Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01 iki 2025-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 56-1648, i. k. 1001010ISTAIII-1756

 

Nauja redakcija nuo 2013-07-01:

Nr. XII-397, 2013-06-20, Žin. 2013, Nr. 71-3579 (2013-07-01), i. k. 1131010ISTA0XII-397

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS
ĮSTATYMAS

 

2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir galiojimo teritorija

1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse.

2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

3. Šio įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse.

4. Šiuo įstatymu siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akvakultūra – vandens organizmų auginimas ir (arba) veisimas taikant metodus, kuriais siekiama gauti didesnę nei natūraliomis sąlygomis produkciją.

2. Akvakultūros produktai – bet kurios savo gyvenimo stadijos vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.

3. Akvakultūros produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, žuvų augintojų įsteigtas akvakultūros produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) arba jos įgaliotos institucijos.

4. Akvakultūros tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai.

41. Atrankioji verslinė žvejyba verslinė žvejyba, kurios tikslas – gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, nesugaunant ir nesužalojant kitų žuvų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

42. Atrankiosios verslinės žvejybos įrankis – verslinės žvejybos įrankis, kuriuo siekiama gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, bet nesugauti ir nesužaloti kitų žuvų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

5. Atviroji jūra – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 22 dalyje.

51. Europos Sąjungos vandenys – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

6. Europos Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava ir registruotas Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre.

7. Geografinis žvejybos rajonas – geografinio žvejybos zonų klasifikavimo vienetu laikomas jūros rajonas, įvardijamas nurodant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) parajonį, kvadratą ar pakvadratį arba, kur tai galioja, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) statistinį stačiakampį, žvejybos pastangų zoną, ekonominę zoną arba geografinėmis koordinatėmis apibrėžtą rajoną.

8. Individualios žvejybos galimybės – ūkio subjektui skirta Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis.

9. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

10. Jūrų vandenys – valstybių teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra.

11. Laisvas žvejybos pajėgumas – išbrauktų iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, laivų žvejybos pajėgumas, iki tokio pajėgumo laivas arba laivai neįtraukiami į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

12. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas – Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre registruotas žvejybos laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir turintis jam išduotą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą.

13. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas – Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduodamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas dokumentas.

14. Pasyviosios žvejybos įrankis – bet koks žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant nebūtina užtikrinti jo aktyvaus judėjimo.

141. Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą, kurią jis gali perleisti šio įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

151. Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

16. Pirminis žvejybos produktų pardavimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, pardavimas arba jų pardavimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

17. Pirminis žvejybos produktų supirkėjas – ūkio subjektas arba žvejybos produktų gamintojų organizacija, vykdantys pirminį žvejybos produktų supirkimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

18. Pirminis žvejybos produktų supirkimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, supirkimas arba jų supirkimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

19. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

20. Priekrantės žvejyba – žvejyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

21. Privalomasis nurodymas – žuvininkystės kontrolės pareigūno įpareigojimas ūkio subjektui per tam tikrą terminą įgyvendinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos žuvų ištekliams būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, arba įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo priemones.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

211. Regioninė žvejybos valdymo organizacija – subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, pagal tarptautinę teisę turinti pripažįstamą kompetenciją nustatyti žuvų išteklių, kurie jai buvo priskirti pagal jos įkūrimo konvenciją arba pagal susitarimą, išsaugojimo ir valdymo priemones.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

22. Specialioji žvejyba – žvejyba mokslinių ar veterinarinių tyrimų, stebėsenos, žuvivaisos, biologinės melioracijos, mokymo tikslais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

23. Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

231. Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

24. Tarpšakinė žuvininkystės organizacija – Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos pripažinta asociacija, vienijanti ūkio subjektus, užsiimančius žuvininkystės produktų gamyba, prekyba ir (arba) perdirbimu, įsteigta žuvininkystės produktų rinkai plėtoti ir pardavimo sąlygoms gerinti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

241. Tolimieji žvejybos rajonai – besiribojančių su jūrų vandenimis (išskyrus Baltijos jūrą) valstybių išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra, įskaitant toliau nei Baltijos jūra esančius regioninių žvejybos valdymo organizacijų administruojamus rajonus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

25. Tvenkinių akvakultūra – vandens organizmų veisimas, auginimas ir gaudymas akvakultūros tvenkiniuose.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

26. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

27. Uždaroji akvakultūros sistema – uždaros vandens apytakos akvakultūros sistema, kurioje palaikomi reikiami vandens fizikiniai ir cheminiai rodikliai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

28. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

29. Vandens telkinys – jūrų vandenų ar vidaus vandenų telkinys.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

30. Vandens transporto priemonė – laivas ar kitas plaukiamasis įrenginys arba priemonė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

31. Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

32. Verslinės žvejybos įrankiai – teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

33. Vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

331. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (toliau – pažeidimas) – teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai žuvininkystės veiklai, pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir (arba) atsakomybė, numatyta šiame įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

34. Žuvininkystė – veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

35. Žuvininkystės kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą ir tvarką ir kuri apima žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, pažeidimų nutraukimą, dėl padarytų pažeidimų kaltų fizinių asmenų ir ūkio subjektų nustatymą ir jų patraukimą atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

36. Žuvininkystės produktai – žvejybos ir akvakultūros produktai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

37. Žuvininkystės produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą (žuvininkystės produktų gamyba, įskaitant žuvų auginimą ir gaudymą) ir pirminį perdirbimą (apdorojimas, kurio metu iš žuvininkystės produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žuvininkystės produktas).

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

38. Žuvininkystės produktų perdirbimas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 21 dalyje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

39. Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

40. Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas ir jų perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

41. Žuvų augintojas – ūkio subjektas, auginantis žuvis gėlame ar jūros vandenyje, sudarydamas joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

42. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

43. Žuvų išgaudymo duobė – žuvims išgaudyti skirta speciali duobė, kurioje jos susikaupia nuleidžiant vandenį iš akvakultūros tvenkinio.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

44. Žuvų ištekliai – visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

45. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

46. Žuvų išteklių naudotojas – ūkio subjektas, turintis Žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija), arba privataus vidaus vandenų telkinio savininko suteiktą teisę naudoti žuvų išteklius šio įstatymo nustatyta tvarka, arba privataus vidaus vandenų telkinio savininkas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

47. Žvejyba – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

48. Žvejybos ploto naudotojas – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme (toliau – Mėgėjų žvejybos įstatymas).

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

49. Žvejybos baras – geografinėmis koordinatėmis apibrėžta vandens telkinio dalis.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

50. Žvejybos galimybės – valstybei suteikiama teisė žvejoti tam tikros rūšies žuvis tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, išreiškiama leidžiamu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu ir (ar) žvejybos pastangomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

51. Žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

52. Žvejybos laivas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

53. Žvejybos leidimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytomis sąlygomis.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

54. Žvejybos limitas – vidaus vandenų telkiniui nustatytas arba didžiausias galimas sugauti žuvų kiekis arba žvejybos įrankių arba žvejybos dienų, arba žvejybos vietų skaičius.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

55. Žvejybos pajėgumas – žvejybos laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žvejybos laivo galia, išreiškiama kilovatais (kW). Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

56. Žvejybos pastangos – žvejybos laivo pajėgumo ir žvejybos trukmės sandauga. Laivų grupės žvejybos pastangos yra visų grupę sudarančių laivų žvejybos pastangų suma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

57. Žvejybos priežiūra – žvejybos stebėsena, atliekama žvejybos kontrolei naudojamais laivais arba orlaiviais, palydovine žvejybos laivų stebėjimo sistema, taip pat taikant kitus techninius žvejybos laivų vietos nustatymo ir atpažinties metodus siekiant užtikrinti žuvininkystės kontrolę.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

58. Žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

59. Žvejybos produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, versline žvejyba užsiimančių žuvų išteklių naudotojų įsteigtas žvejybos produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

60. Žvejybos stebėtojas – fizinis asmuo, Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos įgaliotas stebėti, kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivo kapitonas ir kiti įgulos nariai laikosi žvejybos srities teisės aktų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

61. Žvejybos zona – vandens telkinys arba jo dalis, kuriuose taikomos tam tikros žvejybos taisyklės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

3 straipsnis. Žuvininkystės sektoriaus valstybinis valdymas

1. Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:

1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;

2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse;

3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.

2. Žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui patarti ir siūlymams bei rekomendacijoms žuvininkystės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais teikti steigiama Žuvininkystės taryba, sudaroma iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) deleguotų atstovų, žuvininkystės verslo atstovų ir mokslininkų. Žuvininkystės tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras.

 

4 straipsnis. Žuvininkystės produktų gamyba

Žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai.

 

5 straipsnis. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos

1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas.

2. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Už šių funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.

3. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija atlieka nacionalinio korespondento, atsakingo už informacijos apie Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos rengimą ir įgyvendinimą mainus su Europos Komisija, funkcijas.

4. Informacija apie žuvų išteklių naudojimą vidaus vandenyse, vidaus vandenų biologiniais duomenimis ir kita informacija disponuoja, ją valdo ir naudoja Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.

5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

6. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra teisės į žvejybos kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

7. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

8. Ūkio subjektai, užsiimantys žuvininkyste, teikia Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus duomenis ar duomenis, reikalingus Lietuvos Respublikos žuvininkystės būklei įvertinti ir analizei atlikti, pagal kompetenciją Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos arba Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

6 straipsnis. Žvejybos reglamentavimas

1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.

2. Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios:

1) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos galimybių ar žvejybos limitų nustatymas;

2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas;

3) žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose;

4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas;

5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose;

6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas;

7) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos zonos ribų nustatymas;

8) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos barų ribų nustatymas;

9) žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymas.

3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jeigu, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vidaus vandenų telkinyje blogėja.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 141 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

7. Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

7 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų teisės

1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:

1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;

2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus;

3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.

2. Patirtų nuostolių apskaičiavimo tvarką ir įkainius jūrų vandenyse nustato Žemės ūkio ministerija, vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija.

3. Jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl to, kad žuvų išteklių naudotojai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, šių naudotojų patirti nuostoliai neatlyginami.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

8 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų pareigos

Žuvų išteklių naudotojai privalo:

1) racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius;

2) laikytis žvejybą ir žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sąlygų;

3) skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir saugoti, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

4) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jo išvengti, o atsiradus žalingiems padariniams nedelsdami juos šalinti ir apie tai informuoti Aplinkos ministeriją bei privačių vidaus vandenų telkinių savininkus;

5) atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą;

6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos pareigūnų reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

7) pildyti žvejybos žurnalą aplinkos ministro nustatyta tvarka, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS LAIVAI

 

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula

1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonai turi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse jiems nustatytas teises ir pareigas.

 

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai

1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis.

2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

3. Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

11 straipsnis. Žvejybos pajėgumas

1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise priklausančio žvejybos laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuomininkui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žvejybos laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju, – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

2. Laisvas žvejybos pajėgumas gali būti panaudotas įtraukiant žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą arba didinant įtraukto į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą žvejybos laivo žvejybos pajėgumą.

3. Kai fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija įgyja nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, laikoma, kad nuosavybės teisė į šio žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytą žvejybos pajėgumą pereina kartu su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos pajėgumą pereina kartu su nuosavybės teise į tą žvejybos laivą, turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žvejybos laivą perleidžiama be šio žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyto žvejybos pajėgumo, prieš Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuosavybės teisės perleidimą turi būti panaikintas to Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas.

4. Žvejybos pajėgumo apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Žvejybos pajėgumo apskaitą tvarko Žuvininkystės tarnyba.

5. Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, neturintys teisės įregistruoti laivo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos pajėgumą ir į laisvą žvejybos pajėgumą įgyti negali.

6. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitą apie pusiausvyrą tarp Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikavimas

1. Ūkio subjektas, kuriam išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, prieš sumontuodamas naują arba prieš pakeisdamas ar techniškai modifikuodamas esamą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomąjį variklį, apie tai informuoja Žuvininkystės tarnybą jos nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų naujų varomųjų variklių, pakeičiamųjų varomųjų variklių ir techniškai modifikuotų varomųjų variklių, kurių galia viršija 120 kilovatų (kW), išskyrus tik pasyviosios žvejybos įrankius naudojančius laivus, pagalbinius laivus ir tik akvakultūroje naudojamus laivus, galią sertifikuoja Žuvininkystės tarnyba arba turinčios technines galimybes atlikti laivų variklių galios sertifikavimą klasifikacinės bendrovės (toliau – klasifikacinės bendrovės), arba laivų variklių gamintojai.

3. Sumontavęs naują arba pakeitęs ar techniškai modifikavęs esamą varomąjį variklį, ūkio subjektas kreipiasi į Žuvininkystės tarnybą arba klasifikacinę bendrovę, arba laivų variklių gamintoją dėl sertifikato, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomasis variklis nėra pajėgus pasiekti didesnės negu sertifikate nustatyta didžiausia ilgalaikė variklio galia, išdavimo.

4. Lietuvos transporto saugos administracija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laive sumontuotas naujas arba pakeistas ar techniškai modifikuotas esamas varomasis variklis, bet ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikato, praneša apie tai Žuvininkystės tarnybai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-765, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18818

 

5. Žemės ūkio ministras nustato Lietuvos Respublikos žvejybos laivų varomųjų variklių galios sertifikavimo tvarką. Žuvininkystės tarnyba patvirtina atrankos Lietuvos Respublikos žvejybos laivų varomojo variklio galios patikrai planą ir atlieka Lietuvos Respublikos žvejybos laivų varomojo variklio galios patikrą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, liudijimo pakeitimas ir liudijimo galiojimo panaikinimas

1. Ūkio subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:

1) ūkio subjektas pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą;

2) ūkio subjektas turi žvejybos laivą nuosavybės teise arba jį valdo kitu teisėtu pagrindu;

3) žvejybos laivas yra registruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;

4) ūkio subjektas turi galiojantį leidimą laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava arba leidimą laivui laikinai plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava;

5) ūkio subjektas turi galiojantį žvejybos laivo tinkamumo plaukioti patvirtinimo dokumentą;

6) ūkio subjektas neturi išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, kurio galiojimas sustabdytas tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi;

7) žvejybos laivas nėra registruotas Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre kitoje valstybėje narėje;

8) įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, neviršijamas Lietuvos Respublikai nustatytas didžiausias žvejybos pajėgumo atskaitos lygis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

9) ūkio subjektas turi ne mažesnio kaip žvejybos laivo, kuriam prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, žvejybos pajėgumo dydžio laisvą žvejybos pajėgumą. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, reikalingam moksliniams tyrimams atlikti, prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą vykdyti žvejybą tik mokslinių tyrimų tikslais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

10) nėra galutinai panaikintas žvejybos laivo, kuriam prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, anksčiau išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

11. Dėl vieno žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas gali būti išduodamas tik vienam ūkio subjektui. Lietuvos Respublikos žvejybos laivą verslinei žvejybai gali naudoti tik tas ūkio subjektas, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

2. Prašymą išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.

3. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.

4. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

5. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas sustabdomas, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 131 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu priimamas sprendimas sulaikyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) sukauptas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas taškų skaičius;

3) ūkio subjektas pateikia Žuvininkystės tarnybai informaciją apie numatomą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo naujo varomojo variklio sumontavimą arba esamo pakeitimą ar techninį modifikavimą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas sustabdomas nuo numatomų atlikti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo naujo varomojo variklio sumontavimo arba esamo pakeitimo ar techninio modifikavimo darbų pradžios;

4) nustatoma, kad žvejojama su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio žvejybos pajėgumas viršija nurodytąjį Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime, arba kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomasis variklis pakeistas nauju ar techniškai modifikuotas ir ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikato.

6. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to liudijimo galiojimas:

1) panaikinamas sprendimas sulaikyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą arba baigiasi sprendimo sulaikyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą galiojimas šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis;

3) atlikus naujo, pakeisto ar techniškai modifikuoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikavimą, patvirtinama, kad naujo, pakeisto ar techniškai modifikuoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galia nepasikeitė ir atitinka nurodytą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime.

7. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas turi būti keičiamas, atitinkamai keičiant duomenis Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) dėl atlikto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo modifikavimo pasikeičia Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyti duomenys apie žvejybos pajėgumą, jeigu ūkio subjektas turi laisvą žvejybos pajėgumą, kuris panaudojamas padidinant Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos pajėgumą, ir yra įvykdyti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

2) pasikeičia kiti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyti duomenys (išskyrus duomenis apie žvejybos pajėgumą ir Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojo pasikeitimo atvejį).

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

8. Pakeitus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, anksčiau tam pačiam žvejybos laivui išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas laikomas negaliojančiu.

9. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas panaikinamas be teisės kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 131 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

2) sukauptas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas taškų skaičius.

10. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas panaikinamas su teise kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo ir žvejybos laivas išbraukiamas iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro;

2) pasikeitus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

3) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

4) mirus fiziniam asmeniui arba pasibaigus juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, taip pat juridinio asmens ar kitos organizacijos filialui (toliau – juridinis asmuo), kuriam buvo išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas.

11. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VERSLINĖ ŽVEJYBA VIDAUS VANDENYSE

 

14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse

1. Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato aplinkos ministras. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose verslinė žvejyba leidžiama aplinkos ministro leidžiamais naudoti žvejybos įrankiais ir būdais, nedraudžiamu laiku pagal visų vandens telkinio savininkų bendrai nustatytą tvarką.

3. Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

5. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba gali tik gavę šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą.

6. Žvejybos limitai, išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

141 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas

1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 143 straipsnio 3 dalyje nustatytų priežasčių, pakartotinai ši teisė į žvejybos kvotą (likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose ir polderiuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose ir polderiuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

3. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:

1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;

2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

3) Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;

5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.

4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:

1) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;

2) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (žvejybos vietoje), kuriame (kurioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;

3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;

4) balai mažinami 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir 10 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą.

6. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu. Nustačius žvejybos limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro.

7. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.

8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.

9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.

10. Nustačius naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

12. Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.

13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.

14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 15 dalyje išvardytas teises.

17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:

1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba

2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises.

19. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

20. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.

21. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.

22. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

23. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.

24. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

142 straipsnis. Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimas

1. Žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, skiriama ūkio subjektui suteikus jam teisę į žvejybos kvotą.

2. Kiekvienais metais ūkio subjektui skiriamos verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, apskaičiuojamos pagal jam skirtą teisę į žvejybos kvotą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas

1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;

2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;

3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;

4) ūkio subjektas padarė:

a) šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;

b) du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;

c) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.

2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:

1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;

2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;

3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;

4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis.

3. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;

3) ūkio subjektas padarė du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;

4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;

5) ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama.

5. Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas

1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama ir atitinkamai mažinamas tam vidaus vandenų telkiniui nustatytas žvejybos limitas.

2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai gali perleisti ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:

1) nuo paraiškos pateikimo aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai dienos neperleisti žvejybos kvotos arba jos dalies kitam ūkio subjektui;

2) nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos nutraukti verslinę žvejybą.

4. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:

1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;

2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;

3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;

4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, – tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

5. Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, apskaičiuojama ir išmokama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. iš verslinės žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones. Išmoką aplinkos ministro nustatyta tvarka išmoka aplinkos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga iš Aplinkos ministerijai šiam įstatymui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas

1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su žvejybos kvotos galiojimo laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;

2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;

3) ūkio subjektas aplinkos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.

4. Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.

5. Jeigu pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.

6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.

7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) sustabdytas teisės į žvejybos kvotą galiojimas;

2) išnaudota ūkio subjektui skirta žvejybos kvota;

3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą.

8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:

1) panaikintas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas;

2) ūkio subjektas gavo žvejybos kvotą;

3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis.

9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.

10. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;

3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;

4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;

5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui ar aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi.

12. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai

1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:

1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;

2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais, arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;

3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;

4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;

5) leidžiamų gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais, kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;

6) įtariamas padaręs nusižengimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su nusižengimo tyrimu susijusius įrodymus.

2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VERSLINĖ ŽVEJYBA JŪRŲ VANDENYSE

 

17 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse

1. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato žemės ūkio ministras.

2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.

3. Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų.

4. Žvejybos teisių suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos darbuotojų (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio).

5. Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

6. Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali skirti vieną atstovą į Žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.

7. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs.

9. Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.

10. Žemės ūkio ministras patvirtina Atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus.

11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.

12. Žvejybos teisių suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio.

13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.

14. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas.

15. Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis

1. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras.

2. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui.

3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalies. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava.

4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;

2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;

3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose.

5. Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų.

6. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.

7. Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.

8. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis arba perleidžia savo individualias žvejybos galimybes ar jų dalį, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti individualias žvejybos galimybes ar jų dalį perleidęs ūkio subjektas arba ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes, negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų atitinkamai nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės arba apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo, išskyrus atvejį, kai ūkio subjektai būna iš anksto susitarę dėl apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių išlyginimo per kelis apsikeitimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.

10. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus.

11. Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą. Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

172 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes

1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.

2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų.

3. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, informavę apie tai Žuvininkystės tarnybą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

173 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius

1. Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.

2. Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį.

3. Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.

4. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km.

5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.

6. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo.

7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai

1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.

2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.

3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.

4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.

5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.

7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.

9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus.

10. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.

11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį.

12. Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

175 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai

1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:

1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;

2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jeigu mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;

3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:

1) 12 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;

2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;

3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;

4) 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių.

3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.

4. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

5. Jeigu ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į 40 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, kai taikomas šio įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

176 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai

1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:

1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus šio įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;

2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;

3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.

3. Jeigu Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal atskaitos duomenis suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

177 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas

1. Teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu ūkio subjektas viršijo individualias žvejybos galimybes, jo teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio, sustabdoma vieniems kalendoriniams metams. Jeigu turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes, negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai 2 ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;

2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.

2. Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės.

3. Jeigu dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą.

4. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas kitą darbo dieną po to, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:

1) kompensuotos viršytos individualios žvejybos galimybės;

2) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis.

5. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;

3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas, priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus pažeidimo padarymo kalendoriniais metais ūkio subjektas buvo panaudojęs tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

6. Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis kaip 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;

2) jeigu ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis kaip 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;

3) jeigu ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes, negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, panaikinama;

4) jeigu nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes, negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;

5) jeigu ūkio subjektas 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjo už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta.

7. Jeigu per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

8. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja ūkio subjektą.

9. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jeigu panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jeigu panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jeigu leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama.

10. Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos žvejybos galimybės, apskaičiuotos pagal teisę į žvejybos galimybes, kuri buvo panaikinta.

11. Teisės į žvejybos galimybes galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

178 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes perleidimas

1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.

2. Teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;

2) surašius šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytą administracinio pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, iki bus išbraukti taškai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;

3) ūkio subjektui atimta teisė užsiimti versline žvejyba, iki baigsis teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpis.

