenzija:

 

41.5.1.

su lengvais negalavimais

100

41.5.2.

didesni negalavimai, polinkis į kolapsą

90–80

 

VII. Virškinimo sistemos ligos

 

 

 

Proc.

42.

Kramtymo ir rijimo pažeidimai:

 

42.1.

lengvas kramtymo ir / ar nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje

90–80

42.2.

sunkus kramtymo ir / ar rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus

70–50

42.3.

asmuo gali maitintis tik per enterostomą

40–20

43.

Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.) – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius (darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos):

 

43.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F)

90–70

43.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas (A; B; C; D – recidyvai; C – pablogėjimai kelis kartus per metus; D – aktyvus hepatitas; E – subkompensuotas; F)

60–40

43.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (A; B – su skausmo sindromais, nuolatinė diarėja; C – totalus žarnų pažeidimas, kraujavimas iš žarnyno, ryški anemija; D – dažni paūmėjimai; E – dekompensuotas; F)

30–10

43.4.

Išreikštas mitybos sutrikimas, sergant ne virškinimo sistemos ligomis

50–30

44.

Skrandžio neturėjimas, pašalinimas:

 

41.1.

skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė (priklauso nuo negalavimų)

100–90

44.2.

visiškas skrandžio pašalinimas be mitybos sutrikimo (priklauso nuo negalavimų)

80–70

44.3.

visiškas skrandžio pašalinimas su mitybos sutrikimu

60–50

45.

Blužnies neturėjimas

100

46.

Išmatų nelaikymas:

 

46.1.

lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui)

90–80

46.2.

vidutinio sunkumo

70–50

46.3.

visiškas

50–30

47.

Plonosios žarnos fistulė

50–40

48.

Storosios žarnos fistulė arba dirbtinė išangė

50–40

49.

Trumposios žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos):

 

49.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas)

90–70

49.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai malabsorbcijos požymiai)

60–40

49.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija)

30–10

50.

Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys):

 

50.1.

lengvas funkcinis sutrikimas

90–70

50.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas

60–40

50.3.

sunkus funkcinis sutrikimas

30–10

51.

Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

100–80

 

VIII. Urogenitalinės sistemos ligos

 

 

 

Proc.

52.

Inkstų ligos:

 

52.1.

lėtinis inkstų nepakankamumas Pastaba. Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą ir su tuo susijusį funkcijos sutrikimą, yra glomerulų filtracijos greitis (GFK).

 

52.2.

inkstų pažeidimas su normaliu ar padidėjusiu GFG ³ 90 ml/min/1,73 m2

100–90

52.3.

inkstų pažeidimas su neryškiai sumažėjusiu GFG 60-89 ml/min/1,73 m2

80–60

52.4.

vidutiniškai sumažėjęs GFK 30-59 ml/min/1,73 m

60–40

52.5.

ryškiai sumažėjęs GFK 15-29 ml/min/1,73 m

40–20

52.6.

sunkus inkstų nepakankamumas < 15 ml/min/1,73 m2

20–0

52.7.

vieno inksto neturėjimas

90

52.7.1.

vienintelio inksto patologija

80–60

52.7.2.

transplantuoto inksto I laipsnio funkcijos sutrikimas

40–30

52.7.3.

transplantuoto inksto II laipsnio funkcijos sutrikimas

30–20

53.

Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija:

 

53.1.

šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas)

60–50

53.2.

cistostomija

60–50

53.3.

nefrostomija

50–40

54.

Šlapimo nelaikymas:

 

54.1.

lengvo pobūdžio (esant krūviams)

90

54.2.

vidutinio sunkumo

80–60

54.3.

visiškas (su šlapimo kaupimu)

60–50

55.

Šlapimo takų fistulė

70–50

56.

Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

100–80

 

IX. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos

 

 

 

Proc.

57.

Nutukimas su parenchiminių organų distrofija, kai kūno masės indeksas > 40 kg/m

50–30

58.

Cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai:

 

58.1.

lengvas funkcijos sutrikimas

100–90

58.2.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas

80–60

58.3.

sunkus funkcijos sutrikimas

60–30

59.

Hipofizinis nanizmas, osteochondropatija, osteochondrodistrofija:

100–50

 

Pastaba. Darbingumo procentai priklauso nuo funkcijos sutrikimo laipsnio.

