Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-06-17

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 38-1253, i. k. 1052230ISAK78/V-179

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi,

Preambulės pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

1. Tvirtiname pridedamus:

1.1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą;

1.2. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.

2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

3. P a v e d a m e įsakymo vykdymo kontrolę socialinės apsaugos ir darbo viceministrui ir sveikatos apsaugos viceministrui pagal veiklos sritis.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro  ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179

(Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija)

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą.

2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

3. Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus:

3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas);

3.2. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).

4. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis.

6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:

6.1. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;

6.2. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;

6.3. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;

6.4. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.

7. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

8. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

9. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.

10. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams:

10.1. 73–76 balai – koeficientas 0,7;

10.2. 38–72 balai –  koeficientas 0,8;

10.3. 19–37 balai – koeficientas 1;

10.4  4–18 balų – koeficientas 1,1;

10.5. 0–3 balai –  koeficientas 1,2.

11.  Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai  dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti  koeficiento.

12. Tuo atveju, kai prognozuojamas asmens bazinis darbingumas – nuo 0 iki 15 procentų ar kai dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija, asmens darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, nevertinant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami tik asmeniui pageidaujant.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

13. Tuo atveju, kai į NDNT siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į NDNT pateiktais duomenimis ir informacija.

 

__________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 


 

Darbingumo lygio nustatymo

kriterijų aprašo

1 priedas

 

BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI

 

I. Nervų sistemos ligos

 

1.

Galvinių nervų neuralgija G50, G52:

Proc.

1.1.

lengva (apima retus neuralgijos priepuolius, gydymui pakanka monoterapijos medikamentais, netrikdančios kasdieninės veiklos)

90

1.2.

vidutinė (vidutinio dažnumo neuralginiai skausmai, sukeliami nestiprių išorinių dirgiklių, trikdantys kasdieninę veiklą, taikoma monoterapija maksimaliomis dozėmis ar politerapija keliais preparatais, trikdanti kasdieninę veiklą)

55

 

 

1.3.

sunki (dažnai pasireiškiantys neuralginiai priepuoliai, provokuojami kramtant, juokiantis, kalbant, sutrikdantys kasdieninę veiklą bei valgymą, dėl to krenta svoris, taikoma politerapija vaistų kombinacijomis maksimaliomis dozėmis, kiti gydymo metodai)

40

1.4.

labai sunki (nuolat nevalgo, nekalba, nevalo dantų, vyrai nesiskuta, kai neefektyvus nei konservatyvus, nei chirurginis gydymas)

30

2.

Periferinis veido nervų paralyžius:

 

2.1.

vienos pusės kosmetiškai mažai trukdanti parezė

100

2.2.

vienos pusės ryški parezė ir (ar) kontraktūros, ir (ar) aberantinė regeneracija, ir (ar) sinkinezės

80

2.3.

vienos ar abiejų pusių paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) aberantinė regeneracija, ir (ar) sinkinezės, sutrikdantys funkcijas

50

3.

Galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai:

 

 

Pastabos:

Priskiriami embriono vystymosi  stadijoje atsiradę  ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.)

Trauminių pažeidimų, kraujotakos sutrikimų, auglių atvejais turi būti įrodyti
(klinikiniais ir  instrumentiniais diagnostiniais tyrimais, neurovizualiniais tyrimais) organiniai smegenų pakitimai

 

3.1.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra lengvų funkcijos sutrikimų

90

 

3.2.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 3–4 balai)

50

 

3.3.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 3–4 balai, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

40

3.4.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra ryškių funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 2 balai, padidėjęs raumenų tonusas, sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

30

3.5.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra ryškių funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 2 balai, žemas raumenų tonusas, sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis)

25

3.6.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra  labai ryškių funkcijos sutrikimų (hemiplegija ar paraplegija, kai raumenų jėga galūnėse 0 balų, sunkus dubens organų funkcijos sutrikimas (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

15

3.7.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra labai ryškių funkcijos sutrikimų (tetraplegija, kai raumenų jėga galūnėse 0 balų,  visiškas dubens organų funkcijos nekontroliavimas  (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

0

4.

Smegenų pažeidimai, kai yra  psichikos sutrikimų:

(Būtinas  ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos)

 

4.1.

lengvas funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas

90

4.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas: žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas

50

 

4.3.

didelis funkcijos sutrikimas: visada asmenybės nuskurdimo požymiai, ryškiai sumažėjęs savarankiškumas, sugebėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, ryškūs organiniai galvos smegenų pažeidimai

40

4.4.

sunkus funkcijos sutrikimas (po sunkių galvos smegenų pažeidimų): nesavikritiški, nesugeba abstrakčiai mąstyti, labai susilpnėjusi atmintis, blogai sukaupia dėmesį, labiau ryškėja demencija

30

5.

Autonominės (vegetacinės) sistemos  sutrikimai,  pasireiškiantys   miego   sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.:

 

5.1.

neryškūs: ortostatiniai simptomai yra reti, nepastovūs ar atsiranda tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus

90

5.2.

lengvi: ortostatiniai simptomai bent 1 kartą per savaitę, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10<15 min., kasdieninė veikla apribota nestipriai, yra arterinio kraujo spaudimo ir pulso pakitimų, pavieniai nualpimo ar nukritimo priepuoliai

70

 

 

 

5.3.

vidutiniai: ortostatiniai simptomai dažni, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, neatsiranda be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti >5<10  min., vidutiniškai apribota kasdieninė veikla, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (<1 kartą per savaitę)

50

 

 

5.4.

ryškūs: ortostatiniai simptomai dažni, atsiranda ortostatinio streso metu, kartais atsiranda ir be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti >1<5  min., stipriai apribota kasdieninė veikla, ortostatinė hipotenzija yra >50% laiko skirtingomis dienomis, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (>1 kartą per savaitę)

40

5.5.

labai ryškūs: ortostatiniai simptomai yra visą laiką, ortostatinė hipotenzija nuolat registruojama, asmuo gali stovėti <1 min., ligoniui reikalingas vežimėlis ir (ar) jis prikaustytas lovoje, dažnos sinkopės ar presinkopės ligoniui bandant stovėti, nevalingas užmigimas

25

6.

Smegenų pažeidimai, kai yra  pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.):

 

6.1.

lengvi (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija)

60

6.2.

vidutiniai (pilna motorinė ar anominė ir (ar) dalinė sensorinė ar kt. afazija)

45

6.3.

dideli (pilna sensorinė afazija)

35

6.4.

sunkūs (globali afazija)

25

7.

Smegenų pažeidimai,  kai yra koordinacijos  ir pusiausvyros  sutrikimų  (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus):

 

7.1.

lengvi: reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, reti kritimai (<l kartą per mėnesį), stovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses

90

 

7.2.

vidutiniai: reikia pagalbos, gali vaikščioti tik lygiu keliu, vengia nelygaus kelio ir (ar) kalnelių, reikia pagalbinių priemonių, tačiau nepriklausomas, kritimai >1 kartą per mėnesį <1 kartą per savaitę, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis, sulėtintai pats apsisuka į abi puses, Rombergo padėtis 5–10 sek., 360° apsisuka į vieną pusę per  >4 sek. be priežiūros ir kontrolės

55

7.3.

dideli: daugumai veiklų reikia pagalbos, vaikšto tik namuose, reikia nedidelės pagalbos naudojant pagalbines priemones, kritimai >1 kartą per savaitę < l kartą per dieną, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, 360° apsisukant į abi puses reikalinga saikinga priežiūra ir žodinė kontrolė

40

7.4.

sunkūs: beveik visoms veikloms reikia pagalbos, ribotas vaikščiojimas  namuose, reikia didelės pagalbos naudojant pagalbines priemones, kritimai >1kartą per dieną, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, tačiau pastovi >10 sek., Rombergo padėtis <5 sek., 360° apsisukant į abi puses reikalinga aktyvi priežiūra ir žodinė kontrolė

30

7.5.

labai sunkūs: visiškai priklausomas atlikdamas visas veiklas, negali vaikščioti namuose, reikalingas vežimėlis ar prikaustytas prie patalo, kritimai >1 kartą per dieną, be pagalbos pastovi <10 sek., Rombergo padėtyje be pagalbos nepastovi, apsisukimas tik su pagalba

25

 

8.

Cerebrinis paralyžius (CP) (G80): Spastinis vienpusis CP, spastinis dvipusis CP (spastinė tetraplegija, spastinė diplegija), ataksinis CP , diskinezinis CP:

 

8.1.

nedidelis sutrikimas: nedaug padidėjęs pažeistos galūnės spastiškumas, nežymi hiperrefleksija

80

8.2.

lengvas sutrikimas: sutrikusi smulkioji motorika, lengva spastinė hemiparezė, lengvas raumenų tonuso sutrikimas, lengvas psichikos pažeidimas, IQ 50–69, lengvas kalbos sutrikimas

55

8.3.

vidutinis sutrikimas: lengvo laipsnio bulbariniai sutrikimai ir maitinimosi sutrikimai, sutrikusi smulkioji motorika, vidutinis liemens nestabilumas, galvos tremoras, sutrikusi kūno padėties kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, sugeba pasinaudoti atramomis, vidutiniškai kintantis raumenų tonusas, IQ 35–49, raumenų jėga 3–4 balai

40

8.4.

didelis sutrikimas: nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, IQ 20–34, raumenų jėga 2–3 balai

30

8.5.

sunkus (visa apimantis) sutrikimas: hipotonija, spastinė hemiplegija, nevaikšto, nesugeba pasinaudoti jokiomis atramomis, dideli bulbariniai sutrikimai, nekalba, ryškūs psichikos sutrikimai, raumenų jėga 0–1 balo

25

9.

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai:

 

9.1.

ligos simptomai vienoje pusėje, be pusiausvyros sutrikimų (Pagal Hoehn-Yahr 1–1.5 stadija), hiperkinezės neryškios. Visiškai savarankiškas, kasdieninę veiklą atlieka lėčiau,  visiškai savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų

90

 

 

9.2.

ligos simptomai abipusiai, be pusiausvyros sutrikimų (Pagal Hoenh-Yahr 2–2.5 stadija), hiperkinezės matomos, tačiau netrikdančios kasdieninės veiklos:

 

 

9.2.1.

nevisiškai savarankiškas, patiria sunkumų atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus, užtrunka tris keturis kartus ilgiau

60

9.2.2.

tam tikra priklausomybė, gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, bet nepaprastai lėtai, su didelėmis pastangomis, daro klaidų, kai ko atlikti nepajėgia

55

 

9.3.

ligos simptomai abipusiai, būdingas posturalinis nestabilumas (pagal Hoenh-Yahr 3

stadija), hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdieninę veiklą, tačiau jai atlikti

pagalbos nereikia. Didelė priklausomybė, pagelbsti atlikti pusę namų ruošos darbų, sulėtėjęs

40

 

9.4.

ligos simptomai abipusiai, yra pusiausvyros sutrikimų, ligonis gali atsistoti, einant reikalinga pagalba (pagal Hoenh-Yahr 4 stadija), hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba:

 

 

9.4.1.

labai priklausomas, gali pagelbėti atlikti kasdieninius darbus, bet mažai pajėgia atlikti pats

35

 

9.4.2.

labai stengdamasis kai kurią kasdieninę veiklą retkarčiais atlieka pats ar pradeda pats. Ligoniui reikalinga didelė pagalba

30

9.5.

ligos simptomai abipusiai, yra pusiausvyros sutrikimų, ligonis negali atsistoti ir paeiti be pagalbos (pagal Hoenh-Yahr 5 stadija), hiperkinezės ryškios, net ir su pagalba kasdieninė veikla sunkiai atliekama:

 

9.5.1.

nieko nedaro pats, gali kiek pradėti atlikti kai kuriuos kasdieninius darbus, didelis funkcijos sutrikimas

15

 

9.5.2.

visiška paciento priklausomybė, prirakintas prie lovos, neatliekamos vegetacinės funkcijos – rijimas ir dubens organų funkcijos

0

10.

Epilepsija

 

 

Vertinama   pagal  priepuolių pobūdį,  sunkumą,   dažnumą (tik neprovokuoti priepuoliai),   pasiskirstymą paros  metu, pažintinių funkcijų sutrikimus bei asmenybės pasikeitimus dėl epilepsijos:

 

10.1.

reti generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židiniai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 savaites

90

 

10.2.

vidutinio dažnumo generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 1–2 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar)  židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys <1 kartą per savaitę,  kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų

50

10.3.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų, bet yra asmenybės pasikeitimų

40

10.4.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų

35

 

 

10.5.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys > 4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys >1 kartą per dieną,  kai yra  pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų

30

10.6.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien,  kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų, esant išnaudotam ir neefektyviam chirurginiam epilepsijos gydymui, ar jis šiai epilepsijos formai gydyti neįmanomas

25

 

Pastabos:

Asmuo laikomas pagijusiu, jei per 3 metų laikotarpį, nevartojant vaistų nuo epilepsijos, priepuoliai nepasikartoja.

Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi  būti  pagrįstas ne tik priepuolių dažniu, bet  ir diagnostiniais tyrimais – EEG, ilgalaikė vaizdinė EEG (nesant specifinių pakitimų rutininėje EEG), neurovizualiniais tyrimais, taip pat  vartojant adekvatų prieštraukulinį gydymą ir įvertinus, ar galimas chirurginis epilepsijos gydymas ir ar jis išnaudotas

 

11.

Narkolepsija

Vertinama atsižvelgiant į pasireiškimą ir simptomų kombinacijas (nenumaldomo mieguistumo     priepuoliai,     katapleksija,     miego     paralyžius,     hipnogoginės haliucinacijos, miego sutrikimas, automatinis elgesys):

 

11.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (nustatomas vienas iš keturių pagrindinių narkolepsijos simptomų (nevalingi miego priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnoagoginės haliucinacijos)

55

11.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas (nustatomi trys iš keturių pagrindinių narkolepsijos simptomų)

40

11.3.

sunkus funkcijos sutrikimas (nustatomi visi keturi pagrindiniai narkolepsijos simptomai)

25

 

12.

Nugaros smegenų pažeidimai:

 

 

12.1.

lengvas nugaros  smegenų  pažeidimas, kai yra motorikos ir neryškūs jutimo sutrikimo simptomai, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų

90

12.2.

nugaros smegenų arba cauda eąuina pažeidimas, kai yra  apatinė paraparezė, kai nėra dubens organų funkcijų sutrikimų

55

 

12.3.

nugaros smegenų arba cauda eąuina pažeidimas, kai yra apatinė paraparezė, kai yra dubens organų funkcijos sutrikimų

40

12.4.

nugaros smegenų pažeidimas, kai yra  paraparezė  ar tetraparezė ir dubens organų funkcijos sutrikimų

25

 

12.5.

nugaros smegenų pažeidimas, kai yra apatinė paraplegija ir dubens organų funkcijos sutrikimų

20

12.6.

nugaros smegenų pažeidimas (C5 ar žemesnis), kai yra tetraplegija ir dubens organų funkcijos sutrikimų

10

12.7.

nugaros smegenų pažeidimas (C4 ar aukštesnis), kai yra tetraplegija ir dubens organų funkcijos sutrikimų

0

13.

Išsėtinė sklerozė:

(Funkcijos sutrikimo laipsnis vertinamas naudojant Kurtzkės išplėstinę negalios vertinimo skalę (Expanded Disability Status Scale, EDSS))

 

13.1.

EDSS 1–1.5, tačiau nėra negalios

80

13.2.

EDSS 2–2.5 – lengva negalia, kai yra iki 2 FS iš 7

55

13.3.

EDSS 3–3.5 – vidutinė negalia, kai yra 1 FS, ar lengva negalia, kai >2 FS

40

13.4.

EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, ribota kasdieninė veikla, reikalinga minimali pagalba, be pagalbinių priemonių nueina iki 300 metrų

35

13.5.

EDSS 5–5.5 – negalia trikdo visos dienos aktyvumą, be pagalbinių priemonių gali nueiti iki 100 metrų

30

13.6.

EDSS 6–6.5 – einant reikalingos pagalbinės priemonės, gali nueiti <20 metrų ar reikalingas vežimėlis ir (ar) reikalinga pagalba važiuojant

25

 

13.7.

EDSS 7–7.5 – gali nueiti iki 2 žingsnių, reikalingas vežimėlis, reikalinga pagalba važiuojant

20

13.8.

EDSS 8–8.5 – lovos ligonis, epizodiškai ar visą laiką, iš dalies ar visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijų ir (ar) negali efektyviai bendrauti, valgyti, ryti

15

 

13.9.

EDSS 9–9.5 – lovos ligonis, visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijų, negali efektyviai bendrauti, valgyti, ryti

0

14.

Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos:

 

14.1.

lengvas funkcijos sutrikimas: ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai nepriklausomas

80

14.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas: ligos simptomai vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipestezija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai santykinai nepriklausomas (naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti), nereikia kito asmens pagalbos

50

14.3.

ryškus funkcijos sutrikimas: ligos simptomai ryškūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai santykinai priklausomas ir reikalinga lengva ar vidutinė kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (ligonis naudoja >50% savo jėgų)

35

 

 

 

14.4.

sunkus funkcijos sutrikimas: ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai,  neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai priklausomas ir reikalinga didelė kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (ligonis naudoja 25–50% savo jėgų)

25

14.5.

labai sunkus funkcijos sutrikimas: ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai priklausomas ir visada reikalinga kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (ligonis naudoja <25% savo jėgų)

15

 

Pastaba:

Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja   galimybes   dirbti   (smulkiosios   motorikos   darbai).   Nustatant   darbingumo sumažėjimo procentą, šie negalavimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais (elektromiografija arba elektroneurografija, arba neuromiografinis tyrimas)

 

15.

Miastenija: pagal miastenijos fondo klinikinę miastenijos klasifikaciją (2000 m.):

 

15.1.

bet kurių akies judinamųjų raumenų silpnumas (visų kitų raumenų jėga normali) ar miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, dominuojant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

55

15.2.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, dominuojant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

45

15.3.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, dominuojant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

40

15.4.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, dominuojant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

35

15.5.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, dominuojant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

25

15.6.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, dominuojant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

15

15.7.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, reikalinga intubacija

0

 

II. Psichikos ir elgesio sutrikimai

 

 

 

Proc.

16.

Demencijos (F00.0, F00.1, F00.2, F01.0, F01.1, F01.2, F01.3, F02.0, F02.1, F02.2, F02.3, F02.4, F02.8,F03):

(Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus, Blessed‘o demencijos skalę ir klinikinę būklę)

 

16.1.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed)

25

16.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed)

35

16.3.

21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed)

55

17.

Organinis amnezinis sindromas (F04), vertinamas pagal psichologinį atminties tyrimą:

 

17.1.

lengvas sutrikimas (nedidelė problema)

55

17.2.

vidutinis sutrikimas (vidutinė problema)

35

17.3.

sunkus sutrikimas ( didelė ir visiška problema)

25

18.

Organinės psichozės (F06.0,F06.1 F06.2, F06.8).

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika

 

18.1.

nežymus sutrikimas

65

18.2.

nedidelis sutrikimas

55

18.3.

vidutinis sutrikimas

45

18.4.

didelis sutrikimas

35

18.5.

sunkus sutrikimas

25

19.

Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3).

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra dažna ciklų kaita

 

19.1.

nedidelis sutrikimas

75

19.2.

vidutinis sutrikimas

55

19.3.

didelis sutrikimas

35

20.

Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0).

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: elgesio sutrikimus, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika

 

20.1.

nedidelis sutrikimas

85

20.2.

vidutinis sutrikimas

75

20.3.

didelis sutrikimas

55

21.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas:

 

 

21.1.

psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė

 

21.1.1.

nežymus sutrikimas

65

21.1.2.

nedidelis sutrikimas

55

21.1.3.

vidutinis sutrikimas

45

21.1.4.

didelis sutrikimas

35

21.1.5.

sunkus sutrikimas

25

21.2.

amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas

 

21.2.1.

lengvas sutrikimas (nedidelė problema)

55

21.2.2.

vidutinis sutrikimas (vidutinė problema)

35

21.2.3.

sunkus sutrikimas ( didelė ir visiška problema)

25

21.3.

Demencija (F1X.73) – taip pat kaip ir kitos demencijos. Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus (kaip 16 punkte.), Blessed‘o demencijos skalę ir klinikinę būklę:

 

21.3.1.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed)

25

21.3.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed)

35

21.3.3.

21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed)

55

22.

Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai:

 

 

22.1.

šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8)

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: ligos eigą, simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika

0–60

22.2.

šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika

30–80

22.3.

šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F 25.1, F25.2)

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika

30–80

23.

Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1)

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar yra dažna ciklų kaita

30–90

24.

Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50).

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas į gydymą, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių

35–90

25.

Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73,F78), atsižvelgiant į intelekto koeficientą (IQ)

 

25.1.

F72 – intelekto koeficientas  20–34, F73 – intelekto koeficientas >20, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

25

25.2.

F71 – intelekto koeficientas  35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

35

25.3.

F70 – intelekto koeficientas  50–69, yra  elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

45

 

Pastaba:

Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose  SAM įsakymuose)

 

26.

Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84). Diagnozė patikslinta specialistų. Atsižvelgiant į Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS):

 

26.1.

F83, F84, kai pagal CARS skalę yra daugiau kaip 37 balai (sunkus sutrikimas)

0–25

26.2.

F83, F84, kai pagal CARS skalę yra 33–36 balai (vidutinio sunkumo sutrikimas)

30–55

26.3.

F83, F84, kai pagal CARS skalę yra 30–32 balai (lengvas sutrikimas)

60–100

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

III. Akies ir jos priedinių organų ligos

 

 

 

Proc.

27.

Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

 

10

 

Pastaba:

Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

 

28.

Abiejų akių regėjimo funkcijų  sumažėjimas:

 

28.1.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija  nuo 0,05 iki 0,1

25

28.2.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija   nuo 0,2 iki 0,3

40

28.3.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija  nuo 0,4 iki 0,5

50

28.4.

geriau matančios akies  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

28.5.

geriau matančios akies  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

40

28.6.

geriau matančios akies  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

28.7.

abiejų akių  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

20

28.8.

abiejų akių  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

30

28.9.

abiejų akių  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

28.10.

abiejų akių  akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

28.11.

dvejinimasis abiejose akyse

75

28.12.

abiejų akių glaukoma (IV stadija)   

10

28.13.

abiejų akių glaukoma (III stadija)    

30

28.14.

ryškus abiejų akių nistagmas

30

28.15.

abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius

50

28.16.

abiejų akių akomodacijos paralyžius

70

29.

Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,5 iki 1,0:

 

29.1.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04

70

29.2.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1

80

29.3.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3

90

29.4.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

29.5.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

75

29.6.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

80

29.7.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

29.8.

rainelės ir krumplyno arba gyslinės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos

70

29.9.

vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę (vertinama atsižvelgiant į specialisto išvadą)

40

30.

Pusės ar ketvirčio  akipločio visiškas iškritimas:

 

30.1.

homoniminė hemianopsija

60

30.2.

bitemporalinė hemianopsija:

 

30.2.1.

išliekant abiejų akių regėjimui iki V 0,7, salelės formos akipločio defektas – taip vadinamosios  centrinės skotomos 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

30.2.2.

išliekant abiejų akių regėjimui iki V 0,6, salelės formos akipločio defektas skotomos – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško

40

30.2.3.

abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija iki 0,5

60

30.3.

homoniminė kvadrianopsija:

 

30.3.1.

viršuje

60

30.3.2.

apačioje

60

30.4.

nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse

40

30.5.

nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla

30

31.

Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanoma, retinoblastoma) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu:

 

31.1.

piktybinis navikas  tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachi terapijos, histologiškai patvirtintas po  0,5–5 metų  stebėjimo

40

31.2.

peržengęs akies ribas navikas

20

32.

Spalvų  juslės  sutrikimas:

 

32.1.

visiškas spalvų juslės nebuvimas (achromazija)

70

32.2.

dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos nejutimas)

90

 

IV. Ausų, nosies ir gerklų ligos

 

 

 

Proc.

33.

Klausos ir pusiausvyros organai

 

33.1.

klausos pablogėjimas:

 

 

Pastaba:

Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru.

Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau:

 

 

garso dažnis 500, 1000 ir 2000 Hz, klausos pablogėjimas:

 

33.1.1.

20 dB

100

33.1.2.

21–25dB

90

33.1.3.

26 –30 dB

85

33.1.4.

31–40dB

80

33.1.5.

41–50dB

75

33.1.6.

51–60dB

70

33.1.7.

61–70dB

50

33.1.8.

71–80dB

40

33.1.9.

daugiau kaip 80dB

35

33.2.

Nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas:

 

33.2.1.

kalba neaiški, bet lengvai suprantama

50

33.2.2.

kalba neaiški, sunkiai suprantama

40

33.2.3.

nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas

35

33.3.

pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos):

 

 

Pastaba: Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija

 

33.3.1.

lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams

80

33.3.2.

vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai:

 

33.3.2.1.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, atsirandantis esant didesniems ir kasdieniams krūviams

60

 

33.3.2.2.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, kai yra polinkis kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, vidutiniai nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti

50

 

33.3.2.3.

galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti, net esant mažiems krūviams

40

 

33.3.3.

sunkus funkcinis sutrikimas: stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos

50

33.4.

Menjero liga

Pastaba:

Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas ir pateikia toninių audiogramų išvadas

 

33.4.1.

vienas ar du priepuoliai per metus

90

33.4.2.

 

daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą:

 

 

33.4.2.1.

lengvi priepuoliai

80

33.4.2.2.

vidutinio sunkumo priepuoliai

70

33.4.2.3.

sunkūs priepuoliai

60

33.4.3.

sunkaus pobūdžio priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį

50

 

Pastaba:

Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai vertinami atskirai

 

33.5.

lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūliai

80

34.

Nosies ligos ir pažeidimai

 

34.1.

nosies praradimas:

 

34.1.1.

visiškas nosies praradimas

50

34.1.2.

kosmetiškai mažai trukdantis dalinis nosies praradimas

80

34.2.

Ozenos sloga

70

34.3.

lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas

80

34.4.

visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimais

90

34.5.

skonio jutimo praradimas     

90

35.

Burnos ligos ir pažeidimai:

 

35.1.

bedantystė, protezus pritaikyti neįmanoma (pateikiama specialisto odontologo išvada)

80

35.2.

dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama

70

35.3.

liežuvio neturėjimas:

 

35.3.1.

kai nėra mitybos sutrikimo

55

35.3.2.

kai yra I° mitybos nepakankamumas  (KMI 18,4 –17,4)

50

35.3.3.

kai yra II° mitybos nepakankamumas (KMI 17,4 –16)

40

35.3.4.

kai yra III° mitybos nepakankamumas (KMI <16)

30

36.

Gerklų ligos ir pažeidimai:

 

36.1.

užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių

90

36.2.

užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos

70

36.3.

gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių:

 

36.3.1.

nuolatinis balso neturėjimas

50

36.3.2.

nuolatinis balso ir gerklų neturėjimas

 

40

 

 

V. Kvėpavimo sistemos ligos

 

 

Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, bronchodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Funkciniai kvėpavimo mėginiai atliekami prietaisais, kurie atitinka diagnostinius tokių prietaisų techninius reikalavimus pagal Amerikos krūtinės sąjungos (toliau ATS) ir Europos respiratologų sąjungos  (toliau – ERS)  2005 m.  rekomendacijas, bei  griežtai  laikantis tyrimų atlikimo metodikos, 2005 m. rekomenduotos ATS/ERS. Tyrimų rezultatai lyginami su 1993 m. ERS pateikiama procentine išraiška. Tyrimo duomenys turi būti pateikti atspausdinti bei saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimo rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Kvėpavimo sistemos funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra ligos remisija.

 

Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchodilataciniu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis  ar esant kitoms būklėms, sąlygojančioms plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas.

Fizinio krūvio mėginys atliekamas, kai dusulio intensyvumas  ramybėje ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų.  Jei  spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimu nustatomas sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti 39 ir 40 punkte), fizinio krūvio mėginio atlikti nereikia.

Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar ypač sunkus. Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo  laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimo rezultatus.

Ligonių, segančių kvėpavimo sistemos ligomis, kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo klasifikacija:

Proc.

37.

Lengvas kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas:

Forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) > 60 proc. normos, bet mažiau už apatinę  normos ribą (ANR), kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7, arba difuzinis plaučių pajėgumas (DLco) > 60 proc.  normos, bet mažiau už ANR,  V02max > 20 ml/(kg/min), bet < 25 ml/(kg/min)

70

38.

Vidutinio sunkumo kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas:

FEV1 > 40 proc. normos, bet < 60 proc., kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7,  arba (DLCo) > 40 proc. normos, bet < 60 proc. normos, arba V02max > 15 ml/(kg/min.), bet < 20 ml/(kg/min.)

50

 

39.

Sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas:

FEV1 < 40 proc. normos, kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7, arba (DLCo) < 40 proc. normos, arba V02max > 15 ml/(kg/min), arba kvėpavimo sistemos ligų padariniai: esama tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė

40

40.

Ypač sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai, ramybėje kvėpuojant aplinkos oru, arterinio kraujo Pa O2 < 55mmHg, arba < 60 mmHg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 proc.), arba pacientas yra po plaučių transplantacijos. Po dvejų metų bazinio darbingumo procentai nustatomi atsižvelgiant į kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį (37–40 punktai)

20

 

VI. Kraujotakos sistemos ligos

 

 

Pastaba:

Vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas šio skyriaus punktas, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą

Proc.

41.

Širdies ligos:

 

41.1.

širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis:

(NYHA funkcinės klasės pacientams priskiriamos širdies nepakankamumo C stadijoje – yra ar buvo širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; adekvačiai gydant, tam tikru momentu širdies nepakankamumo požymių gali ir nebūti)

 

41.1. 1.

I funkcinė klasė (ligoniai, turintys minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei būdami ramybės būsenos jokio diskomforto nejaučia. Objektyvizuojama 6 min. ėjimo testu, kai ligonis  nepasireiškiant simptomams gali nueiti 426–551 metrą. Tiriant nustatoma širdies patologija)

100

41.1. 2.

 

 

 

 

II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. Atlikdami 6 min. ėjimo testą, gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene):

 

 

 

 

 

41.1. 2.1.

kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių

60

41.1.2.2.

kai yra sumažėjusi inotropija  ar (ir) plautinės hipertenzijos požymiai

55

41.1.3.

 

 

 

III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna stipriai sutrikusi):

 

 

 

 

41.1.3.1.

 

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40%)  ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių, ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvinių ydomų;

50

 

 

41.1.3.2.

 

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautine hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydomų;

40

 

 

41.1.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF<30%) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

30

41.1.4.

IV funkcinė klasė (ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. – pasireiškia esant ramybės būsenai ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų)

20

41.1.5.

Terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas (D stadija). Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą, išlieka ryškūs simptomai esant ramybės būsenai; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos

(IF <20%)

10

 

Pastaba:

Svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.) – vertinama pagal širdies nepakankamumo stadijas;

neoperabilūs miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką (būtina kardiochirurgo konsultacija hemodinamikos sutrikimo laipsniui įvertinti ir gydymo klausimu)  –  vertinama pagal širdies nepakankamumą

 

41.2.

Širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai:

 

41.2.1.

esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

70

41.2.2.

esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

50

41.2.3.

esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui:

 

41.2.3.1.

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF>40%) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių       

40

41.2.3.2.

 

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija

30

 

41.2.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF<30%) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

25

41.3.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai:

 

41.3.1.

 

 

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas:

lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas – vertinama pagal širdies nepakankamumo laipsnį:

 

 

 

41.3.1.1.

 

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi kelis kartus per metus

70

 

41.3.1.2.

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį

50

41.3.2.

 

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminės tachikardijos, bradisitolijos epizodai, esant kraujotakos nepakankamumui, registruoti gydytojo):

 

 

41.3.2.1.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys 1–2 kartus per metus

70

41.3.2.2.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus

60

 

41.3.2.3.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau

50

41.4.

Automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę)

 

 

41.5.

Elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę)

 

41.6.

Stabili krūtinės angina (stabilios KA funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją):

 

41.6.1.

I funkcinė klasė (KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis, angininiai priepuoliai reti)

100

41.6.2.

II funkcinė klasė (priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam, vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo)

70

41.6.3.

 

 

III funkcinė klasė (priepuolis prasideda nuo nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus):

 

 

 

41.6.3.1.

 

 

III funkcinės klasės krūtinės angina, mažos rizikos  grupė (IF>40%, Duke'o krūvio indeksas didesnis ar lygus 5 balams, krūvio echoskopijos testo metu neatsiranda naujų hipokinezės ar akinezės zonų)

60

 

 

41.6.3.2.

III funkcinės klasės krūtinės angina, vidutinės rizikos grupė

50

41.6.3.3.

III funkcinės klasės krūtinės angina, didelės rizikos grupė (IF < 40%, Duke'o krūvio indeksas mažesnis nei 5 balai, krūvio echoskopijos metu atsiradę nauji kontrakcijos sutrikimai daugiau kaip 2 segmentuose)

40

41.6.4.

IV funkcinė klasė (KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenai, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, kai daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)

30

41.7.

Arterinė hipertenzija (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų):

 

41.7.1.

Mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio AKS padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

100

41.7.2.

Vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

80

 

41.7.3.

Didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3  rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto)

70

41.7.4.

 

 

 

AKS padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis (registruotas gydytojo):

 

 

 

 

41.7.4.1.

 

 

pradinis organų taikinių pažeidimas (I–II° retinopatija ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant 0-I° IFN, ir (ar) hipertenzinė kardiopatija, ir (ar) ŠN B-C stadija, ir (ar) lėtinė smegenų išemija)

60

 

 

41.7.4.2.

 

 

vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija  Fkl II–III), ir (ar) II–III° hipertenzinė retinopatija, ir (ar) hipertenzinė encefalopatija , ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I–II° IFN)

50

 

 

 

41.7.4.3.

ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos III Fkl širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II–III° IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys PSIP (registruoti gydytojo) ar persirgti insultai)

40

 

 

 

41.8.

Širdies / plaučių transplantacija:

 

41.8.1.

1 metai po širdies / plaučių transplantacijos

20

41.8.2.

daugiau nei 1 metai po širdies / plaučių transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo

30

 

41.8.3.

daugiau nei 1 metai po širdies / plaučių transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos nepakankamumui

20

42.

Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonten), esant reikalui, kraujotakos sutrikimas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą, kuris yra  < 0,9, priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą

 

 

 

 

42.1.

Arterijų obliteruojamosios ligos. Apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atkuriančių  chirurginių ar radiologinių operacijų), kai:

 

42.1.1.

arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija

90

42.1.2.

kraujo cirkuliacija yra apribota  ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai:

 

42.1.2.1.

vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija, kitos kojos – I arba II A stadija, abiejų kojų – II A stadija

55

42.1.2.2.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – II  B stadija arba vienos kojos – III stadija

45

42.1.2.3.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – III stadija (pregangrena)

0

42.1.2.4.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – IV stadija

Esant amputacijoms – vadovautis 14 skyriuje išdėstytais punktais

0

 

Pastaba:

Fonteno klasifikacija:

I stadija – ligonis nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi aparatiniais metodais: dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba, esant galimybėms, – dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais;

II stadija – protarpinis šlubumas (claudicatio intermittens), kai ligonis gali nueiti daugiau nei 200 m lygia vieta (nesergančių diabetu kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto / kulkšnių indeksas < 0,9);

II A stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus daugiau nei 200 m;

II B stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus mažiau nei 200 m;

III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai;

IV stadija – gangrena

 

42.2.

Po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais.

Pastaba:

Jei po operacijos yra išlikusi arterinės kraujotakos nepakankamumo kojose III arba IV stadijos, sprendimas dėl bazinio darbingumo procentų turi būti priimtas po gydymo specializuotuose skyriuose

80

42.3.

Aneurizmos, atsižvelgiant į vietą ir dydį:

 

42.3.1.

neoperuotinos pilvo aortos aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija
2,5 cm. Bendras fizinio krūvio pajėgumas yra apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

45

42.3.2.

neoperuotinos bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių diametras 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos. Bendras fizinio krūvio pajėgumas stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

30

42.3.3.

neoperuotina lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija.

Bendras fizinio krūvio pajėgumas labai stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

20

42.4.

Įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą CEAP klasifikaciją:

C1 teleangektazės;

C2 varikozė;

C3 edema;

C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema;

C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa;

C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa

 

42.4.1.

C1–C2 kojų paviršinių venų varikozė, kai nėra kojų edemos ir trofikos sutrikimų. C3 kojų paviršinių venų varikozė, kai yra edema, kuri praeina taikant kompresinę terapiją arba per naktį (netaikant kompresinės terapijos)

90

42.4.2.

 

 

C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema:

 

 

 

42.4.2.1.

C4 vienos  kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

60

 

42.4.2.2.

C4 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

50

 

42.4.3.

 

C5–C6 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa:

 

 

42.4.3.1.

C5 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

45

 

42.4.3.2.

C5 abiejų  kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

40

 

42.4.3.3.

C6 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir  atvira opa

35

 

42.4.3.4.

C6 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze  (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

30

42.5.

Limfedema, kai yra:

 

42.5.1.

I laipsnio galūnės edema, kuri atsiranda tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių

90

42.5.2.

II–III laipsnio galūnės edema, kuri išlieka ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota

70

42.5.3.

IV laipsnio galūnės edema. Galūnės funkcija ribota, nepaisant to, kad taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis:

 

 

42.5.3.1.

vienoje kojoje

55

42.5.3.2.

abiejose kojose

50

 

Pastaba:

Pagal Mikos klasifikaciją:

I laipsnio galūnės edema – nuo 1 iki 2 cm storesnė galūnė;

II laipsnio galūnės edema – nuo 2 iki 4 cm storesnė galūnė;

III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė;

IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė

 

42.6.

ortostatinė hipotenzija:

 

42.6.1.

kai yra lengvų negalavimų

100

42.6.2.

kai yra didesnių negalavimų, polinkis į kolapsą

80

 

VII. Virškinimo sistemos ligos

 

 

 

Proc.

43.

Kramtymo ir rijimo pažeidimai:

 

43.1.

lengvas kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje

90

43.2.

 

Vidutinis kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas

70

 

43.3.

sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas)

20

43.4.

asmuo gali maitintis tik per enterostomą

20

44.

Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F,   sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai  kepenų pažeidimai,  būklė  po  kepenų rezekcijos,  medžiagų  apykaitos sutrikimai ir kt.), – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius (bazinis darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos):

 

44.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E –kompensuotas; F)

80

44.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas:

 

44.2.1.

 

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai pakitimai tyrimuose); D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai pakitimai tyrimuose; E–A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), pradiniai portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, KLN požymiai

60

44.2.2.

 

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas; D – aktyvus hepatitas, I° KLN; E – A–B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I° portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I° KLN

50

44.2.3.

 

 

A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai; D – aktyvus hepatitas, II° KLN; E – B-C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I–II° portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I° hepatinė encefalopatija; F –  dažni paūmėjimai, II° KLN

40

44.3.

sunkus funkcinis sutrikimas:

 

44.3.1.

 

A, B –  skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, II° mitybos sutrikimas (KMI 17,4 – 16); C – totalus žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija; D – dažni paūmėjimai, III° KLN; E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus); II–III° portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) I–II° hepatinė encefalopatija; F – III° KLN

30

44.3.2.

 

A, B, C – pastovus skausminis sindromas, nuolatinė diarėja ir III° mitybos sutrikimas (KMI < 16), ir (ar) kitų organų sistemų pakenkimas; D, E – dekompensuota

20

45.

Skrandžio neturėjimas, pašalinimas:

 

45.1.

skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė

90

45.2.

visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra  mitybos sutrikimo

70

45.3.

visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas:

 

45.3.1.

esant mitybos nepakankamumo požymiams (svorio mažėjimas)

60

45.3.2.

esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4 –17,4)

50

45.3.3.

esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4 –16)

30

45.3.4.

esant III° mitybos nepakankamumui (KMI < 16)

20

46.

Išmatų nelaikymas:

 

46.1.

lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui)

70

46.2.

vidutinio sunkumo

50

46.3.

visiškas (pastoviai naudojamos sauskelnės)

40

47.

Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė

50

48.

Dirbtinė išangė

40

49.

Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos):

 

49.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas)

80

49.2.

 

vidutinis funkcinis  sutrikimas (nuolatinis viduriavimas  ir pradiniai bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai):

 

 

49.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24.9)

60

49.2.2.

esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4 –17,5)

50

49.2.3.

esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

49.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI <16)

20

50.

Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys):

 

50.1.

lengvas funkcinis sutrikimas

80

50.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas:

 

50.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

50.2.2.

esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

50.2.3.

esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

50.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)

20

51.

Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

52.

Transplantuotos kepenys/ kasa:

 

52.1.

pirmieji metai po transplantacijos

20

52.2.

daugiau kaip vienus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas

40

52.3.

transplantuotų kepenų/ kasos funkcijos sutrikimas

20

 

VIII. Urogenitalinės sistemos ligos

 

53.

Inkstų ligos:

Proc.

53.1.

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Pastaba: pagrindinis rodiklis – GFG (Glomerulų filtracijos greitis):

 

53.1.1.

0 laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, kai yra normalus ar padidintas GFG (120-90 ml/min/l,73m²), I stadija

100

53.1.2.

I laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (lengvas), kai yra  nestipriai sumažėjęs GFG (89–60 ml/min/l,73m²), II stadija

80

53.1.3.

II laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (vidutinis), kai yra sumažėjęs GFG (59–30 ml/min/l,73m²), III stadija

50

53.1.4.

III laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (sunkus), kai yra sumažėjęs GFG (29–15 ml/min/l,73m²), IV stadija

30

53.1.5.

IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (galutinis), kai GFG mažiau  kaip 15 ml/min/l,73m²), V stadija

15

53.2.

Vieno inksto neturėjimas

90

53.3.

Vienintelio inksto patologija:

 

53.3.1.

0 laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, kai yra normalus ar padidintas GFG (120–90 ml/min/l,73m²), I stadija

90

53.3.2.

I laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (lengvas), kai yra neryškiai sumažėjęs GFG (89–60 ml/min/l,73m²), II stadija

80

53.3.3.

II laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (vidutinis), kai yra sumažėjęs GFG (59–30 ml/min/l,73m²), III stadija

50

53.3.4.

III laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (sunkus), kai yra sumažėjęs GFG (29–15 ml/min/l,73m²), IV stadija

30

53.3.5.

IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (galutinis), kai GFG mažiau kaip 15 ml/min/l,73m²), V stadija

15

53.4.

Transplantuotas inkstas:

 

53.4.1.

pirmieji metai po inksto transplantacijos

15

53.4.2.

antrieji  metai po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai

40

53.4.3.

transplantuoto inksto I laipsnio funkcijos sutrikimas (II stadija)

35

53.4.4.

transplantuoto inksto II laipsnio funkcijos sutrikimas (III stadija)

25

53.4.5.

transplantuoto inksto III laipsnio funkcijos sutrikimas (IVstadija)

20

53.4.6.

transplantuoto inksto IV laipsnio funkcijos sutrikimas (V stadija)

15

54.

Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija:

 

54.1.

Šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas)

50

54.2.  

Cistostomija

50

54.3.

Nefrostomija

40

55.

Šlapimo nelaikymas (dokumentuota urologo išvada):

 

55.1.

Lengvo pobūdžio – jei keliamas svoris ar mažiau kaip 1 kartą per savaitę

90

55.2.

Vidutinio sunkumo – 1 kartą per savaitę – 1 kartą per dieną

80

55.3.

Sunkus – kasdieninis

60

56.

Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija)

70

57.

Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

 

IX. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos

 

 

 

Proc.

58.

Cukrinis diabetas (E10-E14):

 

58.1.

lengvas funkcijos sutrikimas

Gydymui pakanka dietos, režimo ir medikamentų. Ligonio diabeto kontrolė pakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c  ≤ 6,5 %). Stebimi pradiniai organų pažeidimai:  neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) angiopatija, netrukdantys kasdieninei veiklai

90

58.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas:

 

58.2.1.

gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai (politerapija). Ligonio diabeto kontrolė nepakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c  ≥  7 %). Stebimi didesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema ir (ar) nefropatija, esant  I–II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, nesant skausmo ir opų apatinėse galūnėse, ir (ar) I–II stadijos                                                    

angiopatija 

70

58.2.2.

esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

55

58.3.

sunkus funkcijos sutrikimas:

 

58.3.1.

gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai, be kurių būklė staigiai pablogėja. Ligonis sunkai kontroliuoja gydymą, glikuotas hemoglobinas (HbA1c  ≥  8 %). Stebimi sunkesni organų pažeidimai:

neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulos edema, ir (ar) stiklakūnio kraujosruvos, ir (ar) nefropatija, esant III laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, diabetinė pėda, ir (ar) III–IV stadijos angiopatija  (būklė po vieno ar keleto pirštų ar pėdos (pėdų) amputacijos)       

 

50

58.3.2.

esant dviejų ar  daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

40

58.4.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas

Ligonis negali  kontroliuoti diabeto gydymo, glikuotas hemoglobinas (HbA1c  ≥  9 %). Stebimi negrįžtami organų pažeidimai:

 

 

58.4.1.

sunki proliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema, stiklakūnio kraujosruvos ir (ar) tinklainės atšokos, regėjimo aštrumas sumažėjęs, gali sekti tik rankų judesius

30

 

58.4.2.

nefropatija, kai yra  terminalinis inkstų nepakankamumas ir kai būtina pakaitinė inkstų terapija (nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė, hemodializė, inkstų transplantacija), ir (ar) angiopatija (išeičių stadija) (būklė po apatinių galūnių vieno ar daugiau segmentų      amputacijos, nesant galimybės protezuoti)

25

 

 

 

58.4.3.

esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

20

58.4.4.

esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

15

58.4.5.

esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

 

10

 

Pastaba:

§ Kiti organų pažeidimai, patvirtinti oftalmologo, neurologo, angiochirurgo, nefrologo

 

59.

Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų:

 

59.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas)

100

59.2.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas

(visiškai savarankiškas, kasdieninę veiklą atlieka lėčiau)

70

59.3.

sunkus funkcijos sutrikimas

(funkciniai sutrikimai trikdo kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba)

50

 

59.4.

esant dviejų ar  daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

40

59.5.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas (ligoniui reikalinga didelė pagalba)

30

59.5.1.

esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

25

59.5.2.

esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

20

59.5.3.

esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams,  sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą                                       

15

60.

Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40

80

61.

Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64):

 

61.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

61.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

61.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

61.4.

ryškus mitybos nepakankamumas (KMI<16)

20

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

X. Odos ir poodžio ligos

 

 

 

Proc.

62.

Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos / dermatito  ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių)

90

63.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema / dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)

70

64.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema / dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)

50

65.

Nuolatinis sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, vaistų nevartojimas gali sukelti funkcinių sutrikimų progresavimą ir kitų organų komplikacijas)

30

66.

Nuolatinis ypač sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

20

 

XI. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais

 

 

 

Proc.

 

Pastaba:

Turi būti pateiktas hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus:

 

67.

Lengvas funkcinis sutrikimas

Pastaba:

Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti   veiksniai:

asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų

reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių), turi vartoti vaistus;

blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip, pavyzdžiui,       trombozės,    recidyvinės infekcijos ir t. t.;

yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų

70

68.

Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas

Pastaba:

Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau

išvardinti veiksniai:

asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas;

vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus;

gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per   metus;

padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms;

lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko  kelis kartus per metus

50

69.

Sunkus funkcinis sutrikimas

Pastaba:

Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti

veiksniai:

asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra    priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus;

taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus, blogėja bendra sveikatos būklė;

yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes;

dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir    recidyvuoja infekcijos;

dėl ligos atsirado III stadijos inkstų nepakankamumas;

yra blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos   sutrikimus;

yra dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito

35

70.

Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams:

kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos;

savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius

25

 

XII. Infekcinės ligos

 

 

 

Proc.

 

Pastaba:

§ Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal šios dalies 71punką vertinami tik tuo atveju, jei yra pateikta gydytojo specialisto išvada;

§ Bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį

 

71.

Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymo trukmė viršija 6 mėn., nors pacientas neabejotinai laikosi gydymo režimo

40

72.

ŽIV infekuotas, sergantis AIDS

 

72.1.

A3, B1, B2, B3

50

72.2.

C1, C2, C3

40

72.3.

C2, C3

25

 

 

Klinikinės kategorijos

 

CD4+T ląstelių

kategorijos

A

simptominis, stiprus (pirminis)

ŽIV arba PGL*

B

Simptominis

ne A ar C

C

AIDS indikatorinės

ligos

 

> 500 miu L

A1

B1

C1

 

200–499 miu L

A2

B2

C2

< 200 miu L

A3

B3

C3

*PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija

73.

Laimo liga (neuroboreliozė) A69.2

 

74.

Echinokokozė B67

 

75.

Erkinis encefalitas A84

 

 

Pastaba:

Esant 73, 74,75 punktuose numatytiems susirgimams, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai yra pateikta gydytojo specialisto išvada

 

 

XIII. Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos

 

76.

Dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos):

Proc.

76.1.

I funkcinio nepakankamumo klasė (gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio)):

 

76.1.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

100

76.1.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

90

76.2.

II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla):

 

76.2.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

80

76.2.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

60

76.2.3.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

55

76.2.4.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

50

76.3.

III funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla):

 

76.3.1.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

50

76.3.2.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

45

76.3.3.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

40

76.4.

IV funkcinio nepakankamumo klasė (ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla):

 

76.4.1.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

40

76.4.2.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

30

77.

Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant  vaistais pagal patvirtintas ar  įprastos praktikos  gydymo metodikas ir  reabilitacinėmis    priemonėmis, judamojo atramos aparato  pokyčiai  bei jų laipsnis  ir   vidaus  organų funkcijos sutrikimo laipsnis): 

 

77.1.

lengvas  judamojo atramos aparato ir (ar)  vidaus  organų  funkcinis  sutrikimas    (negali pakelti  sunkių fizinių krūvių, pirštų ir   kitų sąnarių  funkcijos yra pablogėjusios, bet   gali rašyti,  užsegti sagas; negali dirbti   atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai  insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių  ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus               

80

77.2.

vidutinio   sunkumo  judamojo atramos aparato ir (ar)  vienos  vidaus  organų   sistemos vidutinio  laipsnio  arba  daugiau  nei   vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas:

 

77.2.1.

vidutinio   sunkumo  judamojo atramos aparato ir (ar)  vienos  vidaus  organų   sistemos vidutinio  laipsnio  arba  daugiau  nei   vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas  (asmuo  negali  pakelti    vidutinio sunkumo  fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo  ir susikoncentravimo   reikalaujančios   veiklos; reikia  dažnų  poilsio  pertraukėlių).    Vaistų nevartojimas  vieną parą gali sukelti  funkcinių sutrikimų pablogėjimą   

50

77.2.2.

vidutinio   sunkumo  judamojo atramos aparato ir (ar)  vienos  vidaus  organų   sistemos vidutinio  laipsnio  arba  daugiau  nei   vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas  (asmuo  negali  pakelti    vidutinio sunkumo  fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo  ir susikoncentravimo   reikalaujančios   veiklos; reikia  dažnų  poilsio  pertraukėlių). Vaistų nevartojimas  vieną parą gali sukelti  funkcinių sutrikimų pablogėjimą, taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais)  

40

77.3.

sunkus  judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos sunkus arba dviejų ir  daugiau organų sistemų vidutinio laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų)

30

77.4.

ypač sunkus judamojo atramos aparato ir (ar)  vienos vidaus organų sistemos   ypač sunkus  ar daugiau kaip dviejų organų sistemų sunkus  funkcinis sutrikimas  (asmuo  pats sugeba tik   patenkinti savo natūralius poreikius, kasdieniame  gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

10 

 

XIV. Ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai

 

78.

Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų:

Proc.

78.1.

Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką

50

78.2.

liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), kurie užima daugiau kaip 10% ploto

 

65

 

Pastaba:

§ delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto

 

79.

Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos:

 

79.1.

Stuburo funkcijos sutrikimas:

 

79.1.1.

nedidelis judesių apribojimas, nedideli pakitimai, nestipraus lokalaus skausmo sindromas iki 3 balų pagal VAS skalę

 

85

79.1.2.

vidutinis judesių apribojimas, vidutiniai pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas iki 5 balų pagal VAS skalę

 

70

79.1.3.

didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai, dideli pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas >5 balai  pagal VAS skalę

 

50

 

§ Pastaba:

§ Stuburo  judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L 

Nedidelis judesių apribojimas                                 20/0/50°

Vidutinis   judesių apribojimas                                10/0/30°

Didelis  judesių apribojimas                                    0/0/15°

 

79.2.

Peties sąnarys:

 

79.2.1.

peties sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

50

79.2.2.

peties sąnario kontraktūra:

 

79.2.2.1.

nedidelė               T/0/L                        SI/0/SV                A/0/P

0/0/130°                   0/0/70°                 130/0/0°

80

79.2.2.2.

vidutinė               T/0/L                        SI/0/SV                A/0/P

0/0/80°                       0/0/40°               90/0/0°

70

79.2.2.3.

didelė                     T/0/L                        SI/0/SV                A/0/P

0/0/20°                      0/0/20°                 40/0/0°

60

 

Pastaba:

§ Normali peties sąnario judesių amplitudė ( neutralaus nulio metodas):

T/0/L                        SI/0/SV           A/0/P

40/0/170°                    50/0/95°        180/0/40                            

 

79.3.

Rankos ir mentės (ar jos dalies) netektis

40

79.4.

Rankos netektis nuo peties po peties sąnario egzartikuliacijos

40

79.5.

Rankos netektis žasto srityje

45

79.6.

Vienintelės rankos netektis

10

79.7.

Nesuaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama

(pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

79.8.

Alkūnė:

 

79.8.1.

tabaluojantis alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

79.8.2.

alkūnės sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

55

79.8.3.

alkūnės sąnario kontraktūra:

 

79.8.3.1.

nedidelė               T/0/L                        N/0/A

0/0/130°                   0/0/70°

90

79.8.3.2.

vidutinė               T/0/L                        N/0/A

0/0/100°                    0/0/40°

75

79.8.3.3.

didelė                     T/0/L                        N/0/A

0/0/60°                      0/0/20°

65

 

Pastaba:

§ Normali alkūnės sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                        N/0/A

10/0/150°                  85/0/85°                                    

 

79.9.

Rankos netektis nuo alkūnės sąnario (po alkūnės sąnario egzartikuliacijos)

50

79.10.

Dilbio bigė bet kurioje dalyje

50

79.11.

Nesuaugęs dilbio kaulų lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama

(pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą):

 

79.11.1.

vieno dilbio kaulo

70

79.11.2.

abiejų dilbio kaulų

55

79.12.

Riešas:

 

79.12.1.

riešo sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje

60

79.12.2.

riešo sąnario kontraktūra:

 

79.12.2.1.

nedidelė               T/0/L

20/0/40°                  

90

79.12.2.2.

vidutinė               T/0/L                       

10/0/20°                   

85

79.12.2.3.

didelė                    T/0/L                       

0/0/10°                        

75

 

Pastaba:

§ Normali riešo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                       

50/0/50°                 

 

79.13.

Plaštakos netektis nuo riešo arba delnakaulių

50

79.14.

Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)

85

79.15.

Plaštaka

 

79.15.1.

pirmasis pirštas (nykštys):

 

79.15.1.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų

95

79.15.1.2.

bigė IP (tarppirštakauliniame) sąnaryje

85

79.15.1.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

80

79.15.1.4.

bigė MP (delniniame - piršto) sąnaryje

75

79.15.1.5.

piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

70

79.15.2.

vieno piršto vieno sąnario nejudrumas:

 

79.15.2.1.

lenkimo ankilozė

90

79.15.2.2.

tiesimo ankilozė

85

79.15.3.

dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas:

 

79.15.3.1.

lenkimo ankilozė

85

79.15.3.2.

tiesimo ankilozė

80

79.15.4.

MP (delninio - piršto) + PIP (artimojo tarppirštakaulinio) + DIP (tolimojo   tarppirštakaulinio) piršto sąnarių nejudrumas (ankilozė):

 

79.15.4.1.

lenkimo ankilozė

80

79.15.4.2.

tiesimo ankilozė

75

79.15.5.

piršto judesių sutrikimas:

 

79.15.5.1.

nedidelis

90

79.15.5.2.

vidutinis (pusiau lenkimo)

85

79.15.5.3.

didelis (tiesimo arba pilnai lenkimo)

80

79.15.6.

antrasis pirštas (rodomasis):

 

79.15.6.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų, arba bigė galiniame pirštakaulyje

95

79.15.6.2.

piršto bigė vidurinio pirštakaulio lygyje

90

79.15.6.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

85

79.15.6.4.

piršto netektis

80

79.15.6.5.

piršto netektis kartu su delnakauliu ar jo dalimi

75

79.15.6.6.

vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra

90

79.15.6.7.

didelė lenkimo piršto kontraktūra, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė

85

79.15.6.8.

piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra, taip pat dviejų piršto sąnarių ankilozė

80

79.15.7.

Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:

 

79.15.7.1.

galinio pirštakaulio bigė

95

79.15.7.2.

bigė DIP arba PIP sąnario lygyje

90

79.15.7.3.

piršto netektis kartu su delnakauliu arba jo dalimi

85

 

79.15.7.4.

nedidelė piršto kontraktūra arba PIP sąnario ankilozė

95

79.15.7.5.

didelė lenkimo piršto kontraktūra arba PIP sąnario arba MP sąnario ankilozė

90

79.15.7.6.

piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra arba dviejų, taip pat DIP, PIP, MP piršto sąnarių ankilozė

85

79.15.8.

dviejų vienos rankos pirštų netektis:

 

79.15.8.1.

pirmojo ir antrojo, pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+2), (1+3), (1+4), (1+5)

65

79.15.8.2.

antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba antrojo ir penktojo (2+3), (2+4), (2+5)

75

79.15.8.3.

trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5)

80

79.15.9.

trijų vienos rankos pirštų netektis:

 

79.15.9.1.

pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) arba pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)

55

79.15.9.2.

antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)

65

79.15.9.3.

trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)

70

79.15.10.

keturių vienos rankos pirštų netektis:

 

79.15.10.1.

pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5)

50

79.15.10.2.

pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo

55

79.15.10.3.

pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo

55

79.15.11.

visų vienos plaštakos pirštų netektis

50

79.15.12.

vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros:

 

79.15.12.1.

nedidelės

65

79.15.12.2.

vidutinės – pusiau lenkimo

60

79.15.12.3.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

79.15.12.4.

didelės – pilnos lenkimo, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

79.15.13.

vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros:

 

79.15.13.1.

nedidelės

65

79.15.13.2.

vidutinės – pusiau lenkimo kontraktūra

60

79.15.13.3.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

79.15.13.4.

didelės – pilnos lenkimo kontraktūros, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

79.16.

Dubens funkcijos sutrikimas:

 

79.16.1.

nedidelis statikos sutrikimas: klubo sąnarių judesiai neriboti, bet skausmingi, vienos kojos sutrumpėjimas ne daugiau kaip iki 3 cm. Dubens organų funkcija nesutrikusi. Papildoma techninė priemonė reikalinga einant didesnius atstumus

80

79.16.2.

vidutinis statikos sutrikimas: kojos sutrumpėjimas iki 5 cm. Riboti klubo sąnario judesiai (koksartrozė). Vaikštant nuolat naudojamos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

50

79.16.3.

didelis statikos sutrikimas:

atsistoja sunkiai arba negali, galimi dubens organų funkcijos sutrikimai. Klubo sąnario judesių apribojimas (koksartrozė). Kojos sutrumpėjimas daugiau nei 5 cm. Pažeistas dubens žiedo vientisumas, esant neurologiniams sutrikimams ir jų nesant. Vaikštant būtinos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

40

79.17.

Klubo sąnarys:

 

79.17.1.

klubo sąnario nejudrumas (ankilozė), tiesimo ankilozė

55

79.17.2.

lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje – operaciniu būdu nekoreguojama

(pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

40

79.17.3.

klubo sąnario kontraktūra:

 

79.17.3.1.

nedidelė               T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

0/0/30°                      30/0/20                15/0/10

75

79.17.3.2.

vidutinė               T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

0/0/20°                       15/0/10°               10/0/5

65

79.17.3.3.

didelė                    T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

0/0/10°                      10/0/5°                  5/0/0°

50

 

Pastaba:

Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):

T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

10/0/130°                   45/0/35                50/0/25

 

79.17.4.

kojos netektis nuo klubo sąnario dėl klubo sąnario egzartikuliacijos

30

79.17.5.

kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė

20

79.17.6.

šlaunies bigė

40

79.17.7.

šlaunikaulio netikras sąnarys – operaciniu būdu nekoreguojamas (pateikti
III-io lygio ortopedų-
traumatologų konsiliumo išvadą)

50

79.17.8.

kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal klubų ir kelio sąnarių nurodytus vertinimo punktus neutralaus nulio metodu) :

 

79.17.8.1.

nedideli klubo arba kelio sąnarių pakitimai

75

79.17.8.2.

vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

65

79.17.8.3.

dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

50

79.18.

Kelis

 

79.18.1.

daugiakryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo)

65

79.18.2.

kelio sąnario ankilozė:

 

79.18.2.1.

tiesimo

70

79.18.2.2.

lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje)

50

79.18.3.

kelio sąnario kontraktūra:

 

79.18.3.1.

nedidelė               T/0/L                       

0/0/30°                     

80

79.18.3.2.

vidutinė               T/0/L                       

0/0/20°                      

70

79.18.3.3.

didelė                  T/0/L                       

0/0/10°                      

60

 

Pastaba:

Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas):                              T/0/L

5/0/150°                  

 

79.18.4.

kojos netektis nuo kelio sąnario ( dėl kelio sąnario egzartikuliacijos)

50

79.18.5.

vienintelės kojos netektis nuo blauzdos

20

79.18.6.

blauzdos bigė

50

79.18.7.

nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):

 

79.18.1.

abiejų kaulų

55

79.18.2.

blauzdikaulio

60

 

Pastaba:

Jei  netikras sąnarys operaciniu būdu nekoreguojamas,  pateikti  III-io  lygio   ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą

 

79.19.

Čiurnos sąnarys ir pėda:

 

79.19.1.

nestabilus čiurnos sąnarys

60

79.19.2.

čiurnos sąnario ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje

50

79.19.3.

pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį)

60

79.19.4.

pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

70

79.19.5.

visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių - pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

75

79.19.6.

pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

80

79.20.

Pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės):

 

79.20.1.

nedidelės (remisija > l metus)

70

79.20.2.

vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus)

60

79.20.3.

didelės – fistulinis osteomielitas (nepasiduodantis gydymui, fistulės funkcionuoja nuolat)

50

80.

Kaukolės defektai (lūžiai):

 

80.1.

be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai

100

80.2.

mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai

90

80.3.

kaukolės pažeidimai, kai yra  žymūs kaulų defektai (įkaitant ir deformuojančius), bet nėra  funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)

65

 

XV. Kitų organų ligos ir pažeidimai

 

 

 

 

Proc.

81.

Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas  įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą:

 

81.1

nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi)

100

81.2.

lengvas  funkcinis   sutrikimas  (asmuo  negali   pakelti   sunkių  fizinių krūvių,  reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus)

 

80

81.3.

vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą)

 

55

81.4.

sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos)

 

40

81.5.

ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos)

 

20

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

XVI. Onkologinės ligos

 

 

 

Proc.

82.

Bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo* išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą:

 

82.1.

liga neišplitusi**, po taikyto gydymo asmuo pasveiko, liekamųjų reiškinių nėra, asmens sveikatos būklė normali, nusiskundimų ir ligos požymių nėra, prognozė gera, gali tęsti įprastą darbą, veikla be apribojimų

100

82.2.

liga neišplitusi arba išplitusi***, yra lengvų ligos liekamųjų reiškinių, lengvas funkcijos sutrikimas

80

82.3.

liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo stebimi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt.

50

82.4.

liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo stebimi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai, ir (ar) neurologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 4 ir daugiau ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija

35

82.5.

liga išplitusi (atokios metastazės), yra liekamųjų reiškinių, didelis funkcijos sutrikimas (reikalinga pagalba kasdienėje veikloje gyvybinėms veiklos funkcijoms palaikyti: judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo)

25

82.6.

liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, didelis funkcijos sutrikimas (kasdienėje veikloje gyvybinėms veiklos funkcijoms: judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo, palaikyti reikalinga didelė pagalba), taikoma paliatyvioji pagalba****

15

82.7.

liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, ypač sunkus funkcijos sutrikimas, gyvenimo kokybei pagerinti taikoma paliatyvioji pagalba, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų

5

 

 

 

* Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos gydytojo onkologo chemoterapeuto ir (ar) gydytojo onkologo radioterapeuto paslaugos, dirbanti daugiadalykė gydytojų specialistų komanda parenka paciento gydymo taktiką. Diagnozė turi būti nustatyta pagal galiojančią TNM (T – naviko dydis ir gretimų organų pažeidimas, N – išplitimas limfmazgiuose, M – metastazės) sistemą.

** Neišplitusi onkologinė liga – įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą ir (ar) I, II ligos stadijos.

*** Išplitusi onkologinė liga – įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą, nustatyta metastazių ir (ar) III, IV ligos stadijos.

**** Paliatyvioji pagalba – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu V-14).

 

 

Papildyta skyriumi:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

_________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 


 

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

2 priedas

 

ASMENS VEIKLOS IR GEBĖJIMŲ DALYVAUTI KLAUSIMYNAS

 

Asmens vardas, pavardė.............................................................................................................

Asmens tėvų, globėjo (rūpintojo) ar jo įgalioto atstovo vardas, pavardė .............................

......................................................................................................................................................

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vertintojo, užpildžiusio klausimyną,

vardas, pavardė ..........................................................................................................................

.......................................................................................................................................................

Data .............................................................................................................................................

 

Į klausimus atsako asmuo (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti negali, atsako asmens atstovas).

Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti) atitinkamą balą ir įrašyti bendrą surinktų balų skaičių.

 

I.          Profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas

 

Balai

Amžius

55 metai ir daugiau

4

45–54 metai

3

35–44 metai

2

Iki 34 metų

1

 

 

 

 

 

Profesinė kvalifikacija

Neturi profesinės kvalifikacijos arba turimos negali panaudoti

4

Būtina profesinė reabilitacija

3

Negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus

2

Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti

1

Profesinė kvalifikacija atkurta  arba įgyta nauja profesinė kvalifikacija profesinės reabilitacijos  programos metu

0

 

 

 

Darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje

Neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ir negali jų įgyti

4

Prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką

3

Neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti

2

Turi darbo patirtį ir darbinių įgūdžių bei gali juos panaudoti

 

1

 

 

 

Fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas

Būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas

4

Būtinas sudėtingas darbinės aplinkos pritaikymas

3

Būtinas nesudėtingas fizinės ar darbinės, ar informacinės aplinkos pritaikymas

2

Fizinės darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas nebūtinas

0

Profesinės, darbinės veiklos bei aplinkos prieinamumo įvertinimas

 

 

 

Į klausimus atsako asmuo (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti negali, atsako asmens atstovas).

Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti), kaip dažnai kiekviena iš išvardytų veiklų kėlė rūpesčių per pastarąjį mėnesį.

0 – niekada

1 – beveik niekada

2 – kartais

3 – dažnai

4 – beveik visada / visada

 

 

II.      Veikla ir gebėjimas dalyvauti

Veikla kėlė rūpesčių per pastarąjį mėnesį

Niekada

Beveik niekada

Kartais

Dažnai

Beveik visada / visada

1. Mobilumas (judėjimas)

 

 

 

 

 

1.1. Ar turi sunkumų sėdėdamas ir stovėdamas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, 30 min.?

0

1

2

3

4

1.2. Ar turi sunkumų atsisėsdamas ir (ar) atsistodamas?

0

1

2

3

4

1.3. Ar turi sunkumų vaikščiodamas?

0

1

2

3

4

Mobilumo įvertinimas 

 

 

 

 

 

2. Pažinimas  

 

 

 

 

 

2.1. Ar turi sunkumų susikaupti ką nors darydamas 10 min.?

0

1

2

3

4

2.2. Ar turi sunkumų prisimindamas ką nors svarbaus?

0

1

2

3

4

2.3. Ar turi sunkumų suprasdamas bendrais bruožais  kitų žmonių kalbą (apie ką kiti kalba) arba perskaitytą tekstą?

0

1

2

3

4

Pažinimo įvertinimas                                         

 

 

 

 

 

3. Bendravimas (sunkumai, susiję su sveikatos būkle, liga, sužalojimu, emocine būkle, alkoholio ar toksinių medžiagų sąlygojama būsena)

 

 

 

 

 

3.1. Ar turi sunkumų bendraudamas su  aplinkiniais (pvz.: pasisveikinti, prireikus padėkoti, atsiprašyti ir kt.)?

0

1

2

3

4

3.2. Ar turi sunkumų bendraudamas su artimais asmenimis?

0

1

2

3

4

Bendravimo įvertinimas

 

 

 

 

 

4. Savarankiškumas (savipriežiūra)

 

 

 

 

 

4.1. Ar turi sunkumų prausdamasis visą kūną savarankiškai?

0

1

2

3

4

4.2. Ar turi sunkumų rengdamasis savarankiškai?

0

1

2

3

4

4.3. Ar turi sunkumų valgydamas savarankiškai?

0

1

2

3

4

4.4. Ar turi sunkumų naudodamasis tualetu savarankiškai?

0

1

2

3

4

4.5. Ar yra sunkumų liekant vienam keletą dienų ?

0

1

2

3

4

Savarankiškumo įvertinimas

 

 

 

 

 

5. Kasdienė veikla

 

 

 

 

 

5.1. Ar turi sunkumų savarankiškai vykdydamas kasdienę veiklą?

0

1

2

3

4

5.2. Ar turi sunkumų disponuodamas finansiniais ištekliais?

0

1

2

3

4

Kasdienės veiklos įvertinimas

 

 

 

 

 

Bendra visų sričių įvertinimų suma

 

Atsakymų vertinimas

Balai

Koeficientas

0–3

1,2

4–18

1,1

19–37

1

38–72

0,8

73–76

0,7

 

Vertinimą atlikęs darbuotojas   _______________       _____________________________

(parašas)                               (vardas, pavardė)

 

Asmuo  (jo atstovas)           _______________              _____________________________

(parašas)                                    (vardas, pavardė)

 

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V479

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).

3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat užsieniečiai, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, gyvenantys užsienyje, jei dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija su motyvuotu prašymu nustatyti tokiems asmenims darbingumo lygį, Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taip pat asmenys, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti skiriamos socialinės apsaugos išmokos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-344/V-688, 2011-07-18, Žin., 2011, Nr. 95-4469 (2011-07-23), i. k. 1112230ISAK44/V-688

 

4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.

6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

6.1. Bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.

6.2. Nedarbingas – asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kuris negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

6.3. Iš dalies darbingas – asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kuris gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba kuriam nebūtina pritaikyti darbo vietos;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

6.4. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983).

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS

 

7. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

8. Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto  gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu šiuos dokumentus: 

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

8.1. asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti;

8.2. užpildytą siuntimą į NDNT (1 priedas);

8.3. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a);

8.4. priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams;

8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;

8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;

8.4.4. kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui.

8.5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduotą rekomendaciją siųsti į NDNT, jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas.

Papildyta punktu:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

81. Gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.

Papildyta punktu:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

9. Asmuo, jo tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus (išskyrus asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT), kurių galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, pateikia arba išsiunčia registruotu paštu į NDNT. Jei dokumentai yra elektroninės formos, juos elektroniniu būdu pateikia asmenį gydantis gydytojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

10. Asmuo, jo tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos papildomai pateikia (pateikiamų originalų kopijas daro ir tvirtina NDNT specialistai) arba išsiunčia registruotu paštu šių dokumentų kopijas (siunčiamų dokumentų originalų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka): 

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

10.1. Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės arba valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos, piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl darbingumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktais;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

10.2. Neteko galios nuo 2009-05-31

Punkto naikinimas:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin. 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

10.3. Neteko galios nuo 2007-09-21

Punkto naikinimas:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

10.4. dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją.

10.5. esant šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose nurodytoms priežastims, asmuo papildomai pateikia šiuos dokumentus:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;

10.5.2. dėl profesinės ligos – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;

10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) tarnybos ar mokymų metu – nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus. Prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio – dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą), savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir Specialistų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti, kurios sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, išvadą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais buvę išvežti priverstiems darbams arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose – Krašto apsaugos ministerijos pažymą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.7. dėl ligos (suluošinimo) vykdant piliečio pareigą – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado vykdant piliečio pareigą;

10.5.8. dėl ligos (suluošinimo) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, t. y. asmens karinį dokumentą, patvirtinantį būtinąją karinę tarnybą ar karinį apmokymą sovietinėje armijoje, karinį-medicininį dokumentą, patvirtinantį ligą ar suluošinimą, arba – gydymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą per 5 metų laikotarpį po tarnybos arba stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų psichiatrų konsiliumo sprendimą, kuris patvirtina lėtai progresuojančią psichikos ligą, kuri sietina su tarnyba Afganistano kare;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

10.6. 3x4 cm dydžio nuotrauką;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.7. prašymą nustatyti darbingumo lygį.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

III. DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS

 

11. Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu.

12. Darbingumo lygis nustatomas:

12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT;

12.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 0–15 procentų ir jis negali atvykti į NDNT, ar kai dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija. Atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumo lygį.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

121. Tuo atveju, kai asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT ar atsisako dalyvauti darbingumo lygio vertinimo procedūroje, jo darbingumas nevertinamas. Apie tai asmuo informuojamas raštu.

Papildyta punktu:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:

13.1. esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

 

13.2. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo darbingumo lygis nevertinamas, o asmuo apie tai per 3 darbo dienas informuojamas raštu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

131. Asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, NDNT teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo.

Papildyta punktu:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

14. NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl:

14.1. asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;

14.2. profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;

14.3. darbo pobūdžio ir sąlygų;

14.4. bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo NDNT dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.

161. Nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą NDNT turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą apmokama iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, arba, prireikus, kitų reikalingų ekspertų. Prireikus, NDNT gali kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos suteiktas paslaugas NDNT apmoka iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Papildyta punktu:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

17. Tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų NDNT gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje.

NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda (išsiunčia):

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

17.1. nedarbingiems asmenims – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (toliau – pažyma), Neįgaliojo pažymėjimą ir asmeniui prašant NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – išvada);

17.2. iš dalies darbingiems asmenims – pažymą, Neįgaliojo pažymėjimą ir išvadą;

17.3. Neteko galios nuo 2007-09-21

Papunkčio naikinimas:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

17.4. darbingiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 60 procentų ir daugiau ir kurių darbingumo lygio priežastys nurodytos šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose, pažymą;

17.5. asmeniui pageidaujant – Darbingumo lygio vertinimo akto kopiją, reikalui esant, kitą informaciją apie jo darbingumo lygio vertinimą raštu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

18. Pirmą kartą vertinant asmens darbingumo lygį, kuriam vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, darbingumo lygis nustatomas po profesinės reabilitacijos programos pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.

20. Po 180 profesinės reabilitacijos programos dienų, esant būtinybei šią programą pratęsti, NDNT priima sprendimą dėl esamo asmens darbingumo lygio. Darbingumo lygio nustatymo data bus 181-oji dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje kalendorinė diena, ir jis nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

21. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, kai NDNT gauna teritorinės darbo biržos išvadas apie asmens profesinės reabilitacijos programos rezultatus, jam nustatomas darbingumo lygis ir išrašomi šio Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyti atitinkami dokumentai.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

22. Tais atvejais, kai NDNT gauna informaciją iš teritorinės darbo biržos apie tai, kad asmuo be objektyvių priežasčių nutraukė profesinės reabilitacijos programą, jam darbingumo lygis nenustatomas.

23. Besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.

24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.5–27.13 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

26. Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

IV. DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS

 

27. Darbingumo lygio priežastys:

27.1. ligos arba būklės;

27.2. ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų;

27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe;

27.4. profesinė liga;

27.5. liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;

27.9. liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu;

27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;

27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;

27.12. liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

27.13. liga (suluošinimas), įgyta vykdant piliečio pareigą;

27.14. liga (suluošinimas) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

27.15. ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“. Pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis).

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

28. Kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.

281. Kai asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, dėl pateisinamų priežasčių praleidžia darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis gali būti nustatytas atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui nustatyti, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

282. Kai asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, be pateisinamų priežasčių praleido pakartotinio vertinimo laiką, esant pensiją ar išmoką mokančios institucijos motyvuotam prašymui, NDNT išduoda išvadą dėl darbingumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) atsiradimo laiko, jeigu NDNT turi dokumentus (duomenis), reikalingus išvadai išduoti.

Papildyta punktu:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki jam sukako 26 metai.

30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data padarinių atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

V. DARBINGUMO LYGIO TERMINAI

 

31. Darbingumo lygio terminas nustatomas vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

2012-12-28, Žin., 2013, Nr. 2-41 (2013-01-05), i. k. 112502VSPRERG120041           

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

32. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1–3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

33. Šio Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

34. Kai pakartotinis darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 35.3, 35.4 ir 35.5 punktais, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo NDNT priėmimo diena, išskyrus atvejus, kai:

34.1. pakartotinis darbingumo lygis vertinamas, atsižvelgiant į Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pateiktą išvadą. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kai darbingumo lygis NDNT asmeniui buvo nustatytas pirmą kartą;

34.2. atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar profesinės ligos, pakeičiamas anksčiau priimtas NDNT sprendimas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiomis;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

 

34.3. vadovaujantis NDNT teritoriniam skyriui pateiktais dokumentais, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, nustatomas mažesnis asmens darbingumas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia.

Papildyta punktu:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

VI. PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS

 

35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:

35.1. baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

35.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims;

35.3. asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

35.4. vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) sprendimą;

35.5. jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

36. Tuo atveju, kai asmens pakartotinis darbingumo lygis vertinamas pasikeitus jo sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

37. Asmens darbingumo lygis pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos, pagal 35.3 ir 35.5 papunkčius – per 30 kalendorinių dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos, pagal 35.4 papunktį – per Ginčų komisijos nustatytą laiką.

Tuo atveju, kai pakartotinai vertinamas darbingumo lygis asmens, kuriam vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis socialinės apsaugos ir darbo ministro, tęsiama profesinės reabilitacijos programa, darbingumo lygis nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos bei išduodami šio Tvarkos aprašo 17 ir 19 punktuose nurodyti dokumentai, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

38. NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui:

38.1 per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Tvarkos aprašo 17 punkte, gavimo dienos, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

38.2. per 90 kalendorinių dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos, kai pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

381. Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Jei kviečiamas asmuo be pateisinamos priežasties neatvyksta į NDNT, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo.

Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia pensiją ar išmoką mokanti institucija, NDNT pakviečia asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį ir informuoja pensiją ar išmoką mokančią instituciją apie asmens pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pakartotinio vertinimo vietą ir laiką. Jeigu kviečiamas asmuo neatvyksta į NDNT, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

Pakartotinai vertindama asmens darbingumą, NDNT turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

382. NDNT, gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus, asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 15 kalendorinių dienų. Asmeniui apie termino pratęsimą pranešama raštu. Pakartotinio vertinimo metu priimtas sprendimas gali būti skundžiamas šio Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

383. Tuo atveju, kai asmuo, apskundęs NDNT teritorinio skyriaus sprendimą, su nauju siuntimu kreipiasi į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, jo skundas nenagrinėjamas. Asmeniui apie tai pranešama raštu.

Papildyta punktu:

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

 

39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.

40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.

41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, gavimo dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

42. Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

43. Asmuo turi teisę:

43.1. kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo;

43.2. būti supažindintas su asmens darbingumo lygio nustatymo išvadomis bei NDNT priimtu sprendimu;

43.3. dalyvauti vertinant jo darbingumo lygį;

43.4. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;

43.5. apskųsti NDNT priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.

 

VIII. A