3. Žemės ūkio ministras nustato teisės į žvejybos galimybes perleidimo tvarką.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai

1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.

2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

3. Jeigu ūkio subjekto, perleidusio visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis.

4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis.

5. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

1710 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas

1. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas;

2) ūkio subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per 3 metų laikotarpį.

2. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjo už aukcione įsigytą dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo teisės naudoti žvejybos įrankius, už kurią nebuvo sumokėta, galiojimas;

2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų duomenų.

3. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:

1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas priekrantės žvejybos zonoje;

2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos;

3) ūkio subjektas per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;

4) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis.

4. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo. Tokiu atveju panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui.

5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas nevykdė verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;

2) ūkio subjektas nesumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo sumokėta;

3) jeigu ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.

6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

7. Panaikinus teisę naudoti dalį žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jeigu panaikinta dalis teisės naudoti žvejybos įrankius.

8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje ir 173 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.

9. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę naudoti žvejybos įrankius panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

1711 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas

1. Ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.

2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;

2) surašius šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytą protokolą už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių, ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, iki bus išbraukti taškai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;

3) ūkio subjektas, kuriam norima perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti statomuosius tinklus, turi teisę naudoti 4 km bendro ilgio statomuosius tinklus kiekvienu iš jo valdomų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų.

3. Žemės ūkio ministras nustato teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimo ar laikino perdavimo tvarką.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

18 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir galiojimo panaikinimas

1. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpiu, o jeigu ūkio subjektas turi tik individualias žvejybos galimybes, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tol, kol ūkio subjektas išnaudoja visas savo individualias žvejybos galimybes, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

2. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams:

1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ar individualias žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą;

2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį;

3) ūkio subjektas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas;

4) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;

5) atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jeigu jos taikomos prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti;

6) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 31 straipsnio 5 dalyje, dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, kuris buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, eksploatavimo:

a) ūkio subjektas pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad tas žvejybos laivas nevykdė verslinės žvejybos, arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad žvejybos laivas vykdė teisėtą verslinę žvejybą tuo laikotarpiu, kai žvejybos laivas buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro;

b) jeigu užsienio valstybė, suteikusi teisę plaukioti su jos vėliava laikotarpiu, kai tas žvejybos laivas nebuvo Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre, nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti žuvų išteklius (toliau – nebendradarbiaujanti valstybė), arba jeigu nuo datos, kai tokia valstybė buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė, ūkio subjektas nutraukė verslinę žvejybą ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius išbraukė tą žvejybos laivą iš tos užsienio valstybės laivyno registro;

7) nėra sustabdyta verslinė žvejyba tam tikrame geografiniame žvejybos rajone (ši sąlyga netaikoma, kai žvejybą planuojama vykdyti tik mokslinių tyrimų tikslais);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

8) ūkio subjektas nėra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, dėl kurio būtų siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą neleidžiant vykdyti verslinės žvejybos.

4. Prašymą išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.

5. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.

6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.

7. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo ar panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą arba jo galiojimas baigiasi (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);

2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą;

3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;

4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, arba iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams;

5) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);

6) sustabdomas visos teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas;

7) tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;

8) sustabdoma arba uždraudžiama verslinė žvejyba jūrų vandenyse tam tikrame geografiniame žvejybos rajone.

8. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:

1) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą arba išduoda naują verslinės žvejybos leidimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);

2) išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;

3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas;

4) pašalinamos arba nebelieka šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių;

5) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);

6) panaikinus teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymą;

7) po 30 kalendorinių dienų nuo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo už tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos;

8) panaikinus verslinės žvejybos jūrų vandenyse sustabdymą arba jos draudimą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone.

9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pasikeičia leidime pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 III priedą nurodytos žvejybos sąlygos;

2) šio įstatymo 177 straipsnio 9 dalyje nurodytu verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo keitimo atveju;

3) šio įstatymo 1710 straipsnio 7 dalyje nurodytu verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo keitimo atveju.

10. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;

3) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;

4) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);

5) išduodant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;

6) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurių valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas;

7) panaikinus ar perleidus visą ūkio subjekto turimą teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius arba pasibaigus jos galiojimui;

8) pasibaigus individualioms žvejybos galimybėms, jeigu ūkio subjektas neturi teisės į žvejybos galimybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MĖGĖJŲ IR SPECIALIOJI ŽVEJYBA

 

19 straipsnis. Mėgėjų žvejyba

Mėgėjų žvejyba vidaus ir jūrų vandenyse leidžiama Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis. Specialioji žvejyba

1. Specialiosios žvejybos tvarką jūrų vandenyse nustato Žemės ūkio ministerija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija. Už specialiosios žvejybos žuvivaisos tikslais metu sugautas žuvis privačių vidaus vandenų telkinių savininkams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kompensuoja asmenys, užsiimantys specialiąja žvejyba.

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys užsiimti specialiąja žvejyba gali tik turėdami specialiosios žvejybos leidimą.

3. Specialiosios žvejybos leidimai, reikalingi žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai (yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą), išduodami tik gavus šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą.

4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vidaus vandenų telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

 

21 straipsnis. Specialiosios žvejybos leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas

1. Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse leidimus pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą specialiosios žvejybos jūrų vandenyse tvarką išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse leidimus pagal Aplinkos ministerijos nustatytą specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarką išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

2. Specialiosios žvejybos leidimai išduodami fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu fizinis arba juridinis asmuo atitinka visas šias sąlygas:

1) pareiškėjas Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją nustatyta tvarka pateikė prašymą išduoti specialiosios žvejybos leidimą, pagrįsdamas specialiosios žvejybos poreikį ir tikslingumą;

2) pareiškėjas Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie vykdytą specialiąją žvejybą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas;

3) pareiškėjas neturi paskirtos ir nesumokėtos baudos už specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir yra atlyginęs žuvų ištekliams padarytą žalą, jeigu jis turėjo atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą;

4) pareiškėjui nėra atimta teisė vykdyti specialiąją žvejybą arba išduoto specialiosios žvejybos leidimo galiojimas nėra sustabdytas;

5) jeigu specialiosios žvejybos leidimas reikalingas žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai (yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą), pareiškėjas pateikė šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą;

6) jeigu specialiosios žvejybos leidimas reikalingas žvejoti jūrų vandenyse mokslinių tyrimų tikslais – specialioji žvejyba bus vykdoma Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo yra išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas (ši sąlyga netaikoma, jeigu verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalį).

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

3. Specialiosios žvejybos leidimai išduodami tam tikram žuvų kiekiui sugauti arba galioja specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį. Leidžiamą sugauti žuvų kiekį arba specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį nustato Žemės ūkio ministerijos arba Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją pagal pareiškėjo prašyme nurodytą pagrįstą poreikį.

4. Prašymą išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.

5. Specialiosios žvejybos leidimą išduoti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos išduoda specialiosios žvejybos leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai leidimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. Jeigu specialiąją žvejybą mokslinių tyrimų tikslais planuojama vykdyti jūrų vandenyse, į kuriuos viena ar kelios kitos Europos Sąjungos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, specialiosios žvejybos leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas dviem savaitėms, išskyrus atvejį, kai specialiąją žvejybą planuojama vykdyti vandens organizmų išteklių atkūrimo arba perkėlimo tikslais, – tokiu atveju terminas pratęsiamas 20 kalendorinių dienų ir specialiosios žvejybos leidimas išduodamas tik gavus suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių leidimą. Jeigu specialiąją žvejybą jūrų vandenyse planuojama vykdyti daugiau kaip šešiais žvejybos laivais, specialiosios žvejybos leidimo išdavimo terminas pratęsiamas 3 mėnesiams ir specialiosios žvejybos leidimas išduodamas tik gavus Europos Komisijos pritarimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

6. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus specialiosios žvejybos leidimui išduoti arba prašyme pateikta ne visa privaloma pateikti informacija, specialiosios žvejybos leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas specialiosios žvejybos leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

7. Specialiosios žvejybos leidimas yra elektroninės arba pareiškėjo prašymu popierinės formos.

8. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) fizinis arba juridinis asmuo yra įtariamas padaręs specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams, ir pradėta nagrinėti pažeidimo byla;

2) sustabdomas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, kuriuo vykdoma specialioji žvejyba mokslinių tyrimų tikslais jūrų vandenyse, galiojimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

9. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai priimamas nutarimas pažeidimo byloje ir pažeidėjas sumoka jam skirtą baudą ir atlygina žuvų ištekliams padarytą žalą arba kai pažeidimo byloje priimamas nutarimas nutraukti bylą. Jeigu specialiosios žvejybos leidimo galiojimas buvo sustabdytas dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo, specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas panaikinus verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

10. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu fizinio arba juridinio asmens prašymu;

2) išduodant specialiosios žvejybos leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;

3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriam buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas;

4) panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, kuriuo vykdoma specialioji žvejyba jūrų vandenyse mokslinių tyrimų tikslais, galiojimas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

11. Neteko galios nuo 2017-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ŽUVŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR ATKŪRIMAS

 

22 straipsnis. Žuvų išteklių išsaugojimas

1. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti žuvis ir jų aplinką, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios palankias žuvų reprodukcijos, migracijos ir gyvenimo sąlygas. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims ir jų aplinkai neišvengiamas, projektuose turi būti numatytas žalos atlyginimas arba žalos kompensavimo priemonės, kurias turi atlikti darbų užsakovai.

2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja žemės ūkio ministro ir (ar) aplinkos ministro įgaliotos institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms – atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus.

 

23 straipsnis. Žuvivaisa

1. Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.

2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.

3. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

AKVAKULTŪRA

 

24 straipsnis. Akvakultūra

1. Akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.

2. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal jos kompetenciją.

3. Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyto dydžio akvakultūros tvenkinių apsaugos zonos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855

 

4. Specialiosios žemės naudojimo akvakultūros tvenkinių apsaugos zonose sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855

 

5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:

1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;

2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus.

6. Pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:

1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo.

7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

PREKYBA ŽVEJYBOS PRODUKTAIS IR PARAMA ŽUVININKYSTEI

 

25 straipsnis. Pirminis jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas

1. Pirminio žvejybos produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

2. Pirminis žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose arba aukcionuose. Pirminį žvejybos produktų supirkimą Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose gali vykdyti Žuvininkystės tarnybai pranešę apie numatomą vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą ūkio subjektai arba žvejybos produktų gamintojų organizacijos.

3. Pirminio žvejybos produktų pardavimo aukciono nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

4. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.

 

26 straipsnis. Teisė vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą

1. Ūkio subjektas, norintis vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, turi pateikti Žuvininkystės tarnybai pranešimą apie numatomos pirminio žvejybos produktų supirkimo veiklos pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žuvininkystės tarnybą.

2. Pranešimo formą ir pateikimo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba. Žuvininkystės tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir pateikimo tvarką, gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad ūkio subjektą būtų galima nustatyti ir įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą.

3. Per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos Žuvininkystės tarnyba įrašo ūkio subjektą į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą, kuris skelbiamas Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.

4. Ūkio subjektas gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą kitą darbo dieną nuo pranešimo pateikimo Žuvininkystės tarnybai dienos.

5. Žuvininkystės tarnyba, nustačiusi, kad pranešime pateikta ne visa reikalaujama informacija ar ji klaidinga, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos informuoja apie tai ūkio subjektą. Jeigu trūkstama informacija ar ūkio subjekto pranešime nurodyti klaidingi duomenys nekliudo nustatyti ūkio subjektą ir jį įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą, jis gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, tačiau per 3 darbo dienas nuo informacijos iš Žuvininkystės tarnybos gavimo dienos turi pateikti pataisytą pranešimą.

6. Pirminis žvejybos produktų supirkėjas, nutraukęs savo veiklą, privalo apie tai pranešti Žuvininkystės tarnybai jos nustatyta tvarka.

7. Ūkio subjektas netenka teisės vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą:

1) jeigu miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, įtrauktas į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą;

2) pirminiam žvejybos produktų supirkėjui pranešus apie jo veiklos nutraukimą ar (ir) jo prašymu;

3) kai per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nepateikia pataisyto pranešimo.

8. Žvejybos produktų gamintojų organizacijoms, siekiančioms vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, šio straipsnio reikalavimai netaikomi.

 

27 straipsnis. Žuvininkystės produktų realizavimas

1. Žvejybos produktų iškrovimo iš jūrų vandenyse žvejojančių žvejybos laivų tvarką ir vietas nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – aplinkos ministras arba jo įgaliota institucija.

2. Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.

3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.

4. Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti jūrų vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

28 straipsnis. Žvejybos produktų gamintojų organizacijų, akvakultūros produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės organizacijų pripažinimas ir pripažinimo panaikinimas

Žemės ūkio ministerija nustato žvejybos produktų gamintojų organizacijų, akvakultūros produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo tvarką.

 

29 straipsnis. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas

Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

30 straipsnis. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimas

1. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 2 dalyje, leidžia ūkio subjektams naudotis palankesnėmis muitinio tikrinimo sąlygomis importuojant žuvininkystės produktus. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija suteikia patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą tiems ūkio subjektams, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 3 dalies a, b, c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus.

2. Suteikus patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą, ūkio subjektui išduodamas patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 9 straipsnyje nustatytomis patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo sąlygomis.

3. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija pagal Reglamente (EB) Nr. 1010/2009 nustatytas sąlygas.

4. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo, patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

5. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusui suteikti pakankamą importo operacijų skaičių ir dydį nustato Žemės ūkio ministerija.

 

31 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas

1. Parama žuvininkystei teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų.

2. Valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemones administruoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3. Valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemonių prioritetus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Neteko galios nuo 2017-12-14

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007

 

5. Neteko galios nuo 2017-12-14

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007

 

311 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos iš žuvininkystės sektoriaus

Į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pervedamos:

1) lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už žuvų ištekliams padarytą žalą, pažeidus verslinę žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos padarius sunkų pažeidimą, ir pajamos už konfiskuotus realizuotus žvejybos produktus ir žvejybos įrankius;

2) Europos Sąjungos valstybių narių, užsienio valstybių, organizacijų ir piliečių, tarptautinių organizacijų lėšos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti;

3) asmenų, kurių ūkinė veikla daro neigiamą poveikį žvejybai jūrų vandenyse, lėšos, skirtos šiam poveikiui kompensuoti;

4) lėšos, gautos pardavus mokslinių tyrimų tikslais jūrų vandenyse sužvejotas žuvis ir iš jų pagamintus žvejybos produktus;

5) lėšos už aukciono būdu paskirstytas individualias žvejybos galimybes;

6) lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, jeigu vykdoma verslinė žvejyba vidaus vandenyse.

TAR pastaba. 311 straipsnio nuostatos taikomas rengiant 2018 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ŽUVININKYSTĖS KONTROLĖ

 

32 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės organizavimas

1. Bendrosios žuvininkystės politikos, šio įstatymo ir kitų žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, o atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir Žuvininkystės tarnyba. Vykdydamos šias funkcijas, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – Viešojo administravimo įstatymas), o Žemės ūkio ministerija ir Žuvininkystės tarnyba – šiuo įstatymu ir Viešojo administravimo įstatymu.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais;

2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu, ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu minimalus jų dydis, parduodamos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;

3) pagal kompetenciją akvakultūros tvenkiniuose, vandens telkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose taiko gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

3. Žuvininkystės tarnyba atlieka žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) visais jūrų vandenų žvejybos produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos atlieka verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

33 straipsnis. Žvejybos stebėtojai

1. Tarptautinių žvejybos organizacijų reikalavimu jų jurisdikcijai priklausančiose akvatorijose žvejojančiuose Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose privalo dirbti žvejybos stebėtojai. Žvejybos stebėtojai gali būti skiriami ir į kitus jūrų vandenyse žvejojančius Lietuvos Respublikos žvejybos laivus.

2. Žvejybos stebėtojų veiklos Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.

3. Žvejybos stebėtojus į Lietuvos Respublikos žvejybos laivus skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

 

34 straipsnis. Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamos sistemos

1. Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamų sistemų, reikalingų Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti, taikymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.

2. Valstybei nuosavybės teise priklausančias žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamas sistemas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, kuri nustato šių teisių įgyvendinimo tvarką.

3. Neteko galios 2019-10-01.

TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XIII-2291 įsigaliojimo dienos (2019-10-01) sudarytos terminuotos valstybės turto panaudos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės turto panaudos davėjai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įspėję panaudos gavėjus, nutraukia visas neterminuotas valstybės turto panaudos sutartis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179

 

4. Neteko galios 2019-10-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179

 

35 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-07-16

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

36 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų pareigos, teisės ir atsakomybė

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnu laikomas Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriems jų pareigybės aprašymuose nustatytos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo jo tarnybinis pažymėjimas.

2. Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:

1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);

3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;

4) tikrina pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri pažeidimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms;

6) išaiškina pažeidimus ir nustato pažeidėjus, traukia juos atsakomybėn;

7) gavę pranešimą apie pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;

8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;

9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti;

10) turi dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.

3. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:

1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, regioninių žvejybos valdymo organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;

2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;

3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus – tarptautiniuose vandenyse ir užsienio valstybių vandenyse pagal tarptautinius susitarimus;

4) šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti pažeidimo padarymo vietą;

6) vykdami į pažeidimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenų, įtariamų pažeidimo padarymu, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;

7) sustabdyti, patekti į pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;

8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.

4. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

5. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.

6. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37–52 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (ar) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir asmenims, užsiimantiems mėgėjų žvejyba jūrų vandenyse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

37 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos tikrinimo tvarka

1. Tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto įgaliotam atstovui (toliau – ūkio subjekto atstovas), pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;

2) išaiškinti ūkio subjekto atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;

3) ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

4) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;

5) atlikęs patikrinimą, nedelsdamas surašyti žemės ūkio ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą, kuriame turi būti užfiksuotas pats patikrinimo faktas ir pažeidimas, jeigu jis buvo padarytas, ir protokolą, kurie pateikiami ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, atstovui susipažinti ir pasirašyti. Jeigu protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje dėl to, kad nedalyvauja atsakomybėn traukiamas asmuo ar ūkio subjekto atstovas arba nėra sąlygų surašyti protokolo (dėl nepalankių oro sąlygų, didelio jūros bangavimo esant laive ir pan.), jis turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant;

6) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo ūkio subjekto atstovo prašymus, skundus;

7) ūkio subjekto atstovo prašymu išklausyti skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti.

2. Nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą, nustatęs pažeidimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;

2) pranešti pažeidimą padariusiam asmeniui arba ūkio subjektui ar jo atstovui apie nustatytą pažeidimą, pareikalauti nutraukti pažeidimą ir atvykti dalyvauti surašant protokolą;

3) priimti pažeidimą padariusio asmens arba ūkio subjekto skundus, pareiškimus ir paaiškinimus, susijusius su padarytu pažeidimu;

4) pažeidimą padariusio asmens arba ūkio subjekto prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su pažeidimo nustatymu;

5) ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos surašyti protokolą. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

38 straipsnis. Sunkaus pažeidimo padarymo įrankio ar objekto paėmimas

1. Pažeidimą pripažinę sunkiu pagal šio įstatymo 54 straipsnį, žuvininkystės kontrolės ir įgalioti muitinės pareigūnai turi teisę paimti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas. Žvejybos produktai, kurie yra teisės pažeidimo objektas, paimami, jeigu ūkio subjektas nepateikia sugautų žvejybos produktų vertės, nustatytos pagal šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, dydžio garantijos.

2. Paimti žvejybos įrankiai, iki bus išnagrinėta sunkaus pažeidimo byla, saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, žvejybos įrankiai konfiskuojami arba grąžinami teisėtam jų valdytojui.

3. Paimti žvejybos produktai sunkaus pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos ar pareigūno nutarimu realizuojami Vyriausybės nustatyta konfiskuotam turtui realizuoti tvarka.

4. Jeigu už sunkų pažeidimą neskiriama papildoma sankcija – žvejybos produktų, kurie buvo sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimas, teisėtam valdytojui grąžinama ta už parduotus žvejybos produktus gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas fiziniams ir juridiniams asmenims už suteiktas žvejybos produktų saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su žvejybos produktais susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos), arba grąžinama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija.

5. Nutarimas konfiskuoti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, vykdomas neatlygintinai perduodant paimtus žvejybos įrankius ir lėšas už realizuotus paimtus žvejybos produktus valstybės nuosavybėn.

6. Konfiskuoti žvejybos įrankiai traukiami į apskaitą, grąžinami teisėtam valdytojui arba realizuojami. Konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, taip pat pajamos, gautos už konfiskuotus realizuotus žvejybos produktus ir žvejybos įrankius, naudojamos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatytiems tikslams.

 

39 straipsnis. Patekimas į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus

1. Pateikęs tarnybinį pažymėjimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas, atliekantis ūkio subjekto patikrinimą, gali netrukdomas patekti (įeiti, įvažiuoti) į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu.

2. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi teisę patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir ne darbo metu kartu su to ūkio subjekto administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad daromi pažeidimai.

3. Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi žinių ir pagrįstai įtaria, kad ūkio subjektas padarė sunkų pažeidimą, kai ūkio subjekto naudojamos teritorijos administracijos atstovo ar savininko negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą ar atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į ūkio subjekto naudojamą teritoriją, kai kitais būdais neįmanoma užkirsti kelio pažeidimui ar siekiama užkirsti kelią pažeidimo įrodymų naikinimui, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ne darbo metu patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

40 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai

Privalomasis nurodymas duodamas, kai:

1) yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;

2) pažeidimas yra tęstinis ir, šį pažeidimą išaiškinus ir nubaudus kaltus asmenis, nustatomas terminas jį nutraukti;

3) nustatomas terminas pašalinti pažeidimo priežastis;

4) nustatomas terminas likviduoti dėl pažeidimo atsiradusias pasekmes;

5) padaryta žala žuvų ištekliams ir nustatomos žuvų išteklių atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

41 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys

1. Privalomajame nurodyme turi būti nurodyta:

1) žuvininkystės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;

2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;

3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

2. Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

 

42 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai

1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

2. Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

 

43 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas

1. Ūkio subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti duoto nurodymo, šio nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.

2. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

3. Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

 

44 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas

1. Privalomąjį nurodymą gali apskųsti ūkio subjektas, kuriam jis duotas.

2. Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Žuvininkystės tarnybos vadovui.

3. Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo dienos.

4. Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;

2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;

3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį davusiam pareigūnui teikti iš naujo;

4) privalomąjį nurodymą panaikina.

5. Žuvininkystės tarnybos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

 

45 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jeigu pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi

Jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį ūkio subjektą patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jeigu pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, arba jeigu privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.

 

46 straipsnis. Teisės stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti atsiradimo pagrindai

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti, kai:

1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenų, padariusių pažeidimus;

2) transporto priemonė yra daromo pažeidimo įrankis arba priemonė;

3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone vežami neteisėtai įgyti žuvininkystės produktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

47 straipsnis. Reikalavimai stabdant ir apžiūrint transporto priemonę

1. Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.

2. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.

3. Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:

1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;

2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;

3) automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.

4. Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.

5. Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.

6. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.

 

48 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus ir kitas vandens transporto priemones atsiradimo pagrindai

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ar kitas vandens transporto priemones ir pradėti tyrimą dėl pažeidimo, jeigu:

1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;

2) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas ar kita vandens transporto priemonė įtariami pažeidę užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje;

3) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo ar kitos vandens transporto priemonės, pažeidusių prašančios valstybės teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

49 straipsnis. Laivų stabdymas

1. Nurodymas laivo kapitonui sustabdyti laivą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir oro sąlygas, perduodamas naudojantis tarptautinių signalų kodu, ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu, tarptautiniu radijo ryšiu, šviesos signalais, pirotechnikos signalais, vėliavomis, signalinėmis raketomis, signaliniais šviesos prietaisais.

2. Vykdydamas žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymą, laivo kapitonas privalo, nepažeisdamas saugios laivybos reikalavimų, kuo greičiau sustabdyti laivą.

3. Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą stabdo iš žuvininkystės kontrolei skirto laivo, šis laivas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 102 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.

4. Laivui sustojus, žuvininkystės kontrolės pareigūnai įsilaipina į laivą Reglamento (ES) Nr. 404/2011 103 straipsnyje nustatyta tvarka ir nedelsdami atlieka patikrinimą.

5. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą sustabdyti gali ne ilgiau, negu to reikia patikrinimui atlikti.

6. Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu laivas būtų sustabdytas.

7. Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).

 

50 straipsnis. Laivų tikrinimas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 104 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

2. Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;

2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;

3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs patikrinimą, surašyti Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;

5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus.

 

51 straipsnis. Laivo sulaikymas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė pažeidimą, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šį pažeidimą ištirti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

2. Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo sulaikyti laivą formą nustato Žuvininkystės tarnyba.

3. Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jeigu laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

4. Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jūrų uosto kapitoną.

5. Jūrų uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto tol, kol negauna žuvininkystės kontrolės pareigūno rašytinio pranešimo apie laivo sulaikymo nutraukimą arba laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą.

6. Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.

7. Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

8. Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

52 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žuvininkystės tarnybos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą šiais atvejais:

1) nepasitvirtina sprendime nurodyti įtarimai;

2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip;

3) pateiktos garantijos, kad sankcijos už pažeidimą bus įvykdytos.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

2. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jeigu reikia, priima nutartį dėl sprendimo sulaikyti laivą panaikinimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

3. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo arba nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.

4. Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą arba įstatymų įgalioto nagrinėti pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jūrų uosto kapitonui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

5. Jeigu nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

6. Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, Žuvininkystės tarnyba ir žuvininkystės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

ŪKIO SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖ UŽ SUNKIUS PAŽEIDIMUS ŽUVININKYSTĖS SRITYJE

 

53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai

1. Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:

1) Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;

2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai.

2. Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pažeidimai pripažįstami, jeigu yra atitiktis bent vienam iš šių kriterijų:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

1) dėl pažeidimo žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žala;

2) neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų, jeigu jų vertė didesnė negu 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas, įskaitant importą;

3) žvejybos produktų apskaitos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, dokumentuose nurodomo žvejybos produktų kiekio paklaida didesnė negu 10 procentų ir paklaidos dalį daugiau kaip 10 procentų sudarančių žvejybos produktų vertė didesnė negu 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba žvejybos produktų apskaitos nevykdymas;

4) žvejybos produktų išmetimas į jūrą arba neiškrovimas iš žvejybos laivo tais atvejais, kai turi būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas;

5) individualios žvejybos galimybės viršytos daugiau kaip 10 procentų;

6) žvejybos laivo varomojo variklio didžiausia ilgalaikė galia daugiau kaip 10 procentų viršija to žvejybos laivo galią, nurodytą Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre;

7) suklastojami arba naudojami suklastoti ar negaliojantys dokumentai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nuslepiami, suklastojami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, trukdoma atlikti pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams ar žvejybos stebėtojams;

8) suklastoti arba nuslėpti žvejybos laivo atpažinimo ženklai, tapatybė arba registracijos duomenys;

9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;

10) verslinė žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu arba verslinė žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama;

11) naudojami draudžiami verslinės žvejybos įrankiai arba įrankiai, kurių leistini parametrai viršyti daugiau kaip 10 procentų;

12) remiami, aprūpinami, perkraunami arba dalyvaujama bendroje žvejyboje su žvejybos laivais, kurie yra įtraukti į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, arba į bent vienos regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, arba kurie neturi teisės vykdyti žvejybos tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;

13) pažeidimo metu gautų arba neįtrauktų į apskaitą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, žvejybos produktų vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų ūkio subjekto vidutinių mėnesio pajamų (paskutinių 12 mėnesių vidurkis) iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais arba, jeigu ūkio subjektas verslinę žvejybą ar prekybą žuvininkystės produktais pradėjo vykdyti per paskutinius 12 mėnesių, – laikotarpio, kurį vykdyta verslinė žvejyba ar prekyba žuvininkystės produktais, vidutinių mėnesio pajamų iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais;

14) tokio paties pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį.

3. Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (ar) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

54 straipsnis. Sunkių pažeidimų pripažinimas ir protokolo surašymas

1. Pažeidimus sunkiais pripažįsta ir protokolus surašo:

1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sunkių pažeidimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar Žuvininkystės tarnybai teikiami negaliojantys dokumentai;

2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar muitinei teikiami negaliojantys dokumentai.

2. Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, žuvininkystės kontrolės pareigūnai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:

1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;

2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;

3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;

4) paima žvejybos įrankius, kurie yra pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;

5) sulaiko žvejybos laivą;

6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą.

3. Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, pažeidimo trukmę, kartotinumą, ankstesnius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

4. Šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.

5. Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.

6. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant, tai pažymima protokole.

7. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.

8. Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

55 straipsnis. Sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas

1. Sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų:

1) Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų sudaryta komisija – dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sunkių pažeidimų;

2) muitinės pareigūnas, įgaliotas nagrinėti šiame įstatyme nustatytų sunkių pažeidimų bylas, – dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sunkių pažeidimų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos komisijos darbo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba.

3. Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Sankcijos už sunkų pažeidimą negali būti skiriamos, jeigu nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos, o jeigu sunkus pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo paaiškėjimo dienos, praėjo daugiau kaip 5 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo sunkaus pažeidimo nustatymo.

4. Apie sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 10 dienų registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą arba kai šaukimas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu, pranešama sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.

5. Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ūkio subjektas ar jo atstovas neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

6. Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.

7. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas arba kitas subjektas pateikia naujų įrodymų bet kuriuo proceso metu, ūkio subjektui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Tokiu atveju sunkaus pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas 5 darbo dienomis.

8. Išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų:

1) skirti šio įstatymo nustatytą sankciją;

2) nutraukti bylą;

3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti;

4) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui.

9. Nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijos pavadinimas arba pareigūno vardas, pavardė, pareigos; bylos nagrinėjimo data; duomenys apie ūkio subjektą, kurio byla nagrinėjama; duomenys apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; byloje priimtas sprendimas.

10. Jeigu sprendžiant klausimą dėl sankcijos už sunkų pažeidimą skyrimo kartu sprendžiamas klausimas dėl sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo, nutarime nurodomas išieškotinos žalos dydis, jos atlyginimo terminas ir tvarka.

11. Jeigu už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, skiriami taškai, nutarime nurodomas jų skaičius.

12. Nutarime turi būti išspręstas klausimas apie paimtus sunkaus pažeidimo padarymo įrankius ar objektus, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.

13. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos komisijos nutarimas priimamas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

14. Nutarimą pasirašo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius arba šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pareigūnas.

15. Nutarimo nuorašas per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu laišku išsiunčiamas arba įteikiamas ūkio subjektui, dėl kurio jis buvo priimtas.

 

56 straipsnis. Ūkio subjekto teisės tiriant ir nagrinėjant sunkius pažeidimus

1. Ūkio subjektas, traukiamas atsakomybėn už įtariamą sunkų pažeidimą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus dėl sunkaus pažeidimo ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo, dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.

2. Jeigu bylos nagrinėjimo posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė paklausti jų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.

3. Ūkio subjektas, dėl kurio priimtas nutarimas sunkaus pažeidimo byloje, turi teisę per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

57 straipsnis. Sankcijos už sunkius pažeidimus

1. Ūkio subjektui, padariusiam sunkų pažeidimą, skiriama pagrindinė sankcija – bauda.

2. Už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių.

3. Jeigu per 5 metų laikotarpį nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos padaromas kitas sunkus pažeidimas, už jį skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių, bet ne didesnė kaip pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš aštuonių.

4. Žvejybos laivų sugautų žvejybos produktų vertės nustatymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Importuojamų žvejybos produktų verte laikoma prekių muitinė vertė, kuri nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais.

5. Jeigu sunkaus pažeidimo metu žvejybos produktų negaunama, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, gautų iš verslinės žvejybos veiklos praėjusiais finansiniais metais, buvusiais prieš pažeidimo padarymą. Jeigu ūkio subjektas praėjusiais finansiniais metais negavo pajamų, bauda apskaičiuojama pagal ankstesnių finansinių metų bendrąsias metines pajamas iš verslinės žvejybos veiklos. Jeigu ūkio subjektas verslinės žvejybos veiklą pradėjo tik sunkaus pažeidimo padarymo metais, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto sunkaus pažeidimo padarymo metų potencialių bendrųjų metinių pajamų iš verslinės žvejybos veiklos, apskaičiuotų įvertinus tais metais gautas vidutines mėnesines pajamas.

6. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 10 ar 11 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas sunkaus pažeidimo bylos nutarime.

7. Baudos dydis, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, sumažinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nuostolius, patirtus dėl neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo.

8. Skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos.

9. Skundo dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje padavimas į teismą sustabdo nutarimo vykdymą.

10. Atsakomybę už sunkų pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;

2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar pašalino padarytą žalą.

11. Atsakomybę už sunkų pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas slėpė padarytą sunkų pažeidimą;

2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas kliudė vykdyti sunkaus pažeidimo tyrimą;

3) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas tęsė sunkų pažeidimą nepaisydamas kompetentingos institucijos ar pareigūno nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) per 5 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas už to paties sunkaus pažeidimo padarymą;

5) per 5 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas du ar daugiau kartų už sunkaus pažeidimo padarymą;

6) trunkamas sunkus pažeidimas tęsiasi ilgiau negu 15 dienų;

7) dėl sunkaus pažeidimo atitinkamiems žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 1 000 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;

8) ūkio subjektas padarė Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą, už kurį skiriama 6 ir daugiau taškų.

12. Šiame įstatyme nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia ūkio subjektų nuo pareigos atlyginti sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytą žalą.

 

58 straipsnis. Baudų išieškojimas

1. Šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtos baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo ūkio subjektui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo ūkio subjektui dienos.

2. Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

59 straipsnis. Taškų skyrimas ūkio subjektams

1. Už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, skiriamas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytas atitinkamas taškų skaičius. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas.

2. Taškų ūkio subjektams skyrimo ir apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

3. Taškus ūkio subjektams skiria šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija. Žuvininkystės tarnyba tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, su kuriuo buvo susieti taškai, pardavimo, perdavimo ar kitokio Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojo pasikeitimo atveju.

4. Jeigu sankciją už sunkų pažeidimą skyrė kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, taškus šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skiria po to, kai gauna informaciją apie sankcijos paskyrimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.

5. Jeigu šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skyrė sankciją už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektui, ji apie sankcijos paskyrimą per 5 darbo dienas praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.

6. Taškų skyrimas įforminamas nutarimu sunkaus pažeidimo byloje.

 

60 straipsnis. Papildomos sankcijos už sunkius pažeidimus

1. Kartu su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą ūkio subjektui gali būti skiriama viena arba kelios iš šių papildomų sankcijų:

1) žvejybos įrankių, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, žvejybos produktų, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamų, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, konfiskavimas;

2) teisės užsiimti žvejyba atėmimas, sustabdant arba panaikinant Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimą;

3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso panaikinimas.

2. Papildoma sankcija gali būti skiriama, kai yra dvi ar daugiau ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

3. Kiekviena iš papildomų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gali būti skiriama šiais atvejais:

1) žvejybos įrankiai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos įrankiai yra draudžiami Europos Sąjungos teisės aktais ar neatitinka jų reikalavimų;

2) žvejybos produktai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamos, gautos juos realizavus, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos produktai nedeklaruoti Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka;

3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas panaikinamas, kai ūkio subjektas sunkų pažeidimą padarė importuodamas žuvininkystės produktus.

4. Papildoma sankcija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama automatiškai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje, kai ūkio subjektas sukaupia Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnyje nurodytą taškų skaičių.

5. Kiekviena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų papildomų sankcijų gali būti skiriama kartu su kitomis papildomomis sankcijomis.

 

61 straipsnis. Taškų skyrimas žvejybos laivų kapitonams

1. Už Administracinių nusižengimų kodekso 301 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą Žuvininkystės tarnyba nutarimu pažeidimo byloje žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.

2. Teisė eiti žvejybos laivo kapitono pareigas atimama už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytų trijų ir daugiau sunkių pažeidimų padarymą per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos, už kuriuos skirtų taškų suma yra:

1) nuo 18 iki 35 taškų – teisė atimama dviem mėnesiams;

2) nuo 36 iki 53 taškų – teisė atimama keturiems mėnesiams;

3) nuo 54 iki 71 taško – teisė atimama aštuoniems mėnesiams;

4) 72 ir daugiau taškų – teisė atimama vieniems metams.

3. Jeigu žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba panaikina.

4. Taškų žvejybos laivų kapitonams skyrimo ir jų apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

62 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

63 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 VALDAS ADAMKUS

 

 

Lietuvos Respublikos

žuvininkystės įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.

2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.

3. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės.

4. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011.

5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94.

6. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013.

7. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.

8. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės.

9. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.

10. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.

11. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005.

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2193, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2527 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2193

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2390, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 118-4396 (2004-07-31), i. k. 1041010ISTA0IX-2390

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-727, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2971 (2006-07-14), i. k. 1061010ISTA000X-727

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju šeštuoju skirsniu įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 26-1, 26-2, 26-3, 26-5, 26-11, 26-14, 26-15, 26-17, 26-18, 26-19, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1351, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2525 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1351

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1408, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 68-3227 (2011-06-04), i. k. 1111010ISTA0XI-1408

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4, 7, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2056, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 72-3706 (2012-06-27), i. k. 1121010ISTA0XI-2056

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-397, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 71-3579 (2013-07-01), i. k. 1131010ISTA0XII-397

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14-1, 14-2, 14-3, 14-4 straipsniais įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1523, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21157

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 17-1 straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1836, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10370

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14-3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1929, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11212

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17-1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 14-1, 14-2, 14-3, 14-4, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 10, 11, 13, 17, 17-1, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 17-2, 17-3, 17-4, 17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9, 17-10, 17-11 straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-765, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18818

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 14-1, 14-3, 14-4, 15, 17-1, 17-7, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14-1, 14-3, 14-4, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas