Suvestinė redakcija nuo 2014-02-01

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 43-0, i. k. 0945010NUTA00000046

 

Nauja redakcija nuo 1998-02-21:

Nr. 68, 1997-12-18, Žin. 1998, Nr. 18-445 (1998-02-20), i. k. 0975010NUTA00000068

 

VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NUTARIMAS

 

DĖL DIDŽIŲJŲ KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠO

 

1994 m. gegužės 26 d. Nr. 46

Vilnius

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutaria:

Patvirtinti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (pridedama).

 

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                                                        A. ROSINAS

 

KOMISIJOS SEKRETORĖ                                                                                 D. MIKULĖNIENĖ

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos

prie Lietuvos Respublikos Seimo

1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68

 

Didžiosios kalbos klaidos

 

1.

ŽODYNO KLAIDOS

 

1.1.

Neteiktini vertinimai

 

 

 

 

 

Žodžiai

 

 

 

 

1.1.1.

apystova

= aplinkýbė: Nusikaltimo apystovas (= aplinkybes) tiria ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai.

1.1.2.

gerbūvis

= 1. geróvė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove); 2. aplinkà: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (= aplinką); 3. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai).

1.1.3.

įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė

= įstãtymų leidė́jas, -a: Įstatymdaviai (= Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus.

 

įstatymdavystė, įstatymleidystė

= įstãtymų leidìmas, leidýba: Įstatymdavystė (= Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė (= Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas.

1.1.4.

išsireikšti

= pasakýti, paréikšti: Ji ne visai tiksliai išsireiškė (= pasakė). Ar galima taip išsireikšti (= (pa)sakyti)? Kaip čia buvo išsireikšta (= pareikšta, pasakyta), statybos nejuda iš vietos.

 

išsireiškimas

= pósakis, pasãkymas: Mokytoja parinko gražių išsireiškimų (= posakių). Tokie pikti išsireiškimai (= žodžiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos.

1.1.5.

laisvanoris, -ė

= savanõris, -ė: Gelbėjimo darbų ėmėsi kariai, policininkai ir laisvanoriai (= savanoriai) miesto gyventojai.

 

laisvanoriškas, -a

= savanõriškas, -a: Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų.

 

laisvanoriškai

= sàvo nóru: Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru).

1.1.6.

nekuris, -i

= šióks tóks, šiokià tokià; tam tìkras, tam tikrà: Mokinys įgijo nekurį (= šiokį tokį) pasitikėjimą (šiek tiek pasitikėjimo) savimi. Po nekurio (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikės daryti remontą.

 

nekurie, -ios

= kai kuriẽ, kai kuriõs; šiokiẽ tokiẽ, šiókios tókios; kuriẽ ne kuriẽ, kuriõs ne kuriõs; víenas kìtas, vienà kità: Nekurias (= Kai kurias) mintis čia pacituosiu. Gali atsirasti nekurių (= šiokių tokių) įstatymo papildymų. Nekurie ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkių komplikacijų miršta.

1.1.7.

neužilgo

= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidės sėja.

1.1.8.

obalsis

= šū̃kis, devìzas: Tautinio išsivadavimo obalsiai (= šūkiai) padeda atgimti ir kalbai.

1.1.9.

pasėka

= padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius).

1.1.10.

savistovus, -i

= savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a: Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką.

 

savistoviai

= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas įpratęs savistoviai (= savarankiškai) tvarkytis. Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena.

 

savistovumas

= savarankiškùmas: Savistovumas (= Savarankiškumas)geras žmogaus bruožas.

1.1.11.

stovyla(s)

= 1. statulà: Prie vartų pamatėme gipsines stovylas (= statulas); 2. figūrà: Toli priekyje dar galėjai įžiūrėti vyriškio stovylą (= figūrą).

1.1.12.

vienok

= bèt, tačiaũ, vìs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo.

 

 

 

 

Junginiai

 

 

 

 

1.1.13.

Su ant:

 

 

ant kiek

= kaĩp, kíek: Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

 

ant kiek..., ant tiek

= kíek..., tíek: Ant kiek (= Kiek) išaugo kainos, ant tiek (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidės.

 

ant savęs

= sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi?

 

ant sveikatos

= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis ant sveikatos (= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! [linkėjimas]

 

ant tiek

= taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.

1.1.14.

[būti (yra, buvo...)] (ne) kurse

= (ne)žinóti; bū́ti (ne)supažìndintam, -ai, (ne)susipažìnusiam, -iai, (ne)įsigìlinusiam, -iai: Dėl nutarimo manęs neklauskit – aš ne kurse (= nežinau; nesu susipažinęs; nesupažindintas). Jis kurse mūsų idėjos (= žino apie mūsų idėją; išmano, supranta mūsų idėją).

1.1.15.

[būti, eiti] pas save

= (bū́ti) sàvo kabinetè, kambaryjè ir kt.; (eĩti) į sàvo kabinètą, kam̃barį ir kt.: Viršininkas pas save (= savo kabinete). Einu pas save (= į savo kabinetą, kambarį).

1.1.16.

ir taip

= ir štaĩ; taĩgi; o dabar̃: Ir taip, (= Taigi; O dabar) laidą baigiame. Ir taip, (= Ir štai; Taigi) rungtynės baigėsi lygiosiomis.

1.1.17.

iš kalno

= iš añksto: Viskas iš kalno (= iš anksto) susitarta.

1.1.18.

Su kaip:

 

 

kaip kartas, kaip sykis

= kaip tìk: Kaip sykis (= Kaip tik) norėjau skambinti.

 

kaip tai

žr. 1.3.21.

 

kaip taisyklė

= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai.

1.1.19.

Su kas:

 

 

kas liečia

= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime.

 

kas link

= veiksmažodžių valdomieji linksniai ar linksniai su prielinksniais: Kas link tautybės, (= Tautybės; O tautybės tai) jie visi lietuviai. Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus. Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais). O kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju).

1.1.20.

prie ko

= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= niekuo dėta).

1.1.21.

Su tai:

 

 

būk tai

= esą̃, nevà, girdì, kàd, lýg, tar̃tum: Žmonės kalbėjo, būk tai (= esą, kad, neva...) pinigai keisis.

 

(kaž)kada tai

= kažkadà, kitadõs, kadáise: Apie šunelių priežiūrą (kaž)kada tai (= kažkada, kitados, kadaise) mano jau rašyta.

 

(kaž)kaip tai

= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis (kaž)kaip tai (= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš šios padėties.

 

(kaž)kas [(kaž)ko, (kaž)kam...] tai

= kažkàs (kažkõ, kažkám...), kažin kàs; kai kàs: Girdžiu, už durų (kaž)kas tai (= kažkas, kažin kas) šlama. (Kaž)ko tai (= Kažko; Ko nors) nauja nesugalvosi.

 

(kaž)kieno tai

= (kaž)kienõ, kažin kienõ: Palikti (kaž)kieno tai (= kažkieno) raktai ir piniginė.

 

(kaž)kodėl tai

= kažkodė̃l, kažin kodė̃l: Pavasarį man dažnai (kaž)kodėl tai (= kažkodėl, kažin kodėl) skauda galvą.

 

(kaž)koks [(kaž)kokio, (kaž)kokiam...], (kaž)kokia [(kaž)kokios, (kaž)kokiai...] tai

= 1. kažkóks (kažkókio, kažkokiám...), kažkokià (kažkokiõs, kažkókiai...): (Kaž) koks tai (= Kažkoks) žmogus tavęs ieškojo; 2. tam tìkras, tam tikrà: Statant užtvanką gali atsirasti ir (kaž)kokių tai (= tam tikrų) gamtos apsaugos pažeidimų.

 

(kaž)kuris tai, (kaž)kuri tai

= kurìs, kurì; kažkurìs, kažkurì; kažin kurìs, kažin kurì: (Kaž)kuris tai (= Kažkuris; Kažin kuris) kaimynas išbėgo pirmas ir vagį sučiupo.

 

(kaž)kur tai

= 1. kažkur̃, kažin kur̃: (Kaž)kur tai (= Kažkur; Kažin kur) paklydo mūsų šuniukas; 2. iš daliẽs: Gal aš kalbėdama (kaž)kur tai (= dalies) pasakysiu ir kitų nuomonę; 3. apiẽ, maždaũg, apýtikriai: Susitiksime (kaž)kur tai (= maždaug, apie) penktą.

 

 

 

1.2.

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos

 

 

1.2.1.

abuojas, -a

nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).

 

abuojumas

nevart. r. „abejingumas“.

1.2.2.

apmokyti

nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys.

 

apmokymas

nevart. r. „mokymas, išmokymas“.

1.2.3.

apsidėti

žr. 1.4.28.

1.2.4.

apsieiti

nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (= atsiėjo, kainavo).

1.2.5.

ap(si)jungti

nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, įmones ir pan.; apjungti (= suvienyti) pastangas, jėgas ir pan.; apjungti (= suburti) žmones, visuomenę, bendraminčius ir pan.; apsijungti (= susiburti) į draugiją, sąjungą ir pan.

 

ap(si)jungimas

nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas; su(si)būrimas“.

1.2.6.

apsivesti

= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti.

1.2.7.

aptarnauti sąskaitą

= tvarkyti sąskaitą.

1.2.8.

apturėti

nevart. r. „turėti, patirti“: Kiek vargo apturėjau (= turėjau, patyriau) dėl to savo vaiko!

1.2.9.

atidaryti:

 

 

atidaryti akis

= atmerkti akis, atsimerkti;

 

atidaryti atminimo lentą, paminklą

= atidengti atminimo lentą, paminklą;

 

atidaryti čiaupą

= atsukti čiaupą;

 

atidaryti dujas, vandenį

= paleisti dujas, vandenį;

 

atidaryti knygą, sąsiuvinį

= atversti, atskleisti knygą, sąsiuvinį;

 

atidaryti skėtį

= išskleisti skėtį.

1.2.10.

atidengti:

 

 

atidengti kaltininką, nusikaltėlį

= nustatyti kaltininką, nusikaltėlį;

 

atidengti sąskaitą

= atidaryti sąskaitą.

1.2.11.

atidirbti

nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą, projektą, technologiją ir pan.

1.2.12.

atkoreguoti

nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo).

1.2.13.

atkrauti

nevart. r. „išsiųsti; išvežti“: Atkrovėme (= Išsiuntėme; Išvežėme) prekes į Vokietiją.

1.2.14.

atleisti

nevart. r. „(iš)duoti; parduoti“: atleisti (= (iš)duoti) knygą (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prekę (pirkėjui).

 

atleidimas

nevart. r. „išdavimas; pardavimas“.

1.2.15.

atlieti

nevart. r. „nulieti, išlieti, padaryti ką liejant“: atlieti (= nulieti, išlieti) detalę, paminklą, skulptūrą ir pan.

1.2.16.

atmainyti

nevart. r. „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį ir pan.

1.2.17.

atmirti

nevart. r. „(iš)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).

1.2.18.

atreaguoti

nevart. r. „(su)reaguoti“: Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).

1.2.19.

atredaguoti

nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai atredaguotas (= suredaguotas).

1.2.20.

atreguliuoti

nevart. r. „sureguliuoti“: Vairą reikėtų atreguliuoti (= sureguliuoti).

1.2.21.

atremontuoti

nevart. r. „suremontuoti“: Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.

1.2.22.

atrestauruoti

nevart. r. „restauruoti“: Atrestauravome (= Restauravome) paveikslą ir freską.

1.2.23.

atsiekti

nevart. r. „pasiekti“: Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.

 

atsiekimas

nevart. r. „laimėjimas, pergalė; atradimas“.

1.2.24.

atsinešti

nevart. r. „elgtis; žiūrėti ką)“: Po to įvykio jis atsineša (= žiūri) į mane labai draugiškai (elgiasi su manimi labai draugiškai).

 

atsinešimas

nevart. r. „elgesys; požiūris“.

1.2.25.

at(si)žymėti

nevart. r.: 1. „pa(si)žymėti“: Prašom at(si)žymėti (= pa(si)žymėti) bilietą; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo atžymėti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis.

 

atžyma

nevart. r.: 1. „žyma; įrašas“; 2. „žymė; žymuo“.

1.2.26.

bendrai

nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus.

1.2.27.

davinys

nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų daviniai (= duomenys) teikia vilčių.

1.2.28.

dėti(s):

 

 

dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.

nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“;

 

dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.

nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

 

dėtis diržą, juostą ir pan.

nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“;

 

dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan.

nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“

1.2.29.

gautis

nevart. savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas.

1.2.30.

gyvybingas, -a

nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai ir pan.

1.2.31.

glaustas, -a:

 

 

glaustais terminais

= greitai, per trumpą laiką: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką).

1.2.32.

įjungti

nevart. r. „įrašyti, įtraukti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) į planą, sąrašą, komisiją ir pan.

1.2.33.

imti(s)

žr. 1.4.57.

1.2.34.

įnešti

– nevart. r.: 1. „pateikti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą ir pan.; 2. „įtraukti, įrašyti (į ką)“: įnešti (= įtraukti, įrašyti) į sąrašą, sutartį, protokolą ir pan.; 3. „įtraukti, įrašyti, padaryti (ką)“: įnešti (= padaryti) pataisą, pakeitimą, papildymą ir pan.

1.2.35.

įpakavimas

nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti popieriniame įpakavime (= popierinėje pakuotėje).

1.2.36.

išdirbti

nevart. r. „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) projektą, terminiją ir pan.

1.2.37.

išeiti:

 

 

išeinant iš ko

nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsižvelgiant į ką“: Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį).

1.2.38.

išieškoti:

 

 

išieškotas, -a

nevart. r. „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“: išieškotas, -a (= išdailintas, -a, prašmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kūrinį); išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (dailios, rafinuotos) manieros; išieškotas (= dailus, galantiškas) elgesys ir pan.

1.2.39.

išimti:

 

 

išimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (iš asmens)

= paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.;

 

dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. išėmimas (iš asmens)

= dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. paėmimas.

1.2.40.

išjungti

nevart. r.: 1. „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės ir pan.; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „išskaičiuoti, atimti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės ir pan.

1.2.41.

išlaikyti

nevart. r. „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) alimentus, mokesčius ir pan.

 

išlaikymas

nevart. r. „išskaičiavimas, išskaita“.

 

išlaikytas, -a

nevart. r. „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydėtinai išlaikytas (= santūrus, susitvardantis, susivaldantis) žmogus.

1.2.42.

išmetinėti (užmetinėti)

nevart. r. „prikaišioti, priekaištauti“: Tu jam dėl to neišmetinėk (neužmetinėk) (= neprikaišiok, nepriekaištauk).

 

išmetinėjimas (užmetinėjimas)

nevart. r. „prikaišiojimas, priekaištas“.

1.2.43.

išnešti

– nevart. r.: 1. „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, nuosprendį ir pan.; 2. „duoti, pareikšti“: išnešti (= duoti, pareikšti) įspėjimą, papeikimą ir pan.; 3. „pateikti“: išnešti (= pateikti) pasiūlymą, protestą ir pan.

1.2.44.

(iš)pildyti:

 

 

išpildyti kūrinį

= atlikti kūrinį;

 

(iš)pildyti planą

= (į)vykdyti planą;

 

pildyti pareigas

= eiti pareigas.

1.2.45.

išpulti

– nevart. r.: 1. „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalėdos pernai išpuolė (= pasitaikė) gražios.

1.2.46.

išrišti

nevart. r. „išspręsti“: Kažin, kaip šį klausimą išriš (= išspręs) apskritis?

 

išrišimas

nevart. r. „išsprendimas“.

1.2.47.

išskirti

nevart. r. „(pa)skirti“: Išskyrė (= Paskyrė) sklypą namui statyti. Firmos vadovai išskyrė(= (pa)skyrė, davė) premijas.

1.2.48.

išstatyti sąskaitą

= pateikti, išrašyti sąskaitą.

1.2.49.

išstoti

nevart. r. „kalbėti; viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys) ansamblis.

 

išstojimas

nevart. r. „kalba; viešas pasirodymas“.

1.2.50.

iššaukti

nevart. r. „sukelti“: iššaukti (= sukelti) ligą, reakciją, žemės drebėjimą ir pan.

 

iššaukiantis, -i, iššaukiamas, -a

nevart. r. „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“: iššaukiantis (= įžūlus, provokuojamas) elgesys, žvilgsnis, tonas ir pan.

 

iššaukiančiai, iššaukiamai

nevart. r. „įžūliai, provokuojamai“.

1.2.51.

išvesti

nevart. r. „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan.

 

išvesti iš eksploatacijos

= nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti.

1.2.52.

išžiūrėti

nevart. r. „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, siūlymą, skundą ir pan.

1.2.53.

įvesti:

 

 

įvesti į eksploataciją (eksploatacijon)

= atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti;

 

įvesti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.

nevart. r. „įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.“;

 

įvesti kamuolį į žaidimą

= paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą;

 

įvesti pataisą, papildymą

= įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą.

1.2.54.

kurčias, -ia

nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas.

1.2.55.

matomai (regimai)

nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti.

1.2.56.

nešti atsakomybę

= būti atsakingam, -ai, atsakyti.

1.2.57.

nuimti:

 

 

nuimti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.

= panaikinti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.;

 

nuimti greitį, tempą

= sumažinti greitį, tempą;

 

nuimti nuo kontrolės

= nutraukti kontrolę, liautis kontroliuoti, kontroliavus;

 

nuimti nuo pareigų

= atleisti iš pareigų;

 

nuimti premiją, priemoką

= neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premiją, priemoką;

 

nuimti priežastis, (psichologinę) įtampą

= pašalinti, panaikinti priežastis, (psichologinę) įtampą;

 

nuimti skausmą

= numalšinti skausmą;

 

nu(si)imti apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.

nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

 

nu(si)imti diržą, juostą ir pan.

nevart. r. „nu(si)juosti diržą, juostą ir pan.“;

 

nu(si)imti sagę, auskarus, laikrodį, žiedą ir pan.

nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“;

 

nu(si)imti nuo įskaitos

= iš(si)braukti, iš(si)rašyti, iš(si)registruoti iš įskaitos;

 

nu(si)imti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.

nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.“

1.2.58.

pajungti

– nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 2. „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią): pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 3. „prijungti“: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan.

 

pajungimas

nevart. r. „privedimas; įjungimas; prijungimas“.

1.2.59.

pakelti:

 

 

pakelti klausimą, problemą

= iškelti klausimą, problemą;

 

pakelti duomenis, bylą ir pan.

= peržiūrėti, pa(si)tikrinti duomenis, bylą ir pan.

1.2.60.

paskaičiuoti

nevart. r. „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę.

 

paskaičiavimas

nevart. r. „(tikslus) apskaičiavimas“.

1.2.61.

pastatyti

žr. 1.4.98.

1.2.62.

pašalinis (vaistų) veikimas

= šalutinis (vaistų) poveikis.

1.2.63.

pašvęsti

nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras pašvęstas (= kirtas) poeto 100-ųjų metinių sukakčiai. Knyga pašvęsta (= skirta) lietuvių kovoms su kryžiuočiais.

1.2.64.

pavesti

nevart. r. „apvilti, apgauti; netesėti“: Jis ne kartą yra mus pavedęs (= apvylęs, apgavęs).

1.2.65.

pernešti

nevart. r. „pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti“: pernešti (= pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti) skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę ir pan.

1.2.66.

perspėti

nevart. r. „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę ir pan. (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan.

1.2.67.

pervesti

nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan.

1.2.68.

peržiūrėti

nevart. r. „persvarstyti; iš naujo, dar kartą apsvarstyti“: peržiūrėti (= iš naujo, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, tvarką ir pan.

1.2.69.

praanalizuoti

nevart. r. „išanalizuoti“: Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti) padėtį.

1.2.70.

prabalsuoti

nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).

 

prabėgti

nevart. r. „(nu)bėgti“: Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų.

1.2.72.

pračiuopti

nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= užčiuopti).

1.2.73.

pradiktuoti

nevart. r. „padiktuoti“: Pradiktavau (= Padiktavau) visas pavardes telefonu.

1.2.74.

praeiti

nevart. r.: 1. „nueiti“: praeiti (= nueiti) atstumą, kelią, nuotolį; 2. „išeiti“: praeiti (= išeiti) kursą, mokyklą, mokslus (t. y. baigti kursą, mokyklą, mokslus); 3. „paeiti“: praeiti (= paeiti) į priekį, į kairę, į dešinę ir pan.; 4. „eiti“: Praeiti (= (Į)eiti) draudžiama.

 

praėjimas

nevart. r. „(į)ėjimas“: Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje.

1.2.75.

prafinansuoti

nevart. r. „finansuoti“: Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo.

1.2.76.

pragalvoti

nevart. r. „apgalvoti“: Šis sprendimas gerai pragalvotas (= apgalvotas).

1.2.77.

prakeliauti

nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 km.

1.2.78.

praklausyti

nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) įrašą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą ir pan.

1.2.79.

prakomentuoti

nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją.

1.2.80.

prakonsultuoti

nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= (pa)konsultavo).

1.2.81.

prakontroliuoti

nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: Prakontroliuokite (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų pateiktos laiku.

1.2.82.

pramatyti

nevart. r. „numatyti“: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti).

 

pramatymas

nevart. r. „numatymas“.

1.2.83.

praplaukti

– nevart. r.: 1. „nuplaukti“: praplaukti (= nuplaukti, t. y. įveikti) atstumą, distanciją, nuotolį ir pan.; 2. „perplaukti“: praplaukti (= perplaukti) baseiną, ežerą, tvenkinį ir pan.

1.2.84.

praskambėti

nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė.

1.2.85.

pravažiuoti

nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Mums liko pravažiuoti (= važiuoti, nuvažiuoti) 5 km.

 

pravažiavimas

nevart. r. „(į)važiavimas“: pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto jums teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (= Įvažiuoti į teritoriją draudžiama).

 

pravažiuojantis, pravažiuojamas bilietas

= nuolatinis, mėnesinis bilietas.

1.2.86.

pravesti

nevart. r.: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: Pravesti (= Išvesti, nubrėžti) liniją.

1.2.87.

pribūti

nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko).

1.2.88.

priešakinis, -ė

nevart. r. „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra, priešakinis (= pažangus) mąstymas ir pan.

1.2.89.

prigulėti

nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai priguli (= priklauso, pareina) ne nuo žmogaus valios.

1.2.90.

priimti vaistus

nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“.

1.2.91.

prileisti trūkumų

= padaryti, pridaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams.

1.2.92.

rastis

nevart. r. „būti“: Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje. Kur tu dabar randiesi (= esi)?

1.2.93.

regimai

žr. 1.4.55.

1.2.94.

reiškia

nevart. r. „vadinasi, taigi“: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos.

1.2.95.

sąstatas

nevart. r. „sudėtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan. sąstatas (= sudėtis).

1.2.96.

sekantis, -i

nevart. r.: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): [...].

 

sekančiai

nevart. r. „taip, šitaip“.

1.2.97.

skaityti

nevart. r.: 1. „laikyti“ (ką kuo): Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko); 2. „manyti, būti tam tikros nuomonės, būti įsitikinusiam, -iai“: Skaitau (= Manau), kad jūsų nuomonė nėra teisinga.

1.2.98.

statyti:

 

 

statyti grafiką, planą, tvarkaraštį

= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį;

 

statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus

= (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus;

 

statyti kandidatūrą

= (iš)kelti kandidatūrą;

 

statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą

= (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą;

 

statyti pažymį

= (pa)rašyti pažymį;

 

statyti protokolą

= (su)rašyti protokolą;

 

statyti tikslą

= (iš)kelti tikslą;

 

statyti kelią, dujotiekį

= (nu)tiesti kelią, dujotiekį;

 

statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.

nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.“;

 

statyti telefoną

nevart. r. „(į)vesti telefoną“.

1.2.99.

aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga)

nevart. r. „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga)“.

1.2.100.

stovis:

 

 

ligonio, pastato stovis

= ligonio, pastato būklė;

 

dvasinis, moralinis stovis

= dvasinė, moralinė būsena.

1.2.101.

talpinti

nevart. r. „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje).

1.2.102.

tūlas, -a

nevart. r. „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“: Tūlas (= Vienas; Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą.

1.2.103.

užbėgimas

nevart. r. „bėgimas“ (bėgimo varžybų etapas).

1.2.104.

uždaryti:

 

 

uždaryti akis

= užmerkti akis, užsimerkti;

 

uždaryti čiaupą

= užsukti čiaupą;

 

uždaryti knygą, sąsiuvinį

= užversti, užskleisti knygą, sąsiuvinį;

 

uždaryti sąrašą, kartoteką

= baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką;

 

uždaryti skėtį

= suglausti skėtį.

1.2.105.

užėjimas

nevart. r. „ėjimas“ (ėjimo varžybų etapas).

1.2.106.

užinteresuoti

nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia – užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pirkėją.

1.2.107.

užkrauti akumuliatorių

nevart. r. „įkrauti akumuliatorių“.

1.2.108.

užmanyti

nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą.

 

užmanymas

nevart. r. „sumanymas“.

1.2.109.

užmetinėti

žr. 1.4.42.

1.2.110.

užnešti

nevart. r.: 1. „užtepti; užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko ir pan.; 2. „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus ir pan.

1.2.111.

už(si)pilti automobilį, traktorių ir pan.

nevart. r. „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“;

 

už(si)pilti benzino, kitų degalų (į automobilį)

= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų degalų.

1.2.112.

užplaukimas

nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varžybų etapas).

1.2.113.

už(si)dėti

žr. 1.4.28.

1.2.114.

užskaityti

nevart. r. „įskaityti“: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas.

 

užskaita

nevart. r. „įskaita“: Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo.

1.2.115.

užvažiavimas nevart. r.:

1. „važiavimas“ (automobilių, dviračių, motociklųir pan. varžybų etapas); 2. „jojimas“ (žirgų lenktynių etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“.

1.2.116.

užvežimas (pvz., prekių)

nevart. r. „ko nors atvežimas (pvz., prekių), pristatymas“.

1.2.117.

vesti:

 

 

save vesti (vesti save)

= elgtis: Diskotekoje jis save vedė (= elgėsi) tiesiog nepakenčiamai;

 

vedantis, -i, vedantysis, -čioji specialistas, -ė

= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji specialistas, -ė;

 

vedantis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.

= svarbiausias, pagrindinis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.;

 

vedantysis ratas, velenas

= varantysis ratas, velenas.

1.2.118.

vieningas, -a

nevart. r. „vienodas, -a“: vieningi (= vienodi) mokesčiai, tarifai ir pan.

1.2.119.

žinoti

nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino (= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius.

 

 

 

2.

ŽODŽIŲ SANDAROS KLAIDOS

 

 

2.1.

Svetimi žodžių elementai

 

 

 

 

2.1.1.

-arėja, -erėja

– skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.:

 

batarėja

= batèrija;

 

galanterėja

= galantèrija

 

galerėja

= galèrija

 

loterėja

= lotèrija

 

oranžerėja

= oranžèrija

2.1.2.

-avas, -ava

– būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

 

bordavas, -a

= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a

 

dangavas, -a

= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à

 

fioletavas, -a, violetavas, -a

= violètinis, -ė

 

kerzavas, -a: kerzavi

= kerzìniai (bãtai)

 

kremavas, -a

= krèminis, -ė, krèmo spalvõs

 

lelijavas, -a

= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs

 

morkavas, -a

= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs

 

pliušavas, -a

= pliušìnis, -ė

 

ružavas, -a

= rõžinis, -ė, raũsvas, -à

 

smėliavas, -a

= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs

 

šaliavas, -a

= šãlinis, -ė (apýkaklė)

 

vyšniavas, -a

= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs

2.1.3.

-avoti

– veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

 

baliavoti

= puotáuti, pokyliáuti

 

bėdavoti

= bėdóti, skų́stis

 

dėkavoti

= dėkóti

 

komandavoti

= komandúoti, įsakinė́ti

 

meistravoti

= meistráuti

 

ponavoti

= ponáuti

 

žiemavoti

= žiemóti

2.1.4.

da- (neda-)

– priešdėlis, pvz.:

 

dabėgti

= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo

 

dadėti

= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas

 

dadirbti

= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu

 

daeiti

= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo)

 

daėsti

= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo)

 

daleisti

= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus

 

damokėti

= primokė́ti

 

dapilti

= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti

 

darašyti

= prirašýti

 

dasiekti

= pasíekti

 

dasigauti

= nusigáuti (iki ko nors)

 

dasiprotėti

= susiprotė́ti, susipràsti

 

davesti

= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo

 

nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a

= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi

 

nedakepėlis, -ė

= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià

 

nedamuštas, -a

= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi

 

nedateklius

= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das

2.1.5.

-dėjas, -a

– daiktavardžių elementas, pvz.:

 

geradėjas, -a

= geradarỹs, -ė̃

 

niekadėjas, -a

= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė

 

piktadėjas, -a

= piktadarỹs, -ė̃

2.1.6.

-ikas

– skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.:

 

kubikas

= kùbas, kubẽlis, kubiùkas

 

pufikas

= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas.

2.1.7.

-(in)yčia

– daiktavardžių priesaga, pvz.:

 

cukrinyčia

= cùkrinė

 

druskinyčia

= drùskinė

 

kiaulinyčia

= kiaulìdė

 

langinyčia

= langìnė

 

pipirnyčia

= pipìrinė

 

rūkinyčia

= (mėsos, žuvų) rūkyklà

 

varpinyčia

= var̃pinė

2.1.8.

-ka, -kė

– priesagos (ar baigmenys):

 

a) bendrinių daiktavardžių, pvz.:

 

 

čigonka

= čigõnė, čigoniùkė

 

damkė

= (šãškių) damà

 

draugelka

= draugùžė

 

etažerka

= etažèrė, knỹginė

 

giedorka

= giedótoja, giesminiñkė

 

kaimynka

= kaimýnė, kaimynė̃lė

 

kumelka

= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė

 

mašinka

= mašinė̃lė

 

mergelka

= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė

 

miesčionka

= miesčiónė

 

razinka

= razinà, džiovìnta vỹnuogė

 

sardelka, sardelkė

= sardèlė

 

vagilka

= vagìlė, vagìšė

 

b) asmenvardžių, pvz.:

Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska (= Stasys, Staselis, Stasiukas)

 

 

2.2.

Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais

 

 

2.2.1.

Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti:

 

a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.:

 

asmeniniai

= ãsmeniškai

 

besąlyginiai

= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ

 

dvasiniai

= dvãsiškai

 

ekonominiai

= ekonòmiškai

 

eksperimentiniai

= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais

 

esminiai

= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų

 

fiziniai

= fìziškai

 

išoriniai

= išóriškai

 

materialiniai

= materialiaĩ

 

meniniai

= mẽniškai

 

orientaciniai

= apýtikriai; maždaũg

 

plytiniai (raudonas)

= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs

 

principiniai

= iš prìncipo

 

psichiniai

= psìchiškai

 

šimtaprocentiniai

= šimtù pròcentų

 

teoriniai

= teòriškai

 

tiesioginiai

= tiesióg(iai)

 

tradiciniai

= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją

 

vidiniai

= iš vidaũs, vidumì

 

vidutiniai

= vidutìniškai

 

Išimtis: begalìniai

 

 

b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.:

 

 

bejausmiai

= bejaũsmiškai, be jaũsmo

 

bejėgiai

= bejė̃giškai

 

beprasmiai

= beprãsmiškai, be prasmė̃s

 

betiksliai

= betìksliškai, be tìkslo

 

civiliai

= civìliškai

 

dviprasmiai

= dviprãsmiškai

 

vieninteliai (galimas, -a)

= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à)

 

Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai.

2.2.2.

Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis:

 

a) -ėjas, pvz.:

 

 

atskiedėjas

= skiedìklis

 

atskyrėjas

= (tẽpalo) skyrìklis

 

autopakrovėjas

= automobìlinis krautùvas

 

įkrovėjas

= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis

 

išėmėjas

= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis

 

išjungėjas

= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas

 

išleidėjas

= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas

 

išskyrėjas

= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas

 

išspaudėjas (sulčių)

= sulčiãspaudė

 

jungėjas

= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga

 

kasėjas

= (tranšė́jų) kasìklis

 

klojėjas

= (vam̃zdžių) klotùvas

 

nuėmėjas

= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas

 

nuleidėjas

= (šiùkšlių) nuleistùvas

 

pakėlėjas

= kėlìklis; kéltuvas

 

pakrovėjas

= krautùvas

 

paleidėjas

= (automãtinis) paleidìklis

 

pastūmėjas

= stūmìklis

 

perjungėjas

= pérjungiklis, jungìklis

 

praskiedėjas

= skiedìklis

 

purškėjas

= (trąšų̃) purkštùvas

 

sanpraleidėjas

= sanitãrinė švaryklà

 

skiedėjas

= skiedìklis

 

sugėrėjas

= (kvapų̃) gėrìklis

 

sukėlėjas (putų)

= putõkšlis

 

surinkėjas

= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas

 

sutepėjas

= teptùvas; tepìklis

 

tręšėjas

= (želdinių̃) tręšìklis

 

b) -ovas, pvz.:

 

 

autoatsakovas

= atsakìklis

 

c) -tojas, pvz.:

 

 

apšildytojas, apšiltintojas

= šildytùvas; šil̃talas

 

aušintojas

= aũšalas; aušintùvas

 

balintojas

= balìklis, bãlalas

 

baltintojas

= baltìklis, bal̃talas

 

braižytojas

= braižỹklė

 

dalytojas

= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas

 

drėkintojas

= (óro) drėkintùvas

 

formuotojas

= (blòkų) formuotùvas

 

gaivintojas

= (óro) gaivìklis

 

gaudytojas

= (tranų̃) gaudỹklė

 

grąžintojas

= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis

 

greitintojas

= greitintùvas

 

ieškotojas

= (ceñtro) ieškìklis

 

išryškintojas

= (fotogrãfijos) rỹškalas

 

kietintojas

= kietìklis, kiẽtalas

 

maišytojas

= (smė̃lio) maišýtuvas

 

masažuotojas

= masažuõklis

 

minkštintojas

= minkštìklis

 

pagreitintojas

= greitìklis; greitintùvas

 

paskirstytojas

= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

 

pašalintojas

= (rūdžių̃) valìklis

 

pašildytojas

= šildytùvas

 

prailgintojas

= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)

 

ryškintojas

= rỹškalas

 

sėsdintojas

= nusodintùvas

 

skirstytojas

= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

 

standintojas

= standìklis

 

stiprintojas

= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas

 

sukietintojas

= kietìklis

 

tirpintojas

= tirpìklis

 

treniruotojas

= treniruõklis

 

užpildytojas

= ùžpildas

 

valytojas

= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas

 

žadintojas

= (į́tampos) žadintùvas

2.2.3.

Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:

 

ganytojinis, -ė

= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas)

 

gydytojinis, -ė

= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai)

 

mokytojinis, -ė

= mókytojų (pvz., pasitarimas)

 

rašytojinis, -ė

= rašýtojų (pvz., spauda)

 

skaitytojinis, -ė

= skaitýtojų (pvz., klubas)

 

vertėjinis, -ė

= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija)

2.2.4.

Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti pvz.:

švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai)

2.2.5.

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam, o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti, pvz.:

Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes

 

 

2.3.

Neteiktini sudurtiniai žodžiai

 

 

2.3.1.

Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų

pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis)

2.3.2.

Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.:

 

agrochemtarnyba

= agrochèmijos tarnýba

 

dietgydytojas, -a

= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė

 

genplanas

= generãlinis plãnas

 

genrangovas

= generãlinis rangõvas

 

medsesuo

= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ

 

politekonomija

= polìtinė ekonòmija

 

vetpunktas

= veterinãrijos pùnktas

 

vyrgydytojas, -a

= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja

 

vyrinžinierius

= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė

 

Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: Lietlatstatyba, „Varėngrybas“ ir pan.

 

 

3.

LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

 

 

3.1.

Vardininkas nevartotinas:

 

 

3.1.1.

neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais:

 

(atsi)rasti(s)

pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą).

 

būti (yra, esti, būna, buvo...)

pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių).

 

daugėti (gausėti)

pvz.: Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).

 

įvykti

pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse.

 

kilti

pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių.

 

mažėti

pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių).

 

pasitaikyti

pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų).

3.1.2.

kreipiniui reikšti

pvz.: Vairuotojas (= Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (= Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (= pranešėjau), jums liko 10 minučių.

 

Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo.

 

 

3.2.

Kilmininkas nevartotinas:

 

 

 

 

3.2.1.

veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

 

prieiti ko

= prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės).

 

siekti ko (kiekio reikšme)

= síekti ką̃: Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus).

3.2.2.

skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau

pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius).

3.3.

Naudininkas nevartotinas:

3.3.1.

veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

atitikti kam

= atitìkti ką̃: Nuorašas atitinka originalui (= originalą).

 

neatitikti kam

= neatitìkti kõ: Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos).

 

kreipti dėmesį kam

= kreĩpti dė̃mesį į ką̃: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (= į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (= į tą šurmulį).

 

linkti kam

= liñkti į ką̃: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą)

 

panašus, -i kam

= panašùs, -ì į ką̃: Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą).

 

prisitaikyti kam

= prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų).

 

sutelkti dėmesį kam

= sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą).

 

užjausti kam

= užjaũsti ką̃: Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę).

3.3.2.

daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis

pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (= 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų).

3.3.3.

konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis

pvz.: Šiai dienai (= Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 % bulvių. Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (= pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai.

 

Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.

3.3.4.

su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti

pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito).

3.4.

Galininkas nevartotinas:

 

 

 

 

3.4.1.

neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko)

pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę.

3.4.2.

tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko)

pvz.: Nedarinėk duris (= durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Šiuos užrašus(= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu.

3.4.3.

su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas

pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti.

 

 

3.5.

Įnagininkas nevartotinas:

 

 

3.5.1.

objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais (gausėti, daugėti, prikimšti, prigrūsti, prikrauti ir pan.)

pvz.: Fonoteka gausėja įrašais (= Fonotekoje gausėja, daugėja įrašų). Kišenės prikimštos pinigais (= pinigų). Lentynos prikrautos knygomis (= knygų).

3.5.2.

kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.)

pvz.: Jis dosnus pažadais (= pažadų). Kraštas gausus miškais ir upėmis (= Krašte gausu miškų ir upių). Praėjęs teatro sezonas buvo turtingas naujais spektakliais (= Praėjusį teatro sezoną buvo daug, gausu naujų spektaklių). Ar esi turtingas pinigais (= pinigų)?

3.5.3.

veikėjui ar būsenos sukėlėjui (bet ne priemonei) reikšti su neveikiamosios rūšies dalyviais

pvz.: Bičiulis buvo priblokštas tuo įvykiu (= to įvykio). Buvome nuliūdinti tokiu jo elgesiu (= tokio jo elgesio; Mus nuliūdino toks jo elgesys).

3.5.4.

daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti

pvz.: Šio leidinio steigėju (= steigėjas) yra mūsų institutas. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (= prancūzas). Kas buvo šios infekcijos priežastimi (= priežastis)?

3.5.5.

būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti

vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)?

 

vietoj kilmininko:

Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo);

 

vietoj naudininko:

Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam);

 

vietoj galininko:

Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė?

 

Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.

 

 

3.6.

Vietininkas nevartotinas:

 

 

3.6.1.

būsenos patyrėjui reikšti

pvz.: Jame (= Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį).

3.6.2.

veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti

pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Jis neblogai nusimano ekonomikoje (= apie ekonomiką; išmano ekonomiką). Ką jis nutuokia toje tapyboje (= Ką jis nutuokia, išmano apie tą tapybą)? Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli).

3.6.3.

daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.:

 

apimtyje

pvz.: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus).

 

atstume

pvz.: Kelių metrų atstume (= atstumu; už kelių metrų; per kelis metrus) pamačiau gyvatę.

 

aukštumoj(e)

pvz.: Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai, pagirtinai).

 

būklėje

pvz.: Pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės). Namas yra avarinėje būklėje (= avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė).

 

dvitomyje (tritomyje...)

pvz.: Raštai išleisti dvitomyje (= dvitomiu, dviem tomais).

 

egzemplioriuje

pvz.: Tekstas perrašytas trijuose egzemplioriuose (= trimis egzemplioriais). Išspausdink penkiuose egzemplioriuose (= penkis egzempliorius).

 

etate

pvz.: Dirba dviejuose etatuose (= dviem etatais; Turi du etatus).

 

formoje

pvz.: Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos). Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma). Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio).

 

galioje (būti, pasilikti)

pvz.: Šis įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja).

 

kalboje

pvz.: Skaitė paskaitą lietuvių kalboje (= lietuvių kalba; lietuviškai). Knyga išėjo anglų ir švedų kalbose (= anglų ir švedų kalbomis).

 

kame

pvz.: Kame čia reikalas (= Koks čia reikalas; Kas (čia) yra; Kas (čia) nutiko)?

 

kryptyje

pvz.: Apgynė disertaciją edukologijos kryptyje (= edukologijos, edukologijos krypties disertaciją).

 

lygyje

pvz.: Konkursas vyko aukštame lygyje (= buvo aukšto lygio; vyko puikiai; buvo gerai organizuotas).

 

medžiagoje (atlikti)

pvz.: iškalti, nukalti paminklą granite (= iš granito); išlieti, nulieti skulptūrą bronzoje (= iš bronzos).

 

normoje

pvz.: Prietaisas jau normoje (= veikia normaliai). Kraujospūdis normoj (= normalus, geras). Viskas normoj (= normalu, gerai).

 

nuosavybėje

pvz.: Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (= yra mokyklos nuosavybė; priklauso mokyklai).

 

nuotaikoje

pvz.: Vakar buvau ne nuotaikoj (= be nuotaikos; prastos nuotaikos; prastai nusiteikęs).

 

nuotolyje

pvz.: Jų namai stovi kelių kilometrų nuotolyje (= už kelių kilometrų; keli kilometrai) nuo ežero.

 

originale

pvz.: Pagaliau pamatėme tą paveikslą originale (= to paveikslo originalą). Romaną buvau skaitęs originale (= originalo kalba).

 

pardavime

pvz.: Šiandien pardavime yra trijų rūšių mėsos (= parduodama trijų rūšių mėsa; turime (parduoti) trijų rūšių mėsos).

 

pavidale

pvz.: Prekės gautos fasuotame pavidale (= fasuotos). Po reakcijos gavome medžiagą kristalų pavidale (= kristalų pavidalo; kristalinę medžiagą).

 

rankraštyje

pvz.: Kiek metų tas romanas buvo rankraštyje (= rankraštis, rankraštinis, nespausdintas)? Skaičiau šį veikalą rankraštyje (= nespausdintą; šio veikalo rankraštį).

 

ryšyje (su)

pvz.: Augalai yra glaudžiame ryšyje (= glaudžiai susiję) su dirvožemiu.

 

ritme

pvz.: Šokite valso ritme(= ritmu).

 

sąlytyje (su)

pvz.: Jis visą laiką buvo glaudžiame sąlytyje (= glaudžiai, labai susijęs) su gamtos mokslais.

 

stadijoje

pvz.: Turime sunkumų ir esame laukimo stadijoje (= Turime sunkumų ir tebelaukiame). Viskas tebėra projektų stadijoje (= projektai; projektuojama).

 

statuse

pvz.: Ministerijoje dirbs tie patys žmonės, tik naujame statuse (= tik įgaus (turės) naują statusą; tik statusas bus naujas).

 

stiliuje

pvz.: Jis mėgsta rengtis sportiniame stiliuje (= sportiniu stiliumi, sportiškai). Eilėraštis parašytas iškilmingame stiliuje (= iškilmingu stiliumi; Eilėraščio stilius iškilmingas).

 

stovyje

pvz.: Pirksiu pianiną gerame stovyje (= Pirksiu gerą, geros būklės pianiną). Jau keli mėnesiai šalis yra karo stovyje (= šalyje yra karo būvis, padėtis). Jį rado girtame stovyje (= girtą).

 

sudėtyje

pvz.: Komanda susirinko pilnoje sudėtyje (= visos sudėties; visa); žaidžia tokioje sudėtyje (= tokios sudėties).

 

sumoje

pvz.: Patvirtino sąmatą 1000 litų sumoje (= 1000 litų (sumos) sąmatą). Bendroje sumoje turime 3000 litų pelno (= Bendra pelno suma – 3000 litų; Iš viso turime 3000 litų pelno).

 

tame

pvz.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas; toks), kad negauname žaliavų (Gamykla nedirba, mat, nes negauname žaliavų). Reikalas tame (= tas; toks; Atsitiko taip), kad baigėsi benzinas.

 

tame skaičiuje

pvz.: Statybai skirta 9000 tūkst. litų, tame skaičiuje (= iš jų; iš to skaičiaus) 500 tūkst. litų montavimo ir apdailos darbams.

 

tame tarpe

pvz.: Ekspedicijoje dalyvavo 15 žmonių, tame tarpe (= tarp jų) ir vienas gydytojas. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų; iš jų ir) senamiesčiui restauruoti, reikėtų skelbti daugiau.

 

tempe

pvz.: Pamėginkime pagriežti šį kūrinį greitesniame tempe (= greitesniu tempu; greičiau).

 

variante

pvz.: Apsvarstykime tolesnius veiksmus įvairiuose variantuose (= įvairiais variantais; įvairius veiksmų variantus).

3.6.4.

Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.:

 

išdavoje

pvz.: Pervargimo išdavoje (= Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta.

 

įtakoje

pvz.: Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių.

 

pasekmėje

pvz.: Karo pasekmėje (= Dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį).

 

pasėkoje

žr.1.3.9

 

poveikyje

pvz.: Vaistų poveikyje (= Nuo vaistų) ligoniui palengvėjo. Įtempto darbo poveikyje (= Dėl įtempto darbo; Nuo įtempto darbo) pablogėjo sveikata.

 

rezultate

pvz.: Tokio apsileidimo rezultate (= Dėl tokio apsileidimo) kilo gaisras (Tokio apsileidimo rezultatas – gaisras).

 

sąryšyje (su)

pvz.: Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei). Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; nes perėjo) į kitą darbą.

3.6.5.

veiksmo būdui ar laikui reikšti, pvz.:

 

daugelyje atvejų

pvz.: Operacijos daugelyje atvejų (= daugeliu atvejų; daugiausia; dažniausiai) pavykdavo.

 

daugumoj(e)

pvz.: Daugumoje (= Daugiausia; Dažniausiai; Paprastai) gripu sergama pavasarį ir rudenį. Bendrovėje dirba daugumoje (= daugiausia) moterys.

 

didžiumoje

pvz.: Šiandien tas autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai) užmirštas.

 

eilėje atvejų

pvz.: Dėl avarijų eilėje atvejų (= dažnai, neretai) būna kalti pėstieji.

 

esmėje

pvz.: Niekas esmėje (= iš esmės) nepasikeitė.

 

pagrinde

pvz.: Statybos darbai pagrinde (= apskritai, iš esmės) baigti. Susirinko pagrinde (= daugiausia) pagyvenę žmonės.

 

paskutinėje eilėje

pvz.: Šį klausimą aptarsime paskutinėje eilėje (= paskutinį; paskiausiai; pabaigoje).

 

pilnumoje

pvz.: Remontą baigėme pilnumoje (= visai, visiškai; iki galo).

 

pirmoje eilėje

pvz.: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia; Pradžioje) sudarykime darbo planą.

 

principe

pvz.: Principe (= Iš principo) su tavim sutinku.

 

visumoje

pvz.: Paroda visumoje (= apskritai) pavyko.

3.6.6.

kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti:

 

bėgyje

pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį).

 

laike

pvz.: Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų).

 

laikotarpyje

pvz.: Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

 

 

 

4.

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

 

 

4.1.

ant nevartotinas:

 

 

 

 

4.1.1.

veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti

pvz.: Ji puikiai griežia ant smuiko (= smuiku). Gaudo žuvis ant sliekų (= sliekais, su sliekais). Dirba ant dvejų staklių (= dvejomis staklėmis).

4.1.2.

objektui reikšti su būdvardžiais:

 

apstus, -i

pvz.: Ruduo apstus ant obuolių (= apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių).

 

gabus, -i

pvz.: Kaimynų vaikas gabus ant muzikos (= muzikai).

 

godus, -i

pvz.: Nebūk godus ant svetimo gero (= svetimo gero).

 

šykštus, -i

pvz.: Ji visada šykšti ant pinigų (= pinigų).

 

turtingas, -a

pvz.: Šiemet esam turtingi ant šieno (= šieno; Šiemet turim daug šieno).

4.1.3.

veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

 

keisti (ant ko)

pvz.: Paprašė pakeisti batus ant mažesnių (= į mažesnius; mažesniais). Vaikas apsikeitė naujesnį pašto ženkliuką ant senesnio (= į senesnį).

 

mainyti (ant ko)

pvz.: Išmainė vištą ant katino (= į katiną).

4.1.4.

daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti

pvz.: Kambario matmenys 2 ant 3 metrų (= du iš trijų metrų; du ir trys metrai). Kraujospūdis 80 ant 120 (= 80 ir 120; 80 su 120). Žemėlapio mastelis 1 ant 1000 (= 1 su 1000). Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens.

4.1.5.

daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti

pvz.: Batai ant aukštų kulnų (= aukštais kulnais; Aukštakulniai batai). Radijo imtuvas ant mikroschemų (= su mikroschemomis).

4.1.6.

vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje

pvz.: Nuvažiavo ant stoties (= į stotį), bet pavėlavo ant autobuso (= į autobusą). Ant turgaus (= Turguje) pilna atvykėlių. Ką kalbėjo ant susirinkimo (= susirinkime)?

4.1.7.

laikui reikšti

pvz.: Susitiksime ant rytojaus (= rytoj; rytojaus dieną). Ant dienų (= Šiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas žurnalo numeris. Atidėkim šį reikalą ant pirmadienio (= pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepė gerti du kartus ant dienos (= per dieną; dienoje). Kiek tau palikti pinigų ant savaitės (= savaitei)? Išvažiuoju ant visados (= visai; visam laikui). Iš pradžių pykosi, bet ant galo (= galų gale; pagaliau) susitaikė. Tą klausimą svarstykime ant galo (= gale; pabaigoje).

4.1.8.

veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti

pvz.: Dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau ant pensijos (= pensininkas; išėjęs į pensiją). Mokėsi ant penketų (= penketais). Pirkau televizorių ant išsimokėjimo (= išsimokėtinai). Esu ant biuletenio (= Turiu biuletenį, nedarbingumo lapelį) ir sėdžiu ant dietos (= laikausi dietos). Jau porą metų ji gyvena ant buto (ant kambario) (= nuomoja butą, kambarį).

4.1.9.

paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti

pvz.: Pasilik pinigų ant maisto (= maistui). Įsidėk pinigų ant kelionės (= kelionei; į kelionę; kelionėn). Ar užteks duonos ant šešių žmonių (= šešiems žmonėms)? Pakvietėme svečią ant pietų (= pietų; pietauti). Iškvietė ant dvikovos (= į dvikovą). Mokosi ant inžinieriaus (= inžinieriumi; inžinieriaus specialybės).

 

 

4.2.

apie nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

 

domėtis (apie ką)

pvz.: Direktorius per mažai domėjosi apie darbo sąlygas (= darbo sąlygomis).

 

ginčytis (ginčas) (apie ką)

pvz.: Apie ką (= Dėl ko) čia ginčijatės? Kilo ginčas apie pelno paskirstymą (= dėl pelno paskirstymo; kaip paskirstyti pelną).

 

rodyti (apie ką)

pvz.: Ši lentelė rodo apie gamybos tempų kitimą (= gamybos tempų kitimą; kaip kinta gamybos tempai).

 

skųstis (skundas) (apie ką)

pvz.: Nėra ko tau skųstis apie gyvenimą (= gyvenimu). Gauname nemaža skundų apie duonos kokybę (= dėl duonos kokybės).

 

 

 

4.3.

į nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

 

atsiliepti (į ką) (r. „daryti poveikį“)

pvz.: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą (= darbingumui).

 

daryti įtaką (įtaka) (į ką)

pvz.: Tėvų elgesys visada daro įtaką į vaikus (= vaikams).

 

daryti poveikį (poveikis) (į ką)

pvz.: Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą (= organizmui).

 

daryti spaudimą (spaudimas) (į ką)

pvz.: Jie darė spaudimą į mūsų darbuotojus (= mūsų darbuotojams).

 

įsimylėti (į ką)

pvz.: Visi mokiniai įsimylėję į naująjį mokytoją (= naująjį mokytoją).

 

nurodyti (į ką)

pvz.: Vadovas nurodė į keletą darbo trūkumų (= keletą darbo trūkumų).

 

skirti dėmesį, dėmesio (į ką)

pvz.: Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką (= ligų profilaktikai).

 

veikti (į ką)

pvz.: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas (= žmonių nuotaikas).

 

žaisti (į ką)

pvz.: Žaiskime į karą (= karą) arba į futbolą (= futbolą). Užteks žaisti į slėpynes (= slėpynes, slėpynių, slėpynėmis).

4.4.

iki nevartotinas būviui beasmeniame sakinyje reikšti

pvz.: Dabar jam ne iki egzaminų (= ne egzaminai rūpi; ne egzaminai galvoje). Šiandien žvejams ne iki raudžių (= ne raudės galvoje; toli gražu ne raudės rūpi) – laukia privatizavimo. Visiems buvo ne iki juoko (= ne juokas galvoj).

 

 

4.5.

nevartotinas su žodžiais nutarimas, pranešimas, protokolas, raštas ir pan. parašymo datai žymėti

pvz.: Remsimės nutarimu iš spalio 17 dienos (= spalio 17 dienos nutarimu). Reikia patikrinti protokolą iš kovo 5 dienos (= kovo 5 dienos protokolą).

 

 

4.6.

pas nevartotinas:

 

 

 

 

4.6.1.

nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti

pvz.: Kiek pas tave (= [tu] turi) pinigų? Pas ką yra klausimų (= Kas turi klausimų; Kas norėtų paklausti)? Pas mane nėra (= [Aš] neturiu) laiko. Pas ją (= Jos) gražūs plaukai. Pas ją (= Jai) gimė sūnus. Pas mane (= Man) pakilo temperatūra. Pas tave (= Tavo) negerai parašyta (Tu negerai parašei). Pas čigonus (= Čigonų) įdomūs laidojimo papročiai. Pas varžovą neišlaikė nervai (= Varžovui neišlaikė nervai; Neišlaikė varžovo nervai). Neseniai pas jį (= jam) išoperavo apendiksą. Pirma vieta pas Jonaitį (= Pirmą vietą užėmė Jonaitis; Pirma vieta atiteko Jonaičiui).

4.6.2.

veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais, pvz.:

 

atsiprašyti

pvz.: Atsiprašyk pas mokytoją (= mokytoją, mokytojo) už įžeidimą.

 

gauti

pvz.: Pas ką (= Iš ko) gavai tą žurnalą?

 

imti

pvz.: Jis paėmė pas mane (= iš manęs) pieštuką.

 

įsigyti

pvz.: Jis sakė įsigijęs tą knygą pas gatvės prekeivį (= iš gatvės prekeivio).

 

klausti

pvz.: Paklausėme pas praeivį (= praeivį; praeivio), kur galėtume užkąsti.

 

kreiptis

pvz.: Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (= į pavaduotoją).

 

pirkti

pvz.: Pirkau pas jį (= iš jo) dviratį.

 

prašyti

pvz.: Prašysiu pas direktorių (= direktorių; direktoriaus), kad išleistų atostogų.

 

reikalauti

pvz.: Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (= iš buhalterio).

 

skambinti

pvz.: Skambink pas pirmininką (= pirmininkui) iš ano kabineto.

 

skolintis

pvz.: Teko skolintis pinigų pas draugę (= iš draugės).

 

skųstis

pvz.: Skųsiuosi pas patį ministrą (= pačiam ministrui).

 

sužinoti

pvz.: Tvarkaraštį sužinosiu pas draugę (= iš draugės).

 

šauktis

pvz.: Susirgęs šaukis pas daktarą (= daktaro.)

 

teirautis

pvz.: Dėl kelialapio teiraukitės pas vedėją (= vedėjos).

 

vogti

pvz.: Pas kaimynus (= Iš kaimynų; Kaimynams) pavogė arklį.

 

 

 

4.7.

po (su įnagininku) nevartotinas veiksmo būdui ar pagrindui reikšti

pvz.: Dokumentai išduodami po parašu (= su parašu; pasirašytinai). Kiek jis jau laikomas po areštu (= areštuotas, suimtas)? Čia stovi įrenginiai po įtampa (= su įtampa). Po kokia rubrika (= Su kokia rubrika, antrašte) dėsime šį straipsnį? Laivas plaukioja po (= su) Lietuvos vėliava.

 

 

4.8.

prie nevartotinas:

 

 

 

 

4.8.1.

veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose:

 

prie (kokių) aplinkybių

pvz.: Nusikaltimas padarytas prie sunkinančių aplinkybių (= sunkinančiomis aplinkybėmis).

 

prie uždarų durų

pvz.: Posėdis vyko prie uždarų durų (= už uždarų durų; uždaromis durimis; neviešai; buvo uždaras).

 

prie ligos (gripo, plaučių uždegimo...)

pvz.: Prie gripo (= Sergant, susirgus gripu) reikia gulėti.

 

prie (kokių) norų

pvz.: Ir prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu tavęs pasitikti.

 

prie progos

pvz.: Prie progos (= Pirma proga; Progai pasitaikius; Radę, turėdami progą) aplankykite šią parodą.

 

prie (kokių) sąlygų

pvz.: Sunku dirbti prie esamų sąlygų (= tokiomis sąlygomis; kai tokios sąlygos; esant tokioms sąlygoms).

 

prie (kokios) temperatūros

pvz.: Prie aukštos temperatūros (= Aukštoje temperatūroje; Kai aukšta temperatūra; Esant aukštai temperatūrai) ši medžiaga lydosi.

4.8.2.

keitimo santykiui reikšti

pvz.: Pinigai bus keičiami santykiu vienas prie šimto (= vienas už šimtą; vienas su šimtu; šimtas į vieną).

 

 

 

4.9.

prieš nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

 

atsiprašyti (prieš ką)

pvz.: Teko atsiprašyti prieš draugą (= draugą; draugo).

 

atsparus (prieš ką)

pvz.: Kaktusai atsparūs prieš sausras (= sausroms).

 

gintis (prieš ką: badą, stichiją ir pan.)

pvz.: Ginsimės prieš visus (= nuo visų), kurie mus puls.

 

neapykanta (prieš ką)

pvz.: Jis ilgai jautė neapykantą prieš tikrą brolį (= tikram broliui).

 

pareiga (prieš ką)

pvz.: Jaučia pareigą prieš tėvus (= tėvams).

 

 

 

4.10.

nevartotinas junginiuose:

 

 

 

imti (laikyti) už pagrindą

pvz.: Rezoliucijos projektą siūloma priimti (laikyti) už pagrindą (= pagrindu; kaip pagrindą).

 

žaisti už... komandą (nesant pavadavimo)

pvz.: Jis žaidžia už „Neptūno“ komandą (= „Neptūno“ komandoje).

 

 

 

5.

ĮVAIRIŲ FORMŲ VARTOJIMO KLAIDOS

 

 

5.1.

Giminės formos

 

 

 

 

5.1.1.

Nevartotinos vyriškosios giminės daiktavardžių formos moterims pagal profesijas, pareigas, mokslo laipsnius ir pan. apibūdinti

pvz.: architektas (= architektė) Žilienė, advokatas (= advokatė) Butkutė, direktorius (= direktorė) Vaitkuvienė, profesorius (= profesorė) Nakienė, ministras (= ministrė) Rudienė, viršaitis (= viršaitė) Skuodytė.

 

Pastaba. Mokslo vardams, laipsniams ir pan. apibūdinti vartojami vyriškosios giminės daiktavardžiai, pvz.: Absolventei Rutkutei įteiktas chemijos dėstytojo diplomas. Profesorė Dainienė turi habilituoto mokslų daktaro laipsnį.

5.1.2.

Nevartotinos kelintinių skaitvardžių ir įvardžio kelintas, -a vyriškosios giminės kilmininko formos mėnesio dienai nusakyti

pvz.: Kelinto (= Kelinta) šiandien?Spalio antro (= antra, antroji). Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą). Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos).

5.1.3.

Nevartotinas vyriškosios giminės būdvardžių bei būdvardinės reikšmės dalyvių galininkas ir įnagininkas vad. bevardės giminės reikšme

pvz.: Bandoma pasiekti nepasiekiamą (= nepasiekiama; tai, kas nepasiekiama). Laikau reikalingu (būtinu) tai pranešti (= Laikau reikalinga (būtina) tai pranešti; Manau, kad reikia (būtina) tai pranešti). Remiantis išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta), daroma išvada.

 

 

5.2.

Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abi formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais

pvz.: Dabar teatre pertrauka tarp dviejų (= dvejų) gastrolių. Dalyvavo trijose (= trejose) varžybose. Spinta su keturiomis (= ketveriomis) durimis. Dvidešimt septynios (= Dvidešimt septynerios) staklės pakeistos naujomis. Laimėjome abi (= abejas) rungtynes.

5.3.

Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti

pvz.: Trisdešimtieji (= Ketvirtasis dešimtmetis, t. y. 1930–1939 m.) buvo kūrybiškiausias rašytojo gyvenimo dešimtmetis. 70-ųjų metų (= Aštuntojo dešimtmečio) jaunimas.

 

 

5.4.

Bendratis

 

 

 

 

5.4.1.

Su jungtuku jei(gu) nevartotina sąlygai reikšti

pvz.: Jeigu kalbėti (= Jeigu kalbėsime, kalbėtume; Kalbant) tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo. Ši sesija labai ilga, jeigu lyginti (= jeigu lyginsime; palyginti) su ankstesnėmis. Jei tikėti (= Jei tikėsime) psichologais, tik laiminga motina užaugina laimingus vaikus.

5.4.2.

Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina tikslui reikšti

pvz.: Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti (= kad suskaičiuotume; norėdami suskaičiuoti) padarytus nuostolius. Kad priimti galutinį sprendimą (= Norint priimti galutinį sprendimą; Kad būtų priimtas galutinis sprendimas), reikia dar pasitarti su specialistais. Susirinkome, kad pasidalyti (= pasidalyti; kad pasidalytume) patirtimi. Tam, kad surasti nusikaltėlius (= Tam, kad būtų surasti nusikaltėliai; Norint surasti nusikaltėlius), reikia papildomų duomenų. Ant pakylos užlipo vakaro svečias, idant pranešti (= pranešti; idant praneštų; kad praneštų) gerą naujieną.

 

 

5.5.

Neigiamosios tariniu einančios formos nevartotinos šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti, kai nereiškiamas neigimas

pvz.: Kaip nesistengė (= Kad ir kaip stengėsi; Nors ir labai stengėsi), niekam negalėjo įtikti. Kaip ten nebūtų (= Kad ir kaip ten būtų; Šiaip ar taip), reikia važiuoti. Kaip nekeista (= Kad ir keista; Nors ir keista; Keista), projektas dar neparengtas. Bet, kaip nebūtų keista (= kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), pastatas išliko nesugriautas.

 

 

5.6.

Vientisinės tariamosios nuosakos formos nevartotinos vietoj sudurtinių formų praeities veiksmui (dažnai tariamam, neįvykusiam) reikšti

pvz.: Nepasakyčiau, kad vakarykštis aukcionas sudrebintų (= būtų sudrebinęs) Kauną. Varikliai sandėlyje dar gulėtų (= būtų gulėję) ne vienus metus, jei jų nerastų (= nebūtų radę) kontrolieriai. Jeigu jie važiuotų (= būtų važiavę) mažesniu greičiu, avarija nebūtų įvykusi.

 

 

5.7.

Veiksmažodžių išnuomoti, numatyti, parduoti, rašyti (kirčiuoti, linksniuoti, tarti), skaityti, statyti, žiūrėti ir pan. sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):

 

 

 

išsinuomoti (r. „būti išnuomojamam, -ai“)

pvz.: Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas.

 

nusimatyti

pvz.: Kas dar nusimato (= numatoma; numatyta) programoje? Nusimato (= Numatomas) oro atšilimas (Numatoma, kad oras atšils).

 

parsiduoti (r. „būti parduodamam, -ai“)

pvz.: Parsiduoda (= Parduodamas) namas su sodu. Ar čia žaislai neparsiduoda (= žaislų neparduodate)?

 

rašytis (kirčiuotis, linksniuotis, tartis)

pvz.: Nosinė čia nesirašo (= nerašoma; Nosinės čia nerašome). Kaip kirčiuojasi šis žodis? (= Kaip kirčiuojamas, kirčiuotinas šis žodis? Kaip kirčiuoti šį žodį?)

 

skaitytis (r. „būti skaitomam, -ai“)

pvz.: Norėjau taip parašyti, kad knyga įdomiai skaitytųsi(= būtų įdomi skaityti; kad knygą būtų įdomu skaityti).

 

statytis (r. „būti statomam, -ai“)

pvz.: Kaip tik toje vietoje ir statėsi (= buvo statomas) naujas namas.

 

žiūrėtis

pvz.: Aktoriai tame spektaklyje gražiai žiūrisi (= Į aktorius tame spektaklyje gražu, malonu, miela žiūrėti; Aktoriai... gražiai atrodo).

 

 

 

5.8.

Dalyvis nevartotinas:

 

5.8.1.

veikiamasis esamojo laiko dalyvis – su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais

pvz.: komplektuojančios (= komplektuojamosios, komplektinės, komplektavimo) detalės

5.8.2.

veikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti lygia greta su tarinio veiksmu vykstančiam arba vėlesniam veiksmui

pvz.: Į orą pakilo raketos, numušusios (= ir numušė) tris priešo lėktuvus. Pirmą kartą jis paragavo alkoholio, išgėręs (= gerdamas; kai gėrė) su draugu šampano. Vakar kalbėjo pirmininkas, paraginęs (= ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose.

5.8.3.

neveikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei, pvz.:

 

apsunkintas, -a

pvz.: Ligonis skundžiasi apsunkintu (= pasunkėjusiu) rijimu;

 

išplėstas, -a

pvz.: Odos paviršiuje matyti išplėstos (= išsiplėtusios) venos;

 

padidintas, -a

pvz.: Jam buvo nustatytas padidintas (= padidėjęs) skrandžio rūgštingumas. Padidintos paklausos (= Paklausios; Paklausiosios) prekės;

 

pagreitintas, -a

pvz.: Jau kuris laikas nepavyksta sureguliuoti pagreitinto (= pagreitėjusio) širdies plakimo;

 

sulėtintas, -a

pvz.: Šiai ligai būdinga sulėtinta (= sulėtėjusi) medžiagų apykaita;

 

sumažintas, -a

pvz.: Esant sumažintam (= sumažėjusiam) kraujospūdžiui (Dėl sumažėjusio kraujospūdžio) svaigsta galva.

 

 

 

5.9.

Pusdalyvis nevartotinas žymėti šalutiniam veiksmui, kuris nė vienu momentu nesutampa su tarinio veiksmu

pvz.: Įstojau į muzikos mokyklą, čia baigdamas (= ir čia baigiau) keturias klases. Policininkai netrukus sulaikė vagis, juos nuveždami (= ir nuvežė juos) į nuovadą.

 

 

5.10.

Padalyvis

 

 

 

 

5.10.1.

Nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio)

pvz.: Kuo remiantis (= remdamasis) laikraštis skelbia tokią informaciją? Atsižvelgiant (= Atsižvelgdamas) į susidariusią padėtį, įsakau... Pažvelgus (= Pažvelgę) į šias nuotraukas, pastebėsime tam tikrą ryšį. Jos elgiasi nepažeidžiant (= nepažeisdamos) taisyklių.

5.10.2.

Būtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas tikslui reikšti su jungtuku kad (taip pat su idant)

pvz.: Kad apsisaugojus (= Kad apsisaugotumėt; Norėdami apsisaugoti) nuo gripo, gerkite čiobrelių arbatą. Reikia perskaičiuoti sąskaitą, kad išvengus (= kad būtų išvengta; norint išvengti) atsitiktinių klaidų. Idant tvirčiau pasijutus (= Idant; Kad tvirčiau pasijustume; Norint tvirčiau pasijusti), pravartu dar sykį atsigręžti į praeitį.

5.10.3.

Būtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas sąlygai reikšti su jungtuku jei(gu)

pvz.: Jeigu apskaičiavus (= Jeigu apskaičiuotume) nuostolius, išaiškėtų tikroji įmonės padėtis. Projektas būtų patobulintas, jei atidėjus (= jei atidėtume) svarstymą.

 

 

5.11.

Prieveiksmiai su -ai (padaryti iš priesagos -iškas būdvardžių) nevartotini daikto kokybei žymėti

pvz.: skyrybos itališkai (= itališkos skyrybos; skyrybos – kaip italų), poilsis kanadietiškai (= kanadietiškas poilsis), viščiukai vilnietiškai (= vilnietiški, vilnietiškai kepti viščiukai), parlamentinė kova gruziniškai (= gruziniška parlamentinė kova; parlamentinė kova – kaip gruzinų).

 

 

6.

SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDOS

 

 

6.1.

gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko

pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (= o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (= o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (= o) kitos tebeieško aukštakulnių.

 

 

6.2.

ir nevartotinas jungti žodžiams vardažodžių ir prieveiksmių stiprinamosiose konstrukcijose, pvz.:

 

daug ir daug

pvz.: Čia dar slypi daug ir daug (= daug, labai daug, daug daug, be galo daug, itin daug) paslapčių.

 

labai ir labai

pvz.: Buvome labai ir labai (= labai labai, nepaprastai, be galo) laimingi.

 

minios ir minios

pvz.: Gatvėmis plaukė minios ir minios (= minių minios) žmonių.

 

tūkstančiai ir tūkstančiai

pvz.: Turėjome peržiūrėti tūkstančius ir tūkstančius (= tūkstančių tūkstančius; tūkstančius) bylų.

6.3.

sykį nevartotinas šalutiniams sąlygos sakiniams jungti

pvz.: Sykį (= Jei; Jeigu jau) susitikome, turime pasišnekėti. Tai ir važiuok, sykį (= jei, jeigu; kad) jau nutarei.

6.4.

vietoj to, kad nevartotinas su bendratimi ar padalyviu vietoj užuot

pvz.: Vietoj to, kad paaiškinti (= Užuot paaiškinęs), dar labiau viską supainiojo. Vietoj to, kad ugdyti (= Užuot ugdę) savus restauruotojus, švaistėme lėšas kitur. Raštą vadovai nuslėpė, vietoj to, kad paskelbus (= užuot paskelbę) jį viešai.

 

 

7.

NETEIKTINA ŽODŽIŲ TVARKA

 

 

 

Derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio atskirai vartojamuose prekių ir kitų gaminių pavadinimuose

pvz.: silkė rūkyta (= rūkyta silkė); sūris „Šėtos“ (= Šėtos sūris); kiaušiniai virti (= virti kiaušiniai) su sviestu; dažai grindų rudi (= rudi grindų dažai); palaidinės rausvo šilko (= rausvo šilko palaidinės) trumpomis rankovėmis ir pan.

 

 

8.

BŪTINIAUSI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARTIES REIKALAVIMAI

 

 

8.1.

Skirti trumpuosius balsius nuo ilgųjų ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose skiemenyse:

 

 

 

a ir ā

pvz.: ràstų – rą̃stų, tà – tą̃; rastù – rąstù, dúona – dúoną

 

e ir ē

pvz.: nèšti – nẽša; tesiù – tęsiù, sáule – sáulę

 

e ir ė

pvz.: vèsti – vė́sti, èstų – ė́stų; režìmas – rėž̀imas

 

i ir y

pvz.: trìs – trỹs, kurì – kurį̃; šilù – šylù, stóti – stõtį

 

u ir ū

pvz.: siùsti – sių̃sti, namù – namų̃; rudà – rūdà, kéltu – kéltų

 

o ir ō

pvz.: sòdą – sõdą; jonù (jònas) – Jonù (Jõnas)

 

Pastaba. Ypač nepriimtina ilginti trumpuosius kirčiuotus balsius žodžio gale.

 

 

8.2.

Skirti balsius e, ė, o nuo sutaptinių dvibalsių ie, uo kirčiuotuose ir nekirčiuotuose skiemenyse

pvz.: sẽną – síeną, rė̃kti – riẽkti, ódą – úodą; senẽlė – sienẽlė, rėkìmas riekìmas, kopìmas – kuopìmas

 

 

8.3.

Skirti dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės:

 

 

 

ái ir aĩ,

pvz.: táiko – laĩko, tái – taĩ

 

áu ir aũ,

pvz.: tráukia – šaũkia, láuk – laũk

 

éi ir eĩ,

pvz.: léisti – keĩsti

 

ùi ir uĩ,

pvz.: ùiti – puĩkti

 

ál ir al̃,

pvz.: káltas – kal̃tas

 

ám ir am̃,

pvz.: sámtis – kam̃štis

 

án ir añ,

pvz.: kánda – rañda

 

ár ir ar̃,

pvz.: tárpas – var̃pas

 

él ir el̃,

pvz.: kélti – tel̃kti

 

ém ir em̃,

pvz.: pémpė – tem̃pė

 

én ir eñ,

pvz.: sénti – keñtė

 

ér ir er̃,

pvz.: vérti – ver̃sti

 

̀il ir il̃,

pvz.: pìlti – til̃pti

 

ìm ir im̃,

pvz.: kìmti – im̃ti

 

ìn ir iñ,

pvz.: pìnti – riñkti

 

ìr ir ir̃,

pvz.: vìrti – vir̃sti

 

ùl ir ul̃,

pvz.: kùlti – gul̃ti

 

ùm ir um̃,

pvz.: stùmti – kum̃pti

 

ùn ir uñ,

pvz.: siùndė – siuñtė

 

ùr ir ur̃,

pvz.: kùrti – skur̃sti

 

Pastaba. Pageidautina skirti ilgųjų balsių ir sutaptinių dvibalsių ie, uo priegaides.

 

 

8.4.

Laikytis kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisyklių:

 

 

8.4.1.

Tarti minkštuosius priebalsius prieš priešakinius balsius skoliniuose (kaip lietuviškuose žodžiuose):

 

prieš e

pvz.: dèmonas, nègras, procèsas

 

prieš ė

pvz.: licė̃jus, panacė́ja, kupė̃

 

prieš i, y

pvz.: kumýsas, šašlýkas, situãcija

8.4.2.

Tarti minkštąjį priebalsį l prieš minkštuosius priebalsius (net jei tarp jų įsiterpia k ar g)

pvz.: buhálteris, Báltija, fìlme; al̃ksnis, smùlkmena, álgebra

8.4.3.

Tarti kietuosius priebalsius prieš kietuosius priebalsius

pvz.: balkònas, albùmas, fìlmas, kultūrà

 

Pastaba. 8.4.3. punkto reikalavimas gali būti netaikomas labai specialiems tam tikrų sričių terminams (pvz.: álfa, áltas, vòltas), kitų kalbų citatoms (pvz.: salto mortale), kai kuriems iš tradicijos tariamiems žodžiams (pvz.: pòlka, vãlsas).“

 

Papildyta priedu:

Nr. 68, 1997-12-18, Žin., 1998, Nr. 18-445 (1998-02-20), i. k. 0975010NUTA00000068

Priedo pakeitimai:

Nr. N-3 (152), 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00771

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Nutarimas

Nr. 68, 1997-12-18, Žin., 1998, Nr. 18-445 (1998-02-20), i. k. 0975010NUTA00000068

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 37 "Dėl žodžių sandaros klaidų sąrašo", 1993 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 38 "Dėl sakinio dalių ir sakinių jungimo klaidų bei neteiktinos žodžių tvarkos sąrašų", 1993 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 39 "Dėl įvairių formų vartojimo klaidų ir linksnių vartojimo klaidų sąrašų", 1993 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl prielinksnių vartojimo klaidų sąrašo", 1993 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 41 "Dėl neteiktinų vertinių sąrašo", 1993 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 42 "Dėl nevartotinų naujųjų svetimybių sąrašo", 1994 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 43 "Dėl lietuvių bendrinės tarties būtiniausių reikalavimų", 1994 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 46 "Dėl neteiktinų svetimybių ir jų darinių sąrašo" ir 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 57 "Dėl žodžių ir junginių reikšmės klaidų sąrašo" pakeitimo

 

2.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Nutarimas

Nr. N-3 (152), 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00771

„Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pakeitimo