 

59.1.

lengvas funkcijos sutrikimas

100–90

59.2.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas

80–60

59.3.

sunkus funkcijos sutrikimas

60–30

59.4.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas

30–10

 

Pastaba: sergant endokrinine, mitybos ir medžiagų apykaitos liga: lengvas funkcijos sutrikimas -kasdien reikalinga dieta ir režimas, kurie sunkina darbo užduočių vykdymą; vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimai – būtina ne tik dieta ir režimas, bet ir vaistai, be kurių būklė staigiai pablogėja, darbui reikia ypatingų sąlygų; sunkus funkcijos sutrikimas – be ligos, kuri sukelia vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimą, prisideda ir kitų organų komplikacijos; ypač sunkus funkcijos sutrikimas – gyvybei svarbių organų negrįžtamas pažeidimas, kai asmens gyvybė priklauso nuo kitų žmonių ar medicinos pagalbos.

 

 

X. Odos ir poodžio ligos

 

 

 

Proc.

60.

Nuolatinė odos ir/ar poodžio pažeidimo (egzemos ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones, lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių)

100–90

61.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)

80–70

62.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja; asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)

60–50

63.

Nuolatinis sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir/ar delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio; vaistų nevartojimas gali sukelti funkcinių sutrikimų progresavimą ir kitų organų komplikacijas).

40–20

64.

Nuolatinis ypatingai sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų).

10–0

 

XI. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais

 

 

 

Proc.

65.

Lengvas funkcinis sutrikimas. Pastaba. Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą turi būti nemažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai.

100–70

65.1.

asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų

 

65.2.

reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus

 

65.3.

blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.

 

65.4.

yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų

 

66.

Vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai. Pastaba. Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą turi būti nemažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai:

60–40

66.1.

asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas.

 

66.2.

vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus

 

66.3.

gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus

 

66.4.

padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėm) infekcijoms

 

66.5.

lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus

 

67.

Sunkus funkcinis sutrikimas. Pastaba. Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą turi būti nemažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai.

30–10

67.1.

asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus

 

67.2.

taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus blogėja bendra sveikatos būklė

 

67.3.

yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes;

 

67.4.

dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartojančios ir recidyvuojančios infekcijos

 

67.5.

dėl ligos atsiradęs III stadijos inkstų nepakankamumas

 

67.6.

blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus

 

67.7.

dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito

 

68.

Ypač sunkus funkcinis sutrikimas:

10–0

68.1.

kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos

 

68.2.

savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius

 

 

XII. Infekcinės ligos

 

 

 

Proc.

69.

Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiškai ir (ar) morfologiškai, kai po ilgalaikio gydymo išlieka baciliariškumas ir jeigu pacientas laikosi gydymo režimo Pasveikus nuo tuberkuliozės, darbingumo lygis nustatomas pagal kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį (36–38 punktus)

0–40

69.1.

tuberkuliozinis meningoencefalitas

0–40

69.2.

būtinas ilgalaikis (4–36 mėn.) tuberkuliozės gydymas

0–50

70.

ŽIV infekuotas, sergantis AIDS

 

70.1.

A3, B1, B2, B3

40–70

70.2.

C1, C2, C3

0–40

70.3.

C2, C3

10–0

 

Klinikinės kategorijos

 

 

CD4+T ląstelių kategorijos

A

Asimptominis, stiprus (pirminis) ŽIV arba PGL*

B

Simptomatinis ne A ar C

C

AIDS indikatorinės ligos

 

 

 

> 500 m L

A1

B1

C1

 

200–499 m L

A2

B2

C2

 

< 200 m L

A3

B3

C3

 

*PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija

 

71.

Laimo liga (neuroboreliozė) A 69.2

60–40

72.

Erkinis virusinis encefalitas A 80

50–0

73.

Lėtinis virusinis hepatitas B 18

50–20

74.

Echinokokoze B 67

40–0

 

XIII. Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos

 

 

 

Proc.

75.

Kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos). Funkcinio nepakankamumo klasės:

 

75.1.

I klasė: gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio), I–II rentgenologinė stadija.

100–80

75.2.

II klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I–III rentgenologinė stadija

70–50

75.3.

III klasė: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija

40–30

75.4.

IV klasė: ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla“ III–IV rentgenologinė stadija

25–15

 

Pastaba. Rentgenologinės stadijos:

I stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas;

II stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas;

III stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų;

IV stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai.

 

76.

Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto–raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis):

 

76.1.

lengvas skeleto–raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir/ar esant ryškiai insoliacijai), jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir/ar yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus

90–70

76.2.

vidutinio sunkumo skeleto–raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą

70–40

76.3.

sunkus skeleto–raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos sunkus arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinis funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų)

35–10

76.4.

ypatingai sunkus skeleto–raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos ypatingai sunkus ar daugiau kaip dviejų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba tik patenkinti savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

0–10

77.

Ryški kelio sąnario kontraktūra arba ankilozė

60–50

78.

Ryški klubo sąnario kontraktūra ar ankilozė

60–50

79.

Ryški peties sąnario kontraktūra arba ankilozė

80–50

80.

Ryški čiurnos sąnario kontraktūra arba ankilozė esant ydingai pėdos padėčiai

60–50

81.

Ryški alkūnės sąnario kontraktūra (judesiai galimi iki 10 laipsnių kampu) arba funkciškai nepatogios padėties ankilozė (mažesniu kaip 60 laipsnių arba didesniu kaip 150 laipsnių kampu), arba kraštutinės pronacijos ar supinacijos padėties dilbio fiksacija

60–50

 

XIV. Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai

 

 

 

Proc.

83.

Minkštųjų audinių sužalojimai

 

83.1.

Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo:

 

83.1.1.

neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)

90

83.1.2.

ryškūs veido pažeidimai

75

83.1.3.

labai ryškūs, trikdantys mimiką

50

83.2.

liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys funkciją

 

83.2.1.

užima mažiau kaip 1% ploto

95

83.2.2.

užima 1–2% ploto

90

83.2.3.

užima 3–4% ploto

85

83.2.4.

užima 5–10% ploto

75

83.2.5.

užima daugiau kaip 10% ploto

65

 

Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto.

 

84.

Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas

 

84.1

stuburo funkcijos pažeidimai:

 

84.1.1.

vidutiniškai riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas

85

84.1.2.

ryškus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas

70

84.1.3.

labai ryškūs: labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas

50

84.2.

pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo:

 

84.2.1.

vidutiniški pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai

80

84.2.2.

ryškus pakitimai, raumenų hipertrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga

70

84.2.3.

labai ryškūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario judesiai

50

 

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas mažinamas 5%.

 

84.3.

peties sąnario nejudrumas, ankilozė:

55

84.3.1.

tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos

45

84.3.2.

peties sąnario kontraktūra:

 

84.3.2.1.

vidutiniška – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170°–120°; rankos judesys atgal (ištiesimas) –50°–40°; rankos judesys į šoną– 150°–120°

80

84.3.2.2.

ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115°–75°; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35°–30°; rankos judesys į šoną– 115°–75°

70

84.3.2.3.

labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75°; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30°; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75°

50

 

Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180°; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60°–70°; rankos judesys į šoną– 180°; rotacija: vidinė – 90°; išorinė –50°.

 

84.3.3.

įprastas peties sąnario išnirimas, ne rečiau kaip vieną kartą per 6 savaites

80

 

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas mažinamas 10%.

 

84.4.

rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas:

40

84.4.1.

rankos netekimas po peties sąnario egzartikuliacijos

40

84.4.2.

rankos netekimas – žąsto srityje

45

84.4.3.

vienintelės rankos iki traumos netekimas

10

84.5.

nesuaugęs žąstikaulio lūžimas (netikras sąnarys)

50

 

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas mažinamas 5%.

 

84.6.

tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos

50

 

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas mažinamas 10%.

 

84.7.

alkūnės sąnario nejudrumas, ankilozė:

 

84.7.1.

iš sulenktos padėties 60°–90° kampu

65

84.7.2.

iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60° arba didesniu kaip 90° kampu

60

84.7.3.

alkūnės sąnario kontraktūra

 

84.7.4.

vidutinė – sulenkimas – 110°–140°; ištiesimas – 60°–75°

90

84.7.5.

ryški – sulenkimas – 90°—110°; ištiesimas – 40–55°

75

84.7.6.

labai ryški – sulenkimas mažiau kaip 90°; ištiesimas mažiau kaip 40°

65

 

Pastabos:

■ Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 150°; ištiesimas – 0°; rotacija – 90°.

■ Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas mažinamas 5%.

 

84.8.

dilbio netekimas dėl alkūnės sąnario egzartikuliacijos

45

84.8.1.

kai iki traumos buvo vienintelis

20

84.8.2.

dilbio bigė bet kurioje dalyje

50

84.8.3.

nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys):

 

84.8.4.

vieno dilbio kaulo

70

84.8.5.

abiejų dilbio kaulų

50

84.8.6.

dilbio funkcijos sutrikimas:

 

84.8.6.1.

vidutinis pronacijos ir supinacijos (iki 60°) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija

90

84.8.6.2.

ryškus (iki 45°) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai

85

84.8.6.3.

labai ryškus pronacijos ir supinacijos (iki 30°) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai

75

 

Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas mažinamas 5%.

 

84.9.

riešo sąnario nebudrumas, ankilozė:

 

84.9.1.

ištiesus

70

84.9.2.

sulenkus

60

84.10.

riešo sąnario judesių apribojimas:

 

84.10.1.

vidutinis – sulenkimas – 40°–50°; ištiesimas – 40°–50°

90

84.10.2.

ryškus – sulenkimas – 25°–30°; ištiesimas – 25°–30°

85

84.10.3.

labai ryškus – sulenkimas 10°–20°; ištiesimas 10°–20°

75

 

Pastabos:

■ Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 50°–60°, ištiesimas – 35°–60°.

■ Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas mažinamas 5%.

 

84.11.

plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių

50

84.12.

nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)

85

84.13.

plaštakos funkcijos sutrikimai ir / ar pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas, griebimo sutrikimas:

 

84.13.1.

vidutiniai

90

84.13.2.

ryškūs

80

84.13.3

labai ryškūs

75

 

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas mažinamas 5%.

 

84.14.

pirmasis pirštas (nykštys):

 

84.14.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais

95

84.14.2.

naginio pirštakaulio bigė

90

84.14.3.

bigė tarpfalanginiame sąnaryje

85

84.14.4.

pamatinio pirštakaulio bigė

80

84.14.5.

piršto netekimas

75

84.14.6.

piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

70

84.15.

vieno piršto vieno sąnario nejudrumas:

 

84.15.1.

pusiau sulenkus

90

84.15.2

ištiesus arba sulenkus

85

84.16.

dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas:

 

84.16.1.

pusiau sulenkus

85

84.16.2.

ištiesus arba sulenkus

80

84.17.

delnakaulio–piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas:

 

84.17.1

pusiau sulenkus

80

84.17.2.

ištiesus arba sulenkus

75

84.18.

piršto judesių sutrikimas:

 

84.18.1

vidutinis

90

84.18.2.

ryškus (pusiau sulenkus)

85

84.18.3.

labai ryškus (ištiesus arba sulenkus)

80

 

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas mažinamas 5%.

 

84.19.

antrasis (rodomasis) pirštas:

 

84.19.1

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame pirštakaulyje

95

84.19.2.

bigė viduriniame pirštakaulyje

90

84.19.3.

pamatinio pirštakaulio bigė

85

84.19.4.

piršto netekimas

80

84.19.5.

piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi

75

84.19.6.

vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra

90

84.19.7.

piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė

85

84.19.8.

piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų piršto sąnarių ankilozė

80

 

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas mažinamas 5%.

 

84.20.

trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:

 

84.20.1.

galinio pirštakaulio bigė

95

84.20.2.

bigė viduriniojo arba pirmojo piršto sąnario lygyje

90

84.20.3.

piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi

85

84.20.4.

vidutinė piršto kontraktūra arba antrojo piršto sąnario ankilozė

95

84.20.5.

piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė

90

84.20.6.

piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė

85

84.21.

dviejų vienos rankos pirštų netekimas:

 

84.21.1.

pirmojo ir antrojo pirštų

55

84.21.2.

pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5)

65

84.21.3.

antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5)

75

84.21.4.

trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5)

80

84.22.

trijų vienos rankos pirštų netekimas:

 

84.22.1.

pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5)

50

84.22.2.

pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)

55

84.22.3.

antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)

65

84.22.4.

trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)

70

84.23.

keturių vienos rankos pirštų netekimas:

 

84.23.1.

pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5)

45

84.23.2.

pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo

45

84.23.3.

pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo

45

84.23.4.

antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo

50

84.23.5.

visų vienos plaštakos pirštų netekimas

40

84.24.

riboti visų plaštakos pirštų judesiai:

 

84.24.1.

vidutiniai

65

84.24.2.

ryškūs – pusiau sulenkus

50

84.24.3.

labai ryškūs – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

40

84.25.

riboti keturių plaštakos pirštų judesiai:

 

84.25.1.

vidutiniai

70

84.25.2.

Ryškūs – pusiau sulenkus

55

84.25.3.

labai ryškūs – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

45

 

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas mažinamas 5%.

 

84.26.

dubens funkcijos sutrikimas:

 

84.26.1.

vidutinis statikos sutrikimas

80

84.26.2.

ryškus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai

70

84.26.3.

labai ryškus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai

40

84.27.

klubo sąnario nejudrumas, ankilozė:

 

84.27.1.

ištiesus

55

84.27.2.

sulenkus

40

84.28.

riboti klubo sąnario judesiai:

 

84.28.1.

vidutiniai – sulenkimas 90°–100°; ištiesimas 0°–10°; rotacija vidinė 20°–30°; rotacija išorinė 15°–25°; atitraukimas 15°–25°; pritraukimas 10°–15°,

85

84.28.2.

ryškūs – sulenkimas 70°–80°; ištiesimas 15°–20°; rotacija vidinė 10°–15°; rotacija išorinė 5°–10°; atitraukimas 5°–10°; pritraukimas 0°–5°

75

84.28.3

labai ryškiai – sulenkimas mažiau kaip 60°; ištiesimas mažiau kaip 15°; rotacija vidinė mažiau kaip 10°; rotacija išorinė mažiau kaip 5°; atitraukimas mažiau kaip 5°; pritraukimas mažiau kaip 0°

65

 

Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 130°; ištiesimas 0° – (– 10°); rotacija vidinė 40°–50°; rotacija išorinė 30°–45°; atitraukimas 30°–60°; pritraukimas 10°–30°

 

84.29.

kojos netekimas dėl klubo sąnario egzartikuliacijos:

30

84.29.1.

kai iki traumos koja buvo vienintelė

10

84.29.2.

šlaunies bigė

40

84.29.3.

netikras sąnarys

45

84.30.

kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos:

 

84.30.1.

vidutiniai pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas

85

84.30.2.

ryškūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių sąnarių judesiai

70

84.30.3.

labai ryškūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai

55

84.31.

tabaluojantis kelio sąnarys

55

84.32.

kelio sąnario ankilozė:

 

84.32.1.

ištiesus

65

84.32.2.

sulenkus (funkciškai nepatogioje padėtyje)

50

84.33.

patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo

90

84.34.

riboti kelio sąnario judesiai:

 

84.34.1.

vidutiniai – sulenkimas 130°–120°; ištiesimas 0° – (– 5°)

90

84.34.2.

ryškūs – sulenkimas 110°–100°; ištiesimas 5°–10°

80

84.34.3.

labai ryškūs – sulenkimas mažiau kaip 10°, ištiesimas mažiau kaip 15°

70

 

Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 140°–160°, ištiesimas 0°–5°.

 

84.35.

blauzdos netekimas dėl kelio sąnario egzartikuliacijos

40

84.36.

vienintelės kojos blauzdos netekimas

50

84.37.

blauzdos bigė

50

84.38.

nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):

 

84.38.1.

abiejų kaulų

55

84.38.2.

blauzdikaulio

65

84.38.3.

šeivikaulio

80

84.39.

blauzdos funkcijos sutrikimas:

 

84.39.1.

vidutinis statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai

85

84.39.2.

ryškus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai

75

84.39.3.

labai ryškus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai

60

84.40.

tabaluojantis čiurnos sąnarys

50

84.41.

čiurnos sąnario ankilozė:

 

84.41.1.

funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 90°–95° kampu)

75

84.41.2.

bet kurioje kitoje padėtyje

65

84.42.

riboti čiurnos sąnario judesiai:

 

84.42.1.

vidutinė kontraktūra

90

84.42.2.

ryški kontraktūra

85

84.42.3.

labai ryški kontraktūra

80

84.43.

pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį)

60

84.44.

pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

70

84.45.

pėdos funkcijos sutrikimas:

 

84.45.1.

vidutinis statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas

90

84.45.2.

ryškus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario judesiai

85

84.45.3.

labai ryškus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai

75

84.45.4.

visų pėdos pirštų netekimas dėl padų–pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

75

84.45.5.

pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

85

84.45.6.

pirmojo piršto netekimas dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

90

84.45.7.

pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas

95

84.45.8.

antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:

 

84.45.9.

dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu

95

84.45.10.

netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi

90

84.46.

piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas:

 

84.46.1.

vieno, dviejų pirštų

95

84.46.2.

trijų, keturių pirštų

90

84.46.3.

potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas:

 

84.46.3.1.

vidutinis

95

84.46.3.2.

ryškus

80

84.46.3.3.

labai ryškus

65

84.47.

po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės:

 

84.47.1.

vidutiniai

70

84.47.2.

ryškūs

60

84.47.3.

labai ryškūs – fistulinis osteomielitas

50

84.48.

kaukolės defektai (lūžiai):

 

84.48.1.

be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai

100

84.48.2.

mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai

100–90

84.48.3.

kaukolės pažeidimai su žymiais kaulų defektais (įkaitant ir deformuojančius) be funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)

70–60

84.49.

veido kaukolės deformacijos:

 

84.49.1.

lengvos

90

84.49.2.

didesnės, trukdančios deformacijos

80–70

84.49.3.

dėl deformacijos sugadinta išvaizda

50

 

Pastaba: su kaukolės defektais ir kaukolės lūžiais beveik visuomet yra patiriamos ir smegenų traumos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant traumos sunkumo lygį.

 

 

XV. Kitą organų ligos ir pažeidimai

 

 

 

Proc.

 

Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) nustatomi įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą:

 

85.

Lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus)

100–70

86.

Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą)

70–40

87.

Sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), arba Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų

30–10

88.

Ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 20 balų

10–0

 

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 


 

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

2 priedas

 

FUNKCINIŲ, PROFESINIŲ IR KITŲ KRITERIJŲ, TURINČIŲ ĮTAKOS ASMENS DARBINGUMUI BEI JO ĮSIDARBINIMO GALIMYBĖMS, VERTINIMAS

 

Eil. Nr.

Kriterijai

Kriterijų reikšmės

Kriterijų vertinimas

1.

Bazinis darbingumas

0–25 proc.

Nepalanki aplinkybė

30–55 proc.

Vidutinio palankumo aplinkybė

60–100 proc.

Palanki aplinkybė

2.

Valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius

Gali dirbti 3 ar mažiau valandų per dieną ar 2 ar mažiau dienas per savaitę

Nepalanki aplinkybė

Gali dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę

Vidutinio palankumo aplinkybė

Gali dirbti daugiau kaip 6 valandas per dieną ar 4 ir daugiau dienas per savaitę

Palanki aplinkybė

3.

Išsilavinimas

Pradinis, pagrindinis

Nepalanki aplinkybė

Vidurinis, profesinis

Vidutinio palankumo aplinkybė

Aukštasis ar aukštesnysis *

Palanki aplinkybė

4.

Profesinė kvalifikacija

Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti

Nepalanki aplinkybė

Negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus

Vidutinio palankumo aplinkybė

Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti

Palanki aplinkybė

5.

Darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje

Neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ar negali jų panaudoti, ar prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką

Nepalanki aplinkybė

Neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti

Vidutinio palankumo aplinkybė

Turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti

Palanki aplinkybė

6.

Amžius

Nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus

Nepalanki aplinkybė

Nuo 45 m. iki 55 m.

Vidutinio palankumo aplinkybė

Iki 45 m.

Palanki aplinkybė

7.

Fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas

Būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas

Nepalanki aplinkybė

Būtinas darbinės aplinkos pritaikymas

Vidutinio palankumo aplinkybė

Nebūtinas fizinės, darbinės, informacinės aplinkos pritaikymas

Palanki aplinkybė

*Tais atvejais, kai asmuo negali dirbti pagal įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą šis kriterijus vertinamas kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė

Palankių darbui aplinkybių suma ....................................................................................

Nepalankių darbui aplinkybių suma ................................................................................

Vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma ................................................................

 

__________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V479

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).

3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, gyvenantys užsienyje, jei dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti ir mokanti institucija su motyvuotu prašymu nustatyti tokiems asmenims darbingumo lygį.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.

6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

6.1. Bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.

6.2. Nedarbingas – asmuo laikomas nedarbingu, kai NDNT jam nustato 0–25 procentų darbingumo lygį ir kad jis negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

6.3. Iš dalies darbingas – asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai NDNT jam nustato 30–55 procentų darbingumo lygį ir kad jis gali dirbti įprastinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

6.4. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983).

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS

 

7. Asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys (toliau – asmuo) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

8. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) šiuos dokumentus:

8.1. asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti;

8.2. užpildytą siuntimą į NDNT (1 priedas);

8.3. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a);

8.4. priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams;

8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;

8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;

8.4.4. kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui.

9. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia (išskyrus asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT) asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į NDNT teritorinį skyrių.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10. Asmuo papildomai pateikia (asmens pateikiamų originalų kopijas daro ir tvirtina NDNT specialistai) arba išsiunčia registruotu paštu šių dokumentų kopijas (asmens siunčiamų dokumentų originalų kopijos įstatymų nustatyta tvarka turi būti patvirtintos notaro, seniūno arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno):

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

10.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

10.2. Neteko galios nuo 2009-05-31

Punkto naikinimas:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin. 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

10.3. Neteko galios nuo 2007-09-21

Punkto naikinimas:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

10.4. dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją.

10.5. esant šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose nurodytoms priežastims, asmuo papildomai pateikia šiuos dokumentus:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;

10.5.2. dėl profesinės ligos – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;

10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) tarnybos ar mokymų metu – nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus. Prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio – dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą), savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir Specialistų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti, kurios sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, išvadą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais buvę išvežti priverstiems darbams arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose – Krašto apsaugos ministerijos pažymą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.7. dėl ligos (suluošinimo) vykdant piliečio pareigą – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado vykdant piliečio pareigą;

10.5.8. dėl ligos (suluošinimo) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, t. y. asmens karinį dokumentą, patvirtinantį būtinąją karinę tarnybą ar karinį apmokymą sovietinėje armijoje, karinį-medicininį dokumentą, patvirtinantį ligą ar suluošinimą, arba – gydymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą per 5 metų laikotarpį po tarnybos arba stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų psichiatrų konsiliumo sprendimą, kuris patvirtina lėtai progresuojančią psichikos ligą, kuri sietina su tarnyba Afganistano kare;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

10.6. 3x4 cm dydžio nuotrauką;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.7. prašymą nustatyti darbingumo lygį.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

III. DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS

 

11. Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu.

12. Darbingumo lygis nustatomas:

12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT;

12.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT. Atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumo lygį.

13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:

13.1. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;

13.2. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo darbingumo lygis nevertinamas. Šiuo atveju sprendimas dėl darbingumo lygio bus priimamas nuo visų dokumentų gavimo NDNT dienos, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

14. NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl:

14.1. asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;

14.2. profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;

14.3. darbo pobūdžio ir sąlygų;

14.4. bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo visų reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.

17. Sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateikta E 213 formos pažyma arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos, pateiktais medicininiais dokumentais – tokiais atvejais sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data laikoma ta diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje.

NDNT, priėmusi sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda (išsiunčia):

17.1. nedarbingiems asmenims – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (toliau – pažyma), Neįgaliojo pažymėjimą ir asmeniui prašant NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – išvada);

17.2. iš dalies darbingiems asmenims – pažymą, Neįgaliojo pažymėjimą ir išvadą;

17.3. Neteko galios nuo 2007-09-21

Papunkčio naikinimas:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

17.4. darbingiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 60 procentų ir daugiau ir kurių darbingumo lygio priežastys nurodytos šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose, pažymą;

17.5. asmeniui pageidaujant – Darbingumo lygio vertinimo akto kopiją, reikalui esant, kitą informaciją apie jo darbingumo lygio vertinimą raštu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

18. Pirmą kartą vertinant asmens darbingumo lygį, kuriam vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, darbingumo lygis nustatomas po profesinės reabilitacijos programos pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.

20. Po 180 profesinės reabilitacijos programos dienų, esant būtinybei šią programą pratęsti, NDNT priima sprendimą dėl esamo asmens darbingumo lygio. Darbingumo lygio nustatymo data bus 181-oji dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje kalendorinė diena, ir jis nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

21. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, kai NDNT gauna teritorinės darbo biržos išvadas apie asmens profesinės reabilitacijos programos rezultatus, jam nustatomas darbingumo lygis ir išrašomi šio Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyti atitinkami dokumentai.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

22. Tais atvejais, kai NDNT gauna informaciją iš teritorinės darbo biržos apie tai, kad asmuo be objektyvių priežasčių nutraukė profesinės reabilitacijos programą, jam darbingumo lygis nenustatomas.

23. Besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.

24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.5–27.13 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

26. Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis ir jos priklauso nuo skirtingų ligų ar sužalojimų, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.

 

IV. DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS

 

27. Darbingumo lygio priežastys:

27.1. ligos arba būklės;

27.2. ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų;

27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe;

27.4. profesinė liga;

27.5. liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;

27.9. liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu;

27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;

27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;

27.12. liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

27.13. liga (suluošinimas), įgyta vykdant piliečio pareigą;

27.14. liga (suluošinimas) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

27.15. ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“. Pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis).

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

28. Kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.

281. Kai asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, dėl pateisinamų priežasčių praleidžia darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis gali būti nustatytas atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui nustatyti, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki jam sukako 26 metai.

30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data padarinių atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

V. DARBINGUMO LYGIO TERMINAI

 

31. Darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais:

31.1. šešiems mėnesiams;

31.2. vieneriems metams;

31.3. dvejiems metams;

31.4. iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos;

31.5. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos;

31.6. neterminuotai, kai darbingumo lygis nustatomas dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3 ir 27.4 punktuose.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

32. Šio Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo prašo pensiją paskirti susitarimo tarp užsienio valstybių pagrindu.

33. Šio Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

34. Darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo NDNT dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

VI. PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS

 

35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:

35.1. baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

35.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims;

35.3. asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;

35.4. vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) sprendimą;

35.5. esant pagrįstoms abejonėms dėl darbingumo lygio nustatymo ar paaiškėjus, kad NDNT sprendimas priimtas nepagrįstai.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

36. Asmens darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8,10 punktuose.

37. Asmens darbingumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.

Tuo atveju, kai pakartotinai vertinant asmens darbingumo lygį, kuriam vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, nustatomas ir darbingumo lygis iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos bei išduodami šio Tvarkos aprašo 17 ir 19 punktuose nurodyti dokumentai, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

38. Tuo atveju, kai asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Tvarkos aprašo 17 punkte, įteikimo asmeniui dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas NDNT direktoriui.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

381. Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija, NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotiniame jo darbingumo lygio vertinime. Jei kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti NDNT teritorinio skyriaus sprendimo.

NDNT asmens darbingumo lygį pakartotinai įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos. Šis sprendimas gali būti skundžiamas šio Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.

40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.

41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, įteikimo ar išsiuntimo asmeniui dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

42. Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

43. Asmuo turi teisę:

43.1. kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo;

43.2. būti supažindintas su asmens darbingumo lygio nustatymo išvadomis bei NDNT priimtu sprendimu;

43.3. dalyvauti vertinant jo darbingumo lygį;

43.4. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;

43.5. apskųsti NDNT priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.

 

VIII. ATSAKOMYBĖ

 

45. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

46. Už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus teisingumą ir patikimumą atsako teritorinė darbo birža.

47. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas.

48. Asmuo atsako už jo paties pateiktos informacijos teisingumą.

 

______________


 

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo

1 priedas

________________________________________________________________

(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

SIUNTIMAS Į NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

__________________ Nr. ___________

(data)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                               (vardas ir pavardė, asmens kodas)

 

Nuolatinės gyvenamosios vietos adresas________________________________________________

_____________________________________________________________ Tel. Nr. ____________

Darbovietė, pareigos_______________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui, neįgalumo lygiui, specialiesiems poreikiams nustatyti (reikalingą pabraukti).

Nustatyta, kad:

1. Ligos anamnezė___________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

2. Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių:_______________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

3. Taikytas gydymas: medikamentinis, chirurginis, antirecidyvinis, sveikatos grąžinamasis, reabilitacinis, darbo sąlygų keitimas ir kt. (reikalingą pabraukti);

4. Sveikatos būklės aprašymas, nurodant konkrečią patologiją, instrumentinių, laboratorinių tyrimų duomenys, testai, gydytojų specialistų išvados, esant reikalui – išrašai iš paskutinių metų ligos istorijų, įrodantys diagnozės ir funkcinių sutrikimų pagrįstumą:

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

5. Pagrindinė diagnozė________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

TLK 10 kodas______________________________________________________________

Funkcijos sutrikimas: lengvas, vidutinis, sunkus (reikalingą pabraukti)

6. Gretutinės diagnozės_______________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

TLK 10 kodas______________________________________________________________

Funkcijos sutrikimas: lengvas, vidutinis, sunkus (reikalingą pabraukti)

7. Siuntimo į NDNT pagrindas: neįgalumo reiškiniai, neįgalumo lygiui nustatyti, asmeniui ar jo atstovui pagal įstatymą reikalaujant ir kt. (reikalingą pabraukti).

8. Funkcijų sutrikimas (funkcijų sutrikimo lygį pabraukti, esant reikalui – aprašyti)

 

Nr.

Funkcijos

Funkcijų sutrikimo lygis

Pastabos (sveikatos būklė, parametrai)

1.

Protiniai gebėjimai: (pildo psichologas)

Aukštesnis nei vidutinis intelekto lygis Vidutinis Mažesnis nei vidutinis

 

1.1.

Atmintis (pildo psichologas)

Aukštesnis nei vidutinis Vidutinis Žemesnis nei vidutinis

 

1.2.

Dėmesys (pildo psichologas)

Aukštesnis nei vidutinis Vidutinis Žemesnis nei vidutinis

 

1.3.

Emocinė būklė (pildo psichologas)

Normali Sunkiai kontroliuoja emocijas Sutrikusi

 

1.4.

Gebėjimas dirbti komandoje (pildo psichologas)

Normalus Vidutinis Sutrikęs

 

1.5.

Gebėjimas įveikti stresines situacijas (pildo psichologas)

Normalus Vidutinis Sutrikęs

 

1.6.

Gebėjimas spręsti konfliktines situacijas (pildo psichologas)

Normalus Vidutinis Sutrikęs

 

1.7.

Gebėjimas priimti sprendimus (pildo psichologas)

Normalus Vidutinis Sutrikęs

 

2.

Regėjimas

Normalus Sutrikęs

 

3.

Klausa/ girdėjimas

Normalus Sutrikęs

 

4.

Kvėpavimo funkcija

Normali Sutrikusi

 

5.

Neurologinė būklė

Normali Sutrikusi

 

6.

Kraujospūdis

Normalus Sutrikęs

 

7.

Paciento savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą

0–20 balų 21-61 balų 62–90 balų 91–99 balų 100 balų

visiškai priklausomas beveik visiškai priklausomas vidutiniškai priklausomas šiek tiek priklausomas

 

Tvirtinu, kad pateikti duomenys atitinka paciento tyrimo metu gautus rezultatus.

 

gydantis gydytojas             __________                                                        

                                                              (parašas)                                 (vardas ir pavardė)

 

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) IŠVADA.________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

 

GKK pirmininkas               __________                                                        

                                                              (parašas)                                 (vardas ir pavardė)

 

_______________

               (data)                                          A. V.

 

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-36/V-86, 2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 21-782 (2007-02-15), i. k. 1072230ISAK-36/V-86

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-36/V-86, 2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 21-782 (2007-02-15), i. k. 1072230ISAK-36/V-86

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo